Baudžiamoji byla Nr. 1-1063-725/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08797-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 

1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.20.13; 1.2.25.6; 2.1.8; 2.3.4.3;

2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.12.2.8

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 18 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Bliūdžiuvienė,

sekretoriaujant Aurijai Morkūnaitei, 

dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai,

kaltinamajam D. K., jo gynėjai advokatei Marytei Vietaitei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1976 m. spalio 1 d. Kaišiadorių r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

- 2013 m. rugpjūčio 12 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 10 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. 2014 m. liepos 7 d. bausmę atlikęs;

- 2017 m. rugsėjo 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, paskirta bausmė – 60 MGL (2 259,60 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta galutinė bausmė – 40 MGL (1 506,40 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, ir paskirta galutinė bausmė – 38 MGL (1 431,08 Eur) dydžio bauda, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, konfiskuotas automobilis, bauda sumokėta, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 2811 straipsnio 1 dalyje, BK 243 straipsnyje, padarymu.

Teismas

n u s t a t ė :

D. K. 2020 m. vasario 29 d. 19.35 val. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį ,,VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas daugiau negu 1,5 promilių neblaivumas – alkotesteriu ,,Alcotest 6810“ (patikros sertifikato Nr. 1172892) nustatyta 2,60 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis D. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad galėjo būti 2019 m. vasario 29 d. apie 19.30 val. vairavo automobilį ,,VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybes teise priklauso M. K., kuris šį automobilį buvo palikęs pas D. K. autoservise sutvarkyti. D. K. prieš vairuojant minėtą automobilį buvo išgėręs 350 g brendžio ir apie 2–3 butelius alaus. D. K. automobilį vairavo neturėdamas M. K. leidimo, pastarajam nežinant. D. K. mano, kad su alkoholiu problemų neturi, nurodė, kad stengsis sumažinti alkoholio vartojimą, dėl savo veiksmų gailisi, žino, kad negalima važinėti išgėrus.

Be kaltinamojo D. K. parodymų jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Liudytojas V. T., apklaustas tyrimo metu, parodė, kad jis pastebėjo, jog automobilis „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), keistai manevruoja, todėl, automobiliui sustojus, jis nubėgo prie automobilio ir ištraukė raktelius. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, todėl jis iškvietė policiją. V. T. visą laiką stebėjo vairuotoją, jam paėmus raktelius, vairuotojas alkoholio nevartojo (b. l. 54).

2020 m. vasario 29 d. apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) apžiūrėtas automobilis – ,,VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 26–29).

Alkotesterio kvite užfiksuota, kad D. K. 2020 m. vasario 29 d. 19.51 val. nustatytas 2,71 promilių girtumas, 20.08 val. – 2,60 promilių girtumas (b. l. 58–59).

VšĮ ,,Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad vidutinė transporto priemonės ,,VW Golf“, 2003 m. laidos, kaina Lietuvoje 1 495 Eur (be PVM) (b. l. 51).

Transporto priemonės pridavimo-priėmimo akte nurodyta, kad automobilis ,,VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), perduotas saugojimui UAB ,,Augenas“, Technikos g. 18A, Kaunas (b. l. 49).

VĮ ,,Regitra“ pažymoje nurodyta, kad automobilio ,,VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra M. K. (b. l. 50).

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus pranešime dėl baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo nurodyta, jog D. K. Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams. D. K., būdamas supažindintas su Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriaus sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros 2017 m. lapkričio 08 d. planu Nr. KP-1184, piktybiškai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 2020 m. vasario 29 d. apie 19.35 val. Kauno r., sav., Garliavos apyl. sen., Pagirių k., Pagirių ir Šermukšnių gatvių sankirtoje, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį ,,VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones (b. l. 18–24).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas D. K. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonės būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis D. K. savo kaltę visiškai pripažino, jo kaltę taip pat patvirtina liudytojo V. T. parodymai, alkoholio kiekio matuoklio duomenys ir kiti rašytiniai įrodymai. D. K. veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis.

Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamasis D. K. 2020 m. vasario 29 d., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,60 promilių neblaivumas. Tokiais veiksmais kaltinamasis D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

Dėl kaltinimo pagal BK 243 straipsnį

Be to, D. K. buvo kaltinamas, jog, žinodamas, kad 2020 m. vasario 29 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas trejus metus vairuoti kelių transporto priemones, bei būdamas supažindintas su Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriaus sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros 2017 m. lapkričio 08 d. planu Nr. KP-1184, piktybiškai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 2020 m. vasario 29 d. apie 19.35 val. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones.

Lietuvos Respublikos BK 243 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už vengimą atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Vis tik būtina įvertinti, ar veikos, kuria asmuo kaltinamas pagal BK 243 straipsnį, pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).

Taigi ir tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį.

Pažymėtina, kad vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., išplėstinės septynių teisėjų kolegijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012). Kasacinės instancijos teismas be to, išaiškino, kad sistemiškai aiškinant baudžiamojo įstatymo nuostatas, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius ir kai nėra teisinių kliūčių jiems taikyti.

Pažymėtina, kad už transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, atsakomybė numatyta ANK 424 straipsnio 3 dalyje. Todėl tais atvejais, kai asmens, pažeidusio draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, veiksmų nėra pagrindo laikyti tiek pavojingais, kad būtų pagrindas taikyti jo atžvilgiu baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį, svarstytina dėl to asmens atsakomybės pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018).

Nagrinėjamu atveju D. K. Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu buvo paskirta baudžiamojo poveikio – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad D. K. 2020 m. vasario 29 d. pirmą kartą pažeidė teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Todėl D. K. pirmą kartą padarytas šio draudimo pažeidimas nėra piktavališkas. Pažymėtina, kad tai buvo vienkartinis tokio pobūdžio D. K. padarytas pažeidimas per beveik 2 metų 6 mėnesių laikotarpį. Tokie D. K. veiksmai, dėl kurių jis buvo kaltinamas pagal BK 243 straipsnį, nelaikytini tiek pavojingais, kad būtų pagrindas jam taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį, todėl D. K. šioje dalyje yra išteisintinas, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamasis D. K. padarė vieną tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą, teistas (b. l. 100–110), administracine tvarka nebaustas (b. l. 111), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos stacionare nuo 2005 m. sausio 1 d. nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b. l. 116), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neužregistruotas (b. l. 114). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nors D. K. 2017 m. rugsėjo 27 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas už analogiško nusikaltimo padarymą, tačiau padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltu prisipažino ir posėdžio metu teigė, kad jau pasimokė, padarė teigiamas išvadas, nusikaltimą padarė praėjus daugiau kaip dvejiems metams po ankstesnio teismo procesinio sprendimo jo atžvilgiu priėmimo, kaltinamasis paskirtą baudą yra sumokėjęs, administracine tvarka nebaustas, dirba UAB ,,Maksauto“ (nuo 2018 m. gruodžio 14 d.), kas teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo elgesiui teigiamos įtakos turės ir švelnesnė straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis, todėl kaltinamajam skirtina bausmė – bauda. Atsižvelgus į aukščiau minėtas aplinkybes, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės vidurkis.

Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, be to, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsnio 1, 2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Nors kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, tačiau vairavo automobilį, kai buvo nustatytas gana nemažas neblaivumas (2,60 promilių neblaivumas), paskutinį kartą jis yra teistas už to paties nusikaltimo padarymą, jam teismo nuosprendžiu buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, kaltinamasis teigiamų išvadų nepadarė, todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise, nustatytinas didesnis nei vidurkis.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad D. K. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 2811 straipsnio 1 dalyje, buvo padarytas kaltininkui vairuojant automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pagal BK 72 straipsnį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Todėl transporto priemonė – automobilis ,,VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atitinka BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Tačiau konkrečiu atveju nustatyta, kad konfiskuotinas turtas – automobilis „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso ne kaltinamajam, o M. K., kuris automobilio kaltinamajam nedavė, kaltinamasis automobilį pasiėmė be automobilio savininko žinios. BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Esant nurodytoms aplinkybėms, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto, t. y. nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkanti pinigų suma – 1 495 Eur – vidutinė tokios markės transporto priemonės kaina Lietuvoje be PVM (VšĮ „Emprekis” pažyma, b. l. 51).

Teismas pažymi, kad minėtos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas jokiu būdu nereiškia neproporcingai griežtos poveikio priemonės. Teismo įsitikinimu, šioje situacijoje visuomenės ir kaltinamojo interesų pusiausvyra būtų pažeista, jei iš pastarojo nebūtų išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti piniginė suma, nes taip būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslo.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme D. K. išbūtas laikas nuo 2020 m. vasario 29 d. 19.50 val. iki 2020 m. kovo 1 d. 15.50 val. (b. l. 65-66).

Daiktas, turintis reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus – automobilis „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomas UAB ,,Augenas“ aikštelėje, esančioje Technikos g. 18A, Kaune (b. l. 49), grąžintinas M. K..

Teismas, vadovaudamasis BPK 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 428 straipsniu, 432 straipsniu, 

n u s p r e n d ž i a :

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 72 MGL (3 600 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 48 MGL (2 400 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti D. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. vasario 29 d. 19.50 val. iki 2020 m. kovo 1 d. 15.50 val., tai yra vieną parą, ir laikyti, kad galutinė bausmė – 46 MGL (2 300 Eur) dydžio bauda.

Įpareigoti D. K. per 6 (šešis) mėnesius nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. 

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti D. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (keturiems) metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti valstybės naudai iš D. K. konfiskuotino turto – automobilio „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 495 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt penkis eurus).

Išaiškinti D. K., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (1 495 Eur), nuosprendžiui įsiteisėjus, turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjęs nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, ji bus išieškoma priverstinai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

D. K. pagal BK 243 straipsnį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Informuoti valstybės įmonę „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones D. K. atėmimą 4 (keturiems) metams.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkui M. K..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                            Živilė Bliūdžiuvienė