Civilinė byla Nr. e2A-203-464/2025  

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00262-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.1;

 (S)

2.6.10.5.1; 2.6.18.6; 3.1.2.2.3; 3.1.3.3; 3.2.4.11; 3.3.1.11 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jadvygos Mardosevič, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Avangard Marine“ ir „Avangard Marine OU“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių „Alandia Forsakring Abp“, „HDI Globai Specialty SE“, „Ergo Insurance SE“, „Absolut Insurance Company“, „Waterway Shipping Ltd.“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Avangard Marine“ ir „Avangard Marine OU“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo „BTA Baltic Insurance Company“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovės „Alandia Forsakring Abp“, „HDI Globai Specialty SE“, „Ergo Insurance SE“, „Absolut Insurance Company“, „Waterway Shipping Ltd.“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusios prašė:  1) priteisti ieškovei „Alandia Forsakring Abp“ solidariai iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Avangard Marine“ ir „Avangard Marine OU“ 17 025,18 Eur nuostolių atlyginimą; 2) priteisti ieškovei „HDI Global Specialty SE“ solidariai iš atsakovių UAB „Avangard Marine“ ir „Avangard Marine OU“ 17 025,18 Eur nuostolių atlyginimą; 3) priteisti ieškovei „Ergo Insurance SE“ solidariai iš atsakovių UAB „Avangard marine“ ir „Avangard Marine OU“ 14 728,86 Eur nuostolių atlyginimą; 4) priteisti ieškovei „Absolut Insurance Company“ solidariai iš atsakovių UAB „Avangard Marine“ ir „Avangard Marine OU“ 14 728,86 Eur nuostolių atlyginimą; 5) priteisti ieškovei „Waterway Shipping Ltd.“ solidariai iš atsakovių UAB „Avangard Marine“ ir „Avangard Marine OU“ 35 000 Eur nuostolių atlyginimą; 6) priteisti visoms ieškovėms solidariai iš atsakovių UAB „Avangard Marine“ ir „Avangard Marine OU“ 8,5 proc. metines palūkanas už kiekvienai ieškovei priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 7) priteisti ieškovėms solidariai iš atsakovių UAB „Avangard Marine“ ir „Avangard Marine OU“ ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovė „Waterway Shipping Ltd.“ yra jūrų laivo „RURIK“ (IMO Nr. 937595) savininkė (toliau – ir laivo savininkė), šio laivo valdymą bei jo techninę priežiūrą perleidusi „Baltnautic Shipmanagement Limited“ (toliau – ir laivo valdytoja). Laivo savininkė ir laivo valdytoja yra susijusios bendrovės, priklausančios tai pačiai bendrovių grupei, kontroliuojamai UAB „Baltnautic Shipping Ltd“. Faktinį visų laivų valdymą, įskaitant, bet neapsiribojant, laivų frachtavimu, techniniu laivų valdymu, koordinavimu ir priežiūra, jūrininkų įdarbinimu, vykdo būtent ši kontroliuojanti bendrovė Klaipėdoje ir jos darbuotojai. Pagal 2021 m. kovo 27 d. laivo korpuso ir mechanizmų draudimo polisą Nr. 2021-HM-0942, kurio galiojimo terminas 12 mėnesių (termino pradžia 2021 m. balandžio 1 d.), tiek laivo savininkė, tiek ir laivo valdytoja yra nurodytos kaip apdraustosios – naudos gavėjos. Draudimo poliso draudikėmis atitinkamomis proporcijomis yra ieškovės „Alandia Forsakring Abp“, „HDI Global Specialty SE“, „Ergo Insurance SE“ ir „Absolut Insurance Company“.

3.       Ieškovių teigimu, laivui stovint Talino uoste, Estijoje, pagal laivo klasifikacinės bendrovės išduotų dokumentų reikalavimus laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 29 d. iki 2021 m. rugpjūčio 9 d. buvo atliekama specialioji inspekcija (apžiūra, laivo klasės remontas). Jos metu buvo suplanuota atlikti ir planinį laivo pagrindinio variklio (Wartsila 6 L20) kapitalinį remontą, apimantį visų cilindrų, guolių atnaujinimą (pakeitimą) ir turbokompresoriaus kapitalinį remontą. Laivo pagrindinio variklio kapitalinį remontą laivo atstovai nusprendė pavesti laivų remonto paslaugas teikiančiai atsakovei UAB „Avangard Marine“. Rašytinė remonto darbų atlikimo sutartis nebuvo sudaryta, reikiamų atlikti darbų apimtis ir kitas sąlygas šalys derino elektroniniais laiškais bei telefonu. Sutartus remonto darbus atsakovė UAB „Avangard Marine“ atliko laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 29 d. iki 2021 m. liepos 30 d. Visi atsakovės atlikti darbai yra detaliai nurodyti ir aprašyti jos parengtoje suteiktų paslaugų ataskaitoje, kurioje atsakovė patvirtina, kad, be visų kitų darbų, ji taip pat atliko ir tokius darbus: visų šešių variklio cilindrų kapitalinį remontą; visų šešių variklio cilindrų galvučių kapitalinį remontą; visų šešių variklio cilindrų įdėklų inspektavimą, honingavimą (šlifavimą), O-žiedo (angl. O-ring) keitimą; turbokompresoriaus kapitalinį remontą, rotoriaus balansavimą; visų šešių variklio cilindrų blokų surinkimą pagal gamintojo instrukcijas (suveržimą tarpų sureguliavimą).

4.       Visgi, po atsakovės UAB „Avangard Marine“ atlikto remonto laivui 2021 m. rugpjūčio 10 d. išplaukus iš uosto ir laivo varikliui išdirbus vos 8 valandas, sugedo laivo pagrindinis variklis. Laivo mechanikams apžiūrėjus variklį, buvo konstatuota, kad gedimas yra variklio cilindre Nr. 6 – pažeista šio cilindro galvutė. Kadangi viso variklio, įskaitant ir visų šešių cilindrų, kapitalinį remontą vos prieš keletą dienų atliko atsakovė UAB „Avangard Marine“, apie šį gedimą laivo atstovai ją informavo 2021 m. rugpjūčio 10 d. 09:30 elektroniniu laišku, nurodydami, kad laivas buksyro pagalba bus nutemptas į Kunda uostą, Estijoje. Atsakovė UAB „Avangard Marine“ savo atstovų į laivą neatsiuntė. Laivo mechanikai nuėmė pažeistą variklio cilindro Nr. 6 galvutę ir pakeitė ją kita, buvusia laivo atsargose. 

5.       Laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 13 d. iki 2021 m. rugpjūčio 16 d. laivas buvo pakrautas kroviniu, kurio paskirties uostas Bremerhavenas, Vokietijoje, ir išplaukė iš Talino uosto. Pakeliui į paskirties uostą 2021 m. rugpjūčio 20 d. apie 15:30 val. vietiniu laiku pasigirdo variklių skyriaus aliarmas ir laivo pagrindinis variklis buvo sustabdytas. Laivo mechanikams apžiūrėjus variklį, buvo konstatuotas pagrindinio variklio gedimas, dėl kurio laivas tęsti kelionės į paskirties uostą nebegalėjo. Laivo atstovų sprendimu, laivas su vilkiko pagalba buvo nutemptas į Rostoko uostą Vokietijoje. Nuo laivo variklio remonto darbų, kuriuos atliko atsakovė UAB „Avangard Marine“, iki laivo variklio gedimo variklis išdirbo vos 209 valandas, todėl laivo atstovai apie įvykį iškart informavo ir atsakovę UAB „Avangard Marine“, kurios specialistai šį kartą atvyko į laivą ir kartu su kitais mechanikais atliko pagrindinio variklio remonto darbus.

6.       Apie įvykį buvo informuotos ir draudikės, ieškovės „Alandia Forsakring Abp“, „HDI Globai Specialty SE“, „Ergo Insurance SE“, „Absolut Insurance Company“, kurių vardu, siekiant fiksuoti atliekamo remonto eigą, nustatyti įvykio priežastį, pobūdį ir galimos žalos dydį, į laivą 2021 m. rugpjūčio 22 d. atvyko ekspertas vertintojas (siurvėjeris) O. R. (O. R.) iš „Scandinavian Underwriters Agency GmbH“. Šis ekspertas, įvertinęs visą surinktą informaciją bei apžiūros laive rezultatus, 2021 m. spalio 19 d. išvadoje Nr. 170/2021 konstatavo, kad labiausiai tikėtina pagrindinio variklio gedimo 2021 m. rugpjūčio 20 d. priežastis yra neteisingas išmetimo ir paėmimo vožtuvų tarpų suderinimas, kurį laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 29 d. iki 2021 m. liepos 30 d. atliko atsakovė UAB „Avangard Marine“ laivo pagrindinio variklio kapitalinio remonto metu. Eksperto teigimu, šią jo išvadą patvirtina ir tai, kad, nuėmus visų šešių variklio cilindrų galvutes, jokių pažeidimų nebuvo užfiksuota tik variklio cilindro Nr. 6 galvutėje, t. y. toje variklio cilindro galvutėje, kuri laivo atstovų po 2021 m. rugpjūčio 10 d. įvykusios avarijos jau buvo pakeista laivo atsargose buvusia galvute.

7.       Įvertinusios visą surinktą informaciją bei nustatytas aplinkybes, draudikės, atsižvelgdamos į draudimo poliso sąlygas, per draudimo polise nurodytą draudimo brokerį „Marine Insurance Services SIA“ kompensavo laivo savininkei patirtus 52 978,26 Eur nuostolius, 8 312,40 Eur eksperto atlygį bei 2 217,42 Eur žalos reguliavimo mokestį. Taigi, ieškovės „Alandia Forsakring Abp“, „HDI Globai Specialty SE“, „Ergo Insurance SE“, „Absolut Insurance Company“ bendrai patyrė iš viso 63 508,08 Eur nuostolių išmokėtos draudimo išmokos forma, o atskirai ieškovė „Alandia Forsakring Abp“ patyrė 17 025,18 Eur, ieškovė „HDI Globai Specialty SE“ – 17 025,18 Eur, ieškovė „Ergo Insurance SE“ – 14 728,86  Eur, o ieškovė „Absolut Insurance Company“ – 14 728,86 Eur nuostolių. Laivo savininkė „Waterway Shipping Ltd.“ taip pat patyrė 35 000 Eur nuostolių dėl pagal draudimo poliso sąlygas draudikų išskaičiuotos tokio pat dydžio frančizės.

8.       Ieškovių vertinimu, atsakovė UAB „Avangard Marine“ tinkamai neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų ir tinkamai neįgyvendino laivo atstovų pateikto užsakymo dėl laivo pagrindinio variklio kapitalinio remonto, dėl ko nebuvo pasiektas sutarties tikslas – variklis nebuvo tinkamai suremontuotas. Tai nulėmė, kad per labai trumpą darbo laiką variklis sugedo. Ieškovių nurodyti argumentai, kad egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos, taikytini abiem atsakovėms, t. y. tiek darbus faktiškai atlikusiai UAB „Avangard Marine“, tiek ir jokio turto ar lėšų, iš kurių būtų galima padengti žalą, neturinčiai „Avangard Marine OU“. Pati atsakovė UAB „Avangard Marine“, siekdama išvengti žalos atlyginimo prievolės, yra nurodžiusi, kad laivo pagrindinio variklio remonto paslaugos buvo teikiamos pasitelkiant ir Estijoje registruotą bendrovę – atsakovę „Avangard Marine OU“, todėl abiejų atsakovių atsakomybė yra solidari. Juo labiau kad atsakovės yra susijusios bendrovės – joms vadovauja tas pats asmuo M. V. (M. V.), jos naudojasi bendra interneto svetaine (www.avangardmarine.com) ir turi kitus bendrus kontaktinius duomenis (elektroninio pašto adresus ir telefonų numerius).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino:  1) priteisė ieškovei „Alandia Forsakring Abp“ solidariai iš atsakovių UAB „Avangard Marine“ ir „Avangard Marine OU“ 17 025,18 Eur nuostolių atlyginimą; 2) priteisė ieškovei „HDI Global Specialty SE“ solidariai iš atsakovių UAB „Avangard Marine“ ir „Avangard Marine OU“ 17 025,18 Eur nuostolių atlyginimą; 3) priteisė ieškovei „Ergo Insurance SE“ solidariai iš atsakovių UAB „Avangard Marine“ ir „Avangard Marine OU“ 14 728,86 Eur nuostolių atlyginimą; 4) priteisė ieškovei „Absolut Insurance Company“ solidariai iš atsakovių UAB „Avangard Marine“ ir „Avangard Marine OU“ 14 728,86 Eur nuostolių atlyginimą; 5) priteisė ieškovei „Waterway Shipping Ltd.“ solidariai iš atsakovių UAB „Avangard Marine“ ir „Avangard Marine OU“ 35 000 Eur nuostolių atlyginimą; 6) priteisė ieškovėms „Alandia Forsakring Abp“, „HDI Global Specialty SE“, „Ergo Insurance SE“, „Absolut Insurance Company“ ir „Waterway Shipping Ltd.“ solidariai iš atsakovių UAB „Avangard Marine“ ir „Avangard Marine OU“, 8,5 proc. metines palūkanas už kiekvienai ieškovei priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. rugpjūčio 31 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 7) priteisė ieškovėms „Alandia Forsakring Abp“, „HDI Global Specialty SE“, „Ergo Insurance SE“, „Absolut Insurance Company“ ir „Waterway Shipping Ltd.“ iš atsakovių UAB „Avangard Marine“ ir „Avangard Marine OU“ bendrą 19 125,17 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, t. y. lygiomis dalimis iš kiekvienos atsakovės kiekvienai ieškovei po 1 912,52 Eur; 8) grąžino atsakovei UAB „Avangard Marine“ 2024 m. rugpjūčio 29 d. į Klaipėdos apygardos teismo sąskaitą (duomenys neskelbtini) sumokėtą 200 Eur avansą.

10.       Teismas nustatė, kad rašytinė laivo „RURIK“ (IMO Nr. 937595), priklausančio ieškovei Waterway Shipping Ltd., remonto darbų atlikimo sutartis nebuvo sudaryta. Reikiamų atlikti darbų apimtis ir kitas sąlygas dėl laivo pagrindinio variklio kapitalinio remonto šalių atstovai suderino žodžiu, elektroniniais laiškais bei telefonu  (ieškinio priedas Nr. 3). Visi šie darbai detaliai nurodyti ir aprašyti laivo valdytojai parengtoje suteiktų paslaugų ataskaitoje (angl. Service reporti), skyriuje „Pagrindinės užduotys“, o būtent: „Cilindrų Nr.: 1, 2, 3, 4, 5, 6 kapitalinis remontas / atsarginių dalių tiekimas savininkui, cilindrų galvučių kapitalinis remontas / slėgio bandymas, cilindro įdėklų patikra / pritrynimas / sandarinimo žiedo keitimas, jungiamųjų strypų patikra, stūmoklio apžiūra ir stūmoklinių žiedų keitimas, didžiojo galinio guolio keitimas (alkūninio veleno kaiščių poliravimas), pagrindinių guolių ir atraminių guolių keitimas (alkūninio veleno pagrindinių kaiščių poliravimas), alkūninio veleno sklendės patikra, antgalių kapitalinis remontas, turbokompresoriaus kapitalinis remontas / rotoriaus balansavimas, HT / LT / PRELUB tepimo siurblio / tepalo siurblio kapitalinis remontas, starterio kapitalinis remontas, termostato kapitalinis remontas, kumštelinio veleno guolių keitimas, alkūninio veleno V formos žiedo keitimas, cilindro blokas surenkamas pagal gamintojo instrukciją (priveržimas ir (arba) tarpai), įvažiavimas ir bandymas“ (ieškinio priedas Nr. 4).

11.       Teismas pažymėjo, kad korpusų ir mašinų inspektorius O. R. 2021 m. spalio 19 d. ataskaitos Nr. 170/2021 išvadoje teigiama

12.       Įvertinęs tiek ieškovių, tiek atsakovių argumentus, faktinių bylos duomenų ir įrodymų visumą, daktaro docento I. G. teismo ekspertizės išvadą, korpusų ir mašinų inspektoriaus O. R. ataskaitos išvadą, „SweServ AB“ ataskaitą, liudytojų A. V. (A. V.) ir E. L. (E. L.) parodymus, kad variklio gedimai įvyko būtent dėl blogai suremontuoto laivo variklio, teismas labiau įtikinama pripažino teismo ekspertizę atlikusio eksperto I. G. poziciją, kad laivo pagrindinio variklio gedimų, įvykusių 2021 m. rugpjūčio 10 d. ir 2021 m. rugpjūčio 20 d., priežastis yra netinkamai atliktas laivo variklio kapitalinis remontas laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 29 d. iki 2021 m. liepos 30 d., kurio metu variklio galvutės vožtuvų lizdai nebuvo tinkamai įmontuoti į variklio cilindrų galvutes. Laivo variklio kapitalinį remontą nurodytu laikotarpiu žodinės sutarties pagrindu atliko atsakovių darbuotojai.

13.       Teismo vertinimu, atsakovės nepagrindė savo teiginių, kad dėl variklio gedimo kalta pati laivo valdytoja, atsisakiusi pasiūlyto gedimo šalinimo ir pati suremontavusi po kapitalinio remonto sugedusį variklį. Teismas atsakovių neteisėtais veiksmais laikė jų netinkamai atliktą laivo variklio kapitalinį remontą. Nors atsakovės tvirtina, kad laivo variklio vožtuvų kapitalinio remonto neatliko, tačiau tokius atsakovių teiginius paneigia atsakovių atstovų su laivo valdytoja elektroniniais laiškais suderinta darbų apimtis bei paslaugų ataskaitoje nurodytos pagrindinės remonto užduotys. Taip pat akivaizdu, kad ieškovių reikalaujami atlyginti nuostoliai (žala) atsirado dėl atsakovių neteisėtų veiksmų, t. y. ieškovių atsiradę nuostoliai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su atsakovių neteisėtais veiksmais. Jeigu atsakovės būtų tinkamai atlikusios laivo variklio kapitalinį remontą, ieškovės nebūtų patyrusios nuostolių, kurių atlyginimo jos siekia.

14.       Teismas nesutiko su atsakovių keliamomis abejonėmis, kad laivo inžinierių atlikti 6-ojo cilindro keitimo darbai galėjo įtakoti vėlesnį gedimą, nes jas paneigia teismo eksperto išvados, jog vėlesnį gedimą nulėmė būtent atsakovių netinkamai atliktas kapitalinis laivo variklio remontas. Atsižvelgęs į tai, kad laivo variklio gedimo priežastys yra mechaninės – dėl netinkamų variklio cilindrų galvučių sumontavimo laivo variklio kapitalinio remonto metu, teismas priėjo prie išvados, jog asmenys, kurie apžiūrėjo laivo variklį po įvykusio gedimo,  neigiamos įtakos laivo variklio mechaninėms gedimo priežastims atsirasti neturėjo. Vadinasi, ir aplinkybė, kad laivo variklio 6-asis cilindras po 2021 m. rugpjūčio 10 d. gedimo, laivui esant jūroje, buvo pakeistas atsarginiu, ar aplinkybė, kad atsakovių atstovas neatvyko į laivą, neturėjo jokios įtakos mechaninėms laivo variklio gedimo priežastims dėl netinkamų variklio cilindrų galvučių sumontavimo laivo variklio kapitalinio remonto metu atsirasti, atitinkamai, tai negalėtų panaikinti atsakovių atsakomybės dėl netinkamai atlikto laivo kapitalinio remonto.

15.       Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.663 straipsniu, pažymėjo, kad darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę naudotis CK 6.665 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytais teisių gynimo būdais arba reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties kontrahento netinkamai atliktų darbų, įrodinėdamas bendrąsias civilinės atsakomybes sąlygas.

16.       Teismo vertinimu, laivo savininkė ir kitos ieškovės atsakovių civilinės atsakomybės sąlygas įrodė. Kadangi ieškovės Alandia Forsakring Abp“, „HDI Globai Specialty SE“, „Ergo Insurance SE“, „Absolut Insurance Company“ yra draudikės ir pačios nebuvo laivo variklio kapitalinio remonto rangos santykių šalimis, teismas pripažino, kad teisinis pagrindas priteisti joms žalos atlyginimą yra CK 6.280 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

17.       Teismas nustatė, kad ieškovės „Alandia Forsakring Abp“, „HDI Global Specialty SE“, „Ergo Insurance SE“, „Absolut Insurance Company“ iš viso bendrai patyrė 63 508,08 Eur nuostolių išmokėtos draudimo išmokos forma, o atskirai ieškovė „Alandia Forsakring Abp“ patyrė 17 025,18 Eur, ieškovė „HDI Globai Specialty SE“ – 17 025,18 Eur, ieškovė „Ergo Insurance SE“ – 14 728,86  Eur, o ieškovė „Absolut Insurance Company“ – 14 728,86 Eur nuostolių. Laivo savininkė patyrė 35 000 Eur dydžio nuostolius dėl pagal draudimo poliso sąlygas draudikų išskaičiuotos tokio pat dydžio frančizės. Nuostoliai kilo dėl atsakovių netinkamai atlikto laivo variklio kapitalinio remonto ir iš to kilusių pasekmių. Atsakovės ieškovių nuostolių geranoriškai neatlygino.

18.       Pasisakydamas dėl subjektų, turinčių pareigą atlyginti šiuos nuostolius, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad laivo pagrindinio variklio kapitalinį remontą bei visus kitus veiksmus, susijusius su tuo remontu – laivo atstovų užsakymo dėl remonto priėmimą, bendravimą su laivo atstovais ir kt. – atliko Lietuvoje registruota bendrovė, t. y. atsakovė UAB „Avangard Marine“. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad tiek Lietuvos Respublikoje registruota atsakovė, tiek Estijos Respublikoje registruota atsakovė „Avangard Marine OU“, užsiimančios laivų remontu, yra susijusios bendrovės, turinčios bendrą interneto svetainę (www.avangardmarine.com), bendrus kontaktinius duomenis (elektroninio pašto adresus ir telefono numerius), joms vadovauja tas pats asmuo – M. V.. Abiejų atsakovių vadovas M. V. yra ir vienintelis Estijos bendrovės „Avangard Marine OU“ darbuotojas, byloje įrodinėjęs, kad Estijos bendrovė veikė kaip rangovė, o Lietuvoje veikianti bendrovė – kaip subrangovė, su kuo teismas iš esmės sutiko.

19.       Visgi, teismo vertinimu, byloje nepaneigta, kad visi be išimties laivo variklio dalių (komponentų) remonto darbai buvo atlikti UAB „Avangard Marine“ dirbtuvėse Klaipėdoje, dirbant UAB „Avangard Marine“ darbuotojams, kurie patys vyko maršrutu Klaipėda–Talinas–Klaipėda tam, kad Taline tik išmontuotų laivo variklį, paimtų reikiamas remontuoti dalis (komponentus), juos atsigabentų į dirbtuves Klaipėdoje, atliktų darbus su jomis ir nuvežtų atgal į Taline stovintį laivą bei sumontuotų atgal. Aplinkybę, kad laivo variklį Estijoje remontavo UAB „Avangard Marine darbuotojai, atvykę iš Klaipėdos, patvirtino ir laivo atstovai. Kadangi darbus faktiškai atliko atsakovės UAB „Avangard Marine“ darbuotojai, bet sąskaitą jų apmokėjimui išrašė atsakovė „Avagard Marine OU“, teismas priėjo prie išvados, kad laivo variklio remonto darbus atliko abi atsakovės, viena jų kaip rangovė („Avagard Marine OU“), kita – kaip subrangovė (UAB „Avangard Marine“). Tačiau joms abiem tenka atsakomybė už rangos sutarties netinkamą įvykdymą, nes užsakovei duomenų apie subrangos santykius tarp šių bendrovių atsakovių vadovas M. V. neatskleidė. Priešingai, tardamasis dėl rangos sutarties sudarymo M. V. akcentavo tik laivo faktinio buvimo vietą remonto metu (Estijos Respublikoje) ir tokią aplinkybę, kad darbus atliks Lietuvoje veikiančios bendrovės darbuotojai, jam bet kuriuo atveju tektų atsakomybė, o mokėtų arba viena bendrovė, arba kita.  Teismo nuomone, iš aptartų santykių kilusios prievolės dalykas yra nedalus, todėl, vadovaujantis CK 6.651 straipsnio 1 dalimi, abi atsakovės turi solidariosios prievolės skolininkių pareigas, t. y., jos abi yra tinkamos atsakovės. Atitinkamai, ir ieškinys šioje byloje pareikštas nepažeidžiant teismingumo taisyklių.

20.       Nustatęs, kad abi šalys yra verslo subjektai, o ieškinio pateikimo metu paskutinė Europos centrinio banko nustatyta fiksuotoji palūkanų norma yra 0,50 proc. (www.lb.lt), teismas, vadovaudamasis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 punktu, padarė išvadą, kad, patenkinus ieškinį, ieškovėms iš atsakovių solidariai priteistinos 8,5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

21.       Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas nurodė, kad iš atsakovių ieškovėms priteistinas 1 703 Eur žyminis mokestis, sumokėtas advokatų profesinės bendrijos AVERUS Swedbank mokėjimo nurodymu Nr. 1384, 2 420 Eur už ekspertizės atlikimą. Atėmus išlaidas, patirtas už ekspertizę ir žyminį mokestį, lieka dar 15 002,17 Eur suma, kuri nurodyta kaip išlaidos, patirtos advokato pagalbai apmokėti. Šios ieškovių prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų dydžių ir turi būti priteisiamos ieškovėms iš atsakovių. Kadangi ieškovių atstovas nenurodė, kokią dalį bylinėjimosi išlaidų (žyminį mokestį, avansą už teismo ekspertizę ir už advokato pagalbą) kiekviena iš ieškovių apmokėjo, o iš byloje esančių duomenų matyti, kad visas išlaidas yra apmokėjusi advokatų profesinė bendrija AVERUS, teismas ieškovėms priteisė bendrą 19 125,17 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, kiekvienai jų lygiomis dalimis, t. y.  po 1 912,52 Eur (žyminis mokestis, už ekspertizės atlikimą ir už advokato teisinę pagalbą), iš kiekvienos atsakovės.

22.       Atsakovės UAB ,,Avangard Marine“ ir „Avangard Marine OU“ Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi taip pat buvo įpareigotos į Klaipėdos apygardos teismo specialiąją sąskaitą sumokėti 200 Eur avansą išlaidoms, susijusioms su eksperto iškvietimu į teismo posėdį, atlyginti. Atsakovė UAB Avangard Marine“ 2024 m. rugpjūčio 29 d. mokėjimo nurodymu Nr. 893 sumokėjo 200 Eur. Tačiau ekspertas I. G. teismo posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu ir išlaidų, susijusių su dalyvavimu teismo posėdyje, atlyginti neprašė. Todėl sumokėtus 200 Eur teismas grąžino kaip pagal paskirtį nepanaudotus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

23.       Atsakovės UAB „Avangard Marine“ ir „Avangard Marine OU“ apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir ieškinį atmesti, arba bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; 2) priimti naują įrodymą – išrašą iš gamintojo Wartsila instrukcijos dėl variklio remonto Wartsila 20. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

23.1.                      Ieškinys pareikštas ir netinkamai atsakovei, ir nesilaikant bylų teismingumo taisyklių. Tiek Lietuvos Respublikoje registruota UAB ,,Avangard Marine“, tiek Estijos Respublikoje registruota „Avangard Marine OU“ yra laivų remontu užsiimančios bendrovės. Nors joms vadovauja M. V., šios bendrovės yra atskiri juridiniai asmenys. Ieškovės ir M. V. susitarė, kad laivo pagrindinis variklis bus remontuojamas Taline, todėl akivaizdu, kad rangove yra „Avangard Marine OU“, veikianti Estijos Respublikoje. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad sąskaitą už laivo variklio remontą laivo valdytojoms išrašė „Avangard Marine OU“. Kadangi rašytinė remonto darbų atlikimo sutartis tarp laivo valdytojų ir rangovės nebuvo sudaryta, reikiamų atlikti darbų apimtys ir kitos sąlygos buvo suderintos elektroniniais laiškais bei telefonu. Atsakovė „Avangard Marine OU“ laivo variklio remontui pasitelkė subrangovę UAB „Avangard Marine“. Atsakovė UAB „Avangard Marine“, kaip subrangovė, kuri faktiškai atliko laivo variklio remonto darbus,  nėra atsakinga užsakovėms, nes subrangovės ir užsakovių nesieja jokie teisiniai santykiai. Taigi, solidarioji subrangovės ir rangovės atsakomybė užsakovei taip pat negalima.

23.2.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius dokumentus dėl garantijos laive atliktiems atsakovės „Avangard Marine OU“ darbams atsisakymo. Atsakovės UAB „Avangard Marine“ elgesys, norint suteikti garantinį laivo variklio remontą, buvo tinkamas, o laivo valdytoja dėl nesuprantamų priežasčių to atsisakė.

23.3.                      „SweServ AB“ paslaugų ataskaitos negalima vertinti kaip patikimai patvirtinančios ar paneigiančios šios bylos faktines aplinkybes, nes į objekto, kuris pavadintas kaip laivo cilindrų galvutė, ardymą nebuvo pakviesti ir nedalyvavo atsakovių atstovai. Iš „SweServ AB“ paslaugų ataskaitos turinio negalima identifikuoti, ar tai tikrai yra laivo variklio cilindro galvutė ir kokio cilindro galvutė. Iš „SweServ AB“ ataskaitoje pridėtos matavimo prietaiso kalibravimo datos taip pat matyti, kad šis prietaisas sukalibruotas 2022 m. gegužės mėnesį, o ataskaita surašyta 2021 m. lapkričio 12 d. Ši ataskaita teismui buvo pateikta 2023 m. birželio 8 d. Todėl darytina išvada, kad 2021 m. lapkričio 22 d. „SweServ AB“ paslaugų ataskaita yra klastotė. Atitinkamai, suklastoto dokumento, pateikto ekspertui, pagrindu padarytos teismo eksperto išvados dėl laivo variklio gedimo priežasčių taip pat negali būti pripažintos objektyviomis ir teisingomis, arba reikia paskirti naują ekspertizę, pateikiant nesuklastotus duomenis.

23.4.                      Byloje lieka nepaneigta korpuso ir mašinų inspektoriaus O. R. tyrimo ataskaitos 12 punkte padaryta išvada dėl laivo variklio gedimo priežasties – dėl laivo variklio Wartsila išmetimo ir įsiurbimo vožtuvų reguliavimo periodiškumo. Ieškovių pateiktos variklių skyriaus mėnesinės ataskaitos pagrindu konstatuotina, kad įvykusio laivo variklio gedimo metu už minėtų įsiurbimo išmetimo vožtuvų tinkamą sureguliavimą buvo atsakinga laivo valdytoja, kurios darbuotojai 2021 m. rugpjūčio 16 d. atliko vožtuvų tikrinimą ir reguliavimą. Taigi, tarp atsakovės „Avangard Marine OU“ atliktų laivo pagrindinio variklio remonto darbų bei kilusių pasekmių nėra priežastinio ryšio, todėl nėra jokio pagrindo atsakovių civilinei atsakomybei kilti.

24.       Ieškovės „Alandia Forsakring Abp“, „HDI Globai Specialty SE“, „Ergo Insurance SE“, „Absolut Insurance Company“, „Waterway Shipping Ltd.“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

24.1.                      Atsakovės apeliaciniame skunde nurodo naują aplinkybę, kad „SweServ AB“ paslaugų ataskaita yra klastotė, nors šių aplinkybių nenurodė pirmosios instancijos teisme ir jų neįrodinėjo, tokie teiginiai iš viso nebuvo įrodinėjimo dalykas pirmosios instancijos teisme. Dėl šios priežasties apeliacinio skundo teiginiai, kad „SweServ AB“ paslaugų ataskaita yra klastotė, pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą.

24.2.                      Pirmosios instancijos teismas sprendime motyvuotas išvadas dėl laivo variklio gedimo priežasčių, atsakovių atlikto laivo variklio kapitalinio remonto kokybės, priėmė vadovaudamasis įrodymų visuma, o ne vien „SweServ AB“ paslaugų ataskaita, kurios autentiškumu atsakovės suabejojo tik apeliaciniame skunde.

24.3.                      Apeliaciniame skunde pateikdamos naujus įrodymus atsakovės nenurodė aiškių motyvų, kodėl šie įrodymai nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme,   nepagrindė būtinumo šiuos įrodymus teikti apeliacinės instancijos teismui. Apeliaciniame skunde taip pat nepagrindžiama, kad teiktų naujų įrodymų įrodomoji vertė yra svari ar esminė. Tokių motyvų nenurodymas sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui atsisakyti priimti naujus įrodymus.

24.4.                      Atsakovės apeliaciniame skunde nurodo, kad jos abi atliko laivo variklio remonto darbus. Todėl darytina pagrįsta išvada, kad jos abi ieškovėms turi solidariosios prievolės skolininkių pareigas, o ieškovės turi teisę ir pagrindą reikalauti nuostolių atlyginimo iš abiejų atsakovių solidariai. Atsakovės nepateikė jokių įrodymų, kad laivo kapitalinio remonto darbų užsakymo metu laivo atstovėms buvo atskleista, jog rangovė yra atsakovė „Avangard Marine OU”, o atsakovė UAB „Avangard Marine“ bus pasitelkta kaip subrangovė.

24.5.                      Atsakovių apeliaciniame skunde neišdėstomi teisiniai argumentai, kokios jurisdikcijos taisyklės buvo pažeistos išnagrinėjus šią bylą Lietuvos teisme.  Ieškovių teigimu, byla teisme išnagrinėta nepažeidžiant teismingumo taisyklių.

24.6.                      Atsakovėms apeliaciniame skunde teigiant, kad laivo variklio 6-ojo cilindro pakeitimas atsarginiu cilindru lėmė atsakovių garantijos netekimą, nepateikiami jokie teisiniai argumentai, kad galimybė atsisakyti garantijos egzistavo, juolab kad ginčas kilęs ne dėl to. Atsakovėms yra pareikštas reikalavimas dėl netinkamai atlikto laivo variklio kapitalinio remonto, kurio kokybišką rezultatą atsakovės turėjo perduoti 2021 m. liepos 30 d. Be to,  ekspertizės akto išvados taip pat paneigia atsakovų keliamas abejones dėl to, kad kokie nors laivo inžinierių atlikti 6-ojo cilindro keitimo darbai galėjo turėti įtakos vėlesniam gedimui, kuris atsirado būtent dėl atsakovių netinkamai atlikto kapitalinio laivo variklio remonto.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

25.       Apeliantės su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – išrašą iš gamintojo Wartsila instrukcijos dėl variklio remonto Wartsila 20. Apeliančių teigimu, nurodytas išrašas patvirtina gamintojo rekomendaciją dėl priemonės ,,Loctite“ naudojimo Wartsila variklių remonto metu. Šio įrodymo pateikimo apeliacinės instancijos teismui būtinybė atsirado tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, teismui jame konstatavus, kad tokios priemonės laivo variklio remonto metu naudoti nebuvo galima. Tokie duomenys buvo aktualizuoti eksperto apklausos teisme metu prieš baigiant bylą nagrinėti iš esmės, apeliančių atstovas jau šio posėdžio metu nurodė, kad eksperto teiginys neatitinka faktinės situacijos, bet paneigti tokių eksperto argumentų pirmosios instancijos teisme nebuvo galimybės dėl užtrukusio atitinkamų duomenų gavimo bei jų vertimo.

26.       Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

27.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis), o šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatyme ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Toks draudimas, be kita ko, užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nebuvo vertinami pirmosios instancijos teisme, pašalinama (ar sumažinama) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

28.       Šiame kontekste taip pat pažymima, kad nors naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybė kasacinio teismo jurisprudencijoje siejama ir su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, tokia kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Toks aiškinimas iš esmės paneigtų CPK 314 straipsnyje įtvirtintą ribojimą, jį prilygindamas bendrajai CPK 180 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąsajumo taisyklei. Taip pat nebūtų pasiektas įstatymų leidėjo CPK 314 straipsnio norma siekiamas tikslas – panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-3-823/2020, 50 punktas).

29.       Taigi, spręsdamas dėl CPK 314 straipsnyje nustatytos išimties taikymo galimybės ir naujai teikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas). Ar būtinybė pateikti naujus įrodymus yra atsiradusi vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą visų pirma turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 45 punktas).

30.       Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nepagrindė nė vienos iš CPK 314 straipsnyje įtvirtintų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme sąlygų, t. y. aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti apeliančių teikiamą įrodymą arba vėliau kilusios šio įrodymo pateikimo į nagrinėjamą bylą būtinybės. Nėra pagrindo sutikti su apeliančių pozicija, kad naujo įrodymo priėmimui pakanka vien tokio fakto, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime rėmėsi laivo variklio gedimo priežastį nustatinėjusių asmenų (teismo eksperto I. G., „SweServ AB“) išvadomis dėl priemonės ,,Loctite“ naudojimo, taisant laivo variklį. Ši aplinkybė, skirtingai nei mano apeliantės, pati savaime neteikia pagrindo konstatuoti tik po skundžiamo teismo sprendimo atsiradusios būtinybės naujų įrodymų priėmimui. Pažymėtina, kad tiek eksperto I. G., tiek „SweServ AB“ išvados į bylą buvo pateiktos iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, vadinasi, apeliantės su jomis (įskaitant išvadų dalis, susijusias su priemonės ,,Loctite“ naudojimu, taisant laivo variklį) buvo (turėjo būti) susipažinusios. Apeliantės, turėdamos teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis ir pasirinkti joms priimtiną procesinio elgesio modelį bei gynybos nuo ieškinio taktiką (CPK 13 straipsnis), tokio įrodymo, kaip išrašas iš gamintojo Wartsila instrukcijos dėl variklio remonto Wartsila 20, pirmosios instancijos teisme į bylą neteikė.

31.       Todėl apeliantėms neįrodžius CPK 314 straipsnyje įtvirtintų naujų įrodymų priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygų, jų kartu su apeliaciniu skundu pateiktą naują įrodymą (išrašą iš gamintojo Wartsila instrukcijos dėl variklio remonto Wartsila 20) atsisakoma priimti.

Dėl (ne)tinkamos atsakovės, bylos teismingumo

32.       Apeliantės apeliaciniame skunde tvirtina, kad ieškinys yra pareikštas netinkamai atsakovei (apeliantei UAB ,,Avangard Marine“), todėl ginčas negalėjo būti išnagrinėtas Klaipėdos apygardos teisme. Tokia pozicija yra grindžiama argumentais, kad laivo valdytoja rangos sutartį dėl laivo variklio remonto buvo sudariusi ne su apeliante UAB ,,Avangard Marine“, o su apeliante „Avangard Marine OU“, kuri savo įsipareigojimams, kilusiems iš rangos sutarties, įvykdyti apeliantę UAB ,,Avangard Marine“ pasitelkė tik kaip subrangovę, kurios sutartiniai santykiai su užsakove (laivo valdytoja) nesiejo. Tokie apeliacinio skundo argumentai aiškiai stokoja pagrįstumo.

33.       Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad egzistuoja galimybė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bylos iškėlimo bet kokiu būdu, tvarka ar forma. Siekiant užtikrinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba ir kartu nepažeisti civilinio proceso įstatyme įtvirtintų principų – proceso ekonomiškumo, koncentruotumo bei operatyvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo ir jų rungimosi, CPK nustato aiškią tvarką, kaip turi būti įgyvendinama kreipimosi į teismą teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-1120/2024, 21 punktas).

34.       Teismingumo taisyklių, reiškiant ieškinį, laikymasis yra būtinoji teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo sąlyga (CPK 5 straipsnis). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) patikrinti, ar ieškinys yra pareikštas laikantis teismingumo taisyklių, t. y. ar tas teismas turi jurisdikciją nagrinėti pareikštą ieškinį. Toks patikrinimas teismo iniciatyva atliekamas nepriklausomai nuo sprendžiamo teismingumo klausimo pobūdžio, t. y. nepriklausomai nuo to aspekto, ar sprendžiamas nacionalinio, ar tarptautinio (egzistuojant užsienio elementui) teismingumo klausimas – teismo pareiga savo iniciatyva spręsti nacionalinio teismingumo klausimą kyla iš CPK 115 ir 137 straipsnių nuostatų, o tarptautinio teismingumo klausimą – expressis verbis (tiesiogiai) iš CPK 782 straipsnio nuostatų. Teismo pripažinimas, kad jis neturi jurisdikcijos nagrinėti pareikštą ieškinį, sukelia atitinkamas procesines teisines pasekmes, kurios priklauso nuo proceso stadijos, kurioje identifikuojamas jurisdikcijos neturėjimas: ieškinys nepriimamas, jeigu teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nustato, kad jis neturi jurisdikcijos nagrinėti tokį ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba paliekamas nenagrinėtas, jeigu jurisdikcijos neturėjimas identifikuojamas po civilinės bylos iškėlimo (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 782 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-431-1075/2018, 17 punktas; 2022 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-943/2022, 18 punktas).

35.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tais atvejais, kai byloje yra keli atsakovai, Lietuvos Respublikos teismas pagal taikytinus teisės aktus nustato, ar jis turi jurisdikciją dėl kiekvieno atsakovo atskirai. Šiuo tikslu teismas gali kiekvieno atsakovo atžvilgiu taikyti skirtingus teisės aktus. Sprendžiant byloje pareikšto ieškinio jurisdikcijos klausimą, svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti ginčą, bet ir įvertinti ginčo materialiojo teisinio santykio subjektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-687/2017, 25–26 punktai; 2024 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-1120/2024, 25 punktas).

36.       Kaip buvo minėta pirmiau, iš apeliacinio skundo turinio darytina išvada, kad apeliantės iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo kompetenciją nagrinėti ginčą apeliantės „Avangard Marine OU“ atžvilgiu, teigdamos, kad apeliantė UAB ,,Avangard Marine“ nėra ginčo materialiojo teisinio santykio subjektu, todėl jai negalėjo būti reiškiami reikalavimai bylą išnagrinėjusiame pirmosios instancijos teisme. Kadangi jokie kiti argumentai dėl teismo, kuris turėtų nagrinėti šį ginčą, apeliaciniame skunde nenurodyti, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacijos ribas (CPK 320 straipsnis), ginčo teismingumo kontekste įvertina apeliančių argumentų, susijusių su tuo, ar apeliantė UAB ,,Avangard Marine“ laikytina tinkama atsakove byloje, pagrįstumą.

37.       Kaip matyti iš ieškinio ir jo patikslinimo, ieškovės apeliantei UAB ,,Avangard Marine“ reikalavimą pareiškė kaip rangos sutarties šaliai, kuri, ieškovių manymu, yra solidariai atsakinga už dėl netinkamo rangos sutarties įvykdymo atsiradusius ieškovių nuostolius. Ieškovių teigimu, laivo valdytoją ir apeliantę UAB ,,Avangard Marine“ siejo rangos sutartis, kurios pagrindu apeliantei UAB ,,Avangard Marine“ atsirado pareiga tinkamai atlikti laivo variklio remontą. Apeliantės savo atsikirtimus grindė tuo, kad apeliantė UAB ,,Avangard Marine“ nebuvo rangos sutarties šalimi, tačiau rangos darbus atliko tarp jos ir apeliantės „Avangard Marine OU“ sudarytos subrangos sutarties pagrindu.

38.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad elektroniniais laiškais laivo valdytoja dėl laivo remonto pagal rangos sutartį atlikimo bendravo su abiejų apeliančių vadovo pareigas einančiu M. V., siųsdama jam laiškus elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, naudojasi abi apeliantės. Kaip matyti iš abiejų apeliančių vadovo M. V. laivo valdytojai siųstų elektroninių laiškų turinio, susirašinėdamas su laivo valdytoja, būsimų rangos darbų užsakove, jis neįvardijo atstovaujantis tik vienai kuriai nors apeliantei. Priešingai, šiuose laiškuose yra aiškiai nurodyta, kad M. V. yra „Avangard Marine Group“ vykdantysis direktorius. Iš bendravimo elektroniniais laiškais tarp apeliančių vadovo M. V. ir laivo valdytojos taip pat matyti, kad M. V. nedetalizavo, kuri konkrečiai apeliantė pagal rangos sutartį atliks laivo variklio remonto darbus, nenurodė, kuri – Lietuvos ar Estijos – bendrovė taps rangove (rangos sutarties šalimi), neįvardijo ir tarp abiejų apeliančių pasirašytos subrangos sutarties fakto ar kitų panašių aplinkybių, kurios būtų teikusios pagrindą būsimai užsakovei aiškiai suprasti, su kuria bendrove (ar bendrovėmis) ji sudarys rangos sutartį. Laivo valdytoja, kreipdamasi į apeliančių vadovą, taip pat nekonkretizavo savo pageidavimo, kuri apeliantė (ar jos abi kartu) turėtų atlikti užsakytus rangos darbus. Paslaugų teikimo ataskaitoje, pažymėtoje „Avangard Marine Group“ logotipu, kurioje buvo išvardinti atlikti laivo remonto darbai, taip pat nenurodyta šiai grupei priklausanti bendrovė, kuri laivo valdytojos užsakymu rangos sutarties pagrindu yra atlikusi laivo remonto darbus.

39.       Teismo posėdžio, vykusio 2023 m. rugsėjo 20 d., metu (garso įrašas nuo 00:32:11 val. iki 00:34:13 val.) apeliančių vadovas M. V. nurodė, kad, nesant sudarytos rašytinės rangos sutarties, jam, kaip abiejų apeliančių vadovui, nebuvo jokių apribojimų nuspręsti, kuri apeliantė atliks rangos darbus; pažymėjo, kad faktiškai rangos darbus atliko apeliantės UAB ,,Avangard Marine“ darbuotojai; pripažino faktą, kad apeliantė „Avangard Marine OU“ turi vienintelį darbuotoją – jos vadovą M. V..

40.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors 2021 m. rugsėjo 15 d. sąskaitoje Nr. AVA 00024, išrašytoje už rangos sutarties pagrindu atliktus laivo variklio remonto darbus, pardavėja nurodoma apeliantė „Avangard Marine OU“, tačiau sąskaita parengta ant blanko, kurio viršuje nurodytas tas pats bendras grupės pavadinimas – „Avangard Marine Group“, o blanko apačioje nurodytas apeliantės pavadinimas, t. y. „Avangard Marine UAB“.

41.       Pažymėtina ir tai, kad aplinkybes, jog laivo variklio remonto darbų atlikimo metu apeliantė UAB ,,Avangard Marine“ veikė ne kaip rangovė, o kaip apeliantės „Avangard Marine OU“ pasitelkta subrangovė, apeliantės grindė vien savo deklaratyviais teiginiais. Jokiomis kitomis civiliniame procese leistinomis įrodinėjimo priemonėmis tokių teiginių pagrįstumo apeliantės neįrodinėjo ir neįrodė (CPK 12, 178 straipsniai).

42.       Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad: 1) su laivo valdytoja dėl rangos sutarties sąlygų bendravo abiejų apeliančių, įvardijant jas bendru pavadinimu „Avangard Marine Group“, vadovas M. V.; 2) aptarto susirašinėjimo turinys nesuponuoja išvados, kad rangos darbus įsipareigojo atlikti būtent apeliantė „Avangard Marine OU“, o apeliantė UAB ,,Avangard Marine“ tokio įsipareigojimo laivo valdytojos atžvilgiu neprisiėmė; 3) teismo posėdžio metu M. V. patvirtino, kad jam nebuvo jokių apribojimų nuspręsti, kuri apeliantė atliks rangos darbus, o faktiškai juos atliko apeliantės UAB ,,Avangard Marine“ darbuotojai; 4) apeliantė „Avangard Marine OU“ turėjo vienintelį darbuotoją – vadovą M. V., taigi, ji objektyviai neturėjo jokios galimybės atlikti pagal susitarimą su laivo valdytoja prisiimtų rangos darbų ir jų neatliko; 5) apeliantės nepateikė įrodymų, patvirtinančių  jų teiginius apie apeliantės „Avangard Marine OU“ ir apeliantės UAB ,,Avangard Marine“ sudarytą subrangos sutartį, pagal kurią UAB ,,Avangard Marine“ būtų įsipareigojusi laivo variklio remonto darbus atlikti kaip apeliantės „Avangard Marine OU“ subrangovė, leidžia padaryti išvadą, kad apeliantės pagal aptariamą rangos sutartį įsipareigojo bendrai atlikti laivo variklio remonto rangos darbus ir abi prisiėmė rangovo teises bei pareigas. Kitaip tariant, skirtingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, apeliantė UAB „Abangard Marine“  yra rangos sutarties šalimi ir, atitinkamai, ginčo materialiojo teisinio santykio subjektu.

43.       Todėl, viena vertus, nepritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad laivo variklio remonto darbus apeliantė „Avagard Marine OU“ atliko kaip rangovė, o apeliantė UAB „Avangard Marine“ – kaip subrangovė. Kaip minėta pirmiau, jokių objektyvių duomenų apie subrangos santykius, remontuojant ginčo laivą, išskyrus pačių apeliančių teiginius, kurie vertintini kaip gynybinė pozicija, byloje nėra. Kita vertus, iš esmės teisinga yra tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kad abiejų apeliančių padėtis materialiajame teisiniame santykyje su darbų užsakove dėl pagal rangos sutartį bendrai atlikto laivo variklio remonto laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 29 d. iki 2021 m. liepos 30 d. yra vienoda, o abi apeliantės yra tinkamomis atsakovėmis pagal ieškovių pareikštą patikslintą ieškinį. Vadovaujantis CK 6.651 straipsniu, jeigu pagal rangos sutartį darbus atlieka du ar daugiau asmenų, tai, kai prievolės dalykas yra nedalus, visi jie užsakovui turi solidariosios prievolės skolininkų ir kreditorių teises ir pareigas. 

44.       Ieškinyje nurodyta, kad abi apeliantės pažeidė rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.  Tokiu atveju ieškovės turėjo teisę pareikšti ieškinį, kuriame reiškiamas solidarus reikalavimas, be kita ko, ir apeliantei UAB ,,Avangard Marine“, Klaipėdos apygardos teisme pagal šio Lietuvos Respublikoje registruoto juridinio asmens buveinės adresą (Klaipėda, Naikupės g. 6-31) (CPK 27  straipsnio 1 punktas, CPK 29 straipsnis). Tokiu procesiniu veiksmu ieškovės teismingumo taisyklių nepažeidė. Nors ši byla turi tarptautinį elementą (vienos iš apeliančių, solidariųjų atsakovių, buveinė įregistruota kitoje Europos Sąjungos šalyje), apeliaciniame skunde nekeliamas jurisdikcijos taisyklių, įtvirtintų 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (Reglamentas ,,Briuselis I bis“), netinkamo taikymo klausimas, todėl teisėjų kolegija išsamiau šiuo aspektu nepasisako.  

Dėl įrodymų vertinimo, įrodymų patikimumo 

45.       Apeliančių teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius su apeliantės „Avangard Marine OU“ elgesiu, siekiant suteikti laivo remonto darbams garantinį aptarnavimą, ir laivo valdytojos atsisakymu garantinio aptarnavimo, todėl apeliantės nėra atsakingos už ieškovėms atsiradusius nuostolius. Tokiems apeliančių argumentams nėra pagrindo pritarti.

46.       Nagrinėjamu atveju šalių ginčas kilo dėl nuostolių, atsiradusių dėl pagal rangos sutartį nekokybiškai atliktų darbų, todėl aktualus rangos teisinių santykių reglamentavimas. CK 6.663 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje rangovo atliekamų darbų kokybę, įtvirtinta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą.

47.       Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantės laivo variklio remontą pagal rangos sutartį užbaigė ir perdavė laivo naudotojai 2021 m. liepos 30 d., po apeliančių atlikto variklio remonto pirmasis laivo variklio gedimas įvyko 2021 m. rugpjūčio 10 d., o antrasis – 2021 m. rugpjūčio 20 d., praėjus, atitinkamai, 10 d. ir 20 d. nuo apeliančių atlikto laivo variklio remonto pabaigos. Laivo valdytoja nedelsdama, t. y. 2021 m. rugpjūčio 10 d. elektroniniu laišku informavo apeliančių vadovą M. V. apie nustatytą laivo variklio cilindro Nr. 6 gedimą; pažymėjo, kad laivas bus nutemptas į Kundos uostą, siekiant išsiaiškinti aplinkybes; pasiteiravo apeliančių vadovo, ar apeliančių atstovas atvyks, aiškinantis avarijos priežastis. Apeliančių vadovas 2021 m. rugpjūčio 10 d. elektroniniu laišku laivo valdytojai nurodė, kad serviso inžinierius gali būti Kundoje už 10–12 valandų; paprašė laivo valdytojos pranešti apie savo sprendimą dėl serviso inžinieriaus išvykimo. Laivo valdytojos sprendimu laivo mechanikai savarankiškai nuėmė pažeistą variklio cilindro Nr. 6 galvutę ir pakeitė ją kita iš laive buvusių atsargų. Nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina tik tai, kad sugedusio laivo variklio cilindro Nr. 6 galvutė buvo pakeista nedalyvaujant apeliančių atstovams. Vis dėlto, priešingai nei yra įsitikinusios apeliantės, šios aplinkybės nesuponuoja nei išvados, kad laivo variklio gedimo nebuvo, nei išvados, kad nebuvo atsiradęs poreikis minėtos detalės pakeitimui, nei išvados, kad rangovėms nekyla atsakomybė už netinkamai (nekokybiškai) atliktus rangos darbus.  

48.       Tiek iš korpusų ir mašinų inspektoriaus O. R. tyrimo ataskaitos, tiek iš „SweServ AB“ paslaugų ataskaitos, tiek ir iš eksperto I. G. ekspertizės akto matyti, kad po laivo perdavimo laivo naudotojai (po 2021 m. liepos 30 d.) įvykusių laivo variklio gedimų (2021 m. rugpjūčio 10 d. ir 20 d.) priežastimi buvo laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 29 d. iki 2021 m. liepos 30 d. netinkamai atlikti variklio vožtuvų remonto darbai, kuriuos pagal pačių apeliančių parengtą suteiktų paslaugų ataskaitą (paslaugų ataskaitos dalis „Vožtuvai ir vožtuvų kreipiančiosios“), būtent ir atliko apeliantės. Teisėjų kolegijos vertinimu, faktas, kad laivo variklio gedimų priežastimi buvo rangos sutarties pagrindu apeliančių laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 29 d. iki 2021 m. liepos 30 d. nekokybiškai atlikti variklio vožtuvų remonto darbai, kitais leistinais įrodymais byloje nepaneigtas, o šis faktas patvirtina, jog apeliantės neįgyvendino joms pagal CK 6.663 straipsnio 1 dalį priskirtos pareigos perduoti laivo valdytojai tinkamos kokybės variklio remonto darbų rezultatą. Kaip teisingai aptariamas faktines aplinkybes įvertino ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, bylos duomenys patvirtina, kad apeliantės netinkamai atliko laivo variklio kapitalinį remontą, taigi, atliko neteisėtus veiksmus civilinės atsakomybės prasme (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

49.       Nagrinėjamu atveju ieškovės nereiškė apeliantėms reikalavimų dėl apeliančių suteiktos garantijos pagal rangos sutartį atliktiems laivo variklio remonto darbams, neįrodinėjo, kad darbų rezultatu jos negali naudotis visą garantinį terminą, neprašė taikyti CK 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų specialiųjų netinkamos kokybės darbo rezultatą gavusio užsakovo teisių gynimo būdų. Ieškovės įrodinėjo patyrusios nuostolių dėl netinkamai atliktų rangos darbų, pareiškusios reikalavimą dėl sutartinės civilinės atsakomybės apeliantėms taikymo. Todėl apeliančių argumentai, susiję su tuo, ar laivo valdytoja pagrįstai atsisakė garantinio variklio remonto, patys savaime negali lemti apeliančių sutartinės civilinės atsakomybės už dėl netinkamai atliktų darbų atsiradusius nuostolius pasibaigimo.

50.       Pažymėtina, kad ekspertizės akto motyvuojamosios dalies 29 punkte yra nurodyta, jog eksperto specialiosios žinios nėra reikalingos atsakyti į klausimą, kas privalėjo apžiūrėti laivo variklį 2021 m. rugpjūčio 10 d., jam sugedus po atlikto kapitalinio remonto; laivo variklio gedimo priežastys yra mechaninės – dėl netinkamo variklio cilindrų galvučių sumontavimo laivo variklio kapitalinio remonto metu, todėl asmenys, apžiūrintys laivo variklį po įvykusio gedimo, negali turėti įtakos identifikuojant laivo variklio mechanines gedimo priežastis. Todėl pripažintina, kad tokia aplinkybė, jog laivo variklio cilindrą Nr. 6 po 2021 m. rugpjūčio 10 d. įvykusio gedimo pakeitė atsarginiu ne apeliančių darbuotojai, nelėmė 2021 m. rugpjūčio 20 d. įvykusio laivo variklio gedimo ir dėl jo atsiradusių ieškovių nuostolių.

51.       Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad „SweServ AB“ paslaugų ataskaitos negalima vertinti kaip patikimai patvirtinančios ar paneigiančios bylos faktines aplinkybes apie laivo variklio gedimų priežastis, nes į objekto, kuris pavadintas laivo cilindrų galvute, ardymą nebuvo pakviesti ir nedalyvavo apeliančių atstovai, todėl jos negalėjo įsitikinti, kad tyrimui laivo variklio gedimo priežasčiai nustatyti buvo pateiktos būtent ginčo laivo variklio detalės. Be to, iš „SweServ AB“ ataskaitoje pridėtos matavimo prietaiso kalibravimo datos matyti, kad šis prietaisas sukalibruotas 2022 m. gegužės mėnesį, o ataskaita surašyta 2021 m. lapkričio 12 d., todėl daroma išvada, kad 2021 m. lapkričio 22 d. „SweServ AB“ paslaugų ataskaita yra klastotė. Šio suklastoto dokumento, pateikto ekspertui, pagrindu padarytos eksperto išvados dėl laivo variklio gedimo priežasčių taip pat negali būti pripažintos objektyviomis ir teisingomis.

52.       Dėl tokių apeliacinio skundo argumentų pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog „SweServ AB“ atliekant laivo variklio gedimo priežasčių tyrimą apeliantės atstovai tokiame tyrime nedalyvavo, savaime nesudaro pagrindo abejoti tuo, kad „SweServ AB“ tyrė būtent laivo „RURIK“ (IMO Nr. 937595) variklio detales. Pačios „SweServ AB“ paslaugų ataskaitos įžanginėje dalyje yra aiškiai nurodoma, kad buvo tiriama būtent šio laivo cilindrų galvutė. Nurodytą aplinkybę paneigiančių įrodymų apeliantės į bylą nepateikė, išsakydamos vien jokiais faktiniais duomenimis nepagrįstas savo abejones dėl šio dokumento, kaip įrodinėjimo priemonės, patikimumo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad abejonių, ar „SweServ AB“ tyrimo metu buvo tiriamos būtent laivo „RURIK“ variklio detalės, nekilo ir ekspertizę atlikusiam teismo ekspertui I. G., kuris, be kita ko, taip pat vertino korpusų ir mašinų inspektoriaus O. R. atlikto tyrimo medžiagą (įskaitant laivo variklio detalių nuotraukas), lygindamas ją su „SweServ AB“ paslaugų ataskaitos (įskaitant laivo variklio detalių nuotraukas) medžiaga.

53.       Pasisakant dėl apeliančių teiginio apie „SweServ AB“ tyrimo ataskaitos suklastojimą, visų pirma pažymėtina, kad kiekvienos bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio dalykas ir pagrindas bei atsiliepime į ieškinį nurodyti atsikirtimo į ieškinį pagrindai. Pirmosios instancijos teismas nagrinėja bylą būtent pačių bylos šalių nustatytose ginčo ribose. CPK 312 straipsnio įtvirtinta bylos ribų apeliacinės instancijos teisme taisyklė, pagal kurią apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. CPK 306 straipsnio 2 dalyje taip pat yra nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Tokie draudimai kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą.

54.       Aiškindamas galiojantį teisinį reglamentavimą, kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad Lietuvoje įtvirtinta dalinė (ribota) apeliacija, apibrėžiama kaip pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir (ar) pagrįstumui neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 306 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-220-687/2016, 36 punktas). Tokia išvada darytina atsižvelgiant į apeliacinio skundo turinį reglamentuojančių CPK 306 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų normas, taip pat į šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, CPK 312 straipsnyje įtvirtintą draudimą apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-611/2020, 49 punktas). 

55.       Vadinasi, nurodytos teisės normos užtikrina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuos ginčo aspektus, kurie jau buvo kilę pirmosios instancijos teisme, ir kuriuos skundžiamame  sprendime yra įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Įstatymų leidėjo įtvirtintas draudimas apeliacinės instancijos teisme reikšti naujus reikalavimus (ir teikti naujus įrodymus) kartu reiškia draudimą remtis naujomis aplinkybėmis, dėl kurių nepasisakė (kurių netyrė) pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-578-464/2016). Jeigu apeliacinės instancijos teismas, vertindamas naujus šalių argumentus ir aplinkybes, kuriomis nebuvo remtasi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nagrinėtų bylą naujais aspektais, tai akivaizdžiai prieštarautų apeliacinio proceso paskirčiai – patikrinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip dėl to jau buvo pasisakyta anksčiau, apeliacinis procesas nėra skirtas ginčo nagrinėjimo pakartojimui, jo paskirtis yra kita – pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymas, juolab kad ir bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles, kurios įrodinėjimo apimtimi nėra identiškos procesui pirmosios instancijos teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-275-464/2017).

56.       Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantės nenurodė argumentų dėl „SweServ AB“ paslaugų ataskaitos suklastojimo, nors nuotraukos, pridėtos prie šios ataskaitos, kuriomis ir yra grindžiama tokia apeliančių pozicija, yra bylos dalimi. Pirmosios instancijos teismas šių į ginčo ribas nepatenkančių aplinkybių (apie nurodyto dokumento (ne)suklastojimą) netyrė ir nevertino. Šių argumentų apeliantėms nenurodžius bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jais remtis apeliaciniame procese negalima. Todėl teisėjų kolegija tokių apeliacinio skundo argumentų nevertina ir dėl naujų aplinkybių nepasisako.  

57.       Apeliantės skundžia pirmosios instancijos teismo spendimą ir tuo aspektu, kad, jų manymu, byloje nebuvo įrodyta, jog tarp apeliančių atliktų laivo variklio remonto darbų bei kilusių pasekmių egzistuoja priežastinis ryšys. Ir tokie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

58.       Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu, t. y. jei atitinkami asmens veiksmai turėjo įtakos žalai atsirasti, tai tokiam asmeniui gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Todėl priežastinio ryšio taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado. Be to, svarbu nustatyti, kad atsiradusi žala neturėtų būti pakankamai nutolusi nuo atliktų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013; 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2013).

59.       Priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019, 36 punktas).

60.       Kaip šioje nutartyje minėta pirmiau, bylos medžiaga patvirtina, kad visų laivo variklio gedimo priežasčių tyrimus, iki ginčui persikeliant į teismą, atlikusių asmenų (korpusų ir mašinų inspektoriaus O. R., „SweServ AB“) išvados iš esmės sutampa – po laivo perdavimo laivo naudotojai (po 2021 m. liepos 30 d.) įvykusių laivo variklio gedimų (2021 m. rugpjūčio 10 d. ir 20 d.) priežastimi buvo laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 29 d. iki 2021 m. liepos 30 d. netinkamai atlikti variklio vožtuvų remonto darbai, kuriuos rangos sutarties pagrindu atliko būtent apeliantės.

61.       Pirmosios instancijos teismas, siekdamas patikimai nustatyti 2021 m. rugpjūčio 10 d. ir 20 d. įvykusių laivo variklio gedimų priežastį, 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi paskyrė ir teismo ekspertizę, pavesdamas ją atlikti ekspertui I. G. Teismo ekspertizės akte ekspertas I. G. padarė su O. R., „SweServ AB“ tyrimų išvadomis sutampančią  ir pakankamai kategorišką išvadą, kad laivo variklio gedimų, įvykusių 2021 m. rugpjūčio 10 d. ir 2021 m. rugpjūčio 20 d., priežastimi tapo apeliančių netinkamai atliktas laivo variklio kapitalinis remontas laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 29 d. iki 2021 m. liepos 30 d., kurio metu variklio galvutės vožtuvų lizdai nebuvo tinkamai įmontuoti į variklio cilindrų galvutes.

62.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, tačiau tokiu atveju tie kiti įrodymai turi sudaryti pagrindą spręsti priešingai tuo pačiu klausimu, kuriuo duota eksperto išvada (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-248/2017). Nagrinėjamu atveju kitokių duomenų, kurie leistų paneigti teismo ekspertizės akte padarytas išvadas, kad laivo valdytojos nuostoliai yra atsiradę būtent dėl netinkamai atliktų rangos darbų, byloje nėra.

63.       Atsižvelgiant į aptartų laivo variklio gedimo priežasčių tyrimų rezultatų visumą, byloje buvo patikimai nustatyta laivo variklio gedimų, įvykusių 2021 m. rugpjūčio 10  d. ir 2021 m. rugpjūčio 20 d., priežastis, t. y. apeliančių netinkamai atliktas laivo variklio kapitalinis remontas laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 29 d. iki 2021 m. liepos 30 d. Nors apeliantės su tokiomis išvadomis nesutinka, bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių kitų tyrimų rezultatų, papildomos ar pakartotinės ekspertizės byloje skirti neprašė (CPK 197 straipsnio 1 dalis, 219 straipsnio 1–2 dalys), taigi, savo teiginių civiliniame procese leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė. Ir priešingai, ieškovės yra įrodžiusios tiek faktinį, tiek teisinį priežastinį ryšį tarp apeliančių laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 29 d. iki 2021 m. liepos 30 d. atliktų laivo variklio remonto darbų (t. y. neteisėtų veiksmų) ir patirtų nuostolių. Nuostolių fakto ir dydžio klausimai apeliaciniame skunde nekeliami, neneigiama ir apeliančių kaltės prezumpcija, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio proceso ribas (CPK 320 straipsnis), dėl tokių aplinkybių nepasisako.

64.       Pažymėtina, kad laivo savininkė, ieškovė „Waterway Shipping Ltd.“, žalos atlyginimo prievolės šalimi (kreditore) yra dėl jai tiesiogiai apeliančių veiksmais padarytos žalos, o ieškovės „Alandia Forsakring Abp“, „HDI Globai Specialty SE“, „Ergo Insurance SE“, „Absolut Insurance Company“ žalos atlyginimo prievolės šalimis (kreditorėmis) tapo subrogacijos pagrindu, atlyginusios apeliančių padarytus nuostoliu žalą patyrusiai savininke, t. y. sumokėdamos draudimo išmokas (CK 6.1015 straipsnio 1–2 dalys).

65.       Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, išrinkti vietoje kito) esmė – asmenų pasikeitimas deliktinėje arba sutartinėje prievolėje, t. y. kai vietoje nukentėjusio kreditoriaus tam tikroje prievolėje šio vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Subrogacija – tai draudėjo arba naudos gavėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui įstatymo pagrindu. Subrogacijos institutas leidžia draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti iš žalą padariusio asmens draudimo išmokos dydžio sumos ir taip žalą padariusiam asmeniui pritaikoma civilinė atsakomybė. Taigi, subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Kitaip yra regresinės prievolės atveju, nes ši prievolė yra nauja ir paprastai atsiranda trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę už skolininką: kai trečiasis asmuo įvykdo prievolę už skolininką, skolininko prievolė kreditoriui pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis) ir atsiranda nauja, t. y. regresinė, prievolė, kuri sieja skolininką ir skolininko prievolę įvykdžiusį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).

66.       Ir nors pirmosios instancijos teismo sprendime su draudikių reikalavimais susijusi ginčo dalis buvo neteisingai kvalifikuota kaip iš regreso kylantis ieškovių (draudikių) reikalavimas pagal CK 6.280 straipsnį (žr. šios nutarties 16 punktą), teisinio kvalifikavimo klaidą ištaiso apeliacinės instancijos teismas.

67.       Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas įrodymo vertinimo klaidų nepadarė, ginčą išsprendė teisingai, o aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai kitokio bylos aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų vertinimo nesuponuoja. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

68.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

69.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose.

70.       Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, apeliančių apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

71.       Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovės nurodė patyrusios iš viso 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikė šių išlaidų dydį pagrindžiančius įrodymus.

72.       Rekomendacijų 8.11 papunktyje nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą gali būti 1,3 Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).

73.       Apskaičiavus pirmiau nurodytų teisinių paslaugų dydį pagal tuo metu aktualius Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2024 m. IV ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą būtų 3 036,67 Eur (2 335,90 Eur x 1,3).

74.       Ieškovių prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų rekomenduotinų priteisti maksimalių dydžių, yra proporcingos bylos sudėtingumui ir apimčiai, todėl jų mažinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, ieškovėms lygiomis dalimis iš apeliančių priteisiama iš viso 2 500 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvienos apeliantės lygiomis dalimis po 1 250 Eur, atitinkamai, kiekvienai ieškovei po 250 Eur (1 250 Eur : 5).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovėms „Alandia Forsakring Abp“, juridinio asmens kodas 0145065-2, „HDI Global Specialty SE“, juridinio asmens kodas HRB211924, „Ergo Insurance SE“, juridinio asmens kodas 10017013, „Absolut Insurance Company“, juridinio asmens kodas 7728178835, ir „Waterway Shipping Ltd.“, juridinio asmens kodas 5016543, iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Avangard Marine“, juridinio asmens kodas 142129554, ir „Avangard Marine OU“, juridinio asmens kodas 14122994, iš viso 2 500  Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvienos atsakovės kiekvienai ieškovei po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                                   Rasa Gudžiūnienė

                                                   Dalia Kačinskienė  

                                                   Jadvyga Mardosevič