Civilinė
byla Nr. 3K-3-516/2010
Procesinio
sprendimo kategorijos:
16.2.4;
24.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito
Gurevičiaus, Janinos Januškienės (kolegijos pranešėja) ir Gintaro Kryževičiaus
(kolegijos pirmininkas),
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K.
kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 2
d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. balandžio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje
pagal ieškovų V. K. ir D. K. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei
„ALVORA“ dėl neturtinės žalos, padarytos dėl nelaimingo atsitikimo darbe,
atlyginimo.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl teisės normų,
reglamentuojančių atlyginimą neturtinės žalos, atsiradusios dėl nelaimingo
atsitikimo darbe, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovai V. K. ir D.
K. 2008 m. gruodžio 9 d. teismui pateiktu
ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „ALVORA“ ieškovui 60 000 Lt ir
ieškovei 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. metinių palūkanų
nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinio reikalavimai grindžiami tuo, kad ieškovas,
dirbęs nuo 2001 m. gegužės 9 d. UAB „ALVORA“ dailide betonuotoju, 2003
m. birželio 9 d. darbo metu patyrė nelaimingą atsitikimą, dėl kurio ieškovui
diagnozuoti dešinio šlaunikaulio ir blauzdikaulio lūžiai, žastikaulio išnirimas
dėl kritimo iš aukščio. Ieškovas nurodė, kad dėl darbdavio neteisėtų veiksmų
(saugos darbe norminių aktų pažeidimo – nesiėmimo priemonių, būtinų darbuotojų
saugai užtikrinti ir sveikatai apsaugoti, neužtikrinus tinkamos darbo aplinkos,
kad darbo vieta ir darbo priemonės būtų saugios, t. y. netinkamų ir nesaugių
kopėčių be apatinio praplėtimo skersinio, kopėčių pastatymo stabilumui
užtikrinti ir kt.) ieškovui buvo padaryta žala (sunkus sveikatos sutrikdymas).
Dėl patirtų sveikatos sužalojimų, ieškovo tvirtinimu, jis patyrė didelę
neturtinę žalą, nes teko ir tebetenka kęsti fizinį ir dvasinį skausmą, vidinę
depresiją ir nepasitikėjimą jėgomis. Patirti sužalojimai daro įtaką jo
dabartiniam gyvenimui, nes skauda koją, pasikartoja žastikaulio išnirimas,
ieškovas neteko dalies darbingumo, negali užsiimti namų priežiūros ir tvarkymo
darbais. Dėl sutuoktinio patirtos traumos, ieškovės teigimu, ji patyrė didelį
šoką ir stresą, išgyveno dėl sutuoktinio sveikatos. Ieškovai nurodė, kad apie
pažeistą asmens, patyrusio dvasinius išgyvenimus, teisę ir neatlygintą
neturtinę žalą, kurios atlyginimo jie prašo, sužinojo iš televizijos laidos.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus
miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinys atmestas.
Teismas
nustatė, kad Valstybinės darbo inspekcijos patvirtinto Nelaimingo atsitikimo
darbe akto duomenimis, nelaimingo atsitikimo priežastis yra nesaugių darbo
priemonių panaudojimas. Iš įrašo akte nustatyta, kad ieškovas V. K. aktą gavo
2003 m. liepos 4 d. Medicininių dokumentų duomenimis, ieškovas nuo 2003 m.
birželio 9 d. iki 2003 m. birželio 19 d. gydėsi ligoninėje, nuo 2003 m.
birželio 29 d. gydosi ambulatoriškai, ligonis vaikšto su ramentais. Ieškovas
įgyvendino teisę į socialinio draudimo išmokas, jam išmokama Valstybinio
socialinio draudimo netekto darbingumo periodinė (kas mėnesį) kompensacija.
Ikiteisminio tyrimo medžiagoje (Nr.13-1771-03) ieškovas, 2003 m. liepos 23 d.
apklaustas kaip liudytojas, nurodė, kad pretenzijų UAB „Alvora“ neturi,
ikiteisminį tyrimą prašė nutraukti. Ieškovas naudojosi advokato teisine pagalba
pagal 2003 m. lapkričio 3 d. atstovavimo sutartį.
Teismas
nurodė, kad DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio
senaties terminas. Nuo Nelaimingo atsitikimo darbe akto dienos, kai ieškovas
sužinojo apie subjektinės teisės pažeidimą, prasidėjo ieškinio senaties
terminas, kuris baigėsi 2006 m. liepos 5 d. Ieškovai raštu neprašė atnaujinti
ieškinio senaties termino, procesiniuose dokumentuose nurodo, kad neturtinei
žalai atlyginti ieškinio senaties terminas netaikomas. Remdamasis atsakovo
reikalavimu teismas taikė CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, DK 27 straipsnio 2
dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmetė. Tokią
išvadą teismas motyvavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutarties A. G. v. Lietuvos
valstybė byloje Nr. 3K-3-183/2008 išaiškinimais, kad trejų metų
sutrumpintas ieškinio senaties terminas taikytinas reikalavimams atlyginti tiek
turtinę, tiek neturtinę žalą pareikšti, išskyrus atvejus, kai CK ar kiti
įstatymai nustato kitokius sutrumpintus terminus. Aplinkybė, kad ieškovai apie
pažeistą teisę sužinojo iš televizijos laidos, nenutraukia ieškinio senaties
termino, nėra pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą (CK 1.131, 1.132
straipsniai). Ieškovas po nelaimingo atsitikimo darbe gynė savo teises teisme,
naudojosi teisine pagalba, sveikatos būklė jam leido judėti, tačiau jis nesiėmė
veiksmų teisei į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinti. Aplinkybė, kad
ieškovai nežinojo įstatymų, nėra teisiškai reikšminga, pateisinanti įstatyme nustatyto
termino kreiptis į teismą praleidimą. Dėl ieškovės reikalavimo, teismo
vertinimu, ieškovei diagnozuotos ligos (hipertenzinė liga, diabetas, nutukimas)
nenulemtos ieškovo nelaimingo atsitikimo darbe.
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
balandžio 22 d. nutartimi ieškovų apeliacinis skundas atmestas ir paliktas
nepakeistas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d.
sprendimas.
Teisėjų
kolegija nurodė, kad ieškinio senaties termino paskirtis – užtikrinti civilinių
teisinių santykių stabilumą, suteikti asmeniui realią galimybę apginti savo
pažeistas teises, taip pat teisinio santykio dalyviams pagrįstą lūkestį, kad,
per nustatytą terminą vienam iš jų nepareiškus ieškinio, atsiras pagrindas
manyti, kad nė vieno iš jų teisės ar teisėti interesai nepažeisti. Ieškinio
senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti
ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Ieškovas, gindamas savo subjektinę teisę
gauti turtinės žalos atlyginimą, t. y. gauti socialines išmokas dėl nelaimingo
atsitikimo darbe, 2003 m. rugsėjo 3 d. kreipėsi į teismą dėl VSDFV 2003 m.
liepos 18 d. sprendimo panaikinimo, dėl to jis aktyviai gynė savo teises ir
suprato, kad gali pasinaudoti teise gauti tiek turtinės, tiek neturtinės žalos
atlyginimą. Teismas nesutiko su apelianto argumentu, kad jam ieškinio senaties
terminas turėtų būti skaičiuojamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinei
sesijai 2005 m. birželio 13 d. priėmus nutarimą L. S. v. UAB
,,Vigidas“ byloje Nr. 3K-P-276/2005, kurioje, anot apelianto, buvo
suformuota praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo tuo atveju, kai neturtinę
žalą darbdavys darbuotojui turi atlyginti nepriklausomai nuo to, ar asmuo buvo
apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu. Apeliacinės
instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo teisė reikalauti neturtinės žalos
atlyginimo nuo nurodytos bylos išnagrinėjimo nepriklausė, taip pat nepakeitė
ieškinio senaties termino skaičiavimo ieškovui. Ieškovas ieškinio senaties
termino pradžioje buvo 45 metų amžiaus, vidurinio išsilavinimo, iki įvykio buvo
kvalifikuotas darbininkas – 4-os kategorijos dailidė betonuotojas. Šie
kriterijai negalėjo būti kliūtis netinkamai suvokti savo teisę ar ja
pasinaudoti. Be to, ieškovo kreipimasis į teismą ir savo teisės gauti turtinės
žalos atlyginimą gynimas tik patvirtina tiek teismo, tiek kolegijos išvadą, kad
ieškovas sėkmingai šia teise naudojosi ir suvokė apie tokios teisės reikalauti
žalos atlyginimo buvimą. Be to, esant ieškovo pareiškimui dėl pretenzijų
atsakovui neturėjimo, ir atsakovui jokių pretenzijų negavus iš ieškovo iki
ieškinio senaties termino pabaigos, atsakovas turėjo pagrindą tikėtis, kad
ieškovo reikalavimo teisė pasibaigė kartu su ieškinio senaties terminu.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo
konstatuotu ieškovės reikalavimų, kaip neįrodytų, vertinimu.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
ieškovas V. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m.
liepos 2 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 22 d. nutartį bei bylą perduoti iš
naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasaciniame skunde išdėstyti
tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:
1. Egzistuoja vertybės, kurių pažeidimo gynimo
negalima suvaržyti ieškinio senaties institutu, t. y pripažinti, kad suėjus tam
tikram įstatymo nustatytam terminui ginama vertybė nebus ginama arba taps
mažiau svarbi tam, kad ją, siekiant civilinių teisinių santykių stabilumo,
gintų įstatymas. CK 1.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad ieškinio
senatis netaikoma iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems
reikalavimams, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus. Pagal CK 1.114 straipsnio
1 dalį įstatymas saugo asmenines neturtines vertybes, t. y. vardą, gyvybę,
sveikatą, kūno neliečiamybę, garbę, orumą, privatų gyvenimą ir kt. Ieškinio
reikalavimu ieškovas (kasatorius) siekė apginti asmeninę neturtinę teisę ir
saugotiną vertybę į sveikatą ir kūno neliečiamybę, kurios buvo pažeistos įvykus
nelaimingam atsitikimui darbe.
2. Teismui pripažinus ieškinio senaties
termino praleidimo priežastis svarbiomis, šis terminas atnaujintinas (CK 1.131
straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendžiant dėl
senaties termino praleidimo priežasčių svarbos teismai, atsižvelgdami į šio
instituto esmę ir paskirtį, privalo ne tik vertinti kiekvienos konkrečios bylos
reikšmingas aplinkybes, bet ir siekti, kad senaties taikymas nesudarytų sąlygų
kaltiems asmenims išvengti atsakomybės ir žalos atlyginimo (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 2
d. nutartis AB ,,Tauro bankas” v. AB ,,Vilniaus vingis” byloje Nr.
3K-3-1123/2002; 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis Generalinis prokuroras v.
Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt. byloje Nr.
3K-3-578/2007). Ieškinio senaties pradžia siejama su
asmens subjektyviu sužinojimu apie jo teisių pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1
dalis). Nei nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagoje, nei teisminio ginčo
dėl turtinės žalos ieškovui atlyginimo nagrinėjimo metu ieškovui nebuvo žinoma
apie jo pažeistą neturtinę teisę ir teisę reikalauti neturtinės žalos
atlyginimo. Nebūdamas teisininkas ieškovas negalėjo žinoti apie CK 6.283
straipsnio 1 dalyje nustatytą teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš
už žalą atsakingo asmens. CK 6.283 straipsnio 4 dalyje asmens teisė reikalauti
turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo darbe atveju yra
tada, kai asmuo nedraustas socialiniu draudimu. Dėl to ieškovas pagrįstai
galėjo tikėtis, kad, gavęs socialinio draudimo išmokas už nelaimingo atsitikimo
darbe metu atsiradusią žalą, neturi teisės reikalauti iš darbdavio patirtos
neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovui, kaip ir jam atstovaujančiam advokatui,
apie tokią teisę aptariamoje situacijoje reikalauti neturtinės žalos atlyginimo
tapo žinoma tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinei sesijai 2005 m.
birželio 13 d. priėmus nutarimą L. S. v. UAB ,,Vigidas“ byloje
Nr. 3K-P-276/2005 ir šiame nutarime išaiškinus, kad neturtinę žalą darbdavys
darbuotojui turi atlyginti nepriklausomai nuo to, ar asmuo buvo apdraustas nuo
nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, nes Socialinio draudimo
įstatyme nenustatytas neturtinės žalos atlyginimas. Tik iš žiniasklaidos 2006
m. lapkričio 27 d. ieškovas sužinojo apie tai, kad jis taip pat galėtų reikalauti
neturtinės žalos atlyginimo iš darbdavio, nuo šios datos turėtų būti
skaičiuojama ieškinio senaties termino pradžia. Ieškovas veikė pakankamai
apdairiai ir rūpestingai neskubėdamas reikšti ieškinio, nes tokioje situacijoje
kiekvienas kitas asmuo būtų pradėjęs veikti taip pat – įsitikinti apie ketinamo
pareikšti ieškinio perspektyvą ir prognozuoti galimą būsimą teismo procesinį
sprendimą. Atmesdami ieškinį dėl ieškinio senaties termino suėjimo teismai
neatsižvelgė į neturtinės žalos sunkumą, ieškovui nulemtus padarinius dėl jam
kylančių fizinių ir dvasinių nepatogumų, nuolatinio gydymosi.
3. Motyvuodamas priimtą sprendimą pirmosios
instancijos teismas vadovavosi kasacinio teismo nutartimis, priimtomis
skirtingose savo faktinėmis aplinkybėmis bylose. Tam, kad būtų galima taikyti
precedentą, bylų faktinės aplinkybės turi būti iš esmės analogiškos aplinkybėms
nagrinėjamoje byloje. Teismo nurodytose nutartyse reikalavimas atlyginti žalą
buvo sietas su vienkartiniu asmens subjektinių teisių pažeidimu, tuo tarpu
nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai asmuo
jaučia nuolatinį ir tęstinį savo teisių pažeidimą.
Ieškovės D. K. pareiškimu dėl prisidėjimo prie
kasacinio skundo sutinkama su ieškovo V. K. kasaciniu skundu, jame išdėstytu prašymu
teismui ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prašoma panaikinti skundžiamus teismų
sprendimą ir nutartį bei grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB
,,Alvora“ prašo kasacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės
teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 22 d. nutartį palikti
nepakeistus. Atsiliepime nurodyti tokie esminiai
nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartyje S. Š.,
V. Š. v. UAB ,,Lietuvos rytas“ byloje Nr. 3K-7-2/2008 konstatuota, kad
ieškinio senatis netaikoma reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių,
kurios neturi ekonominio turinio, gynimo, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis
(CK 1.115, 1.134 straipsniai); tuo tarpu iš asmeninių neturtinių teisių
pažeidimo atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę
žalą, taikoma ieškinio senatis (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Dėl to byloje
teismai pagrįstai taikė trejų metų ieškinio senaties terminą ieškinio
reikalavimams. Tiek civilinės teisės doktrinoje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad asmeniui, kurio teisė
pažeista, žinant arba turint žinoti apie savo teisės pažeidimą ir per visą
ieškinio senaties terminą neinicijavus pažeistos teisės gynimo, priešinga
teisinio santykio šalis pagrįstai tikisi, kad asmuo, kurio teisė pažeista, atsisako
savo teisės arba nemano, kad jo teisė pažeista.
2. Teismai pagrįstai nustatė ieškinio senaties
termino pradžią, ją sutapatindami su subjektyviuoju momentu, nuo kada ieškovas
tikrai galėjo ir turėjo žinoti apie savo neturtinės teisės pažeidimą. Televizijos
laidos žiūrėjimas ir nepatikrintos informacijos gavimas ieškovui nesuteikė
pagrindo sužinoti, kad jo teisės pažeistos. Apie jų pažeidimą, kaip pagrįstai
nustatė teismai, ieškovas turėjo sužinoti iš nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo
akto ir vėlesnio bylinėjimosi dėl socialinio draudimo išmokų.
3. Kasacinio skundo argumentai dėl to, kad
teismai negalėjo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais bylose,
kuriose faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, nepatvirtina
nukrypimo nuo kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ir
nesudaro pagrindo naikinti šioje byloje priimtus kasacine tvarka skundžiamus
teismų sprendimą ir nutartį.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl
ieškinio senaties termino
Kasaciniame
skunde ir atsiliepime į kasacinį skundą keliami teisės normų, reglamentuojančių
ieškinio senatį, aiškinimo ir taikymo klausimai reikalavimui dėl neturtinės
žalos, susijusios su sveikatos sužalojimu nelaimingo atsitikimo darbe atveju,
atlyginimo. Šiais klausimais pasisako bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija.
Ieškinio
senaties instituto tikslas – sudaryti realią galimybę asmeniui apginti pažeistą
teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir skatinti asmenį kuo greičiau
ginti savo pažeistą teisę, palengvinti įrodinėjimo procesą. Ieškinio senaties
institutas įstatyme įtvirtintas abiejų šalių interesais. CK 1.125 straipsnio 2
dalyje įtvirtinta nuostata, kad sutrumpinti ieškinio senaties terminai taikomi
tik tiems konkrečių rūšių reikalavimams, kuriems tokius terminus nustato CK ir
kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Šio straipsnio 8 dalyje nustatytas
sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas pareikšti reikalavimams
atlyginti padarytą žalą, taikytinas taip pat ir reikalavimams atlyginti
neturtinę žalą, atsiradusią dėl nelaimingo atsitikimo darbe sužalojus
darbuotojo sveikatą. Civilinis kodeksas ar kiti įstatymai gali nustatyti
kitokius sutrumpintus terminus reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti, pvz.,
CK 3.11 straipsnio 2 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas
reikalavimui atlyginti neturtinę žalą dėl viešo susitarimo susituokti
neįvykdymo be pakankamo pagrindo pareikšti.
CK 1.126
straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, įpareigojanti teismą priimti nagrinėti
reikalavimą apginti pažeistą teisę net ir tais atvejais, kai ieškinio senaties
terminas yra pasibaigęs. Tokia įstatymo nuostata įtvirtinta dėl to, kad dažnai
nustatyti, ar ieškinio senaties terminas praleistas, įmanoma tik žinant jo
pradžią, taip pat išsiaiškinus, ar šis terminas nebuvo sustabdytas, nutrauktas,
tam reikia ištirti bylos aplinkybes. Be to, praleistas ieškinio senaties
terminas gali būti atnaujintas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), ieškinio senatį
teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu (CK 1.126 straipsnio 2
dalis).
CK 1.127
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo
teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos,
kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teisės į
ieškinį atsiradimas, kartu ir ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne
objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar
turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes teisę ginti savo pažeistas
teises asmuo gali įgyvendinti tik žinodamas, kad šios yra pažeistos. Asmuo apie
savo teisės pažeidimą gali sužinoti tą pačią dieną, kada ji buvo pažeista,
tačiau šis momentas gali nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau.
Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą
teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Siekiant nustatyti ieškinio
senaties termino pradžią, būtina išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir
apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad
jo teisė pažeista. Nuo tos dienos ir turėtų būti skaičiuojamas ieškinio
senaties terminas. Pažymėtina, kad asmens teisių pažeidimo diena ir sužinojimo
apie tų teisių pažeidimą diena dažniausiai nesutampa, kai yra pažeidžiamos
asmens turtinės teisės, o ne asmeninės neturtinės, kurios susijusios su
sveikatos sužalojimu ir dėl to asmeniui tenka iškęsti fizinį ir dvasinį
skausmą, nepasitikėjimą savo jėgomis, galimybių praradimą ir pan.
Nagrinėjamoje
byloje nustatyta, kad 2003 m. birželio 19 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo
darbe metu kasatoriui (ieškovui) buvo nustatyta dešiniojo šlaunikaulio ir
blauzdikaulio skeveldriniai lūžiai, žastikaulio išnirimas, jis buvo
hospitalizuotas ir skubos tvarka operuotas, vėliau nustatytas 45 proc.
nedarbingumo lygis. Kasatorius (ieškovas) nurodo, kad dėl sužalojimo patyrė
dvasinį ir fizinį skausmą, nepatogumus, išgyvenimus, kurie CK 6.250 straipsnio
1 dalyje yra įvardijami neturtine žala. Pirmiau nurodyta, kad CK 1.127 straipsnio
1 dalyje nustatyta, kad senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį
atsiradimo dienos. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai sužalojama
asmens sveikata, teisė į ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo
atsiranda nuo asmens sužalojimo dienos. Teisėjų kolegija negali sutikti su
apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju teisė į ieškinį
dėl žalos atlyginimo kasatoriui (ieškovui) atsirado nuo teismo sprendimo,
kuriuo buvo panaikintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
sprendimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe nepripažinimo draudžiamuoju įvykiu,
įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegija taip pat negali sutikti su kasatoriaus
teiginiu, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinei sesijai 2005 m. birželio
13 d. priėmus nutarimą, kuriuo išaiškintos atitinkamos teisės normos, gali būti
laikomas pagrindu ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimui.
Kasatorius
nurodo, kad ieškinio senaties terminas ginčo teisiniams santykiams apskritai
neturėtų būti taikomas. Dėl šio argumento teisėjų kolegija nurodo, kad ieškinio
senatis netaikoma reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi
ekonominio turinio, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 1.115 straipsnis,
1.134 straipsnio 1 punktas). Tuo tarpu iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų
atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą
taikoma ieškinio senatis, t. y. taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio
senaties terminas, neturtinės žalos atlyginimo atveju, kai žala padaroma
sveikatos sužalojimu (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.134 straipsnio 1 dalis, Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2
d. nutartis S. ir F. Š. v. UAB ,,Lietuvos rytas“ byloje Nr. 3K-7-2/2008;
2010 m. balandžio 13 d. nutartis V. D. v. VšĮ Kėdainių ligoninė byloje
Nr. 3K-3-170/2010).
Kasacinio
teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad ginčo šaliai
reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio patikrina, ar
taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį
terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartis B. D. v. Mažeikių sporto
mokykla byloje Nr. 3K-3-436/2007; 2009 m. spalio 22 d. nutartis A. S. v.
koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras byloje Nr.
3K-3-449/2009; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis V. D. v. VšĮ
Kėdainių ligoninė byloje Nr. 3K-3-170/2010).
Ieškinio
senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose neišvardytas
aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti,
sąrašas; taip pat neįvardyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas turėtų
spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino
priežastimis. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas, spręsdamas svarbių
priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir
sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo
paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio
22 d. nutartis A. S. v. koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis
orkestras byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis A. V.
v. Alytaus apskrities viršininko administracija byloje Nr. 3K-3-447/2009).
Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio
standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties
termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo
klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į
subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją,
šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens
amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis V. D.
v. VšĮ Kėdainių ligoninė byloje Nr. 3K-3-170/2010).
Bylą nagrinėję
teismai nurodė, kad nors prašymo atnaujinti senaties terminą kasatorius
nepateikė, tačiau šį klausimą teismai sprendė ex officio. Pirmiau
nurodyta, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio
senaties terminas kreipimuisi į teismą su reikalavimu atlyginti žalą (CK 1.125
straipsnio 8 dalis). Kasatorius (ieškovas) reikalavimą atlyginti neturtinę žalą
dėl sveikatos sužalojimo teisme pareiškė praleidęs įstatymo nustatytą
kreipimosi į teismą ieškinio senaties terminą (2003 m. birželio 9 d. –
sveikatos sužalojimo diena, 2008 m. gruodžio 9 d. – kreipimosi į teismą diena).
Šis terminas nėra naikinamasis ir, teismui pripažinus, kad jis praleistas dėl
svarbių priežasčių, gali būti atnaujintas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Bylą
nagrinėję teismai sprendė, kad kasatoriaus (ieškovo) nurodytos aplinkybės, jog
jis nežinojo įstatymo, pagal kurį galima reikalauti neturtinės žalos
atlyginimo, ir jog apie tokią teisę sužinojo iš visuomenės informavimo
priemonių, nėra svarbios, dėl kurių reikėtų atnaujinti praleistą ieškinio
senaties terminą. Teismai taip pat įvertino ieškovo individualias savybes:
amžių, socialinę padėtį, išsilavinimą, kvalifikuotos teisinės pagalbos iš
atstovavusio advokato turėjimą ir kreipimąsi į teismą dėl galimybės gauti
socialinio draudimo išmokos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, rodančius ieškovo
suvokimą apie galimybę ginti savo teises. Apeliacinės instancijos teismas
akcentavo tai, kad kvalifikuota teisine pagalba kasatorius naudojosi praėjus
neilgam laikui nuo nelaimingo atsitikimo darbe, jog jis, būdamas rūpestingas,
galėjo gauti informaciją iš advokato apie neturtinės žalos atlyginimą net ir
nežinodamas apie tokią teisę. Be to, šis teismas nurodė ir tai, kad ieškinio
senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant
tik į ieškovo interesus, jog būtina atsižvelgti į ieškinio senaties instituto
paskirtį, užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą; kad
ieškovo (kasatoriaus) nurodymas, jog pretenzijų darbdaviui jis neturi, rodo šių
santykių apibrėžtumą. Teismai sprendė, kad ieškinio senaties termino pabaiga
iki ieškinio pareiškimo teisme yra pagrindas ieškinį atmesti, kai
nekonstatuojama svarbių priežasčių ieškinio senaties terminui atnaujinti (CK
1.131 straipsnio 1, 2 dalys).
Šioje byloje
kilo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ginamų dviejų
vertybių - ieškovo teisės kreiptis į teismą ir atsakovo teisės netrukdomai
naudotis savo turtu (turint pagrįstų lūkesčių išvengti reikalavimų savo turtui,
suėjus įstatyme nustatytam senaties terminui) - konkuravimo problema. Europos
Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad teisė į teismą (vienas jos aspektų –
teisė kreiptis į teismą) nėra absoliuti, galimi tam tikri šios teisės
apribojimai (nes teisės kreiptis į teismą prigimtis (pobūdis) reikalauja
valstybės reglamentavimo); svarbu, kad šie apribojimai nesuvaržytų ir
,,nesusilpnintų“ asmens teisės į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kad būtų
pažeista šios teisės esmė ir kad jie atitiktų teisėtą tikslą ir egzistuotų
pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių bei siekiamo tikslo (pvz.,
Stubbings and Others v. United Kingdom, no. 22083/93, 22095/93, 22
October 1996, § 50).
Apeliacinės
instancijos teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo priežasčių svarbos,
deklaravo būtinybę įvertinti ginamos teisinės vertybės aspektą (objektyviojo
kriterijaus kontekste), bet šiuo klausimu nepasisakė. Savo ruožtu vienas
svarbiausių kasatoriaus argumentų yra susijęs su sveikatos kaip prigimtinės ir
absoliučiai saugomos vertybės prioritetinės apsaugos poreikiu, kuriam senaties
terminų taikymas turėtų būti lankstesnis. Kasatorius tvirtina patyręs rimtų ir
iki šiol besitęsiančių sveikatos pakenkimų (2009 m. jam pašalinti implantai,
yra netekęs 45 proc. darbingumo ir pan.), o senaties termino taikymas,
neįvertinus visų reikšmingų aspektų, suteikė galimybę kaltam asmeniui (šiuo
atveju darbdaviui, pažeidusiam saugos darbe norminius aktus) išvengti
atsakomybės.
Kasacinis
teismas yra pasisakęs, kad spręsdami dėl senaties termino praleidimo priežasčių
svarbos teismai, atsižvelgdami į šio instituto esmę ir paskirtį, privalo ne tik
vertinti kiekvienos konkrečios bylos reikšmingas aplinkybes, bet ir siekti, kad
senaties taikymas nesudarytų sąlygų kaltiems asmenims išvengti atsakomybės ir
žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2002 m. spalio 2 d. nutartis AB ,,Tauro bankas” v. AB ,,Vilniaus
vingis” byloje Nr. 3K-3-1123/2002; 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis Lietuvos
Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko
administracija ir kt. byloje Nr. 3K-3-578/2007; kt.). Ieškinio
reikalavimas, pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, iš esmės reiškia
tai, kad reikia nustatyti, kurį iš dviejų viešųjų interesų šiuo konkrečiu
atveju reikėtų ginti prioritetiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis Lietuvos
Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko
administracija ir kt. byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2008 m. kovo 14
d. nutartis Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvių
katalikių mokytojų sąjunga ir kt. byloje 3K-7-38/2008).
Analizuojant
teisės kreiptis į teismą apribojimo (per senaties terminą) atitikties teisėtam
tikslui pasiekti aspektą ir tokio ribojimo proporcingumą, negalima visiškai
sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kasatoriaus skundžiamas
suvaržymas turėjo aiškų teisėtą tikslą – užtikrinti civilinių teisinių santykių
stabilumą, teisinio santykio dalyvių pagrįstą lūkestį, kad, per nustatytą
terminą vienam iš jų nepareiškus ieškinio, atsiras pagrindas manyti, kad nė
vieno iš jų teisės ar teisėti interesai nepažeisti. Sprendžiant dėl senaties
terminą reglamentuojančių teisės normų taikymo, pažymėtina, kad negalima jų
taikyti formaliai, neatsižvelgiant į teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas,
susiformavimo specifiką. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, kad
senaties terminai iš principo yra pateisinamas teisės kreiptis į teismą
apribojimas, tačiau tai, kaip jie pritaikomi konkrečiu atveju, gali sukelti
Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą (pvz., Stagno c. Belgique, Requ?te
no 1062/07, 7 juillet 2009, § 27, 33-34).
Teisėjų
kolegijos požiūriu, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kasatoriaus
teisės į teismą galimo pažeidimo, formaliai vertino kai kurias faktines
aplinkybes, pvz., kasatoriaus raštišką pareiškimą ikiteisminio tyrimo
nutraukimo medžiagoje (apeliacinės instancijos teismo nustatytais duomenimis),
kad pretenzijų darbdaviui neturi. Šis pareiškimas surašytas praėjus trumpam
laikui po nelaimingo atsitikimo darbe, siekiant nutraukti ikiteisminį tyrimą,
ir nėra duomenų, kad būtų susijęs su kasatoriaus teise reikalauti neturtinės
žalos atlyginimo, be to, esant įstatyme įtvirtintai nuostatai, kad negalioja
atsisakymas asmens teisės kreiptis į teismą.
Remiantis tuo,
kas aptarta, apeliacinės instancijos teismo nutartis negali būti laikoma
teisėta ir pagrįsta. Dėl nurodytų ir kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių
nustatymo ir vertinimo sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo
klausimą bylos dalis dėl kasatoriaus (ieškovo) V. K. reikalavimo priteisti
neturtinės žalos atlyginimą perduotina nagrinėti iš naujo apeliacinės
instancijos teismui ir šio teismo nutarties dalis dėl ieškovo reikalavimo
panaikintina (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ieškovės D. K.
reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas iš esmės ir byloje
pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų priimtuose procesiniuose
sprendimuose įvertintas šio reikalavimo teisinis pagrįstumas. Pirmosios
instancijos teismo sprendimu ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, ją
grindžiant ieškovės bendrais susirgimais, įvertintas kaip nesusijęs
priežastiniu ryšiu su įvykiu, dėl kurio ieškovas patyrė žalą. Pirmosios
instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas apeliacinės instancijos
teismo nutartimi. Kasacinis teismas sutinka su nurodytu ieškovės reikalavimo
teisiniu įvertinimu ir sprendžia, kad dėl bylos dalies, kurioje ieškovės
reikalavimas netenkintas, apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis
paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Nusprendus bylą grąžinti apeliacinės
instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, tarp jų ir
išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme,
paskirstymo klausimas paliekamas spręsti bylą nagrinėsiančiam apeliacinės instancijos
teismui (CPK 93 straipsnis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio
10 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu,
kasacinis teismas turėjo 67,20 Lt tokių išlaidų.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
balandžio 22 d. nutarties dalį, kuria netenkintas ieškovo V. K.
reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, panaikinti ir perduoti bylą
Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
balandžio 22 d. nutarties dalį, kuria netenkintas ieškovės D. K.
reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai
Sigitas Gurevičius
Janina Januškienė
Gintaras Kryževičius