Baudžiamoji byla Nr. e1-1431-1218/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22029-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.12.; 1.2.11.2.2.1.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 21 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavelas Kujalis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Renatos Čepkauskės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga baudžiamojoje byloje, kurioje L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „O.“, administracine tvarka nebaustas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 170 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

nustatė:

L. L. viešai tyčiojosi, niekino ir skatino neapykantą dėl seksualinės orientacijos, o būtent: jis, 2024 m. birželio 9 d., apie 19.39 val., būdamas (duomenys neskelbtini), naudodamasis nenustatytu įrenginiu, socialiniame tinkle „Facebook“, paskyroje ,,D.“, po (duomenys neskelbtini) publikuotu vaizdo įrašu „(duomenys neskelbtini)“, iš jam priklausančios paskyros „L. L.“, parašė komentarą „Pidarastus gyna.o reiktų šaudyt“.

Šiais savo veiksmais L. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 170 straipsnio 2 dalyje.

2025 m. sausio 9 d. apklaustas įtariamuoju L. L. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam yra paskelbtas ir įteiktas. Įtarimo prasmė ir turinys jam yra aiškus, jo esmę supranta. Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, savo kaltę pripažįsta. Psichinių sutrikimų neturi, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, priklausomybių ligų centro įstaigose nėra įrašytas. Apie įtarime nurodytą įvykį nori pasakyti, kad komentarą internetinėje platformoje „Facebook“, kuris yra parašytas iš „Facebook“ paskyros jo vardu – „Pidarastus gyna.o reiktų šaudyt,“ parašė jis. Šiuo metu, neprisimena nei konkretaus straipsnio, dėl kurio parašė šį komentarą, o taip pat, negali pasakyti dėl kokios tiksliai priežasties jį parašė, nei kada tiksliai tai buvo, nes tai įvyko seniai. Kodėl parašė tokį komentarą, gali pasakyti, kad tikriausiai pamatė turinį, kuris jam nepatiko, dėl to spontaniškai išsireiškė, parašydamas tokį komentarą. Tikrai neturėjo omenyje, kad kažkokią žmonių grupę reikia šaudyti, tikrai to neskatino daryti kitų žmonių ir pats to daryti nenorėjo ir neketino, tai buvo tiesiog tuo metu iškilusio nepasitenkinimo, dėl pamatyto turinio pasekmė. Tokiu komentaru jis norėjo išsakyti tik neigiamą nuomonę apie LGBT bendruomenę, bet nesiekė skatinti neapykantos ar diskriminuoti ar tuo labiau kurstyti smurtauti. Sutinka, kad jo parašytas komentaras yra netinkamas būdas reikšti nuomonę, kad toks komentaras gali įžeisti ir gailisi dėl to, kad šį komentarą parašė. Šį komentarą parašė iš seno mobiliojo telefono, kurio šiuo metu jau nebeturi, nes įsigijo naują. Daugiau apie šį įvykį nieko papasakoti negali (e. b. l. 143-146).

2024 m. birželio 10 d. vyriausiosios tyrėjos L. M. tarnybiniame pranešime, dėl nustatytų aplinkybių, nurodoma, kad policijos registruojamų įvykių registre esančiame pranešime rašoma, jog naršant socialiniame tinkle „Facebook“, puslapyje „D.“, po pasidalintu vaizdo įrašu „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuotas vartotojo „L. L.“ galimai neapykantą prieš žmonių grupę dėl jų seksualinės orientacijos skatinantis komentaras: „Pidarastus gyna.o reiktų šaudyt,“. Komentaras parašytas 2024 m. birželio 9 d., 19:39 val. Nustatyta, kad „Facebook“ paskyra „L. L.“, galimai priklauso L. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Įvertinus nustatytą informaciją tikslinga spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 170 straipsnį (e. b. l. 1-9, 10).

2024 m. birželio 26 d. gautoje Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1506 (24) nurodyta, kad po socialinio tinklo „Facebook“ puslapio „D.“ įrašu „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas „Facebook“ vartotojo „L. L.“ komentaras „Pidarastus gyna.o reiktų šaudyt“ žemina (niekina) LGBT bendruomenės asmenis, kadangi komentare asmenys įvardijami menkinamąjį atspalvį turinčiu žodžiu „pidarastai“ („pederastai“) bei propaguojama smurtinė idėja prieš šią asmenų grupę. Komentaru nėra raginama smurtauti (e. b. l. 41-43).

2024 m. liepos 24 d. gautoje Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos eksperto (specialisto) išvadoje Nr. EAN-23 dėl viešosios informacijos priskyrimo informacijos, kuria skatinama nesantaika dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, kategorijai, nurodyta, kad komunikacijos aktu išreikštos idėjos, kurių netinka suvokti kaip tiesioginio kurstymo smurtauti prieš homoseksualius asmenis, su jais fiziškai susidoroti, nes šis komunikacijos aktas socialinio tinklo vartotojų atžvilgiu nelaikytinas skatinamuoju ir negali būti sėkmingas ar nesėkmingas – juo išsakoma labai neigiama nuomonė apie homoseksualius asmenis. Komunikacijos aktu išreikštos idėjos, kurias galima laikyti homoseksualių asmenų niekinimu, tyčiojimuisi iš jų, neapykantos jų atžvilgiu skleidimu (e. b. l. 51-54).

2025 m. sausio 27 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra vaizdo įrašas. Vaizdo įrašas yra apžiūrimas naudojant WINDOWS operacinę sistemą, įrašas paleidžiamas VLC Media Player – leistuvu. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „7b9ef780-25a2-11ef-831a-db503a976512_fvmv3bxx-pastojo_kelia_eisenai.mp4“. Įrašo trukmė 02 min. 05 s. Paleidus vaizdo įrašą matyti didžiulė žmonių minia, kuri eina pagrindine Vilniaus (duomenys neskelbtini) gatve. Vaizdo įrašo fone kalba reporteris, kuris pristato, kad tai „B.“ festivalis. Įrašo 00 min. 40 s. pastebėta kaip policijos pareigūnas kartu su apsaugos darbuotoju, paėmę už abiejų rankų vyrą (toliau – V1), su juodos spalvos akiniais nuo saulės, laikantį skardinę dešinėje rankoje ir kairėje rankoje popierinį maišelį, skirtą konditerijos gaminiams susidėti, vidutinio ūgio bei vidutinio kūno sudėjimo, su barzda, apsirengusį tamsios spalvos kelnes, tamsiai pilkos spalvos marškinėlius ir šviesios spalvos striukę, taip pat ant galvos užsidėjęs tamsios spalvos kepurę su snapeliu bei ant pečių matyti kabanti tamsios spalvos kuprinė ir bandantį pastoti kelią eisenos dalyviams, yra patraukiamas į šoną. Įrašo 01 min. 01 s. prie vyro prieina kitas eiseną stebintis vyras (toliau – V2), vidutinio ūgio, liekno kūno sudėjimo, apsirengęs baltos spalvos kelnes bei rožinės spalvos marškiniais, kuris visą eisenos eigą filmuoja mobiliąja ryšio priemone ir priėjęs prie vyro V1 paspaudžia jam ranką. Daugiau šiame vaizdo įraše reikšmingos informacijos neužfiksuota. Vaizdo įrašas baigiasi. Po apžiūrimu vaizdo įrašu įkeltu „D.“ „Facebook“ paskyroje matomi įvairūs asmenų komentarai, matoma, kad komentarų skiltyje, prieš 32 savaites asmuo, kurio paskyros pavadinimas „L. L.“ (matoma, kad paskyra yra be fotonuotraukos) parašė komentarą – „Pidarastus gyna.o reiktų šaudyt,“ po komentaro asmuo paliko plačią šypseną išreiškiantį jaustuką. Daugiau įvykiui tirti reikšmingų aplinkybių nepastebėta. Prie 2025 m. sausio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo pridedama Fotolentelė Nr. 1 su 1 fotonuotrauka (e. b. l. 158-160, 161-162).

2024 m. birželio 12 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas profilis „L. L.“, matyti šie duomenys: mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, gyvena (duomenys neskelbtini), kilęs iš (duomenys neskelbtini), tarp draugų yra (duomenys neskelbtini). Po straipsniu matyti kitų asmenų komentarai, tame tarpe vartotojo „L. L.“ komentaras „Pidarastus gyna. o reiktų šaudyt, ir emojis“. Prie 2024 m. birželio 12 d. kitų objektų apžiūros protokolo, kaip priedas pridedama Fotolentelė Nr. 1 su 2 fotonuotraukomis (e. b. l. 27-29, 30-32).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

Įstatymų leidėjas BK 170 straipsnio 2 dalyje nustatė atsakomybę asmenims, kurie viešai: a) tyčiojosi; b) niekino; c) skatino neapykantą ar d) kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų. Teisės doktrinoje pabrėžiama, kad išvardintos veikos atitinkamo žmogaus ar žmonių grupės atžvilgiu turi būti padaromos viešai, t. y. matant, stebint, girdint neapibrėžtam ratui žmonių, pavyzdžiui: konferencijoje, internete, televizijoje, radijuje, laikraštyje ar pasinaudojant kitomis visuomenės informavimo priemonėmis, piketo, mitingo ar kito viešo renginio metu, kavinėje, restorane, parke, skvere ir kitose viešose žmonių poilsio ir susirinkimų vietose. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad BK 170 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse įtvirtintų sudėčių saugomas objektas (vertybė) – žmonių lygiateisiškumas; papildomi objektai (vertybės) – visuomenės saugumas, žmogaus gyvybė, sveikata ir orumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-976/2018). Nagrinėjamo BK 170 straipsnio 2 dalies sudėtis yra formalioji, todėl veika laikoma baigta nuo neteisėtų veiksmų atlikimo momento, o padariniai yra už sudėties ribų; veikos subjektu pripažįstamas pakaltinamas 16 metų sulaukęs fizinis asmuo, o taip pat juridinis asmuo. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat verta nurodyti teismų praktikos išaiškinimus dėl BK 170 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų pavojingos veikos padarymo. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-91-976/2018 nurodoma, kad „Tyčiojimasis – tai garbės ir orumo žeminimas, žmogaus ar žmonių grupės vaizdavimas kaip pajuokos objekto. Niekinimas – tai labai neigiamas, nepagarbus atsiliepimas apie žmogų ar žmonių grupę, džiūgavimas dėl juos ištikusios nelaimės arba prieš juos padarytų nusikaltimų ir pan. Neapykantos skatinimas – tai primetimas žmogui ar jų grupei nebūtų dalykų, kurie juos neigiamai apibūdina visuomenės akyse, sukelia priešiškumą ar provokuoja nepakantumą žmogui ar jų grupei.“

Teismas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalies nuostatomis pripažintini liečiamais, leistinais ir patikimais įrodymais, o būtent: kaltinamojo L. L. duoti parodymai (e. b. l. 143-146), ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybinis pranešimas (e. b. l. 1-9), specialistų išvados (e. b. l. 41-43, 51-54), apžiūros protokolai (e. b. l. 27-29, 30-32, 158-160, 161-162) ir kiti byloje esantys duomenis, nustatė, kad L. L. įvykdė BK 170 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius prokuroro pareiškime nurodytomis aplinkybėmis.

Byloje įrodyta, kad L. L., 2024 m. birželio 9 d., apie 19.39 val., būdamas (duomenys neskelbtini), naudodamasis nenustatytu įrenginiu, socialiniame tinkle „Facebook“, paskyroje ,,D.“, po 2024 m. birželio 8 d. publikuotu vaizdo įrašu „(duomenys neskelbtini)“, iš jam priklausančios paskyros pavadinimu „L. L.“, parašė komentarą „Pidarastus gyna.o reiktų šaudyt“.

Specialistų išvados patvirtina, kad minėtu teiginiu išsakoma labai neigiama nuomonė apie homoseksualius asmenis, išreiškiamos idėjos, kurias galima laikyti homoseksualių asmenų niekinimu, tyčiojimusi iš jų, neapykantos jų atžvilgiu skleidimą. Todėl nėra abejonių dėl to, kad po „D.“ paliktu komentaru L. L. viešai tyčiojosi, niekino ir skatino neapykantą dėl seksualinės orientacijos.

f

Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius įvykdytų nusikaltimų požymius, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo L. L. veiką teisingai kvalifikuota pagal BK 170 straipsnio 2 dalies sudėtį.

Bylos užbaigimas teismo baudžiamuoju įsakymu ir skirtina bausmė

Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra reglamentuojamas BPK IX dalies XXXI skyriaus pirmame skirsnyje (418-425 straipsniai). BPK 418 straipsnio nuostatos numato esmines baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prielaidas, t. y.: 1) baudžiamasis įsakymas gali būti priimtas dėl nusikalstamų veikų už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 2) proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu būtinas kaltinamojo sutikimas (BPK 418 straipsnio 2 dalies); 3) teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 4) prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam, kuris turi teisę per 7 dienas nuo pranešimo gavimo apskųsti tokį sprendimą (BPK 418 straipsnio 4 dalis).

Įstatymų leidėjas BK 170 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatė alternatyvias bausmės rūšis, o būtent: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki dviejų metų. Teismo vertinimu, remiantis bendrosiomis ir specialiosiomis bausmių skyrimo taisyklėmis, kaltinamajam L. L. turi būti paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. 2025 m. vasario 5 d. kaltinamasis L. L. informuotas apie galimybę užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiko su prokurorės sprendimu kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (e. b. l. 163-166); siūlomai bausmės rūšiai ir dydžiui neprieštaravo (e. b. l. 171-174). Jokios turtinės ir (ar) neturtinės žalos kaltinamasis L. L. nepadarė. Baudžiamojo proceso metu nukentėjusiųjų dėl kaltinamojo nusikaltimo nenustatyta. Taigi, įvertinęs visas aukščiau išvardintas teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo prielaidas ir byloje esančią medžiagą, teismas sprendžia, kad baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Teismas, paskirdamas konkrečią bausmės rūšį ir jos dydį, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kartu teismas atsižvelgia į specialiąsias bausmių skyrimo taisykles (BK 55 – 66 straipsnis) ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis L. L. padarė nesunkų nusikaltimą, kuris, dėl nusikalstamos veikos dalyko ir pavojingos veikos padarymo būdo, o taip pat padarytos žalos neišsiskiria pavojingumo laipsnio. Jam inkriminuotą nusikaltimo sudėtį kaltinamasis L. L. realizavo tiesiogine tyčia, norėdamas išreikšti savo neigiamą nuomonę apie LGBT bendruomenę. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo duomenimis kaltinamasis L. L. anksčiau neteistas (e. b. l. 73-74, 75-76). Administracinių nusižengimų registro duomenimis kaltinamasis L. L. administracine tvarka nebaustas (e. b. l. 81-84). SODROS išrašo duomenimis, kaltinamasis L. L. dirba UAB „O.“ (e. b. l. 137-138). Dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltinamasis L. L. prisipažino ir gailėjosi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnio 1 dalies 1-13 punktas).

Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis L. L. nėra linkęs pažeisti įstatymo saugomų vertybių, todėl teismas yra linkęs minėtą nusikaltimą vertinti, kaip atsitiktinio pobūdžio. Pažymėtina, kad pagal BK 55 straipsnį asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžiama, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam L. L. paskyrus prokurorės siūlomą 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis L. L. kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 641 straipsnis ir kaltinamajam L. L. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y., iki 4 mėnesių laisvės apribojimo.

Vis dėlto, įvertinęs nusikalstamos veikos padarymo laiką ir vietą, teismas sprendžia, kad skirti kaltinamajam L. L. prokurorės siūlomą įpareigojimą bausmės vykdymo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val. yra netikslinga. Teismo vertinimu, siekiant paveikti kaltinamąjį L. L. taip, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jam būtina paskirti įpareigojimą dalyvauti elgesį keičiančiuose programose (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

L. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtos laisvės apribojimo bausmės terminą sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti L. L.:

Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46 – 49 straipsniai.

Bausmę vykdo probacijos tarnybos (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.