Administracinio nusižengimo byla Nr. II-136-859/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00254-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.8.7. 21.10.4.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. vasario 13 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,
sekretoriaujant Viktorijai Lukaševičienei,
dalyvaujant nukentėjusiosios MB „A“ atstovui advokatui Mindaugui Skruibiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiosios MB „A“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresniosios specialistės-komisarės inspektorės R. L. 2018 m. gruodžio 3 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną Nr. 07-18-9482064 (AV2-4380/1300) panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresnioji specialistė-komisarė inspektorė R. L. 2018 m. gruodžio 3 d. priėmė nutarimą, kuriuo nutraukė administracinio nusižengimo teiseną Nr. 07-18-9482064 (AV2-4380/1300) (toliau – ir Nutarimas) dėl to, kad nėra galimybės nustatyti, kur ir kokiomis aplinkybėmis buvo apgadintas MB „A“ priklausantis automobilis „Mercedes-Benz Sprinter 318 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi pašalinių eismo įvykio liudytojų, galinčių pateikti objektyvių duomenų, byloje nėra, todėl automobilio vairuotojo A. S. versijos, kad jis 2018 m. rugsėjo 14 d., apie 11.00 val., senamiestyje prie vykdomų statybų pastatė neapgadintą automobilį tam, kad klientams nunešti prekes, o grįžęs maždaug po valandos pastebėjo, jog automobilio visas kairės pusės šonas (būda) yra apgadintas, nei patvirtinti, nei paneigti nėra galimybės. Jeigu automobilis buvo apgadintas jam stovint, A. S. veikoje nėra administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 417, 426 straipsniuose, požymių. Įstatymų leidėjas nenumatė galimybės kaip įrodinėjimo priemonę naudoti prielaidas. Teisės teorijoje pažymėta, kad visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nutarimu taip pat nutarta MB „A“ pripažinti nukentėjusiąja (b. l. 5, 51).
Nukentėjusioji MB „A“ skundu prašo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresniosios specialistės-komisarės inspektorės R. L. 2018 m. gruodžio 3 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną Nr. 07-18-9482064 (AV2-4380/1300) panaikinti. Nurodo, kad 2018 m. rugsėjo 14 d. eismo įvykio metu buvo apgadintas MB „A“ priklausantis automobilis „Mercedes-Benz Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šis įvykis iš esmės nebuvo tiriamas. Tyrimą atlikusi pareigūnė apsiribojo tuo, kad prie medžiagos prijungė nukentėjusiojo pateiktus rašytinius įrodymus, įskaitant A. S. ir S. K. paaiškinimus bei apklausė automobilį vairavusį A. S. ir jo brolį T. S.. Daugiau tyrimo veiksmų, siekiant nustatyti eismo įvykio vietą, laiką ir mechanizmą, nebuvo atlikta. Teisės principu, kad visos abejonės turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, neturėtų būti dangstomas administracinį nusižengimą tiriančių pareigūnų neveikimas ar nekompetentingumas. Tai, kad šiuo atveju buvo padarytas administracinis nusižengimas, abejonių nekelia. Akivaizdu, jog kažkuris asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintas Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET) ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu MB „A“ buvo padaryta 1 945,58 EUR dydžio žala. Todėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio pareigūnai privalėjo atlikti visus būtinus, ANK 593 straipsnyje numatytus tyrimo veiksmus, nustatyti administracinį nusižengimą padariusį asmenį ir jį patraukti administracinėn atsakomybėn. Administracinę teiseną būtų galima nutraukti tik tuo atveju, jeigu išnaudojus visas galimybes nebūtų pavykę nustatyti administracinį nusižengimą padariusį asmenį (b. l. 2-3).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresnioji specialistė R. L. 2019 m. sausio 7 d. atsiliepimu prašo palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresniosios specialistės-komisarės inspektorės R. L. 2018 m. gruodžio 3 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną Nr. 07-18-9482064 (AV2-4380/1300) nepakeistą ir MB „A“ skundo netenkinti. Nurodo, kad skundžiamu Nutarimu buvo pagrįstai nutraukta administracinio nusižengimo teiseną, iš esmės išnaudojusi visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus. Nutarimo motyvuojamojoje dalyje nurodyti priimto sprendimo argumentai. Tyrimo metu nenustatyta objektyvių duomenų, kuriais būtų galima konstatuoti, kur ir kokiomis aplinkybėmis buvo apgadintas MB „A“ priklausantis automobilis „Mercedes-Benz Sprinter 318 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nenustatyta, kur ir kokiomis aplinkybėmis buvo apgadintas automobilis. Kadangi pašalinių eismo įvykio liudytojų, galinčių pateikti objektyvių duomenų, byloje nėra, todėl A. S. versijos nei patvirtinti, nei paneigti nėra galimybės. Jeigu automobilis buvo apgadintas jam stovint, A. S. veikoje nėra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417, 426 straipsniuose, požymių. Pagal surinktus įrodymus nenustačius administracinio nusižengimo sudėties administracinio nusižengimo protokolas A. S. negalėjo būti surašytas, todėl administracinio nusiengimo tiesena pagrįstai nutraukta (b. l. 1).
Nukentėjusiosios MB „A“ atstovas advokatas Mindaugas Skruibis teismo posėdžio metu palaikė skundą. Papildomai paaiškino, kad MB „A“ nepagrįstai ir neteisėtai nebuvo pripažinta nukentėjusiąja iki pat skundžiamo nutarimo priėmimo. Tai suvaržė jos teises administracinio nusižengimo tyrime, be kita ko, teikti prašymus. Pažymėjo, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo galima apžiūrėti automobilį, apklausti jo vairuotoją, telefono išklotinės, siuntų pristatymo duomenų pagrindų nustatyti įvykio vietą ir apžiūrėti joje esančių vaizdo kamerų įrašus, jų pateiktas automobilio apgadinimo nuotraukas, jų pagrindu skirti autotechninę ekspertizę / tyrimą, siekiant nustatyti, automobilio apgadinimai padaryti jam stovint ar judant, taip patikrinti A. S. parodymus.
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio V. L. 2018 m. spalio 9 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. rugsėjo 17 d. jam patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu D. B. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas nuvykti adresu Vilniuje, Žarijų g. 2A, pabendrauti su pareiškėja, kuri buvo kreipusis per portalą „ePolicija.lt“. Atvykus juos pasitiko pranešėja S. K., kuri paaiškino, kad mažojoje bendrijoje dirba A. S., kuris po darbo paliko stovėti apgadintą MB „A“ priklausantį automobilį „Mercedes-Benz Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir negalėjo paaiškinti, kaip ir kada atsirado šie apgadinimai, teigdamas, kad eismo įvykio jis nesukėlė. Pranešėja prašė jų pagalbos patikrinti, ar automobilis nėra paieškomas eismo įvykių informacinėje sistemoje, baimindamasi, kad mažosios bendrijos automobilis padarė eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Patikrinus jie nustatė, kad įvykio, susijusio su šiuo automobiliu, užregistruota nebuvo. Bendraujant su pranešėja ji nurodė, kad A. S. dar dirba jų įmonėje ir jie tarpusavyje bandys susitarti dėl padarytos žalos atlyginimo. Padarytos turtinės žalos dydžio nurodyti negalėjo. Pranešėja taip pat pasiteiravo, ar mažosios bendrijos perduota informacija per portalą „ePolicija.lt“ yra išsaugota, kadangi jos gali prireikti tuo atveju, jeigu su A. S. nepavyktų susitarti dėl žalos atlyginimo. Tuo metu S. K. atsisakė įforminti eismo įvykį, nors jie pasiūlė tai padaryti. S. K. motyvavo tuo, kad ir taip ilgai jų laukė, o dabar turi skubiai išvykti ir, esant reikalui, pakartotinai kreipsis į policiją. Po MB „A“ raštiško prašymo, 2018 m. spalio 9 d. 11.18 val. telefonu buvo susisiekta su S. K. ir paaiškinta, jog bus įformintas eismo įvykis ir įteikta atitinkama pažyma. Ji nurodė, kad atvyks po 3 val. Tądien 11.52 val. susisiekė MB „A“ advokatas, prisistatęs M., ir paaiškino, kad mažosios bendrijos atstovė S. K. neatvyks, kadangi visa reikiama informacija buvo apteikta 2018 m. rugsėjo 15 d. per portalą „ePolicija“. Eismo įvykis buvo įformintas nustatyta tvarka (b. l. 6).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio D. B. 2018 m. spalio 9 d. tarnybiniame pranešime išdėstytos analogiškos aplinkybės kaip ir patrulio V. L. 2018 m. spalio 9 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 7).
Policijos įvykių registre BIRT ataskaitų žiūryklė, grafoje „Aplinkybės“, nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 14 d. buvo apgadintas MB „A“ priklausantis automobilis „Mercedes-Benz Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo darbo metu naudojosi vairuotojas A. S.. Pastarasis policijos neiškvietė. Apie įvykį mažosios bendrijos direktoriui pranešta tik po darbo laiko. Automobilis nuvarytas į servisą. Atvykus direktorių atstovaujančiai S. K., buvo padarytos nuotraukos. Informacija apie patikrinimą papildyta tuo, kad buvo susiskambinta, pirmadienį į servisą atvyks įmonės atstovas, iškvies policiją bendrosios pagalbos telefonu 112. 2018 m. spalio 9 d. policijos ekipažas V1855 įformino eismo įvykį (ROIK: 07-18-9482064) (b. l. 8).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio V. L. eismo įvykio vietos schemos matyti, kad eismo įvykis kilo 2018 m. rugsėjo 17 d. 9.23 val. Vilniuje, Žarijų g. 2A. Automobilis „Mercedes-Benz Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio vietos buvo patrauktas (b. l. 9).
Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta krovininis automobilis „Mercedes-Benz Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), bendroji masė ne didesnė kaip 3,5 t), kurio savininkė MB „A“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), išoriniai sugadinimo požymiai – krovininio automobilio kairės pusės metalinis kėbulas (b. l. 10).
Iš kompaktinio disko matyti, kad jame įrašyti aptarti MB „A“ administracinio nusižengimo tyrimui pateikti duomenys (b. l. 11).
Iš informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos programinėmis priemonėmis, matyti, kad transporto priemonės „Mercedes-Benz Sprinter 318 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė-valdytoja yra MB „A“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) (b. l. 12).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio V. L. 2018 m. spalio 9 d. pažymos dėl eismo įvykio matyti, kad 2018 m. rugsėjo 17 d. 9.23 val. Vilniuje, Žarijų g. 2A, įvykyje dalyvavo transporto priemonė „Mercedes-Benz Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: 07-18-9482064) (b. l. 13).
Iš T. S. 2018 m. lapkričio 28 d. paaiškinimų matyti, kad brolis jam nieko nepasakojo, kaip buvo apgadintas automobilis „Mercedes-Benz Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugsėjo 14 d. jis su broliu susitiko, kad jis (T. S.) jį paimtų, kai brolis paliks automobilį servise, esančiame Vilniuje, Žarijų g. 2A. Nuvykus jis pamatė S. K., brolį ir automobilį. Koks buvo įvykis tarp brolio ir S. K., jis nežino, stovėjo toliau ir pokalbyje nedalyvavo. Baigus pokalbį, jis su broliu išvažiavo namo. Automobilis buvo apgadintas ir po buvusio darbuotojo ir A. S. jį nekartą taisė nenaujomis dalimis, savadarbiai virino, po ko automobilis neužilgo vėl gesdavo (b. l. 14).
Iš MB „A“ atstovo advokato Mindaugo Skruibio 2018 m. rugsėjo 27 d. rašto Nr. 148-2018 „Dėl įvykio tyrimo“ matyti, kad MB „A“ direktorius A. S. jį informavo, kad 2018 m. rugsėjo 14 d. buvo apgadintas mažajai bendrijai priklausantis automobilis „Mercedes-Benz Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytu laiku automobilį vairavo tuo metu mažojoje bendrijoje dirbęs A. S.. Apie eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas mažajai bendrijai priklausantis automobilis, vairuotojas policijai nepranešė, o A. S. apie šį įvykį informavo tik po darbo. Dėl šio įvykio A. S. 2018 m. rugsėjo 15 d. 14.14 val. pateikė pranešimą policijos elektroninių paslaugų sistemoje „ePolicija.lt“. Šio įvykio registracijos numeris (ROIK) yra 0118000504923. Susisiekus su Policijos departamento pajėgų valdymo valdybos pareigūnu paaiškėjo, kad įvykio tyrimas pavestas Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. 2018 m. rugsėjo 27 d. paskambinus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojui buvo gauta žodinė informacija, kad šis įvykis netiriamas, nes pareiškėjui buvo nurodyta apie šį įvykį pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112. Pareigūnui nebuvo žinoma, ar pareiškėjas tai padarė. Kaip jį informavo A. S., 2018 m. rugsėjo 15 d. (šeštadienį) ryte jam paskambino iš policijos įstaigos ir liepė 2018 m. rugsėjo 17 d. (pirmadienį) paskambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 bei iškviesti pareigūnus į servisą, kur tuo metu stovėjo vairuotojo paliktas apgadintas automobilis. A. S. įgaliotas asmuo S. K., 2018 m. rugsėjo 17 d. nuvažiavo į servisą, esantį Vilniuje, Žarijų g. 2A, ir 9.12 val. iš mobilaus telefono paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 bei iškvietė policijos pareigūnus į vietą. Prieš policijos pareigūnams atvykstant, S. K. 9.23 val. telefonu skambino policijos pareigūnas, kuris pasakė, kad „nesupranta, ko aš iš jų noriu“. S. K. dar kartą paaiškinus situaciją, su ja kalbėjęs policijos pareigūnas pažadėjo, kad patruliai atvyks. 9.40 val. S. K. telefonu paskambino asmuo, prisistatęs „komisaru“, ir paprašė patikslinti adresą, kur reikėtų atvykti. Netrukus nurodytu adresu tarnybiniu automobiliu atvyko du policijos pareigūnai. Jie vėl pasiteiravo „ko mes iš jų norim“. Į S. K. prašymą viską tinkamai įforminti policijos pareigūnai nesureagavo. Jie tiesiog patarė „pasidaryti daugiau nuotraukų ir saugoti vienerius metus, kaip įrodymą“. Jie patys nieko nefiksavo (nematavo, nefotografavo, neaprašinėjo ir neapklausinėjo). Apgadintą automobilį pareigūnai leido remontuoti, nes „įvykis yra užregistruotas per „ePolicija.lt“. daugiau jokios informacijos iš policijos jo minėti asmenys negavo. Eismo įvykis netiriamas, todėl prašė užtikrinti tinkamą, t. y. greitą ir kvalifikuotą, jo tyrimą (b. l. 15).
Iš A. S., teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, 2018 m. rugsėjo 15 d. parodymų protokolo matyti, kad įvykis kilo 2018 m. rugsėjo 14 d., nuo 8.00 iki 18.00 val. 2018 m. rugsėjo 14 d. buvo apgadintas MB „A“ priklausantis automobilis „Mercedes-Benz Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo automobiliu dirbo vairuotojas A. S., kuris policijos neiškvietė. Apie įvykį mažosios bendrijos direktoriui pranešta tik po darbo laiko. Automobilis nuvarytas į servisą, esantį Vilniuje, Granito g. 9. Atvykus direktorių atstovaujančiai S. K. buvo padarytos nuotraukos. Padaryta 2 500 EUR dydžio turtinė žala, dėl kurios atlyginimo jis pargeidauja reikšti ieškinį. Nurodyti prie protokolo pridėtas civilinis ieškinys ir nuotraukos (b. l. 17-18, 20-21).
Iš A. S. civilinio ieškinio matyti, kad dėl 2018 m. rugsėjo 14 d. 8.00 val. įvykio patirta 2 500 EUR turtinė, neturtinė žala, dėl kurios atlyginimo jis reiškia civilinį ieškinį. Žalos dydį pagrindžiančių dokumentų nėra (b. l. 19, 22).
Iš A. S. 2018 m. lapkričio 1 d. paaiškinimų prie bylos Nr. 07-18-9482064 matyti, kad jis 2018 m. rugsėjo 14 d., nuo 7.30 val., vairavo automobilį „Mercedes-Benz Sprinter 318 CDI“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš namų važiavo į darbą MB „A“, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Automobilis buvo neapgadintas. 8.00 val. jis buvo darbe ir pradėjo dirbti. Darbo pobūdis: atvežti prekes, iškrauti, atiduoti klientui). Apie 9.00 val. jis automobiliu išvažiavo į miestą ir už miesto ribų, kokie buvo taškai, kokiomis gatvėmis važiavo, jis neatsimena. Apie 11.00 val. jis pastatė automobilį neapgadintą senamiestyje, prie statybų, adreso neatsimena, tam, kad nunešti prekes klientams. Grįžęs maždaug po valandos jis pastebėjo, kad buvo apgadintas automobilio visas kairės pusės šonas (būda). Jis nedelsiant paskambino mažosios bendrijos vadovui A. S. ir pranešė apie apgadintą automobilį. Policijai apie įvykį jis nepranešė. A. S. nurodė, liepė važiuoti (dirbti) toliau ir, kad po to parašys pareiškimą policijai. Jis toliau nuvažiavo į Saulėtekio, Pilaitės mikrorajonus. Po to jam paskambino S. K. ir pasakė nuvažiuoti namo, paimti visus daiktus ir nurodė važiuoti prie serviso, esančio Vilniuje, Žarijų g. 2A. Nuvažiavus į servisą, jo laukė S. K. (A. S. sesė) ir serviso darbuotojai. Serviso darbuotojas įvertino žalą 300 EUR dydžiu, kuriuos jis sutiko apmokėti. S. K. taip pat sutiko su suma. Tuomet serviso darbuotojai atidarė būdą ir pamatė dar daugiau defektų, kurie buvo atsiradę 2018 m. rugpjūčio 22 d., kai A. S. tvarkė būdą, nes ji buvo nukritusi. Serviso darbuotojai pasakė, kad reikia keisti visą būdą. 2018 m. rugsėjo 15 d., apie 13.00-17.00 val., jis paskambino A. S. ir paklausė, kada bus alga. A. S. jam pasakė, kad reikia keisti automobilio visą būdą ir žalą vertina 1 000-1 300 EUR dydžiu. A. S. pasakė, kad jam nemokės pinigų. Jis tokios sumos nesutiko mokėti. 2018 m. rugsėjo 16 d. jam paskambino A. S. ir pasakė, kad paskaičiavo ir, jog buhalterė perves 240 EUR sumą, bet jis nesutiko su tokia suma. Už sugadinto automobilio šoną jis sutiko mokėti 300 EUR. 2018 m. rugsėjo 17 d. A. S. paskambino ir pasakė, kad sumokės „pagal popierius“ (minimalų darbo užmokestį), nors jis buvo daugiau užsidirbęs. 2018 m. rugsėjo 21 d. į jo sąskaitą buvo pervestas 300 EUR dydžio darbo užmokestis, t. y. likusi darbo užmokesčio suma, atskaičiavus žalos dydį. Daugiau nei su A. S., nei su S. K. jis nebendravo (b. l. 24).
Iš MB „A“ atstovo advokato Mindaugo Skruibio 2018 m. lapkričio 9 d. prašymo Nr. 182-2018 matyti, kad jis prašė MB „A“ pripažinti nukentėjusiąja ir jam pateikti tai patvirtinantį nutarimą. Taip pat pateikė transporto priemonės registracijos liudijimo kopiją, telefono abonento išklotinę, užsakymų išklotinę, PVM sąskaitą-faktūrą, lėšų pervedimo nurodymą, kuriuos prašė prijungti prie administracinio nusižengimo bylos (b. l. 27, 39).
Iš telefono abonento (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2018 m. rugsėjo 14 d. 11.35.05, 15.37.35, 17.03.04 val. buvo skambinta telefono abonentui (duomenys neskelbtini), taip pat 17.11.47, 17.13.39 val. buvo skambinta telefono abonentui (duomenys neskelbtini) (b. l. 28-38).
Iš 2018 m. rugsėjo 27 d. PVM sąskaitos-faktūros serija FTS18 Nr. 000521 matyti, kad pardavėjos MB „F“ pirkėjai MB „A“ parduotų prekių ir atliktų darbų vertė sudarė 1 945,58 EUR su PVM sumą (b. l. 40).
Iš transporto priemonės registracijos liudijimo (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilis „Mercedes-Benz Sprinter 318 CDI“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso MB „A“ (b. l. 41).
Iš 2018 m. spalio 2 d. mokėjimo nurodymo Nr. 384 matyti, kad MB „A“ sumokėjo MB „F“ 1 945,58 EUR sumą pagal PVM sąskaitos-faktūros serija FTS18 Nr. 000521 (b. l. 42).
Iš S. K. 2018 m. lapkričio 6 d. paaiškinimų matyti, kad jos brolis A. S. yra įsteigęs MB „A“, taip pat yra mažosios bendrijos direktorius. Kadangi jis dažnai būna išvykęs į užsienį, ją įgaliojo, esant reikalui, atstovauti mažąją bendriją. A. S. jai paskambino 2018 m. rugsėjo 14 d. pavakare ir pasakė, kad, vairuotojo A. S. teigimu, į mažosios bendrijos automobilį kažkas įvažiavo. Vairuotojo teigimu, jis apie tai pranešė policijai bendruoju pagalbos telefonu, tačiau pareigūnai atsisakė atvykti į įvykio vietą ir liepė jam atvykti į policijos komisariatą parašyti skundą, tačiau jis to nepadarė. Tuo metu ji buvo Vilniuje ir brolio prašymu nuvyko į servisą, kuris paprastai aptarnauja mažąją bendriją, esantį Vilniuje, Žarijų g. 2A. Nurodytu adresu ji atvyko apie 18.00 val. vakaro, kur jos brolio nurodymu turėjo atvyki ir vairuotojas su apgadintu automobiliu, kada būtų galima realiai įvertinti situaciją ir automobiliui padarytą žalą. Brolis telefonui jai minėjo, kad vairuotojas jam pasiūlė iš jo atlyginimo atskaičiuoti 200 EUR žalos atlyginimo. Tačiau brolis nesutiko ir pirmiausia norėjo realiai įvertinti esamą padėtį. Servise, kol su apgadintu automobiliu atvyko A. S., jai teko palaukti. Jam atvykus ir jai pamačius automobilį ji išsigando, nes automobilis buvo stipriai apgadintas. Ji paklausė A. S., kas padengs nuostolius, o jis traukė pečiais, tylėjo ir vis tvirtino, kad „į jį įvažiavo“. Paklausus, ar jis pranešė policijai, jis patvirtino, kad taip, bet jis nelaukė jų atvykstant ir į komisariatą parašyti pranešimą taip pat nenuvyko. Servise jai kalbantis su A. S. ten taip pat buvo jo brolis T. S.. Kol A. S. tylėjo, T. S. aiškino, kad A. S. yra nekaltas. Atvykus apgadintam automobiliui jį apžiūrėjo ir serviso direktorius R. D.. Jis iš karto įvertino, kad automobiliui padaryta žala sudaro mažiausiai 1 500 EUR sumą, bet gali būti ir didesnė. R. D. pasakė, kad be policijos pagalbos jie neišsivers ir paminėjo, kad automobilį jis remontuos tik po t, kai jį apžiūrės policijos pareigūnai. Visa tai girdėjo ir šalimais buvęs R. D. tėvas, kurio vardo ji nežino. Apgadintą automobilį ji nufotografavo 18.54 val. ir nuotraukas nusiuntė broliui. A. S. A. S. pasakė, kad mažoji bendrija su juo neatsiskaitys, kol neišsiaiškins dėl žalos. Tada A. S. jiems pradėjo grasinti, kad praneš darbo inspekcijai ir, kad jie jam nieko neapdarys, nes jis turi draugų policijoje. Kiek ji žino, 2018 m. rugsėjo 14 d. buvo paskutinė jo darbo diena, nes anksčiau jis buvo padavęs prašymą išeiti iš darbo. Kiek jai žinoma, brolis nutraukė su juo darbo sutartį ir pilnai atsiskaitė. A. S. pasitikslinus paaiškėjo, kad A. S. pagalbos telefonu neskambino ir apie įvykį su automobiliu 2018 m. rugsėjo 14 d. visai nepranešė pareigūnams. A. S. pats parašė pranešimą dėl įvykio puslapyje „ePolicija.lt“. Kaip jai paaiškino brolis, gavę skundą pareigūnai jam skambino ir pašaukė, kodėl jis pasišalino iš įvykio vietos bei liepė pirmadienį, t. y. 2018 m. rugsėjo 17 d., nuvykus į servisą, kuris buvo Vilniuje, Žarijų g. 2A, paskambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir iškviesti pareigūnus, kad jie įformintų įvykį. 2018 m. rugsėjo 17 d. A. S. prašymu ji nuvyko į Vilnių, į minėtą servisą. 9.12 val. iš mobilaus telefono ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir paaiškino situaciją. 9.23 val. jai telefonu skambino policijos pareigūnas, kuris pasakė, kad „nesupranta, ko aš iš jų noriu“. Jai dar kartą paaiškinus situaciją, su ja kalbėjęs policijos pareigūnas pažadėjo, kad patruliai atvyks. 9.40 val. jai paskambino telefonu asmuo, prisistatęs „komisaru“, ir paprašė patikslinti adresą, kur reikėtų atvykti. Netrukus nurodytu adresu tarnybiniu automobiliu atvko du policijos pareigūnai. Jie vėl pasiteiravo, „ko mes iš jų norim“. Į jos prašymą viską tinkamai įforminti policijos pareigūnai nesureagavo. Jie tiesiog paminėjo, kad „negerai vairuotojas padarė nepranešęs“, patarė „pasidaryti daugiau nuotraukų ir saugoti vienerius metus, kaip įrodymą“. Jie patys nieko nefiksavo (nematavo, nefotografavo, neaprašinėjo ir neapklausinėjo). Apgadintą automobilį pareigūnai leido remontuoti, nes „įvykis yra užregistruotas per „ePolicija.lt“ (b. l. 43-44).
Iš A. S. 2018 m. lapkričio 6 d. paaiškinimų matyti, kad 2018 m. rugsėjo 14 d. po darbo, t. y. po 17.00 val., iš MB „A“ priklausančio telefono jam paskambino tuo metu mažojoje bendrijoje dirbęs A. S. ir paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo 14 d. buvo pagadintas bendrovei priklausantis automobilis „Mercedes-Benz Sprinter“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). A. S. paaiškino, kad „į jį įvažiavo kažkas ir policijai jis pranešė, policijos pareigūnai jam nurodė laukti tris valandas, kol atvyks patruliai arba nuvykti į policijos nuovadą, parašyti pranešimą apie įvykį“. Kaip tik tuo metu Vilniuje buvo jo sesuo S. K., kuri atstovauja jį, kai jis yra išvykęs. Jis jos paprašė nuvykti pažiūrėti, kiek yra apgadintas mažosios bendrijos automobilis bei nufotografuoti jį ir atsiųsti jam nuotraukas. Ji nuvyko į servisą, esantį Vilniuje, Žarijų g. 2A, kur jo nurodymu turėjo atvykti ir vairuotojas su apgadintu automobiliu, kad būtų galima realiai įvertinti situaciją ir automobiliui padarytą žalą. Telefonu jis jai minėjo, kad vairuotojas jam pasiūlė iš jo atlyginimo atskaičiuoti 200 EUR žalos atlyginimo. Tačiau jis nesutiko ir pirmiausia norėjo realiai įvertinti esamą padėtį. Apžiūrėjusi apgadintą automobilį S. K. skambino jam, nes automobilis buvo apgadintas stipriai. Jo žiniomis, servise su A. S. buvo ir jo brolis T. S.. Atvykus apgadintam automobiliui ir po apžiūros jam skambino serviso direktorius R. D., kuris iš karto įvertino, jog automobiliui padaryta žala mažiausiai sudaro 1 500 EUR. R. D. paminėjo, kad žala gali būti ir didesnė, pasakė, kad be policijos pagalbos jie neišsivers ir paminėjo, kad automobilį remontuos tik po to, kai jį apžiūrės policijos pareigūnai, nes visa situacija jam pasirodė įtartina. Jis minėjo, kad galimai vairuotojas galėjo pats įvažiuoti kažkur. Apgadinta automobilį jo sesuo nufotografavo ir nuotraukos atsiuntė jam. Vairuotojui jis pasakė, kad mažoji bendrija su juo neatsiskaitys, kol jie neišsiaiškins dėl žalos. Tada A. S. jiems pradėjo grasinti, kad praneš darbo inspekcijai bei, kad jie jam nieko nepadarys, nes jis turi draugų policijoje. 2018 m. rugsėjo 14 d. buvo paskutinė A. S. darbo diena, nes anksčiau jis buvo padavęs prašymą išeiti iš darbo. Jis su A. S. nutraukė darbo sutartį ir mažoji bendrija pilnai su juo atsiskaitė. Su mažojoje bendrijoje dirbančiais vairuotojais telefonu jam tekdavo bendrauti nuolatos ir tai priklausydavo nuo daugelio aplinkybių. 2018 m. rugsėjo 14 d. su A. S. jie taip pat kelis kartus bendrovo dienos metu, kadangi tai buvo paskutinė jo darbo diena ir reikėjo suderinti automobilio atidavimą bei kitus klausimus. Tačiau apie tai, kad buvo kažkoks eismo įvykis A. S. jį informavo tik po darbo, t. y. 17.03.04 val. Po vairuotojo paaiškinimo, jam įtartinai pasirodė visas įvykis ir jis 2018 m. rugsėjo 14 d. 21.41 val. paskambino policijos telefonu, norėdamas pasitikslinti, ar įvykis, kurio metu buvo apgadintos mažajai bendrijai priklausantis automobilis yra užregistruotas. Atsiliepus budinčiam pareigūnui buvo išsiaiškinta, jog pranešimas apie automobilio apgadinimą iš tą dieną jį vairavusio A. S. nebuvo gautas. Kadangi jis buvo užsienyje, jam buvo pasiūlyta parašyti pranešimą „ePolicija.lt“. Tą dieną jau buvo vėlu ir jis neturėjo galimybės prisijungti prie interneto, todėl tai padarė 2018 m. rugsėjo 15 d. ryte. Pateikus pranešimą maždaug po 15 min, t. y. tarp 14.14 ir 14.30 val., jam paskambino iš neregistruoto („nežinomas“) telefono numerio ir prisistatė budinčiu policijos pareigūnu. Šis pareigūnas iš karto pakeltu balso tonu paklausė, kas leido pasišalinti iš įvykio vietos. Jis paaiškino, kad yra išvykęs ir sakė skambinti vairuotojui bei jo klasti, kodėl jis pasišalino niekam nepranešęs iš įvykio vietos, nes būtent dėl to jis ir kreipėsi į policiją tiek telefonu, tiek per elektroninių paslaugų puslapį. Tuomet tas pareigūnas paklausė, ar įmanoma atvykti šiandien, t. y. 2018 m. rugsėjo 15 d., adresu Vilniuje, Žarijų g. 2A, kur A. S. buvo palikęs apgadintą automobilį. Jis atsakė, kad, jeigu reikia, tai atvyks jo įgaliota S. K., tačiau ji atvyks gana vėlai. Tuomet pareigūnas jam liepė pasakyti įgaliotam asmeniui, kad ji pirmadienį ryte nuvažiuotų prie apgadintos transporto priemonės ir paskambintų bendruoju pagalbos telefonu 112 bei iškviestų pareigūnus, kad įformintų įvykį. Jo duomenimis, įgaliotas asmuo taip ir padarė, tačiau atvykę pareigūnai nesureagavo į jos prašymą įforminti įvykį, prie apgadinto automobilio netruko nei 10 minučių ir išvyko. Į policiją jis kreipėsi dėl to, kad būtų ištirti ir teisiškai įvertinti A. S. veiksmai, nes dėl jų MB „A“ patyrė 1 945,58 EUR žalą (automobilio remonto kaina). 2018 m. rugsėjo 17 d. S. K. jo prašymu atvyko vykdant gautus policijos pareigūno nurodymus ir siekdama, kad šis įvykis būtų ištirtas. Tik po to, kai jis suprato, kad policija nieko nedaro, jis kreipėsi teisinės pagalbos. Jeigu jis būtų norėjęs, kad įvykis nebūtų tiriamas, tiesiog niekur nebūtų kreipęsis (b. l. 45-46).
Iš MB „A“ atstovo advokato Mindaugo Skruibio 2018 m. lapkričio 19 d. prašymo Nr. 192-2018 matyti, kad jis pakarotinai prašė MB „A“ pripažinti nukentėjusiąja ir jam pateikti tai patvirtinantį nutarimą (b. l. 47).
Iš MB „A“ atstovo advokato Mindaugo Skruibio 2018 m. lapkričio 12 d. elektroninio laiško matyti, kad GPS duomenų jie neturi, nes paslaugų teikėjas juos saugo tik vieną mėnesį (b. l. 49).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vado, atliekančio valdybos viršininko funkcijas, Ž. A. 2018 m. spalio 11 d. rašto „Dėl gauto skundo“ matyti, kad eismo įvykis, kilęs 2018 m. rugsėjo 17 d., Vilniuje, Žarijų g. 2A, įformintas eismo įvykių informacinėje sistemoje (ROIK: 017-18-9482064). Tolimesnį tyrimą atlieka Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresnioji specialistė R. L..
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko D. Š. 2018 m. lapkričio 7 d. rašto „Dėl pateiktos informacijos patikslinimo“ matyti, kad dėl pateiktos informacijos 2018 m. spalio 18 d. buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiųjų patrulių V. L. ir D. B. veiksmų, reaguojant į S. K. iškvietimą. Atlikus tarnybinį patikrinimą buvo priimtas sprendimas vyriausiuosius patrulius V. L. ir D. B. už Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 5-V-119 patvirtinto Policijos pareigūnų veiksmų įforminant eismo įvykį, per kurį nežuvo žmogus ir nebuvo sutrikdyta žmogaus sveikata, tvarkos aprašo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 590 straipsnio nuostatų nesilaikymą griežtai įspėti.
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio viršininko Š. O. 2018 m. lapkričio 19 d. rašto Nr. 10-S-102834(1.46E-10) „Dėl prašymo, reg. Nr. 10-G-140706“ matyti, kad prašymas MB „A“ pripažinti nukentėjusiąja su papildomais įrodymais Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyboje buvo užregistruotas Nr. 10-G-140706 bei prijungtas prie eismo įvykio medžiagos ROIK: 07-18-9482064. Šiuo metu vyksta tyrimas, kurio metu bus nustatyta, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar A. S. kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn. Baigus administracinio nusiengimo tyrimą bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas arba priimtas nutarimas, kuriame MB „A“ bus pripažinta nukentėjusiuoju.
Skundas tenkintinas.
ANK 641 straipsnio pagrindu teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Pagal ANK 563 straipsnį administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos.
ANK 567 straipsnyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (1 dalis). Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (2 dalis).
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną iš esmės lėmė galimybės nustatyti, kur ir kokiomis aplinkybėmis buvo apgadintas nukentėjusiajai MB „A“ priklausantis automobilis „Mercedes-Benz Sprinter 318 CDI“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvimas. Tokia išvada padaryta atsižvelgiant į pašalinių eismo įvykio liudytojų, galinčių pateikti objektyvių duomenų, taip pat galimybės patikrinti automobilio vairuotojo A. S. versiją, kad jis 2018 m. rugsėjo 14 d., apie 11.00 val., senamiestyje prie vykdomų statybų pastatė neapgadintą automobilį tam, kad klientams nunešti prekes, o grįžęs maždaug po valandos pastebėjo, jog automobilio visas kairės pusės šonas (būda) yra apgadintas, nebuvimas (b. l. 5, 51).
Teismo vertinimu, tokie skundžiamo nutarimo argumentai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo administracinio nusižengimo teisenos nutraukimui.
Pirmiausia pažymėtina, kad byloje esantys A. S. rašytiniai paaiškinimai rodo, kad jis 2018 m. rugsėjo 14 d., apie 11.00 val., Vilniaus senamiestyje, prie statybų, vykdydamas darbo funkcijas, paliko neapgadintą automobilį „Mercedes-Benz Sprinter 318 CDI“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tam, jog klientams nunešti prekes, o grįžęs maždaug po valandos pastebėjo, kad buvo apgadintas automobilio visas kairės pusės šonas (būda). Nors A. S. parodė, kad įvykio vietos adreso neprisimena (b. l. 24), tačiau vien tik tokie jo paaiškinimai nesudaro pagrindo išvadai, kad nėra galimybės nustatyti, kur ir kokiomis aplinkybėmis buvo apgadintas, automobilis. Administracinio nusižengimo tyrimą atlikę pareigūnai privalėjo atlikti juos patikrinti, be kita ko, įvertinti galimybę atlikti parodymų patikrinimą vietoje (ANK 593 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Juolab, kaip seka iš nukentėjusiosios MB „A“ atstovo advokato M. S. teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, įvykio dieną A. S. klientams pristatytų siuntų duomenys (išklotinė) buvo administracinio nusižengimo tyrimui buvo pateikti. Negana to, MB „A“ administracinio nusižengimo tyrimą atlikusiems pareigūnams pateikė įvykio dieną A. S. naudoto telefono abonento duomenis. Tai sudarė galimybė gauti šio telefono abonento prisijungimo prie bazinių stočių (celių) duomenis (ANK 601 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad pagal bendrą taisyklę sukaupti abonentų ar registruotų elektroninių ryšių paslaugų naudotojų srauto duomenys gali būti saugomi ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo ryšio datos (Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 66 straipsnio 4-6 dalys), jie iki šiol gali būti gauti. Visa tai leistų nustatyti A. S. maršrutą įvykio metu. Pritartina ir MB „A“ atstovo advokato Mindaugo Skruibio teismo posėdžio metu išsakytam pastebėjimui, kad administracinio nusižengimo bylos medžiagoje pateiktos automobilio sugadinimo nuotraukos pasitelkus specialias žinias galėtų leisti nustatyti, sugadinimai padaryti automobiliui judant ar stovint, tai taip pat leistų patikrinti A. S. pateiktą įvykio versiją. Pastebėtina tai, kad paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo bei gauti specialisto paaiškinimus taip pat priklauso administracinių nusižengimus tiriančių pareigūnų kompetencijai (ANK 593 straipsnio 1 dalies 8, 9 punktai).
Pirmiau aptartų, teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresnioji specialistė-komisarė inspektorė R. L. 2018 m. gruodžio 3 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną Nr. 07-18-9482064 (AV2-4380/1300) priėmė visapusiškai ir objektyviai neištyrusi visų bylos aplinkybių. Pastebėtina tai, kad visos abejonės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai turi būti aiškinamos tik tuo atveju, kai jų neįmanoma pašalinti administracinio nusižengimo tyrimo veiksmais. Šiuo atveju dėl pirmiau pateiktų argumentų negalima daryti tokios išvados. Todėl skundžiamas nutarimas naikintinas, o byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 644-647 straipsniais,
n u t a r i a :
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresniosios specialistės-komisarės inspektorės R. L. 2018 m. gruodžio 3 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną Nr. 07-18-9482064 (AV2-4380/1300) panaikinti ir byla grąžintina sprendimą priėmusiai institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Vladimir Berezovskij