Civilinė byla Nr. e2-9542-1206/2025
Teisminio proceso Nr. 2-77-3-00764-2025-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.11.5; 3.2.6.1; 3.2.6.10; 3.4.1.10
(S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugpjūčio 7 d.
Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Žaneta Škutienė, veikdama Klaipėdos apylinkės teismo vardu, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RYWAL LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kevija“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „RYWAL LT“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo.
2. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. gegužės 12 d. civilinėje byloje Nr. eL2-7676-1206/2025 priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė ieškovės prašymu išieškoti iš atsakovės UAB „Kevija“ (toliau – atsakovė) 3 031,66 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 031,66 Eur) nuo 2025 m. gegužės 12 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 238,80 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai.
3. Atsakovė 2025 m. gegužės 30 d. pateikė teismui prieštaravimus dėl 2025 m. gegužės 12 d. teismo įsakymo.
4. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovės priteisti 3 031,66 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas: 68 Eur žyminį mokestį, 217,80 Eur išlaidas už pareiškimo dėl teismo įsakymo parengimą, 726,00 Eur išlaidas už ieškinio parengimą. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė pardavė, o atsakovė nupirko prekių už 3 548,90 Eur sumą pagal 2024 m. spalio 31 d. – 2024 m. lapkričio 21 d. laikotarpio sąskaitas-faktūras. Atsakovė prekes iš ieškovės priėmė kaip tinkamas ir kokybiškas, tačiau iki šiol už jas neatsiskaitė ir liko skolinga 3 031,66 Eur. 2025 m. vasario 21 d. Tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktu šalys patvirtino skolą, tačiau atsakovė ir toliau delsia atsiskaityti.
5. Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo iš dalies sutinka su ieškiniu ir prašo jį tenkinti iš dalies – priteisti iš atsakovės 3 031,66 Eur skolos, 6 procentų dydžio palūkanas, ieškinio dalį dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti iš dalies – bylinėjimosi išlaidų sumą už ieškinio ir pareiškimo dėl teismo įsakymo parengimą sumažinti iki 400 Eur. Atsiliepime nurodė, kad skolos dydžio neginčija ir su juo sutinka, tačiau šiuo metu yra įmonėje susiklosčiusi sunki finansinė padėtis, todėl visos skolos sumos dėl finansinės padėties sumokėti negali ir prašo teismo skolos sumokėjimą atsakovei išdėstyti 6 mėnesių laikotarpiui.
6. Ieškovė pateikė savo poziciją dėl atsakovės atsiliepimo, nurodydama, kad nesutinka nei su bylinėjimosi išlaidų sumažinimu, nei su teismo sprendimo vykdymo išdėstymu, prašė priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas bei skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad reikalaujama priteisti skolos suma – 3 031,66 Eur – nėra didėlė atsakovei kaip juridiniam asmeniu, įvertinus atsakovės atsiliepime nurodomą jos veiklos apimtį, turimų darbuotojų skaičių ir pan. Nurodyta skola susidarė dar 2024-10-31 – 2024-11-21 laikotarpiu, atsakovei ji buvo žinoma ir jos neginčijama jau daugiau nei prieš pusmetį, todėl iki šios dienos atsakovė turėjo pakankamai laiko rasti galimybių atsiskaityti su ieškove. Atsakovė neįrodė, kad dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių jos finansinė padėtis yra tokia sunki ir tokia sudėtinga, jog ieškovei priteistos 3 031,66 Eur skolos mokėjimo neišdėstymas sukeltų atsakovei itin sunkias pasekmes, kartu atsakovė neįrodė, jog ateityje jos finansinė padėtis pagerės ir skola bus grąžinta nustatytu terminu.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkintinas visiškai
7. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Vienas iš nurodytų principų –dispozityvumo principas lemia proceso šalies – atsakovo – teisę pripažinti ieškinį (CPK 140 straipsnio 2 dalis).
8. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio pripažinimas yra ieškovo reikalavimo pagrįstumo besąlygiškas pripažinimas. Atsakovui pripažinus ieškinį, tarp bylos šalių nebelieka ginčo, kurio nagrinėjimui yra skirtos rungimosi principu pagrįstos ieškinio teisenos taisyklės. Todėl šioje dalyje, kurioje atsakovė pripažino ieškinio reikalavimus teismas surašo sutrumpintus teismo sprendimo motyvus, nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus (CPK 268 straipsnio 5 dalis). Kitoje dalyje (t. y. dėl bylinėjimosi išlaidų) teismas sutrumpintų motyvų nesurašo, kadangi šioje dalyje atsakovė nesutiko su ieškovės nurodytu (prašomu priteisti) bylinėjimosi išlaidų (konkrečiai už advokato teisines paslaugas) dydžiu, o taip pat prašo išdėstyti teismo sprendimu priteisiamą skolą.
9. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė 2024 m. spalio 21 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. RYW 145493 1 164,75 Eur sumai, 2024 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. RYW 145547 78,65 Eur sumai, 2024 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. RYW 145668 78,65 Eur sumai, 2024 m. lapkričio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. RYW 146455 2 226,85 Eur sumai. Atsakovei atsiskaičius iš dalies, ji liko skolinga ieškovei iš viso 3 031,66 Eur.
10. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, jog tarp šalių susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, t. y. ieškovė pardavė, o atsakovė nupirko tam tikras prekes. Atsakovei perduotų prekių kiekius ir kainas patvirtina į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros. Duomenų apie skolos sumokėjimą ieškovei byloje nėra (CPK 177, 178 straipsniai).
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio nuostatas, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
12. Kadangi atsakovė savo sutartinės prievolės atsiskaityti už gautas prekes tinkamai neįvykdė ir skolą pripažįsta, tai yra pagrindas iš jos priteisti ieškovei 3 031,66 Eur skolą (CK 6.305, 6.314 straipsniai, 6.344 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai).
13. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jos priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
14. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad byloje ieškovė patyrė 1 592,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų 68,00 Eur žyminį mokestį, 217,80 Eur išlaidas už pareiškimo dėl teismo įsakymo parengimą, 726,00 Eur išlaidas už ieškinio parengimą, 580,80 Eur už pozicijos dėl atsiliepimo išdėstymą. Šias išlaidas ieškovė prašo priteisti iš atsakovės.
15. Atsakovė pateiktu atsiliepimu prašo bylinėjimosi išlaidų sumą už ieškinio ir pareiškimo dėl teismo įsakymo parengimą sumažinti iki 400 Eur.
16. Vertinant šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokatų teisines paslaugas, teismas pažymi, kad CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
17. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacija) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis).
18. Teismas, vertindamas šiuo atveju ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą, susipažinęs su pateiktais įrodymais, nustatė, kad ieškovės išlaidas pagrindžiantys įrodymai pateikti, nurodyti dydžiai neviršija rekomendacinių dydžių, todėl laikoma, kad patirtos 1 545,60 Eur bendros bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą yra pagrįstos ir nėra pagrindo jų mažinti. Pažymėtina, kad 2025 m. gegužės 12 d. teismo įsakymu nutarta ieškovės prašymu išieškoti iš atsakovės ieškovės naudai 238,80 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurių mažinti nėra pagrindo. Atsakovei pareiškus prieštaravimus (nors atsiliepimu visą skolą atsakovė pripažino), ieškovė buvo priversta pateikti ieškinį, už kurio parengimą patyrė papildomai 726,00 Eur išlaidas, o atsakovei nesutikus su ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžiu bei paprašius išdėstyti skolos mokėjimą 6 mėnesiams, ieškovė papildomai patyrė 580,80 Eur išlaidas už pozicijos dėl atsakovės atsiliepime suformuotų prašymų pateikimą. Kadangi teismo sprendimu ieškinys tenkinamas visiškai, ieškovės naudai iš atsakovės papildomai priteisiamos 726,00 Eur bylinėjimosi išlaidos už ieškinio parengimą ir 580,80 Eur už ieškovės poziciją dėl atsiliepimo. Atsakovės bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
19. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 68,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
20. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje valstybė neturėjo (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis).
Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo
21. Atsakovė prašo sprendimo įvykdymą išdėstyti 6 mėnesių terminui nuo sprendimo priėmimo dienos.
22. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo aktualūs yra ir CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
23. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, o vien turtinė padėtis negali lemti būtino sprendimo įvykdymo išdėstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti šalies, kurios naudai jis priimtas, interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
24. Prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą atsakovė motyvuoja sunkia finansine padėtimi bei galimybe sumokėti skolą per ilgesnį laiką. Nors atsakovė pateikė teismui 2023, 2024, 2025 metų pelno (nuostolių) ataskaitas, iš kurių matyti, jog atsakovė 2023 ir 2024 metais turėjo didelius nuostolius ir lyginant 2023 ir 2024 metus tie nuostoliai mažėjo, tačiau pasisakytina, jog minėti nuostoliai ir liko. Atsakovė įrodinėja, jog dabartinė finansinė atsakovės padėtis yra gerėjanti, t. y. 2025 m. atsakovė vykdo veiklą pelningai, tačiau iš viešai prieinamų duomenų www.rekvizitai.vz.lt duomenų matyti, jog sprendimo priėmimo dienai atsakovė turi 9 310,96 Eur skolą Sodrai (VSDFV) bei 1 893,85 Eur pradelstą nepriemoką VMI. Be to, iš abiejų šalių pateiktų paaiškinimų ir rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovė turi ir daug kitų kreditorių, kuriems atsakovė turi pakankamai didelę sumą vykdytinų įsipareigojimų. Šių aplinkybių neneigia ir atsakovė, nurodydama, jog kitiems kreditoriams įsipareigojimus vykdo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų galima spręsti, kad atsakovė turi mokumo problemų ir šiuo metu. Visgi tikėtinai sudėtinga atsakovės finansinė padėtis nėra besąlyginis pagrindas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.
25. Su ieškove atsakovė turėjo atsiskaityti iki 2024 m. gruodžio 21 d. Nuo 2024 m. gruodžio 21 d. iki 2025 m. sausio 21 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto pasirašymo dienos, atsakovė nepadengė jokios įsiskolinimo sumos, nuo 2025 m. sausio 21 d. iki kreipimosi su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo (2025 m. gegužės 9 d.) pagal šalių paaiškinimus, dėl kurių ginčo tarp šalių nėra, atsakovė sumokėjo tik 500 Eur dalį skolos, o nuo 2025 m. gegužės 12 d. teismo įsakymo išdavimo iki šiol nėra sumokėjusi jokios skolos dalies ir priešingų duomenų teismui nepateikta. Taigi ieškovės interesus atsakovė pažeidžia ilgą laiką. Nėra pagrindo spręsti, kad atsakovei turėtų būti suteiktas dar papildomas šešių mėnesių terminas skolai apmokėti. Juolab, kad atsakovė nepateikė objektyvių ir realiai pagrįstų įrodymų, jog iš tiesų būtų pajėgi gera valia įvykdyti prievolę per papildomą terminą. Atsakovės pateiktos šiais metais planuojamos gauti pajamos yra tik hipotetinės ir numatomos preliminariai gauti, tačiau tai nepatvirtina fakto, jog minėtas pajamas atsakovė ir gaus. Nors atsakovė skolą pripažino ir teigė galinti atlikti mokėjimus ieškovei per 6 mėnesius, tačiau bylos duomenimis jokių, net ir minimalių mokėjimų ieškovei nuo bylos iškėlimo iki šiol atsakovė nėra atlikusi. Svarbu ir tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų kad pinigines lėšas ir uždirbtą pelną proporcingai skirsto visiems kreditoriams ir laikosi jų lygiateisiškumo. Viešoje erdvėje www.rekvizitai.vz.lt yra duomenys, patvirtinantys, kad atsakovė 2025 m. 1-6 mėn. mokėjo 25 158,86 Eur mokesčių VMI, tačiau, kaip minėta, atsakovei jokių įmokų neatliko. Todėl teismo vertinimu, patenkinus atsakovės prašymą, būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra, atsakovei sudarytos prielaidos piktnaudžiauti savo padėtimi. Dėl to, atsakovės prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą netenkinamas.
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesu
26. Ieškovė prašo skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo, o vėliau sutinkant su pareikštu ieškiniu.
27. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius.
28. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes.
29. Ieškovė prašo skirti atsakovei baudą už pateiktus prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo, o vėliau pateikus ieškinį po prieštaravimų, dėl atsakovės su ieškinio reikalavimais sutikimo, nes tokiais veiksmais atsakovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis (sąmoningai reiškia nemotyvuotus prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo nesant ginčo tarp šalių, nes su pareikštu ieškiniu sutiko), todėl jai turėtų būti skirtina bauda (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
30. Pažymėtina, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; kt.).
31. Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką ir nagrinėjamos bylos medžiagą, taip pat, dalyvaujančių byloje asmenų procesinius dokumentus, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovės pateikti prieštaravimai dėl priimto teismo įsakymo ir vėlesnis sutikimas su ieškovės pareikštu ieškiniu negali būti vertinami kaip akivaizdžiai nesąžiningai pareikšti nepagrįsti atsakovės prieštaravimai – atsakovė turėjo procesinę teisę pagal įstatymą reikšti prieštaravimus dėl išduoto teismo įsakymo (CPK 439 straipsnis), o vėliau ir sutikti su pareikštu ieškiniu (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 2 dalis), todėl ieškovės prašymas skirti baudą atsakovei atmestinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 284 straipsniu, 441 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kevija“ juridinio asmens kodas 300113061, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „RYWAL LT“, juridinio asmens kodas 301523654, 3 031,66 Eur (trijų tūkstančių trisdešimt vieno euro 66 ct) skolą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. gegužės 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 592,60 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Netenkinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kevija“ prašymo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo.
Netenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RYWAL LT“ prašymo dėl baudos skyrimo atsakovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.
Teisėja Žaneta Škutienė