Civilinė byla Nr. 3K-3-465-916/2017

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-09194-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.5.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. S. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. S. skundą antstoliui Andriui Liaškovui dėl antstolio patvarkymų vykdymo išlaidų išieškojimo klausimu; suinteresuotas asmuo L. S.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių antstolio atlyginimo už priverstinio vykdymo veiksmus, pasibaigus raginime skolininkui nustatytam vykdomojo dokumento įvykdymo terminui, apskaičiavimą ir išieškojimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėja D. S. 2016 m. spalio 17 d. skundu antstoliui Andriui Liaškovui prašė vykdomojoje byloje Nr. 0159/14/02408 panaikinti antstolio patvarkymus dėl vykdymo išlaidų: 2016 m. rugsėjo 28 d. siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas Nr. S-16-159-42219, 2016 m. rugsėjo 28 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-16-159-42216, 2016 m. spalio 13 d. patvarkymą atnaujinti vykdomąją bylą Nr. S-16-159-4426, 2016 m. spalio 13 d. nurodymą priverstinai nurašyti lėšas Nr. S-16-159-44450, 2016 m. spalio 13 d. patvarkymą dėl areštuotų lėšų sumos patikslinimo Nr. S-16-159-44449, 2016 m. spalio 13 d. patvarkymą dėl areštuotų lėšų sumos patikslinimo Nr. S-16-159-44448, 2016 m. spalio 13 d. patvarkymą dėl vykdomųjų išlaidų išieškojimo Nr. S-16-159-44452, 2016 m. spalio 13 d. patvarkymą dėl išieškotinos sumos patikslinimo Nr. S-16-159-44447, 2016 m. spalio 13 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-l6-159-44453, 2016 m. spalio 13 d. patvarkymą dėl areštuotų lėšų sumos patikslinimo Nr. S-16-159-44451, ir nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0159/14/02408.
3. Pareiškėja nurodė, kad vykdomojoje byloje iš pareiškėjos (skolininkės) buvo išieškoma 1 117 992,96 Eur suma. Antstolis realiai išieškojo tik 157 290,35 Eur sumą. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi patvirtino išieškotojo L. S. ir skolininkės D. S. taikos sutartį. Taikos sutartimi išieškotojas ir skolininkė susitarė, kad skolininkė sumokės skolos dalį, lygią 425 000 Eur, sumokėdama 325 000 Eur ir perduodama 100 000 Eur vertės pajus, o dėl kitos dalies, skolininkei tinkamai įvykdžius taikos sutartį, išieškotojas atsisako išieškojimo.
4. 2016 m. rugsėjo 28 d. patvarkymu antstolis reikalauja atlyginti jam 43 746,43 Eur vykdymo išlaidas, iš kurių 12 043,76 Eur jau yra išieškojęs. Anot pareiškėjos, antstolis turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 70 punktu, kuris nustato, kad išieškotojas, vykdomojoje byloje atsisakęs išieškojimo, privalo sumokėti visas vykdymo išlaidas, išskyrus atlygį antstoliui, o ne 68 punktu, kuris nustato visų išlaidų išieškojimą. Pareiškėjos prievolė pagal išduotą vykdomąjį raštą sumažėjo iki 325 000 Eur sumos, kuri jau sumokėta išieškotojui, išieškotojas atsisakė 677 797,90 Eur sumos išieškojimo. Netgi teismui sprendžiant, kad turėtų būti taikomas Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punktas, išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, skolininko pastangas atsiskaityti, galimas antstolio atlygio mažinimas, nes 12 043,76 Eur vykdymo išlaidų pareiškėja jau yra sumokėjusi, o antstoliui tenkantis atlyginimas turėtų būti skaičiuojamas nuo išieškotos sumos, o ne nuo visos vykdomajame rašte nurodytos sumos.
5. Antstolis Andrius Liaškovas 2016 m. lapkričio 3 d. patvarkymu netenkino skundo, nurodydamas, kad siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas nėra skundo dalykas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsnio prasme. Pareiškėja taikos sutartyje yra įsipareigojusi sumokėti vykdymo išlaidas. Antstolio teigimu, pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad išieškotojas atsisakė dalies išieškojimo, todėl turėtų būti taikomas Sprendimų vykdymo instrukcijos 70 punktas, nes iš taikos sutarties matyti, jog išieškotojas gavo materialią naudą. Be to, pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punktą, kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos sutartį ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.
7. Teismas nustatė, kad antstolis Andrius Liaškovas 2014 m. spalio 21 d. priėmė vykdyti išieškotojo L. S. pateiktą Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. vykdomąjį raštą dėl 3 058 000 Lt (885 658,01 Eur) skolos, 5 proc. palūkanų išieškojimo iš D. S. . Pareiškėjai 2014 m. spalio 21 d. išsiųstas raginimas sumokėti skolą, palūkanas ir vykdymo išlaidas per 10 d. nuo raginimo gavimo. Nesumokėjus skolos, priimti patvarkymai areštuoti lėšas, turtą, turtines teises dėl skolos išieškojimo. Antstolis pradėjo priverstinį vykdymą, paskelbė varžytynes. Pareiškėja pasiūlė turto pirkėją, priimtas išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas. 2016 m. birželio 27 d. priimtas turto perdavimo išieškotojui aktas. 2016 m. liepos 4 d. pažyma apie vykdymo eigą patvirtina, kad antstolis išieškojo 146 986,06 Eur. Vykdymo procese pateikta taikos sutartis, kuri buvo pasirašyta, dėl to atšauktos varžytynės. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 10 d. patvirtino taikos sutartį vykdymo procese.
8. Iš taikos sutarties 6 punkto matyti, kad pareiškėjos skola išieškotojui yra 960 702,61 Eur. Sutarties 8 ir 9 punktuose nustatyta, kad pareiškėja perduoda išieškotojo nuosavybėn ŽŪB ,,Vadokliai“ pajų, kurio nominali vertė 1 038 149,03 Eur, ir ŽŪB ,,Minija“ pajų, kurio nominali vertė 37 759,21 Eur. Šalys susitarė, kad pajų vertė yra lygi 100 000 Eur. Sutarties 13 punktu pareiškėja (skolininkė) įsipareigojo sumokėti 325 000 Eur skolą, o dėl kitos skolos dalies, skolininkei tinkamai įvykdžius taikos sutartį, išieškotojas atsisakė išieškojimo vykdomojoje byloje. Taikos sutartimi šalys susitarė, kad skolininkė padengia visas vykdymo ir išieškojimo išlaidas (sutarties 16 punktas).
9. Sprendimų vykdymo instrukcijos 70 punktas nustato, kad jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad išieškotojas atsisakė išieškojimo, išieškotojas privalo sumokėti visas vykdymo išlaidas, išskyrus atlygį antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą. CPK 629 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai: išieškotojo atsisakymas išieškojimo; išieškotojo ir skolininko sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartis (CPK 629 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Priklausomai nuo to, kuriuo iš šių pagrindų nutraukiama vykdomoji byla, atsiranda skirtingos teisinės pasekmės, t. y. antstoliui atsiranda arba neatsiranda teisė į atlygį už vykdomojo dokumento įvykdymą. Pagal suformuotą teismų praktiką taikos sutartis negali būti vertinama kaip vykdymo procese pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punktą sudaryta taikos sutartis, jei išieškotojas iš skolininko negauna materialios naudos. Šiuo atveju taikos sutartimi skolininkė įsipareigojo sumokėti skolos dalį, perleisti išieškotojui žemės ūkio bendrovių pajus, kurių nominali vertė yra 1 038 149,03 Eur ir 37 759,21 Eur. Iš taikos sutarties turinio spręstina, kad išieškotojas gavo materialią naudą, todėl negalima laikyti, jog jis išieškojimo atsisakė, dėl to nėra ir teisinio pagrindo taikyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 70 punktą ir neskaičiuoti antstoliui atlygio.
10. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punktą, kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Pareiškėja po raginimo jai įteikimo praėjus nustatytam terminui (nuo 2014 m. spalio 24 d. iki 2014 m. lapkričio 3 d.) nesumokėjo skolos bei palūkanų, todėl buvo pradėtas priverstinis vykdomojo dokumento vykdymas (vykdomosios bylos medžiagos 1–10 tomai). Visos vykdymo išlaidos, įskaitant atlygį antstoliui, turi būti sumokamos, jei taikos sutartis sudaryta po raginime įvykdyti teismo sprendimą termino pasibaigimo (CPK 609 straipsnio 2 dalis, 659 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punktas).
11. Pagal suformuotą teismų praktiką tuo atveju, kai po raginimo įteikimo sumokama skola ar sudaroma taikos sutartis, atlygis antstoliui mokamas nuo visos sumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-611/2016). Byloje nustatyta, kad antstolis apskaičiavo sau atlygį 43 746,53 Eur, o kadangi 12 043,76 Eur buvo išieškota, prašo išieškoti 35 360,58 Eur. Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelėje nustatyti vykdymo išlaidų, atlygio antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą dydžiai, o Instrukcijos 51 punkte nustatyta, kad 1 lentelėje nurodyto atlygio antstoliui dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į šioje lentelėje nurodytas išieškotinas sumas. 1 lentelės 16 punkte nurodyta, kad, kai išieškotina suma yra nuo 28 962 Eur, atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą yra 4 proc. nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 1737,72 Eur. Apskaičiuotas antstolio atlygis atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos reglamentavimą, todėl nėra pagrindo jį keisti.
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad teismas privalo nustatyti, analizuoti ir vertinti konkrečios bylos aplinkybes ir dėl antstoliui priteistino atlyginimo dydžio spręsti, siekdamas tiek skolininko, tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros. Atlygis antstoliui gali būti mažinamas tik tam tikrais, tačiau itin išimtiniais atvejais, turi būti įvertintos faktinės bylos aplinkybės: skolininko pastangos atsiskaityti su išieškotoju iki priverstinio vykdymo pradėjimo, iki raginime nurodyto termino, ar skolininkas bendradarbiavo su antstoliu, išieškotojo ir antstolio veiksmai priverstinio vykdymo metu ir kt.
13. Antstolis išieškojo iš skolininkės 115 695,06 Eur, vykdė varžytynes, buvo perleista 11 nekilnojamojo turto objektų, siekė greito teismo sprendimo įvykdymo. Iš vykdomųjų bylų matyti, kad pareiškė nesiekė greito vykdomojo dokumento įvykdymo, skundė daug antstolio veiksmų, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, stabdyti priverstinio vykdymo veiksmus, siekė nušalinti ekspertą ir visais atvejais teismas vertino, jog pareiškėjos skundai buvo nepagrįsti. Iš įrodymų visumos teismas sprendė, kad pareiškėja nebendradarbiavo su antstoliu, todėl šioje byloje nėra pagrindo sumažinti antstolio atlygį.
14. Pareiškėja skundu taip pat prašo panaikinti siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas. Pagal suformuotą teismų praktiką antstolio siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas negali būti teisminio nagrinėjimo dalykas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad antstolio siūlymas raštu pervesti nustatytą sumą į antstolio depozitinę sąskaitą skolininkui nesukelia tiesioginių padarinių, o yra tik potencialių padarinių prielaida, todėl toks antstolio siūlymas nesudaro teisinio pagrindo jo skųsti teismui.
15. Nustatęs nurodytas aplinkybes ir jas įvertinęs teismas nenustatė neteisėtų antstolio veiksmų ir skundą atmetė.
16. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pagal pareiškėjos D. S. atskirąjį skundą Šiaulių apygardos teismas 2017 m. vasario 20 d. nutartimi paliko nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį.
17. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610, 611 straipsniai), kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bei atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą (CPK 609 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 43 punktas). Tais atvejais, kai skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punkte, pagal kurio nuostatas tais atvejais, kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Šiuo atveju vykdymo išlaidos apima ir atlygį antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą.
18. Teismų praktikoje pripažįstama, kad toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi, antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).
19. Sprendžiant klausimą dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už vykdomojo dokumento įvykdymą, lemiamą reikšmę turi tai, kada skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą: ar per raginime nustatytą terminą, ar jam pasibaigus. Pareiškėjai 2014 m. spalio 21 d. išsiųstas raginimas sumokėti skolą, palūkanas ir vykdymo išlaidas per 10 dienų nuo raginimo gavimo. Pareiškėjai nesumokėjus skolos per raginime nurodytą terminą, antstolis A. Liaškovas pradėjo priverstinį vykdomojo dokumento vykdymą – areštavo lėšas, turtines teises, pareiškėjos turimą turtą, pardavinėjo turtą iš varžytynių ir kt.
20. 2016 m. rugpjūčio 3 d. išieškotojas L. S. pateikė antstoliui savo ir skolininkės D. S. pasirašytą taikos sutartį vykdymo procese, šią sutartį antstolis A. Liaškovas pateikė tvirtinti teismui. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi patvirtino šalių pasirašytą taikos sutartį.
21. Pagal taikos sutartį išieškotojas ir skolininkė faktiškai susitarė įvykdyti prievolę keliais būdais, t. y. pervedant lėšas ir perduodant turtą, todėl pareiškėjos teiginys, kad išieškotojas sutiko atsisakyti dalies reikalavimo pagal Šiaulių apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą, yra nepagrįstas. Taikos sutarties turinys patvirtina, kad išieškotojas L. S. gavo materialią naudą, taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju išieškotojas išieškojimo neatsisakė ir dėl to nėra pagrindo taikyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 70 punktą, leidžiantį neskaičiuoti atlygio antstoliui. Tai, kad, pradėjus priverstinius vykdymo veiksmus, šalys pasirašė taikos sutartį vykdymo procese, nereiškia, kad antstolis neatliko priverstinių veiksmų vykdant išieškojimą pagal išieškotojo pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą ir kad jam nepriklauso atlygis, kuris apskaičiuotas remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis.
22. Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelės 16 punkte nustatyta, kad kai išieškoma suma yra nuo 28 962 eurų, atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą yra 4 proc. nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 1737,72 euro. Šios Instrukcijos 1 lentelėje nurodyto atlygio antstoliui dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į šioje lentelėje nurodytas išieškotinas sumas (51 punktas).
23. Vykdymo procesas yra užsitęsęs, t. y. priverstinio vykdymo veiksmai buvo vykdomi beveik dvejus metus, antstolis vykdė keletą varžytynių, siekdamas realizuoti skolininkės turtą, vykdomosios bylos apimtis (10 tomų) patvirtina, kad skolininkė geranoriškai nebendradarbiavo su antstoliu, nesiekė greito vykdomojo dokumento įvykdymo, taip didindama vykdymo išlaidas. Iš įrodymų visumos galima spręsti, jog šioje byloje nėra pagrindo mažinti antstolio atlygio (CPK 178, 185 straipsniai).
24. Pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007) kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, analizuoti ir vertinti konkrečios bylos aplinkybes ir dėl antstoliui priteistino atlyginimo dydžio spręsti siekdamas tiek skolininko, tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros; tik tam tikrais, tačiau itin išimtiniais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, dėl aplinkybių, prilygstančių nenugalimos jėgos (lot. force majeure) aplinkybėms, antstoliui gali būti priteisiamas mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų atlyginimas. Šioje byloje tokių išimtinių aplinkybių nenustatyta.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

25. Kasaciniu skundu pareiškėja D. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį bei Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: panaikinti antstolio A. Liaškovo vykdomojoje byloje Nr. 0159/14/02408 priimtus patvarkymus, t. y.: 2016 m. rugsėjo 28 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-16-159-42216, 2016 m. spalio 13 d. patvarkymą atnaujinti vykdomąją bylą Nr. S-16-159-4426, 2016 m. spalio 13 d. nurodymą priverstinai nurašyti lėšas Nr. S-16-159-44450, 2016 m. spalio 13 d. patvarkymą dėl areštuotų lėšų sumos patikslinimo Nr. S-16-159-44449, 2016 m. spalio 13 d. patvarkymą dėl areštuotų lėšų sumos patikslinimo Nr. S-16-159-44448, 2016 m. spalio 13 d. patvarkymą dėl vykdomųjų išlaidų išieškojimo Nr. S-16-159-44452, 2016 m. spalio 13 d. patvarkymą dėl išieškotinos sumos patikslinimo Nr. S-16-159-44447, 2016 m. spalio 13 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-16-159-44453, 2016 m. spalio 13 d. patvarkymą dėl areštuotų lėšų sumos patikslinimo Nr. S-16-159-44451; nustatyti antstoliui A. Liaškovui atlyginimą už vykdomojoje byloje Nr. 0159/14/02408 atliktus vykdymo veiksmus; įpareigoti antstolį A. Liaškovą grąžinti pareiškėjai D. S. be pagrindo gautas sumas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nutartyse pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nevertindami, kad po raginimo termino sudarytoje taikos sutartyje išieškotojas atsisakė dalies reikalavimo skolininkei, ir nagrinėjamu atveju taikydami tik Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punktą, tačiau visiškai nesivadovaudami 70 punktu, pagal kurį, išieškotojui atsisakius išieškojimo, atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą nemokamas, netinkamai aiškino ir taikė šias teisės normas. Teismų netinkamas Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 ir 70 punktų aiškinimas ir taikymas, kai antstoliui buvo pripažinta teisė į atlyginimą net dėl tos dalies, dėl kurios taikos sutartimi išieškotojas reikalavimų skolininkei atsisakė, turėjo esminę įtaką nutarčių neteisėtumui, nes dėl šios teisės aiškinimo ir taikymo klaidos skolininkei buvo apskaičiuotas mokėti daugiau kaip 21 000 Eur didesnis antstolio atlyginimas, nei turėjo būti priskaičiuotas.
2. Sprendimų vykdymo instrukcijos 70 punkte nustatyta, kad jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, jog išieškotojas atsisakė išieškojimo, išieškotojas privalo sumokėti visas vykdymo išlaidas, išskyrus atlygį antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą. Praktikoje pasitaiko situacijų, kai taikos sutartyje skolininkas ir išieškotojas susitaria dėl dalies skolos apmokėjimo ir (arba) padengimo turtu, o dėl likusios reikalavimo dalies išieškotojas išieškojimo atsisako. Nagrinėjamu atveju sudaryta taikos sutartis buvo būtent tokia – taikos sutarties 13 punkte išieškotojas ir skolininkė susitarė dėl 325 000 Eur sumos sumokėjimo, 8–10 punktuose – dėl tam tikro skolininkės turto perdavimo išieškotojui, o taikos sutarties 16 punkte buvo aiškiai nurodyta, kad dėl likusios dalies išieškotojas išieškojimo iš skolininkės atsisako. Tokiu atveju, kai skolininkas ir išieškotojas taikos sutartį sudaro pasibaigus raginimo terminui ir taikos sutartyje išieškotojas atsisako dalies savo reikalavimų skolininkui, yra pagrindas vadovautis tiek Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punktu, pagal kurį antstolis įgyja teisę į atlyginimą, tiek Sprendimų vykdymo instrukcijos 70 punktu, kuriuo remiantis antstolis neturėtų įgyti teisės į atlyginimą dėl tos dalies, kuria išieškotojas savo reikalavimo skolininkui atsisakė. Toks teisės aiškinimas atitiktų Sprendimų vykdymo instrukcijos tikslus dėl skolininko skatinimo įvykdyti teismo sprendimą, užtikrintų teisingą atlygį antstoliui už darbą vykdant teismo sprendimą, kuris pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelę skaičiuojamas ne nuo vykdomajame dokumente nurodytos, o nuo išieškotos sumos, ir nepažeistų jokių teisėtų skolininko bei antstolio interesų.
3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nėra nagrinėjęs atlyginimo antstoliui skaičiavimo klausimų tuo atveju, kai taikos sutartis buvo sudaryta vykdymo procese ir joje išieškotojas atsisakė dalies savo reikalavimų skolininkui. Kasacinis teismas 2015 m. birželio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-915/2015 ir 2016 m. spalio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-611/2016 yra nagrinėjęs tik atvejus, kur skolininkų ir išieškotojų taikos sutartys buvo sudarytos ne vykdymo procese ir jose išieškotojai iš esmės visiškai atsisakė išieškojimų skolininkams konkrečiose vykdomosiose bylose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtose nutartyse laikėsi pozicijos, kad tuo atveju, kai taikos sutartimi išieškotojas iš esmės atsisako visų savo reikalavimų skolininkui, taikomas Sprendimų vykdymo instrukcijos 70 punktas, kurio pagrindu atlygis antstoliui nemokamas.
4. Nutartyse pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nemažindami antstolio atlyginimo, atsižvelgiant į tai, kad didžiąją reikalavimo dalį skolininkė įvykdė išieškotojui savo valia, vykdydama taikos sutartį, taip pat kad antstolis už jo pastangomis išieškotojui išieškotas sumas jau yra gavęs visą atlyginimą iš skolininkės, pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika.
5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007 išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, analizuoti ir vertinti konkrečios bylos aplinkybes ir dėl antstoliui priteistino atlyginimo dydžio spręsti siekdamas tiek skolininko, tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros. Toje pačioje nutartyje kasacinis teismas nurodė tik vieną, nors ir ne absoliutų apribojimą, kad tuo atveju, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, ir teismas nusprendžia, kad, atsižvelgiant į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, šis atlyginimas mažintinas, tai antstoliui priteisiamas atlyginimas už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą neturi būti mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų šio atlyginimo dydį. Taigi, 2007 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškiai pripažino galimybę antstoliui mokėtiną atlyginimą mažinti, siekiant teisingos antstolio ir skolininko interesų pusiausvyros, nurodydamas, kad mažinamas antstolio atlyginimas tik neturėtų būti mažesnis už minimalų Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytą jo dydį. Tokia pati kasacinio teismo pozicija buvo išlaikyta ir vėliau priimtose nutartyse (žr., pvz., 2008 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2008; 2009 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2009; 2016 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016 ir kt.).
6. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007 pateiktais išaiškinimais, nes galimybę mažinti antstoliui mokėtiną atlyginimą siejo tik su išimtinėmis, force majeure prilygstančiomis aplinkybėmis, kurios reikšmingos tik tuo atveju, kai norima antstolio atlyginimą sumažinti žemiau Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos minimalios ribos. Tuo tarpu kai sprendžiamas klausimas dėl galimybės apskritai mažinti antstoliui priskaičiuotą atlyginimą, toks mažinimas yra apribotas tik teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymo, o ne išskirtinių force majeure prilygstančių aplinkybių.
7. Antstolis apskaičiavo 43 746,53 Eur atlygį už vykdomojo dokumento įvykdymą, iš kurio 12 043,76 Eur sumą jau yra išieškojęs iš skolininkės. Antstolio 2016 m. liepos 1 d. duomenimis, skolininkės įsiskolinimas išieškotojui pagal vykdomąjį dokumentą sudarė 960 702,61 Eur. Pagal antstolio pateiktus duomenis, išieškotojo naudai antstolis išieškojo 115 695,06 Eur skolos bei perdavė skolininkės turto už 31 291 Eur. Iš viso antstolis išieškojo iš skolininkės skolos išieškotojui 146 986,06 Eur. Tuo tarpu pagal taikos sutartį skolininkė savo valia sumokėjo lėšų ir turto išieškotojui perleido iš viso už 425 000 Eur, t. y. beveik 3 kartus daugiau, negu išieškojo antstolis per beveik dvejus vykdymo proceso metus. Dėl 425 000 Eur sumos išieškojimo išieškotojo naudai antstolis neatliko jokių veiksmų, neįdėjo jokių pastangų ir nepatyrė jokių išlaidų, į tai teismai privalėjo atsižvelgti spręsdami, ar antstolio apskaičiuotas atlyginimas yra teisingas ir nepažeidžia antstolio ir skolininko interesų pusiausvyros. Be to, teismai taip pat privalėjo atsižvelgti į faktą, kad už išieškotojui aktyviais antstolio veiksmais išieškotą 146 986,06 Eur sumą antstolis jau yra gavęs visą atlyginimą pagal Sprendimo vykdymo instrukcijos nuostatas, dėl to antstolio lūkesčiai ir interesai dėl to, kas išieškotojo naudai buvo išieškota antstolio pastangomis, yra visiškai apsaugoti. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šių aplinkybių nevertino, tokiu būdu palikdami galioti antstolio patvarkymus, pagal kuriuos antstolis už vos 13 proc. įvykdytą išieškojimą nuo išieškotinos sumos priskaičiavo sau net 43 746,53 Eur atlyginimą.
26. Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo antstolis A. Liaškovas prašo pareiškėjos D. S. kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
1. CPK 610 straipsnyje reglamentuota, kad išieškotojas apmoka vykdomosios bylos administravimo išlaidas, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti, vykdomosios bylos administravimo papildomas išlaidas, patiriamas atliekant atskirtus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje, ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytais atvejais atlygį antstoliui. Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtis dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo gali nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcija. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punktą, kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, todėl antstolis teisėtai ir pagrįstai vykdymo išlaidas išieško iš pareiškėjos.
2. Pagal 2016 m. rugpjūčio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-8280-1031/2016 patvirtintos taikos sutarties 13 punktą, pareiškėja yra įsipareigojusi sumokėti antstoliui vykdymo išlaidas. Vadovaujantis teismo patvirtinta taikos sutartimi vykdomoji byla buvo nutraukta (CPK 629 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o pareiškėjai pasiūlyta sumokėti vykdomosios bylos vykdymo išlaidas. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punktą, kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Visos vykdymo išlaidos, įskaitant atlygį antstoliui, turi būti sumokamos, jei taikos sutartis sudaryta po raginime įvykdyti teismo sprendimą termino pasibaigimo. Šiuo atveju vykdomoji byla buvo nutraukta vadovaujantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 2 punktu – išieškotojui ir skolininkei sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus CPK 595 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, atmestini pareiškėjos skundo argumentai, kad antstolis privalėjo vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcijos 70 punktu – išieškotojui atsisakius išieškojimo.
3. Įvertinus vykdomosios bylos dokumentus ir taikos sutarties sąlygas, tampa akivaizdu, kad šiuo atveju buvo sudaryta taikos sutartis vykdymo procese, o ne, kaip klaidingai nurodo pareiškėja, išieškotojas atsisakė išieškojimo. Išanalizavus taikos sutarties sąlygas bei šalių prisiimtus įsipareigojimus, darytina išvada, kad ši taikos sutartis vertintina kaip vykdymo procese pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punktą sudaryta taikos sutartis. Taikos sutartimi pareiškėja buvo įsipareigojusi prievolę išieškotojui įvykdyti dalį lėšų pervesdama antstoliui, dalį – tiesiogiai išieškotojui, taip pat dalį prievolės pareiškėja įsipareigojo įvykdyti perduodama išieškotojui ŽŪB „Vadokliai“ ir ŽŪB „Minija“ pajus, kurių nominali vertė atitinkamai 1 038 149,03 Eur ir 37 759,21 Eur, bendra suma – 1 075 908,24 Eur, tuo tarpu taikos sutarties sudarymo metu skolos likutis buvo 960 702,61 Eur. Pagal taikos sutartį išieškotojas iš pareiškėjos gavo materialią naudą, pareiškėjai atsirado naujų prievolių, išieškotojas ir pareiškėja faktiškai susitarė įvykdyti prievolę keliais būdais (pervedant lėšas ir perduodant turtą). Todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tai, jog, pradėjus priverstinius vykdymo veiksmus, šalys pasirašė taikos sutartį vykdymo procese, nereiškia, kad antstolis neatliko priverstinių veiksmų vykdydamas išieškojimą pagal išieškotojo pateiktą vykdymui vykdomąjį dokumentą ir kad jam nepriklauso atlygis, kuris apskaičiuotas remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis.
4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, suvienodindamas kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už jam pavestų teismo sprendimų vykdymo funkcijų atlikimą ir aiškindamas anksčiau galiojusios redakcijos Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktą, kuriame buvo įtvirtintas iš esmės tapatus teisinis reguliavimas tam, kuris įtvirtintas nurodytame Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punkte ir aktualus šioje byloje, yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas (siūlymas) jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-1/2007 ir Nr. 3K-7-5/2007).
5. Kasacinio teismo jurisprudencijoje, kuri reikšminga ir šioje byloje, pažymėta, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, analizuoti ir vertinti konkrečios bylos aplinkybes ir dėl antstoliui priteistino atlyginimo dydžio spręsti siekdamas tiek skolininko, tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros. Tuo atveju, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui ir teismas nusprendžia, kad, atsižvelgiant į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, šis atlyginimas mažintinas, tai antstoliui priteisiamas atlyginimas už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą neturi būti mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų šio atlyginimo dydį. Tik tam tikrais, tačiau itin išimtiniais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui dėl aplinkybių, prilygstančių force majeure aplinkybėms, antstoliui gali būti priteisiamas mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų atlyginimas. Siekiant nustatyti konkretų atlyginimo dydį turi būti įvertintos faktinės bylos aplinkybės: skolininko pastangos atsiskaityti su išieškotoju iki priverstinio vykdymo pradėjimo, iki raginime nurodyto termino, ar skolininkas bendradarbiavo su antstoliu, išieškotojo ir antstolio veiksmai priverstinio vykdymo metu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-1/2007 ir Nr. 3K-7-5/2007).
6. Jokio teisinio pagrindo sumažinti antstolio atlygį nėra. Pareiškėjos elgesys viso vykdymo proceso metu rodo, kad ji vykdymo procese su antstoliu nebendradarbiavo, nuolat teikė nepagrįstus skundus ir siekė vilkinti vykdymo procesą. Vykdytoje vykdomojoje byloje yra pakankamai įrodymų, kad pareiškėja piktnaudžiavo savo teise reikšti nepagrįstus skundus dėl antstolio veiksmų, trukdė vykdymo procesui, veikė prieš greitą vykdomojo dokumento įvykdymą bei vengė įvykdyti taikos sutarties 13 punkte esantį įsipareigojimą sumokėti antstoliui visas vykdymo išlaidas. Šias aplinkybes konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.
7. Antstolio patirtos vykdymo išlaidos (antstolio atlygis) apskaičiuotos laikantis CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos tvarkos, todėl pareiškėjos skundo argumentai apie per didelį antstolio atlygį, prašymas jo neskaičiuoti ar jį sumažinti yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų atribojimo

27. CPK 629 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinti, be kitų šiuose punktuose išvardytų, šie du vykdomosios bylos nutraukimo savarankiški pagrindai: jeigu išieškotojas atsisakė išieškojimo; ir jeigu išieškotojas bei skolininkas sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino. Tai yra skirtingi pagrindai, kuriuos nustatęs antstolis nutraukia vykdomąją bylą, jais sukeliamos skirtingos teisinės pasekmės dėl vykdymo išlaidų paskirstymo. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 70 punktą, jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad išieškotojas atsisakė išieškojimo, jis privalo sumokėti visas vykdymo išlaidas, išskyrus atlygį antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą; tokiu atveju vykdomoji byla užbaigiama ir išieškotojo sumokėtos vykdymo išlaidos iš skolininko neišieškomos ir išieškotojui negrąžinamos. Sprendimų vykdymo instrukcijos 71 punkte nurodyta kita taisyklė: jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir vykdymo išlaidų paskirstymo ir apmokėjimo klausimas nebuvo išspręstas šioje sutartyje, vykdomoji byla neužbaigiama ir visos vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad vykdomosios bylos nutraukimo pagrindo tinkamas teisinis kvalifikavimas yra reikšmingas, nes atsižvelgiant į tai, kuris iš jų taikomas, sukuria arba nesukuria skolininkui prievolę sumokėti antstoliui vykdymo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-915/2015).
28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007 pažymėjo, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos.
29. Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra konstatavęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010 ir kt.). Šalys, sudarydamos taikos sutartį, paprastai suvokia, kad atkaklus pradinės pozicijos laikymasis susitaikymo rezultatų neduos, todėl savanoriškas konflikto sureguliavimas įmanomas tik abipusių nuolaidų būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2010).
30. Teismas, spręsdamas, ar vykdomoji byla nutraukta dėl to, kad šalys sudarė taikos sutartį, ar dėl išieškotojo atsisakymo nuo išieškojimo, įvertina, kas lėmė išieškotojo valią nebetęsti išieškojimo proceso. Jeigu šalys sudarė taikos sutartį, kuria abipusėmis nuolaidomis nustatė šalims priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas, išsprendė teismo sprendimo įvykdymo klausimą bei kitus ginčytinus klausimus ir šia sutartimi įsipareigojo nutraukti vykdomąją bylą, tai nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad šia sutartimi išieškotojo padarytos nuolaidos – išieškojimo sumos dalies atsisakymas – tampa savarankišku vykdomosios bylos nutraukimo pagrindu, net jeigu pačios šalys sutartyje taip įvardija. Pažymėtina, kad teisiškai kvalifikuoti subjektų susidarančius teisinius santykius yra teismo pareiga.  
31. Minėta, kad taikos sutartį ginčo šalys gali sudaryti bet kurioje proceso stadijoje. Taip pat minėta, kad taikos sutarties esmė yra jos šalių kompromisas, abipusės nuolaidos dėl ginčo dalyko. Vykdymo procese pasirašomos taikos sutarties šalys taip pat siekia tam tikrų abipusių nuolaidų. Paprastai nuolaidos, kurias daro išieškotojas, savo esme yra skolininko atleidimas nuo prievolės dalies ir savo išorine išraiška yra panašios į išieškojimo atsisakymą. Vis dėlto šiuo atveju svarbu įvertinti, ar išieškotojas taikos sutartimi gavo tam tikrą naudą šios konkrečios bylos vykdymo procese, ar tai buvo atlygintinis išieškojimo atsisakymas, taip pat ar buvo susitarta dėl tam tikrų nuolaidų kitai taikos sutarties šaliai.
32. Iš esmės pareiškėja kasaciniame skunde įrodinėja, kad taikos sutartimi sulygtos išieškotojo nuolaidos sudaro savarankišką teisinį pagrindą nutraukti vykdomąją bylą. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su šiais argumentais. Minėta, kad taikos sutarties esmė yra jos šalių kompromisas, jos šalių nuolaidos, kurios gali būti tiek materialinės, tiek ir neturėti išoriškai matomos materialinės vertės. Išieškotojo atsisakymas nuo išieškojimo dalies paprastai yra taikos sutarties sudedamoji dalis, kuri nesudaro savarankiško vykdomosios bylos nutraukimo pagrindo. Jeigu išieškotojo atsisakymas nuo išieškotinos sumos dalies, išreikštas taikos sutartyje, būtų vertinamas kaip savarankiškas vykdomosios bylos pasibaigimo pagrindas – išieškotojo atsisakymas nuo išieškojimo dėl šios dalies, tuomet taikos sutartis pati savaime netektų prasmės, nes ji nebesukurtų materialinių teisinių padarinių – priverstinio teismo sprendimo vykdymo procese skolininkas būtų sumokėjęs dalį išieškotinos sumos po raginime nurodyto termino, o išieškotojas dėl likusios dalies būtų atsisakęs išieškojimo. Toks aiškinimas prieštarautų ir šios nutarties 27 ir 29 punktuose pateiktai kasacinio teismo suformuotai praktikai.
33. Bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, kad pasirašyta taikos sutartimi skolininkė ir išieškotojas sutarė, kad skolininkė perdavė išieškotojui nuosavybėn turtą (dviejų bendrovių pajus), taip pat įsipareigojo sumokėti išieškotojui bendrą 325 000 Eur sumą. Taikos sutartyje yra patvirtinta, kad išieškotojui yra iš viso pervesta 115 695,06 Eur suma bei už skolininkės turto perėmimą padengta 31 291 Eur skolos suma. Teismų vertinimu, išieškotojas ir skolininkė faktiškai susitarė įvykdyti prievolę keliais būdais, t. y. pervedant lėšas ir perduodant turtą, tad taikos sutarties turinys patvirtina, kad išieškotojas L. S. gavo materialią naudą šios sutarties pagrindu. Nustatyta, kad vykdymo procese išieškotojas ir pareiškėja pasirašė taikos sutartį, kuria išsprendė ginčą, taip pat byloje nėra ginčo, kad būtent taikos sutartyje pasiektų nuolaidų apimtimi išieškotojas atsisakė dalies išieškojimo. Įvertinę šias aplinkybes teismai sprendė, kad vykdomoji byla nutraukta šalims sudarius taikos sutartį, o ne, kaip teigia pareiškėja, abiem CPK įtvirtintais pagrindais – tiek skolininkui ir išieškotojui sudarius taikos sutartį, tiek ir išieškotojui atsisakius išieškojimo.
34. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tokios teismų išvados yra pagrįstos, o kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo daryti priešingą išvadą.
35. Šioje nutartyje aptarto teisinio reglamentavimo bei nurodytos kasacinio teismo praktikos pagrindu teisėjų kolegija, aiškindama proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdomosios bylos nutraukimo pagrindus, sprendžia, kad vykdymo procese pasirašytoje taikos sutartyje įtvirtintas išieškojimo dalies atsisakymas yra sudėtinė tokios taikos sutarties dalis, o neretai – esminė jos sąlyga, todėl nevertintinas kaip savarankiškas vykdomosios bylos nutraukimo pagrindas.

Dėl atlygio antstoliui dydžio, kai skolininkas su išieškotoju sudaro taikos sutartį vykdymo procese

36. Pagal CPK 609 straipsnio nuostatas vykdymo išlaidas, be kitų, sudaro atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu (CPK 609 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 2 dalis).
37. Sprendimų vykdymo instrukcijos (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. liepos 29 d. iki 2017 m. balandžio 11 d.) 67 punkte nustatyta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos būtinos ir papildomos vykdymo išlaidos, išskyrus vykdymo išlaidas, susijusias su skolininko asmens ir kitų duomenų, susijusių su vykdoma vykdomąja byla ar skolininko turtine padėtimi, patikrinimu. Atlygis antstoliui už sprendimo įvykdymą iš skolininko šiuo atveju neimamas. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punktą, kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Taigi pagal pirmiau nurodytas Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas, svarbus taikos sutarties sudarymo momentas. Visos vykdymo išlaidos, įskaitant atlygį antstoliui, turi būti sumokamos, jei taikos sutartis sudaryta po raginime įvykdyti teismo sprendimą termino pasibaigimo. 
38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas. Toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-1/2007 ir Nr. 3K-7-5/2007).
39. Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad nuostata, jog antstoliui neturi būti mokamas atlyginimas, jei skolininkas priverstinio vykdymo procese pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, reikštų antstolio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą. Tas faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Antra vertus, šis faktas nėra pagrindas laikyti, kad antstolis neįvykdė vykdomojo dokumento, nes jis faktiškai neišieškojo išieškotinos sumos. Šiuo atveju svarbu tai, kad skolininkas įvykdė atitinkamą vykdomąjį dokumentą pasibaigus terminui, per kurį jis galėjo įvykdyti jį gera valia, t. y. prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Be to, pozicija, kad antstoliui turi būti atlyginamos tik faktiškai turėtos vykdymo išlaidos, reikštų, jog būtų padengiamos tik faktinės vykdymo sąnaudos, t. y. antstolio kontoros sąnaudos, kurios neapima antstolio, kaip fizinio asmens, uždarbio, t. y. tokiu atveju antstolis galėtų padengti tik turėtas išlaidas, tačiau negalėtų užsidirbti iš savo veiklos, t. y. negautų atlyginimo kaip fizinis asmuo. Tokia situacija panaikintų jo motyvaciją efektyviai vykdyti vykdomuosius dokumentus. Taigi teisėtų lūkesčių principo pažeidimas gali turėti neigiamą poveikį sprendimų vykdymo veiksmingumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-1/2007 ir Nr. 3K-7-5/2007; 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-915/2015).
40. Šioje byloje esant nustatytai aplinkybei, kad visa vykdomojoje byloje išieškotina suma buvo išieškota ir (ar) sumokėta pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, teisėjų kolegija, remdamasi nurodytame Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punkte įtvirtintu teisiniu reglamentavimu bei atsižvelgdama į suformuotą teismų praktiką, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju atlygio antstoliui dydis turi būti apskaičiuojamas nuo visos išieškotinos sumos. Pripažintinas nepagrįstu kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju atlygis antstoliui turėjo būti skaičiuojamas nuo visos raginime nurodytos sumos, o ne tik nuo faktiškai antstolio išieškotos sumos bei taikos sutartimi skolininkės įsipareigotos sumokėti sumos, neatitinka kasacinio teismo praktikos.
41. Pareiškėja kasaciniame skunde teigia, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nemažino atlyginimo antstoliui dydžio, neatsižvelgė į tai, kad didžiąją dalį skolos mokėjimo prievolės skolininkė įvykdė išieškotojui savo valia.
42. Kasacinio teismo jurisprudencijoje, kuri reikšminga ir šioje byloje, yra pažymėta, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, analizuoti ir vertinti konkrečios bylos aplinkybes ir dėl antstoliui priteistino atlyginimo dydžio spręsti siekdamas tiek skolininko, tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros. Tuo atveju, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui ir teismas nusprendžia, kad, atsižvelgiant į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, šis atlyginimas mažintinas, tai antstoliui priteisiamas atlyginimas už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą neturi būti mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų šio atlyginimo dydį. Tik tam tikrais, tačiau itin išimtiniais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, dėl aplinkybių, prilygstančių force majeure aplinkybėms, antstoliui gali būti priteisiamas mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų atlyginimas. Siekiant nustatyti konkretų atlyginimo dydį turi būti įvertintos faktinės bylos aplinkybės: skolininko pastangos atsiskaityti su išieškotoju iki priverstinio vykdymo pradėjimo, iki raginime nurodyto termino, ar skolininkas bendradarbiavo su antstoliu, išieškotojo ir antstolio veiksmai priverstinio vykdymo metu ir kt. Prieš sprendžiant apie konkretų atlyginimo dydį visų pirma turėtų būti nustatyta išieškotina ir išieškota suma, kurios pagal Sprendimų vykdymo instrukciją yra pagrindas apskaičiuojant atlyginimo dydį, tada pagal pateiktą išaiškinimą, atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, spręsti, ar yra pagrindas šį atlyginimą sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-1/2007 ir Nr. 3K-7-5/2007). Net ir pradėjus priverstinio vykdymo procesą, priklausomai nuo skolininko elgesio, skolininko patiriamų neigiamų padarinių mastas gali labai skirtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-184/2012).
43. Teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvadomis, kad nors išieškotojas ir skolininkė sudarė taikos sutartį, bet tai daryta pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, todėl iš skolininkės išieškotinos visos vykdymo išlaidos (Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punktas). Tačiau tokiu būdu apskaičiavus ne tik būtinąsias ir papildomas vykdymo išlaidas, bet ir antstolio atlyginimą, byloje turėtų būti sprendžiama dėl šio atlyginimo dydžio proporcingumo ir adekvatumo, jo atitikties teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams, vadovaujantis kriterijais, nurodytais kasacinio teismo praktikoje, be kita ko nustatant ar antstolio išieškotino atlyginimo dydis užtikrina skolininko ir antstolio interesų pusiausvyrą.
44. Vienas iš civilinio proceso tikslų – skatinamas kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 straipsnis). Minėta, kad nagrinėjamoje byloje išieškotojas ir skolininkė pasiekė kompromisinį susitarimą ir abipusėmis nuolaidomis sudarė taikos sutartį, šalys atsisakė tam tikrų oponuojančių argumentų, reikalavimų. Tokia sutartis yra natūralus derybinio proceso rezultatas, kai derinamos skirtingos pozicijos ir siekiama rasti bendrų problemos sprendimo būdų. Vykdymo procesas, tai civilinio proceso institutas, kuriam būdingas trijų grupių subjektų – išieškotojų, skolininkų ir antstolių, skirtingų interesų derinimo užtikrinimas. Įvertinus tai, kad taikos sutarties sudarymas galimas ir skatintinas visose civilinio proceso stadijose, skolininkės elgesys, siekiant atkurti teisinę taiką tarp jos ir išieškotojo be kita ko vertintinas, kaip jos geros valios ir siekio taikiai užbaigti vykdymo procesą, rezultatas. Spręsdamas dėl atlygio antstoliui teismas turi įvertinti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto funkcijos, t. y. atlygina antstoliui už vykdomųjų dokumentų įvykdymą, tačiau nelemia skolininkui pernelyg sunkių padarinių, nepaneigia skolininko rezultatyvių pastangų taikiai užbaigti vykdymo procesą. Pripažįstant antstolio teisę į atlygį už vykdymo procese atliktus veiksmus bei akcentuojant skolininko pareigą atlyginti vykdymo išlaidas, kurių sudėtinė dalis yra antstolio atlygis, taikos sutarties sudarymo vykdymo procese faktas suponuoja antstolio aktyvios veiklos konkrečiame vykdymo procese apimties sumažėjimą, kas taip pat turi turėti reikšmės antstolio atlygio dydžiui.
45. Byloje nustatytos aplinkybės, kad taikos sutartimi skolininkė perdavė kreditoriaus nuosavybėn visą jai priklausantį pajų Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovėje „Vadokliai“, kurio nominalioji vertė šios taikos sutarties pasirašymo dieną buvo 1 038 149,03 Eur, pajų Plungės rajono žemės ūkio bendrovėje „Minija“, kurio nominalioji vertė – 37 759,21 Eur, taip pat įsipareigojo sumokėti kreditoriui bendrą 325 000 Eur sumą. Taikos sutartyje nurodyta, kad vykdomojoje byloje 2016 m. birželio 28 d. duomenimis, išieškotojui yra iš viso pervesta 115 695,06 Eur suma ir už skolininkės turto perėmimą padengta 31 291,00 Eur skolos suma.
46. Nustatytos skolininkės elgesio, vykdymo proceso eigos aplinkybės, atsižvelgiant į išieškotojo ir antstolio veiksmus priverstinio vykdymo metu, jų teisinę reikšmę ir teisėtumą, teikia pagrindą padaryti išvadą, kad skolininkės ir antstolio teisėtų interesų pusiausvyrą, Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas ir bendruosius teisės principus šios bylos atveju labiausiai atitiktų 25 000 Eur atlygio antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą nustatymas.
47. Kasaciniame skunde akcentuojami išieškotos sumos dydis ir antstolio atlikti vykdymo veiksmai yra tik vieni iš kriterijų, reikšmingų atlygio antstoliui dydžio nustatymui, tačiau ne vieninteliai ir negalintys būti suabsoliutinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016, 30 punktas).
48. Remiantis išdėstytais argumentais apskųsta apeliacinės instancijos teismo nutartis yra pakeistina, pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies ir panaikintinos antstolio patvarkymų dalys dėl 43 746,43 Eur atlygio, o antstoliui nustatytinas 25 000 Eur dydžio atlygis už vykdomojo dokumento įvykdymą (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl sprendimo vykdymo atgręžimo

49. CPK 373 straipsnyje nustatyta, kad, panaikinus arba pakeitus sprendimą ar nutartį, jeigu jie jau buvo įvykdyti ar pradėti vykdyti, vienos iš šalių prašymu teismas įpareigoja ginčo šalis grąžinti tai, ką jos yra gavusios sprendimą vykdydamos.
50. CPK 762 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine ar kasacine tvarka, savo nutartimi galutinai išsprendžia ginčą dėl teisės arba nutraukia bylą, arba palieka ieškinį nenagrinėtą, jis privalo išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą, išskyrus atvejus, kai pagal byloje esančią medžiagą išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka nėra galimybės. Tokiu atveju šis klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui.
51. Pareiškėja kasaciniu skundu prašo taikyti vykdymo atgręžimą – įpareigoti antstolį grąžinti permokėtą atlygio sumą. Byloje pateiktas antstolio 2017 m. gegužės 23 d. raštas, kad iš pareiškėjos išieškotas visas atlygis antstoliui – iš viso 43 746,53 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės tenkinus pareiškėjos kasacinį skundą ir pakeitus apeliacinės instancijos teismo nutartį, atlygis antstoliui sumažinamas nuo 43 746,53 Eur iki 25 000 Eur, yra taikytinas sprendimo vykdymo atgręžimas, priteisiant iš antstolio pareiškėjai 18 746,53 Eur (43 746,53–25 000).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

52. Pareiškėjos kasacinis skundas, kuriuo buvo prašoma teismo panaikinti antstolio patvarkymus ir nustatyti antstoliui atlyginimą už vykdomojoje byloje Nr. 0159/14/02408 atliktus vykdymo veiksmus, kurio konkretų dydį nustatytų teismas, iš esmės tenkinamas.
53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja jų atlyginimą prašo priteisti iš antstolio. Kadangi priimama iš esmės palanki pareiškėjai teismo nutartis, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas iš antstolio.
54. Byloje pateiktų mokėjimo dokumentų duomenimis, pareiškėja už kasacinį skundą advokatui sumokėjo 1452,01 Eur. Prašomų priteisti advokato atstovavimo išlaidų suma neviršija teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Todėl pareiškėjai iš antstolio priteistina 1452,01 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
55. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 11,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš antstolio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį pakeisti, rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjos D. S. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti antstolio Andriaus Liaškovo vykdomojoje byloje Nr. 0159/14/02408 priimtų patvarkymų dalis dėl antstolio nustatyto 43 746,43 Eur atlygio: 2016 m. rugsėjo 28 d. siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas Nr. S-16-159-42219, 2016 m. rugsėjo 28 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-16-159-42216, 2016 m. spalio 13 d. patvarkymą atnaujinti vykdomąją bylą Nr. S-16-159-4426, 2016 m. spalio 13 d. nurodymą priverstinai nurašyti lėšas Nr. S-16-159-44450, 2016 m. spalio 13 d. patvarkymą dėl areštuotų lėšų sumos patikslinimo Nr. S-16-159-44449, 2016 m. spalio 13 d. patvarkymą dėl areštuotų lėšų sumos patikslinimo Nr. S-16-159-44448, 2016 m. spalio 13 d. patvarkymą dėl vykdomųjų išlaidų išieškojimo Nr. S-16-159-44452, 2016 m. spalio 13 d. patvarkymą dėl išieškotinos sumos patikslinimo Nr. S-16-159-44447, 2016 m. spalio 13 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-l6-159-44453, 2016 m. spalio 13 d. patvarkymą dėl areštuotų lėšų sumos patikslinimo Nr. S-16-159-44451. Nustatyti, kad atlygis antstoliui yra 25 000 (dvidešimt penki tūkstančiai) Eur.“

Atgręžiant sprendimo vykdymą priteisti iš suinteresuoto asmens antstolio Andriaus Liaškovo pareiškėjai D. S. 18 746,53 Eur (aštuoniolika tūkstančių septynis šimtus keturiasdešimt šešis Eur 53 ct) permokėtą sumą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens antstolio Andriaus Liaškovo 1452,01 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du Eur 1 ct) pareiškėjai D. S. ir 11,60 Eur (vienuolika Eur 60 ct) valstybei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Virgilijus Grabinskas

                                                                      Donatas Šernas

                                                                      Dalia Vasarienė