Civilinė byla Nr. e2-160-280/2022

2-59-3-00002-2022-7                                                    Procesinio sprendimo kategorija                                                                   3.2.6.1;2.6.11.6;2.6.11.8.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

 S P R E N D I M A S

                   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 5 d.

Panevėžio apygardos teismo teisėja Laimutė Sankauskaitė ,

 sekretoriaujant Vilmai Daukšienei, dalyvaujant ieškovui V. K., jo atstovui adv. V. B., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus atstovui K. C., UAB „Orgstatyba“ atstovei adv. D. N., UAB „Karjerai“ atstovui adv. G. Š.

  teismo posėdyje žodinio proceso tvarka  išnagrinėjo              

civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovams UAB „Karjerai“, UAB „Orgstatyba“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos,  dėl pažymos panaikinimo ir pirkėjo teisių perkėlimo ir 

n u s t a t ė :

1. Panevėžio apygardos teisme priimtu ieškiniu ieškovas V. K.  prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus UAB „Orgstatyba“ 2021-09-17 d. išduotą pažymą Nr. 23PAŽ-661-(14.23.33 E.) „Dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti; prašo perkelti ieškovui pirkėjo UAB „Karjerai“ teises ir pareigas pagal 2021-10-26 pirkimo-pardavimo sutartį ir nustatyti, kad atsakovas UAB „Orgstatyba“ pardavė, o ieškovas už 180000 Eur nupirko 8.3096 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo sklypas). Taip pat prašo priteisti atsakovei UAB „Karjerai“ iš ieškovo 180 000 Eur sumą.

1.1. Ieškinys  atsakovams iš esmės  pareikštas dėl to, kad  ieškovas V. K.  nebuvo  tinkamai informuotas apie jo galimybę pirmumo teise įsigyti  UAB „Orgstatyba” parduodamą  ginčo žemės ūkio paskirties žemės sklypą, nes ieškovas yra ūkininkas, jo žemės  ūkio paskirties sklypas ribojasi su parduotu žemės ūkio paskirties žemės sklypu.  Tik  nuvykęs į Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyrių ( toliau- NŽT) sužinojo apie 2021-10-26  jau įvykusį nurodyto žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį.  Ieškovas nurodo, kad Atsakovas 1- Nacionalinė žemės tarnyba ( toliau-NŽT), išdavė Atsakovui 2- UAB „Orgstatyba“, 2021 m. rugsėjo 17 d. ginčijamą  pažymą neteisėtai, t. y. pažeidžiant įstatymo imperatyvias normas, t. y. tinkamai neinformavo ieškovo apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, dėl ko buvo pažeisti jo kaip ūkininko teisės ir saugomi interesai pirmumo teise įsigyti besiribojantį su jo žemės sklypu žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Nurodo, jog Atsakovas 1 nesilaikė imperatyvių įstatymo nuostatų, siuntė jam skirtus pranešimus ne jo deklaruotos gyvenamosios vietos, o kitu adresu, dėl ko jam buvo užkirstas kelias pirmumo teise įsigyti besiribojantį žemės ūkio paskirties žemės sklypą.  Ieškovas, be to, ieškinyje akcentuoja (1.9. p.), jog Atsakovas 1, pažeisdamas imperatyvias įstatymo normas, 2021 m. rugpjūčio 17 d. pranešimą siuntė ne jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), o kitu adresu (duomenys neskelbtini)  žemės ūkio bendrovės( toliau-ŽŪB)  (duomenys neskelbtini) adresu, neneigdamas, kad joje dirba apie 20 metų, o paskutiniuosius 7 metus yra ir šios įmonės komercijos direktoriumi,  kurioje, kaip jis pats yra nurodęs ieškinyje, dirba 18 darbuotojų, todėl lieka neaišku, kodėl veikiančioje bendrovėje iš joje dirbančių 18 asmenų niekas nepriėmė ar nenorėjo priimti pašto siuntos.

1.2. Ieškovas pripažino, nors ir tvirtina, kad išsiuntus pranešimą jo deklaruotu adresu, jį būtų  jį gavęs, kad deklaruotu adresu negyvena ir negyveno, tame pastate veikė parduotuvė, autoservisas, nurodė, kad gyvena kitu adresu. Neneigė, kad Nacionalinei žemės tarnybai prašymus ir pareiškimus rašydamas anksčiau,  juose  nurodė ne  savo deklaruotą adresą.  Nepripažino fakto, kad AB (duomenys neskelbtini) negalėjo išsiųsti jam pranešimo jo nurodomu deklaruotu  adresu, išreiškė abejones, ar jam iš viso buvo paliktas pranešimas darbovietėje apie siuntos atsiėmimą, nesutiko, kad  ŽŪB pašto dėžutė tuo metu buvo netvarkinga.  Pateikė ieškinyje nurodytoms aplinkybėms patvirtinti turimus įrodymus, prašė papildomai pareikalauti duomenų iš AB (duomenys neskelbtini).

2. Atsakovai su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.

2.1. Atsakovas 1- Nacionalinė žemės tarnyba ( toliau- ir NŽT) atsiliepimu į ieškinį prašo netenkinti reikalavimo dėl  ginčijamos pažymos 2021-09-17 d. Nr. 23PAŽ-661-(14.23.33 E.) „Dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti, pripažinimo negaliojančia, nes  pranešimo apie parduodamą žemės sklypą procedūros nebuvo pažeistos  kai pats ieškovas, palaikydamas santykius su valstybės institucijomis, tame tarpe ir su atsakovu, nėra nurodęs savo deklaruotos gyvenamosios vietos adreso. Atsakovas siuntė pranešimą ieškovui jo paties ne kartą  atsakovui nurodytu darbovietės adresu, o Panevėžio rajono savivaldybės architektūros skyrius atsakovo pateiktoje pažymoje patvirtina, kad dėl (duomenys neskelbtini) adreso suteikimo keitimo ar panaikinimo adresų registrui duomenų nėra teikusi. Adresų registre duomenų apie adresą (duomenys neskelbtini) nėra, jis nebuvo registruotas, todėl paštas negalėjo pranešimo šiuo adresu ieškovui įteikti.  Atsakovas pateikė visus ieškovo teiktus prašymus nuo 2017 m. NŽT Panevėžio skyriui su  ieškovo nurodomais skirtingais kontaktiniais adresais, paskutinis prašymas 2021-01-04, jame ieškovo nurodytas  kontaktinis jo darbovietės adresas, kuriuo buvo jam siunčiamas pranešimas ir nagrinėjamu atveju. Pripažįsta, kad siunčiamas pranešimas grįžo neįteiktas. NŽT neneigia, kad žinojo apie ieškovo formaliai deklaruotą gyvenamąją vietą, tačiau manė, kad informacija jį patikimiau pasieks siunčiant pranešimą darbo vietos adresu. Už tai, kad ieškovas nurodo skirtingus gyvenamosios vietos adresus prašo ieškovui skirti baudą.

Teismo posėdžio metu atstovas paaiškino, kad visiems kitiems asmenims siųsti pranešimai buvo įteikti, pageidaujančių pirkti žemės sklypą pirmumo teise nebuvo, todėl buvo išduota ginčijama pažyma.

2.2 Atsakovas 2 - UAB „Orgstatyba“, buvęs sklypo savininkas, su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad  iš paties ieškovo kartu su ieškiniu pateiktų priedų matyti, kad Atsakovas 2, kaip ir numatyta  Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo ( toliau- ŽŪPŽĮ) 5 straipsnio 3 dalyje 2021 m. rugpjūčio 16 d. pateikė Atsakovui 1, pranešimą apie planuojamą parduoti  nuosavybės teise priklausantį 8,3096 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

 Tą pačią dieną, t. y. 2021 m. rugpjūčio 16 d. Atsakovas 1, Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje paskelbė pranešimą (Skelbimo Nr. 173845) „Dėl siūlymo pateikti sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą“, kuriuo visi suinteresuoti asmenys (pirmumo teisę pirkti turintys) informuoti apie galimybę pateikti sutikimą įsigyti 8,3096 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), už 80 000 Eur kainą, atliekant pavedimą.  Pranešimu asmenys informuoti, kad tokį sutikimą gali pateikti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo šio pranešimo paskelbimo Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje dienos, t. y. iki 2021 m. rugsėjo 6 d.. 

2021 m. rugpjūčio 17 d. NŽT išsiuntė ieškovui pranešimą „Dėl parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo“ Nr.23SD-5115-(14.23.104.), kuriuo Ieškovas informuotas, kad UAB „Orgstatyba“ Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui pateikė pranešimą apie parduodamą 8,3096 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) nurodyta kaina 80 000 Eur, atsiskaitymas pavedimu.

 Pagal ŽŪPŽĮ 5 straipsnio 6 dalį, kai turintys pirmumo teisę asmenys atsisako pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą arba nustatytu laiku nepateikia sutikimo pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, Nacionalinė žemės tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti pabaigos dienos, išduoda pažymą, kad siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo nepageidavo pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti pagal šio straipsnio nuostatas, ir žemės sklypo savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Aprašo 9, 9.4 punkte. Kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas kitiems asmenims už mažesnę kainą ir (ar) kitomis sąlygomis, negu buvo nurodyta pirminiame žemės savininko pranešime, šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka turi būti pateikiamas pakartotinis pranešimas.

 Atsižvelgiant į tai, jog per įstatymo nustatytą terminą, t. y. iki 2021 m. rugsėjo 6 d., sutikimo ŽŪPŽĮ 5 straipsnio 1 dalies 2,3,4 punktuose, 2 dalyje nurodyti asmenys, tame tarpe ir ieškovas, norintys įsigyti 8,3096 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), neatsirado, Atsakovas 1 2021 m. rugsėjo 17 d. išdavė Atsakovui 2 pažymą Nr. 23PAŽ-661-(14.23.33 E.) „Dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teise jį pirkti“, kuria Atsakovas 2, buvo informuotas, kad gali parduoti pasirinktiems asmenims pirmiau minėtą žemės sklypą, kadangi parduodamo žemės sklypo nepageidavo pirkti ŽŪPŽĮ 5 straipsnio 1 dalies 2,3,4 punktuose, 2 dalyje nurodyti asmenys.

Atsakovas 2, laikantis ŽŪPŽĮ, Aprašo nuostatų bei nustatytos procedūros, gavęs Atsakovo 1 pažymą, 2021 m. spalio 26 d. su Atsakovu 3  sudarė notarinę pirkimo - pardavimo sutartį, kuria Atsakovui 3 pardavė 8,3096 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini), už 180 000 Eur.  

 Ieškovas jam adresuoto Atsakovo 1 2021 m. rugpjūčio 17 d. pranešimo, siųsto registruotąja pašto siunta adresu (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo informuojamas apie Atsakovo 2 ketinamą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą bei pardavimo sąlygas (kaina ir atsiskaitymą), taip pat terminą pasiūlymui pateikti negavo,  tačiau jau Atsakovo 2, 2021 m. spalio 22 d. siųstą pranešimą apie numatomą sandorį, ir kuris buvo siųstas tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), ieškovas  gavo, kas neabejotinai kelia abejonių dėl ieškovo nesąžiningumo.

 Ieškovo kartu su ieškiniu pateikti priedai - AB (duomenys neskelbtini) 2021 m. gruodžio 8 d. pranešimas, patvirtina, jog fiziškai Atsakovo 1 2021 m. rugpjūčio 18 d. siųstas pranešimas ieškovui (pranešimas dėl Atsakovo 2 parduodamo žemės ūkio paskirties sklypo bei termino sutikimui pateikti) faktiškai buvo pristatomas 2021 m. rugpjūčio 24 d., (duomenys neskelbtini)  Tačiau pristatymo metu siuntos įteikti nepavyko, todėl išrašytas ir į gaunamų laiškų dėžutę pristatytas pašto siuntos gavimo pranešimas. Per saugojimo laikotarpį (per vieną mėnesį nuo pranešimo pristatymo dienos), ieškovui neatsiėmus pašto siuntos per visą saugojimo laikotarpį, 2021 m. rugsėjo 25 d. įformintas pašto siuntos grąžinimas, o 2021 m. rugsėjo 29 d., siunta grąžinta siuntėjui, t. y. Atsakovui 1. Ant grąžinamos pašto siuntos voko matyti AB (duomenys neskelbtini) „žyma „neatsiėmė pašte“ bei „netvarkinga pašto dėžutė“.

Ieškovas , kuriam siunta buvo įteikiama darbovietėje, neužtikrino, jog pašto siuntą būtų įmanomą pristatyti asmeniškai (arba t. t. administracijos darbuotoją), taip pat per visą 1 mėnesio saugojimo laikotarpį iš pašto įstaigos siuntos neatsiėmė, taip pat neužtikrino, jog pašto dėžutė būtų tvarkinga, saugi, prieinama pašto tiekėjui, kaip tai numatyta PĮ 10 straipsnio 6 dalyje, todėl ieškovas turėtų prisiimti sau pašto siuntos neįteikimo riziką.

 Ieškovo deklaruotas gyvenamosios vietos adresas Gyventojų registre buvo nurodytas (duomenys neskelbtini) tačiau tokio adreso nėra registruota, ir pranešimo išsiųsti (ir įteikti) nepavyktų, kadangi nuo 2021 m. kovo 1 d. AB (duomenys neskelbtini) įdiegus automatinę ir centralizuotą siuntų skirstymo sistemą, kai visos siuntos ir laiškai yra skirstomi Vilniaus logistikos centre išmaniųjų įrenginių ir kai, nustačius, kad adresate nurodytas netikslus adresas, laiškai grąžinami siuntėjui kaip negalimi pristatyti.

 Atsakovas 1 neturi pareigos užtikrinti, kad išsiųsta pašto siunta būtų tinkamai įteikta jos gavėjui, tokia pareiga nenumatyta nei ŽŪPŽĮ, nei Aprašo nuostatomis. Nesant pagrindo teigti, jog Atsakovas 1 ar Atsakovas 2 kaip nors pažeidė imperatyvias ŽŪPŽĮ ar Aprašo nuostatas, nei vienas iš ieškovo ieškinyje nurodytų Atsakovo 1 ŽŪPŽĮ bei Aprašo nuostatomis pavestų funkcijų vykdymo imperatyvių pažeidimų nepasitvirtino, todėl ieškovo argumentai laikytini kaip nesudarantys pagrindo nei naikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus Atsakovei 2 2021 m. rugsėjo 17 d. išduotos pažymos Nr. 23PAŽ-661-(14.23.33 E.) „Dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti“ nei perkelti  ieškovui teises ir pareigas pagal 2021 m. spalio 26 d. pirkimo - pardavimo sutartį.

2.3. Atsakovas 3 -UAB „Karjerai“ su ieškiniu nesutinka.         Tvirtina, kad AB (duomenys neskelbtini) interneto tinklapyje (duomenys neskelbtini) yra skelbiami visi adresai, kuriais paštas gali priimti korespondenciją siuntimui. Suvedus į AB (duomenys neskelbtini) aukščiau nurodytą nuorodą su visais adresais ieškovo nurodomą adresą (duomenys neskelbtini) gaunamas rezultatas, kad toks adresas neegzistuoja (priedas Nr. 1 yra visų adresų (duomenys neskelbtini) sąrašas, tarp kurio(duomenys neskelbtini)  adreso nėra), todėl NŽT pagrįstai atsiliepime nurodo, kad buvo neįmanoma siųsti pranešimo paštu adresu, kuris neegzistuoja, nes paštas tokios siuntos negali net išsiųsti.

Nurodo, kad  ieškinio 2.5. punkte ieškovas teisingai nurodo, kad NŽT 2021-09-17 pažymai kaip individualiam administraciniam aktui ginčyti administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – „ABTĮ“) 29 straipsnio 1 dalis nustato mėnesio terminą nuo sužinojimo apie tokį aktą momento. Ieškovas nurodo, kad tariamai jis apie tokį aktą sužinojo tik po to, kai jo advokatas 2021-12-09 pateikė paklausimą NŽT ir NŽT, atsakydama į paklausimą 2021-12-17 pateikė ginčijamą NŽT pažymą.

Su ieškovu nurodytomis sužinojimo apie NŽT pažymą aplinkybėmis ir sužinojimu momentu sutikti nėra pagrindo, kadangi pats ieškovas ieškinio 1.2 punkte pripažino, kad jis 2021-10-26 nuvyko į NŽT ir ten jam buvo pateikta informacija, kad ginčo sutartis jau sudaryta ir kad ginčo žemės sklypas yra parduotas UAB „Karjerai“ ir NŽT ieškovui paaiškino sandorio aplinkybes: pateikė ir skelbimą apie pardavimą ir pranešimą ieškovui apie pardavimą. Ieškovas apie ginčijamą sutartį sužinojo jau 2021-10-26 dieną ir jam tą pačią dieną tapo aišku, kad NŽT prieš ginčijamą sutartį buvo išdavusi pažymą, suteikiančią teisę UAB „Orgstatyba“ parduoti žemės sklypą bet kuriam asmeniui. Taigi jau 2021-10-26 dieną ieškovas turėjo galimybę ir privalėjo pateikti NŽT paklausimą pateikti NŽT 2021-09-17 pažymą ir atsižvelgiant į tai, kad pažyma atsakovui buvo pateikta per 8 dienas, jam pažyma būtų pateikta dar 2021-11-02, o nuo 2021-11-02 dienos mėnesio terminas jau buvo pasibaigęs iki ieškinio pateikimo dienos. Atkreipia dėmesį, kad administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytas 30 dienų terminas nėra prilyginimas ieškinio senaties terminui ir šį terminą teismas turi taikyti ex officio, todėl ieškovo reikalavimas pripažinti 2021-09-17 pažymą negaliojančia yra atmestinas dėl šios savarankiškos priežasties, kad šis reikalavimas yra pateiktas praleidus ABTĮ 29 str. 1 d. terminą, todėl tai yra savarankiškas pagrindas šį ieškovo reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą.

Tas faktas, kad ieškovas 2021-10-26 sužinojęs apie ginčijamą sandorį ir apie faktą, kad prieš tai turėjo būti NŽT pažyma, leidusi parduoti žemės sklypą pardavėjui jo pasirinktam bet kuriam pirkėjui, iki 2021-12-09 paklausimo NŽT (t.y. 44 dienas) nesiėmė jokių veiksmų siekiant ginti savo teises yra subjektyvi nuo ieškovo valios priklausanti aplinkybė, kuri neleidžia tokio ieškovo nepagrįsto ir nesavalaikio savo teisių negynimo laikotarpio pateisinti, dėl ko skaičiuoti vieno mėnesio terminą skundui dėl NŽT 2021-09-17 pažymos panaikinimo nuo ieškovo nurodomos 2021-12-17 datos nėra pagrindo ir galimybės.

3. Ieškinys tenkinamas ( Civilinio proceso kodekso 268-270 str.). 

3.1  Byloje nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 16 d. Atsakovas 1, Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje paskelbė pranešimą (Skelbimo Nr. 173845) „Dėl siūlymo pateikti sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą“, kuriuo visi suinteresuoti asmenys (pirmumo teisę pirkti turintys) informuoti apie galimybę pateikti sutikimą įsigyti 8,3096 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 80 000 Eur kainą, atliekant pavedimą. Asmenys, tame tarpe ir ieškovas V. K., informuoti, kad tokį sutikimą gali pateikti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo šio pranešimo paskelbimo Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje dienos, t. y. iki 2021 m. rugsėjo 6 d. 

2021 m. rugpjūčio 17 d. Atsakovas 1-NŽT išsiuntė ieškovui V. K. pranešimą „Dėl parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo“ Nr.23SD-5115-(14.23.104.), kuriuo ieškovas informuotas, kad UAB „Orgstatyba“ Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui pateikė pranešimą apie   jos parduodamą 8,3096 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nurodyta kaina 80 000 Eur, atsiskaitymas pavedimu.

3.2. Šį žemės sklypą  pagal šalių paaiškinimus ir tai, kad 2021 m. spalio 26 d. gavo UAB  „ Orgstatyba“ siųstą ŽŪB (duomenys neskelbtini) pranešimą apie parduodamą 8.3096 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą, nuomos pagrindais naudojo ir naudoja (duomenys neskelbtini) bendrovė, kurioje komercijos direktoriumi dirba ieškovas V.K.

Be to, ieškovui  V. K. jo darbovietės adresu (duomenys neskelbtini) buvo  išsiųstas  2021 m. rugpjūčio 17 d. pranešimas registruotąja pašto siunta, kuriuo buvo informuojamas  jis apie Atsakovo 2 ketinamą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą bei pardavimo sąlygas (kaina ir atsiskaitymą), taip pat terminą pasiūlymui pateikti. Šis pranešimas ieškovo nepasiekė, nes pagal   AB (duomenys neskelbtini) pateiktą informaciją ant grąžinamos pašto siuntos (duomenys neskelbtini) voko matyti AB (duomenys neskelbtini) žyma „neatsiėmė pašte“ bei „netvarkinga pašto dėžutė“.  Daugiau duomenų apie siuntos  (duomenys neskelbtini) neįteikimą ieškovui AB (duomenys neskelbtini) neišsaugojo, todėl jų ieškovui nepateikė, dėl to teismas netenkino ieškovo prašymo išreikalauti    papildomus, kurių prašė teismo, įrodymus iš AB (duomenys neskelbtini).  Juk AB(duomenys neskelbtini) , ieškovo įtrauktas į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, vėliau teismo nutartimi pašalintas, atsiliepime į ieškinį aiškiai nurodo, kad visą žinomą siuntos (duomenys neskelbtini) informaciją pateikė ieškovui 2021-12-08 raštu Nr. 3-2021-05435, ją ieškovas pridėjo prie ieškinio.

 To fakto, kad siunta ieškovui, siųsta jo darbovietės adresu, nebuvo įteikta, byloje pakanka, kad išspręsti kilusį ginčą. Byloje  pagal ieškinio aplinkybes, iš esmės nesprendžiamas neįteikimo priežasčių klausimas, svarbūs duomenys, kad jam pranešimas raštu  buvo siunčiamas   tuo adresu, kuriuo buvo didžiausia tikimybė, kad jis pasieks adresatą, bet, kaip byloje nustatyta,  ieškovas jo  pašte neatsiėmė.  Ginčas iškeltas  iš esmės dėl to, kad ieškovui pranešimas turėjo būti siunčiamas jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. Ieškovas sutinka žemės sklypą pirkti už 180 tūkst. eurų  ir kitomis  tomis pačiomis sąlygomis, kaip buvo nurodyta jam siunčiamame pranešime.

3.3. ŽŪPŽĮ 5 straipsnio 4 dalimi nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos raštu praneša parduodamo žemės sklypo naudotojui (naudotojams), asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, savivaldybės pagal žemės buvimo vietą administracijos direktoriui ar kitai žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotai institucijai, jeigu parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, ir valstybės įmonei Valstybės žemės fondui. Nacionalinė žemės tarnyba informaciją apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos paskelbia Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje. Analogiška nuostata nustatyta ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. lP-736-(1.3 E.) patvirtinto aprašo „Dėl Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos“ (toliau – Aprašas) 4 punkte.

Turintys pirmumo teisę pirkti žemės ūkio paskirties žemę asmenys, savo sutikimą (sprendimą, kai žemė įsigyjama valstybės nuosavybėn pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti Nacionalinei žemės tarnybai ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo arba pranešimo paskelbimo Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje dienos (ŽŪPŽĮ 5 straipsnio 4 dalis). ŽŪPŽĮ 5 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nurodyti asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kartu su sutikimu pirkti žemės sklypą pateikia dokumentus, kuriais patvirtinama jų atitiktis pirmumo teisei. Analogiškas terminas sutikimui pateikti nustatytas ir Aprašo 7 punkte.

 Ministro įsakymu patvirtintame Apraše nurodytas reikalavimas siųsti tik deklaruotu adresu nėra imperatyvus, nes deklaruotas adresas suteikia tik oficialią informaciją apie asmens galimą gyvenamąją vietą, nes ne visuomet asmens gyvenamoji vieta sutampa su deklaruotu adresu, kaip yra nagrinėjamu atveju. Be to, svarbu ir tai, kad buvo objektyvios atsakovų nurodomos kliūtys paštu įteikti siunčiamą pranešimą ieškovo deklaruotu adresu, nes šiuo adresu AB (duomenys neskelbtini) negalėjo įteikti siunčiamos registruotos korespondencijos. 

 UAB „Orgstatyba“2021 m. spalio 26 d. su Atsakovu 3  sudarė notarinę pirkimo - pardavimo sutartį, kuria Atsakovei 3 pardavė 8,3096 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini), už 180 000 Eur.  

3.4. Pats ieškovas, įtardamas atsakovus susitarimu, nuteiktu prieš jį, teismui nepateikė duomenų, kad pranešimo paštu registruota siunta pristatymo dieną 2021 m. rugpjūčio 24 d.( antradienį) adresu (duomenys neskelbtini) dirbo konkretūs asmenys, faktiškai  galėję siuntą priimti, kad tądien buvo priimti kiti siunčiami paštu dokumentai, spauda ar pan.. Tas faktas, kad bendrovėje dirba 18 asmenų, nepatvirtina, kad 2021-08-24 jie buvo nurodomu adresu. Pateikti  ieškovo įrodymai, kad pašto dėžutė tvarkinga ginčo kilimo metu nepatvirtina to fakto, kad   būtent siuntos pristatymo dieną 2021 m. rugpjūčio 24 d. ją įteikti ieškovui ar jo darbovietės kitam asmeniui, kuris perduotų ieškovui, ar palikti pranešimą pašto dėžutėje  jokių   kliūčių nebuvo. Tik nustačius šias aplinkybes būtų galima suabejoti  netinkamu pašto  darbuotojų pareigų atlikimu  ar dėl kitų ne nuo jo priklausančių aplinkybių, kaip nurodo ieškovas, negavęs pranešimo apie parduodamą žemės sklypą ir dėl to nepasinaudojęs pirmenybės teise kaip fizinis asmuo įgyti parduodamą žemės sklypą, kurį naudojo (duomenys neskelbtini) bendrovė, kurios komercijos direktorius yra ieškovas.  

3.5. Byloje esminę reikšmę turi klausimas, kurį kelia ieškovas savo procesiniuose dokumentuose, ar  ieškovui tinkamu adresu buvo siunčiamas pranešimas, kurio jis asmeniškai negavo.

 Teismas vertina, kad ieškovui turėjo būti suteikta reali galimybė pasinaudoti jam priklausančia pirmenybės teise.  Įvertinus faktines bylos aplinkybes ir įrodymų visumą, galima sutikti  su ieškovu, jog jis  nepateikė sutikimo įsigyti žemės sklypą, t.y. nepasinaudojo  įstatymo suteikta pirmenybės teise, ne   dėl tos priežasties, kad neturėjo tokių ketinimų (CPK 178 straipsnis).  Juk jis laiku faktiškai negavo  jam siunčiamo pranešimo apie parduodamą žemės sklypą. Akivaizdu, kad ieškovas siekia įsigyti žemės sklypą, sužinojęs apie pardavimą, domėjosi jo pardavimo eiga,  derėjosi  su žemės įgijėju, kaip pats aiškino teismo posėdžio metu, jo ketinimai yra realūs (pažeistas teises ieškovas siekia apginti teisme). Jis nurodė, kad  yra ūkininkas, turi 190 ha žemės,   todėl  palaiko ryšius su Nacionaline žemės tarnyba,  ( žr. susirašinėjimo su NŽT  pateiktus dokumentus dėl kitų žemės sklypų).

 Įstatymų leidėjas, nustatydamas pirmenybės teisę, visais atvejais siekia tų pačių tikslų – užtikrinti tų asmenų, kurie susiję su perleidžiamu nekilnojamuoju turtu labiau nei visi kiti tretieji asmenys ir kurių interesams šio turto pardavimas gali turėti tiesioginę įtaką, teisių apsaugą bei galimybę ateityje jas tinkamai įgyvendinti. Tokia pirmenybės teisė yra įstatymo suteikta garantija, suteikianti pagrįstą bendraturčio, pastatų savininko, žemės naudotojo (nuomininko) ar žemės sklypo savininko teisinių ir ekonominių interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-611/2016; 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2014 ir kt.)..  Akivaizdu, kad darbovietės ŽŪB (duomenys neskelbtini) jam skirtų dokumentų įteikimas galėjo būti priimtiniausias. Bendrovė  nuo 2005 metų naudoja  ginčo žemės sklypą, taigi turi sutartinius santykius su pardavėju, apie žemės sklypo pardavimą objektyviai buvo galima  jai ir ieškovui sužinoti. Kodėl taip nebuvo, nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

         Kad nurodytu Gyventojų registre adresu (duomenys neskelbtini) yra statinys, ieškovui nepriklausantis, su atitinkama įranga ir jame vykdoma veikla, kad jame buvo    galima deklaruoti gyvenamąją vietą, nagrinėjamu atveju nereiškia, kad šiuo adresu AB (duomenys neskelbtini) gali priimti ir įteikti  ieškovui  registruotas pašto siuntas. Esant šioms aplinkybėms ieškovui  NŽT pranešimas apie  jo turimą    pirmenybės teisę įgyti žemės sklypą galėjo būti siunčiamas, tačiau bylos aplinkybėmis aplinkybėmis galima buvo jį informuoti ir kitaip.  

        3.6. CK 2.16 str. nustato, kad fizinio asmens gyvenamoji vieta yra vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Ieškovas pagal pateiktus duomenis byloje, negyvena jo    nurodytoje deklaruotoje  vietoje, todėl, sudarydamas sandorius su atitinkamomis įstaigomis bei institucijomis jos ir nenurodo viešuose savo pareiškimuose ( CK 2.17 str.). (duomenys neskelbtini), kuri 2021 m. ir vėliau buvo nurodoma kaip ieškovo gyvenamoji vieta,  deklaruota tik nuo 2021-10-20 iki 2021-11-24). Pagal šias nustatytas aplinkybes nėra pakankamo faktinio ir teisinio pagrindo ieškovui skirti baudą, kaip prašo NŽT, už piktnaudžiavimą teisėmis.

         CK 2.17 straipsnyje išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, t. y. nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 straipsnio 1 dalis). Fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama ta vieta, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena (CK 2.12 straipsnio 1 dalis, 2.16 straipsnis). Vienas iš būdų nustatyti asmens gyvenamąją vietą yra gauti informaciją iš Gyventojų registro, kuriame yra kaupiami duomenys apie Lietuvos Respublikos piliečių asmens duomenis, taip pat gyvenamąją vietą (1992 m. sausio 23 d. Gyventojų registro įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 1 punktas, 9 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Ir teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad vienas iš būdų nustatyti asmens gyvenamąją vietą yra gauti informaciją iš Gyventojų registro, kuriame kaupiami duomenys apie Lietuvos Respublikos piliečių asmens duomenis, taip pat gyvenamąją vietą (1992 m. sausio 23 d. Gyventojų registro įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 1 punktas, 9 straipsnio 1 dalies 8 punktas), t. y. Gyventojų registro pažymoje nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikytinas asmens gyvenamąja vieta, kol šie duomenys yra nepaneigti kitų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) bylos Nr. 3K-3-398/2006). 

         Šiuo atveju V. K. savo susirašinėjime su NŽT Panevėžio skyriumi paneigė, kad jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Juk gyvenamosios vietos deklaravimas – gyvenamosios vietos adresą sudarančių ir kitų šiame įstatyme nustatytų duomenų pateikimas gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigai (toliau – deklaravimo įstaiga). Asmuo laikomas deklaravusiu gyvenamąją vietą nuo deklaravimo duomenų įrašymo į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą dienos (Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas). 

Todėl, atsižvelgiant nurodytą į teisinį reglamentavimą, yra pagrindas išvadai, kad ieškovui pranešimas  raštu  registruotu laišku galėjo būti siunčiamas  paštu  adresu,  paties  ieškovo  ne kartą  ( 2020-07-28, 2019-05-07 ir 2021-01-04) aiškiai nurodytu, nes nustatyta, kad jis negyveno deklaruotu adresu, jo  nurodoma gyvenamoji vieta buvo keičiama ((duomenys neskelbtini)),   o kad įteikti NŽT  siunčiamą  pranešimą nebuvo pagrindo abejoti jo nurodytu kontaktiniu darbo vietos adresu, kai bendrovė yra veikianti, o ieškovas yra administracijos darbuotojas. Ieškovo darbovietės adresu buvo įteiktas UAB „Orgstatyba“ pranešimas 2021-10-26 ŽŪB-ei (duomenys neskelbtini) tik jau   apie įvykusį pardavimą.

  NŽT turėjo ieškovo kontaktinius telefono numerius, nurodytus jo teiktuose  dokumentuose, todėl galėjo informuoti  ieškovą, prieš išduodant pažymą pardavėjui, kad siunčiamas jam  paštu pranešimas ir kokiu adresu. NŽT iki V. K. sutikimo  pateikimo termino pabaigos    neturėjo duomenų, kad jam siunta liko neįteikta.  Ieškovo sutikimas  pasinaudoti pirmenybės teise turėjo būti gautas iki 2021-09-06   arba per 15 dienų  po pranešimo gavimo, kaip numato ŽŪPŽĮ 5 straipsnio 4 dalis, o siunta  (duomenys neskelbtini)  į NŽT  grįžo su atžyma, kad neįteikta   2021-09-25.  Pardavėjui  2021-09-17 išduota pažyma Nr. 23PAŽ-661-(14.23.33 E.), neturint  patikimų duomenų, kad ieškovas  turi informaciją apie parduodamą žemės sklypą ir jo turimą pirmumo teisę.

 Pagal ŽŪPŽĮ 5 straipsnio 6 dalį, kai turintys pirmumo teisę asmenys atsisako pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą arba nustatytu laiku nepateikia sutikimo pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, Nacionalinė žemės tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti pabaigos dienos, išduoda pažymą, kad siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo nepageidavo pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti pagal šio straipsnio nuostatas, ir žemės sklypo savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Aprašo 9, 9.4 punkte.  Taigi, teismo vertinimu, išduodant pažymą turi būti aišku, kad pirmenybės teisę turintis asmuo žinotų ir atsisakytų pasinaudoti pirmenybės teise. Nagrinėjamu atveju ieškovas pirmenybės teise neįgijo žemės sklypo dėl to, kad informacija jo nepasiekė laiku, sužinojo tik 2021-10-26 .

        3.7.  Kaip minėta, pardavėjui 2021-09-17 išduota pažyma Nr. 23PAŽ-661-(14.23.33 E.) išnagrinėjus ginčą pagal byloje nustatytas aplinkybes praranda   prasmę, nes ieškovas iš esmės ginčija pirkimo sandorį. Ši pažyma tik suteikė tik teisę atsakovui UAB „Orgstatyba“, bet nesukėlė tiesioginių pasekmių. Tai nebuvo įpareigojimas sudaryti ginčijamą sutartį. Vargiai bereikalingas jos ginčijimas.

 Neigiamas teisines pasekmes ieškovui sukėlė pirkimo pardavimo sutarties sudarymas pasinaudojant minėta pažyma.

 Atsakovai teisingai nurodo, kad pagal Aprašo 16 punktą NŽT teritorinių padalinių sprendimai išduodant pažymą dėl žemės sklypo pardavimo Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme nustatyta tvarka pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Civilinėje teisėje galiojant dispozityviškumo principui, asmuo yra laisvas pasirinkti pažeistos teisės gynimo būdą.  Todėl vien tai, kad ieškovas Aprašo 16 punkte numatyta teise pasinaudojo, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad jis turi teisę pareikšti ieškinį teisme prašant taikyti Lietuvos Respublikos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje numatytą specialių gynybos būdą – ginčyti sudaryto sandorio pasekmes ir reikalauti pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.  Taigi pareiškus reikalavimą dėl pirkėjo teisių perkėlimo nėra prasmės atskirai kvestionuoti pažymos galiojimo. 

3.8. Kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas kitiems asmenims už mažesnę kainą ir (ar) kitomis sąlygomis, negu buvo nurodyta pirminiame žemės savininko pranešime, šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka turi būti pateikiamas pakartotinis pranešimas.  Nagrinėjamu atveju žemės sklypas buvo parduotas už didesnę kainą- 180 tūkst. eurų, nei buvo skelbiama viešai. Tai irgi gali kelti abejones, kodėl žemės pardavėjas UAB „Orgstatyba“ neinformavo žemės naudotojo ŽŪB (duomenys neskelbtini), kur dirba ieškovas, apie numatomą žemės pardavimą, tuomet ieškovas būtų žinojęs apie teisę pretenduoti į pirkėjus. 

3.9. Pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, kaip pažeistos pirmenybės teisės gynimo būdo, specifika yra ta, jog šio būdo taikymas nepriklauso nuo trečiojo asmens, kuriam neteisėtai perleistas turtas, sąžiningumo. Dėl to, taikant pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo institutą, netaikomos CK 1.80 straipsnio 2–4 dalyse, 4.96 straipsnyje nustatytos sandorio negaliojimo ir turto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo taisyklės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) bylos Nr. 3K-3-134/2007).

       3.10. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas yra priimtiniausias pažeistos savininko pirmenybės teisės gynimo būdas, nes jis, palyginti su kitais, pvz., sandorio negaliojimo institutu, yra ekonomiškesnis, operatyvesnis ir labiausiai atitinka pirmenybės teisės turėtojo interesus, nes jo taikymas nepriklauso nuo trečiojo asmens, kuriam neteisėtai perleistas turtas, sąžiningumo, CK 1.80 straipsnio 2 - 4 dalyse, 4.96 straipsnyje nustatytos sandorio negaliojimo ir turto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo taisyklės netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2007, 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2012 ir kt.).

 Dėl pasakyto teismas  V. K. ieškinį laiko pagrįstu.

        3.11. Pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas V. K. patyrė 6348 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su  žyminiu mokesčiu, procesinių dokumentų parengimu, advokato atstovavimu teismo posėdyje. Atsakovas-2- UAB „Orgstatyba“ byloje patyrė  1850 Eur advokato pagalbos išlaidų, Atsakovas-3 UAB „Karjerai“ -7065 Eur advokato pagalbos išlaidų.

         CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodyto maksimalaus dydžio (8.11 punktas), todėl priteisiamos  ieškovo V. K.   bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų UAB „Orgstatyba“ ir UAB „Karjerai“ ir Nacionalinės žemės tarnybos lygiomis dalimis, o šių atsakovų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

        Vadovaudamasis Lietuvos respublikos Civilinio proceso kodekso 268-270 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

        Ieškovo V. K. ieškinį  atsakovams UAB „Karjerai“, UAB „Orgstatyba“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl pažymos panaikinimo ir pirkėjo teisių perkėlimo tenkinti.

 Perkelti ieškovui  V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini))  pirkėjos UAB „Karjerai“ (juridinio asmens kodas 147027966) teises ir pareigas pagal 2021 m. spalio 26 d. pirkimo pardavimo sutartį (notarinio registro Nr.4255) ir nustatyti, kad atsakovas UAB „Orgstatyba ( juridinio asmens kodas 300103829) pardavė, o ieškovas V. K.(asmens kodas (duomenys neskelbtini))  už 180000 Eur nupirko 8,3096 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovei UAB „Karjerai“ (juridinio asmens kodas 147027966) iš ieškovo  V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 180000 Eur.

 Priteisti ieškovui V. K. iš atsakovų: Nacionalinės žemės tarnybos, UAB „Orgstatyba“ ir UAB „Karjerai“ po  2116 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų.

                Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Panevėžio apygardos teismo 2022 m. sausio 24 d. nutartimi palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.

        Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėja                                        Laimutė Sankauskaitė