Civilinė byla Nr. e2-906-945/2019

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00677-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1;

2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.1

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 19 d.

Kaunas

        Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas,

        sekretoriaujant Neringai Pažėraitei,

        dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Niskama“ atstovui advokatui Mariui Grucei,

        atsakovo A. Ž. atstovui advokatui Kęstučiui Jonaičiui,

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Niskama“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Mokumo valdymo sprendimai“, patikslintą ieškinį atsakovui A. Ž. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

        Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė patikslintu ieškiniu (3 t., e. b. l. 1–9) prašo priteisti iš atsakovo 277 857,06 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 27  d. nutartimi, kurią Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 25 d. nutartimi paliko nepakeistą, iškėlė ieškovei bankroto bylą. Atsakovas nuo 2015 m. lapkričio 6 d. ėjo ieškovės vadovo pareigas. Finansiniai duomenys atskleidžia, kad ieškovė jau 2016 m. vasario 28 d. buvo nemoki (ieškovės balansinis turtas sudarė 1 114 828,41 Eur, o pradelsti įsipareigojimai – 718 518, 86 Eur), todėl atsakovui kilo pareiga inicijuoti bankroto bylos iškėlimą. Po 2016 m. vasario 28 d. susidarė 1 061 706,39 Eur dydžio naujų kreditorinių reikalavimų. 2016 m. vasario 21 d. – vasario 28 d. ieškovės balanso duomenimis ieškovė iš viso turėjo mokėtinų sumų ir įsipareigojimų už 1 076 555, 26 Eur sumą, o 2019 m. vasario 7 d. nepatenkinti kreditoriniai reikalavimai sudarė 1 354 412,32 Eur. Skirtumas tarp šių sumų (1 354 412,32 Eur – 1 076 555,26 Eur = 277 857,06 Eur) vertintinas kaip savalaikio bankroto proceso neiniciavimo sąlygota žala.

2.       Atsiliepime į ieškinį (3 t., e. b. l. 148–155) atsakovas prašo patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodoma, kad nėra visų būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Pasibaigus kalendoriniam mėnesiui yra neįmanoma jau kitą dieną turėti tikslius ir neabejotinus finansinius duomenis apie realią bendrovės finansinę padėtį. Vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą atsiradimas gali būti siejamas su finansinės atskaitomybės dokumentų už buhalterinius metus parengimu ir patvirtinimu. Kartu atsakovas pažymėjo, kad net ir iš pačios ieškovės pateiktų kiekvieno mėnesio finansinių duomenų matyti, jog po 2016 m. kovo 1 d. atskirais mėnesiais ieškovės turto vertė didėjo, o pradelstų prievolių suma mažėjo. Bendrovė vykdė kasdieninę ūkinę–komercinę veiklą. Atsakovas ne sąmoningai leido bendrovės turtui mažėti, o įsipareigojimams didėti, bet siekė išsaugoti bendrovę. Ieškovės argumentas, kad kreditorių reikalavimai, patvirtinti teismo nutartimi, yra nekvestionuojami, prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1936-330/2018 pateiktam aiškinimui, kad nutartis, kuria ne ginčo tvarka patvirtinami kreditorių reikalavimai, negali būti prilyginama teismo sprendimui, priimamam išnagrinėjus bylą iš esmės. Kadangi žalos dydis grindžiamas kreditorinių reikalavimų, kuriuos atsakovas ginčija, suma, ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad kiekvieno kreditoriaus pateikta suma yra pagrįsta ir teisinga. UAB CarPRO LT, UAB „Atsiskyrėlė“, UAB „Transrifus“ ir UAB „Storent“ reikalavimai patvirtinti remiantis nepasirašytomis sąskaitomis faktūromis, nesant duomenų apie jose nurodytų paslaugų suteikimą. UAB „Eurosta“ pateiktuose dokumentuose nesutampa skolos dydžiai. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atlikto mokestinio tyrimo metu atsakovas neatstovavo bendrovės. VMI 2018 m. sausio 18 d. sprendime dėl patikrinimo akto patvirtinimo nurodyta, kad bendra mokestinė nepriemoka sudaro 212 395,62 Eur, grąžintinas PVM – 20 331,95 Eur sumą, todėl nėra aišku, iš kur yra atsiradęs 195 517,56 Eur reikalavimas. Abejonių kelia ir atlikto patikrinimo duomenų patikimumas. UAB „Toi Toi Lietuva“ reikalavimas taip pat grindžiamas nepasirašytomis sąskaitomis už laikotarpį, kai buvo suėjęs maksimalus terminuotos nuomos sutarties terminas. Tas pats pasakytina ir apie UAB „Gelsva“ reikalavimą. Byloje nėra pateiktas UAB „Benart projektai“ kreditorinis reikalavimas, nėra jokių sąskaitų ar darbų/prekių priėmimo–perdavimo aktų. Compagnie Francaise D'assurance Pour Le Commerce Exterieur draudimo kompanija išmokėjo išmokas UAB „Kesko Senukai Lithuania“ ir UAB „Igis prekyba“, tačiau ieškovės bankroto administratorė įtraukė UAB „Kesko Senukai Lithuania“ ir UAB „Igis prekyba“ reikalavimus su tomis pačiomis sumomis, kurias šie kreditoriai jau yra gavę iš draudimo kompanijos. 

Patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies

3.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartimi, kurią Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 25 d. nutartimi paliko nepakeistą (1 t., e. b. l. 13–16, 475–478), ieškovei iškelta bankroto byla. Bankroto bylos iškėlimą iniciavo įmonės kreditoriai (2 t., e. b. l. 93–96), atsakovas nesėkmingai siekė, kad ieškovei būtų iškelta ne bankroto, bet restruktūrizavimo byla. Atsakovas bendrovės vadovu buvo nuo 2015 m. lapkričio 3 d. iki 2017 m. birželio 8 d. (1 t., e. b. l. 370–381).

4.       Byloje reiškiamas reikalavimas dėl civilinės atsakomybės atsakovui taikymo. Ieškovė teismui pateiktu pradiniu ieškiniu (1 t., e. b. l. 1–12) prašė priteisti iš atsakovo 1 081 064,25 Eur žalos atlyginimo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė reikalavimo sumą patikslino (sumažino iki 277 857,06 Eur) bei pateikė pareiškimą dėl kitos ieškinio reikalavimo dalies atsisakymo, kuris Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi buvo priimtas ir bylos dalis nutraukta (3 t., e. b. l. 139–142).

5.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011, 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015, 2018 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).

6.       Vadovaujantis CPK 12–13, 42 straipsniais, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktu kuriamu teisiniu reglamentavimu, pareiga tiksliai įvardinti ieškinio faktinį pagrindą tenka ieškovui. Nagrinėjamu atveju ieškovė aiškiai nurodė, kad reikalavimas priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą yra grindžiamas konkrečios įstatyme įtvirtintos pareigos pažeidimu – savalaikiu nesikreipimu į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Būtent šio veiksmo (neveikimo) teisėtumo vertinimas ir sudaro nagrinėjamos bylos ribas.

7.       Įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo įtvirtinta Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnyje. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įmonės vadovo pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti, pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais).

8.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta todėl, jog vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui ir privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014, 2017 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017, 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-450-219/2018).

9.       Vadovaujantis ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalimi, įmonės vadovas privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Tam, kad būtų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo (ar kitų subjektų, kuriems pagal įstatymą nustatyta ši pareiga) pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018, 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-455-403/2018). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014, 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014, 2015 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

10.       Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Aplinkybė, kada įmonės būsena pasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, gali būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014, 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018). Bendrovės vadovo veiksmai kvalifikuojami kaip neteisėti, jei pagal byloje nustatytas aplinkybes vadovas žinojo arba turėjo žinoti, kad bendrovė yra nemoki. Vadovo veiksmų teisėtumas vertinamas pagal vadovo objektyvaus elgesio standartą, kuris reiškia, kad valdymo organo narys savo veikloje turi atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014, 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018).

11.       Nagrinėjamoje byloje atsakovo pareigos inicijuoti ieškovei bankroto bylos iškėlimą atsiradimą 2016 m. vasario 28 d. ieškovė sieja su į bylą pateiktuose ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentuose užfiksuotais duomenimis. Iš Juridinių asmenų registrui teiktų ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2015 m. (1 t., e. b. l. 384–387) matyti, kad ieškovė 2015 m. gruodžio 31 d. iš viso apskaitė turto už 1 431 985 Eur, kurį sudarė 212 308 Eur vertės ilgalaikis turtas ir 1 219 677 Eur vertės trumpalaikis turtas, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 934 847 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 784 824 Eur, 2015 m. įmonė gavo 39 223 Eur pelno. Pažymėtina, kad teikdamas finansinės atskaitomybės dokumentus už 2016 m. (1 t., e. b. l. 388–391) atsakovas nurodė kitokius ankstesnio laikotarpio duomenis, turto vertę sumažindamas 3 880 Eur iki 1 428 105 Eur, o mokėtinų sumų dydį padidindamas 62 016 Eur iki 996 863 Eur, taip pat 39 223 Eur pelną pakeisdamas į 26 673 Eur nuostolį. Šie duomenys atskleidžia, kad, nors įmonės buhalterija nebuvo tvarkoma tinkamai, kas apriboja galimybes tiksliai įvertinti jos turtinę padėtį, labiau tikėtina, jog ieškovė 2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis dar buvo moki, net ir patenkinus visus kreditorinius reikalavimus būtų likę daugiau nei 400 000 Eur vertės turto.

12.       Sprendimo 11 punkte nurodytuose dokumentuose užfiksuotas ir ženklus įmonės finansinės padėties blogėjimas 2016 m. Ieškovė 2016 m. gruodžio 31 d. iš viso apskaitė turto už 418 641 Eur (t. y. per 2016 m. ieškovė prarado turto už daugiau nei 1 000 000 Eur), kurį sudarė 166 381 Eur vertės ilgalaikis turtas ir 252 260 Eur vertės trumpalaikis turtas, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 166 992 Eur (išaugo daugiau nei 170 000 Eur), iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 112 500 Eur (išaugo daugiau nei 325 000 Eur), įmonės veiklos nuostoliai 2016 m. sudarė 1 174 644 Eur. Kitaip tariant, įmonė per metus prarado daugiau nei 2/3 savo turto vertės ne tik nesumažindama prievolių sumos, bet, priešingai, ją padidindama, įmonės įsipareigojimai beveik 2,8 karto viršijo įmonės turto vertę, nors metų pradžioje šis santykis sudarė vos 0,7 karto.

13.       Teismas taip pat pažymi, kad bankroto administratorė, įvertinusi duomenis apie kiekvieno 2016 m. mėnesio finansines operacijas (1 t., e. b. l. 17–71), parengė ir pateikė teismui finansinės atskaitomybės dokumentus (1 t., e. b. l. 142–174), iš kurių matyti, kaip keitėsi ieškovės finansinė padėtis. 2016 m. vasario 28 d. duomenimis (1 t., e. b. l. 165), ieškovė per pirmus du 2016 m. mėnesius turėjo 392 415,19 Eur nuostolių. Nuostolių suma daugiau nei dvigubai viršijo pardavimo pajamas (165 990,13 Eur). 2016 m. vasario 28 d. parengto balanso (1 t., e. b. l. 144–145) duomenys atskleidžia, kad ieškovė iš viso apskaitė turto už 1 114 828,41 Eur, kurį sudaro 210 028,18 Eur vertės ilgalaikis turtas ir 904 800,23 Eur vertės trumpalaikis turtas, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 076 555,26 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 934 865,49 Eur. Bendrovės turtas per du mėnesius sumažėjo virš 20 proc. (100 proc. – (1 114 828,41 Eur / 1 428 105 Eur) * 100 proc.), o prievolės padidėjo daugiau nei 7 proc. (100 proc. – (996 863 Eur / 1 076 555,26 Eur) * 100 proc.), bendra prievolių suma beveik susilygino su turto verte. Kitaip tariant, 2016 m. vasario mėn. buvo paskutinis ieškovės veiklos mėnuo, kai balansinė turto vertė dar viršijo kreditorinių reikalavimų sumas ir egzistavo galimybė realizavus įmonės turtą atsiskaityti su kreditoriais. Šių ieškovės pateiktų duomenų tikslumas ir patikimumas bylos nagrinėjimo metu nebuvo kvestionuojami.

14.       Pradelstų įsipareigojimų dydį (718 518,56 Eur) ieškovė sieja su į bylą pateiktoje atsiskaitymo su tiekėjais ataskaitoje (1 t., e. b. l. 22–25) nurodytu galutiniu skolų tiekėjams likučiu. Kaip nurodė ieškovės atstovas, šie duomenys yra gauti iš bankroto administratorei perduotos buhalterinės programos. Įvertinęs pateiktus duomenis teismas pažymi, kad į sąrašą įtraukti ne tik atsakovės kreditoriai, bet ir debitoriai, kuriems buvo permokėta už prekes ar paslaugas. Bendra permokų (prievolių su minuso ženklu) suma sudarė 95 750,81 Eur. Kadangi šia suma ataskaitoje buvo sumažintas bendras skolų likutis, tikroji ieškovės prievolių tiekėjams suma 2016 m. vasario 28 d. sudarė 814 269,67 Eur (718 518,56 Eur + 95 750,81 Eur). Absoliuti dauguma prievolių, kurios ataskaitoje įvardijamos kaip skola, susidarė už ankstesnį laikotarpį. Mėnesio eigoje grafoje „gauta prekių“ užfiksuota 164 931,47 Eur suma gali būti vertinama kaip naujai susiformavę prievolės. Net ir visą šią sumą atėmus iš bendros prievolių sumos gaunamas skirtumas (814 269,67 Eur – 164 931,47 Eur = 649 338,20 Eur) viršija pusę balansinio turto vertės. Kartu pažymėtina, kad absoliuti dauguma naujų prievolių buvo įvykdytos iš karto ir į bendrą skolų sumą, egzistavusią 2016 m. vasario 28 d., nepateko. Jokių kitų duomenų, kurie leistų abejoti ieškovės argumentu, kad prievolės buvo pradelstos, į bylą nepateikta.

15.       Nors atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo metu ir akcentavo, kad, kaip matyti iš pačios ieškovės ieškinyje pateiktų lentelių bei jų duomenims pagrįsti prie ieškinio pridėtų finansinės atskaitomybės dokumentų (1 t., e. b. l. 142–174), atskirais 2016 m. mėnesiais ieškovės turto vertė didėjo, o prievolių suma mažėjo, teismas pažymi, kad, kaip matyti iš į bylą pateiktų pelno (nuostolių) ataskaitų (1 t., e. b. l. 164–174), ieškovės veiklos nuostolis kiekvieną mėnesį nuosekliai didėjo, išskyrus 2016 m. lapkričio mėn., kai buvo fiksuojamas neženklus 4 376,02 Eur (993 501,98 Eur – 997 878 Eur) nuostolių sumažėjimas. Kaip matyti iš į ieškinį perkeltų balansų duomenų (1 t., e. b. l. 142–163), nors 2016 m. vasario mėn. bendra prievolių suma sumažėjo 21 144,79 Eur (934 865,49 Eur – 956 010,28 Eur), tuo pačiu laikotarpiu ženkliai didesne 347 405,50 Eur (1 462 233,93 Eur – 1 114 828,41 Eur) suma sumažėjo bendrovės turto vertė (1 t., e. b. l. 142–145). Ši aplinkybė, vertinant ją kartu su faktu, kad ieškovės nuostoliai 2016 m. vasario mėn. sudarė 326 260,73 Eur (392 415,19 Eur – 66 154,46 Eur) (1 t., e. b. l. 164–165), leidžia spręsti, jog prievolių suma buvo mažinama ne veiklos pajamomis, bet realizuojant turtą, kurio didžiąją dalį sudarė debitoriniai įsipareigojimai, atsargos ir išankstiniai apmokėjimai, kurių sumos itin sumažėjo lyginant 2016 m. sausio 31 d. (1 t., e. b. l. 142–143) ir 2016 m. vasario 26 d. (1 t., e. b. l. 144–145) duomenis. Tokia pati situacija susiklostė ir 2016 m. gegužės mėn. (prievolių suma sumažėjo 14 276,80 Eur (1 405 684,86 Eur – 1 391 408,05 Eur), tačiau turto vertė sumažėjo 141 452,37 Eur (1 271 839,65 Eur – 1 130 387,28 Eur) (1 t., e. b. l. 148–151), bendrovės nuostoliai sudarė 118 842,23 Eur (800 065,56 Eur – 681 223,33 Eur) (1 t., e. b. l. 167–168)), 2016 m. birželio mėn. (prievolių suma sumažėjo 22 653,29 Eur (1 391 408,05 Eur – 1 368 754,76 Eur), tačiau turto vertė sumažėjo 48 502,73 Eur (1 130 387,28 Eur – 1 081 884,55 Eur) (1 t., e. b. l. 150–153), bendrovės nuostoliai sudarė 17 516,11 Eur (817 581,67 Eur – 800 065,56 Eur) (1 t., e. b. l. 168–169)), 2016 m. liepos mėn. (prievolių suma sumažėjo 53 384,11 Eur (1 368 754,76 Eur – 1 315 370,65 Eur), tačiau turto vertė sumažėjo 72 276,92 Eur (1 081 884,55 Eur – 1 009 607,63 Eur) (1 t., e. b. l. 152–155), bendrovės nuostoliai sudarė 10 559,48 Eur (828 141,15 Eur – 817 581,67 Eur) (1 t., e. b. l. 169–170)) ir 2016 m. rugpjūčio mėn. (prievolių suma sumažėjo 298 881,88 Eur (1 315 370,65 Eur – 1 016 488,77 Eur), tačiau turto vertė sumažėjo 393 742,22 Eur (1 009 607,63 Eur – 615 865,41 Eur) (1 t., e. b. l. 154–157), bendrovės nuostoliai sudarė 86 527,01 Eur (914 668,16 Eur – 828 141,15 Eur) (1 t., e. b. l. 170–171)).

16.       Kita vertus, laikotarpiais, kai laikinai didėjo bendrovės turto vertė, kartu ženkliai didesne apimtimi augo prievolių sumos. 2016 m. balandžio mėn. turto vertė padidėjo 172 585,10 Eur (1 271 839,65 Eur – 1 099 254,55 Eur), tačiau prievolių suma padidėjo 333 645,02 Eur (1 405 684,86 Eur – 1 072 039,84 Eur) (1 t., e. b. l. 146–149), bendrovė turėjo 152 726,59 Eur nuostolių (681 223,33 Eur – 528 496,74 Eur) (1 t., e. b. l. 166–167). 2016 m. rugsėjo mėn. turto vertė padidėjo 14 220,69 Eur (630 086,10 Eur – 615 865,41 Eur), tačiau prievolių suma padidėjo 51 278,88 Eur (1 067 767,65 Eur – 1 016 488,77 Eur) (1 t., e. b. l. 156–159), bendrovė turėjo 28 724,86 Eur nuostolių (943 393,02 Eur – 914 668,16 Eur) (1 t., e. b. l. 171–172). 2016 m. spalio mėn. turto vertė padidėjo 14 220,69 Eur (631 988,19 Eur – 630 086,10 Eur), tačiau prievolių suma padidėjo 56 745,07 Eur (1 124 512,72 Eur – 1 067 767,65 Eur) (1 t., e. b. l. 158–161), bendrovė turėjo 54 484,98 Eur nuostolių (997 878 Eur – 943 393,02 Eur) (1 t., e. b. l. 172–173). Tik 2016 m. lapkričio mėn. turto vertė padidėjo 26 472,55 Eur (658 460,74 Eur – 631 988,19 Eur), o prievolių suma padidėjo 20 109,97 Eur (1 154 622,69 Eur – 1 124 512,72 Eur) (1 t., e. b. l. 160–163), bendrovės nuostoliai buvo sumažinti 4 376,02 Eur (993 501,98 Eur – 997 878 Eur) (1 t., e. b. l. 173–174).

17.       Sprendimo 15–16 punktuose aptartų aplinkybių visuma ne tik atskleidžia, kad įmonės mokumas po 2016 m. vasario 28 d. nebuvo atkurtas, bet ir parodo, jog įmonės turtinė padėtis blogėjo, t. y. tęsdamas veiklą atsakovas gilino ieškovės nemokumą ir mažino bendrovės galimybes atsiskaityti su visais kreditoriais.

18.       Nesutikdamas su ieškiniu atsakovas taip pat akcentavo, kad jo pareigos inicijuoti bankroto procesą atsiradimas turi būti siejamas ne su data, kai įmonė tapo nemoki, bet su momentu, kai apie nemokumą tapo žinoma atsakovui. Atsakovas nurodo, kad finansinės atskaitomybės dokumentai už 2015 m. buvo parengti ir įregistruoti 2016 m. balandžio mėn. pabaigoje (1 t., e. b. l. 370–381). Šį ieškovo argumentą teismas atmeta dėl kelių priežasčių. Pirma, duomenys apie finansinės atskaitomybės dokumentų už 2015 m. parengimą nėra reikšmingi sprendžiant byloje kilusį ginčą, kadangi byloje neįrodinėjama aplinkybė, jog 2015 m. gruodžio 31 d. ieškovė buvo nemoki. Antra, pripažinus pagrįstais atsakovo argumentus, kad apie sudėtingą įmonės padėtį atsakovas galėjo sužinoti tik rengdamas įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, būtų pateisinta situacija, kai, įmonei tapus nemokia 2016 m. vasario 28 d., vadovo pareiga kelti bankroto bylą atsirastų tik pasibaigus kalendoriniams metams, atsakovui parengus įmonės balansą 2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis, t. y. 2017 m. balandžio mėn. Toks teisės aiškinimas būtų nesuderinamas su sprendimo 10 punkte aptarto objektyvaus rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko standarto taikymu. Trečia, reikšminga pripažintina sprendimo 15 punkte akcentuota aplinkybė, kad būtent 2016 m. vasario mėn. buvo fiksuojamas itin ženklus bendrovės turto vertės sumažėjimas (1 462 233,93 Eur – 1 114 828,41 Eur = 347 405,50 Eur), įmonės nuostoliai sudarė 326 260,73 Eur, todėl atsakovas, elgdamasis rūpestingai, turėjo suprasti, kad įmonės turtinė padėtis komplikavosi ir turi būti vertinamas jos mokumas.

19.       Kartu teismas kaip formalų atmeta atsakovo argumentą, kad 2016 m. vasario 28 d. buvo sekmadienis. Pirma, 2016 m. vasario mėnuo turėjo 29 dienas ir paskutinė mėnesio diena buvo pirmadienis. Antra, ieškovės turtinė padėtis nuosekliai keitėsi visą mėnesį ir spręsti, kad ji pablogėjo būtent 2016 m. vasario 28 d., nėra pagrindo. Ši data pasirinkta tik dėl to, kad ją ieškovė panaudojo kaip apibrėžiančią termino, už kurį rengti finansiniai dokumentai, pabaigą. Trečia, atsakomybę atsakovui prašoma taikyti ne dėl to, kad jis savo prievolę inicijuoti bankroto bylos iškėlimą pavėlavo vykdyti kelias dienas. Atsakovas šios pareigos nevykdė nei 2016 m. kovo 1 d., nei iki 2016 m. kovo mėn. pabaigos, nei kada nors vėliau. Kaip minėta sprendimo 3 punkte, net ir esant akivaizdžiam nemokumui, atsakovas ne tik neteikė pareiškimo iškelti atsakovei bankroto bylą, bet ir ginčijo kreditorių teikiamo pareiškimo pagrįstumą, siekė, kad įmonei būtų iškelta restruktūrizavimo byla.

20.       Atsakovo argumentą, kad įmonė iki pat bankroto bylos iškėlimo vykdė ūkinę veiklą, teismas vertina kaip nepaneigiančią išvados dėl atsakovo pareigos inicijuoti bankroto procesą pažeidimo. Nuostolingos veiklos tęsimas, dar labiau bloginantis nemokios įmonės turtinę padėtį bei galimybes atsiskaityti su kreditoriais, negali būti vertinamas kaip paneigiantis ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrovės vadovo pareigą. Kartu teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo įvardintos jokios aplinkybės, kurios leistų spręsti, kad buvo pagrindas manyti, jog finansiniai sunkumai yra laikini, kad buvo imtasi specialių priemonių, kurios būtų padėję atkurti mokumą, jog atsakovas ne tik kreditorių sąskaita iš inercijos tęsė itin nuostolingą veiklą, bet ir ėmėsi kokių nors kardinalių veiksmų, nukreiptų į įmonės veiklos optimizavimą, pelningų projektų įgyvendinimą ar pan.

21.       Apibendrindamas sprendimo 11–20 punktuose nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovė įvykdė jai tenkančią pareigą įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus neinicijuojant bankroto bylos iškėlimo po to, kai įmonė tapo nemoki (ši pareiga vėliausiai atsirado 2016 m. kovo 1 d.) (CK 6.246 straipsnis, ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis).

22.       Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Be to, vadovaujantis CK 6.247 straipsniu, atlyginama tik žala, susijusi su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad žala pagal jos prigimtį gali būti laikoma skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Ši civilinės atsakomybės taikymo sąlyga lemia, kad ne bet koks bendrovės turtinės padėties pasikeitimas, įvykęs dėl neteisėtų veiksmų, lemia civilinės atsakomybės pareigą pažeidusio vadovo atžvilgiu taikymą, bet tik toks, kurio nebūtų įvykę, jei pareiga būtų vykdoma tinkamai.

23.       ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad įmonės vadovas privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, jog įmonės vadovas įmonei esant nemokiai ir negalint atsiskaityti su kreditoriais nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Kasacinis teismas suformavo nuoseklią šios normos aiškinimo praktiką, pagal kurią turi būti vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu. Teismas turi nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių dydžių skirtumą, galima konstatuoti, kokio dydžio žalą patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014, 2015 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015, 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-455-403/2018). Konstatavus laiko momentą, nuo kada vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėta skaičiuoti ieškovui padaryta žala (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014, 2015 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015, 2016 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016, 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018).

24.       Nagrinėjamu atveju ieškovė, tikslindama ieškinį, žalą, susijusią su pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą nevykdymu, nurodė siejanti su po 2016 m. kovo 1 d. padidėjusia kreditorinių reikalavimų suma. Reikalavimo sumą ieškovė apskaičiavo iš bankroto byloje patvirtintos bendros kreditorinių reikalavimų sumos – 1 354 412,32 Eur (1 t., e. b. l. 72–141, 175–369, 392–474, 479–491; 2 t., e. b. l. 88–92; taip pat 2018 m. liepos 13 d. nutartis, priimta ieškovės bankroto byloje, teismų informacinės sistemos Liteko duomenys) atimdama bendrą prievolių sumą, egzistavusią 2016 m. vasario 28 d. (1 076 555,26 Eur), t. y. 1 354 412,32 Eur – 1 076 555,26 Eur = 277 857,06 Eur.

25.       Kaip minėta sprendimo 6 punkte, pareiga tiksliai įvardinti ieškinio faktinį pagrindą tenka ieškovei. Sprendimo 4 punkte konstatuota, kad teikdama pradinį ieškinį ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo 1 081 064,25 Eur žalos atlyginimą. Kaip matyti iš pradinio ieškinio turinio, ieškovė įrodinėjo, kad pareiga inicijuoti bankroto procesą atsirado 2016 m. sausio 31 d., o žalos sumą siejo su po šios datos atsiradusiais naujais kreditoriniais reikalavimais. Patikslintame ieškinyje patikslinusi poziciją dėl nemokumo momento, ieškovė nurodė, kad naujų kreditorinių reikalavimų suma, susidariusi po 2016 m. kovo 1 d., sudaro 1 061 706,39 Eur. Kartu ieškovė patvirtino tokios sumos nereikalaujanti ir patikslino žalos atlyginimo sumą siejanti ne su naujai atsiradusių kreditorinių reikalavimų dydžiu, bet su padidėjusia bendra kreditorinių įsipareigojimų suma. Mažesnį reiškiamo reikalavimo dydį nulėmė tai, kad prisiimdama naujus įsipareigojimus ieškovė kartu patenkino dalį iki 2016 m. kovo 1 d. atsiradusių reikalavimų. Ieškovei tokiu būdu patikslinus ieškinio pagrindą ir dalyką, buvo atsižvelgta į atsakovo atstovo argumentą, kad dėl iš dalies vykdytų įsipareigojimų bendra išaugusių kreditorinių reikalavimų suma yra mažesnė už naujai ieškovės prisiimtus įsipareigojimus. Dėl nurodytų priežasčių aptariamą atsakovo argumentą vertinti kaip galintį turėti įtakos ieškovės prašomo priteisti žalos atlyginimo dydžio pagrįstumui, nėra pagrindo.

26.       Ginčydamas ieškinio reikalavimų pagrįstumą atsakovas taip pat nurodė, kad dalis ieškovės nurodomų naujų kreditorinių reikalavimų susidarė po nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo, kai atsakovas nebevykdė vadovo funkcijų, todėl negali būti pripažintas atsakingu už jų atsiradimą. Ieškovas įvardijo ir tokių kreditorinių reikalavimų sąrašą: UAB „Elektroninės informacijos centras“, UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, UAB „Bitė Lietuva“ ir Companie Francaise D‘assurance Pour Le Commerce Exterieur. Įvertinęs šį atsakovo argumentą teismas pažymi tokias reikšmingas aplinkybes:

26.1.                      Kaip matyti iš UAB „Elektroninės informacijos centras“ kreditorinio reikalavimo turinio (1 t., e. b. l. 98–106), kreditorė teikė ieškovei interneto svetainės serverio paslaugas, mokestis – 10,16 Eur už mėnesį. Kreditorė nurodė, kad liko neapmokėtos sąskaitos už aštuonis mėnesius nuo 2016 m. spalio mėn. iki 2017 m. gegužės mėn. Teismas pažymi, kad sąskaitos buvo išrašomos tęstinių santykių pagrindu, jokios naujos paslaugos po 2017 m. gegužės 25 d. nebuvo užsakomos. Kreditorinis reikalavimas susiformavo dėl to, kad tęsdamas įmonės veiklą atsakovas neiniciavo paslaugų teikimo nutraukimo. Pabrėžtina, kad mokestį paslaugų teikėjas apskaičiavo už 6 dienas po nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo, kai dar nebuvo suėjęs terminas atsakovui perduoti turtą ir dokumentus bankroto administratoriui. Dėl nurodytų priežasčių spręsti, kad nėra priežastinio ryšio tarp šiuo sprendimu konstatuoto atsakovo pažeidimo ir aptariamo kreditorinio reikalavimo susiformavimo, nėra pagrindo.

26.2.                      Kaip matyti iš UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ kreditorinio reikalavimo turinio (1 t., e. b. l. 220–221), ieškovės įsiskolinimas už laikotarpį iki 2016 m. sausio 1 d. sudarė 64,08 Eur, už pirmąjį 2017 m. pusmetį buvo apskaičiuota 16,02 Eur vietinė rinkliava (2,67 Eur * 6 mėn.), tačiau reikšdama kreditorinį reikalavimą kreditorė jį sumažino 2,67 Eur suma nuo 80,10 Eur iki 77,43 Eur, t. y. faktiškai bankroto byloje įsiskolinimas patvirtintas už laikotarpį iki 2017 m. gegužės 31 d., bet ne 2017 m. birželio 30 d., kaip nurodoma ieškinyje. Spręsti, kad nėra priežastinio ryšio tarp šiuo sprendimu konstatuoto atsakovo pažeidimo ir aptariamo kreditorinio reikalavimo susiformavimo, nėra pagrindo dėl tų pačių priežasčių, kaip ir nurodytosios sprendimo 26.1 punkte.

26.3.                      Tais pačiais pagrindas konstatuotinas ir priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų bei AB „Energijos skirstymo operatorius“ 202,14 Eur kreditorinio reikalavimo, kuris, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, 2019 m. sausio 4 d. nutartimi buvo perleistas UAB „Lietuvos energijos tiekimas“. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (1 t., e. b. l. 270–271; 3 t., e. b. l. 10) patvirtina, kad po 2017 m. gegužės 25 d. buvo išrašyta viena sąskaita 25,82 Eur sumai. Ši sąskaita buvo išrašyta apmokėjimui už 2017 m. gegužės mėn. suvartotą elektros energiją.

26.4.                      Ieškinyje ieškovė taip pat nurodė, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos kreditorinis reikalavimas susidarė 2018 m. sausio 18 d., o Companie Francaise D‘assurance Pour Le Commerce Exterieur – laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2017 m. birželio 23 d. Teismas pažymi, kad šie duomenys nėra tikslūs. Kaip matyti iš į bylą pateiktų duomenų apie VMI kreditorinį reikalavimą (1 t., e. b. l. 272–277; 2 t., e. b. l. 55–85), atlikus mokestinį patikrinimą 2018 m. sausio 18 d. buvo priimtas sprendimas, tačiau nei šiame sprendime, nei 2017 m. gruodžio 7 d. patikrinimo akte nėra nurodyta jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų atlikti po 2017 m. gegužės 25 d. Kaip matyti iš VMI kreditorinio reikalavimo (1 t., e. b. l. 275–276) turinio, už laikotarpį po bankroto bylos iškėlimo buvo papildomai priskaičiuota 4 552 Eur gyventojų pajamų mokesčio. Būtent ši suma vertintina kaip nesusijusi priežastiniu ryšiu su neteisėtais atsakovo veiksmais. Šią aplinkybę patikslintame ieškinyje pripažino ir ieškovė. Nors ieškovė nurodė, kad atsakovui laiku iniciavus bankroto bylos iškėlimą galimai nebūtų atliktas patikrinimas ir nebūtų nustatytos papildomos prievolės, teismas tokį argumentą vertina kaip niekuo nepagrįstą prielaidą. Kita vertus, kaip minėta, spręsti, kad aptariama suma yra susijusi su atliktu patikrinimu, nėra pagrindo. Patikrinimo metu buvo vertinamas pridėtinės vertės ir pelno mokesčio mokėjimo tinkamumas, gyventojų pajamų mokestis buvo apskaičiuotas už kitą laikotarpį ir visiškai kitu pagrindu. Ši aplinkybė paneigia ir atsiliepime į ieškinį pateikto argumento, kad kreditorinio reikalavimo suma neatitinka patikrinimo metu konstatuotos prievolių sumos, reikšmę tiek kreditorinio reikalavimo pagrįstumui, tiek ir nagrinėjamoje byloje reiškiamam reikalavimui. Pasisakant dėl Companie Francaise D‘assurance Pour Le Commerce Exterieur kreditorinio reikalavimo pažymėtina, kad, kaip matyti iš į bylą surinktų įrodymų (1 t., e. b. l. 92–97, 309–317, 406–422), kreditorė perėmė anksčiau atsiradusius UAB „Kesko Senukai Lithuania“ ir UAB „Igis prekyba“ reikalavimus. Abiem atvejais reikalavimo teisės atsirado dėl aplinkybių, įvykusių iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo.

26.5.                      Bankroto byloje taip pat buvo patvirtintas 2 435,27 Eur UAB „Bitė Lietuva“ kreditorinis reikalavimas, kuris, kaip nurodoma ieškinyje, susidarė laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. (1 t., e. b. l. 327–349). Kaip matyti iš į bylą pateiktos sąskaitos už 2016 m. birželio mėn. (1 t., e. b. l. 239–331), kreditorė skaičiavo ieškovei mokestį už išsimokėtinai įsigytą įrangą (mėnesinę įmoką ir likusią neišmokėtą dalį), t. y. už anksčiau prisiimtą prievolę. Kaip patikslintame ieškinyje pripažino ieškovė, po 2016 m. gegužės 25 d. papildomai susidarė 2,36 Eur suma už 2016 m. birželio mėn. suteiktas paslaugas, todėl spręsti, kad ši suma yra susijusi priežastiniu ryšiu su byloje konstatuotu pažeidimu, nėra pagrindo.

27.       Be to, atsakovas pateikė teismui rašytinius paaiškinimus (2 t., e. b. l. 145–148), kuriuose nurodė, kad bankroto byloje buvo nepagrįstai patvirtinti UAB „CarPro LT“, UAB „Statybų kodas“, UAB „Atsiskyrėlė“, UAB „Eurosta“, UAB „Dahlgera“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, UAB „TOI TOI Lietuva“, UAB „Transrifus“, UAB „Storent“, UAB „Bernart projektai“, Companie Francaise D‘assurance Pour Le Commerce Exterieur ir UAB „Gelsva“ kreditoriniai reikalavimai. Įvertinęs šiuos atsakovo argumentus, teismas pažymi tokias reikšmingas aplinkybes:

27.1.                      Kaip matyti iš pradinio ir patikslinto ieškinių turinio, UAB „Statybų kodas“ reikalavimas atsirado iki 2016 m. vasario 10 d. (1 t., e. b. l. 133–139) ir, patikslintame ieškinyje ieškovei nurodžius vėlesnę nemokumo datą (2016 m. vasario 28 d.), nebėra vertinamas kaip susidaręs po pareigos inicijuoti bankroto procesą atsiradimo bei neturi jokios įtakos patikslintam ieškinio reikalavimui. Dėl nurodytos priežasties teismas dėl šio reikalavimo nepasisako.

27.2.                      Atsikirsdama į atsakovo argumentus dėl bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų nepagrįstumo, ieškovė nurodė, kad reikalavimai patvirtinti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais ir negali būti kvestionuojami (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011). Nesutikdamas su tokia pozicija atsakovas pažymi, kad nutartis, kuria ne ginčo tvarka (be nagrinėjimo iš esmės) patvirtinami kreditorių reikalavimai, negali būti prilyginama teismo sprendimui, priimamam išnagrinėjus bylą iš esmės (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1936-330/2018). Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad ieškovės cituojama kasacinio teismo praktika nėra susijusi su nagrinėjamoje byloje susiklosčiusia situacija. Ieškovės cituojamoje byloje buvo sprendžiamas procesinio pobūdžio klausimas, ar gali nutartį dėl kreditorinio reikalavimo priėmęs teismas gavęs atskirąjį skundą nutartį pasinaikinti. Teismas sprendė, kad išnagrinėjus ginčą iš esmės priimta nutartis prilyginama teismo sprendimui, todėl teismui nesuteikta kompetencija pačiam tokią nutartį pasinaikinti. Nutartis dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo gavus atskirąjį skundą galėtų būti paties pirmosios instancijos teismo panaikinama tik tuomet, kai kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas nekilus dėl jo ginčo. Kartu teismas pažymi, kad ir atsakovo cituojamoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje suformuluota teisės aiškinimo taisyklė negali būti vertinama kaip suteikianti teisę teismui kitoje civilinėje byloje iš naujo vertinti bankroto byloje patvirtinto kreditorinio reikalavimo pagrįstumo klausimą. Šioje byloje teismas konstatavo, kad tam tikrais atvejais bankroto bylą nagrinėjantis teismas galėtų iš naujo spręsti klausimą dėl kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, taikydamas reikalavimo tikslinimo institutą (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis, 30 straipsnio 3 dalis). Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas pažymi, kad byloje dėl civilinės atsakomybės taikymo bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų susidarymo bei tvirtinimo aplinkybės gali būti vertinamos ne siekiant tokius reikalavimus nuginčyti (nuginčijimas šiuo atveju negalimas dar ir dėl to, kad kreditoriai nėra įtraukti į nagrinėjamą bylą dalyvaujančiais asmenimis), bet analizuojant, ar jie yra susiję priežastiniu ryšiu su neteisėtais atsakovo veiksmais, o ne atsiradę dėl to, kad bankroto administratorius netinkamai vykdė savo pareigas, įtvirtintas ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punkte, ir be pagrindo neginčijo nepagrįstų kreditorių reikalavimų.

27.3.                      Pasisakydamas dėl UAB „CarPro LT“ kreditorinio reikalavimo atsakovas nurodė, kad į bylą pateiktos nepasirašytos sąskaitos, nėra duomenų apie tai, ar paslaugos buvo suteiktos. Teismas pažymi, kad su kreditorės finansiniu reikalavimu pateiktose sąskaitose (1 t. e. b. l. 108–111) nurodytos sumos (217,80 Eur ir 121 Eur) atitinka ieškovės buhalteriniuose dokumentuose nurodytas prievolių sumas (1 t., e. b. l. 55, 65). Be to, kaip matyti iš kreditorinio reikalavimo turinio, apie teisę reikšti kreditorinį reikalavimą kreditorę informavo bankroto administratorius. Ši aplinkybė nepalieka jokių abejonių dėl to, kad bankroto administratorei perduotuose dokumentuose UAB „Car Pro LT“ buvo įvardinta kaip ieškovės kreditorė. Į bylą pateikta elektroninio susirašinėjimo medžiaga (3 t., e. b. l. 11) taip pat patvirtina, kad sąskaitos buvo siųstos ieškovei. Reikšdama kreditorinį reikalavimą kreditorė papildomai pareikalavo taikyti ieškovei įstatyme įtvirtintas netesybas (80 Eur). Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad bankroto administratorius neturėjo pagrindo abejoti jam teikiamo kreditorinio reikalavimo pagrįstumu.

27.4.                      Bankroto byloje taip pat buvo patvirtintas 2 250,87 Eur UAB „Atsiskyrėlė“ kreditorinis reikalavimas. Atsakovas nurodo, kad šis reikalavimas patvirtintas nesant duomenų apie ieškovę su kreditore siejusius sutartinius santykius, taip pat ieškovės naudojimosi patalpomis, už kurias skaičiuojamas nuomos mokestis, bei sąskaitose nurodytų paslaugų suteikimo ieškovei faktus. Teismas pažymi, kad ieškovės buhalterijoje prievolės šiai kreditorei fiksuojamos jau 2016 m. sausio mėn. (1 t., e. b. l. 18), 2016 m. vasario mėn. užfiksuotas 1 415,73 Eur mokėjimas (1 t., e. b. l. 23), skola toliau formavosi 2016 m. kovo mėn. (1 t., e. b. l. 27), 2016 m. balandžio – gegužės mėn. fiksuota tiek naujos prievolės, tiek ir atlikti mokėjimai (1 t., e. b. l. 31, 36), įsiskolinimas augo 2016 m. birželio – liepos mėn. (1 t., e. b. l. 41, 46). Nors kreditorės pateiktos sąskaitos už 2016 m. rugpjūčio – gruodžio mėn. (1 t., e. b. l. 434–438) nepasirašytos, jose nurodytos sumos buvo įtrauktos į ieškovės buhalterinę apskaitą (1 t., e. b. l. 51, 55, 64, 69; 2 t., e. b. l. 112, 118) (kreditorė, teikdama tvirtinti kreditorinį reikalavimą, patvirtino dalies 2016 m. rugpjūčio 28 d. sąskaitos apmokėjimo faktą (1 t., e. b. l. 432–433)). Kadangi pareikštas kreditorinis reikalavimas atitiko ieškovės buhalterinės apskaitos duomenis, abejoti jo pagrįstumu bankroto administratorė neturėjo jokio pagrindo.

27.5.                      UAB „Eurosta“ bankroto byloje pareiškė 3 192,33 Eur kreditorinį reikalavimą (1 t., e. b. l. 175–216). Kreditorė nurodė, kad įsiskolinimo suma 2017 m. kovo 27 d. sudarė 2 412,81 Eur, o taip pat priskaičiavo 749,76 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 23 d. Delspinigių apskaičiavime (1 t., e. b. l. 216) kreditorė nurodė, kad skolos suma 2017 m. spalio 31 d. sudarė 26 412,81 Eur, kartu akcentuodama, jog tokį skolos dydį patvirtina 2016 m. spalio 31 d. tarpusavio įsiskolinimų aktas. Būtent šis netikslumas nurodant įsiskolinimo datą galėjo suklaidinti atsakovą, kuris pažymėjo, kad skolos suma po 2017 m. kovo 27 d. negalėjo padidėti. Kaip matyti iš prie kreditorinio reikalavimo pridedamų dokumentų, ieškovės skola kreditorei 26 412,81 Eur sumą sudarė ne 2017 m. spalio 31 d., bet 2016 m. spalio 31 d. (1 t., e. b. l. 210) ir iki 2017 m. kovo 27 d. buvo sumažinta iki bankroto byloje patvirtintos kreditorinio reikalavimo sumos.

27.6.                      Bankroto byloje buvo patvirtintas 5 518,07 Eur UAB „Dahlera“ kreditorinis reikalavimas. Abejodamas tokio reikalavimo pagrįstumu atsakovas nurodė, kad teismui kreditorė nepateikė jokių sutarčių ar sąskaitų, patvirtinančių paslaugų teikimo faktą. Teismas pažymi, kad sutartis, sąskaitos ir važtaraščių duomenys buvo pateikti reiškiant kreditorinį reikalavimą (1 t., e. b. l. 225–226). Šių dokumentų kopijas ieškovė teismui pateikė bylos nagrinėjimo metu (3 t., e. b. l. 12–17, 20–30), papildomai akcentuodama, kad UAB „Dahlera“ buvo viena iš bankroto procesą iniciavusių kreditorių (3 t., e. b. l. 18–19), duomenys apie įsiskolinimą šiai kreditorei taip pat buvo įtraukti į ieškovės buhalterinę apskaitą (1 t., e. b. l. 55, 60, 65, 69; 2 t., e. b. l. 112, 118).

27.7.                      Vertindamas bankroto byloje patvirtintą 178,12 Eur UAB „TOI TOI Lietuva“ kreditorinį reikalavimą atsakovas nurodė, kad 2016 m. gruodžio 30 d., 2017 m. sausio 31 d. ir 2017 m. vasario 28 d. sąskaitos buvo išrašytos po to, kai 2016 m. kovo 10 d. nustojo galioti 2011 m. kovo 10 d. nuomos sutartis (1 t., e. b. l. 289–296). Teismas pažymi, kad naujų prievolių kreditorei sumos, o taip pat atlikti mokėjimai į ieškovės buhalterinę apskaitą buvo įtraukiami ir suėjus atsakovo nurodomam sutarties terminui (1 t., e. b. l. 33, 38, 48, 61, 71), kas leidžia spręsti, kad sutartiniai santykiai tarp šalių tęsėsi. Į bylą taip pat pateikti įrodymai, kad kreditorinio reikalavimo suma atitiko ieškovės buhalterinius duomenis (2 t., e. b. l. 115, 121).

27.8.                      Atsakovas taip pat nurodo, kad nebuvo pateikti ir UAB „Transrifus“ 32 263,63 Eur kreditorinį reikalavimą patvirtinantys įrodymai. Šiuos duomenis, papildydama medžiagą, pateiktą su kreditoriniu reikalavimu (1 t., e. b. l. 350–354), ieškovė teismui pateikė kartu su patikslintu ieškiniu (3 t., e. b. l. 33–58). Teismas taip pat pažymi, kad įsiskolinimo suma buvo fiksuojama ir ieškovės buhalterinėje apskaitoje (1 t., e. b. l. 20, 25, 29, 33, 38, 43, 48, 53, 57, 61, 66, 71; 2 t., e. b. l. 115, 121).

27.9.                      Tas pats pasakytina ir apie atsakovui abejonių kėlusį 5 216,97 Eur UAB „Storent“ kreditorinį reikalavimą (1 t., e. b. l. 355–356), kuriam papildomai pagrįsti ieškovė į bylą pateikė sutartinius santykius patvirtinančius dokumentus ir kreditorės ieškovei išrašytas sąskaitas (3 t., e. b. l. 60–138), kurios jų išrašymo metu buvo įtrauktos į ieškovės buhalterinę apskaitą (1 t., e. b. l. 43, 48, 53, 57, 61, 66, 71; 2 t., e. b. l. 114, 120).

27.10.                      Nesutikdamas su UAB „Benart projektai“ 949,90 Eur kreditoriniu reikalavimu atsakovas nurodė, kad kreditorė bankroto byloje nereiškė jokių pretenzijų, į bylą nepateikti ir reikalavimo pagrįstumą patvirtinantys įrodymai. Su tokia pozicija teismas neturi pagrindo sutikti, kadangi ieškovė pateikė teismui kreditorės ir ieškovės atstovų pasirašytą skolų suderinimo aktą (1 t., e. b. l. 365), bei akcentavo, kad šis dokumentas bankroto administratorei atsiųstas elektroniniu paštu, taip kreditorei išreiškiant valią dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Skolos dydis užfiksuotas ir ieškovės buhalterinėje apskaitoje (2 t., e. b. l. 118).

27.11.                      Bankroto byloje taip pat patvirtintas 59,86 Eur UAB „Gelsva“ kreditorinis reikalavimas. Atsakovas akcentuoja, kad su kreditoriniu reikalavimu pateiktoje 2011 m. balandžio 15 d. sutartyje (1 t., e. b. l. 423–426) įtvirtintas 2 metų sutarties galiojimo terminas, o sąskaitos, kurių pagrindu patvirtintas kreditorinis reikalavimas (1 t., e. b. l. 427–437), išrašytos vėliau. Kaip ir sprendimo 27.7 punkte aptartu atveju, teismas pažymi, kad sutartinių santykių tarp šalių tąsą patvirtina buhalteriniai duomenys ( 1 t., e. b. l. 24, 28, 32, 37, 42, 52, 56, 60, 65, 70; 2 t., e. b. l. 113, 119), kuriuose užfiksuoti tiek ieškovės prievolių, tiek ir atliktų mokėjimų faktai.

27.12.                      Teismas kaip nepagrįstą atmeta ir atsakovo argumentą, kad įtraukdamas į kreditorių sąrašą 6 538,46 Eur Compagnie Francaise D'assurance Pour Le Commerce Exterieur kreditorinį reikalavimą bankroto bylą nagrinėjantis teismas neįvertino aplinkybės, kad šia suma turėjo būti mažinami kreditorių, kuriems prievoles už ieškovę įvykdė minėta draudimo bendrovė, reikalavimai. Įvertinęs į bylą pateikto kreditorės finansinio reikalavimo turinį (1 t., e. b. l. 406–422) bei palyginęs jį su bankroto byloje pareikštais UAB „Kesko Senukai Lithuania“ (1 t., e. b. l. 92–97) ir UAB „Igis prekyba“ (1 t., e. b. l. 309–317) kreditoriniais reikalavimais, teismas pažymi, kad pradiniai kreditoriai savo reikalavimų sumas sumažino atsižvelgdami į iš draudimo bendrovės gautas išmokas. Kartu teismas pažymi, kad, kaip minėta sprendimo 26.4 punkte, nors kreditorė reikalavimus perėmė 2017 m., UAB „Igis prekyba“ kreditoriniai reikalavimai (1 t., e. b. l. 309–317), kurių dalį patenkino Compagnie Francaise D'assurance Pour Le Commerce Exterieur, susidarė 2016 m. lapkričio – gruodžio mėn., o UAB „Kesko Senukai Lithuania“ kreditoriniai reikalavimai (1 t., e. b. l. 92–97) – 2016 m. rugpjūčio – gruodžio mėn., t. y. būtent tuo laikotarpiu, kai galiojo atsakovo pareiga inicijuoti ieškovei bankroto bylos iškėlimą.

27.13.                      Bankroto byloje taip pat buvo patvirtintas 195 517,56 Eur Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos kreditorinis reikalavimas. Dėl to, kad šio reikalavimo dalis, susidariusi po 2016 m. vasario 28 d., – 4 552 Eur – nėra susijusi priežastiniu ryšiu su šioje byloje įrodinėjamais neteisėtais atsakovo veiksmais, konstatuota sprendimo 26.4 punkte. Nors atsakovas nurodė, kad kreditorinis reikalavimas pareikštas 2018 m., kai atsakovas nebebuvo ieškovės vadovu, baigto mokestinio patikrinimo pagrindu (2 t., e. b. l. 55–85), teismas pagrįstais pripažįsta ieškovės argumentus, kad nei 2017 m. gruodžio 7 d. mokestinio patikrinimo aktas, nei 2018 m. sausio 18 d. sprendimas teisės aktuose nustatyta tvarka nebuvo nuginčyti. Be to, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų ir į bylą pateiktų nutarčių dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo (1 t., e. b. l. 488–491) turinio, VMI kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas 2018 m. kovo 5 d. nutartimi, tačiau, atsakovui pateikus atskirąjį skundą, Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 5 d. nutarties dalį dėl VMI kreditorinio reikalavimo patvirtinimo panaikino ir klausimą ėmėsi nagrinėti iš naujo. Pakartotinai reikalavimas patvirtintas 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi, kurios atsakovas neskundė. Kartu teismas pažymi, kad, kaip minėta sprendimo 26.4 punkte, nors mokestinis patikrinimas buvo baigtas 2018 m., mokesčiai buvo apskaičiuoti už ankstesnius mokestinius laikotarpius. Kaip matyti iš patikrinimo duomenų (2 t., e. b. l. 55–85), o taip pat kreditorės pareikšto reikalavimo (1 t., e. b. l. 275–276) turinio, didžioji dalis mokėtinų sumų buvo priskaityta už laikotarpį iki 2016 m. vasario 28 d. Pati ieškovė patikslintame ieškinyje pripažino, kad su byloje įrodinėjamais neteisėtais atsakovo veiksmais laiku neinicijuojant bankroto bylos ieškovei iškėlimo tiesiogiai susijusi VMI kreditorinio reikalavimo dalis sudaro 37 567,48 Eur. Ši suma apskaičiuojama iš bendros 195 517,56 Eur kreditorinio reikalavimo sumos atimant už 2015 m. priskaičiuotą 127 840 Eur pelno mokesčio sumą, 13 504 Eur baudą ir 12 058,08 Eur delspinigius už šio mokesčio savalaikį nedeklaravimą ir nesumokėjimą bei sprendimo 26.4 punkte ir šiame punkte minėtą 4 552 Eur gyventojų pajamų mokesčio sumą. Teismas pažymi, kad prievolės, apskaičiuotos už laikotarpį iki 2016 m. vasario 28 d., egzistavo iki atliekant patikrinimą, tačiau nebuvo deklaruotos ir įtrauktos į apskaitą. Jų atsiradimas negali būti vertinamas kaip neteisėto atsakovo elgesio laiku neinicijuojant bankroto proceso pasekmė. Kaip minėta sprendimo 6 punkte, šioje byloje civilinės atsakomybės atsakovui taikymas nesiejamas su į ieškinio pagrindą nepatenkančiais veiksmais (pvz., galimai netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu). Dėl ieškovės argumento, kad, atsakovui laiku iniciavus bankroto bylos iškėlimą, mokestinis patikrinimas galimai nebūtų buvęs inicijuotas, jau pasisakyta sprendimo 26.4 punkte. Šiuo aspektu papildomai akcentuotina, kad pareiga mokėti mokesčius atsirado ne dėl to, jog ieškovei nebuvo iškelta bankroto byla, bet dėl to, kad įmonės veikla nebuvo tinkamai apskaityta ir mokesčiai nebuvo sumokėti. Teismas pažymi, kad 37 567,48 Eur sumą viršijanti VMI kreditorinio reikalavimo dalis (195 517,56 Eur – 4 552 Eur – 37 567,48 Eur = 153 398,08 Eur) susidarė už laikotarpį iki 2016 m. vasario 28 d. su šioje byloje įrodytais neteisėtais atsakovo veiksmais nesusijusiu pagrindu. Ši kreditorinio reikalavimo dalis nebuvo apskaityta ieškovės 2016 m. vasario 28 d. duomenimis parengtame balanse, todėl spręsti, kad ji turi būti vertinama kaip su kreditorinių reikalavimų sumos padidėjimu susijusi žala, nėra pagrindo.

27.14.                      Kartu teismas pažymi, kad atsakovo atstovas 2019 m. gegužės 6 d. teismo posėdžio metu patvirtino, jog dėl kitų bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų jokių pretenzijų nereiškia. Atsakovas taip pat nekėlė ir klausimo dėl ieškovės nurodytos prievolių sumos, egzistavusios 2016 m. vasario 28 d., pagrįstumo.

28.       Apibendrindamas sprendimo 26–27 punktuose nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovė neįvykdė jai tenkančios pareigos įrodyti, jog 157 952,44 Eur suma, kurią sudaro 2,36 Eur UAB „Bitė Lietuva“ kreditorinio reikalavimo dalis ir 157 950,08 Eur VMI kreditorinio reikalavimo dalis (4 552 Eur + 153 398,08 Eur), gali būti vertinama kaip žala, nulemta pavėluoto kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, kadangi šie reikalavimai, nors ir nebuvo įtraukti į 2016 m. vasario 28 d. balansą, susidarė laikotarpiu iki pareigos inicijuoti bankroto procesą atsiradimo arba po nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo (CK 6.247, 6.249 straipsniai). Dėl nurodytos priežasties tenkintina ieškinio reikalavimo dalis apskaičiuojama taip: 277 857,06 Eur – 157 952,44 Eur = 119 904,62 Eur.

29.       Vertindamas sprendimo 28 punkte nurodytą žalos atlyginimo dydį teismas pažymi, kad šia suma padidėjus bendrai prievolių sumai, bendrovės turto masė laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 28 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. sumažėjo 696 187,41 Eur (1 114 828,41 Eur – 418 641 Eur). Bankroto administratorius pateikė duomenis apie realizavus dalį turto gautas 10 373 Eur pajamas ir disponavimą 10 170 Eur vertės turtu (2 t., e. b. l. 86–87), bei duomenis, kad gaunamos lėšos yra naudojamas administravimo išlaidoms dengti. Kad ginčo laikotarpiu ieškovės turtas sumažėjo, 2019 m. gegužės 6 d. teismo posėdžio metu nurodė patvirtinantis ir atsakovo atstovas. Teismas pažymi, kad ši aplinkybė aiškiai parodo, jog dėl pavėluoto bankroto proceso iniciavimo buvo pažeistos kreditorių tiesės, naujos prievolės sukurtos kartu užkertant galimybes jas patenkinti iš įmonės turto. Kartu teismas dar kartą akcentuoja, kad, kaip minėta sprendimo 24–25 punktuose, ieškovė aiškiai išreiškė valią žalos sumą sieti išimtinai tik su padidėjusių prievolių sumą, žalos nesiedama su sumažėjusia turto verte. Ši aplinkybė buvo vertinama 2019 m. gegužės 6 d. teismo posėdžio metu aiškinantis bylos nagrinėjimo ribas ir įrodinėtinas bylai reikšmingas aplinkybes.

30.       Kaip minėta sprendimo 5 pastraipoje, ieškovei įrodžius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, atsakovui tenka pareiga nuginčyti savo kaltę, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygą. Šiuo sprendimu nepagrįstu pripažintas atsakovo argumentas, kad pareigos inicijuoti bankroto procesą nevykdymo neteisėtumą paneigia tolesnis ūkinės veiklos vykdymas. Jokių kitų aplinkybių, kuriomis būtų ginčijama aptariama civilinės atsakomybės taikymo sąlyga, atsakovas nenurodė, t. y. įstatyme įtvirtintos prezumpcijos nenuginčijo.

31.       Konstatavęs, kad egzistuoja civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, teismas sprendžia, jog yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei iš atsakovo 119 904,62 Eur žalos atlyginimą. Iš dalies patenkinus reikalavimą dėl pagrindinės prievolės sumos priteisimo, tenkinamas ir ieškinio reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

32.       Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo valstybei priteisiamas už patenkintą ieškinio reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 93, 96 straipsniai). Šis mokestis apskaičiuojamas taip: 2 300 Eur + (119 904,62 Eur – 100 000 Eur) * 1 proc. * 75 proc. = 1 874 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Be to, iš atsakovo valstybei priteisiamas patenkintai ieškinio daliai (lyginant patenkinto reikalavimo sumą su pradinio ieškinio suma, kadangi dalies reikalavimo ieškovė atsisakė, taip pripažindama jo nepagrįstumą) (119 904,62 Eur / 1 081 064,25 Eur *100 proc. = 11 proc.) proporcingas teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas – 0,37 Eur (3,36 Eur * 11 proc.) (CPK 96 straipsnis). Bendra priteisiama suma – 1 874,37 Eur.

33.       Vadovaujantis sprendimo 32 punkte nurodyta proporcija skirstytinos atstovavimo išlaidos, ieškovei iš atsakovo priteisiamas 110 Eur (1 000 Eur * 11 proc.) (3 t., e. b. l. 156–165, 171–175) atstovavimo išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais, teismas

        n u s p r e n d ž i a:

        patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies.

        Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei Niskama, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 119 904,62 Eur (šimto devyniolikos tūkstančių devynių šimtų keturių eurų 62 ct) žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 110 Eur (šimto dešimties eurų) atstovavimo išlaidų atlyginimo. 

        Priteisti iš atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 1 874,37 Eur (tūkstančio aštuonių šimtų septyniasdešimt keturių eurų 37 ct) žyminio mokesčio ir teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.

         Dėl šio sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti teikiamas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                                         Marius Bartninkas