Civilinė byla Nr. e2A-356-585/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02236-2018-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.5.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 28 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Vilijos Mikuckienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. Ž. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Klaipėdos Lytagra“ dėl licencinio mokesčio priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. Ž. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Klaipėdos Lytagra“ 50 000 Eur licencinio mokesčio, 6 procentus metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su atsakove sudarė licencinę sutartį dėl prekių ženklo naudojimo, atsakovė sutarties sąlygų nevykdė, mokesčio nesumokėjo.
2. Atsakovė AB „Klaipėdos Lytagra“ atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovė licencinės sutarties nesudarė, pagal sutartį jokių pareigų jai nekyla.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė; atsakovei AB „Klaipėdos Lytagra“ priteisė iš ieškovo G. Ž. 2 843,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nurodė, kad ieškovas neįrodinėja otkrytoe aktsionernoe obshchestvo (toliau – AAO) „Minskii traktornyi zavod“ priklausančių prekės ženklų, kurių administratoriumi jis paskirtas 2017 m. lapkričio 30 d. antstolio A. L. patvarkymu dėl turto arešto akto pakeitimo Nr. S-17-159-56081, ir autoriaus teisių objektų, kurių administratoriumi ieškovas paskirtas 2018 m. birželio 4 d. antstolio A. L. patvarkymu dėl turto arešto akto papildymo Nr. S-18-159-25476, pažeidimų aplinkybių ir faktų. Ieškovo nuomone, atsakovė atsakinga pagal 2018 m. birželio 23 d. konkliudentiniais veiksmais sudarytą licencinę sutartį dėl ieškovo administruojamų prekių ženklų ir autorių teisių objektų naudojimo.
5. Teismo vertinimu, atsakovės 2018 m. liepos 10 d. ir 2018 m. liepos 23 d. pateikto atsakymo į ieškovo pateiktą ofertą dėl šios sutarties sudarymo turinys vienareikšmiškai patvirtina, kad atsakovė išreiškė savo nesutikimą su oferta. Atsakyme buvo nurodyta, kad, atsakovės manymu, oferta yra neteisėta ir nepagrįsta, o atsakovė neturi pareigos sudaryti licencinę sutartį, kadangi savo veiksmais nepažeidžia nei prekių ženklų savininko, nei autoriaus teisių ir (ar) teisėtų interesų.
6. Pagal bendrąją taisyklę sutartis laikoma sudaryta nuo momento, kai šis susitarimas pasiekiamas – oferentas gauna akceptą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009). Teismas sutiko su ieškovu, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.162 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė šalių susitarimą pasiekti ir kitokiais veiksmais, tačiau, kaip minėta, atsakovė kategoriškai atsisakė sudaryti licencinę sutartį su ieškovu. Tad teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, teisinį sutarčių sudarymo reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, konstatavo, jog licencinė sutartis sudaryta nebuvo, kadangi nenustatyta būtinojo sutarties elemento – aiškaus ir besąlygiško akceptanto sutikimo (valios išraiškos) su oferento pateiktu pasiūlymu.
7. Atsižvelgdamas į tai, kad licencinė sutartis sudaryta nebuvo, teismas sprendė, kad šios sutarties nuostatos šalims negali būti taikomos. Kaip minėta, neteisėtų prekių ženklų bei autorių teisių objektų (ne)teisėtas naudojimas dėl ieškovo ieškinyje apibrėžtų ieškinio ribų įrodinėjamas nebuvo, dėl to šių aplinkybių teismas nenagrinėjo ir išvadų dėl jų neteikė. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas darė išvadą, kad ieškovo argumentai dėl sutarties sudarymo ir sutarties vykdymo nepagrįsti, todėl atmetė ieškovo reikalavimą dėl 50 000 Eur licencinio mokesčio pagal sutartį priteisimo.
8. Kadangi ieškinys atmestas, teismas iš ieškovo atsakovės naudai priteisė 2 843,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, nurodydamas, kad tai patvirtina į bylą pateikti įrodymai, be to, šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovas G. Ž. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2019 m. birželio 17 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad licencinė sutartis sudaryta nebuvo.
9.1.1. Sutarties sudarymą gali patvirtinti ir kitokie sutarties šalių veiksmai nei apsikeitimas oferta ir akceptu (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Todėl sutarties sudarymo faktą galima pripažinti ir konkliudentiniams šalių veiksmams pakankamai patvirtinant, jog jos turėjo rimtus ketinimus sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Tuo tarpu ofertoje buvo nurodyta, kad oferta gali būti priimta ir akceptanto konkliudentiniais veiksmais, nurodytais licencinės sutarties 4.5. punkte.
9.1.2. Atsakovei oferta buvo pateikta raštu, nurodant visas licencinės sutarties sąlygas. Licencinės sutarties 1.2., 1.3., 4.5. punktai kartu su prekės ženklų ir autoriaus teisių objektų naudojimo faktu, leidžia spręsti, kad atsakovė konkliudentiniais veiksmais sudarė licencinę sutartį.
9.1.3. Šalių valia dėl prekės ženklo naudojimo sutapo. Oferentas siekė susitarti, kad prekės ženklus ir autoriaus teisių objektus naudotų atsakovė, o atsakovė konkliudentiniais veiksmais patvirtino, kad ši naudojimosi teisė reikalinga. Atsakovė neišreiškė noro pakeisti prekės ženklo naudojimo apimtį ir terminą, todėl šios esminės sutarties sąlygos buvo priimtos.
9.1.4. Sutartyje nurodytų prekės ženklų bei autoriaus teisių objektų naudojimo faktas nustatytas.: 1) nėra ginčo, kad atsakovės interneto puslapyje naudojami prekės ženklai BELARUS ir MTZ; 2) nėra ginčo, kad atsakovės interneto puslapyje naudojami autoriaus teisių objektai; 3) nėra ginčo, kad atsakovės naudoti prekės ženklai bei autoriaus teisių objektai yra ieškinyje nurodytų antstolio patvarkymų objektai; 4) prekės ženklai ir autoriaus teisių objektai atsakovės interneto svetainėje naudoti reklamos ir prekybos tikslais.
9.1.5. Sutartis galioja, kai jos šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Licencinės sutarties esminės sąlygos – prekės ženklų ir autoriaus teisių objektų naudojimo faktas, apimtis, terminas ir licencinio mokesčio dydis. Teismas dėl šių sutarties sąlygų nepasisakė, tuo pažeisdamas reikalavimą pasisakyti dėl kiekvienos iš esminių bylos aplinkybių.
9.1.6. Atsakovė oferentui nesiūlė kito licencinio mokesčio dydžio, nebandė dėl jo derėtis. Kita vertus, jei atsakovei siūlomas licencinio mokesčio dydis buvo per didelis, ji galėjo nebenaudoti prekės ženklų ir autoriaus teisių objektų.
9.2. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos atsakovės naudai iš ieškovo gali būti priteistos, tik suteikiant teisę jas išieškoti iš lėšų, gautų administruojant prekių ženklus ir autorių teisių objektus.
9.2.1. Iš ofertos matyti, kad ieškovas yra turto administratoriaus. Oferentas ir licencinės sutarties šalis yra AAO „Minskii traktornyi zavod“. Vadinasi, atliekant šiuos administravimo veiksmus, ieškovas veikė AAO „Minskii traktornyi zavod“ vardu. Reikalavimo teisė, kurios pagrindu pareikštas ieškinys, kildinama iš licencinės sutarties.
9.2.2. Ieškinio pareiškimą ne ieškovo, o AAO „Minskii traktornyi zavod“ vardu patvirtina ir tai, kad visos AAO „Minskii traktornyi zavod“ turto administravimo metu gautos lėšos pervedamos ne į ieškovo asmeninę sąskaitą, o į jo kaip turto administratoriaus depozitinę sąskaitą.
9.2.3. Ieškovo veikimas, pateikiant atsakovei ofertą, kvalifikuotinas kaip turto administravimas jo savininko vardu. Todėl ieškovui negali pereiti rizika dėl tokioje veikloje patirtų išlaidų (įskaitant bylinėjimosi) atlyginimo iš asmeninio turto.
9.2.4. Panašiuose teisiniuose santykiuose bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos iš asmeninio bylos šalies turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013).
10. Atsakovė UAB „Klaipėdos Lytagra“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Licencinė sutartis sudaryta nebuvo.
10.1.1. Tam, kad būtų konstatuota, jog sutartis sudaryta yra būtinas aiškus ir besąlygiškas akceptanto sutikimas su pateiktu pasiūlymu.
10.1.2. 2018 m. liepos 10 d. atsakovė pateikė ieškovui atsakymą, kuriuo nurodė, jog oferta yra neteisėta ir nepagrįsta, o atsakovė neturi pareigos sudaryti licencinę sutartį, kadangi savo veiksmais niekaip nepažeidžia nei prekių ženklų savininko, nei autoriaus teisių ir teisėtų interesų. Šis atsakymas patvirtina, jog atsakovė nesutiko sudaryti licencinę sutartį.
10.1.3. Pagal CK 6.170 straipsnį atsakovei pateikus atsisakymą sudaryti licencinę sutartį, oferta nustojo galioti. Atsižvelgiant į tai, negalima laikyti, jog licencinė sutartis buvo sudaryta, atsakovei ją akceptavus konkliudentiniais veiksmais, po atsakymo pateikimo.
10.1.4. Ieškovo teiginys, jog ginčo šalių valia sutapo nepagrįstas. Nėra pateikta įrodymų, kurie tai patvirtintų.
10.1.5. Ieškovo teiginiai dėl konkliudentinių veiksmų, galėtų būti vertinami kaip akceptas tik tada, jeigu atsakovė nebūtų teikusi rašytinio atsisakymo priimti ofertą. Tačiau netgi ir tuo atveju, turėtų būti vertinama, ar byloje esantys įrodymai patvirtina buvus suderintą šalių valią.
10.2. Ieškovas nurodo, jog nėra ginčo, kad atsakovė komercinėje veikloje naudoja tiek prekių ženklus, tiek autoriaus teisių objektus, tačiau atsakovė su tuo nesutinka.
10.2.1. Dėl ieškinio ribų neteisėtas prekių ženklų bei autoriaus teisių objektų naudojimas įrodinėjamas nebuvo. Dėl to tai nebuvo nagrinėjama, šalys dėl to atsikirtimų neteikė.
10.3. Bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo priteistos pagrįstai.
10.3.1. Reikšdamas ieškinius, turto administratorius turi įvertinti galimas rizikas, atsižvelgti į tai, jog ieškinys gali būti atmestas, dėl ko turės būti atlyginamos kitos šalies bylinėjimosi išlaidos.
10.3.2. AAO „Minskii traktornyi zavod“ kreipėsi į teismą dėl antstolio Andriaus Liaškovo patvarkymų, kuriais areštuoti autoriaus teisių objektai ir jų administratoriumi paskirtas ieškovas, teisėtumo. Esant ginčui dėl minėtų patvarkymų, tiek pateikdamas ofertą, tiek pareikšdamas ieškinį, ieškovas nesilaikė CK 4.242 straipsnio 2 dalies, veikė neapdairiai.
10.3.3. Ieškovas, įvertinęs galimą riziką, bylos šalimi nurodė save. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad ieškovas ofertoje kaip licencinio mokesčio gavėją nurodė save.
10.3.4. Ieškovo nurodoma praktika dėl administratoriaus teisinio statuso nėra aktuali – ten administratorius veikė kaip atstovas, o nagrinėjamu atveju ieškovas veikė savo vardu.
10.3.5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 41 straipsnį civiliniame procese šalimis gali būti tik fiziniai ir juridiniai asmenys, todėl bylinėjimosi išlaidos gali būti priteisiamos iš asmens, bet ne iš turto.
11. Ieškovas G. Ž. pateikė prašymą sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą, kol nebus priimtas galutinis sprendimas civilinėje byloje dėl antstolio A. L. veiksmų. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2YT-201-1042/2020 sprendžiamas klausimas dėl šios bylos objekto (duomenų bazės) teisinio kvalifikavimo. Neatlikus teisinio duomenų bazės kvalifikavimo Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje, nėra galimybės priimti teisingo procesinio teismo sprendimo šioje byloje.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl licencinės sutarties sudarymo
13. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad licencinė sutartis sudaryta nebuvo, nes atsakovė savo valią dėl licencinės sutarties sudarymo išreiškė konkliudentiniais veiksmais. Apeliacinės instancijos teismas su tokia ieškovo procesine pozicija nesutinka. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Taigi, sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Šis sutarties pagrindu esantis šalių susitarimas turi atitikti sutarčių sudarymą reglamentuojančias teisės normas. Sutarties sudarymo procedūrą reglamentuoja CK 6.162-6.187 straipsniai. CK 6.162 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais.
14. Oferento pasiūlymas sudaryti sutartį turi būti pakankamai apibūdintas ir išreikšti jo įsipareigojimą būti sutarties saistomam akcepto atveju (CK 6.167 straipsnio 1 dalis). Akceptu laikomas akceptanto pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas ofertos priėmimas. Tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu. Akceptas sukelia teisines pasekmes nuo to momento, kai jį gauna oferentas (CK 6.173 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, kad būtų konstatuota, jog akceptantas priėmė ofertą ir sutartis laikoma sudaryta, būtinas aiškus ir besąlygiškas jo sutikimas su oferento pateiktu pasiūlymu, pareiškiamas oferentui. Šios sąlygos išimtis nustatyta CK 6.173 straipsnio 3 dalyje – jeigu ofertoje numatyta galimybė ją akceptuoti nepranešant apie tai oferentui (tylėjimu ar konkliudentiniais veiksmais) arba tokia išvada darytina atsižvelgiant į egzistuojančius šalių santykius arba papročius, tai akceptas sukelia teisines pasekmes nuo atitinkamų akceptanto valią reiškiančių veiksmų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2011). Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog tam, kad galėtų būti taikoma CK 6.173 straipsnio 3 dalyje nustatyta išimtis, t. y. galėtų būti konstatuota, kad akceptas išreikštas tylėjimu ar konkliudentiniais veiksmais – nepranešant oferentui, turėtų egzistuoti šių sąlygų visuma: 1) galimybė ofertą akceptuoti nepranešant apie tai oferentui (tylėjimu ar konkliudentiniais veiksmais) turėtų būti numatyta ofertoje arba tokia akceptavimo praktika turėtų būti susiklosčiusi ginčo šalių santykiuose, 2) akceptanto valia dėl ofertos turėtų būti išreikšta būtent tylėjimu ar konkliudentiniais veiksmais, o ne eksplicitiškai.
15. 2018 m. birželio 25 d. atsakovė gavo ieškovo ofertą dėl licencinės sutarties ir autorių teisių atlygintinio naudojimo sutarties sudarymo. Oferta atsakovei buvo pasiūlyta sudaryti atlygintinę neišimtinę licencinę sutartį, pagal kurią atsakovei būtų suteikta teisė atlygintinai naudotis sutartyje nurodytais prekių ženklais bei autorių teisių objektais savo vykdomoje komercinėje veikloje. Ofertoje buvo pateiktos licencinės sutarties sąlygos bei nurodyta, kad akceptantas gali priimti šią ofertą, pateikdamas oferentui akceptą raštu per 30 dienų nuo ofertos gavimo arba savo konkliudentiniais veiksmai per visą ofertos galiojimo laikotarpį, kuris yra 5 metai. Licencinės sutarties 4.5. punkte pateiktas konkliudentinių veiksmų, kuriais gali būti priimta oferta, sąrašas. 2018 m. liepos 10 d. el. paštu adresu (duomenys neskelbtini), o 2018 m. liepos 23 d. ir registruotu paštu atsakovė išsiuntė ieškovui 2018 m. liepos 8 d. atsakymą, kuriuo nurodė nesutinkanti su gauta oferta, kadangi ji yra neteisėta ir nepagrįsta, o atsakovė, vykdydama savo komercinę veiklą niekaip nepažeidžia sutartyje nurodytų prekių ženklų savininko ir (ar) autoriaus teisių ir teisėtų interesų.
16. Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei aukščiau pateiktu teisiniu reguliavimu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai sprendė, kad tarp šalių licencinė sutartis sudaryta nebuvo. Nors ieškovo atsakovei išsiųstoje ofertoje buvo nustatyta galimybė ofertą akceptuoti, nepranešant apie tai oferentui, t. y. konkliudentiniais veiksmais, nurodytais licencinės sutarties 4.5. punkte, tačiau atsakovė ieškovui 2018 m. liepos 10 d. ir 2018 m. liepos 23 d. išsiųstu atsakymu į ofertą nedviprasmiškai išreiškė savo valią – atsisakė akceptuoti ofertą, taip nesutiko sudaryti sutartį. Šis nesutikimas eliminuoja galimybę nagrinėjamu atveju taikyti CK 6.173 straipsnio 3 dalyje nustatytą išimtį, kadangi neegzistuoja antroji būtinoji šios išimties taikymo sąlyga – akceptanto valios dėl ofertos išreiškimas tylėjimu ar konkliudentiniais veiksmais. Be to, toks atsakovės atsisakymas, remiantis CK 6.170 straipsniu, traktuotinas ofertos pabaiga, o pasibaigus ofertai, licencinės sutarties sudarymas tapo negalimu per se.
17. Ieškovas taip pat įrodinėja, kad licencinė sutartis buvo sudaryta, susitarus dėl esminių jos sąlygų bei tokią savo poziciją grindžia CK 6.162 straipsnio 2 dalimi. Šioje nuostatoje įtvirtinta taisyklė, nustatanti, kad kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja, nors susitarimas dėl antraeilių sąlygų ir atidėtas. Taigi ir pagal šią nuostatą sutarties sudarymui konstatuoti yra būtinas šalių susitarimas, kurio, kaip konstatuota šios nutarties 16 punkte, šalys nepasiekė, atsakovei išsiuntus ieškovui atsisakymą sutikti su jo pateikta oferta. Identifikavus šį teisiškai reikšmingą faktą, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nei nagrinėti, nei pasisakyti dėl jokių licencinės sutarties sąlygų, nesvarbu, ar šios sąlygos būtų esminėmis, ar antraeilėmis. Todėl visi su tuo susiję ieškovo argumentai atmetami.
18. Ieškovo teiginiai, kad licencinėje sutartyje nurodytų prekės ženklų bei autoriaus teisių objektų naudojimo faktas nustatytas bei šalių valia dėl tokio naudojimo sutapo, yra nepagrįsti. Pirma, minėtų objektų (ne)naudojimas byloje nustatinėjamas nebuvo. Antra, atsakovė nagrinėjamu klausimu aiškiai išreiškė savo poziciją atsisakymu priimti ofertą, todėl šalių bendra valia dėl apelianto nurodomų objektų naudojimo pagal sutartį nenustatyta.
Dėl bylos sustabdymo
19. Apeliantė prašo sustabdyti bylą tuo pagrindu, kad kitoje civilinėje byloje sprendžiamas ginčas ar apelianto oferta buvo pasiūlymas dėl autoriaus turtinių teisių naudojimo, t. y. ar ofertoje nurodoma duomenų bazė yra sui generis teisių objektas. Civilinė byla gali būti sustabdoma, kai jos negalima nagrinėti tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (CPK 163 straipsnio 3 punktas).
20. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-248/2002; 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016 53 punktą ir kt.). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017 21 punktą; kt.).
21. Ne bet kokios įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės yra pripažįstamos prejudiciniais faktais, t. y. faktais turinčiais teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios faktų pripažinimo prejudiciniais sąlygos: 1) abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; 2) pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis; 3) įrodinėjamas faktas yra reikšmingas abiejose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-383-219/2019 27 punktą). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta teismo sprendimu nustatytų faktų prejudicinės galios tik byloje dalyvavusiems asmenims taisyklės išimtis ,,išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims“ taikoma teismo sprendimams (pvz., dėl teisės pripažinimo, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, asmens paskelbimo mirusiu ir pan.) visuotinio privalomumo prasme: teisės subjektai savo veikloje negali nepaisyti teismo sprendimu nustatytų teisinių faktų (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-3-38/2012).
22. Vadinasi, civilinė byla ieškovo nurodomu pagrindu gali būti sustabdyta tik nustačius, kad kitoje, ieškovo nurodome byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės, priimant sprendimą šioje byloje, konstatavus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodytas faktų pripažinimo prejudiciniais sąlygas. Išnagrinėjus šalių ginčą ir šioje byloje nurodytais motyvais nustačius, kad šalių nesieja licencinė sutartis šalims nepareiškus bendros valios dėl jos sudarymo, išvada, koks yra apeliantės įrodinėjamas šalių nesudarytos sutarties objektas, teisinės reikšmės neturi. Be to, atsakovė nėra ieškovo nurodomoje civilinėje byloje dalyvaujantis asmuo, todėl kitoje byloje nustatytos aplinkybės pagal šios nutarties 20-21 punktuose pateiktus išaiškinimus negali būti laikomos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje. Dėl šių priežasčių ieškovo prašymas dėl bylos sustabdymo atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme
23. Ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas – šios išlaidos atsakovės naudai iš ieškovo gali būti priteistos, tik suteikiant teisę jas išieškoti iš lėšų, gautų administruojant prekių ženklus ir autorių teisių objektus. Teisėjų kolegija su tokia ieškovo procesine pozicija nesutinka. Ieškovas pateikė ieškinį ne AAO „Minskii traktornyi zavod“, o savo vardu, todėl būtent ieškovas yra antroji šalis CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme, iš kurios bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo priteisė pagrįstai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
24. Atmetus apeliacinį skundą, yra pagrindas apelianto prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo atmesti, o atsakovės – tenkinti ir iš apelianto atsakovės naudai priteisti 1 210 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės UAB „Klaipėdos Lytagra“, juridinio asmens kodas 300530418, naudai 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Artūras Driukas
Vilija Mikuckienė
Vytautas Zelianka