Administracinio nusižengimo byla Nr. II-245-718/2020
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00635-2020-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.10.4.
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. liepos 20 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė,
sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei,
dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui V. D.,
nukentėjusiosios G. D. atstovui pagal įstatymą V. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. D., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020-05-26 nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
2020-03-05, apie 15.10 val., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariate užregistruotas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini) mokyklos, tarp kiemų automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė į gatvę išbėgusią 14 metų mergaitę. GMP nuvežta į vaikų ligoninę. Nustatyta diagnozė: galvos sumušimas, smegenų sukrėtimas, gydoma reanimacijoje.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020-05-26 nutarimu nuspręsta nepradėti administracinės teisenos dėl 2020-03-05, apie 15.10 val., (duomenys neskelbtini), įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo sužalota G. D., gim. (duomenys neskelbtini), nustačius, kad pėsčioji G. D. buvo sužeista dėl savo pačios neatsargumo.
Klaipėdos apylinkės teisme Klaipėdos miesto rūmuose 2020-06-17 gautas policijos įstaigos persiųstas G. D. atstovės pagal įstatymą V. D. skundas, kuriame prašoma Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020-05-26 nutarimą panaikinti, administracinio nusižengimo tyrimą atnaujinti, skirti ekspertizę sveikatos sutrikdymo masto nustatymui, o gavus specialisto išvadą, spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Skunde teigiama, kad skundžiamas nutarimas priimtas neišsiaiškinus įvykio aplinkybių, sveikatos sutrikdymo masto, nesiaiškinta, ar automobilio Audi A4 vairuotoja R. P. galėjo sustabdyti automobilį iki partrenkiant jos, pareiškėjos, dukrą, einančią iš mokyklos. Siekiant išsiaiškinti, kokia atsakomybę grėstų eismo įvykį sukėlusiai R. P., pažeidusiai Kelių eismo taisykles, būtina nustatyti, ar dėl padarytų KET pažeidimo kito asmens sveikata buvo sutrikdyta nežymiai ar sunkiai. Skundžiamą nutarimą priėmusi tyrėja R. P. nurodė, kad nukentėjusioji G. D. išėjo iš už kliūties (iš už konteinerio), trukdančios apžvelgti vietą, kad nėra artėjančių transporto priemonių ir pažeidė KET 2 punkto, 48.4 punkto reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą. Įvykio vietoje aplinkybės nebuvo išsiaiškintos, kadangi pagal nukentėjusiosios G. D. pareiškimą, nuvykus į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), ji per gatvę ėjo stačiu kampu nuo mokyklos vedančio tako, o tai buvo apie 5 metrus nuo konteinerių, stovėjusių prie posūkio, todėl vairuotoja, važiuodama 10-15 km/h greičiu, kaip teigia ji pati, galėjo pamatyti pėsčiąją ir sustabdyti transporto priemonę nekliudžiusi pėsčiosios. Taigi nėra nustatytas automobilio greitis. G. D. prieš einant per gatvę atvažiuojančio automobilio nematė, nes ant posūkio į gatvę kampo stovėjo šiukšlių konteineriai, iki jų ir mergaitės buvo apie 5 metrų atstumas. Nuėjus trečdalį kelio per važiuojamąją dalį, periferiniu regėjimu ties konteineriu ji pamatė link jos judantį automobilį, todėl, norėdama išvengti smūgio, toliau bėgo per likusią važiuojamąją dalį, ir likus vienam trečdaliui kelio, pajuto smūgį į kojas ir krito.
Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų G. D. buvo diagnozuotas galvos sumušimas, smegenų sukrėtimas, tačiau tyrimo metu G. D. padarytas sveikatos sutrikdymo mastas nebuvo tirtas ir nustatytas. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 2 punktą sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą bei bendrojo darbingumo praradimo mastą, išskyrus šių taisyklių 6.9 punkte nurodytus atvejus, nustato teismo medicinos ekspertai. Akivaizdu, kad tyrėja nėra teismo medicinos ekspertė ir neturi specialių žinių, kurių reikia nustatant sveikatos sutrikdymo mastą, todėl skundžiamame nutarime tyrėjos padaryta išvada apie galimai G. D. padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą yra nepagrįsta. Tik nustačius G. D. padaryto sveikatos sutrikdymo mastą bus galima nustatyti reikšmingas aplinkybes, susijusias su eismo įvykiu. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, tyrėja, pažeisdama teisės normas, nors ir neturėdama tokios teisės bei kompetencijos, pati ėmėsi iniciatyvos įvertini G. D. sveikatos būklę pagal 2020 m. kovo 13 d. medicininiame išraše nurodytus padarytus sužalojimus. Minėtų taisyklių 7 punkte nustatyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.)“ numatytų padarinių, bet: 7.1. Sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba 7.2. Nukentėjusysis praranda nedidelę dalį - daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų - profesinio ar bendro darbingumo. Taigi šiuo atveju, tyrėja, įvertindama tai, kad G. D. eismo įvykio metu nebuvo nustatyta kaulų lūžimų ir kitokių rimtesnių sveikatos sutrikdymų, sprendė dėl galbūt padaryto nežymaus sveikatos sutrukdymo. Tačiau visiškai nevertino tai, kad nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas gali būti nustatytas ir tuo atveju, kai sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. G. D. ligoninėje išbuvo 5 dienas, iš jų vieną dieną intensyvios terapijos skyriuje, vieną savaitę buvo atleista nuo mokyklos lankymo, buvo numatytas tolimesnis gydymas neuroprotektoriais dar dvi savaites, dar kurį laiką jautė galvos skausmus. Į gydymo įstaigas G. D. daugiau nesikreipė, nes iš ligoninės ji buvo išleista 2020-03-12, o 2020-03-16 Lietuvoje prasidėjo karantinas ir gydymo įstaigos nepriėmė pacientų.
Atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, kad 2020-05-26 nutarimas yra priimtas skubotai, neištyrus visų eismo įvykio aplinkybių ir nenustačius visų eismo įvykio kvalifikacijai reikšmingų duomenų. Tik nustačius G. D. padarytą sveikatos sutrikdymo mastą, bus galima spręsti apie veikos kvalifikaciją, nes dėl galbūt eismo įvykio metu padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo šiuo atveju būtina pradėti ikiteisminį tyrimą ir tik jo metu nustačius, jog nėra nusikaltimo požymių sudėties, jį nutraukti.
Dėl nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad šiuo atveju neatlikti visi tyrimui reikšmingi veiksmai, nepagrįstai nesiekta išsiaiškinti visų esminių aplinkybių, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą dėl R. P. galinčios kilti atsakomybės, todėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020-05-26 nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas (b.l. 3-5).
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba nesutinka su V. D. skunde išdėstytais motyvais, nurodė, kad vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena nepradėta, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Remiantis administracinio nusižengimo bylos medžiaga, nustatyta, kad G. D. nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, neįsitikinusi, kad nėra artėjančių transporto priemonių, išbėgo į gatvę iš už kliūties, taip buvo kliudyta pravažiuojančio automobilio ir sužeista dėl savo neatsargumo. Visa reikalinga informacija yra užfiksuota procesiniuose dokumentuose. Konkrečiu atveju pagrįstai nustatyta, jog eismo įvykį lėmė būtent G. D. padaryti KET pažeidimai, padaryta veika jos atžvilgiu kvalifikuota tinkamai. Naikinti, keisti skundžiamą nutarimą, kaip ir atnaujinti administracinio nusižengimo tyrimą ar skirti ekspertizę, V. D. nurodytais motyvais bėra teisinio pagrindo (b.l. 38-39).
Skundą pateikusi V. D. į teismo posėdį atvyko, palaikė skundą jame išdėstytais motyvais. Teigia, kad skundžiamas nutarimas priimtas skubotai, neištyrus visų įvyko aplinkybių. Eismo įvykio schemoje nepažymėta nukentėjusiojo asmens buvimo vieta, nepažymėtos kliūtys, tai yra šiukšlių konteineriai, neaiškūs atstumai. Su G. D. buvo nuėjusios į įvykio vietą, kur dukra parodė tikslią susidūrimo vietą. Nuo konteinerių ji buvo nutolusi 5 m atstumu, automobilį pamatė 3 m atstumu nuo savęs. G. D. jau buvo nuėjusi trečdalį kelio. G. D. automobilio nepastebėjo, vaizdą jai užstojo šiukšlių konteineriai. Automobilis atvažiavo iš kairės pusės. G. D. į kelią išbėgo staiga, statmenai į kitą gatvės pusę, nuo mokyklos pusės. Pastebėjusi automobilį pradėjo bėgti į priekį, tačiau vairuotoja jos nepastebėjo ir kliudė automobilio priekinio bamperio vairuoto puse. Mano, kad įvykio kaltininkė yra R. P.. R. P. galėjo pastebėti G. D. ir sustabdyti automobilį. R. P. galimai viršijo leistiną važiavimo greitį. Teigia, kad dukrai galimai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. G. D. buvo gydoma 5 dienas ligoninėje, iš jų vieną dieną – reanimacijoje. Jai diagnozuotas smegenų sukrėtimas, trauminis šokas. Po gydymo ligoninėje paskirtas gydymas 2 savaitėms.
Nukentėjusiosios G. D. atstovas pagal įstatymą V. D. pažymėjo, kad byloje esanti eismo įvykio schema neatitinka įvykio aplinkybių. Joje nėra pažymėta nukentėjusiojo buvimo vieta, šiukšlių konteineriai. Mano, kad šiukšlių konteineriai užstoti vaizdo negalėjo. Be to, kelkraštyje stovėjo daug automobilių, tačiau tai taip pat nėra pažymėta eismo įvykio schemoje. Abejonių kelia ir R. P. blaivumo nustatymo rezultatai, nes kaip matyti, alkotesterio patikros sertifikatas įvykio metu negaliojo. Abejonių kelia ir liudytojų Ū. Z. ir R.R. L. parodymai. Mano, kad Ū. Z., neturinti specialių žinių, negalėjo nustatyti automobilio važiavimo greičio. Palaiko V. D. skundą, prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020-05-26 nutarimą.
Teismas
konstatuoja:
V. D. skundas tenkintinas.
Skundžiamu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020-05-26 nutarimu administracinio nusižengimo teisena R. P. nepradėta, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.
Pagal ANK 591 straipsnį administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.
ANK 423 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 423 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki dvejų metų.
Pažymėtina, jog kvalifikuojant veiką pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį būtina nustatyti teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (padaryto pažeidimo) ir kilusių padarinių. Priežastinis ryšys paprastai grindžiamas būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymu. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos KET, t. y. eliminuojant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės KET pažeidimą. Tokiais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, būtina spręsti priežastinio ryšio klausimą tarp visų eismo įvykyje dalyvavusių eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų ir įstatyme numatytų padarinių atsiradimo. Nustačius, kad asmuo, net ir nepažeisdamas KET reikalavimų, nebūtų galėjęs išvengti eismo įvykio, laikoma, jog KET pažeidimas nebuvo susijęs priežastiniu ryšiu su padariniais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-1-693/2018).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendžiant, kurio asmens veiksmai nulėmė eismo įvykio kilimą, nėra svarbu, kas pirmas pažeidė teisės aktų reikalavimus. Esminę reikšmę turi tai, kieno padarytas pažeidimas nulėmė eismo įvykį, kurio metu atsirado įstatyme numatytos pasekmės.
KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 42 punktas, reglamentuojantis pėsčiųjų pareigas, numato, kad į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų perėjomis, o KET 44 punktas numato, kad įžengti į važiuojamąja dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms.
Teismo nuomone, byloje esantys duomenys nėra pakankamai eismo įvykio mechanizmui nustatyti. Priimdama skundžiamą nutarimą Klaipėdos AVPK pareigūnė konstatavo, kad eismo įvykis kilo dėl pačios nukentėjusiosios G. D. neatsargumo, tai yra dėl to, kad ji eidama per gatvę išėjo (išbėgo) iš už kliūties (šiukšlių konteinerių), trukdančių apžvelgti vietą, neįsitikinusi, kad nėra artėjančių transporto priemonių ir tai lėmė šio įvykio kilimą.
Eismo įvykio vietos schema yra nustatyta, jog eismo įvykio data – 2020-03-05, vieta – (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad minėtoje eismo įvykio schemoje tik nustatytas transporto priemonės išsidėstymas po eismo įvykio (b. l. 13), tačiau nėra pažymėta nukentėjusiosios buvimo vieta, jos judėjimo kryptis, tiksli vieta, kur ji kirto kelią. Taip pat nėra aiški ir šiukšlių konteinerių buvimo vieta. Iš byloje esančių fotonuotraukų (b.l. 27, 28) matyti, kad eismo įvykis padarytas gyvenamojo daugiabučio namo kieme, šviesiu paros metu. Vertinant užfiksuotų šiukšlių konteinerių dydį, teismui kyla pagrįstų abejonių, ar jie tikrai galėtų užstoti nukentėjusiąją G. D. ir ar vairuotoja R. P. iš tikrųjų neturėjo galimybės laiku jos pastebėti ir išvengti susidūrimo. Pati R. P. teigė, kad jos važiavimo greitis nebuvo didelis, tai patvirtino ir liudytojomis apklaustos Ū. Z. ir R. L.. Todėl kyla pagrįstos abejonės ar važiuojant tokiu greičiu, šviesiu paros metu, nebuvo galima laiku pastebėti į kelią išbėgusios nukentėjusiosios.
Pažymėtina ir tai, kad transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, valdymas sukelia valdytojui didesnę nei įprastai rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį – jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų. Reikalaujamas didesnio rūpestingumo ir atidumo laipsnis turėtų būti toks, kad nebūtų sudaryta prielaidų žalai atsirasti. Taigi, ir pati R. P., kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, važiuodama gyvenamojo namo kiemu, prie pat ugdymo įstaigos, privalėjo žinoti teisės aktuose jai nustatytus reikalavimus ir numatytus draudimus, turėjo būti itin atidi ir rūpestinga, laikytis Kelių eismo taisyklių, kuriose numatyta prievolė važiuoti neviršijant leistino greičio, laikytis dešinės kelio pusės, atsižvelgti į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties bei sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys, kad kelio atkarpa, kurioje įvyko nagrinėjamas įvykis, nepažymėta jokiomis kelio linijomis, toje kelio atkarpoje nėra šaligatvio ir pėsčiųjų perėjos, prie pat kelio yra mokykla, kur pertraukų metu vaikai gali išbėgti į kelią.
Nustatant, ar kaltininko padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, teismų praktikoje taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Šioje byloje tai padaryta nebuvo.
Taigi, negalima konstatuoti, kad būtent G. D. veiksmai, jai netikėtai išbėgant į gatvę, buvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti. Be to, neatmetama galimybė, kad galbūt KET pažeidė abu eismo įvykio dalyviai, t. y. techniniu požiūriu įvykį lėmė galbūt jų abiejų veiksmai. Šias aplinkybes galėtų nustatyti byloje paskirta ekspertizė eismo įvykio aplinkybėms nustatyti. Vadinasi, nenustačius galimo eismo įvykio kaltininko iš esamų byloje įrodymų, šioje situacijoje tik ekspertas gali nustatyti, kokia situacija vis tik buvo pačio eismo įvykio metu ir pateikti nukentėjusiosios sužalojimo mechanizmą.
Pažymėtina ir tai, jog R. P. blaivumas buvo tikrinamas alkotesteriu, kurio patikros sertifikatas yra negaliojantis (b.l. 16). Be to, skundžiama nutarimą priėmusi pareigūnė konstatavo, kad nukentėjusiajai G. D. galimai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Atkreiptinas dėmesys, kad nežymus sveikatos sutrikdymas nustatomas tik remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, kurių 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertas.
Dėl to, kas nustatyta skundo nagrinėjimo metu teismas sprendžia, kad šią administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjusi institucija pažeidė ANK 567 ir 569 straipsnių reikalavimus nes nesurinko šioje byloje svarbių įrodymus, o skundžiamas nutarimas priimtas iš esmės neatlikus administracinio nusižengimo bylos tyrimo.
Byloje reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aptartų aplinkybių tyrimą, todėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020-05-26 nutarimas naikintinas, o byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 str., 642 str. 1 d. 4 p., teismas
n u t a r i a:
V. D. skundą tenkinti.
Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020-05-26 nutarimą (ROIK: 20113885030) ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą - Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybai.
Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėja Laimutė Venckuvienė