Administracinė byla Nr. eI3-98-279/2022
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00172-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 43.7.;15.8.;
55.1.3
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. sausio 5 d.
Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, K. T., S. K. T., A. Ž., trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl termino atnaujinimo, administracinių aktų panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Teismas
n u s t a t ė :
Šalys teismo posėdyje nedalyvauja, joms apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.
Pareiškėjas Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, ginantis viešąjį interesą (toliau- ir Prokuroras), teismui paduotu pareiškimu prašė:
1) panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) Lietuvos Žemės ūkio ministerijos 1992 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria E. V. V., V. atstatytos nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 0,1370 ha patenkančią į valstybinės reikšmės kelią - rajoninį kelią Nr. (duomenys neskelbtini);
2) panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) Lietuvos Respublikos Utenos rajono valdybos 1993 m. kovo 22 d. potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo E. V. V., V. atstatytos nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dalį, 0,1370 ha patenkančią į valstybinės reikšmės kelią - rajoninį kelią Nr. (duomenys neskelbtini).
3) panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) Utenos apskrities viršininko 2005 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo duomenų patvirtinimo Utenos rajone“ dalį, kuria patvirtinti kadastro duomenys 0,1370 ha plotui 5,0767 ha žemės sklype unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), patenkančiam į valstybinės reikšmės kelią- rajoninį kelią Nr. (duomenys neskelbtini).
4) pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2008 m. spalio 29 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria A. Ž. po E. V. V. mirties paveldėjo 0,1370 ha dalį iš 5,0767 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), patenkančią į valstybinės reikšmės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) juostos užimtą žemę.
5) pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2018 m. liepos 2 d. žemės sklypo su priestatais pirkimo- pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kuria A. Ž. pardavė K. T. ir S. K. T. 0,1370 ha dalį iš 5,0767 ha žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), patenkančią į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) juostos užimtą žemę.
6) taikyti restituciją : grąžinti natūra Lietuvos valstybės nuosavybėn 0,1370 ha dalį iš 5,0767 ha žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuri patenka į valstybinės reikšmės rajoninį kelią Nr. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos valstybės priteisti K. T. ir S. K. T. 90,40 Eur.
Prokuroras pareiškime nurodė, kad Panevėžio apygardos prokuratūroje atlikus tyrimą dėl valstybinės reikšmės kelio Nr. (duomenys neskelbtini) dalies patekimo privačion nuosavybėn pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos prašymą ir tyrimo metu surinktus duomenis nustatyta, kad 1992 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) E. V. V., V. atstatytos nuosavybės teisės į jo turėtą žemę 9,90 ha ir mišką 2,97 ha, esančius (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos Utenos rajono valdybos 1993 m. kovo 22 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini), E. V. V., V. suteikta naudotis 16,30 ha ploto, iš jo 13 ha suteikta naudotis neatlygintinai, o 3,30 ha leista pirkti (duomenys neskelbtini). 2008 m. spalio 29 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), A. Ž. po E. V., V. mirties paveldėjo 5,0767 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2018 m. liepos 2 d. žemės sklypo su priestatais pirkimo- pardavimo sutartimi , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), A. Ž. pardavė K. T. ir S. K. T. 5,0767 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini),esantį (duomenys neskelbtini)
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1992 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 472 buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos magistralinių ir krašto kelių sąrašas. Kelių sąrašo 2 priede nurodyta, kad kelias Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Kelias) yra priskirtas krašto keliams. Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“, nurodyta, kad kelias Nr. (duomenys neskelbtini), yra priskirtas krašto keliams. 2017 metais atlikus žemės sklypo (kelio juostos), esančio Utenos rajone, kuriame nutiestas valstybinės reikšmės kelias Nr. (duomenys neskelbtini) (2,203 – 12,154 km), kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), 0,1370 ha patenka į V kategorijos kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ir jam priskirto žemės ploto ribas. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos pateikė informaciją, kad į kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ribas patenka 1370 kv. m. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstytas teisės aktų nuostatas darytina išvada, kad dalis 5,0767 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pateko į valstybinės reikšmės kelio Nr. (duomenys neskelbtini) užimtą žemės plotą. Įvertinus tai, kad Lietuvos Žemės ūkio ministerijos 1992 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, Lietuvos Respublikos Utenos rajono valdybos 1993 m. kovo 22 d. potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, Utenos apskrities viršininko 2005 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, 2008 m. spalio 29 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) dalis ir 2018 m. liepos 2 d. žemės sklypo su priestatais pirkimo- pardavimo sutarties , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, kuria privačion nuosavybėn pateko 0,1370 ha valstybinės reikšmės kelio, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 dalį (1994 m. liepos 1 d. redakcija), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktą (1994 m. gegužės 6 d. redakcija), Lietuvos Respublikos automobilių kelių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 751, 8 punktą, Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį (1991 m. spalio 15 d. redakcija), Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1992 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. 550, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 981 straipsnį, todėl minėti administraciniai aktai ir sandoriai yra negaliojantys ab initio (nuo sudarymo momento) ir naikintini. Juos panaikinus, K. T. ir S. K. T. privalo valstybės nuosavybėn grąžinti neteisėtai, pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, įgytą 1370 kv. m. iš 5,0767 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini),esančio (duomenys neskelbtini), o valstybė privalo jiems kompensuoti patirtą 90,40 Eur žalą. Prokuroras apie tai, kad pažeidžiami valstybės interesai perleidžiant valstybinės reikšmės kelių plotus sužinojo tik 2021 m. kovo 29 d., todėl pareiškimas teismui teikiamas nepraleidus 30 dienų termino, tačiau kreipiamasi į teismą jau praėjus daugiau nei 10 metų terminui nuo administracinių aktų priėmimo, nes tai lėmė objektyvios nuo Prokuroro nepriklausančios aplinkybės - apie ginčijamus administracinius aktus bei jų neteisėtumą nebuvo pranešta laiku ir neatnaujinus termino pareiškimui paduoti būtų apribota viešąjį interesą ginančio subjekto teisė kreiptis teisminės gynybos, nebūtų galutinai išspręstas klausimas dėl viešojo intereso pažeidimo, o tai sudarytų prielaidas likti galioti neteisėtiems administraciniams aktams bei sandoriui, tai yra įtvirtintų teisinės valstybės principui prieštaraujančią situaciją, kai iš ne teisės atsirastų teisė.
Atsakovė Nacionalinės Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), kuriai atstovauja Utenos skyrius su pareiškėjo pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti. Atsiliepime teismui nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau- ir Kelių įstatymas) (įstatymo Nr.I-891 redakcija) 3 straipsnį keliai, atsižvelgus į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius (1 dalis), o valstybinės reikšmės keliai- į magistralinius, krašto ir rajoninius kelius (2 dalis), analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir 2002-10-03 įstatymu IX-1113 nauja redakcija išdėstytame Kelių įstatyme. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1992-11-12 įsakymu kelias Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priskirtas krašto kelių kategorijai, o Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr.757 patvirtintame valstybinės reikšmės automobilių kelių sąraše priskirtas rajoninių kelių kategorijai. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausanti žemė yra valstybinės reikšmės keliai. Taigi, keliu užimta žemės teritorija išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Taigi Lietuvos Žemės ūkio ministerijos 1992 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos Utenos rajono valdybos 1993 m. kovo 22 d. potvarkiu atkuriant nuosavybės teises E. V. V., V. į žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte, Lietuvos Respublikos kelių įstatyme įtvirtintos imperatyvios nuostatos, todėl ginčijami administraciniai sprendimai yra priimti pažeidžiant imperatyvias teisės normas ir jų reikalavimus.
A. K. T., S. K. T., A. Ž. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, atsiliepimų į pareiškėjo pareiškimą nepateikė.
Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau– ir Kelių direkcija) atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Atsiliepimu teismui su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti ir nurodė, kad buvo nustatyta, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 238 į Kelių direkcijai patikėjimo teise perduotą valdyti, naudoti ir disponuoti valstybinės reikšmės krašto kelią Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patenka kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, tarp jų ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalys. Kelių direkcija 2021 m. kovo 29 d. pareiškimu kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą, prašydama ginti viešąjį interesą siekiant panaikinti pareiškime įvardintų žemės sklypų savininkų nuosavybės teisę į dalį kelio Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei jo užimamo žemės sklypo. Panevėžio apygardos prokuratūroje buvo atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad: Lietuvos Žemės ūkio ministerijos 1992 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) E. V. V., V. atstatytos nuosavybės teisės į jo turėtą žemę 9,90 ha ir mišką 2,97 ha natūra, esančius (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos Utenos rajono valdybos 1993 m. kovo 22 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini), E. V. V., V. suteikta naudotis 16,30 ha ploto , iš jo 13 ha suteikta naudotis neatlygintinai, o 3,30 ha leista pirkti (duomenys neskelbtini), Utenos apskrities viršininko 2005 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinti žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys, 2008 m. spalio 29 d., paveldėjimo teisės liudijimu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 5,0767 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), paveldėjo atsakovė A. Ž., 2018 m. liepos 2 d. žemės sklypo su pastatais pirkimo- pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) A. Ž. pardavė žemės sklypą atsakovams K. T. ir S. K. T. Atlikus kelio juostos kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad , 0,1370 ha Žemės sklypo dalis patenka į V kategorijos kelio ir jam priskirto žemės ploto ribas, tuo yra pažeidžiamos Konstitucijos, Žemės įstatymo, Žemės reformos įstatymo ir kitų teisės aktų imperatyviosios nuostatos, todėl yra pagrįstai prašoma panaikinti šių administracinių aktų dalis, pripažinti negaliojančiomis sandorių dalis ir taikyti restituciją.
Pareiškimas tenkinamas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Žemės ūkio ministerijos 1992 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) E. V. V., V. atstatytos nuosavybės teisės į jo turėtą žemę 9,90 ha ir mišką 2,97 ha natūra, esančius (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos Utenos rajono valdybos 1993 m. kovo 22 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini), E. V. V., V. suteikta naudotis 16,30 ha ploto, iš jo 13 ha suteikta naudotis neatlygintinai, o 3,30 ha leista pirkti (duomenys neskelbtini). Utenos apskrities viršininko 2005 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinti žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys. Pagal 2008 m. spalio 29 d., paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 5,0767 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), po E. V. V. mirties paveldėjo jo dukra A. Ž. 2018 m. liepos 2 d. žemės sklypo su pastatais pirkimo- pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), A. Ž. pardavė 5,0767 ha žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atsakovams K. T. ir S. K. T.
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad šiuo metu 5,0767 ha žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkai tebėra K. T. ir S. K. T. 2017 metais atlikus žemės sklypo (kelio juostos ), esančio Utenos rajone, kuriame nutiestas valstybinės reikšmės kelias Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), dalis 0,1370 ha žemės sklypo patenka į V kategorijos kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ir jam priskirto žemės ploto ribas.
Valstybinė įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija 2021 m. kovo 29 d. prašymu kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą, prašydama ginti viešąjį interesą, nurodė, kad į Valstybinės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos patikėjimo teise valdomo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ribas patenka kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, tarp jų ir žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte ir 55 straipsnyje numatyta, kad prokuroras yra vienas iš subjektų, kuriam suteikta teisė kreiptis į administracinį teismą dėl viešojo intereso gynimo.
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau– ir Prokuratūros įstatymas) 19 straipsnyje numatyta prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą. Ši pareiga atsiranda prokurorui nustačius teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu.
Sprendžiant dėl Prokuroro prašymo panaikinti administracinius aktus, pripažinti sandorių negaliojančiu ir taikyti restituciją, svarbu pagrįstai ir motyvuotai įvertinti ir nustatyti, ar teisės aktų pažeidimas, kurį įvardijo Prokuroras, yra tokio masto ir pobūdžio, kad atsiranda pagrindas konstatuoti, jog buvo pažeistas visuomenės, ar jos dalies interesas, dėl kurio gynimo kreiptasi į teismą, taigi, ar tas interesas pripažintinas viešuoju ir gintinas.
Lietuvos Respublikos Konstitucija, ABTĮ bei Prokuratūros įstatymas nepateikia viešojo intereso sąvokos, todėl siekiant nustatyti, ar prokuroras kreipėsi į teismą gindamas viešąjį interesą, pirmiausia, būtina nustatyti, kas laikytina viešuoju interesu. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas nepateikė viešojo intereso sąvokos apibrėžimo, taip pat į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas viešąjį interesą supranta plačiai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2003 m. kovo 5 d., 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. gegužės 15 d. nutarimai), kartu pabrėždamas, kad „visuomenės interesas“ sietinas su „socialiai svarbiais“ tikslais, tai yra kas yra objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau– ir LVAT) praktikoje ne kartą pabrėžta, kad bylose dėl viešojo intereso gynimo administracinis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi “ad hoc” nustatinėti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas nagrinėjamos bylos aplinkybes, joje nagrinėjamų klausimų pobūdį ir reikšmę (LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007; 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, 2009 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-15/2009 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje “inter alia” pažymėta, kad viešasis interesas yra dinamiškas, kintantis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 5 d. nutarimas, 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas), labai įvairus, todėl iš esmės neįmanoma “a priori” pasakyti, kokiose gyvenimo srityse, dėl kurių gali kilti teisinių ginčų arba kuriose gali prireikti taikyti teisę, viešajam interesui gali atsirasti grėsmių arba gali prireikti viešąjį interesą užtikrinti, įsikišant viešosios valdžios institucijoms ar pareigūnams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, ar yra viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne, tačiau galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą pagal konkrečias bylos aplinkybes sprendžia teismas, nagrinėjantis bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą (LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Todėl administracinis teismas, nagrinėdamas prokuroro prašymą dėl viešojo intereso gynimo, atsižvelgdamas į šiuo aspektu formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną, turi nustatyti, ar tai, dėl ko kreiptasi ginant viešąjį interesą ir kuris gali būti ginamas taikant ABTĮ, yra objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visai visuomenei, ar atitinkamai jos daliai (LVAT 2004 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-11/2004; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A13-1725/2005; 2007 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-316/2007; 2007 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-64/2007, 2009 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-65/2009 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju Prokuroras prašymą dėl viešojo intereso gynimo motyvavo tuo, kad ginčijami administraciniai aktai dėl nuosavybės teisių atkūrimo valstybės institucijų ir pareigūnų priimti pažeidžiant imperatyvias teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, nuostatas. Teigė, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį valstybinės reikšmės keliai ir jų užimta žemė nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, todėl jie turi būti grąžinti natūra valstybės nuosavybėn.
Nekvestionuotina, kad visuomenė yra suinteresuota tokia valdžios institucijų veikla, kad priimant administracinius aktus, būtų laikomasi įstatymų reikalavimų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, visi pareigūnai turi veikti vadovaudamiesi teise, paklusdami Konstitucijai ir teisei (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).
Teisėjų kolegijos vertinimu, valstybės institucijų administraciniai aktai nuosavybės teisių atkūrimo srityje, priimti pažeidžiant galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus ir poįstatyminius aktus, pažeidžia valstybės turtinius interesus ir tuo pačiu pažeidžia viešąjį interesą.
Nustatyta, kad dalis žemės, į kurią buvo atkurtos nuosavybės teisės E. V. V., bei vėlesniais sandoriais perėjo nuosavybėn atsakovams , patenka į valstybinės reikšmės rajoninį kelią Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčijamais aktais privačion nuosavybėn perduota valstybinės reikšmės kelio dalis, todėl atmetus Prokuroro reikalavimus ir nepanaikinus administracinių aktų (jų dalių), kurių pagrindu ji tapo privačia nuosavybe, visuomenė ir valstybė patirtų didelę žalą, nebūtų užtikrinamas tinkamas naudojimasis keliu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje nurodyti objektai nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš pačios Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančias išimtis. Valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai pati Lietuvos Respublikos Konstitucija tai leidžia.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, Prokurorui kyla Prokuratūros įstatyme numatyta pareiga ginti viešąjį interesą.
Ginčijamų Lietuvos Žemės ūkio ministerijos 1992 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Utenos rajono valdybos 1993 m. kovo 22 d. potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos automobilių kelių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 9 d. (galiojo nuo 1992 m. spalio 9 d. iki 1995 m. gruodžio 14 d., toliau– ir Automobilių kelių nuostatai), 3 punkte buvo numatyta, kad keliai yra valstybiniai ir vietiniai. Valstybiniai keliai skirstomi į magistralinius, krašto ir rajoninius (apskričių). Valstybiniai keliai yra valstybės nuosavybė. Rajoniniais (apskričių) vadinami keliai, jungiantys krašto kelius, miestus, gyvenvietes, kitus objektus, bet nepriskirti krašto keliams. Toks valstybinių kelių klasifikavimas įtvirtintas ir šiuo metu galiojančio Kelių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje. Valstybiniai keliai pagal jų parametrus, vadovaujantis Lietuvos automobilių kelių projektavimo normomis, skirstomi į penkias technines kategorijas. Jiems priskiriamos ir automagistralės. Pagal Automobilių kelių nuostatų 8 punktą keliui skiriamos žemės juostos (kelio juostos) ribos nustatomos ne arčiau kaip per metrą nuo sankasos kraštų, kelio griovio ar iškasos išorinių kraštų. Ši juosta turi būti ne siauresnė kaip: automagistralėms ir I kategorijos keliams – 60 metrų, II kategorijos keliams – 32 metrai, III kategorijos keliams – 26 metrai, IV kategorijos keliams – 20 metrų, V kategorijos keliams – 18 metrų.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1992 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 472 buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos magistralinių ir krašto kelių sąrašas. Kelių sąrašo 2 priede nurodyta, kad kelias Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Kelias) yra priskirtas krašto keliams. Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“, nurodyta, kad kelias Nr. (duomenys neskelbtini)yra priskirtas krašto keliams. Taigi, Kelias priskirtas valstybinių kelių kategorijai.
Ginčijamo Utenos apskrities viršininko 2005 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo duomenų patvirtinimo Utenos rajone“ priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (redakcija galiojo nuo 2002 m. spalio 23 d. iki 2008 m. gruodžio 1 d.) 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos turto patikėjimo teise įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka valdo, naudoja ir jais disponuoja Susisiekimo ministerijos įsteigtos valstybės įmonės ar jos įgaliota Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Pagal šio įstatymo 11 straipsnio nuostatas, valstybinės reikšmės kelių juostos minimalus plotis pagal kelio kategorijas yra: 1) automagistralių ir I kategorijos kelių – 39 metrai; 2) II kategorijos kelių – 28 metrai; 3) III kategorijos kelių – 22 metrai; 4) IV kategorijos kelių – 19 metrų; 5) V kategorijos kelių –18 metrų
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai.
Analogiška nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje – valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Pagal šio įstatymo 11 straipsnio nuostatas, valstybinės reikšmės kelių juostos minimalus plotis pagal kelio kategorijas yra: 1) automagistralių ir I kategorijos kelių – 39 metrai; 2) II kategorijos kelių – 28 metrai; 3) III kategorijos kelių – 22 metrai; 4) IV kategorijos kelių – 19 metrų; 5) V kategorijos kelių –18 metrų.
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 punktas numato, kad privatinėn nuosavybėn piliečiams neparduodama kelių, aerodromų, uostų ir jų įrenginių, karinių dalinių, taip pat valstybinės sienos ir krašto apsaugai reikalinga žemė. Lietuvos Respublikos piliečių, iš kurių pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai suvisuomenintas nekilnojamasis turtas, nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas iki 1997 metų buvo vykdomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (1994 m. birželio 8 d. redakcija, toliau– ir Atstatymo įstatymas), kurio 1 straipsnis nustatė, jog nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatoma: 1) grąžinant nusavintą turtą natūra, jam lygiaverte natūra arba kita natūra; 2) suteikiant Atstatymo įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims vienkartines valstybės išmokas, įgalinančias juos perimti atitinkamą dalį privatizuojamo valstybinio (visuomeninio) turto, arba išduodant valstybei priklausančias akcijas; 3) už gyvenamuosius namus (arba jų dalis), žemės ūkio paskirties žemę ir mišką šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims kompensuojant pinigais. Atstatymo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad valstybės reikmėms reikalinga bei kita žemė iš šio įstatymo 2 straipsnio nurodytųjų asmenų išperkama, taikant šio įstatymo 16 straipsnyje numatytus išpirkimo būdus, jeigu ji užimta kelių, aerodromų, karinių dalinių, taip pat reikalinga valstybinės sienos apsaugai. Šios įstatymų nuostatos suponuoja teismo išvadą, kad E. V., V. negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į žemę, užimtą valstybinės reikšmės keliu, bei negalėjo būti patvirtinti E. V. V. priklausančio žemės sklypo, kurio dalis užimta valstybinės reikšmės keliu, kadastro duomenys.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, priimant Lietuvos Žemės ūkio ministerijos 1992 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „ Dėl nuosavybės teisės atstatymo pil. E. V. V., V.“ dalį, kuria E. V. V. atkurtos nuosavybės teisės į 0,1370 ha valstybinės reikšmės kelio Nr. (duomenys neskelbtini) juostos užimtą žemę, bei priimant Utenos rajono valdybos 1993 m. kovo 22 d. potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria E. V. V. suteiktas naudotis neatlygintinai naudotis 16,30 ha žemės sklypas , iš jo 13 ha suteikta naudotis neatlygintinai, (duomenys neskelbtini), kurio dalis 0,1370 ha patenka į valstybinės reikšmės kelio Nr. (duomenys neskelbtini) juostos užimtą žemę, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo, Atstatymo įstatymo ir Automobilių kelių nuostatų nuostatos, pagal kurias nuosavybė į valstybinės reikšmės kelius negali būti atkuriama. Taip pat priimant Utenos apskrities viršininko 2005 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo duomenų patvirtinimo Utenos rajone“ dalį, kuria patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys (0,1370 ha plotui 5,0767 ha žemės sklype, patenkančiam į valstybinės reikšmės rajoninį kelią Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos kelių įstatymo nuostatos, pagal kurias valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei.
Dėl aukščiau nurodytų argumentų bei vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, kaip neteisėtos naikintinos Lietuvos Žemės ūkio ministerijos 1992 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „ Dėl nuosavybės teisės atstatymo pil. E. V. V., V.“ dalis, kuria E. V. V. atkurtos nuosavybės teisės į 0,1370 ha valstybinės reikšmės kelio Nr. (duomenys neskelbtini) juostos užimtą žemę, Utenos rajono valdybos 1993 m. kovo 22 d. potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kuria E. V. V. suteiktas naudotis neatlygintinai naudotis 16,30 ha žemės sklypas, iš jo 13 ha suteikta naudotis neatlygintinai, (duomenys neskelbtini), kurio dalis 0,1370 ha patenka į valstybinės reikšmės kelio Nr. (duomenys neskelbtini) juostos užimtą žemę, bei 2005 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo duomenų patvirtinimo Utenos rajone“ dalis, kuria patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys (0,1370 ha plotui 5,0767 ha žemės sklype, patenkančiam į valstybinės reikšmės rajoninį kelią Nr. (duomenys neskelbtini).
Administracinių teismų praktikoje suformuluota taisyklė, jog aktas, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms, kuriuo iš esmės paneigiami konstituciniai turto, esančio išimtine valstybės nuosavybe, disponavimo ir tokios nuosavybės teisės apsaugos principai, nesukuria civilinių teisių ir pareigų, todėl jos negali būti ginamos, o turtas, turintis išimtinės valstybės nuosavybės teisinį statusą, grąžinamas valstybei teisingai atlyginant sąžiningiems asmenims, jį įgijusiems, taikant restitucijos taisykles nepaisant to, kiek metų yra praėję nuo administracinio akto priėmimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4507-415/2018, 2021 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1617-552/2021). Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau aptarta administracinių teismų praktika, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas netaikytinas.
Pagal 2008 m. spalio 29 d., paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 5,0767 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) po E. V. V. mirties paveldėjo jo dukra A. Ž. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, A. Ž. nuosavybės teisės į 5,0767 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įregistruotos nuo 2010 m. rugpjūčio 2 d. Nustačius, kad E. V. V., mirusio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių į 0,1370 ha dalį iš 5,0767 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įgijimo pagrindas buvo imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantys administraciniai aktai, pripažįstama negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento ), paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, kuria A. Ž. po E. V. V. mirties paveldėjo 0,1370 ha dalį 5,0767 ha žemės sklypo, patenkančią į valstybinės reikšmės rajoninį kelią Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. liepos 2 d. žemės sklypo su pastatais pirkimo- pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), A. Ž. pardavė 5,0767 ha žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atsakovams K. T. ir S. K. T. Todėl analogiškais motyvais pripažįstama negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2018 m. liepos 2 d. žemės sklypo su priestatais pirkimo- pardavimo sutarties , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis , kuria A. Ž. pardavė K. T. ir S. K. T. 0,1370 ha iš 5,0767 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), patenkantį į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini)juostos užimtą žemę.
Pareiškėjas prašo taikyti restituciją. Panaikinus administracinį aktą dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-662/2004; 2006 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-328/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-149/2007; 2010 m. vasario 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-518/2011). Atsižvelgus į tai, kad atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypą, privačion nuosavybėn buvo perleistas Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausantis turtas- kelio dalis, priskiriama valstybinės reikšmės keliams, restitucija taikoma natūra, grąžinant valstybės nuosavybėn neteisėtai perleistą turtą (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis, 6.146 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju E. V. V. neteisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį valstybinės reikšmės V kategorijos kelio Nr. (duomenys neskelbtini)ir jam priskirtą žemės plotą, ši žemės sklypo dalis šiuo metu nuosavybės teise priklauso K. T. ir S. K. T. ( pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu įsigijus žemės sklypą iš A. Ž. jai paveldėjus turtą po E. V. V. mirties), todėl K. T. ir S. K. T. įpareigotini grąžinti natūra Lietuvos valstybei 0,1370 ha iš 5,0767 ha žemės sklypo, patenkančio į valstybinės reikšmės kelią ir jam priskirto žemės ploto ribas.
Atitinkamai, valstybė turi pareigą teisingai už tai atlyginti atsakovei. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad prokuroras, gindamas viešąjį interesą, K. T. ir S. K. T. sąžiningumo įsigyjant ginčo žemės sklypą neginčijo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie asmenys būtų galėję numatyti su žemės sklypu susijusius sunkumus, pasinaudoti savo privilegijuota padėtimi, ar kokiu nors kitu būdu elgtųsi neteisėtai. Nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pradėjo šį procesą, iš esmės siekdamas ištaisyti valdžios institucijų padarytą klaidą.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 1 protokolo 1 straipsnis skelbia, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe. Iš nieko negali būti atimta jo nuosavybė, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje, taikant Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį, akcentuojama, kad bet koks valdžios institucijų trukdymas naudotis nuosavybe turi būti teisėtas, būtinas visuomenės interesams ir siekiant teisėto tikslo tokiomis priemonėmis, kurios būtų proporcingos siekiamam tikslui (2006 m. gegužės 30 d. sprendimas byloje Dogrusoz ir Aslan prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 1262/02) 27 par., 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje Moskal prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 10373/05) 49-50 par., 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 38 par.). Naudojimosi nuosavybe apribojimas turi būti ne tik teisėtas ir siekti teisėto tikslo, bet ir atitikti proporcingumo reikalavimą. Privaloma užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp visuomenės bendrojo intereso poreikių ir asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų, o tokios teisingos pusiausvyros užtikrinimas yra būdingas visai Konvencijai. Reikiama pusiausvyra nebus užtikrinta, jei susijusiam asmeniui teks pernelyg didelė asmeninė našta (1982 m. rugsėjo 23 d. sprendimas byloje Sporrong ir Lonnroth prieš Švediją (pareiškimai Nr. 7151/75 ir Nr. 7152/75) 69-74 par., 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumerescu prieš Rumuniją (pareiškimas Nr. 28342/95) 78 par., 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 49 par.). Kai taisomos valdžios institucijų padarytos klaidos, restitucijos proceso metu svarbu užtikrinti, kad senų pažeidimų atitaisymas nesukurtų naujos neproporcingos žalos. Kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į individualias bylos aplinkybes, kad asmenys, kurie sąžiningai įsigijo nuosavybę, nepatirtų atsakomybės naštos, teisėtai tenkančios valstybei, konfiskavusiai tą nuosavybę (2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 50 par.). Bet kokios valstybės valdžios institucijos padarytos klaidos našta turi atitekti valstybei, o klaidos neturėtų būti ištaisomos nuo tų klaidų nukentėjusių asmenų sąskaita (2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 70 par.). Konvencija turi būti taikoma ir aiškinama tokiu būdu, kad teisės ir laisvės, kurias ji garantuoja, būtų praktiškos ir efektyvios, o ne teorinės ir iliuzinės (2005 m. lapkričio 10 d. sprendimas byloje L. S. prieš Turkiją (pareiškimas Nr. 44774/98) 136 par.).
Dėl netinkamo valdžios institucijų veikimo panaikinus ginčijamus administracinius aktus, restitucija turi būti taikoma taip, kad nepaneigtų asmens teisių į nuosavybės apsaugą, asmens teisių į teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą. Valstybė turi prisiimti su restitucijos taikymu susijusius neigiamus padarinius, o susijusiam fiziniam asmeniui turi būti taikomi minimaliai negatyvūs turto sugrąžinimo valstybės nuosavybėn padariniai. Tokia pozicija atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, sprendžiant restitucijos klausimus dėl asmenų, kuriems neteisėtais administraciniais aktais atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miškus (2016 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-759-146/2016). Valstybė, kurios nuosavybėn grįžta išimtine nuosavybės teise priklausanti valstybinio kelio dalis, turi pareigą paskutiniam šio turto įgijėjui teisingai atlyginti paimamo turto vertę.
Sprendžiant dėl kompensacijos dydžio inter alia atsižvelgtina į EŽTT jurisprudencijos nuostatas, kuriose pažymėta, kad kompensacijos sąlygos pagal atitinkamus įstatymus priklauso nuo vertinimo, ar ginčijama priemonė taikoma atsižvelgiant į reikiamą teisingą pusiausvyrą ir, svarbiausia, ar ji neužkrauna asmeniui neproporcingos naštos (2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 65 par.). Nuosavybės atėmimas nesumokėjus pagrįstai su jos verte susijusios kompensacijos paprastai laikomas neproporcingu apribojimu, nepateisinamu Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio prasme. Vis dėlto ši nuostata neužtikrina teisės į visišką kompensaciją visais atvejais, nes teisėti „viešojo intereso“ tikslai gali pareikalauti atlyginti mažiau negu rinkos vertė (2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 40 par.). Pusiausvyra paprastai būna pasiekiama tais atvejais, kai asmenims, iš kurių buvo atimta nuosavybė, sumokama tokia kompensacija, kuri yra pagrįstai susijusi su to turto rinkos verte, nustatyta turto nusavinimo metu (2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 66 par.). Kompensacijos dėl nuosavybės teisės į žemę panaikinimo dydis turi būti skaičiuojamas pagal nuosavybės vertę jos praradimo dieną (2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 67 par.). Tokia EŽTT suformuota pozicija remiasi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. balandžio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-759-146/2016).
Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad atsakovai šioje byloje- K. T. ir S. K. T. laikytini sąžiningais įgijėjais. Todėl restitucijos tvarka kompensuojant jiems kaip sąžiningiems įgijėjams dėl valdžios institucijų klaidos netektą turtą, jiems turi būti atlyginama turto, kokį jie praranda, rinkos vertė. Pagal Valstybės įmonės Registrų centro duomenis 5,0767 ha žemės sklypo, vidutinė rinkos vertė yra 3350 Eur, atsakovams K. T. ir S. K. T. iš valstybės priteistina 90,40 Eur už 0,1370 ha valstybės nuosavybės grąžinamą žemės sklypo dalį iš 5,0767 ha žemės sklypo ploto.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu , 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą patenkinti:
1) panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) Lietuvos Žemės ūkio ministerijos 1992 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria E. V. V., V. atstatytos nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 0,1370 ha patenkančią į valstybinės reikšmės kelią - rajoninį kelią Nr. (duomenys neskelbtini).
2) panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) Lietuvos Respublikos Utenos rajono valdybos 1993 m. kovo 22 d. potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo E. V. V., V. atstatytos nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dalį, 0,1370 ha patenkančią į valstybinės reikšmės kelią - rajoninį kelią Nr. (duomenys neskelbtini).
3) panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) Utenos apskrities viršininko 2005 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „ Dėl žemės sklypo duomenų patvirtinimo Utenos rajone“ dalį, kuria patvirtinti kadastro duomenys 0,1370 ha plotui 5,0767 ha žemės sklype unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), patenkančiam į valstybinės reikšmės kelią- rajoninį kelią Nr. (duomenys neskelbtini).
4) pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2008 m. spalio 29 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kuria A. Ž. po E. V. V. mirties paveldėjo 0,1370 ha dalį iš 5,0767 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), patenkančią į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini)juostos užimtą žemę.
5) pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2018 m. liepos 2 d. žemės sklypo su priestatais pirkimo- pardavimo sutarties , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį , kuria A. Ž. pardavė K. T. ir S. K. T. 0,1370 ha dalį iš 5,0767 ha žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) patenkančią į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini)juostos užimtą žemę.
6) taikyti restituciją : grąžinti natūra Lietuvos valstybės nuosavybėn 0,1370 ha dalį iš 5,0767 ha žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuri patenka į valstybinės reikšmės rajoninį kelią Nr. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos valstybės priteisti K. T. ir S. K. T. 90,40 Eur.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.
Teisėjos Nijolė Čekanauskienė
Irena Varžinskienė
Dalytė Zlatkuvienė