Civilinė byla Nr. e2-225-553/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01876-2019-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 22 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Laimos Ribokaitės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditoriaus L. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 5 d. nutarties panaikinimo, kuria patvirtintas patikslintas 62 713,44 Eur dydžio L. K. finansinis reikalavimas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Taupių namų fabrikas“ nemokumo (bankroto) byloje,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 11 d. nutartimi, patenkinęs bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Taupių namų fabrikas“ nemokumo administratorės UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ prašymą, patvirtino kreditoriaus L. K. 168 626,75 Eur dydžio finansinį reikalavimą bendrovės nemokumo byloje.
2. BUAB „Taupių namų fabrikas“ kreditorius P. U. kreipėsi į nemokumo bylą nagrinėjantį teismą, prašydamas patikslinti L. K. finansinį reikalavimą, patvirtinant 25 013,31 Eur dydžio finansinį reikalavimą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. P. U. prašymas grindžiamas tuo, kad nemokumo byloje patvirtinta kreditoriaus L. K. reikalavimo dalis – 143 613,44 Eur (168 626,75 Eur – 25 013,31 Eur) – yra nepagrįsta. L. K. ir BUAB „Taupių namų fabrikas“ 2018 m. spalio 10 d. sudarė Gamybos rangos sutartį
Nr. 2018/10/10 (toliau – Sutartis), pagal kurią bendrovė įsipareigojo objekte pagal liktinio klojimo sistemą monolitinio betono konstruktyvus ir SIP technologiją pastatyti kreditoriui namą iki
2019 m. kovo 15 d. Pareiškėjas teigė, kad nors L. K. prašyme, teiktame nemokumo administratorei, buvo nurodyta, kad vykdant Sutartį kreditorius už bendrovės atliekamus darbus iš anksto bendrovei sumokėjo 163 650 Eur dydžio sumą – 103 650 Eur sumokėjo, atlikdamas mokėjimo pavedimus (2018 m. spalio 11 d. pervedė bendrovei 60 500 Eur, 2018 m. gruodžio 11 d. – 18 150 Eur, 2019 m. kovo 4 d. – 20 000 Eur, 2019 m. kovo 22 d. – 5 000 Eur), o 60 000 Eur – grynaisiais pinigais, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių, kad L. K. sumokėjo bendrovei 60 000 Eur grynaisiais pinigais, kreditorius nepateikė. Tai, kad L. K. iš bankomato išgrynino 60 000 Eur, neįrodo mokėjimų atlikimo (pinigų perdavimo) fakto. Iš kreditoriaus sąskaitos grynieji pinigai buvo nurašomi (gryninami) dar iki Sutarties su bendrove sudarymo. Be to, vertinant L. K. atliktų pavedimų bendrovei laiką ir visų kitų nurodytų pinigų išsimokėjimų laiką, akivaizdu, jog nebuvo jokių kliūčių bendrovei pinigus pervesti pavedimais. Priešingai, visiškai neprotinga išsiimti pinigus iš bankomato (tai kainuoja papildomai), ir tada atlikti mokėjimus. L. K. pavedimai aiškiai patvirtina, kokia buvo susiklosčiusi praktika tarp šalių, t. y. mokėjimai atliekami pavedimais.
4. Pareiškėjo vertinimu, elementariai logikai prieštarauja L. K. prašyme nurodytos aplinkybės apie tai, kad jis, jau grynaisiais ir pavedimu esą sumokėjęs bendrovei 158 650 Eur, pasibaigus sutarties terminui, t. y. 2019 m. kovo 22 d., dar papildomai sumokėjo 5 000 Eur, nors bendrovė darbų
2019 m. kovo 15 d. nebuvo atlikusi. Be to, prašyme dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo L. K. nurodė, kad vykdant Sutartį darbų buvo atlikta už 28 875 Eur. Atliktų darbų aktas, kurį L. K. pasirašyti atsisakė, nes jau buvo kilęs konfliktas dėl Sutarties įvykdymo termino, patvirtina, kad darbų bendrovė kreditoriui atliko už 78 636,69 Eur.
5. Pareiškėjo įsitikinimu, L. K. reikalaujami 4 976,75 Eur dydžio delspinigiai, kaip jo finansinis reikalavimas, taip pat patvirtinti nepagrįstai. Prašymą kaip finansinį reikalavimą patvirtinti delspinigius L. K. grindė tuo, kad bendrovė darbų iki nustatyto termino neatliko, todėl pagal Sutarties 6.8 punktą priteistini 4 976,75 Eur delspinigiai. Tačiau užsakovas pats neįvykdė Sutarties 5.2.2. punkto reikalavimo – nepateikė pastato projekto, taip pat nepateikė statybą leidžiančio dokumento, kuris, pareiškėjo teigimu, buvo išduotas tik po Sutartyje numatyto darbų termino pabaigos.
6. Tokiu būdu L. K. 168 626,754 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas BUAB „Taupių namų fabrikas“ bankroto byloje yra tikslintinas ir mažintinas 4 976,75 Eur delspinigių suma, 78 636,69 Eur faktiškai atliktų darbų kaina, 60 000 Eur L. K. išgryninta, bet bendrovei nesumokėta suma.
7. Nemokumo administratorė atsiliepime į prašymą nurodė jį spręsti teismo nuožiūra.
8. Kreditorius L. K. atsiliepime į prašymą nurodė su juo nesutinkantis, jo vertinimu, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl kreditorinio reikalavimo tikslinimo, kadangi pareiškėjas nenurodė jokių po įsiteisėjusios 2020 m. birželio 11 d. nutarties naujai atsiradusių / paaiškėjusių aplinkybių, kurios lemtų L. K. finansinio reikalavimo dydžio pasikeitimą. Prašyme nepagrįstai kvestionuojamos iš esmės tos pačios aplinkybės, kurios egzistavo jau bankroto bylos iškėlimo bendrovei metu ir buvo atskleistos (žinomos) tiek pareiškėjui, tiek teismui. Vien tai, kad pareiškėjas – kaip buvęs bendrovės direktorius – bendrovės vardu neišdavė kreditoriui L. K. grynųjų pinigų perdavimą įforminančių buhalterinių dokumentų, savaime nesudaro pagrindo traktuoti šią aplinkybę kaip naujai atsiradusią / paaiškėjusią.
9. Pareiškėjas nėra perdavęs bendrovės buhalterinių dokumentų teismo paskirtai nemokumo administratorei, o pareiškėjo – kaip buvusio bendrovės direktoriaus – atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo. Tai patvirtina, kad pareiškėjo teiginiai apie trūkstamus buhalterinio pobūdžio dokumentus, įforminančius grynųjų pinigų perdavimą, turi būti vertinami kritiškai, jų trūkumas yra (sąmoningai) nulemtas paties pareiškėjo veiksmų (neveikimo).
10. Byloje patvirtintas kreditoriaus L. K. finansinis reikalavimas buvo nurodytas pareiškėjui tiek
2019 m. spalio 2 d. pranešime apie Sutarties nutraukimą, kartu pareikalaujant grąžinti kreditoriui L. K. priklausančias sumas, tiek 2019 m. lapkričio 18 d. įspėjime dėl bankroto bylos bendrovei kėlimo. Be to, 2019 m. gegužės mėn. tarp pareiškėjo ir kreditoriaus atstovų vykusio susirašinėjimo elektroniniais laiškais metu, kuomet buvo bandoma spręsti susidariusią situaciją šalims derinant be kita ko Sutartyje įtvirtintų darbų atlikimo terminų pratęsimą, pareiškėjui vėl buvo raštu nurodytos L. K. bendrovei faktiškai sumokėtos sumos, kurios atitinka byloje patvirtintą kreditoriaus finansinį reikalavimą.
11. Pareiškėjo subjektyviai surašytas (galimai atgaline data) ir prie pareiškimo kaip tariamas įrodymas pridėtas Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr. 110, pagal kurį bendrovė 2019 m. rugsėjo 9 d. esą buvo atlikusi darbų už 78 636,69 Eur, neturi jokios įrodomosios galios, kadangi jis nėra pasirašytas L. K., kreditorius nėra gavęs tokio akto, su prašymu taipogi nėra pateikta jokių įteikimo įrodymų. Net hipotetiškai laikant, kad šiame akte nurodyta data yra tikroji jo surašymo ir tariamo pateikimo kreditoriui data, tuomet nesuprantama, kodėl pareiškėjas nesirėmė šiuo tariamu aktu byloje. Teismo eksperto dr. Dariaus Kalibato atliktas Sutarties objekto (statybos rezultatų) vertinimą įforminantis 2019 m. spalio 7 d. aktas patvirtina, kad reali bendrovės atliktų darbų vertė yra nulinė, kadangi bendrovė atliko darbų už 20 090 Eur, tačiau iš esmės visi darbai yra atlikti netinkamai, nekokybiškai, prieštarauja įvairiems teisės aktų įtvirtintiems saugos bei techniniams reikalavimams, todėl darbų rezultatai negali būti eksploatuojami. Šis rašytinis įrodymas paneigia aptariamą subjektyviai surašytą 2019 m. rugsėjo 9 d. Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą.
12. Prašyme nurodomi teiginiai, esą pareiškėjo atžvilgiu pradėtame ikiteisminiame tyrime
Nr. 01-1-45664-2012 kreditorius L. K. patvirtino, kad bendrovė yra atlikusi darbų už
28 875 Eur sumą, yra niekuo nepagrįsta ir tikrovės neatitinkanti pareiškėjo interpretacija.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
13. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 5 d. nutartimi patvirtino patikslintą 62 713,44 Eur dydžio L. K. finansinį reikalavimą BUAB „Taupių namų fabrikas“ nemokumo (bankroto) byloje.
14. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog L. K. gavo pakvitavimą už, jo teigimu, grynųjų pinigų (60 000 Eur) sumokėjimą atsakovei ar kad jis tokio pakvitavimo reikalavo iš atsakovės, todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.65 straipsnio
3 dalimi bei teismų praktika padarė išvadą, jog tokiu elgesiu kreditorius prisiėmė visą piniginės prievolės dalies įvykdymo įrodinėjimo riziką. Nurodytų motyvų pagrindu teismas atmetė L. K. teiginį, kad pakvitavimo nebuvimas turi būti vertinamas atsakovės nenaudai.
15. Teismas nustatė, kad byloje nėra atsakovės (ar jos vadovo P. U.) raštų, susirašinėjimų, kitokio pobūdžio dokumentų, kuriuose atsakovė būtų pripažinusi, jog L. K. atsakovei yra sumokėjęs grynaisiais pinigais 60 000 Eur sumą. Priešingai, byloje esantys įrodymai – 2021 m. sausio 28 d. atsiliepimas į L. K. pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo,
2021 m. rugpjūčio 18 d. P. U. atstovo raštas nemokumo administratorei, patvirtina, kad atsakovė tokio fakto nepripažino. Iš L. K. pateikto susirašinėjimo el. paštu tarp P. U. ir L. K. atstovo matyti, kad P. U., kaip atsakovo vadovas, siekė sudaryti su L. K. Sutarties papildymą, tačiau nekonkretizavo, nei kokios sąlygos jame turėtų būti, nei ar juo būtų pripažintas 60 000 Eur sumos, sumokėtos grynaisiais pinigais, gavimas įmonėje. L. K. į bylą pateiktas Sutarties papildymas, kurio 4 punkte nurodyta, kad atsakovė patvirtina, jog L. K. yra sumokėjęs atsakovei 164 150 Eur sumą, nėra šalių pasirašytas.
16. Periodiniai L. K. išgrynintų sumų dydžio mokėjimai nebuvo numatyti Sutartyje. Dalis išgrynintos sumos (11 000 Eur) buvo išgryninta dar iki Sutarties sudarymo ir atitinkamų piniginių įsipareigojimų atsiradimo. Byloje nėra ir duomenų apie tai, kad atsakovė reikalavo iš L. K. tokio dydžio sumų sumokėjimo Sutarties vykdymo procese. L. K. taip pat nenurodė ir jokių aplinkybių, pagrindžiančių, kad buvo ir kodėl buvo pakeista šalių tarpusavio atsiskaitymo praktika, kuomet iki tol kreditorius atlikdavo santykinai didelio dydžio piniginių sumų pervedimus per banką, tačiau vėliau pinigus išgrynindavo ir atsiskaitydavo su atsakove grynaisiais pinigais.
17. Teismo vertinimu, L. K. iniciatyva P. U. atžvilgiu inicijuotas ikiteisminis tyrimas, nesant kitų tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, negali būti laikomas savaime įrodančiu aplinkybes, jog buvęs UAB „Taupių namų fabrikas“ vadovas P. U. netinkamai vykdė įmonės apskaitą, į ją nepagrįstai neįtraukė L. K. grynaisiais pinigais sumokėtos sumos. Tokios aplinkybės nėra konstatuotos kompetentingų valstybės institucijų ar įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
18. Teismas taip pat išaiškino, kad JANĮ nėra įtvirtinta apribojimų kreditoriams ar nemokumo administratoriui ginčyti teismo patvirtintą kito kreditoriaus finansinį reikalavimą. Nėra įtvirtinta ir tai, kad tokia teisė kreditoriams išnyksta įsiteisėjus nutarčiai, kuria patvirtintas kreditorinis reikalavimas, kurį kitas kreditorius siekia ginčyti. Teismas nustatė, kad P. U.
2021 m. rugpjūčio 18 d. per savo atstovą kreipėsi raštu į nemokumo administratorę su prašymu pateikti duomenis apie L. K. 60 000 Eur sumokėjimą BUAB „Taupių namų fabrikas“; nesant tokių duomenų – kreiptis į teismą dėl jo finansinio reikalavimo patikslinimo, sumažinant jį
60 000 Eur suma. Tik po nurodyto rašto išsiuntimo ir atsakymo iš nemokumo administratorės gavimo, t. y. jau po 2020 m. birželio 11 d. teismo nutarties, kuria pirmą kartą buvo patvirtintas L. K. finansinis reikalavimas, įsiteisėjimo, P. U. galėjo kilti pagrįstos abejonės dėl L. K. kreditorinio reikalavimo dydžio pagrįstumo. Teismo vertinimu, tokios aplinkybės laikytinos naujomis 2020 m. birželio 11 d. teismo nutarties atžvilgiu.
19. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė 2019 m. rugsėjo 1 d. Atliktų darbų aktą Nr. 1 būtų pateikusi L. K. ir kad jam buvo sudaryta galimybė tokį aktą ginčyti, teikti dėl jo savo argumentus, todėl aptarto akto nelaikė turinčiu L. K. privalomąją galią. Nustatęs, kad L. K. į bylą pateiktas eksperto Dr. Dariaus Kalibato 2019 m. spalio 7 d. Vertinimo aktas parengtas kvalifikuoto eksperto, išvados pagrįstos pateiktomis nuotraukomis, detalizuotais skaičiavimais, vadovaujantis statybos procesą reglamentuojančiais teisės aktais, atsižvelgiant į tai, kad P. U. nepateikė jokių Vertinimo akto išvadoms prieštaraujančių įrodymų, teismas nusprendė, kad atsakovės atliktų darbų vertė – 28 875 Eur, įvertinus defektų šalinimo išlaidas – 8 785 Eur, sudaro 20 090 Eur.
20. Teismas nustatė, kad Sutartimi šalys nebuvo susitarę dėl to, kad atsakovė turi teisę nepradėti darbų, kol negauna iš L. K. Sutarties 5.2.2 punkte nurodyto statybą leidžiančio dokumento. Bylos duomenys patvirtina, kad dalį darbų (įvertintų 20 090 Eur) atsakovė atliko. Todėl atmetė P. U. teiginį dėl delspinigių skaičiavimo nepagrįstumo L. K. laiku nepateikus statybą leidžiančio dokumento kaip nepagrįstą. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovės tinkamai pagal Sutartį atliktų darbų vertė sudaro 20 090 Eur sumą, teismas nurodė, jog delspinigiai skaičiuotini ne nuo 163 650 Eur, tačiau nuo 143 560 Eur (163 650 – 20 090) sumos, ir sudaro 5 311,72 Eur sumą. Tačiau L. K. reikalaujant mažesnės nei 5 311,72 Eur sumos delspinigių, teismas pripažino, kad L. K. nurodyta 4 976,75 Eur delspinigių suma yra pagrįsta.
21. Atsižvelgdamas į tai, kad P. U. neginčijo L. K. finansinio reikalavimo dalies –
25 013,31 Eur ir dėl to tokio dydžio finansinis reikalavimas buvo patvirtintas teismo
2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi, patvirtino L. K. finansinį reikalavimą pagrįstoje likusioje teismo nepatvirtintoje apimtyje, t. y. 62 713,44 Eur (143 613,44 – 60 000 – 20 900).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
22. Kreditorius L. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo
2022 m. sausio 5 d. nutarties dalį, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjo prašymas, ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
22.1. Siekdamas peržiūrėti (tikslinti) įsiteisėjusia 2020 m. birželio 11 d. nutartimi prieš beveik
1,5 metų jau patvirtintą L. K. finansinį reikalavimą pareiškėjas privalėjo nurodyti ir įrodymais pagrįsti naujai, t. y. po minėtos nutarties priėmimo paaiškėjusias aplinkybes, įtakojančias patvirtinto kreditorinio reikalavimo dydį.
22.2. Teismo vertinimas, kad pareiškėjui abejonės dėl L. K. finansinio reikalavimo galėjo kilti tik po kreipimosi į nemokumo administratorę, yra nepagrįstas, nes (1) pareiškėjui – kaip buvusiam bendrovės vadovui – dar iki 2021 m. rugpjūčio 18 d. kreipimosi buvo žinoma, kad administratorė negalės pateikti jo prašomų duomenų dėl paties pareiškėjo kaltės, t. y. dėl netinkamo bendrovės buhalterijos vedimo ir dėl jos buhalterinių dokumentų neperdavimo administratorei, (2) atitinkamai aplinkybė, jog nėra galimybių patikrinti L. K. bendrovei grynaisiais pinigais perduotos 60 000 Eur sumos apskaitymo bendrovės buhalterijoje – nėra ir negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe; kartu ši aplinkybė nesudaro pagrindo iš naujo peržiūrėti (tikrinti) ginčijamą finansinį reikalavimą, (3) priešingu atveju yra paneigiama 2020 m. birželio 11 d. nutarties res judicata (įsiteisėjęs teismo sprendimas) galia bei teisinio tikrumo ir stabilumo principai, kartu pareiškėjui sudaromos galimybės piktnaudžiauti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ)
26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise.
22.3. Vien tai, kad pats pareiškėjas neišdavė kreditoriui grynųjų pinigų perdavimo faktą patvirtinančių buhalterinių dokumentų (kasos pajamų orderių ir / ar pinigų priėmimo-perdavimo aktų), nesudaro pagrindo „aklai“ remiantis vien šia pareiškėjo nulemta ir byloje deklaratyviai nurodoma aplinkybe nuginčyti aptariamą L. K. finansinio reikalavimo dalį, ignoruojant kitus byloje esančius įrodymus. Tam tikrų abejonių dėl atitinkamo fakto (kaip kad šiuo atveju – dėl 60 000 Eur grynųjų pinigų bendrovei perdavimo fakto) gali būti, jeigu įrodymų visuma leidžia manyti tokiam faktui esant labiau tikėtinam negu netikėtinam.
22.4. Aplinkybę, kad L. K. Sutarties pagrindu kaip avanso dalį perdavė bendrovei
60 000 Eur sumą grynaisiais pinigais, patvirtina byloje esančių įrodymų visuma: (1) būtent tokio kiekio grynųjų pinigų išgryninimas būtent Sutarties pasirašymo (įskaitant ir likus vos kelioms dienoms iki pasirašymo) bei vykdymo laikotarpiu, (2) bendra 168 626,75 Eur dydžio L. K. finansinio reikalavimo suma, į kurią įeina ir 60 000 Eur grynaisiais pinigais, buvo raštu nurodyta bendrovei ir kartu pareiškėjui tiek 2019 m. spalio 2 d. pranešime apie Sutarties nutraukimą, tiek 2019 m. lapkričio 18 d. įspėjime dėl bankroto bylos bendrovei kėlimo; pareiškėjas finansinio reikalavimo dydžio nekvestionavo bei neginčijo, (3) aptariama pilna finansinio reikalavimo suma taip pat buvo raštu nurodyta pareiškėjui ir 2019 m. gegužės mėn. tarp pareiškėjo ir kreditoriaus atstovų vykusio susirašinėjimo el. laiškais metu, ji buvo atspindėta ir šalių derintame papildomame susitarime ir, nors susitarimas liko nepasirašytas, susitarimo projekto derinimo metu pareiškėjas kreditorinio reikalavimo dydžio vėlgi nekvestionavo.
22.5. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas tikėtinai siekė sąmoningai nuslėpti
60 000 Eur grynųjų pinigų gavimo ir apskaitymo bendrovės buhalterijoje faktą:
(1) pareiškėjo atžvilgiu šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, taip pat dėl turto iššvaistymo ir turto pasisavinimo, (2) aptariamo ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekamas bendrovės ūkinės veiklos tyrimas ir 2021 m. gruodžio mėn. II pusėje kreditorius buvo telefonu informuotas ikiteisminį tyrimą atliekančios pareigūnės, kad ūkinės veiklos tyrimo metu konstatuoti esminiai bendrovės apskaitos tvarkymo trūkumai ir šiuo metu yra rengiamas tyrimą įforminantis dokumentas, (3) pareiškėjas niekada taip ir neperdavė administratorei bendrovės buhalterinių dokumentų bei iki šiol nepaiso už jų neperdavimą jam paskirtos teismo baudos.
22.6. Teismo eksperto dr. Dariaus Kalibato atlikto Sutarties objekto (statybos rezultatų) vertinimą įforminančiame akte yra nurodoma, kad pastato siena – kuri yra viena esminių konstrukcijų – yra nesaugi eksploatuoti, nes gali lemti netgi viso pastato griūtį, todėl turi būti demontuota bei įrengta naujai. Taip pat nurodoma, kad skaičiuojant Sutarties pagrindu atliktų darbų vertę, atėmus defektų šalinimo išlaidas, minėta pastato siena nevertinta. Šis faktas patvirtina, kad reali Sutarties pagrindu atliktų darbų vertė yra nulinė, kadangi jokių darbų rezultatų – net ir tų, kurių defektų šalinimas įvertintas 8 785 Eur suma, vis tiek negalima eksploatuoti. Atitinkamai nebuvo pagrindo mažinti apelianto finansinio reikalavimo dydį. Tokiu būdu teismas pažeidė įrodymų pakankamumo bei įrodymų vertinimo taisykles.
23. Pareiškėjas P. U. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė pastarąjį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikit nepakeistą, išreikalauti iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pirmojo skyriaus vykdomo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-45664-20 L. K. pareiškimą (prašymą) dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo su priedais, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie papildomi argumentai:
23.1. Teismui priimant 2020 m. birželio 11 d. nutartį, pareiškėjui L. K. finansinį reikalavimą pagrindžiantys dokumentai nebuvo pateikti. Pareiškėjas su šį reikalavimą patvirtinančiais dokumentais susipažino tik 2021 m., t. y. po to, kai pareiškėjo atstovas kreipėsi į BUAB „Taupių namų fabrikas“ bankroto administratorę su prašymu pateikti L. K. kreditorinį reikalavimą patvirtinančius dokumentus.
23.2. Manytina, kad naujai paaiškėjusia aplinkybe laikytina paties apelianto į bylą pateiktas Vertinimo aktas, kuriame padaryta išvada apie 28 875 Eur atliktų darbų vertę. Vertinimo aktas parengtas 2019 m. spalio 7 d., tačiau L. K., teikdamas prašymą dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo, minėtą aplinkybę nutylėjo ir 2020 m. gegužės 14 d. prašyme patvirtinti kreditorinį reikalavimą nurodė, kad bendrovė jokių darbų neatliko. Taip pat prašyme patvirtinti finansinį reikalavimą L. K. pateikė lentelę apie atliktus mokėjimus grynaisiais pinigais, kurioje nurodoma, kad mokėjimai grynaisiais pinigais buvo atliekami 2018 m. spalio 8 d., 2018 m. spalio 10 d., 2018 m. spalio 26 d., 2018 m. lapkričio 2 d.,2019 m. sausio 3 d., tačiau prašyme dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo L. K. nurodė, kad P. U. pinigus perdavė du kartus, t. y. 2018 m. lapkričio 2 d. –
40 000 Eur ir 2019 m. sausio 3 d. – 20 000 Eur. Šiai aplinkybei papildomai pagrįsti pareiškėjas prašė teismo išreikalauti L. K. pareiškimą (prašymą) dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo su priedais, tačiau šis prašymas nebuvo tenkinamas, todėl teikiamas pakartotinai.
23.3. Ginčydamas skundžiamą nutartį L. K. neteikia įrodymų apie išgrynintų pinigų perdavimą UAB „Taupių namų fabrikas“ ar jos vadovui. Šalių sudarytos Sutarties sąlygos ir L. K. pavedimai visiškai koreliuoja tarpusavyje, o pinigų nuėmimas iš sąskaitų grynaisiais niekaip su Sutartimi nekoreliuoja.
23.4. Teismas, būdamas aktyvus ir gavęs įrodymų dėl patvirtinto kreditorinio reikalavimo nepagrįstumo, turi ne tik teisę, bet ir pareigą tokį kreditorinį reikalavimą tikslinti, priešingu atveju būtų pažeistas viešasis interesas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti principai bei nepagrįstai padidėtų bendra bankrutuojančios įmonės skolos suma ir sumažėtų kiekvieno kreditoriaus finansinių reikalavimų patenkinimo galimybė.
24. Nemokumo administratorė UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė pastarąjį spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodomi tokie papildomi argumentai:
24.1. Pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu buvo būtina įvertinti, kad tarp bendrovės ir kreditoriaus sudarytos Sutarties vykdymo metu galėjo susiklostyti situacija, jog apeliantas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad grynaisiais pinigais sumokėta 60 000 Eur suma, jei ji buvo sumokėta, nebus atvaizduota bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose ir dėl to grynųjų pinigų perdavimo – priėmimo fakto įrodinėjimas taps apsunkintas ir / ar praktiškai neįmanomas. Teismas šių aplinkybių nevertino ir, pritaikydamas aukštą įrodinėjimo pareigos kreditoriui standartą, sukūrė pareigą pastarajam įrodyti tai, kas teisiškai ir faktiškai neįmanoma.
24.2 Byloje esant nepakankamai tvirtų ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo prašyme išdėstytus argumentus ir kartu paneigiančius kreditoriaus 2020 m. birželio 11 d. nutartimi patvirtinto finansinio reikalavimo pagrįstumą, teismas turėjo ir galėjo pareiškėjo prašymą spręsti žodinio proceso tvarka. Šios JANĮ 43 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos galimybės pagalba byloje buvo galima nustatyti tikrąją objektyviąją tiesą, paremtą tiek byloje esančiais įrodymais, tiek šalių paaiškinimais, gautais teisminio proceso metu. Teismui bylą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka, galimai buvo apribotos kreditoriaus procesinės teisės būti išklausytam teisme, jo teisės į tinkamą teismą, jo teisės į tinkamą teismo procesą, to rezultate galėjo būti pažeisti procesinio šalių lygiateisiškumo, dispozityvumo principai.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
26. Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas prašymas dėl finansinio reikalavimo patikslinimo (sumažinimo) bendrovės nemokumo (bankroto) byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo bei jų išreikalavimo
27. Pareiškėjas P. U. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė teismui naują įrodymą – Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pirmojo skyriaus Pranešimą apie įtarimą, kuriuo pareiškėjas grindė atsikirtimus į apelianto skunde nurodomas aplinkybes apie L. K. 60 000 Eur grynųjų pinigų bendrovei neperdavimą. Šiam argumentui papildomai pagrįsti pareiškėjas prašė teismo išreikalauti L. K. pareiškimą (prašymą) dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo P. U. atžvilgiu su priedais. Tokį prašymą pareiškėjas pateikė, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas analogiško prašymo netenkino.
28. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pateiktas naujas įrodymas yra susijęs su nagrinėjamos bylos dalyku ir yra aktualus sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo bei teisėtumo, nėra didelės apimties, pareiškėjo pateiktą naują įrodymą priima ir vertina bylos aplinkybių kontekste.
29. Atsižvelgdamas į tai, kad aukščiau aptartas naujas įrodymas yra pakankamas atitinkamoms aplinkybėms byloje nustatyti, pareiškėjo prašymo dėl L. K. pareiškimo (prašymo) dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo P. U. atžvilgiu su priedais išreikalavimo netenkina.
Dėl pareiškėjo prašymo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme
30. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad šiuo atveju teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti pareiškėjo prašymo dėl L. K. finansinio reikalavimo tikslinimo, nes pastarasis nenurodė jokių naujų aplinkybių, paaiškėjusių po Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. nutarties, kuria buvo patvirtintas 168 626,75 Eur dydžio L. K. finansinis reikalavimas BUAB „Taupių namų fabrikas“ nemokumo byloje, leidžiančių taikyti kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimo institutą.
31. JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Pagal JANĮ 42 straipsnio 1 dalį kreditorių reikalavimus tvirtina teismas.
32. Pažymėtina, kad, skirtingai nei ĮBĮ, JANĮ 41–42 straipsniai nereglamentuoja patvirtintų kreditorių reikalavimų tikslinimo procedūros juridinių asmenų bankroto procese. Tačiau bankroto proceso veiksmingumo tikslas (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis), kreditorių lygiateisiškumo principas (JANĮ
3 straipsnio 2 dalis) ir šio proceso kolektyvinis pobūdis leidžia teigti, kad taikant JANĮ kreditorių reikalavimų tikslinimas taip pat galimas. Priešingas JANĮ aiškinimas reikštų, kad bankroto procese nėra galima patikslinti patvirtintų kreditorių reikalavimų, kai kyla objektyvus poreikis tai padaryti. Taigi kilus poreikiui tikslinti kreditorių reikalavimus pagal JANĮ, turėtų būti laikomasi šioje srityje formuotos nuoseklios ĮBĮ normas aiškinančios teismų praktikos. Finansiniai reikalavimai gali būti tikslinami teismo iniciatyva, nemokumo administratoriaus arba kreditorių prašymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-75-407/2021).
33. Teismų praktikoje pasisakyta, kad teisė tikslinti kreditoriaus reikalavimą ar šio atsisakyti reiškia, kad, įsiteisėjus nutarčiai, kuria patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, nėra kategoriško draudimo šį reikalavimą keisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011). Tačiau kreditorių reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą ir kartu įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, todėl kreditoriniai reikalavimai turėtų būti tikslinami išimtiniais atvejais ir taikoma, kai nagrinėjant bylą nustatomas kreditorių reikalavimų dydžio pakitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Reikalavimai gali būti tikslinami, kai bankroto procedūrų vykdymo metu atsiranda naujų aplinkybių, dėl kurių keičiasi reikalavimų dydis arba reikalavimas pasibaigia. Prie tokių aplinkybių priskirtini atvejai, kai kreditorius atsisako reikalavimų, perleidžia juos kitiems asmenims, kai su kreditoriumi atsiskaitoma iki likvidavimo procedūros pradžios, kai patvirtintą reikalavimą ginčija kiti turintys tokią teisę kreditoriai ir pan. Vis dėlto reikalavimų tikslinimo institutas negali būti naudojamas kaip dar viena nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus reikalavimas, peržiūros forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-657-248/2015). Prievolių modifikavimą nulėmusios aplinkybės turi paaiškėti / atsirasti po to, kai teismas nutartimi patvirtina konkretaus kreditoriaus reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-998-330/2016).
34. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į teismų praktikoje suformuotas kreditoriaus teismo nutartimi patvirtinto finansinio reikalavimo tikslinimo nuostatas, laikė, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, leidžiančiomis spręsti pareiškėjo prašymą, buvo tai, kad tik po
2021 m. rugpjūčio 18 d. rašto administratorei dėl informacijos apie L. K. 60 000 Eur sumokėjimą BUAB „Taupių namų fabrikas“ išsiuntimo ir atsakymo iš nemokumo administratorės gavimo P. U. galėjo kilti pagrįstos abejonės dėl L. K. kreditorinio reikalavimo dydžio pagrįstumo. Su tokiu teismo vertinimu nėra pagrindo sutikti. Kaip skundžiamoje nutartyje pažymėjo pats Vilniaus apygardos teismas, jau 2021 m. sausio 28 d. atsiliepime į L. K. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei buvo keliamas apelianto finansinio reikalavimo į bendrovę pagrįstumo klausimas. Todėl pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 18 d. rašte nemokumo administratorei iš esmės nurodytos analogiškos aplinkybės neleidžia jų savaime traktuoti naujai paaiškėjusiomis (šios nutarties 18 punktas). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju pareiškėjas P. U. 2021 m. lapkričio 29 d. prašymu iš esmės ginčijo dalį teismo nutartimi patvirtinto kreditoriaus L. K. reikalavimo, nurodydamas eilę aplinkybių, kurios, jo vertinimu, kelia abejonių dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 11 d. nutartimi patvirtinto finansinio reikalavimo pagrįstumo. Taigi nors pareiškėjas pateikė prašymą patikslinti byloje patvirtintą L. K. finansinį reikalavimą, tačiau savo esme jis atitinka skundą, kuriuo ginčytas patvirtintas kreditoriaus reikalavimas.
35. BUAB „Taupių namų fabrikas“ nemokumo bylos duomenimis, pareiškėjas P. U.
2020 m. liepos 17 d. nutartimi įtrauktas į bendrovės kreditorių sąrašą ir patvirtintas jo finansinis reikalavimas į bendrovę. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bankroto bylos dalyviais gali būti tiek asmenys, pateikę ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, bankrutuojančios įmonės kreditoriai, tiek bankrutuojančios įmonės akcininkai ir kiti suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, taip pat asmenys, savo turtu užtikrinę bankrutuojančios įmonės prievolių įvykdymą, tačiau tam jie turi įrodyti pakankamą ir glaudų savo materialųjį teisinį ryšį (turtinį suinteresuotumą) su bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1464/2014; ir kt.). Nors JANĮ tiesiogiai nėra išvardinti subjektai galintys ginčyti kreditorių reikalavimų tvirtinimą ar atsisakymą juos tvirtinti, tačiau, atsižvelgiant į iki tol kasacinio teismo suformuotą praktiką, matyti, kad asmuo tokią teisę įgyja, kai jis pagrindžia savo suinteresuotumą bylos baigtimi, ir yra įtraukiamas į bankroto bylą kreditoriumi ar trečiuoju asmeniu, ir jam yra priskiriamos atitinkamos procesinės teisės ir pareigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-608-881/2021). Atsižvelgiant į pateiktus teismų išaiškinimus bei aplinkybę, kad P. U. ginčo prašymo pateikimo metu buvo bendrovės kreditoriumi bei iš bendrovės nemokumo administratorės negavo įtikinamų L. K. dalies patvirtinto finansinio reikalavimo pagrįstumo įrodymų, turėjo teisę ginčyti tokį teismo patvirtintą finansinį reikalavimą.
36. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo P. U. prašymą jo turinį kvalifikavo kaip prašymą dėl finansinio reikalavimo patikslinimo, o ne kaip nutarties, kuria patvirtintas finansinis reikalavimas, ginčijimą, savaime neleidžia spręsti dėl tokios nutarties, kuria iš esmės patikrintas finansinio reikalavimo pagrįstumas ir patvirtintas patikslintas (sumažintas) reikalavimas, neteisėtumo.
37. Nemokumo bylos duomenimis, administratorė 2020 m. birželio 5 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl kreditorinių reikalavimų, taip pat ir L. K., patvirtinimo. Grindžiant apelianto finansinį reikalavimą, teismui buvo pateikti – kreditoriaus prašymas dėl jo finansinio reikalavimo patvirtinimo, 2018 m. spalio 10 d. Gamybos rangos sutartis Nr. 2018/10/10 ir jos priedas Nr. 1, keturi lėšų pervedimo nurodymai, L. K. banko sąskaitos operacijų ataskaita, pranešimas dėl Sutarties nutraukimo ir delspinigių skaičiavimo lentelė. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad neturi duomenų, dėl kurių pateiktas finansinis reikalavimas negalėtų būti tvirtinimas, 2020 m. birželio 11 d. nutartimi patvirtino L. K. 168 626,75 Eur reikalavimą.
2021 m. rugpjūčio 18 d. P. U., kreipdamasis į administratorę su prašymu pateikti informaciją dėl L. K. finansinio reikalavimo, nurodė, kad į L. K. reikalavimą įtrauktų 60 000 Eur, kuriuos esą jis grynaisiais pinigais sumokėjo BUAB „Taupių namų fabrikas“, realumo nepagrindžia kreditoriaus banko sąskaitos išrašai apie tokios sumos išgryninimą, nes nėra jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad šios lėšos buvo sumokėtos bendrovei. Duomenų, kad administratorė, gavusi tokį pareiškėjo raštą, ėmėsi kokių nors veiksmų ir patikrino nurodytus duomenis bei jų pagrįstumą, byloje nėra. Priešingai, atsiliepime į pareiškėjo prašymą administratorės pateikti paaiškinimai, kad su bendrovės vykdyta ūkine – komercine veikla susiję dokumentai yra paimti ir saugomi ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliekamo ikiteisminio tyrimo byloje, todėl ji neturi realios ir objektyvios galimybės nustatyti nei bendrovės sandorio, sudaryto su L. K., vykdymo aplinkybių, nei to, ar L. K. finansinis reikalavimas užfiksuotas bendrovės buhalterinėje apskaitoje ir / ar registruose, leidžia spręsti, kad ginčo finansinio reikalavimo pagrįstumas nebuvo tinkamai neįvertintas.
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje esant tokiai situacijai, kai bendrovės nemokumo administratorė sutiko su vieno bendrovės kreditoriaus finansiniu reikalavimu, o teismas, spręsdamas šio finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą, akivaizdžiai formaliai pritarė administratorės pozicijai, nenagrinėdamas šio reikalavimo pagrįstumo iš esmės, susidarė reikšmingos prielaidos abejoti patvirtinto finansinio reikalavimo dydžio pagrįstumu. Todėl pirmosios instancijos teismas, gindamas bankroto byloje vyraujantį viešąjį interesą, neatsižvelgiant į pareiškėjo prašyme suformuluoto tokio reikalavimo peržiūros teisinį pagrindą, pagrįstai, gavęs bendrovės nemokumo byloje patvirtinto kreditoriaus pareiškimą, neapsiribojo vien formaliomis priežastimis pakartotinai nevertinti įsiteisėjusia nutartimi patvirtinto finansinio reikalavimo pagrįstumo. Esant duomenų, jog kreditoriaus patvirtintas finansinis reikalavimas, kurio pagrįstumas nebuvo nagrinėjamas iš esmės, gali būti nepagrįstas, teismas turėjo imtis ir ėmėsi visų įmanomų priemonių šio finansinio reikalavimo teisingumui patikrinti bei tiek kreditoriaus, tiek bankrutavusios bendrovės interesams užtikrinti. Priešingu atveju būtų paneigti bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Teisėjų kolegijos vertinimu, susiklosčiusioje situacijoje buvo pakankamas pagrindas iš esmės spręsti klausimą dėl kreditoriaus L. K. patvirtinto finansinio reikalavimo pagrįstumo peržiūros.
Dėl apelianto finansinio reikalavimo
39. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl L. K. finansinio reikalavimo pagrįstumo, pastarąjį sumažino, remdamasis šiomis esminėmis aplinkybėmis: (1) įrodymų apie 60 000 Eur grynųjų pinigų bendrovei perdavimą nebuvimu bei (2) L. K. į bylą pateikto eksperto Dr. Dariaus Kalibato 2019 m. spalio 7 d. Vertinimo akto išvadomis, kuriose konstatuota, kad atsakovės atliktų darbų vertė – 28 875 Eur, įvertinus defektų šalinimo išlaidas – 8 785 Eur, sudaro 20 090 Eur.
40. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012).
41. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).
42. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantas, siekdamas, kad jo finansinis reikalavimas nemokumo byloje būtų patvirtintas, turi pareigą teikti įrodymus šiam reikalavimui pagrįsti. Ar kreditoriaus reiškiamas reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
43. Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas šią procesinę normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo kelias nagrinėjamai bylai reikšmingas įrodymų vertinimo taisykles: pirma, civiliniame procese taikomas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį teismas įrodytomis pripažįsta aplinkybes, kurios, vadovaujantis įrodymų visuma, įvertinamos kaip labiau tikėtinos; antra, vertindamas įrodymų visetą teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015); trečia, kilus abejonėms dėl įrodymų patikimumo, šias abejones pašalina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-686/2017).
44. Skundžiamoje nutartyje nustatytos ginčo situacijai aktualios bei byloje neginčijamos faktinės aplinkybės: (1) 2018 m. spalio 10 d. Gamybos rangos sutarties 2018/10/10, sudarytos tarp L. K. ir BUAB „Taupių namų fabrikas“, pagrindu bendrovė įsipareigojo pagaminti konstrukcinius elementus (išorinių sienų, vidinių laikančių sienų, pertvarų, perdangos elementus) ir iki 2019 m. kovo 15 d. pagamintus konstrukcinius elementus sumontuoti ant įrengtų pamatų (duomenys neskelbtini) (Sutarties 3 – 4 punktai). Sutarties 4.3 punktu bei Priedu Nr. 1 prie Sutarties šalys susitarė, kad už Sutartyje nurodytus darbus L. K. turi sumokėti bendrovei 193 600 Eur sumą; Sutarties pasirašymo metu L. K. sumoka bendrovei 60 500 Eur avansą. (2) L. K. iš sąskaitos banke pervedė į bendrovės sąskaitą 2018 m. spalio 11 d. – 60 500 Eur, 2018 m. gruodžio 11 d. –
18 150 Eur, 2019 m. kovo 4 d. – 20 000 Eur, 2019 m. kovo 22 d. – 5 000 Eur, mokėjimo paskirtyje atitinkamai pažymėdamas, kad mokėjimai atliekami pagal šalių sudarytą Sutartį. (3) Laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2019 m. sausio 3 d. L. K. iš savo sąskaitos banke išgrynino iš viso
60 000 Eur sumą. Pastarąją pinigų sumą apeliantas teigia taip pat perdavęs bendrovei kaip mokėjimą pagal Sutartį.
45. Spręsdamas dėl 60 000 Eur grynųjų pinigų pagal Sutartį sumokėjimo bendrovei pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra įrodymų, jog L. K. gavo pakvitavimą už, jo teigimu, grynųjų pinigų (60 000 Eur) sumokėjimą bendrovei ar kad tokio pakvitavimo reikalavo iš bendrovės, todėl vertino, jog tokiu savo elgesiu kreditorius prisiėmė visą piniginės prievolės dalies įvykdymo įrodinėjimo riziką. Tačiau, teismo vertinimu, L. K. šios aplinkybės galiausiai neįrodė. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atskirojo skundo argumentais, nagrinėjamam klausimui aktualia teismų praktika bei galiojančiu teisiniu reglamentavimu, sprendžia, kad nėra pagrindo nepritarti šiai pirmosios instancijos teismo išvadai apie L. K. finansinio reikalavimo dalies nepagrįstumą.
46. Aplinkybė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2019 m. sausio 3 d. L. K. iš savo sąskaitos banke išgrynino iš viso 60 000 Eur sumą, savaime neįrodo, kad ši suma buvo panaudota būtent atsiskaitymui pagal Sutartį. Kaip teisingai akcentuota atsiliepime į atskirąjį skundą, apeliantas kartu su 2020 m. gegužės 14 d. pareiškimu dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo pateiktoje „Grynųjų pinigų išgryninimo ir sumokėjimo UAB „Taupių namų fabrikas“ operacijos“ lentelėje nurodė, kad mokėjimai grynaisiais pinigais buvo atliekami 2018 m. spalio 8 d., 2018 m. spalio 10 d., 2018 m. spalio 26 d., 2018 m. lapkričio 2 d., 2019 m. sausio 3 d., tačiau 2020 m. lapkričio 5 d. prašyme dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo L. K. nurodė, kad P. U. pinigus perdavė du kartus, t. y. 2018 m. lapkričio 2 d. – 40 000 Eur ir 2019 m. sausio 3 d. – 20 000 Eur. Byloje nėra jokių šį perdavimo faktą patvirtinančių įrodymų. Atskirajame skunde dėstomi argumentai apie tai, kad bendra
168 626,75 Eur dydžio L. K. finansinio reikalavimo suma, į kurią įeina ir 60 000 Eur grynaisiais pinigais, buvo raštu nurodyta bendrovei ir kartu pareiškėjui 2019 m. spalio 2 d. pranešime, 2019 m. lapkričio 18 d. įspėjime dėl bankroto bylos bendrovei kėlimo, 2019 m. gegužės mėn. tarp pareiškėjo ir kreditoriaus atstovų vykusio susirašinėjimo el. laiškais metu savaime nei finansinio reikalavimo dydžio nei grynųjų pinigų perdavimo fakto nepatvirtina. Juo labiau, minėta, kad bendrovė nuosekliai dar atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo nurodė su nurodyto finansinio reikalavimo dydžiu nesutinkanti, kas paneigia apelianto argumentus esą finansinis reikalavimas niekada nebuvo kvestionuojamas bei ginčijamas. Be to, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, į bylą pateiktas 2019 m. gegužės 24 d. Sutarties papildymas, kurio 4 punkte nurodyta, kad bendrovė patvirtina, jog L. K. iki 2019 m. gegužės 24 d. yra sumokėjęs 164 150 Eur sumą, nėra šalių pasirašytas. Kartu atskirojo skundo argumentai, kad pareiškėjas tikėtinai siekė sąmoningai nuslėpti 60 000 Eur grynųjų pinigų gavimo ir apskaitymo bendrovės buhalterijoje faktą, iš esmės grindžiami ikiteisminio tyrimo prieš pareiškėją pradėjimu, tačiau ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų vertinimas didesnės įrodomosios galios neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-685/2013). Šiuo atveju, kaip teisingai konstatuota nutartyje, L. K. iniciatyva P. U. atžvilgiu inicijuotas ikiteisminis tyrimas, nesant kitų tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, negali būti laikomas savaime įrodančiu aplinkybes, jog buvęs BUAB „Taupių namų fabrikas“ vadovas P. U. netinkamai vykdė įmonės apskaitą, į ją neįtraukė grynaisiais pinigais sumokėtos 60 000 Eur sumos, ar kad pastarąją iš viso gavo. Tokios aplinkybės nėra konstatuotos kompetentingų valstybės institucijų ar įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
47. Analogiškai nepritartina atskirojo skundo argumentams dėl nulinės bendrovės atliktų darbų vertės objekte pagal Sutartį. Šį argumentą paneigia paties apelianto į bylą pateiktas Dr. Dariaus Kalibato 2019 m. spalio 7 d. Vertinimo aktas, kuriame padaryta išvada, kad bendrovės atlikta darbų už
28 875 Eur sumą, bet dalis darbų atlikta netinkamai ir juos reikia ištaisyti. Ištaisymo darbų suma sudaro 8 785 Eur. Atskirajame skunde dėstomos aplinkybės dėl pastato sienos nesaugumo eksploatuoti nepaneigia fakto dėl atliktų darbų vertės. Todėl darytina išvada, kad BUAB „Taupių namų fabrikas“ atliktų darbų vertė, įvertinus defektų šalinimo išlaidas, sudaro 20 090 Eur.
48. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apelianto bei pareiškėjo pateiktus paaiškinimus bei į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, aptarė esmines, nagrinėjamam klausimui išspręsti svarbias aplinkybes, nurodė šiam klausimui aktualias teisės normas bei pateikė teismo padarytų išvadų motyvus, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti, jog skundžiama nutartis priimta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Pažymėtina, kad vien tik ta aplinkybė, jog nutartis ir jos motyvai neatitinka apelianto pozicijos, savaime nereiškia, kad teismo priimta nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, ir turėtų būti naikintina.
49. Teisėjų kolegija taip pat atmeta nemokumo administratorės teiginius, kad bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka, galimai buvo apribotos kreditoriaus procesinės teisės būti išklausytam teisme, jo teisės į tinkamą teismą ir teismo procesą ir kt. Bylos duomenys patvirtina, kad šalims, taigi ir apeliantui, buvo suteiktos galimybės teikti argumentus, įrodymus, prieštaravimus bei atsikirtimus, šalys šiomis teisėmis pasinaudojo ir nei viena bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka taip pat neprašė, todėl teigti esant atitinkamus teismo proceso pažeidimus nėra pagrindo.
50. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o ginčijama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
51. Pareiškėjui P. U. nepateikus bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, dydį bei faktą patvirtinančių įrodymų, atsiliepime į atskirąjį skundą suformuluotas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 dalimi,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Romualda Janovičienė
Laima Ribokaitė
Aldona Tilindienė