Civilinė byla Nr. e2A-280-1043/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02653-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.1.; 2.6.8.8.; 2.6.8.9.; 3.1.7.4; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

s p r e n d i m a s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Heo Globe Finance Group“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1156-451/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Heo Globe Finance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Panemunės projektai“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Heo Globe Finance Group“ (toliau – ieškovė) ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės UAB ,,Panemunės projektai“ (toliau – atsakovė) 3 875,00 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.   

2.       Ieškovė nurodė, kad 2019 m. balandžio 4 d. tarp ieškovės (buvusi UAB „Elito grupė“) ir atsakovės buvo pasirašyta sutartis dėl nekilnojamojo turto pardavimo paslaugos Nr. EG-20190404/01 (toliau – Sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei komisinį atlyginimą už atliktas konsultavimo ir tarpininkavimo paslaugas, o ieškovė įsipareigojo surasti pirkėjus Sutarties priede Nr. 1 išvardintiems nekilnojamojo turto objektams. Šalys susitarė, kad ieškovė ,,veda potencialių Turto pirkėjų apskaitą, todėl visi potencialūs pirkėjai bei su jais susiję asmenys, kuriuos Paslaugos teikėjais informavo apie parduodamą turtą, yra laikomi jo surastais pirkėjais 6 (šešis) mėnesius po sutarties galiojimo pabaigos ar sutarties nutraukimo datos potencialūs pirkėjai informuoti apie Turtą yra laikomi Bendrovės surastais pirkėjais“ (Sutarties 2.4. punktas). Šalys susitarė ir tai, kad bendrovė bus vienintelė turto pardavimo skelbėja, tai reiškia, jog klientas, be jo pavedimų kiti asmenys, nevykdys nurodyto turto pardavimo. 2019 m. rugpjūčio 14 d. ieškovei tarpininkaujant, tarp atsakovės ir F. R. buvo pasirašyta preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią F. R. už 94 900,00 Eur įsipareigojo nupirkti, o atsakovė įsipareigojo parduoti F. R. nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaroma iki 2019 m. spalio 15 d. Ieškovei už šį sandorį mokėtinas komisinis atlyginimas sudarė 3 875,00 Eur. 2019 m. gruodžio 27 d. ieškovė išsiuntė atsakovės atstovui E. R. el. laišką, kuriuo informavo, kad F. R. laukia, kada atsakovė galės pasirašyti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. 2020 m. sausio 1 d. ieškovė gavo atsakovės pranešimą apie Sutarties nutraukimą. Ieškovė priminė atsakovei apie preliminariąsias pirkimo pardavimo sutartis, kurios buvo sudarytos tarpininkaujant ieškovei. Atsakovės atstovas E. R. el. paštu ieškovei nurodė, jog ,,apie (ieškovės) surastų klientų sandorius informuosime papildomai”, bei tai, kad preliminarioji sutartis su F. R. baigėsi be jokio sandorio. Tačiau paties F. R. teigimu, visa už perkamą butą iš asmeninių lėšų suma tuo metu jau buvo sumokėta ir F. R. tuo metu jau atlikinėjo perkamo buto remonto darbus. Ieškovė 2020 m. vasario 10 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą už konsultavimo ir tarpininkavimo paslaugas pagal Sutartį (klientas F. R.) 3 875,00 Eur sumai, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2020 m. vasario 13 d.

3.       Atsakovė UAB ,,Panemunės projektai“ atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Šalių sudarytos Tarpininkavimo sutarties 2.2. punkte nustatyta, jog Sutarties vykdymo vienkartinis mokestis yra 0 Eur, o Sutarties priede Nr. 1 numatyta, kad komisinis atlyginis už atliktas konsultavimo ir tarpininkavimo paslaugas yra suma viršijanti aukščiau nurodytas kainas. Tarpininkavimo sutartis pasirašyta ne atsakovės direktoriaus, o A. P., kuris neturėjo jokių atsakovės suteiktų įgaliojimų pasirašyti minėtą sutartį. Šios Sutarties esmė buvo tokia, jog ieškovė turėjo išskirtinę teisę skelbti parduodamų būstų skelbimus internete, tačiau šiuo atveju F. R. buvo pačios atsakovės surastas klientas, todėl ieškovė nepagrįstai pateikė sąskaitą apmokėjimui už nurodytą klientą. Ieškovė nepateikė neginčijamų įrodymų, kad su F. R. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis buvo sąlygota kokių nors ieškovės veiksmų. Kritiškai vertintini su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai – preliminariosios sutartys, nes jos nėra pasirašytos sutarties šalių, o susirašinėjimai el. paštu, taip pat yra vienašališki. Triplike papildomai nurodė, kad nekilnojamąjį turtą F. R. surado ne pagal skelbimus, ar atvirų durų metu, o važiuodamas vizualinio kontakto metu, pamatęs namus V. gatvėje. Pirminė būsto apžiūra įvyko apžiūrint būstą su atsakovės įmonės darbininkais, vėliau bustą apžiūrint F. R. su A. P. kovo 30 dieną. Nei ieškovė, nei jos įgalioti atstovai niekada nebuvo su F. R. apžiūrėti objekto. F. R. į ieškovės įmonės duomenų bazę buvo įtrauktas kaip potencialus klientas, tik dėl to, kad domėjosi Vėjo namų projektu, nesusijusiu su UAB „Panemunės projektai“. Ieškovės siųstoje žinutėje jokios kalbos apie sutarties partęsimą šiam klientui nėra, ir šis namas su kadastriniu numeriu nėra įtrauktas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės UAB „Heo Globe Finance Group“ atsakovės UAB „Panemunės projektai“ naudai 1 382,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, bei 6,41 Eur valstybės naudai procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

5.       Teismas nustatė, kad ieškovė sutartimi įsipareigojo tarpininkauti parduodant atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), bei turėjo išskirtinę teisę skelbti parduodamų būstų skelbimus. Tarpininkavimo sutartimi atsakovei nebuvo apribota teisė savarankiškai parduoti nekilnojamąjį turtą, todėl turtą galėjo parduoti tiek ieškovė, tiek ir atsakovė.

6.       Teismas nurodė, kad byloje apklaustas liudytojas D. M. negalėjo pasakyti, kada tiksliai F. R. buvo informuotas apie Panemunės projektą. Liudytojas F. R. patvirtino, kad būsto ieškojosi pats ir važiuojant per Panemunę pamatė objektą, kurį jam aprodė darbuotojas. Apie „Elito grupę“ nieko nežinojo. Avansinį mokėjimą mokėjo į UAB „Panemunės projektai“ sąskaitą, sutartį taip pat sudarė su atsakove. Nurodė, kad D. M. netarpininkavimo įsigyjant naują būstą. R. Ž. pažįsta nuo 2019 m., kurią sutiko atvirų durų dienose. Ji rekomendavo apžiūrėti kelis projektus, tačiau nurodyti jam projektai netiko. Apklausta liudytoja R. Ž. patvirtino, kad F. R. į klientų sąrašą įvedė dėl Vėjo namų projekto, kuris jam netiko.

7.       Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu liudytojo D. M. duoti paaiškinimai buvo visiškai prieštaringi liudytojų F. R. ir R. Ž. paaiškinimams, todėl teismas juos vertino atsižvelgiant į byloje pateiktų įrodymų visumą. Nors F. R. buvo įvestas į ieškovės klientų sąrašus, tačiau šis įtraukimas nėra susijęs su ginčo sutartimi. Teismas nustatė, kad elektroniniai laiškai patvirtina, jog F. R. buvo nurodomas atskirai nuo kitų neįvardijamų pirkėjų, vėliau ieškovė informuota, kad preliminarioji sutartis su juo buvo nutraukta. 2022 m. vasario 9 d. laiške atsakovė aiškiai nurodė, kad parduodant turtą F. R. tarpininkavimo paslaugos nebuvo teigiamos. Teismas darė išvadą, kad F. R., į ieškovės klientų sąrašą buvo įtrauktas dėl domėjimosi kito (ne atsakovės) vystomo projekto. Nors ieškovė pateikė elektroninius laiškus siųstus F. R. iš R. Ž. paskyros, tačiau R. Ž. neigė siuntusi elektroninius laiškus, o liudytojas D. M. patvirtino, kad galėjo jungtis prie R. Ž. paskyros, todėl šie įrodymai nėra laikytini patikimais. Ieškovė nepateikė patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad tarpininkavimo paslaugos buvo teikiamos parduodant turtą F. R..

8.       Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų D. M. nurodytas aplinkybes, jog jis pats teikė tarpininkavimo paslaugas F. R.. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad F. R. ieškovė neteikė tarpininkavimo paslaugų įsigyjant turtą iš atsakovės, į klientų sąrašus dėl domėjimosi UAB „Panemunės projektai“ namais nebuvo įtrauktas, todėl jis nėra laikytinas klientu ginčo sutarties prasme ir jam nėra taikomas ginčo sutarties 2.4. punktas.

9.       Teismas atmetęs ieškinį, bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovės, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Heo Globe Finance Group“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės UB „Panemunės projektai“ 3 875,00 Eur skolą, 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo, o nesant galimybės patenkinti ieškinio, prašo panaikinti 2022 m. spalio 17 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.       Teismas nepagrįstai didesnę įrodomąją galią suteikė atsakovės naudai liudijusių liudytojų parodymams ir tinkamai nevertino jų į bylą pateiktų rašytinių duomenų kontekste, kas lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą. D. M. nėra patvirtinęs, kad galėjo jungtis prie R. Ž. elektroninio pašto ar kitų bendravimo platformų paskyrų. D. M. galėjo jungtis tik prie klientų administravimo sistemos, bet tai jokiu būdu nepatvirtina, kad jis galėjo siųsti kažkokį susirašinėjimą klientams. Byloje pateikti įrodymai patvirtino, kad su F. R. buvo derinami turto pirkimo–pardavimo klausimai (apžiūros, įrengimo, preliminarios sutarties pasirašymo ir t.t.), kas lėmė, kad F. R. yra laikytinas ieškovės surastu pirkėju Sutarties 2.4 punkto prasme.

10.2.       Byloje liudyti buvo pakviesta E. R. gyvenimo drauge tapusi R. Ž., kuri davė akivaizdžiai melagingus parodymus, kuriais teismas neturėjo pagrindo remtis. Liudytojas F. R. taip pat davė teismui melagingus parodymus, nes jis puikiai žinojo tiek apie UAB ,,Elito grupė“, tiek apie D. M., kuris kaip UAB ,,Elito grupė“ vadovas, organizavo sutarties, dėl tarpininkavimo parduodant UAB ,,Panemunės projektai“ nekilnojamąjį turtą, vykdymą. Be to, aiškiai matyti, kad R. Ž., tuo metu, kaip UAB ,,Elito grupė“ atstovė, pardavinėjo F. R. turtą, persiuntinėjo dokumentus susijusius su F. R. perkamu turtu ir atliko kitus aktyvius veiksmus, kurie įrodo, kad F. R. šioje byloje duoti parodymai yra melagingi.

10.3.       Ieškovė nesutinka su teismo išvada, jog R. Ž. nėra kreipusis dėl skolos priteisimo už suteiktas tarpininkavimo paslaugas F. R., kas leidžia teismui neabejoti liudytojos nuosekliais parodymas, jog ji neteikė tarpininkavimo paslaugų F. R.. Į bylą pateiktas el. laiškas siųstas iš R. Ž. asmeninio el. pašto (duomenys neskelbtini) į UAB ,,Elito grupė“ el. paštą, patvirtina, kad R. Ž. laiko, kad ji suteikė tarpininkavimo paslaugas. Laiške teigiama – ,,pateikiu sąskaitą apmokėjimui už įvykdytą sandorį (duomenys neskelbtini) klientas F. R.“, prie minėto laiško R. Ž. prisegė 2020 m. balandžio 6 d. išrašytą ir ranka pasirašytą sąskaitą faktūrą, kurioje nurodoma, jog sąskaita yra ,,už konsultavimo, tarpininkavimo paslaugas tarpininkavimo sutartis 2019.06.19 klientas F. R.“. O tai neabejotinai patvirtina, kad R. Ž. suteikė tarpininkavimo paslaugas F. R. įsigyjant turtą ir minėtas klientas yra laikomas ieškovės surastu pirkėju.

11.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Panemunės projektai“ prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

11.1.       Ieškovė turėjo rūpintis reklamavimu, projekto viešinimu, atvirų durų rengimu, taip pat komunikacija susijusia su klientų suradimu. Įsigytą nekilnojamąjį turtą F. R. surado ne pagal skelbimus ar atvirų durų metu, t. y. ne ieškovės pastangų dėka. Pirminė būsto apžiūra įvyko apžiūrint būstą su atsakovės įmonės darbininkais, vėliau bustą apžiūrint F. R. su A. P. kovo 30 dieną. Ieškovė jokiais leistinais įrodymais nepaneigė tokios atsakovės pozicijos, kurias patvirtino liudytojai F. R. ir A. P., todėl atsakovei nekyla pareiga atsiskaityti už paslaugas, kurios nebuvo suteiktos.

11.2.       F. R. į įmonės Elito grupė duomenų bazę buvo įtrauktas kaip potencialus klientas, tik dėl to, kad domėjosi Vėjo namų projektu, nesusijusiu su UAB „Panemunės projektai“. Šias aplinkybes patvirtino F. R. ir liudytoja R. Ž..

11.3.       Ieškovė apeliaciniu skundu kritikuoja teismo įrodymų vertinimą ir tvirtina, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, sprendimą priėmė remiantis neva išimtinai liudytojų R. Ž. ir F. R. parodymais, tačiau akivaizdu, kad liudytojo D. M. abejones keliančių parodymų kritikuoti nenori, jų nevertina bendroje įrodymų visumoje, nors jie prieštarauja pačios ieškovės pozicijai (pradinė ieškovė geriau žino faktines aplinkybes nei teisių perėmėja, todėl ieškovė klaidina teismą). Taigi pati ieškovė pažeidžia šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimą procese ir demonstruoja aiškų nepalankumą patiems liudytojams.

11.4.       Ieškovės nurodomame priede Nr. 25 akivaizdžiai matyti, kad 2019 m. gruodžio 16 d. 15:20 atsakovės direktorius E. R. iš savo el. pašto (duomenys neskelbtini) atsakydamas į ieškovės laišką tema ,,sandorio data“ parašė atsakymą ,,Galime, tik nežinau kada. išrašai bus trečiadieni. Adresus gavome, registru centre priduota. aš pats Vokietijoje šią savaitę. Geros dienos“. Minėtas susirašinėjimas vyko su V. S. (pastaroji yra artimais santykiais susaistyta su pradinės ieškovės direktoriumi D. M.) dėl 7 kotedžo, o ne dėl F. R. pirkto būsto. Atsakovė neneigė bendravimo su ieškove, bendravimas buvo būtinas, nes ieškovė dar ir įsigijo vieną iš atsakovės butų bei ketino ieškovei parduoti sklypą (duomenys neskelbtini). Ieškovė šiuo teikiamu įrodymu nori suklaidinti teismą ir sudaryti įspūdį, kad susirašinėjimas vyko dėl F. R. pirkto namo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

15.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

16.       2023 m. sausio 23 d. gauti ieškovės rašytiniai paaiškinimai, kuriais apeliantė siekia plačiau paaiškinti bylai reikšmingas apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes. Vadovaujantis CPK 302 straipsniu, apeliaciniam procesui taikomos šio kodekso bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios šiame skyriuje nurodytoms taisyklėms. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas įpareigoja apeliantą apeliaciniame skunde nurodyti išsamius apeliacinio skundo teisinius ir faktinius argumentus, kurie pagal CPK 230 straipsnį apibrėžia apeliacijos ribas, o CPK 323 straipsnis imperatyviai draudžia keisti (papildyti) apeliacinį skundą pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Šia nuostata, be kita ko, užtikrinamas šalių procesinis lygiateisiškumas, taip pat proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimas, atsižvelgiant į rašytinę bylos nagrinėjimo apeliaciniame procese formą. Šalies pateikti rašytiniai paaiškinimai, kuriais pateikiami nauji teisiniai ir/ar faktiniai argumentai, pagrindžiantys skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir/ar nepagrįstumą, pagal savo prigimtį yra ne kas kita, kaip apeliacinio skundo papildymas, rašytinių paaiškinimų teikimas apeliacinės instancijos teisme pagal bendrąją taisyklę yra negalimas. Sutikus, kad šalys turi neribotą teisę teikti rašytinius paaiškinimus apeliacinės instancijos teismui pagal CPK 42 straipsnio 1 dalį, ne tik būtų ignoruojamos CPK 323 straipsnio nuostatos, tačiau ir procesas apeliacinės instancijos teisme užtruktų neribotą laiką, kadangi kiekvienu atveju, teismui prijungus prie bylos naujai pateiktus šalies rašytinius paaiškinimus, šalių procesinio lygiateisiškumo principas reikalautų sudaryti kitai proceso šaliai galimybę į juos atsikirsti, dėl šios priežasties atidedant bylos nagrinėjimą. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, taip pat į tai, kad apeliantės rašytiniai paaiškinimai apeliacinės instancijos teismui pateikti dieną prieš byloje paskirtą teismo posėdį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija apeliantės 2023 m. sausio 23 d. pateiktų rašytinių paaiškinimų nepriima.

Dėl atlygio už suteiktas tarpininkavimo paslaugas

17.       Byloje kilo ginčas dėl atsiskaitymo už tarpininkavimo paslaugas, parduodant nekilnojamąjį turtą. Apeliantė nurodė, kad jai tarpininkaujant, tarp atsakovės ir F. R. buvo pasirašyta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis dėl ko apeliantė turi teisę į sutartą atlyginimą, o atsakovė laikėsi pozicijos, kad F. R. nebuvo ieškovės surastas klientas dėl ko atsakovei nekyla pareiga atsiskaityti už nesuteiktas paslaugas.

18.       Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį atlygintina paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus ar vykdyti veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Pagal CK 6.718 straipsnio 1 dalį, teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus. Pagal atlygintinų paslaugų sutartį jų teikėjas įsipareigoja rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo paslaugų rūšies, gali būti susitarta dėl tam tikro nematerialaus rezultato pasiekimo.

19.       Nustatyta, kad UAB „Elito grupė“, kurios teisių perėmėja yra ieškovė Heo Globe Finance Group, ir atsakovė UAB „Panemunės projektai“ 2019 m. balandžio 4 d. sudarė Sutartį dėl nekilnojamojo turto pardavimo paslaugos Nr. EG-20190404/01. Sutarties sudarymo tikslas – nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimas (Sutarties 1 punktas). Sutarties 2.4 punktu šalys susitarė, kad ieškovė ves potencialių turto pirkėjų apskaitą, o visi potencialūs pirkėjai, kuriuos ieškovė informuos apie parduodamą turtą, yra laikomi ieškovės surastais pirkėjais 6 mėnesius po sutarties galiojimo pabaigos (Sutarties 2.4 punktas). Sutartis nutraukta UAB ,,Panemunės projektai“ 2019 m. gruodžio 30 d. vienašaliu pranešimu dėl sutarties nutraukimo (ieškinio priedas Nr. 3). UAB ,,Panemunės projektai“ 2020 m. sausio 10 d. sutartimi pardavė F. R. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Sutarties 2.6 punkte šalys įtvirtino, kad ieškovė bus vienintelė turto pardavimo skelbėja, kas reiškia, jog atsakovė bei jos pavedimu kiti asmenys, nevykdys turto pardavimo.

20.       Sprendžiant tokio pobūdžio ginčą yra svarbu nustatyti, dėl kokių paslaugų susitarė šalys, sudarydamos sutartį, ar jos vienodai suprato ieškovės teikiamų tarpininkavimo paslaugų turinį, koks buvo šalių elgesys sutarties galiojimo metu ir ar sutarties šalys vykdė sutartinius įsipareigojimus, kad būtų pasiektas sutarties tikslas – parduotas nekilnojamasis turtas. Atsakovės teigimu, ji sutartį dėl nekilnojamojo turto pardavimo paslaugos sudarė siekdama, kad ieškovė rūpintųsi statomų namų reklamavimu, projekto viešinimu, atvirų durų rengimu bei komunikacija, susijusia su klientų suradimu. Įvertinus tai, kad ieškovė nekilnojamojo turto rinkoje dirbo ne vienus metus, per tą laiką buvo sukaupusi nemažą klientų bei potencialių klientų, kuriems tiktų atsakovės projektas, bazę – atsakovė už tai buvo pasiryžusi sumokėti ieškovei tarpininkavimo paslaugos mokestį. Iš esmės tokį patį sutarties sudarymo tikslą nurodė ir 2021 m. vasario 9 d. teismo posėdžio metu liudijęs D. M., nurodydamas, kad pagal šalių sutartį apmokėjimas buvo iš sėkmės mokesčio už reklamą ir kitus veiksmus atsakovė nieko nemokėjo. Ieškovė ruošėsi dalyvavimui parodose, buvo padarytos skrajutės, reklaminiai stendai, rengė atvirų durų dienas ir naudojo kitus būdus tam, kad surasti nekilnojamojo turto pirkėjus. Taigi ieškovės sutartos teikti paslaugos tikslas buvo atsakovei priklausančio turto pardavimas, ieškovė, sudarydama sutartį siekė už atitinkamą atlygį surasti pirkėją, kuris įsigytų atsakovei priklausantį turtą. Tuo tarpu atsakovė, sudarydama ginčo paslaugų sutartį su ieškove, siekė, pasinaudodama jos paslaugomis, parduoti nekilnojamąjį turtą, todėl jei būtų nustatyta, kad ieškovė suteikė paslaugas, dėl kurių buvo realiai parduotas turtas, ieškovė turėtų teisę gauti už tai atlyginimą.

21.       Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2019 m. birželio 14 d. atsakovė ir F. R. sudarė preliminarią turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurios sąlygas pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti pasirašyta iki 2019 m. spalio 15 d., turto kaina – 94 900 Eur (el. b., failas 2, psl. 122-128). 2019 m. spalio 28 d. buvo pasirašyta nauja preliminari to paties turto pirkimo – pardavimo sutartis tarp atsakovės ir F. R. (el. b., failas 1, psl. 91-94). 2020 m. sausio 10 d. sudaryta pagrindinė turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini)pirkimo-pardavimo sutartis (ieškinio priedas Nr. 8). Pareiga įrodyti, kad turtas buvo parduotas būtent dėl ieškovės suteiktų paslaugų teko ieškovei, prašančiai priteisti atlygį už suteiktas paslaugas. Ieškovės teigimu, tarpininkavimo paslaugas F. R. įsigyjant turtą suteikė brokerė R. Ž.. Ji įvedė F. R. duomenis į pradinės kreditorės informacinę sistemą. Tuo tarpu tiek atsakovė (jos atstovas) tiek liudytoja apklausta R. Ž., tiek pats turtą įsigijęs asmuo F. R. neigė ieškovės teiginius dėl tarpininkavimo paslaugų įsigyjant turtą suteikimo. Minėtų asmenų teigimu, F. R. nekilnojamąjį turtą surado ne pagal skelbimus, ar atvirų durų metu, o važiuodamas vizualinio kontakto metu, pamatęs namus (duomenys neskelbtini). Pirminė būsto apžiūra įvyko apžiūrint būstą su atsakovės įmonės darbininkais, vėliau bustą apžiūrint F. R. su A. P.. Teigia, kad nei ieškovė, nei jos įgalioti atstovai niekada nebuvo su F. R. apžiūrėti objekto. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad preliminarios sutarties sudarymo metu brokerė R. Ž. jungtinės veiklos sutarties pagrindu teikė nekilnojamojo turto pardavimo paslaugas UAB „Elito grupė“ klientams. Ieškovė savo pozicijai pagrįsti į bylą pateikė kliento kortelę, kurioje įtrauktas F. R. (2021-03-23 DOK-38146). Teisėjų kolegija vertindama šį įrodymą atkreipia dėmesį į tai, kad ties klientu įrašyta pastaba – domina įgulos namukai, kas patvirtina liudytojos R. Ž. ir paties F. R. teiktus paaiškinimus, apie tai, kad liudytoja su klientu susipažino klientui domintis kitu, o ne ginčo nekilnojamuoju turtu. Šią aplinkybę taip pat patvirtino ir liudytoju 2022 m. gegužės 30 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas D. M., nurodydamas, kad kaip klientas F. R. atsirado 2019 m. kovo 30 d., jis kreipėsi į R. Ž. dėl kito turto pardavimo. Nagrinėjimo klausimo kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „Elito grupė“ F. R. kaip savo klientą į apskaitą įtraukė dar iki nekilnojamojo turto pardavimo paslaugos sutarties su atsakove sudarymo. Tačiau aplinkybė, kad F. R. kaip UAB „Elito grupė“ klientas buvo apskaitytas dar iki nekilnojamojo turto pardavimo paslaugos sutarties sudarymo savaime nereiškia, kad šis asmuo negali būti laikomas klientu šalių sudarytos sutarties prasme. Nors atsakovė, liudytojai R. Ž. ir F. R. teismo posėdžių metu neigė, jog ieškovė bendravo, teikė paslaugas F. R., susijusias su ginčo turto įsigijimu, tačiau į bylą pateikti rašytiniai įrodymai prieštarauja minėtų asmenų parodymams. Į bylą yra pateiktos momentinių ekrano nuotraukų kopijos (2021-10-05 DOK-125081), kuriose užfiksuoti „messenger“ susirašinėjimai. Iš pateikto susirašinėjimo matyti, kad R. Ž. 2019 m. birželio 12 d. kreipėsi į D. M., nurodydama „laba D. dėl F. konkrečios kainos reikia jam 6000 Eur avansą įmeta kitoj savaitėj ir pardavus jo butą 60 000 kiti liks bankiniai. Apsiima jis sumokėti notaro paslaugas 12 notarų biure. Dar dėl panemunės kiek kv elektra, nes nori elektrinę kaitlentę montuotis“. 2019 m. birželio 14 d., t. y. tą dieną kai buvo pasirašyta preliminari turto pirkimo-pardavimo sutartis su F. R., R. Ž. parašė D. M. tokio turinio žinutę „labas rytas F. 14.15 val šiandien atvažiuoja iki biuro. Dėl sutarties panemunes kelis punktus nori taisyti. Gal prisijungtum?“. Taigi šie įrodymai patvirtina D. M. pirmosios instancijos teismo posėdžių metu išsakytus teiginius, jog dėl ginčo kotedžo F. R. pardavimo iš UAB „Elito grupė“ pusės bendravo brokerė R. Ž. ir kartu paneigia F. R., R. Ž. teiktus paaiškinimus, jog dėl ginčo kotedžo įsigijimo šie asmenys nebendravo, jų kontaktas buvo tik dėl kitų nekilnojamojo turto objektų. Nors pirmosios instancijos teismo posėdžio metu R. Ž. nurodė, kad aukščiau aptartų žinučių nėra rašiusi ir, kad D. M. turėjo platformos administravimo teises, o žinutės yra paimtos iš bendro įmonės pokalbių platformos, tačiau šie liudytojos teiginiai nesudaro pagrindo abejoti į bylą pateiktų rašytinių įrodymų patikimumu/autentiškumu. Pirma, tai, kad tai yra bendra pokalbių platforma apskritai neturi jokios reikšmės, antra, aplinkybė, kad D. M. turėjo administratoriaus teises ir galėjo ką nori įtraukti į grupę, pašalinti iš jos, ištrinti susirašinėjimus ar jų dalį dar nereiškia, kad jis kaip administratorius turėjo teisę kitų vartotojų vardu (kaip šiuo atveju R. Ž.) rašyti atitinkamo turinio žinutes. Į bylą ieškovė taip pat pateikė tarp F. R. ir UAB „Panemunės projektai“ 2019 m. birželio 14 d. sudarytos preliminarios sutarties kopijas, viena iš jų tik su F. R. parašu, kita – su abiejų šalių parašais. Kas vėl gi sudaro pagrindą spręsti, jog UAB „Elito grupė“ vis tik teikė tarpininkavimo paslaugas parduodant kotedžą F. R.. Kokiu kitu būdu, nei, kad paaiškino D. M. nurodydamas dalyvavęs pasirašant šias sutartis, UAB „Elito grupė“ įgijo minėtų sutarčių kopijas, nei atsakovė nei liudytojai F. R. ir R. Ž., negalėjo nurodyti. Byloje taip pat pateikta elektroninio laiško kopija 2019 m. birželio 11 d. išsiųsta iš R. Ž. elektroninio pašto F. R., kurio tema „panemunės kotedžo rezervacija“, el. laiške informuojama, kad dėl kainos D. kalbės su statytoju, čia sutartis tam, kad jums rezervuojam ir reikalingas avansas. Signalizacijos laidai bus ištampyti, planai bus ant sutarties (2020-05-14 DOK-56451).

22.       Dar daugiau į bylą taip pat pateikta elektroninio laiško kopija, 2020 m. balandžio 7 d. išsiųsta iš R. Ž. elektroninio pašto UAB „Elito grupė“, kuriame nurodoma „pateikiu sąskaitą apmokėjimui už įvykdytą sandorį (duomenys neskelbtini) klientas F. R.“ bei prie šio laiško pridėta sąskaitos kopija už konsultavimo, tarpininkavimo paslaugas tarpininkavimo sutartis klientas F. R. (2020-11-11 DOK-133558). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu R. Ž. teigė elektroninio laiško ir sąskaitos nesiuntusi, tačiau tokie deklaratyvūs teiginiai nesudaro pagrindo nesivadovauti į bylą pateiktu rašytiniu įrodymų. Priešingai nei sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. M. paneigė, kad galėjo jungtis prie R. Ž. elektroninio pašto (el. pašto (duomenys neskelbtini)). Be to, iš į bylą pateiktų liudytojos kontaktinių duomenų (2021-01-14 DOK-5306) matyti, kad ir šiuo metu liudytoja naudoja tą patį elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini), kas sudaro pagrindą abejoti liudytojos parodymais, jog kiti asmenys gali laisvai prisijunti prie jos elektroninio pašto ir iš jo išsiųsti pageidaujamo turinio laiškus.

23.       Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį atsižvelgė į tai, kad nors liudytojos R. Ž. ir buvusios darbovietės UAB „Elito grupė“ santykiai konfliktiški, tačiau liudytojai nesant kreipusis dėl skolos priteisimo už suteiktas tarpininkavimo paslaugas F. R., sprendė esant pagrindu neabejoti liudytojos parodymais, jog ji neteikė tarpininkavimo paslaugų F. R.. Teisėjų kolegija nepritaria šiam pirmosios instancijos įrodymų vertinimui. Visų pirma, iš byloje surinktų įrodymų matyti, ne tik tai, kad R. Ž. ir buvusios darbovietės santykiai yra konfliktiški bet ir tai, kad liudytoją ir atsakovę UAB „Panemunės projektai“ sieja tam tikri santykiai, kurių pobūdį atskleisti liudytoja vengė. Iš į bylą pateikto 2020 m. balandžio 29 d. notaro liudijimo, matyti tik tai, kad liudytoja nuo 2020 m. kovo 14 d. buvo įgaliota UAB „Panemunės projektai“ atstovė, veikianti pagal notariškai patvirtintą įgaliojimą (el. b., failas 2, b. l. 68). Byla, kurioje R. Ž. kreipėsi dėl skolos už atliktus tarpininkavimo darbus priteisimo (c. b. Nr. e2-12205-584/2020), pradėta 2020 m. balandžio 23 d. t. y. jau po nagrinėjamos bylos iškėlimo ir jau po to, kai liudytoja įgaliojimo pagrindu veikė UAB „Panemunės projektai“ interesais. Šioje byloje prašomas priteisti atlygis už suteiktas paslaugas daugiau nei 3000 Eur viršija brokerio komisinio užmokesčio dalį. Taigi aplinkybė, kad R. Ž. nesikreipė dėl skolos už suteiktas paslaugas klientui F. R. priteisimo savaime nereiškia, kad nebuvo kreiptasi dėl to, kad tokios paslaugos nebuvo teikiamos.

24.       Vertinant liudytojo F. R. parodymų patikimumą teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šis asmuo nors ir teigė nebendravęs nei su D. M. nei su R. Ž. dėl ginčo turto įsigijimo, tačiau kokiu būdu jo pasirašytų preliminarių sutarčių kopijos atsirado pas UAB „Elito grupė“ negalėjo paaiškinti. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas nėra susijęs su liudytojui priklausiusio nekilnojamojo turto (buto, esančio (duomenys neskelbtini)), pardavimu, tačiau aplinkybės, kurias nurodė liudytojas yra svarbios vertinant šio asmens parodymų patikimumą. Liudytojas nurodė, kad nebuvo pasirašęs tarpininkavimo sutarties dėl jam priklausiusio buto pardavimo, tačiau byloje yra pateikta 2019 m. balandžio 3 d. tarp UAB „Panemunės projektai“ ir F. R. sudaryta sutarties dėl nekilnojamojo turto pardavimo paslaugos kopija su šalių parašais (2020-05-29 DOK-63348). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paklaustas apie šios sutarties sudarymo faktą ir aplinkybes liudytojas nurodė, kad nepamena, gal čia kokia klaida ir pan., tokiu būdu negalėdamas nurodyti jokių objektyvių priežasčių lėmusių jo teiginių prieštaravimą pateiktam rašytiniam įrodymui.

25.       Nagrinėjamoje byloje atsakovė laikėsi pozicijos, kad UAB „Elito grupė“ neturėjo išskirtinės teisės pardavinėti būstų, o sutartyje buvo numatyta vienintelė ieškovės privilegija, kad statytojas pats nepublikuos skelbimų, tačiau ši pozicija prieštarauja šalių sudarytos sutarties sąlygų turiniui. Sutarties šalys 2.6 punkte susitarė, kad UAB „Elito grupė“ bus vienintele turto pardavimo skelbėja, o tai reiškia, jog atsakovė bei jos pavedimu kiti asmenys nevykdys sutartyje nurodyto turto pardavimo. Taigi šia sutartimi atsakovė nedviprasmiškai suteikė išskirtinę teisę turtą pardavinėti UAB „Elito grupė“ ir kartu įsipareigojo pati turto nepardavinėti ir nepavesti to daryti kitiems asmenims.

26.       Nagrinėjamo klausimo kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog aplinkybė, kad su F. R. 2019 m. spalio 28 d. buvo pasirašyta nauja preliminari to paties turto pirkimo – pardavimo sutartis ir tik tada sudaryta turto pirkimo-pardavimo sutartis nepanaikina atsakovės pareigos apmokėti už suteiktas paslaugas. Nustatyta, kad pagal tarp UAB „Panemunės projektai“ ir F. R. sudarytą 2019 m. birželio 14 d. preliminarią sutartį pagrindinė turto pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Kaip paaiškino pats F. R. – jo netenkino statytojo vėlavimas atlikti sutartus darbus. Tačiau 2019 m. spalio 28 d. buvo pasirašyta nauja preliminari to paties turto, tomis pačiomis sąlygomis pirkimo – pardavimo sutartis tarp atsakovės ir F. R.. Pirkimo ­– pardavimo sandoris įvykęs. Taigi turtas buvo parduotas, UAB „Elito grupė“ įvykdė savo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kas lemia jog atsakovei kilo pareiga vykdyti jai iš sutarties kylančias prievoles. Kadangi ginčo sutartis buvo nutraukta 2019 m. gruodžio 30 d. atsakovės pranešimu, o buto esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis su pirkėju F. R. sudaryta 2020 m. sausio 10 d. tai šis pirkėjas pagal Sutarties sąlygas yra UAB „Elito grupė“ surastas pirkėjas.

27.       Kadangi Sutarties tikslas – parduoti sutartus turto objektus buvo įvykdytas, tai už UAB „Elito grupė“ suteiktas paslaugas dėl ginčo objekto atsakovė turi atsiskaityti Sutarties Priede Nr. 1 numatyta tvarka (CK 6.720 straipsnis). Sutarties Priede Nr. 1 numatyta, kad atsiskaityta turi būti per 3 darbo dienas po pilno atsiskaitymo su atsakove. Duomenų apie neatsiskaitymą nėra, todėl atsakovei atsirado pareiga įvykdyti savo sutartinį įsipareigojimą – sumokėti sutartą komisinį atlygį (3 875 Eur) dėl ko reikalavimas priteisti skolą pripažintinas pagrįstu ir tenkinamas. Ginčų dėl reikalaujamo komisinio atlyginimo dydžio paskaičiavimo nekilo. Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vadinamas procesinėmis palūkanomis, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamos ir 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2020 m. vasario 18 d. (teismo įsakymo išdavimo dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2, 3 dalys, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

28.       Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas priimamas naujas teismo sprendimas – ieškinys tenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

29.       Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

30.       Pirmosios instancijos teisme ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 163 Eur žyminio mokesčio ir 1250 Eur advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidų (30 Eur už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, 400 Eur už ieškinio parengimą, 400 Eur už dubliko parengimą, 270 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose, 150 Eur už pasirengimą baigiamosioms kalboms) (2020-02-17 CBP-3470, 2020-03-23 DOK-37508, 2021-03-23 DOK-36791). Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, advokato galimas darbo ir laiko sąnaudas. Nagrinėjamu atveju išlaidos, susijusios su advokato padėjėjo teisine pagalba, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių už procesinių dokumentų paruošimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose dydžių. Atstovavimo išlaidų dydis nėra pernelyg didelis ir neprotingas, atitinka byloje suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir apimtį Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 1 413 Eur (163 Eur žyminio mokesčio ir 1250 atstovavimo išlaidų) dydžio bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme. Taip pat iš atsakovės priteisiama 6,41 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 6 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis, 98 straipsnis). Išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662.

31.       Teikdama apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 87 Eur žyminio mokesčio. Apeliacinėje instancijoje ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Panemunės projektai“ (įmonės kodas 304415986, buveinė (duomenys neskelbtini)) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „HEO Globe Finance Group“ (įmonės kodas 305429896, buveinė (duomenys neskelbtini)) 3 875 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų septyniasdešimt penkių eurų) skolą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. vasario 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 413 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų trylikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Panemunės projektai“ (įmonės kodas 304415986, buveinė (duomenys neskelbtini)) valstybei 6,41 Eur (šešių eurų 41 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Panemunės projektai“ (įmonės kodas 304415986, buveinė (duomenys neskelbtini)) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „HEO Globe Finance Group“ (įmonės kodas 305429896, buveinė (duomenys neskelbtini)) 87 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.