Civilinė byla Nr. e2A-146-370/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01146-2023-4
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 8 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almos Urbanavičienės ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Euroelektronika“ ieškinį atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl viešajame pirkime priimto sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje uždaroji akcinė bendrovė „Fima“, išvadą teikiančios institucijos – Viešųjų pirkimų tarnyba, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Euroelektronika“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas) 2023 m. rugsėjo 21 d. rašte ,,Informavimas dėl laimėtojo“ išdėstytą sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo, pirkimo laimėtojo nustatymo ir sprendimo sudaryti sutartį, įpareigoti atsakovą grąžinti pirkimo procedūras į pasiūlymų vertinimo stadiją.
2. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovas atviro konkurso būdu vykdo tarptautinį pirkimą Nr. 667836 „Eismo kontrolės sistemos Raigardo pasienio kontrolės kelio punkte sukūrimą ir įrengimą“ (toliau – ir pirkimas). Pirkimas vykdomas pagal Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbtas sąlygas (toliau – pirkimo sąlygos). Pasiūlymus pirkime pateikė UAB „Euroelektronika“ ir UAB „Fima“ (toliau – ir trečiasis asmuo). Ieškovė 2023 m. rugsėjo 21 d. gavo atsakovo raštą „Informavimas dėl laimėtojo“ (toliau – ir sprendimas dėl laimėtojo), kuriame atsakovas nurodė, kad trečiojo asmens pasiūlymas pripažintas laimėjusiu pirkimą. Ieškovė, 2023 m. rugsėjo 29 d. susipažinusi su atsakovo pateikta trečiojo asmens pasiūlymo informacija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 101 straipsnio 3 dalimi, 102 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atsakovui pateikė pretenziją „Dėl Perkančiosios organizacijos sprendimo viešajame pirkime Nr. 667836 neteisėtumo“ (toliau – ir pretenzija). Pretenzijoje ieškovė nurodė, kad trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų 2.8.2 papunkčio ir pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ (toliau – ir techninė specifikacija) 7 dalies „Techniniai reikalavimai medžiagoms ir įrenginiams“ 7.2 ir 7.3 papunkčių reikalavimų, t. y. trečiasis asmuo pasiūlyme neįrodė siūlomo pirkimo objekto atitikties nurodytiems reikalavimams, kaip tai privaloma pagal pirkimo sąlygas, o atsakovas pasiūlymo nepatikrino. Ieškovė pretenzijoje atsakovo prašė panaikinti sprendimą dėl laimėtojo, atmesti trečiojo asmens pasiūlymą kaip neatitinkantį pirkimo sąlygų reikalavimų ir sudaryti naują pasiūlymų eilę pirkime, tačiau atsakovas 2023 m. spalio 6 d. raštu ieškovės pretenziją atmetė kaip nepagrįstą.
3. Atsakovas sprendimu pirkimą laimėjusiu pripažino trečiojo asmens pasiūlymą, kuris neatitinka nacionalinio saugumo reikalavimų ir prieštarauja nacionalinio saugumo interesams, todėl pažeidė VPĮ 37 straipsnio 9 dalies, 45 straipsnio 1 dalies, pirkimo sąlygų 2.8.2 ir 10.8.7 papunkčių nuostatas. Taip pat trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka techninės specifikacijos 7.2 ir 7.3 papunkčių nuostatų, todėl trečiojo asmens pasiūlymas privalėjo būti atmestas VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei pirkimo sąlygų 10.8.7 papunkčio pagrindu. Atsakovas, priimdamas priešingą sprendimą dėl laimėtojo, neįvykdė pareigos tinkamai įvertinti ir patikrinti pirkimo pasiūlymą, nukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos vertinti pasiūlymą visapusiškai, atidžiai ir rūpestingai, todėl pažeidė VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto normą bei skaidrumo, tiekėjų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis).
4. Ieškovės vertinimu, trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka pirkimo objektui nustatyto reikalavimo dėl nacionalinio saugumo užtikrinimo, nes trečiojo asmens pasiūlyme siūloma prekė (švieslentė), kaip viena iš nedalomo pirkimo objekto visumos elementų, kelianti grėsmę nacionaliniam saugumui, yra pagaminta Kinijoje. Taip pat trečiojo asmens pasiūlytas domofonas neatitinka techninės specifikacijos 7.3 papunkčio reikalavimų, nes yra analoginis, o ne skaitmeninis.
5. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo“ (toliau – ir Vyriausybės nutarimas) 1.1 papunkčiu patvirtino Viešojo pirkimo objektų, nurodytų VPĮ 37 straipsnio 9 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje, Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno kodų sąrašą (toliau – ir BVPŽ kodų sąrašas). Švieslentės (prekės) BVPŽ kodas yra „35261100-2“, kuris nepatenka į BVPŽ sąrašą, todėl nėra pagrindo teigti, jog trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų 2.8.2 papunktyje nustatyto siūlomai prekei taikomo nacionalinio saugumo reikalavimo ir nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas pažeidė VPĮ 37 straipsnio 9 dalį, 45 straipsnio 1 dalį, pirkimo sąlygų 2.8.2 ir 10.8.7 papunkčių nuostatas.
6. Pažymėjo, kad nei pirkimo sąlygose, nei techninėje specifikacijoje nebuvo reikalaujama tik skaitmeninio pasikalbėjimo įrenginio, t. y. nebuvo reikalaujama pasiūlyti konkretaus skaitmeninio modelio domofoną, tik buvo nurodyti techniniai reikalavimai įrenginiui. Atsakovas, pasiūlymų vertinimo metu vertindamas trečiojo asmens pasiūlymo formos 5 dalies punkte pasiūlyto domofono (pasikalbėjimo įrenginio) Viking E-10A-EWP atitiktį techninės specifikacijos 7.3 papunktyje nurodytiems techniniams reikalavimams, sistemiškai vertino pirkimo dokumentus, pasiūlyme nurodytą informaciją, kuri atitinka atsakovo keliamiems reikalavimams (maitinimas – PoE klasė 1 ir jungčių tipas – RJ45 10/100, garso stiprumas 90 dB), pateiktą nuorodą į gamintojo puslapį (https://vikingelectronics.com/products/e-10a-ewp).
7. Trečiasis asmuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad trečiojo asmens pasiūlymas atitinka pirkimo sąlygose ir teisės aktuose nustatytus reikalavimus, įskaitant, bet neapsiribojant reikalavimus, susijusius su nacionaliniu saugumu. Trečiasis asmuo turėjo teisę siūlyti besikeičiančios informacijos švieslentes, net jei švieslenčių gamintojas ir yra registruotas šalyje, kuri patenka į Vyriausybės nutarime nurodytą valstybių sąrašą.
8. Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir Tarnyba) 2023 m. gruodžio 1 d. pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju atsakovo siekiama įsigyti eismo kontrolės sistema Raigardo pasienio kontrolės punkte turi būti pateikta ir įdiegta kaip vienas integruotas sprendinys (kaip galutinis rezultatas, susidedantis iš prekių ir paslaugų), apimantis valdomus pakeliamus užtvarus, priekinių valstybinių registracijos numerių atpažinimo vaizdo kameras, informacines švieslentes, šviesoforus, komunikavimo įrenginius, specialią programinę įrangą, kompiuterinę techniką, skirtą projekto įgyvendinimo techninių sprendimų valdymui, ir kitus reikalingus komponentus, bei į tai, kad pirkimo objekto pagrindinis BVPŽ kodas – 72262000 (Programinės įrangos sukūrimas ir įrengimas) patenka į Nutarimu Nr. 280 patvirtintą BVPŽ kodų sąrašą, pirkimu negali būti nupirkta nė viena prekė ir / arba paslauga, kelianti grėsmę nacionaliniam saugumui. Pirkimo sąlygų 2.8, 2.8.1 ir 2.8.2 papunkčiuose nustatyti reikalavimai dėl nacionalinio saugumo yra nustatyti visam Pirkimo objektui, paslaugų visumai ir galutiniam rezultatui (visai vientisai EKS), o ne atskiroms jo dalims, t. y., saugomas visas pirkimo objektas, o ne tam tikra viena jo dalis ar elementas, todėl reikalavimai turi būti taikomi visam pirkimo objektui visa nustatyta apimtimi.
9. Tarnyba, aiškindama VPĮ 37 straipsnio 9 dalies nuostatos taikymą, laikosi tokios pozicijos, kad atliekant prekių ir paslaugų pirkimus, kurių objektų BVPŽ kodai nurodomi šio įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sąraše, nepriklausomai nuo to, kad pirkimo objektui nurodomi keli BVPŽ kodai, jei nors vienas BVPŽ kodas yra minėtame BVPŽ kodų sąraše, perkančioji organizacija turi atlikti vertinimą dėl grėsmės nacionaliniam saugumui. Tarnyba padarė išvadą, kad atsakovo priimtas sprendimas dėl laimėtojo (trečiojo asmens) nustatymo yra nepagrįstas ir neatitinkantis viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.
10. Tarnyba pažymėjo, kad siekiant nustatyti, ar perkančioji organizacija pagrįstai sprendė, jog trečiojo asmens pasiūlytas domofonas atitinka techninės specifikacijos 7.3 papunktyje nustatytus techninius reikalavimus, yra reikalinga turėti specialių techninių žinių. Tarnyba neturi minėtų specialių žinių, todėl nepasisako dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikties techninės specifikacijos reikalavimui. Trečiojo asmens pasiūlymo atitiktis techninės specifikacijos 7.3 papunkčio reikalavimams yra fakto klausimas, spręstinas bylos nagrinėjimo metu.
11. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija 2023 m. gruodžio 8 d. pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pagrindinis pirkimo objekto BVPŽ kodas – 72262000 (Programinės įrangos kūrimo paslaugos) – patenka į VPĮ 92 straipsnio 13 dalyje numatytą BVPŽ kodų sąrašą (taigi, vadovaujantis VPĮ 37 straipsnio 9 dalies nuostatomis, turi būti taikomi reikalavimai dėl nacionalinio saugumo). Atsižvelgiant į tai, ko būtų siekiama numatoma sudaryti pirkimo sutartimi (sukurti ir įrengti eismo kontrolės sistemos Raigardo pasienio kontrolės kelio punkte kaip vieną integruotą sprendinį), manytina, kad VPĮ 37 straipsnio 9 dalyje nustatyti reikalavimai dėl nacionalinio saugumo turėtų būti traktuojami kaip taikomi visam siekiamam rezultatui, o ne atskiroms jo dalims. Traktuojant priešingai (kad reikalavimų dėl nacionalinio saugumo taikymas galimas tik daliai pirkimo objekto), būtų netikslinga įtraukti programinės įrangos kūrimo paslaugas į VPĮ 92 straipsnio 13 dalyje numatytą BVPŽ kodų sąrašą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino – pripažino neteisėtu ir panaikino atsakovo 2023 m. rugsėjo 21 d. rašte ,,Informavimas dėl laimėtojo“ išdėstytą sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo, viešojo pirkimo „Eismo kontrolės sistemos Raigardo pasienio kontrolės kelio punkte sukūrimas ir įrengimas“ (Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbtas 2023 m. gegužės 6 d., viešojo pirkimo Nr. 667836) laimėtojo nustatymo ir sprendimo sudaryti sutartį.
13. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pirkimo objektas – Eismo kontrolės sistemos Raigardo pasienio kontrolės kelio punkte sukūrimas ir įrengimas – turi būti pateiktas ir įdiegtas kaip vienas integruotas sprendinys (kaip galutinis rezultatas, susidedantis iš prekių ir paslaugų) ir kad pirkimo objekto pagrindinis BVPŽ kodas – 72262000 (Programinės įrangos sukūrimas ir įrengimas) patenka į BVPŽ kodų sąrašą, padarė išvadą, jog pirkimu negali būti nupirkta nė viena prekė ir (arba) paslauga, kelianti grėsmę nacionaliniam saugumui. Teismo vertinimu, pirkimo sąlygų 2.8, 2.8.1 ir 2.8.2 papunkčiuose nustatyti reikalavimai dėl nacionalinio saugumo yra nustatyti visam pirkimo objektui, paslaugų visumai ir galutiniam rezultatui, o ne atskiroms jo dalims, t. y. saugomas visas pirkimo objektas, o ne tam tikra viena jo dalis ar elementas, todėl reikalavimai turi būti taikomi visam pirkimo objektui visa nustatyta apimtimi.
14. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nepriklausomai nuo to, kad pirkimo objektui nurodomi keli BVPŽ kodai, jei nors vienas BVPŽ kodas yra minėtame BVPŽ kodų sąraše, atsakovas turi atlikti vertinimą dėl grėsmės nacionaliniam saugumui. Teismas padarė išvadą, kad pirkimo sąlygų 2.8, 2.8.1 ir 2.8.2 papunkčiuose nacionalinio saugumo reikalavimai nustatyti visam pirkimo objektui, kaip paslaugų visumai ir galutiniam rezultatui, todėl atsakovo priimtas sprendimas dėl laimėtojo nustatymo yra nepagrįstas ir neatitinkantis viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.
15. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, trečiojo asmens pasiūlytas domofonas neatitinka pirkimo objekto ir be esminių pakeitimų, t. y. be domofono modifikavimo ir perdarymo, negalėtų patenkinti minėtų pirkimo dokumentuose nustatytų viešojo pirkimo objektui keliamų perkančiosios organizacijos poreikių ir reikalavimų, dėl to trečiojo asmens pasiūlymas yra laikomas netinkamu ir turėjo būti atmetamas pirkimo sąlygų 10.8.7 papunkčio pagrindu. Pagal pirkimo sąlygas (techninės specifikacijos 7.3 papunktis) reikalaujamas domofono garso stiprumas 90 dB taip pat turi būti suprantamas, kaip prašomas garso stiprumas 1 m atstumu, tačiau trečiojo asmens pasiūlyto domofono aprašyme nurodyta, jog garso stiprumas 1 m atstumu yra 70 dB.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
16. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovas pasiūlymų vertinime pirkimo sąlygų 2.8.2 papunktį (įskaitant pirkimo sąlygų 2.8 ir 2.8.1 papunkčius) aiškina ir taiko netinkamai. Ieškovė savo poziciją dėl pirkimo sąlygų 2.8, 2.8.1, ir 2.8.2 papunkčiuose pirkimo objektui keliamų nacionalinio saugumo reikalavimų įrodinėjo subjektyvia nuomone, neparemta jokiais faktiniais ar teisiniais įrodymais, o teismas nebuvo objektyvus ir nevertino atsakovo pateiktų argumentų ir aplinkybių, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikties pirkimo sąlygose keliamiems nacionalinio saugumo reikalavimams.
16.2. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų 2.8.2 papunkčio ir VPĮ 37 straipsnio 9 dalies reikalavimų, nepagrįstai rėmėsi išskirtinai ieškovės argumentais ir Tarnybos 2023 m. gruodžio 1 d. išvada Nr. 4S-1309 „Dėl išvados civilinėje byloje Nr. e2-2992-603/2023 pateikimo“ (toliau – Tarnybos išvada).
16.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad trečiojo asmens pasiūlytas domofonas (Viking E-10A-EWP) neatitinka viešojo pirkimo objekto ir be esminių pakeitimų, t. y. be domofono modifikavimo ir perdarymo, negalėtų patenkinti pirkimo dokumentuose nustatytų viešojo pirkimo objektui keliamų perkančiosios organizacijos poreikių ir reikalavimų, dėl to trečiojo asmens pasiūlymas yra laikomas netinkamu ir turėjo būti atmetamas pirkimo sąlygų 10.8.7 papunkčio pagrindu. Teismas nepagrįstai nurodė, kad trečiojo asmens pasiūlytas domofonas neatitinka techninės specifikacijos 7.3 papunktyje keliamo garso stiprumo reikalavimo bei nepagrįstai nevertino atsakovo ir trečiojo asmens pateiktų argumentų dėl to, kad ieškovė, kvestionuodama domofono (Viking E-10A-EWP) garso stiprumo reikalavimą, nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos.
16.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad pagal techninės specifikacijos 7.3 papunktį, reikalaujamas domofono garso stiprumas 90 dB suprantamas kaip įrenginio (domofono) garsumo reikalavimas, kuris išpildomas būtent 1 m atstumu, ir kuris yra laikomas standartiniu atstumu, pagal jį yra matuojamas įrenginio garso stiprumas. Techninės specifikacijos reikalavimas buvo nustatytas atitikti garso stiprumą 90 dB nesiejant jo su konkrečiu atstumu, svarbu, kad pasiūlytas įrenginys tokį garso stiprumą pasiektų, ir perkančioji organizacija įsitikino, kad trečiojo asmens pasiūlytas domofonas reikalaujamą garso stiprumą pasiekė.
2. Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą prašo patenkinti skundą ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Pirkimo sutarties sudarymas su trečiuoju asmeniu buvo patvirtintas Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos (toliau – ir Komisija) kaip nekeliantis grėsmės nacionaliniam saugumui. Trečiasis asmuo pateikė pasiūlymą pagal pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus, todėl trečiasis asmuo, vadovaudamasis pirkimo dokumentais, galėjo siūlyti švieslentes, jei švieslenčių gamintojas yra registruotas šalyje, kuri patenka į VPĮ 37 straipsnio 9 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje numatytą valstybių sąrašą.
17.2. Nustačius, kad pirkimo sąlygose nustatyti reikalavimai, susiję su nacionaliniu saugumu, yra suformuluoti ir taikyti netiksliai, tokiu atveju pasekmės turi būti ne trečiojo asmens pasiūlymo atmetimas, o pirkimo nutraukimas. Nes pirkimo sąlygos buvo tiksliai ir aiškiai apibrėžtos, atitinkamai ir reikalavimai švieslentėms, pagal juos ir buvo pateiktas pasiūlymas. Trečiasis asmuo turėjo teisę siūlyti švieslentę, nors šios švieslentės gamintojas yra registruotas šalyje, kuri patenka į Vyriausybės nutarime nurodytą valstybių sąrašą (Kinijos Liaudies Respublika).
17.3. Ieškovė neturėjo ir neturi ne tik teisinio suinteresuotumo, bet ir teisinio pagrindo skųsti pirkimo sąlygas bei atsakymą į paklausimą (reikalavimus, susijusius su nacionaliniu saugumu), nes visiškai nesilaikė ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos. Ieškovė atsakovo 2023 m. gegužės 26 d. atsakymo į paklausimą neginčijo VPĮ nustatyta tvarka, priešingai, pateikė pasiūlymą pirkimui. Tiekėjai, teikdami pasiūlymus, turėjo sutikti (pirkimo sąlygų 6.1 papunktis) su visomis pirkimo sąlygomis, įskaitant, bet neapsiribojant atsakymu į paklausimą, kuris yra neatskiriama pirkimo sąlygų dalis.
17.4. Ieškovė klaidingai nurodė, kad trečiojo asmens pasiūlyto domofono (Viking E-10A-EWP) garso stiprumas neatitinka pirkimo sąlygų reikalavimų (ieškovė neginčijo šios aplinkybės pretenzijoje). Trečiojo asmens siūlomo domofono garso stiprumas yra 70 dB 1 metro atstumu nuo garso šaltinio – domofono. Pažymėtina, kad atsakovo pirkimo dokumentų reikalavimuose atstumas nėra nurodomas. Todėl šis reikalavimas turi būti suprantamas taip – koks garso stiprumas yra skleidžiamas paties įrenginio, t. y. koks garso stiprumas yra esant prie pat skambinimo įrenginio, o ne 1 metro atstumu nuo jo.
17.5. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, kad domofonas yra vienas konkretus įrenginys, nors pagal pirkimo sąlygų reikalavimus domofonas yra iš skirtingų įrenginių ir sąsajų susidedanti sistema. Ieškovės skundžiamas įrenginys yra tik viena iš sudedamųjų domofono dalių.
1. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Priešingai nei teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nusprendė, kad atsakovas, vertindamas pasiūlymus, pirkimo sąlygų 2.8.2 papunktį (įskaitant pirkimo sąlygų 2.8 ir 2.8.1 papunkčius) aiškina ir taiko netinkamai, kadangi nacionalinio saugumo reikalavimai, nustatyti pirkimo sąlygų 2.8, 2.8.1, 2.8.2 papunkčiuose, turi būti taikomi visam pirkimo objektui, o ne atskiroms jo dalims, t. y. saugomas visas pirkimo objektas kaip vientisa sistema, o ne tam tikra jo dalis(-ys) ar elementas(-ai). Atsakovas netinkamai taiko ir aiškina nacionalinio saugumo nuostatas, nustatytas VPĮ 37 straipsnio 9 dalyje ir pirkimo sąlygų 2.8.2 papunktį (įskaitant pirkimo sąlygų 2.8 ir 2.8.1 papunkčius), todėl atsakovo sprendimas dėl laimėtojo yra neteisėtas ir nepagrįstas, o skundžiamas sprendimas – teisėtas, objektyvus ir pagrįstas.
18.2. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, atskleidė bylos esmę, remdamasis VPĮ 37 straipsnio 9 dalimi ir pirkimo sąlygų turiniu, vadovavosi teisiniu reguliavimu, kompetentingų institucijų išvadomis, todėl tinkamai įvertino atsakovo pateiktus argumentus dėl trečiojo asmens pasiūlymo neatitikimo nacionalinio saugumo reikalavimams.
18.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovės pretenzijos ir ieškinio pagrindas negali būti vertinamas kaip nesutampantis. Ieškovė pretenzijoje nurodė nesutinkanti su sprendimu dėl laimėtojo, nes trečiojo asmens pasiūlyta švieslentė neatitinka pirkimo sąlygų 2.8.2 papunktyje nustatytų nacionalinio saugumo reikalavimų. Taigi pirkimo sąlygų 2.8.2 papunktyje taikymo klausimą ieškovė kėlė jau ikiteisminio ginčo stadijoje, o pretenzijos pagrindo detalizavimą ieškinyje lėmė būtent paties atsakovo veiksmai, t. y. pirkimo sąlygų 2.8 papunktyje ir 2.8.2 papunktyje tikrąją prasmę bei turinį keičiantis aiškinimas ieškovei pateiktas sprendime dėl pretenzijos, kuriuos ieškovė turėjo paneigti ieškinyje.
18.4. Pirmosios instancijos teismas, sprendime konstatuodamas, kad trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų 2.8.2 papunkčio ir VPĮ 37 straipsnio 9 dalies reikalavimų, teisingai įvertino ieškovės argumentus bei pagrįstai vadovavosi Tarnybos išvada ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2023 m. gruodžio 8 d. išvada.
18.5. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad trečiojo asmens pasiūlytas domofonas Viking E-10A-EWP neatitinka techninės specifikacijos 7.3 papunkčio reikalavimų ir be esminių pakeitimų, t. y. be domofono Viking E-10A-EWP modifikavimo ir perdarymo, jis negalėtų patenkinti pirkimo sąlygose nustatytų viešojo pirkimo objektui keliamų perkančiosios organizacijos poreikių ir reikalavimų, dėl to trečiojo asmens pasiūlymas yra laikomas netinkamu ir turėjo būti atmetamas pirkimo sąlygų 10.8.7 papunkčio pagrindu.
18.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ieškovės argumentus dėl domofono Viking
E-10A-EWP garso stiprumo neatitikties techninės specifikacijos 7.3 papunkčiui ir įsitikino, kad domofonas neatitinka Techninės specifikacijos 7.3 papunkčio reikalavimų, kadangi ieškovė klausimą dėl trečiojo asmens domofono atitikties techninės specifikacijos 7.3 papunkčio reikalavimams, tarp kurių, įskaitant, bet nepasiribojant, yra keliamas ir domofono (skambinimo įrenginio) garso stiprumo reikalavimams, kėlė tiek pretenzijoje, tiek ieškinyje.
18.7. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pagal techninės specifikacijos 7.3 papunktyje reikalaujamas domofono Viking E-10A-EWP garso stiprumas 90 dB suprantamas kaip įrenginio (domofono) garsumo reikalavimas, kuris išpildomas būtent 1 metro atstumu ir kuris yra laikomas standartiniu atstumu, pagal kurį yra matuojamas įrenginio garso stiprumas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribas.
2. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).
Dėl faktinių bylos aplinkybių
3. Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atviro konkurso būdu vykdo tarptautinį pirkimą Nr. 667836 „Eismo kontrolės sistemos Raigardo pasienio kontrolės kelio punkte sukūrimas ir įrengimas“ (Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbtas 2023 m. gegužės 6 d., viešojo pirkimo Nr. 667836).
4. Atsakovė 2023 m. gegužės 26 d. pateikė tiekėjams atsakymą, kuriame nurodė, kad „besikeičiančios informacijos švieslentės BVPŽ kodas yra 35261100-2, šis kodas nėra įtrauktas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14, ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo“ patvirtintą Viešojo pirkimo objektų, nurodytų VPĮ 37 straipsnio 9 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje, Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno (toliau – BVPŽ) kodų sąrašą (toliau – Sąrašas). Atsižvelgiant į tai, kad pirkimo objektas yra eismo kontrolės sistemos įrengimas, ir vadovaujantis VPĮ 37 straipsnio 8 dalimi, kurioje nurodoma, kad ,,tiekėjo siūlomos prekės (įskaitant jų gamintojus), paslaugos ar darbai nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui“, sudėtines objekto dalis, kurių BVPŽ kodas neįtrauktas į Sąrašą, galima teikti ir iš valstybių įtrauktų į LRV (Vyriausybės) nutarimu patvirtintą sąrašą“.
5. Pirkime pasiūlymus pateikė tiekėjai – ieškovė UAB „Euroelektronika“ ir trečiasis asmuo UAB „Fima“. Atsakovas 2023 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. (22.10/3Mr)3BE-7075 „Informavimas dėl laimėtojo“ informavo apie nustatytą pasiūlymų eilę: 1) UAB ,,Fima“; 2) UAB ,,Elektronika“, bei nurodė, kad pirkimo laimėtoju pripažino pirmojoje eilės vietoje nurodytą pasiūlymą.
6. Ieškovė 2023 m. rugsėjo 21 d. CVP IS pranešimu Nr. 11919118 „Informavimas dėl laimėtojo“ kreipėsi į atsakovą su prašymu supažindinti ieškovę su pirkimo laimėtoju pripažinto trečiojo asmens pasiūlymu. 2023 m. rugsėjo 22 d. atsakovas CVP IS pranešimu „Dėl susipažinimo su laimėjusiu pasiūlymu“ pateikė ieškovei susipažinti trečiojo asmens pasiūlymą. 2023 m. rugsėjo 29 d. ieškovė, susipažinusi su atsakovo pateikta trečiojo asmens pasiūlymo informacija, vadovaudamasi VPĮ 101 straipsnio 3 dalimi, 102 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atsakovui pateikė pretenziją „Dėl Perkančiosios organizacijos sprendimo viešajame pirkime Nr. 667836 neteisėtumo“. 2023 m. spalio 6 d. atsakovas raštu „Atsiliepimas į pretenziją“ informavo ieškovę, kad ieškovės pretenzija yra atmetama kaip nepagrįsta.
7. Pirkimo sąlygų 2.1 papunktyje nustatyta, kad pirkimo objektas – Eismo kontrolės sistemos Raigardo pasienio kontrolės kelio punkte sukūrimas ir įrengimas.
8. CVP IS paskelbtame skelbime apie pirkimą nurodytas pagrindinis Pirkimo objekto BVPŽ kodas – 72262000 (Programinės įrangos sukūrimas ir įrengimas), papildomi BVPŽ kodai: 32333200 – Videokameros, 35261100 – Besikeičiančios informacijos švieslentės, 45111300 – Išmontavimo darbai, 45233294 – Šviesoforų montavimas, 45316213 – Eismo valdymo įrangos montavimas, 48820000 – Serveriai; taip pat pirkimo objekto savybės ir reikalavimai bei įvykdymo terminai pateikti eismo kontrolės sistemos Raigardo pasienio kontrolės punkte sukūrimo ir įrengimo techninėje specifikacijoje, taip pat konkretizuojama, kad pirkimas į dalis neskaidomas, nes eismo kontrolės sistema turi būti pateikta ir įdiegta kaip vienas integruotas sprendinys (pirkimo sąlygų 2.2 papunktis).
9. Pirkimo Techninės specifikacijos 2 skyriuje nurodyta, kad eismo kontrolės sistema turi būti pateikta ir įdiegta kaip vienas integruotas sprendinys, apimantis valdomus pakeliamus užtvarus, priekinių valstybinių registracijos numerių atpažinimo vaizdo kameras, informacines švieslentes, šviesoforus, komunikavimo įrenginius, specialią programinę įrangą, kompiuterinę techniką, skirtą projekto įgyvendinimo techninių sprendimų valdymui, ir kitus reikalingus komponentus Raigardo pasienio kontrolės punkte PKP. Techninės specifikacijos 3 skyriuje patikslinama, kad naują Eismo kontrolės sistemą turi sudaryti valdomi pakeliami užtvarai, priekinių valstybinių registracijos numerių atpažinimo vaizdo kameros, informacinės švieslentės, šviesoforai, komunikavimo įrenginiai, speciali kompiuterinė ir programinė įranga, skirta projekto įgyvendinimo techninių sprendimų valdymui bei kiti reikalingi jos komponentai.
10. Pirkime yra taikomi reikalavimai dėl pirkimo objekto atitikties nacionalinio saugumo interesams ir pirkimo sąlygų 2.8 papunktyje nustatyta, kad tiekėjo siūlomos paslaugos / prekės neturi kelti grėsmės nacionaliniam saugumui: „2.8.1 papunktyje nurodytos tiekėjo siūlomos teikti paslaugos neturi kelti grėsmės nacionaliniam saugumui – vadovaujantis VPĮ 37 straipsnio 9 dalies 2 punktu, paslaugų teikimas neturi būti vykdomas iš VPĮ 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytų valstybių ar teritorijų; 2.8.2 papunktyje nustatyta, kad tiekėjo siūlomos prekės nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui – vadovaujantis VPĮ 37 straipsnio 9 dalies 1 punktu, prekių gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo nėra registruoti (jeigu gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) VPĮ 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose <...>.“
11. Pirkimo sąlygose nurodyti nacionalinio saugumo reikalavimai (2.8, 2.8.1 ir 2.8.2 papunkčiai) keliami vadovaujantis VPĮ 37 straipsnio 9 dalyje numatytomis nuostatomis – perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje, valdanti ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, veikianti srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ar įrašyta į saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, atlikdama pirkimus, kurių objektas apima šio įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sąraše nurodytų BVPŽ kodų prekes ar paslaugas, laiko, kad prekės ar paslaugos kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, kai: 1) prekių gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra registruoti (jeigu gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) šio įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose; 2) paslaugų teikimas būtų vykdomas iš šio įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytų valstybių ar teritorijų.
Dėl VPĮ 37 straipsnio 9 dalies bei nacionalinio saugumo reikalavimų taikymo visam pirkimo objektui
12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pirkimo objektas turi būti pateiktas ir įdiegtas kaip vienas integruotas sprendinys, pirkimo objekto pagrindinis BVPŽ kodas – 72262000 (Programinės įrangos sukūrimas ir įrengimas) patenka į BVPŽ kodų sąrašą. Teismas padarė išvadą, kad pirkimu negali būti nupirkta nė viena prekė ir (arba) paslauga, kelianti grėsmę nacionaliniam saugumui. Teismo vertinimu, pirkimo sąlygų 2.8, 2.8.1 ir 2.8.2 papunkčiuose nustatyti reikalavimai (nutarties 28 punktas) dėl nacionalinio saugumo yra nustatyti visam pirkimo objektui, paslaugų visumai ir galutiniam rezultatui, o ne atskiroms jo dalims, t. y. saugomas visas pirkimo objektas, o ne tam tikra viena jo dalis ar elementas, todėl reikalavimai turi būti taikomi visam pirkimo objektui visa nustatyta apimtimi.
13. Atsakovas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės pozicija dėl pirkimo sąlygų 2.8, 2.8.1, ir 2.8.2 papunkčiuose pirkimo objektui keliamų nacionalinio saugumo reikalavimų. Teismas nebuvo objektyvus ir nevertino atsakovo pateiktų argumentų ir aplinkybių, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikties pirkimo sąlygose keliamiems nacionalinio saugumo reikalavimams. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi išskirtinai ieškovės argumentais ir Tarnybos išvada. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.
14. Kasacinis teismas, aiškindamas pirkimo objektui keliamų reikalavimų nustatymą reglamentuojančias teisės normas, yra nurodęs, kad perkančiosioms organizacijoms pripažįstama teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą, tačiau ši jos diskrecija yra ribojama viešųjų pirkimų principų, kurie negali būti pažeisti, taip pat draudimo dirbtinai riboti konkurenciją bei VPĮ nurodytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017). Taigi perkančiosios organizacijos, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų ir laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, jog šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija. Tik taip veikdamos perkančiosios organizacijos turi teisę nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015).
15. Konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams; perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas; tokiu įrodymu gali būti ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifinė paskirtis, arba tai, kad aukštą reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-415/2015).
16. Pagal VPĮ 37 straipsnio 8 dalį perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje, valdanti ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą ar veikianti srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, rengdama su nacionaliniu saugumu susijusių pirkimų technines specifikacijas, reikalauja, kad tiekėjo siūlomos prekės (įskaitant jų gamintojus), paslaugos ar darbai nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui. Perkančiosios organizacijos turi pareigą visapusiškai išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas (VPĮ 47 straipsnio 1 dalis).
17. VPĮ 37 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus, keliamus techninei specifikacijai, 9 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje, valdanti ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, veikianti srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ar įrašyta į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, atlikdama pirkimus, kurių objektas apima šio įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sąraše nurodytų BVPŽ kodų prekes ar paslaugas, laiko, kad prekės ar paslaugos kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, kai: 1) prekių gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra registruoti (jeigu gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) šio įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose; 2) paslaugų teikimas būtų vykdomas iš šio įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytų valstybių ar teritorijų. Pagal VPĮ 39 straipsnio 3 dalį perkančioji organizacija, tikrindama pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies reikalavimams, iš tiekėjo reikalauja pateikti Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytos formos atitikties deklaraciją.
18. VPĮ 47 straipsnio, reglamentuojančio tiekėjų kvalifikacijos nustatymą, 9 dalyje įtvirtinta, kad Perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje, valdanti ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, veikianti srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ar įrašyta į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, atlikdama pirkimus, kurių objektas apima šio įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sąraše nurodytų BVPŽ kodų prekes ar paslaugas, laiko, kad tiekėjas turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, ir draudžia pirkime dalyvauti tiekėjams, jų subtiekėjams ar ūkio subjektams, kurių pajėgumais remiamasi, kurie patys ar juos kontroliuojantys asmenys yra registruoti (jeigu tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, ar kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) šio įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose.
19. VPĮ 92 straipsnio 13 dalyje įtvirtinta, kad Vyriausybė, įvertinusi pirkimo sutarties vykdymo metu galinčias kilti su nacionaliniu saugumu susijusias technologines rizikas, tvirtina pirkimo objektų, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje, BVPŽ kodų sąrašą. VPĮ 92 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta, kad Vyriausybė, atsižvelgdama į Nacionalinio saugumo strategijoje nurodytas grėsmes, tvirtina valstybių ar teritorijų, kurių tiekėjai, jų subtiekėjai, ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, gamintojai, techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantys asmenys ar juos kontroliuojantys asmenys nelaikomi patikimais, sąrašą.
20. Jei perkančioji organizacija veikia gynybos srityje, valdo ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, veikia srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ar yra įrašyta į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, atliekamo viešojo pirkimo objektas yra Vyriausybės teisės aktų nustatyta tvarka sudarytame pirkimo objektų sąraše, kuriems suteikti atitinkami BVPŽ kodai, turi imperatyvią pareigą viešojo pirkimo sąlygose numatyti reikalavimus, užtikrinančius, kad perkamos prekės ir (ar) paslaugos nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui. Įstatymo leidėjas pripažįsta, kad tiekėjo teisės dalyvauti Pirkime ribojamos pagrįstai, atsižvelgiant į galimą grėsmę valstybės saugumo interesams, kai prekių gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra registruoti ir (arba) paslaugų teikimas būtų vykdomas iš Vyriausybės teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintame sąraše esančių valstybių ar teritorijų, kurių tiekėjai, jų subtiekėjai, ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, gamintojai, techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantys asmenys ar juos kontroliuojantys asmenys nelaikomi patikimais.
21. Šiuo konkrečiu atveju atsakovas yra įrašytas į Saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo naudotojų sąrašą, patvirtintą Vyriausybės 2018 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. 27 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo įgyvendinimo saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo srityje“. Pirkimo sąlygose nurodyta, kad pirkimo objektas – Eismo kontrolės sistemos Raigardo pasienio kontrolės kelio punkte sukūrimas ir įrengimas, kurios pagrindinis BVPŽ kodas – 72262000. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimu patvirtintame Viešojo pirkimo objektų, nurodytų VPĮ 37 straipsnio 9 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje, Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno kodų sąraše, eilės Nr. 64, yra įrašyti – įvairios informacinių technologijų paslaugos (konsultavimas, programinės įrangos kūrimas, internetas ir aptarnavimo paslaugos). Vyriausybė, įgyvendindama jai įstatymo suteiktus įgaliojimus, programinės įrangos (eismo kontrolės sistemos) sukūrimą įtraukė į sąrašą prekių, kurių įsigijimas suponuoja perkančiajai organizacijai pareigas, numatytas VPĮ 37 straipsnio 9 dalyje, VPĮ 39 straipsnio 3 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje, todėl atsakovas privalėjo vykdyti pirkimo paskelbimo metu galiojančius teisės aktus.
22. Byloje nėra ginčo, kad trečiojo asmens pasiūlyme nurodytos prekės (švieslentės) gamintojo šalis yra Kinijos Liaudies Respublika, tačiau byloje kilo ginčas dėl to, ar, įvertinus pirkimo objekto svarbą nacionaliniam saugumui, atsakovas galėjo pripažinti pirkimą laimėjusiu trečiojo asmens pasiūlymą, jei trečiasis asmuo pasiūlė vieną iš pirkimo objektų elementų (švieslentę), kurios BVPŽ kodas nepatenka į BVPŽ sąrašą.
23. Pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 4 priedo „Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašas“ 1 dalies h punktą Saugusis valstybinis duomenų perdavimo tinklas yra infrastruktūra, turinti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui užtikrinti. Vyriausybė, kuri pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką, 2018 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. 27 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo įgyvendinimo saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo srityje“ įrašė atsakovą į Saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo naudotojų sąrašą. Įvertinusi pirkimo sutarties vykdymo metu galinčias kilti su nacionaliniu saugumu susijusias technologines rizikas (VPĮ 92 straipsnio 13 dalis), Vyriausybė 2022 m. kovo 30 d. nutarimu įvairias informacinių technologijų paslaugas (Pirkimo objektą) įrašė į sąrašą prekių, kurios kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Atsižvelgdama į Nacionalinio saugumo strategijoje nurodytas grėsmes (VPĮ 92 straipsnio 14 dalis), Vyriausybė 2022 m. kovo 30 d. nutarimu patvirtino valstybių ar teritorijų, kurių tiekėjai, jų subtiekėjai, ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, gamintojai, techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantys asmenys ar juos kontroliuojantys asmenys nelaikomi patikimais, sąrašą.
24. Vyriausybės 2022 m. kovo 2 d. nutarimo Nr. 169 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 17, 25, 27, 35, 37, 39, 46, 47, 51, 90 ir 92 straipsnių pakeitimo, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 2, 29, 37, 39, 48, 50, 52, 98 ir 100 straipsnių pakeitimo ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 4, 6, 17, 24, 34, 40, 44 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ priede – aiškinamajame rašte nurodyta, kad paminėtų VPĮ straipsnių pakeitimo rengimą paskatino būtinybė papildyti viešųjų pirkimų procedūras reglamentuojančius teisės aktus kriterijais, kurie leistų valdyti rizikas, kylančias nacionaliniam saugumui dėl nesaugių (nepatikimų) informacinių technologijų naudojimo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse, gynybos srityje veikiančiose organizacijose, ypatingos svarbos informacinėse infrastruktūrose ir Saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo naudotojuose; VPĮ pakeitimai parengti įgyvendinant Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 238.1 papunktyje nurodytą siekį užtikrinti, kad valstybės institucijose ir nacionalinio saugumo požiūriu svarbiuose sektoriuose, įskaitant 5G infrastruktūrą, nebūtų naudojamos nepatikimų gamintojų technologijos ir įranga, bei Nacionalinio saugumo strategijos uždavinį užtikrinti, kad YSII bei valstybės informaciniuose ištekliuose būtų naudojama tik patikimų gamintojų įranga; grėsmę siekiama sumažinti, atsižvelgiant ir į karinius veiksmus Ukrainoje ir į tai, kad šiandieninė situacija kelia ypatingą grėsmę Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams.
25. Iš aiškinamojo rašto matyti, kad ribojimas galimybių tam tikriems subjektams dalyvauti Pirkimuose įstatymo leidėjo pateisinamas siekiu valdyti rizikas, kylančias nacionaliniam saugumui dėl nesaugių (nepatikimų) informacinių technologijų naudojimo nacionaliniam saugumui užtikrinti, be kita ko, Saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo naudotojuose, įvertinus pasirinktų priemonių proporcingumą (t. y. priemonių tikslingumą, būtinumą, tai, kad šiomis priemonėmis nebus padaryta neproporcinga žala, palyginti su galima žala nacionalinio saugumo interesams), tikslingumą (t. y. pakankamumą ir tinkamumą, neleidžiant pirkimuose dalyvauti tiekėjams, kurie yra iš Lietuvos valstybei grėsmę keliančių valstybių; patys svarbiausi Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui subjektai galės efektyviai kontroliuoti įsigyjamų prekių ir jas tiekiančių subjektų kilmę bei įsitikinti tiekimo grandinės patikimumu), būtinumą (neviršija to, kas nustatyta tikslui pasiekti; išimtinai susiję su siekiu apsaugoti tik pačių svarbiausių perkančiųjų organizacijų informacinę infrastruktūrą; reikalavimai taikomi ne visoms, o tik toms perkančiosioms organizacijoms, kurių informacinėse ar ryšių sistemose įvykę kibernetiniai incidentai gali sukelti didžiausią žalą nacionalinio saugumo interesams; priemonės taikomos tik tiems pirkimo objektams, kuriuos naudojant gali būti sukuriamas perkančiosios organizacijos pažeidžiamumas ir galimybė kilti kibernetinėms grėsmėms; pirkimo objektus atrenkant įvertinus technologines rizikas, ar konkrečios kategorijos prekės ir paslaugos galėtų, jei būtų įsigytos iš nepatikimo šaltinio, sukelti riziką, kad tai bus išnaudojama priešiškų valstybių, priemonės taikant tik tų valstybių ar teritorijų tiekėjams, kurios kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui). Aiškinamajame rašte nurodoma, kad šiomis priemonėmis nebus sukuriama neproporcinga žala, palyginti su galima žala nacionalinio saugumo interesams, nors siūlomais įstatymų pakeitimais ir bus apribojama asmenų iš keleto grėsmę keliančių valstybių teisė dalyvauti tam tikruose viešuosiuose pirkimuose, taip bus išvengiama didelio masto žalos, kuri galėtų kilti, jei kibernetinio saugumo spragos, sukurtos naudojant nepatikimą įrangą ar paslaugas, būtų išnaudojamos priešiškų valstybių.
26. Aiškinamajame rašte taip pat paaiškinta, kad VPĮ 37 ir 47 straipsniuose nustatytus apribojimus taip pat siūloma praplėsti ir kontroliuojantiems asmenims, nes galiojančiame įstatyme nustatytas apribojimas neleisti dalyvauti tiekėjams nėra pakankamas ir neleidžia visiškai įsitikinti, kad tiekiamos prekės ar paslaugos yra tiekiamos iš patikimo tiekėjo. Tokiu būdu įstatymo leidėjas siekia išvengti tokių atvejų, kai Europos Sąjungos teritorijoje yra įsteigiami juridiniai asmenys, kurie tarpininkauja siekdami išvengti patikros dėl nacionalinio saugumo interesų, taip pat papildomų subjektų įtraukimas leis tinkamai įvertinti naudojamų finansinių išteklių kilmę bei identifikuoti galutinius naudos gavėjus.
27. Aiškinamajame rašte pažymėta, kad valstybių, kurių tiekėjai būtų laikomi nepatikimais, sąrašas sudaromas, remiantis 2021 m. gruodžio 16 d. atnaujinta Nacionalinio saugumo strategija, kurioje aukščiausia įstatymų leidžiamosios valdžios institucija yra nedviprasmiškai deklaravusi Lietuvos saugumo situaciją, grėsmes ir valstybes, kurios tą grėsmę sukelia. Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 patvirtintos Nacionalinio saugumo strategijoje, be Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos, Rusijos Federacijos aneksuoto Krymo, Moldovos Respublikos Vyriausybės nekontroliuojamos Padniestrės teritorijos, Sakartvelo Vyriausybės nekontroliuojamos Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijos, prie nepatikimų tiekėjų priskiriama ir Kinijos Liaudies Respublika (išskyrus Taivano provinciją). Nacionalinio saugumo strategijos 2 punkte nurodyta, kad Tarptautinė sistema tampa vis sunkiau prognozuojama dėl pastaraisiais metais išryškėjusių globalių ir regioninių procesų. Stiprėjant autoritarinių ir demokratinių valstybių priešpriešai, autoritarinės valstybės, visų pirma Rusijos Federacija ir Kinijos Liaudies Respublika, kelia naujus iššūkius Vakarų demokratinėms valstybėms, jų partneriams ir visai euroatlantinei bendrijai. Lietuvos Respublika turi prisitaikyti prie pokyčių pasaulyje ir regione, gebėti veikti mažiau prognozuojamoje aplinkoje, efektyviau bendradarbiauti su sąjungininkais ir partneriais bei didinti valstybės ir visuomenės atsparumą kylančioms grėsmėms. Nacionalinio saugumo strategijos 17 punkte nurodyta, kad Kinijos Liaudies Respublikos ekonominės ir karinės galios augimas, ambicijos perkurti tarptautinę tvarką ir vis agresyvesnis to siekimas tampa svarbiausia geopolitinės konkurencijos ir augančios įtampos tarp demokratinių ir autoritarinių valstybių ašimi. Kinijos Liaudies Respublikos komunistinė ideologija prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintoms vertybėms ir kartu valstybės nacionaliniams interesams. Europoje Kinijos Liaudies Respublika savo pozicijas daugiausia stiprina kurdama ekonominę ir technologinę priklausomybę. Ši valstybė remia privataus kiniško verslo plėtrą Vakaruose, tuo pačiu įpareigodama jį veikti jos naudai, įskaitant neteisėtą duomenų rinkimą ir perdavimą jos Vyriausybei. Tai sudaro prielaidas stabdyti Vakarų valstybių ekonominę ir technologinę pažangą, ardyti vienybę ir mažinti savarankiškumą, šnipinėti, todėl šios tendencijos kelia grėsmę viso demokratinio pasaulio saugumui.
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, prieš Vyriausybei priimant 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimą Nr. 1318 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo“ pakeitimo“, kuriuo į BVPŽ kodų sąrašą, be kita ko, buvo įtrauktas ir kodas 72262000 – įvairios informacinių technologijų paslaugos (konsultavimas, programinės įrangos kūrimas, internetas ir aptarnavimo paslaugos), teisės aktų nustatyta tvarka buvo atliekama jų teisėtumo patikra atitikties Konstitucijai bei kitiems teisės aktams.
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors atsakovas teisingai nurodo, kad švieslentės (prekės) BVPŽ kodas yra „35261100-2“, kuris nepatenka į BVPŽ sąrašą, tačiau įvertinus aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, perkančiosios organizacijos, kaip valstybės institucijos teisinį statusą ir paskirtį, pirkimo objekto svarbą nacionaliniam saugumui, darytina išvada, jog pirkimo sąlygų 2.8, 2.8.1 ir 2.8.2 papunkčiuose nustatyti reikalavimai dėl nacionalinio saugumo yra nustatyti visam pirkimo objektui (eismo kontrolės sistemai), o ne atskiroms jo dalims, todėl reikalavimai turi būti taikomi visam pirkimo objektui visa nustatyta apimtimi. Tokios pat nuomonės laikosi ir Tarnyba, bei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (nutarties 8-11 punktai). Dėl šios priežasties pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl perkančiosios organizacijos sprendimo neteisėtumo minėtu pagrindu.
Dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikties techninės specifikacijos 7.3 papunkčio reikalavimams
30. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad trečiojo asmens pasiūlyta prekė (domofonas) neatitinka pirkimo objekto ir be esminių pakeitimų, t. y. be domofono modifikavimo ir perdarymo, negalėtų patenkinti pirkimo dokumentuose nustatytų viešojo pirkimo objektui keliamų perkančiosios organizacijos poreikių ir reikalavimų (techninės specifikacijos 7.3 papunktis), todėl trečiojo asmens pasiūlymas yra laikomas netinkamu ir turėjo būti atmetamas pirkimo sąlygų 10.8.7 papunkčio pagrindu.
31. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad pagal techninės specifikacijos 7.3 papunktį, reikalaujamas domofono garso stiprumas 90 dB suprantamas kaip įrenginio (domofono) garsumo reikalavimas, kuris išpildomas 1 m atstumu, laikomu standartiniu atstumu, pagal kurį yra matuojamas įrenginio garso stiprumas. Techninės specifikacijos reikalavimas buvo nustatytas atitikti garso stiprumą 90 dB, nesiejant jo su konkrečiu atstumu, svarbu, kad pasiūlytas įrenginys tokį garso stiprumą pasiektų, ir perkančioji organizacija įsitikino, kad trečiojo asmens pasiūlytas domofonas reikalaujamą garso stiprumą pasiekė. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
32. Teisėjų kolegija nagrinėjamu aspektu pirmiausia pažymi, kad civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 ir jose nurodytą praktiką). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
33. Techninės specifikacijos 7.3 papunktyje nustatyti techniniai reikalavimai tiekėjų pirkime siūlomai prekei (domofonui). Minėtame techninės specifikacijos papunktyje buvo nustatyti reikalavimai skambinimo įrenginiui: 1) pasikalbėjimo ryšys programuojamas per IP-PBX įrenginį, 2) konstrukcija (garsiakalbis, mikrofonas, mygtukas, apšvietimas); 3) maitinimas (PoE klasė 1); 4) garso stiprumas (90dB); 5) apsaugos klasė (IP66); 6) darbinė temperatūra (-30°C + 40°C); 7) drėgnumas ore (iki 100 proc.); 8) jungčių tipas (RJ45 10/100); 9) montavimas (lauko sąlygomis, ant stulpelio). Minėtame techninės specifikacijos papunktyje taip pat nustatyti reikalavimai skambučio priėmimo įrenginiui: 1) turi priimti daugiau nei vieną ateinantį skambutį iš skirtingų vietų, turi atvaizduoti, iš kurios vietos skambinama; 2) maitinimas (PoE klasė 1); 3) ekranas (ne mažiau 1).
34. Teisėjų kolegija, įvertinusi trečiojo asmens pateiktą pasiūlymą, taip pat prekės gamintojo pateiktą informaciją apie įrenginio specifikaciją („https://vikingelectronics.com/wp-content/uploads/documents/product_manual/E-10A-E-20B.pdf“), daro išvadą, jog trečiojo asmens siūloma prekė (domofonas) neatitinka techninės specifikacijos 7.3 papunkčio reikalavimų, o būtent: domofonas nėra skaitmeninis, jis nėra programuojamas per IP-PBX įrenginį, domofonas neturi maitinimo PoE klasė 1 bei neturi jungčių tipo RJ45 10/100.
35. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir ieškovės pateiktas Kauno technologijų universiteto mokslininkų doc. dr. M. Ž., prof. dr. A. V. ir prof. dr. D. A. 2023 m. lapkričio 6 d. ekspertinio tyrimo aktas (toliau – Aktas), kuriame nurodyta, kad pagal techninės specifikacijos 7.3 papunktį nustatytus techninius reikalavimus yra perkamas skaitmeninis domofonas, o trečiojo asmens pasiūlytas domofonas yra analoginis ir neturi techninės specifikacijos 7.3 papunktyje nurodyto bei reikalaujamo maitinimo PoE klasė 1, jungčių tipo RJ45 10/10. Akte nurodoma, kad pagal pirkimo sąlygas buvo reikalaujama skaitmeninio domofono – IP PBX techninis trumpinys reiškia Internet Protocol Private Branch Exchange, tai yra IP protokolu veikianti skaitmeninė telefoninė stotis, kuri užtikrina audio, video ir kitų pranešimų perdavimą kompiuteriniu tinklu. PoE klasė 1 techninis trumpinys reiškia Power Over Ethernet, tai yra įrenginio maitinimo būdas kompiuterinio tinklo kabeliu. PoE yra aprašytas IEEE 802.3af standartu (https://standards.ieee.org/ieee/802.3af/1090/), šiuo būdu maitinami įrenginiai duomenis persiunčia ir maitinimą gauna tuo pačiu kompiuterinio tinklo kabeliu, pagal IEEE 802.3af standartą. PoE maitinimą užtikrina tik PoE palaikanti kompiuterinio tinklo įranga, o prie jos gali būti prijungiami tik PoE palaikantys ir IP sąsają turintys įrenginiai. RJ45 10/100 jungtys yra naudojamos sujungti kompiuterinio tinklo kabelius ir užtikrinti 10/100 Mbitų tinklo greitaveiką. Taip pat išvadoje nurodyta, kad trečiojo asmens pasiūlytas domofonas yra analoginis, o ne skaitmeninis, nes remiantis šio įrenginio specifikacija (https://vikingelectronics.com/wp-content/uploads/documents/product_manual/E-10A-E-20B.pdf), jis turi dvilaidę analoginę telefoninę sąsają; domofonas neturi maitinimo PoE klasė 1, šis įrenginys yra maitinamas per dvilaidę telefoninę analoginę liniją. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad trečiojo asmens pasiūlytas domofonas neatitinka pirkimo objekto ir be esminių pakeitimų, t. y. be domofono modifikavimo ir perdarymo, negalėtų patenkinti pirkimo dokumentuose nustatytų viešojo pirkimo objektui keliamų perkančiosios organizacijos poreikių ir reikalavimų.
36. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad pagal techninės specifikacijos 7.3 papunktį reikalaujamas domofono garso stiprumas 90 dB taip pat turi būti suprantamas, kaip prašomas garso stiprumas 1 m atstumu, tačiau trečiojo asmens pasiūlyto domofono aprašyme nurodyta, jog garso stiprumas 1 m atstumu yra 70 dB. Atsakovas nurodo, kad techninės specifikacijos 7.3 papunkčio reikalavimas buvo nustatytas atitikti garso stiprumą 90 dB nesiejant jo su konkrečiu atstumu, t. y. pasiūlytas įrenginys tokį garso stiprumą turėjo pasiekti. Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiojo asmens pasiūlytas domofonas neatitiko techninės specifikacijos 7.3 papunkčio reikalavimų dėl garso stiprumo. Pažymėtina, kad pirkimo sąlygose aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nustatytas reikalavimas, jog domofono stiprumas turi būti 90 dB. Šiuo konkrečiu atveju atsakovas nesivadovavo pirkimo sąlygomis, trečiojo asmens pasiūlymą vertino ne pagal pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus ir nepagrįstai nusprendė, kad trečiojo asmens pasiūlyto domofono 70 dB garso stiprumas atitinka techninės specifikacijos 7.3 papunktyje nustatytą 90 dB garso stiprumo reikalavimą.
37. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nepagrindžia teiginių, kad teismas, atlikdamas nurodytų aplinkybių bei joms pagrįsti pateiktų įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų duomenų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška, todėl nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias teisės nuostatas (to neįrodžius), kitokia atsakovo nuomonė dėl tam tikrų duomenų turinio nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.
Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo
38. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo vertinti, jog ieškovės pretenzijos ir ieškinio pagrindas negali būti vertinamas kaip nesutampantis, nes ieškovės pretenzijos pagrindo detalizavimą, išplėtimą ieškinyje lėmė atsakovo veiksmai, t. y. naujų argumentų pateikimas sprendime dėl pretenzijos, kuriuos ieškovė turėjo paneigti ieškinyje.
39. Atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą įrodinėja tuo, kad teismas nevertino aplinkybės, jog atsakovo pirkimo sąlygų 2.8.2 papunkčio aiškinimas turėjo būti žinomas iki pretenzijos pateikimo momento, todėl šiuo konkrečiu atveju, ieškovė ieškinio reikalavimus grindžia naujomis, pretenzijoje nenurodytomis aplinkybėmis.
40. CPK 4232 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tiekėjas arba ekonominės veiklos vykdytojas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis VPĮ nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. CPK 4233 straipsnyje nustatyta, kad ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu (nurodyto straipsnio 2 dalis); ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu (to paties straipsnio 3 dalis); keisti pareikšto ieškinio pagrindą ar dalyką draudžiama, išskyrus atvejus, kai tokio pakeitimo būtinybė iškilo vėliau arba teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo (to paties straipsnio 4 dalis).
41. VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui (išskyrus 102 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus): 1) per 10 d. (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – per 15 d. nuo pranešimo išsiuntimo tiekėjams dienos; 2) per 10 d. (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dienos, jeigu VPĮ nėra reikalavimo raštu informuoti tiekėjus apie perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu perkančioji organizacija per nustatytą terminą neišnagrinėja jai pateiktos pretenzijos, tiekėjas turi teisę pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui per 15 d. nuo dienos, kurią perkančioji organizacija turėjo raštu pranešti apie priimtą sprendimą pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams.
42. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2023 m. rugsėjo 28 d. pretenzijoje nurodė nesutinkanti su atsakovo sprendimu dėl laimėtojo, nes trečiojo asmens pasiūlyta švieslentė neatitinka pirkimo sąlygų 2.8.2 papunkčio reikalavimų, t. y. priešingai nei nurodo atsakovas, ieškovė, pretenzijoje dėl pirkimo sąlygų 2.8.2 papunkčio taikymo trečiojo asmens pasiūlymui, kėlė ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas 2023 m. spalio 6 d. sprendime dėl pretenzijos nurodė, jog nacionalinio saugumo reikalavimų visa apimtimi ir visam pirkimo objektui, kaip nurodyta pirkimo sąlygų 2.8 papunktyje, netaiko. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė ieškinyje turėjo teisę ginčyti atsakovo sprendimą. Ieškovė, įvertinusi atsakovo atsakymo į pretenziją turinį, ieškinio pagrinde tik patikslinusi pretenzijoje nurodytas aplinkybes, siekė nuginčyti atsakovo sprendimą pripažinti pirkimo laimėtoju trečiojo asmens pasiūlymą. Todėl, atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės ieškinio detalesnį turinį lėmė atsakovo atsakymas į pretenziją, todėl nebuvo pažeista ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka.
43. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
44. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas bei proceso teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
45. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Taip pat neatlygintinos ir trečiojo asmens apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, nes trečiasis asmuo, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, palaikė atsakovo apeliacinį skundą. Ieškovė, pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Byloje esanti 2024 m. sausio 8 d. PVM sąskaita faktūra Serija COB Nr. 24889 ir 2024 m. sausio 19 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovė patyrė 4 791,60 Eur advokato pagalbos išlaidas.
46. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
47. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės išlaidos už advokato pagalbą buvo patirtos 2024 m. sausio mėn., remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2023 m. III ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 018,2 Eur. Rekomendacijų 8.11 papunktis nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 2 623,66 Eur (1,3 x 2 018,2 Eur). Kadangi ieškovės prašomos priteisti 4 791,60 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimą į apeliacinį skundą parengimą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, taip pat įvertinus bylos sudėtingumą, ieškovei iš atsakovės priteistina 2 623,66 Eur išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Euroelektronika“, juridinio asmens kodas 110474243, iš atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188656838, 2 623,66 Eur (du tūkstančius šešis šimtus dvidešimt tris eurus ir 66 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Danguolė Martinavičienė
Alma Urbanavičienė
Vigintas Višinskis