Administracinė byla Nr. AS-281-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00204-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. vasario 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl nurodymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas D. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. sausio 21 d. nurodymą Nr. (27.4E)-FR0698-548 (toliau – ir Nurodymas), kuriuo pareiškėjo prašoma pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. vasario 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo D. K. skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčija Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Nurodymą, kuriuo pareiškėjo buvo prašoma pateikti už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. per 10 dienų paaiškinimus apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti.

Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nuostatomis, teismas sprendė, jog mokesčių administratoriaus nurodymas pateikti dokumentus yra procedūrinis aktas, priimtas mokesčių administravimo procedūroje, įgyvendinant įstatymuose nustatytas mokesčių administratoriaus funkcijas mokesčių administravimo srityje, kuriuo išspręstas procedūrinis klausimas, tiesiogiai nesusijęs su pareiškėjo materialinių teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu), todėl jis nesukėlė pareiškėjui jokių materialinių teisių ar pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje, todėl pareiškėjo ginčijamas dokumentas laikomas tarpinį (procedūrinį) pobūdį turinčiu dokumentu.

Iš pareiškėjo skundo ir ginčijamo akto turinio teismas nustatė, kad atsakovo Nurodymas yra procedūrinis dokumentas, priimtas mokesčių administratoriui atlikus mokestinio tyrimo veiksmus (MAĮ 136 str.), todėl jis pats savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, jis nėra galutinis ir nesukelia materialiųjų teisinių pasekmių.

Teismas pažymėjo, jog nurodyta apskundimo tvarka, nesudaro pagrindo šio Nurodymo apskundimo tvarką vertinti kitaip, nei nurodyta Nurodyme. Akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius.

Teismas priėjo prie išvados, kad ginčijamas Nurodymas yra procedūrinis, tarpinis dokumentas, priimtas mokesčių administratoriui atliekant tiesiogines teisės aktuose nustatytas funkcijas ir sukeliantis pareiškėjui tik procedūrines, bet ne materialiąsias teisines pasekmes, todėl skundo reikalavimas pagal savo pobūdį nepriskirtinas prie individualių teisės aktų ir nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Atsižvelgęs į tai, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III.

Pareiškėjas D. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. vasario 25 d. nutartį ir priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, ABTĮ 33 ir 37 straipsnius, taip pat MAĮ nuostatas. Pažymi, kad ginčijame Nurodyme yra nurodyta, jog jis gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties išaiškinimas, jog Nurodymas nesukelia teisinių pasekmių mokesčių mokėtojui ir dėl to šis nurodymas negali būti skundžiamas teismui akivaizdžiai pažeidžia asmens nekaltumo prezumpciją, o numatyta, kad teikti paaiškinimus ir turto įsigijimo pagrindimą neskundžiama ir privalomai vykdoma (MAĮ 33 str. 1 d. 13 p. ir 41 str.) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, MAĮ 144 straipsniui ir ABTĮ 33 ir 37 straipsniams.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. vasario 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo D. K. skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, jog Konstitucijos 30 straipsnyje yra įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str.), tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Taigi, teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymų numatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas teismo kompetencijai nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-550-525/2017).

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, MAĮ 144 straipsnyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą ta apimtimi, kiek tai susiję su mokesčių mokėtojo teise į teisminę gynybą, turi būti aiškinama sistemiškai atsižvelgiant į ABTĮ 5 straipsnio ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatas. MAĮ 144 straipsnio, ABTĮ 5 straipsnio ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatas aiškinant sistemiškai darytina išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011; 2019 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-250-968/2019).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad administraciniam teismui neskundžiamais laikomi mokestinio patikrinimo, taip pat ir operatyvaus, ar mokestinio tyrimo metu tikrinamam mokesčių mokėtojui duodami nurodymai pateikti duomenis, dokumentus ar kitą informaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-432/2011; 2011 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-338/2011; 2015 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-630-438/2015; 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-652-438/2015; 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1240-438/2015; 2016 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-83-575/2016; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-159-602/2016; 2016 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-317-438/2016).

Mokesčių administratoriaus nurodymai pateikti dokumentus yra procedūrinis aktas, priimtas mokesčių administravimo procedūroje, įgyvendinant įstatymuose nustatytas mokesčių administratoriaus funkcijas mokesčių administravimo srityje, juo yra išspręstas procedūrinis klausimas, kuris tiesiogiai nesusijęs su materialinių pareiškėjo teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu), todėl pareiškėjui jokių materialinių teisių ir pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje nesukelia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2004-442/2017).

Nagrinėjamu atveju, iš atsakovo Nurodymo turinio matyti, kad pareiškėjo buvo prašoma pateikti už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. per 10 dienų paaiškinimus apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Nurodymo turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokio pobūdžio dokumentai yra laikytini tarpinio pobūdžio, todėl tokie nurodymai pagal savo pobūdį nepriskirtini prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui, ir negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Nurodymo panaikinimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atskirajame skunde nėra teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad skundo išnagrinėjimas iš esmės sukeltų pareiškėjui apibrėžtas / konkrečias / tiesiogines neigiamas materialines teisines pasekmes.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Romanas Klišauskas

        Dainius Raižys

        Virginija Volskienė