Civilinė byla Nr. 2VP-459-470/2023

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02564-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.2.3.1.; 3.2.3.10.; 3.2.7.1.; 3.2.7.2.

dalyvaujant suinteresuoto asmens Sodininkų bendrijos „Aniškis“ atstovams R. M., advokatui Viliui Putkiui,

suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos atstovei J. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės A. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto perdavimo vykdomojoje byloje Nr. 0133/22/00598.

Teismas

n u s t a t ė:

Pareiškėja antstolė A. K. pateikė teismui 2022-11-03 Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-22-133-25889.  Nurodė, kad jos kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0133/22/00598 yra vykdomas 2021-07-15 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI, Inspekcija) išduotas privalomas nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-210715-00094. Vykdant šį dokumentą, antstolė nustatė, kad privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdytas, nenugriauta (duomenys neskelbtini), šalia Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – SB „(duomenys neskelbtini)“) teritorijos (šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini)) pastatyta 4,85 m ilgio, 1,43 m pločio bei 0,93 m aukščio (nuo upės dugno iki betoninės konstrukcijos viršaus) betoninė užtvanka, nepašalintas statybinis laužas ir nesutvarkyta statybvietė. SB „(duomenys neskelbtini)“ informavo, kad užtvanka yra ant nesuformuoto valstybinės žemės sklypo, kad VTPSI akte užtvanka fiksuojama kaip nauja statyba, nors betoninių šonų viršutinės dalys yra pajuodusios ir pažaliavusios nuo ilgo aplinkos poveikio, užtvanka bendrijai nepriklauso, todėl SB „(duomenys neskelbtini)“ neturi teisės imtis griovimo darbų ne bendrijos teritorijoje.  

Suinteresuoto asmens VTPSI pateikė atsiliepimą, taip pat atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas gavo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos 2021-06-09 skundą Nr. (11.6)-AD5-10898 dėl galimai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus pastatytos užtvankos Kilminės upėje ties žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – skundas). Inspekcijos 2021-07-09 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-1309 (toliau – patikrinimo aktas) užfiksuota, kad „Kilminės upėje pastatyta 4,85 m ilgio, 1,43 m pločio ir 0,93 m gylio užtvanka. Nesuformuotas valstybinės žemės sklypas. Statyba vykdyta galimai 2004 m. birželio mėn. (užrašas ant betoninės konstrukcijos). <...> Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statinių klasifikavimas“ 1 lentelės 14 punktu užtvanka priskirtina neypatingųjų statinių kategorijai. Duomenų apie išduotą statybą leidžiantį dokumentą nėra“. Patikrinimo aktu konstatuota, kad vanduo iš upės tiekiamas į SB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją sodininkų poreikiams tenkinti. Skundo prieduose taip pat nurodoma, kad „Abipus upės krantų fiksuotos išbetonuotos dalys, tarp jų po vandeniu matyti įstatytos medinės lentos vandens lygio reguliavimui. <...> Po vandeniu matyti išvestas vamzdis“. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Aktas įteikiamas pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šių asmenų: statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui. Užtvankos statytojas tyrimo metu nenustatytas, todėl 2021-07-13 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-210713-00093, 2021-07-13 privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-210713-00093 bei privalomasis nurodymas, kuriuo statinio naudotojas buvo įpareigotas iki 2021-01-15 pašalinti betoninę užtvanką, pašalinti statybinį laužą ir sutvarkyti statybvietę, registruota pašto siunta 2021-07-27 įteikti užtvankos naudotojui – skolininkei. Atsižvelgiant į statinio naudotojo (skolininkės) 2022-01-12 prašymą, privalomojo nurodymo įvykdymo terminas Inspekcijos 2022-02-10 sprendimu Nr. SDPN-20-220210-00028 buvo pratęstas iki 2022-04-15. 2022-04-21 atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad privalomasis nurodymas „neįvykdytas – statinio naudotojas SB „(duomenys neskelbtini)“ nenugriovė Kilminės upėje (duomenys neskelbtini), šalia sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos (šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini)), pastatytos 4,85 m ilgio, 1,43 m pločio bei 0,93 m aukščio (nuo upės dugno iki betoninės konstrukcijos viršaus) betoninės užtvankos, nepašalino statybinio laužo ir nesutvarkė statybvietės“ ir surašytas Inspekcijos 2022-04-26 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. PNSSA-20-220426-00102. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkė privalomojo nurodymo nustatytu terminu (terminas buvo pratęstas iki 2022-04-15) neįvykdė, Inspekcijos Teisės departamento Vidurio Lietuvos teisės skyriaus 2022-05-13 raštu Nr. 2D-8911-(2.34Mr) „Dėl 2021-07-15 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-210715-00094 priverstinio vykdymo“, privalomasis nurodymas buvo perduotas priverstinai vykdyti antstolei ir buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0133/22/00598.

Suinteresuotas asmuo SB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su antstolės A. K. neįvykdymo aktu, kuriuo iš esmės reiškiamas reikalavimas skirti piniginę baudą skolininkui, nesutinka. SB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2021 m. birželio mėnesį V. ir S. Č. gavo kvietimą atvykti dėl nelegalios statybos Kilminės upelyje adresu (duomenys neskelbtini). Sodininkų bendrijai joks kvietimas nebuvo įteiktas. Kaip vėliau išsiaiškino, apie šį kvietimą bendrija net nebuvo informuota, iš kvietimo turinio matosi, kad buvo kviečiami fiziniai asmenys, bet ne sodininkų bendrijos atstovas. 2021-07-22 SB „(duomenys neskelbtini)“ gavo iš VTPSI skyriaus vedėjo A. R. pasirašytą, N. B. surašytą nurodymą „Dėl savavališkos statybos akto ir privalomąjį nurodymų siuntimo“ nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir taip vadinamą „užtvankėlę“ nugriauti iki 2022-01-15 nurodant, kad atsakingas už nelegalią statybą yra SB „(duomenys neskelbtini)“. Surašant Savavališkos statybos aktą SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė nebuvo gavusi kvietimo dalyvauti VTPSI priežiūros specialistų patikrinime ir todėl nedalyvavo. Akte nebuvo nurodyti šaltiniai, kurių pagrindu buvo nustatyta, kad nelegalią statybą vykdė SB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl kokių priežasčių buvo atliktas šis patikrinimas ir kaip buvo nustatytas pažeidėjas, akte nebuvo nurodyta. Patikrinimo akte įrašyta, kad yra Kelminės upelyje yra įrengta užtvanka, kuri priskirtina hidrotechniniams įrenginiams, tačiau prie akto nebuvo pridėtos nuotraukos ar kiti faktą fiksuojantys duomenys. Gavusi Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kas iš esmės reiškia nugriauti statinį upelyje, SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė išsiaiškino, kad statinys upelyje nepatenka į SB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, šio statinio sodininkų bendrija nevaldo, juo nesinaudoja. Statinio vieta faktiškai ribojasi su privačia žeme adresu (duomenys neskelbtini), kuri neįeina į sodininkų bendrijos naudojamą žemę. Nei žemės sklypu aplink „užtvankėlę“, nei pačia „užtvankėle“ SB „(duomenys neskelbtini)“ nesinaudoja, pati „užtvankėlė“ neatitinka naudojamos sąvokos, nes upės vandens vagos ir srovės netvenkia. Be to, savavališkos statybos akte  nebuvo nurodytas asmuo, kuriam yra surašomas aktas, tik nurodyta, kad statinys stovi ant nesuformuoto valstybinės žemės sklypo. Tuo tarpu privalomasis nurodymas dėl nesuprantamų priežasčių nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, o taip pat privalomasis nurodymas nugriauti statinį yra nukreiptas būtent į SB „(duomenys neskelbtini)“ ir sukuria prievolę sodininkų bendrijai šį statinį griauti. SB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė bendrijos pirmininkė R. M. paaiškino, kad minėtų aktų surašymo metu bendrijoje keitėsi valdymo organai, bendrija savo teisininko neturi, todėl praleido įstatymu nustatytą vieno mėnesio terminą savavališkos statybos aktui ir privalomajam nurodymui dėl statinio griovimo apskųsti. Kadangi lėšų advokato teisinei pagalbai sodininkų bendrija neturėjo, nutarė vykdyti privalomąjį nurodymą, įpareigojantį nugriauti „užtvankėlę“ ir siekdami geranoriškai išspręsti susidariusią situaciją ne kartą bendravo su statybos inspektore N. B., bandė paaiškinti, kad čia nėra užtvanka, nes pagal užtvankos apibrėžimą, tai „užtvanka –hidrotechninis įrenginys, kertantis vandens srautą ar vandens telkinį, siekiant pakelti vandens lygį“, bet ji vis kartojo tą patį, kad reikėjo kreiptis į teismą, o dabar jau yra vėlu, dokumentas įsiteisėjo ir yra vykdytinas. Atstovai atkreipia teismo dėmesį į tai, kad jokios užtvankos Kilminės upelyje nėra, vanduo laisvai be kliūčių prateka, o kraštuose įrengti betoniniai sutvirtinimai negali būti laikomi užtvanka. Taip pat paaiškino, kad sodininkų bendrija bandė vykdyti privalomąjį nurodymą, į vietą atsivežė elektrinį diskinį pjūklą ir perforatorių, vietoje dvi dienas dirbo penki vyrai, antrąją dieną atsivežė galingesnį perforatorių, tačiau išgriauti statinio nesugebėjo. Prie objekto nei prieiti, nei privažiuoti nėra galimybės, nes iš vienos pusės gyvena gyventojas, iš kitos pusės yra klampus miškas ir privati pieva. Prašo piniginės baudos neskirti.

Suinteresuoto asmens SB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Vilius Putkis teismo posėdžio metu nurodė, kad su antstolės A. K. aktu nesutinka. SB „(duomenys neskelbtini)“ nariai negali imtis griovimo darbų, nes užtvanka yra ne sodų bendrijos teritorijoje. Patikrinimo akte nurodyta, kad yra įrengta užtvanka, kuri priskirtina hidrotechniniams įrenginiams, tačiau statinys iš esmės neatitinka hidrologinio įrenginio sąvokos, įrengtas ne SB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje ir faktiškai ribojasi su privačia žeme adresu (duomenys neskelbtini), kuri neįeina į sodų bendrijos naudojamą žemę. Ta užtvanka sodininkų bendrija nesinaudoja, jos statytojas nėra žinomas, pagal pažymėtą betone skaičių 2004 galima spręsti, kad tai yra „užtvankėlės“ statybos metai. Pareiga sodininkų bendrijai nugriauti statinį atsirado iš Valstybių teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos privalomojo nurodymo, tačiau šis aktas negali būti laikomas teisėtu, nors ir nebuvo skundžiamas, nes jis surašytas ne užtvankos savininkui, ne statytojui ir net ne naudotojui.

Teismas

konstatuoja:

Iš vykdomosios bylos Nr. 0133/22/00598 medžiagos nustatyta, jog antstolė A. K. vykdo 2021-07-15 VTPSI privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-210715-00094, kuriuo skolininkė SB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigota iki 2022-01-15 nugriauti savavališkai pastatytą statinį Kilminės upėje, (duomenys neskelbtini), šalia sodininkų bendrjos „(duomenys neskelbtini) “ teritorijos (šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini)) pastatytą 4,85 m ilgio, 1,43 m pločio bei 0,93 m aukščio (nuo upės dugno iki betoninės konstrukcijos viršaus) betoninę užtvanką, pašalinti statybinį laužą ir sutvarkyti statybvietę.

Vykdomosios bylos duomenimis, iš dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir suinteresuotų asmenų atstovų paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas gavo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos 2021-06-09 skundą dėl Kilminės upelyje pastatytos užtvankos. Inspekcijos atstovai 2021-07-09 patikrino faktus vietoje ir užfiksavo, kad Kilminės upėje pastatytas 4.85 m. ilgio, 1,43 m pločio bei 0,93 m aukščio betoninis statinys, kurį įvardijo užtvanka. Pagal įbrėžtus betone skaičius 2004 sprendė, kad tai yra užtvankos statybos metai, pats statinys yra nesuformuotame valstybinės žemės fondui priklausančiame sklype. Inspekcija priskyrė statinį neypatingų statinių kategorijai ir nustačiusi, kad jam neišduotas statybą leidžiantis dokumentas, 2021-07-13 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-210713-00093, jame nenurodydama statytojo. Inspekcija sprendė, kad statinio statytojas nenustatytas, tačiau vandenį iš upelio naudoja ir galimai statiniu naudojasi SB „(duomenys neskelbtini)“, todėl 2021-07-13 surašė privalomą nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-210713-00093 bei privalomą nurodymą, kuriuo statinio naudotoją SB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigojo iki 2021-01-15 pašalinti betoninę užtvanką, pašalinti statybinį laužą, sutvarkyti statybvietę. Vėliau terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius buvo pratęstas iki 2022-04-15, tačiau suėjus šiam terminui nustatyta, kad užtvanka nenugriauta. 2022-04-26 Inspekcija surašė privalomų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą, kuriuo konstatavo, kad privalomas nurodymas neįvykdytas ir pateikė privalomąjį nurodymą priverstiniam vykdymui.

2022-11-03 antstolė A. K. surašė sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr.S-22-133-25889, kuriuo nustatė, kad privalomas nurodymas neįvykdytas. Antstolė perdavė minėtą aktą teismui.

Privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 8 dalis). Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalis numato, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti, asmuo gali kreiptis į teismą.

Skolininko atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuojama CPK 771 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme numatytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 7 dalis).

Kaip matyti iš skolininkės SB „(duomenys neskelbtini)“ pozicijos šioje civilinėje byloje, suinteresuotas asmuo ginčija privalomojo nurodymo teisėtumą ir pagrįstumą, nurodo argumentus, dėl ko šiuo metu priverstinai vykdomas nurodymas turėtų būti panaikintas arba bendrija turėtų būti atleista nuo jo vykdymo. Tačiau teismas pažymi, kad šiuo metu privalomas nurodymas yra nenuginčytas ir galiojantis. Posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovas patvirtino, kad į teismą dėl privalomo nurodymo panaikinimo ar pripažinimo negaliojančiu nesikreipė.

Teismas taip pat pažymi, kad šioje byloje nėra sprendžiamas privalomojo nurodymo teisėtumo ar neteisėtumo klausimas, bet sprendžiama, ar yra pagrindas leisti taikyti sodininkų bendrijos vadovei baudą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį.

Šiuo atveju teismas vertina, ar nurodymas neįvykdytas, taip pat patikrina, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019). Lietuvos Aukščiausias Teismas 2021 m. sausio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021 pažymėjo, kad tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą. CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Baudos skyrimo tikslas - paskatinti skolininką vykdyti antstolio reikalavimą, o ne jį nubausti, todėl teismas sprendžia, kiek bauda yra veiksminga už tęstinį šiuo atveju pažeidimą, kaip veiksmingai ji atliks savo paskirtį. Taip pat pažymėtina, kad skirti skolininkui baudą už teismo sprendimo ar privalomojo nurodymo vadovaujantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi neįvykdymą yra teismo teisė, o ne pareiga.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2021-07-15 privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-20-210715-00094 nugriauti statinį nėra įvykdytas.

Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens SB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai akcentavo, kad „užtvankėlės“ nestatė, savavališkų statybų nevykdė, nėra nei statytojai, nei statinio ar žemės sklypo, kuriame stovi statinys, savininkai, taip pat šiuo statiniu nesinaudoja. Procesiniuose dokumentuose ir duodami paaiškinimus teisme suinteresuotų asmenų atstovai pabrėžė, kad statinys yra ne sodininkų bendrijos žemės sklype, jo statybos metai nenustatyti, bet greičiausiai jis yra pastatytas 2004 metais. SB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai taip pat pabrėžė, kad sodininkai šia „užtvankėle“ nesinaudoja, jos paskirtis nežinoma. Teismas pritaria tokiai SB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų pozicijai, nes iš pateiktų fotonuotraukų akivaizdu, kad statinys neužtvenkia upės, jos vanduo laisvai prateka pro statinį, o statinio paskirtis visiškai neaiški, labiausiai tikėtina, kad tai galėjo būti bandymas pastatyti per upelį tiltelį ir tai galėjo būti tiltelio šoninės atramos. Taip pat teismas konstatuoja, kad į bylą nepateikta duomenų, įrodančių, jog statiniu naudojosi ar šiuo metu naudojasi sodininkai, nepateikta duomenų, kad sodininkų bendrija yra statinio statytojas. Pastebėtina, kad Inspekcija paaiškinimus dėl „užtvankėlės“ paėmė iš fizinių asmenų Č., kurie gyvena gretimais, o iš SB „(duomenys neskelbtini)“ iki surašant privalomą nurodymą paaiškinimo net nepareikalavo. Be to, pažymėtina, kad proceso dalyvių įsitikinimu, „užtvankėlė“ galėjo būti pastatyta 2004 metais, nes tokia data yra įbrėžta statinio metu nesustingusiame betone, tačiau Inspekcija, vertindama statinio teisėtumą, taiko šiuo metu galiojančią statybas reglamentuojančią teisės normą, įtvirtintą Statybos įstatyme, bet ne teisės normą, galiojusią statybų metu, kas savaime kelia abejonių dėl statybos vertinimo kaip savavališkos statybos objekto, tuo pačiu dėl privalomojo nurodymo teisėtumo, tačiau šis klausimas, kaip minėta, šioje byloje nesprendžiamas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė po to, kai buvo praleistas terminas privalomajam nurodymui apskųsti teisme, ėmėsi įvairiausių veiksmų, siekdama apsaugoti sodininkų bendriją nuo neigiamų privalomojo nurodymo akto pasekmių: šaukė sodininkų bendrijos visuotinius susirinkimus, kur sprendė dėl akto vykdymo galimybės, kreipėsi į Inspekcijos pareigūnę, surašiusią šį dokumentą, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentą, į Lietuvos Respublikos Aplinkos ministeriją, į Nacionalinę žemės tarnybą, į Alytaus rajono savivaldybės administraciją. Po to, kai tapo aišku, kad nė viena iš nurodytų institucijų nėra kompetentinga išspręsti klausimo dėl „užtvankėlės“ priklausymo konkrečiam savininkui ir privalomojo nurodymo, SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė suorganizavo „užtvankėlės“ griovimo darbus. Šie darbai, kaip matyti iš suinteresuoto asmens atstovų paaiškinimų ir liudytojo M. Š. parodymų, buvo atliekami dvi dienas, o būtent bendrija išsinuomojo reikalingą elektrinę ir benzininę techniką, penki asmenys bandė išgriauti užtvankėlę, pjaustydami ją gabalais, tačiau darbai nepavyko, nes kaip paaiškino liudytojas, betonas buvo tvirtas, statybos metu konstrukcijos sutvirtinimui buvo panaudota metalinė armatūra, elektriniai prietaisai buvo pajungti iš gretimai gyvenančio gyventojo, tačiau jis užprieštaravo darbams, nes jo elektros saugikliai neatlaikė įtampos ir elektra dingdavo. Kita atsivežta dar galingesne įranga darbuotojams taip pat nepavyko išgriauti užtvankėlės. Kaip nurodė atstovai ir kaip matyti iš pateiktų fotonuotraukų, galingesne technika atvažiuoti į vietą nėra įmanoma, nes iš vienos pusės yra privatus fizinio asmens sklypas, o iš kitos yra šlapias miškas, apaugęs krūmais, jokio privažiavimo kelio iki statinio įrengta nėra.

Įvertinęs pateiktą rašytinę bylos medžiagą, dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir išklausęs žodžiu teisme duotus paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad neturi pagrindo spręsti, jog privalomas Inspekcijos nurodymas neįvykdytas tyčia, neturint tam objektyvių priežasčių. Taigi, antstolės perduoto teismui sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto išdavoje skirti baudą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį nėra pagrindo. Teismas sprendžia, jog priešingas byloje nustatytų aplinkybių vertinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsniu, 290-291, 771 straipsniu,

Teismas

nutaria:

pareiškėjos antstolės A. K. pareiškimo dėl CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytų pasekmių  netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0133/22/00598 grąžinti antstolei A. K..

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja                                                                Snaigė Juknevičienė