Administracinė byla Nr. A-220-520/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01818-2020-5
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio, Veslavos Ruskan, Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo O. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. P. skundą atsakovui Lietuvos transporto saugos administracijai dėl sprendimo panaikinimo.
Išplėstinė teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas O. P. (toliau – ir pareiškėjas) skunde Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija) prašė įpareigoti atsakovą Lietuvos transporto saugos administraciją (toliau – ir atsakovas, Administracija) panaikinti Administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 24 d. įsakymą Nr. 2BE-104 „Dėl Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 10 d. įsakymo Nr. 2BE-14 „Dėl teisės atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę atnaujinimo“ panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir palikti galioti Administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 10 d. įsakymą Nr. 2BE-14 „Dėl teisės atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę atnaujinimo“ (toliau – ir Įsakymas dėl teisės atnaujinimo).
2. Pareiškėjas skundą Komisijai grindė argumentais, kad Įsakymas dėl teisės atnaujinimo buvo panaikintas be jokios priežasties. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 21 d. įsakymas Nr. 3-13 „Dėl saugaus eismo automobilių keliais įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 3-13) yra skirtas įgyvendinti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą (toliau – ir SEAKĮ). Įsakymu Nr. 3-13 institucijoms yra suteikti įgaliojimai tvirtinti ir (ar) nustatyti reikalavimus pagal savo veiklos sritis, tačiau pats Įsakymas Nr. 3-13 nenumato konkrečių veiksmų suteikiant, sustabdant, atnaujinant ar panaikinant kitais teisės aktais suteiktas teises subjektams. Administracijos Teisės ir rizikų valdymo skyriaus 2020 m. kovo 19 d. išvada dėl teisės vykdyti transporto priemonių techninę ekspertizę atnaujinimo Nr. 11B-902 (toliau – ir Išvada) yra šališka, parengta, remiantis spėjimais, o ne galiojančiais teisės aktais.
3. Pareiškėjo teigimu, vadovaujantis Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) viršininko 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 2B-515 patvirtintais Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų gamybos ir perdirbimo bei motorinių transporto priemonių, priekabų, kurioms uždrausta dalyvauti viešajame eisme, remonto ir techninės ekspertizės reikalavimais ir atlikimo tvarka (toliau – ir Ekspertizės tvarka) (Inspekcijos viršininko 2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 2B-195 (įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d.) Ekspertizės tvarka išdėstyta nauja redakcija, be kita ko, pakeičiant teisės akto pavadinimą į Motorinių transporto priemonių, jų priekabų gamybos ir perdirbimo ir techninės ekspertizės atlikimo tvarkos aprašą; toliau tekste Inspekcijos viršininko 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 2B-515 bei Inspekcijos viršininko 2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 2B-195 patvirtintų redakcijų teisės aktai vadinami taip pat – Ekspertizės tvarka), jam buvo teisėtai atnaujinta teisė vykdyti transporto priemonių technines ekspertizes.
4. Komisija 2020 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 21R-311 (AG-228/04-2020) (toliau – ir Sprendimas) pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti palikti galioti Administracijos Įsakymą dėl teisės atnaujinimo nutraukė kaip nepriskirtiną Komisijos nagrinėtinų ginčų kategorijai, o kitą skundo dalį tenkino ir panaikino Administracijos Įsakymą, padariusi išvadą, kad Administracija neturėjo diskrecijos teisės pati pasinaikinti savo priimtą Įsakymą dėl teisės atnaujinimo, antrą kartą iš esmės vertindama pareiškėjo prašymą bei tuos pačius duomenis.
5. Atsakovas Lietuvos transporto saugos administracija skunde teismo prašė panaikinti Komisijos Sprendimą.
6. Atsakovas skundą grindė šiais argumentais:
6.1. Komisijos Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
6.2. Komisija nagrinėjo ginčą dėl Įsakymo, kuriuo panaikintas Administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 10 d. įsakymas Nr. 2BE-14 „Dėl teisės atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę atnaujinimo“, kuriuo pareiškėjui buvo suteikta teisė atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę, teisėtumo. Ginčas kilo dėl skirtingo teisės aktų aiškinimo. Komisija, spręsdama ginčą, netinkamai atskleidė Ekspertizės tvarkos nuostatas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad Administracija veikė viršydama savo įgaliojimus, nes neturėjo teisės pati panaikinti savo priimto administracinio akto – Įsakymo dėl teisės atnaujinimo.
6.3. Pareiškėjas siekė, kad jam būtų atnaujinta teisė atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę. Tokie prašymai yra ir turi būti vertinami pagal prašymo pateikimo metu galiojantį teisinį reguliavimą, t. y. 2019 m. gruodžio 15 d. Tuo metu galiojusios Ekspertizės tvarkos 122 punktas numatė (ir šiuo metu numato) atvejus, kada yra atnaujinama teisė atlikti techninę ekspertizę. Visi šio punkto papunkčiai apibrėžia atnaujinimo atvejus, kai yra pasibaigęs (išnykęs) pažymėjimo sustabdymo pagrindas. Pats pareiškėjas nurodė, kad šiuo atveju nebuvo priimtas sprendimas dėl jam išduoto eksperto pažymėjimo sustabdymo, t. y. pareiškėjas pateikė prašymą dėl teisės atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę atnaujinimo be pagrindo.
6.4. Įsakymas dėl teisės atnaujinimo buvo priimtas vadovaujantis Ekspertizės tvarkos 122.3 punktu, tačiau šis priėmimo pagrindas yra netinkamas, nes pareiškėjas nė karto nuo jam išduoto eksperto pažymėjimo išdavimo dienos nėra Administracijai pateikęs dokumentų, patvirtinančių apie jo išklausytus kvalifikacijos tobulinimo kursus. Dėl to Administracija padarė išvadą, kad pareiškėjas nėra įvykdęs reikalavimo tobulinti savo kvalifikaciją kas trejus metus. Be to, norint atnaujinti tokią teisę, pirmiausia ją reikia turėti. Įsakymas dėl teisės atnaujinimo negalėjo būti priimtas dar ir dėl to, jog suėjus eksperto pažymėjimo galiojimo terminui nėra teisinio pagrindo atnaujinti išnykusią teisę. Nors teisės aktai numato galimybę suteikti teisę atlikti techninę ekspertizę neterminuotai, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjui išduotas eksperto pažymėjimas turėjo galiojimo terminą (treji metai). Suėjus šiam terminui, pareiškėjas privalo grąžinti jam išduotą pažymėjimą, o tai reiškia ir turėtos teisės atlikti techninę ekspertizę pasibaigimą. Eksperto pažymėjimas, kuriame nustatytas galiojimo terminas, tačiau jis dar nėra pasibaigęs, keičiamas į neterminuotą eksperto pažymėjimą. Tuo metu, kai pasibaigė pareiškėjo eksperto pažymėjimo galiojimo terminas, t. y. 2011 m. rugsėjo 10 d., galiojanti Ekspertizės tvarkos redakcija nenumatė galimybės pratęsti ir (ar) atnaujinti eksperto pažymėjimo galiojimo terminą. Be to, pareiškėjo eksperto pažymėjime nurodytas galiojimo terminas yra naikinamojo pobūdžio, t. y. jam suėjus pareiškėjo galbūt turėta teisė atlikti techninę ekspertizę išnyko. Pareiškėjas turėjo tik teisę siekti iš naujo įgyti teisę atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę. Esant tokiai situacijai, Administracija buvo suklaidinta, o pareiškėjas iš esmės elgėsi nesąžiningai, t. y. neteisėtai išsaugojęs eksperto pažymėjimą jį pateikė kartu su prašymu atnaujinti teisę vykdyti transporto priemonių techninę ekspertizę.
6.5. Komisijos išvada, kad Administracija neturėjo teisės panaikinti savo priimtą administracinį aktą, yra nepagrįsta. Įsakymas dėl teisės atnaujinimo buvo priimtas nesuderinus su Administracijos Teisės ir rizikų valdymo skyriaus vedėja. Pastebėjus šią klaidą, Teisės ir rizikų valdymo skyriaus vedėja ėmėsi veiksmų, siekdama išsiaiškinti situaciją. Išvada dėl teisės vykdyti transporto priemonių techninę ekspertizę atnaujinimo, kuri nurodyta skundžiamame Įsakyme, yra tik rekomendacinio pobūdžio. Administracijos direktoriaus, priimdamas galutinį sprendimą (Įsakymą), turėjo diskrecijos teisę pasirinkti, ar vadovautis Išvadoje pateiktais išaiškinimais, rekomendacijomis bei kokia apimtimi tai daryti. Tai, kad Administracijos direktorius vadovavosi Išvada ir jo priimtas Įsakymas savo prasme sutapo su Išvadoje pateikta rekomendacija, savaime nereiškia, kad tik Išvada buvo Įsakymo pagrindas. Įsakymas priimtas, vadovaujantis Įsakymo Nr. 3-13 2.14 punktu, numatančiu, kad Administracija yra įgaliota suteikti įmonių, atliekančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninę ekspertizę, darbuotojams teisę atlikti motorinių transporto priemonių ir priekabų technines ekspertizes, šią teisę sustabdyti, atnaujinti, panaikinti. Toks įgaliojimas kyla iš SEAKĮ 10 straipsnio 1 dalies nuostatų. Tiksli tvarka ir įgyvendinimo sąlygos yra nustatytos Ekspertizės tvarkos 123 punkte.
6.6. Pagal Ekspertizės tvarkos nuostatas ekspertams teisė atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę panaikinama, kai nustatoma, kad asmuo, siekdamas įgyti teisę atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę, pateikė klaidingus duomenis, kuriais remiantis ši teisė buvo suteikta. Šiuo atveju taip ir atsitiko – pareiškėjas pateikė negaliojantį eksperto pažymėjimą kaip galiojantį. Administracija privalėjo panaikinti Įsakymą dėl teisės atnaujinimo, tačiau nėra pagrindo teigti, kad Administracija veikė viršydama savo įgaliojimus. Administracijos teisė panaikinti asmeniui suteiktą teisę atlikti transporto priemonių techninę apžiūrą aiškiai nurodyta tiek SEAKĮ, tiek Ekspertizės tvarkoje.
7. Pareiškėjas O. P. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
8. Pareiškėjas nurodė, kad:
8.1. Jis neturėjo tikslo suklaidinti Administraciją, įgyvendindamas jam teisės aktų suteiktas teises, jis pateikė Administracijai aiškiai suformuotą prašymą ir visus reikiamus dokumentus, dėl ko pareiškėjui buvo atnaujinta teisė atlikti transporto priemonių technines ekspertizes, tačiau vėliau dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių buvo priimtas priešingas sprendimas. Pareiškėjas yra Administracijos valstybės tarnautojas, nuolat kelia kvalifikaciją, dalyvauja įstaigos vadovo priskirtuose mokymuose, stažuotėse, tarptautiniuose projektuose, yra asmenų, siekiančių tapti transporto priemonių techninės apžiūros kontrolieriais, ir asmenų, siekiančių įgyti teisę atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę, egzaminavimo komisijos pirmininkas, teisės aktų nustatyta tvarka pateikęs prašymą, todėl Administracijos argumentai vertintini kaip gynybinė pozicija ir yra nesuderinami su Komisijos Sprendime nurodytais viešojo administravimo subjektui taikytinais teisėtumo, sprendimo privalomumo, gero administravimo, atsakingo valdymo principais.
8.2. Pareiškėjo skunde Komisijai išdėstyti argumentai, paneigiantys Išvados teisingumą. Išvadoje nebuvo tinkamai įvertintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1998 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 348 „Dėl kelių transporto priemonių gamybos ir perdirbimo tvarkos ir jų techninės ekspertizės atlikimo norminių dokumentų tvirtinimo“ patvirtintos Kelių transporto priemonių gamybos ir perdirbimo tvarkos ir jų techninės ekspertizės atlikimo norminių dokumentų tvirtinimo tvarkos nuostatos, pagal kurias eksperto pažymėjimas buvo išduodamas nereikalaujant, kad būtų sudaroma darbo sutartis su techninės ekspertizės įmone. Administracijos direktoriaus Įsakymas priimtas, remiantis klaidinga Išvada, todėl Komisija Sprendimu teisingai ir pagrįstai jį panaikino.
8.3. Administracija nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjo eksperto pažymėjimo galiojimas – treji metai ir kad praėjus šiam terminui pažymėjimas negalėjo būti atnaujintas. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1998 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 348 patvirtintų Reikalavimų kelių transporto priemonių ekspertams (toliau – ir Reikalavimai ekspertams) 5, 6.3 ir 6.4 punktų nuostatos nepakito ir Ekspertizės tvarkoje, galiojusioje nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 11 d. (83–84 p.). Iš šių nuostatų matyti, kad eksperto pažymėjimas, pasibaigus jo galiojimo laikui, nėra naikinamas. Pažymėjimas pratęsiamas galioti ir išduodamas naujas eksperto pažymėjimas po to, kai asmuo išklauso kvalifikacijos tobulinimo kursą. Ši nuostata teisės akte buvo numatyta tam, kad ekspertai, dirbantys ekspertizių įmonėse ir vykdantys technines ekspertizes, kas trejus metus išklausytų kvalifikacijos tobulinimo kursus. Ekspertui pateikus kvalifikacijos tobulinimo kursų pažymėjimą, išduodamas naujas eksperto pažymėjimas. Ekspertizės tvarkoje kvalifikacijos tobulinimo kursų neišklausymas nėra priskiriamas prie šiurkščių pažeidimų, už kuriuos būtų naikinamas eksperto pažymėjimas.
8.4. Ekspertizės tvarkoje (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) buvo nustatytas neterminuotas eksperto pažymėjimas. Ekspertizės tvarkos 83 punkto pakeitimas, lyginant su ankstesne redakcija, atsirado todėl, kad nebuvo tikslinga kas trejus metus keisti ekspertų pažymėjimus tik tam, kad būtų įvertinta, ar ekspertai yra išklausę kvalifikacijos tobulinimo kursus. Dėl šios priežasties nebuvo naikinamas eksperto pažymėjimas. Nuosekliai įvertinus Reikalavimų ekspertams ir Ekspertizės tvarkos (galiojusias ir galiojančias) redakcijas, akivaizdu, kad kvalifikacijos kurso neatnaujinimas po trejų metų negali būti traktuojamas kaip techninės ekspertizės pažymėjimo ar suteiktos teisės vykdyti technines ekspertizes naikinimo pagrindas. Reikalavimuose ekspertams ir Ekspertizės tvarkoje nustatyti atvejai, kada suteikta teisė vykdyti technines ekspertizes yra naikinama. Pagal Reikalavimų ekspertams ir Ekspertizės tvarkos visas galiojusias ir šiuo metu galiojančias redakcijas kvalifikacijos kurso neatnaujinimas po trejų metų nėra numatytas kaip suteiktos teisės vykdyti technines ekspertizes naikinimo pagrindas. Keičiant ekspertų pažymėjimus, jie buvo keičiami pateikus kvalifikacijos tobulinimo kurso pažymėjimą, tačiau eksperto egzamino perlaikyti nereikėjo. Ant eksperto pažymėjimo nurodyta data buvo nurodoma tam, kad norint vykdyti technines ekspertizes, kas trejus metus būtų išklausomi kvalifikacijos tobulinimo kursai.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu atsakovo Lietuvos transporto saugos administracijos skundą tenkino – panaikino Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 21R-311 (AG-228/04-2020).
10. Remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad pareiškėjas Administracijai 2019 m. gruodžio 5 d. pateikė prašymą atnaujinti teisę atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę (toliau – ir Prašymas). Kartu su Prašymu pareiškėjas pateikė Inspekcijos jam 2008 m. rugsėjo 10 d. išduotą transporto priemonių eksperto pažymėjimą Nr. 1K-4 (toliau – ir Eksperto pažymėjimas) ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Transporto studijos“ išduotą transporto priemonių ekspertų kvalifikacijos tobulinimo kursų pažymėjimą Nr. 4426. Pareiškėjas prašė Administracijos jam išduotą transporto priemonių techninės ekspertizės pažymėjimą pakeisti į administracinį sprendimą, suteikiantį teisę atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę, t. y. atnaujinti teisę vykdyti techninę ekspertizę. Administracijos direktorius Įsakymu dėl teisės atnaujinimo pareiškėjui atnaujino teisę atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę ir panaikino eksperto pažymėjimo galiojimą. Administracijos Teisės ir rizikų valdymo skyrius Administracijos direktoriui pateikė Išvadą, kurioje pasiūlė panaikinti Įsakymą bei rekomendavo pareiškėjui susilaikyti nuo prašymo suteikti teisę atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę teikimo tol, kol jis yra Administracijos darbuotojas (valstybės tarnautojas). Administracijos direktorius, vadovaudamasis Įsakymo Nr. 3-13 2.14 punktu ir atsižvelgdamas į Išvadą, priėmė Įsakymą, kuriuo panaikino Įsakymą dėl teisės atnaujinimo. Komisija, išnagrinėjusi ginčą pagal pareiškėjo skundą, panaikino Įsakymą, kitą bylos dalį nutraukė. Administraciniame teisme ginčas kilo dėl Komisijos Sprendimo dalies, kuria buvo panaikintas ginčijamas Įsakymas, pagrįstumo ir teisėtumo.
11. Teismas nurodė, kad iki 2009 m. sausio 1 d. (pažymėjimo išdavimo pareiškėjui metu) reikalavimus kelių transporto priemonių ekspertams nustatė 1998 metais patvirtinti Reikalavimai ekspertams. Nuo 2009 m. sausio 1 d. Reikalavimuose ekspertams nustatytą reguliavimą pakeitė Ekspertizės tvarka. Teismas aptarė Reikalavimų ekspertams 5 ir 6.4 punktų, Ekspertizės tvarkos 1, 80 ir 83 punktų nuostatas, nurodė, kad Ekspertizės tvarka (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. birželio 5 d. iki 2011 m. spalio 14 d., t. y. tada, kai pareiškėjui buvo išduotas Eksperto pažymėjimas, kuris galiojo iki 2011 m. rugsėjo 10 d.) iš esmės nustatė tuos pačius reikalavimus ekspertams, eksperto pažymėjimo išdavimo, jo galiojimo laiko bei kvalifikacinių reikalavimų ekspertams tvarką (80–84 p.). Nuo 2011 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Ekspertizės tvarkos redakcija, kurios 83 punkte buvo nustatyta, kad eksperto pažymėjimo galiojimo laikas neterminuotas, tame pačiame punkte buvo nustatyta, kad eksperto pažymėjimas, kuriame nustatytas galiojimo terminas, tačiau jis dar nėra pasibaigęs, keičiamas į neterminuotą eksperto pažymėjimą.
12. Teismas nustatė, kad pareiškėjo Eksperto pažymėjimas (atitinkama teisių apimtis) baigė galioti 2011 m. rugsėjo 10 d. (dar iki 2011 m. lapkričio 1 d.), t. y. iki tol, kai teisės aktai nustatė, kad eksperto pažymėjimo galiojimo laikas yra neterminuotas. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo pažymėjimo galiojimas būtų pratęstas pagal iki 2009 m. sausio 1 d. galiojusius Reikalavimus ekspertams. Todėl teismas darė išvadą, kad įgyti eksperto pažymėjimą (atitinkamas teises) pareiškėjas galėjo tik iš naujo jį gaudamas. Teismas sutiko su Administracija, kad, sprendžiant klausimą dėl teisės įgijimo iš naujo, privaloma vadovautis Ekspertizės tvarkos redakcija, kuri galiojo pareiškėjo prašymo pateikimo dieną – 2019 m. gruodžio 5 d. (Administracija nurodė, kad prašymas pateiktas 2019 m. gruodžio 15 d.).
13. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo Eksperto pažymėjimas galiojo iki 2011 m. rugsėjo 10 d., tačiau su prašymu dėl teisės atlikti transporto priemonių technines ekspertizes pareiškėjas kreipėsi tik 2019 m. gruodžio 5 d., teismas sprendė, kad pareiškėjas tik daugiau kaip po 8 metų išklausė transporto priemonių eksperto žinių patikrinimo kursą, turėdamas tikslą atnaujinti teisę atlikti transporto priemonių technines ekspertizes. Aplinkybė, kad Eksperto pažymėjime buvo nurodytas galiojimo terminas, patvirtina, kad šis pažymėjimas buvo išduotas tam tikram laikui (terminuotai), todėl teismas sutiko su Administracija, kad po šios datos jis turėjo būti grąžintas, nes neteko galios.
14. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl Eksperto pažymėjimo galiojimo ir dėl to, kad eksperto pažymėjimas, pasibaigus jo galiojimo laikui, negalėjo būti panaikintas, nes tam buvo nustatyti skirtingi pagrindai (pvz., pažeidimai). Teismas pažymėjo, kad tuo metu, kai baigėsi pareiškėjo Eksperto pažymėjimo galiojimas, Ekspertizės tvarkos nuostatos nenumatė jokių sąlygų, kada būtų galima pratęsti ar atnaujinti turimo pažymėjimo galiojimo terminą. Vienintelė pareiga, kurią numatė Ekspertizės tvarka, buvo privalomas eksperto pažymėjimo grąžinimas tuo atveju, kai jo galiojimo terminas pasibaigia. Teismo vertinimu, pareiškėjo Eksperto pažymėjimo galiojimas buvo terminuotas, suėjus jame nurodytam terminui pareiškėjo teisė atlikti techninę ekspertizę baigėsi, todėl negalima aiškinti, kad jo galiojimas buvo panaikintas 2011 metais.
15. Spręsdamas dėl Administracijos teisės panaikinti savo priimtus sprendimus (šiuo atveju Įsakymą), Teismas rėmėsi SEAKĮ 10 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei pažymėjo, kad įgyvendindama įstatymu suteiktas teises Administracija turi teisę priimti sprendimus suteikti įmonių, atliekančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninę ekspertizę, darbuotojams teisę atlikti motorinių transporto priemonių ir priekabų technines ekspertizes, šią teisę sustabdyti, atnaujinti, panaikinti. Įstatymas numato Administracijai teisę panaikinti teisę atlikti motorinių transporto priemonių ir priekabų technines ekspertizes, konkretūs pagrindai teisei panaikinti įtvirtinti Ekspertizės tvarkos 123 punkte.
16. Teismas konstatavo, jog Administracija, įvertinusi, kad iš esmės neteisėtas jos priimtas Įsakymas dėl teisės atnaujinimo negali būti paliktas galioti, elgėsi teisėtai ir nepiktnaudžiavo jai įstatymu suteiktais įgaliojimais. Teismas taip pat sutiko su Administracija, kad pareiškėjas šiuo atveju neturėjo teisinio pagrindo kreiptis dėl jo teisės atnaujinimo, nes jis tuo momentu jau neturėjo eksperto pažymėjimo, o tai reiškia, kad neturėjo teisės atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę.
III.
17. Pareiškėjas O. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą.
18. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
18.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino Išvados, kuria remiantis priimtas sprendimas panaikinti Įsakymą dėl teisės atnaujinimo, pagrįstumo, nors pareiškėjas pateikė įrodymus, kad Išvada yra nepagrįsta. Eksperto pažymėjimas jam buvo išduotas, kaip suteikiantis teisę vykdyti kelių transporto priemonių technines ekspertizes. Jo išdavimo metu, Reikalavimuose ekspertams nebuvo reikalavimo sudaryti darbo sutartį su techninės ekspertizės įmone. Šis reikalavimas nenumatytas ir Ekspertizės tvarkoje (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d.), t. y. tuo metu, kai pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti teisę vykdyti transporto priemonių techninę ekspertizę.
18.2. Priimdamas sprendimą, o tuo pačiu ir aiškinimą dėl Eksperto pažymėjimo galiojimo datos, teismas vadovavosi tik šiuo metu galiojančia Ekspertizės tvarkos redakcija, bet neįvertino visų pradinių teisės aktų, kuriuose suformuotos nuostatos buvo perkeltos į vėlesnes (šiuo metu galiojančių) teisės aktų nuostatas. Teismas formaliai vertino tik Eksperto pažymėjime nurodytas galiojimo datas, o ne pačių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1993 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 389 patvirtintų Reikalavimų kelių transporto priemonių techninių apžiūrų centrų ekspertams ir kontrolieriams 4.4 p., Reikalavimų ekspertams 5 ir 6.4 p., Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 3-721 „Dėl leidimų, suteikiančių teisę atlikti kelių transporto priemonių valstybinę techninę apžiūrą, išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (galiojo nuo 2004 m. liepos 1 d. iki 2008 m. spalio 15 d.) 59 p., Ekspertizės tvarkos (2011 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. 2B-216 redakcija) 83 p., SEAKĮ 291 str. 3 d.) įgyvendinimą ir taikymą praktikoje (realiame gyvenime).
18.3. Teismas klaidingai aiškina, kad pareiškėjas turėjo grąžinti Eksperto pažymėjimą ir todėl neturėjo teisės šio pažymėjimo pateikti Administracijai kaip galimybės atnaujinti Eksperto pažymėjimo galiojimą. Pagal Ekspertizės tvarkos (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 1 d.) 83 punktą asmeniui, išlaikiusiam egzaminą, Inspekcija išduoda eksperto pažymėjimą, suteikiantį teisę atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę. Eksperto pažymėjimo galiojimo laikas – treji metai. Pasibaigus pažymėjimo galiojimo laikui, jis turi būti grąžintas Inspekcijai ne vėliau kaip per 10 dienų. Pažymėjimas Inspekcijai grąžinamas tam, kad pateikus duomenis apie kvalifikacijos tobulinimą, būtų galima išduoti naują pažymėjimą, nors tokios tiesioginės teisės akto nuostatos nėra, taip pat nėra tiesioginės teisės akto nuostatos apie naujo pažymėjimo išdavimo (keitimo) procedūrą. Teismo aiškinimas, kad teisės akte nesant numatytai tokiai procedūrai, negalima priimti kitokio sprendimo, suponuotų mintį, kad eksperto pažymėjimai, kurių galiojimas pasibaigė po trejų metų, negalėjo būti pakeisti naujais, nes Ekspertizės tvarkoje (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 1 d.) numatyta tik eksperto pažymėjimo išdavimo ir jo grąžinimo procedūra. Ekspertizės tvarkoje (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 1 d.) nėra nustatyta, kaip turėtų būti elgiamasi, kai pasibaigia eksperto pažymėjimo galiojimo laikas, todėl būtų galima daryti išvadą, kad nauji eksperto pažymėjimai nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 1 d. negalėjo būti išduoti, o tai suponuotų klaidingą paties teisės akto paskirtį ir jo taikymą.
18.4. Nepagrįsta teismo pozicija, kad, jeigu Ekspertizės tvarka nenustato teisės atnaujinti pareiškėjo teisės vykdyti techninę ekspertizę, tokia teisė ir negali būti atnaujinama. Tokia pozicija suponuotų klaidingas prielaidas, kad, pavyzdžiui, pagal galiojančią Ekspertizės tvarką technines ekspertizes gali vykdyti tik tie asmenys, kuriems įstaigos vadovo įsakymu yra suteikta tokia teisė, kitokios teisės galiojanti Ekspertizės tvarkos redakcija nenumato, o tai reikštų, kad didžioji dalis ekspertų, kurie šiuo metu vykdo techninės ekspertizės veiklą, negalėtų vykdyti tokios veiklos, nes jie iki dabar turi eksperto pažymėjimus, t. y. jiems teisė vykdyti technines ekspertizes suteikta ne įstaigos vadovo įsakymu, o ankščiau išduotais eksperto pažymėjimais. Ekspertizės tvarka (aktuali redakcija) nenumato atvejo, kaip turėtų elgtis ekspertas, kai jis pameta jam išduotą pažymėjimą ir nori, kad šis pažymėjimas būtų atnaujintas arba atnaujinta teisė vykdyti technines ekspertizes. Pagal teismo poziciją, toks asmuo turėtų pateikti visus dokumentus ir laikyti egzaminą, kaip numato galiojanti Ekspertizės tvarkos redakcija, tačiau tai prieštarautų bendriesiems teisingumo ir protingumo principams.
18.5. Teismas neįsigilino į teisės aktuose nenumatytus, tačiau praktikoje pasitaikydavusius atvejus. Eksperto pažymėjime nurodytas terminas nurodo tik paties pažymėjimo (kaip dokumento) galiojimo laiką, o ne suteiktos teisės galiojimą. Tiek Reikalavimuose ekspertams, tiek Ekspertizės tvarkoje nurodyti atvejai, kada eksperto pažymėjimas arba tokia suteikta teisė yra naikinami. Teisės aktais nustatytos pažymėjimo naikinimo sąlygos pareiškėjui netaikytos.
18.6. Sprendžiant klausimą dėl teisės atnaujinimo (suteikimo), turi būti vadovaujamasi galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, šiuo atveju Ekspertizės tvarkos (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) nuostatomis. Ekspertizės tvarkoje yra numatyta procedūra teisei vykdyti transporto priemonių techninę ekspertizę atnaujinti, kuri gali būti pritaikyta pareiškėjui, kaip tai nurodyta Įsakyme dėl teisės atnaujinimo.
19. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
20. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas pakartoja argumentus, nurodytus skunde, bei papildomai akcentuoja, kad:
20.1. Pareiškėjas klaidina teismą, teigdamas, kad Išvadoje pateiktas siūlymas panaikinti Įsakymą dėl teisės atnaujinimo iš esmės buvo grindžiamas vienintele aplinkybe dėl darbo sutarties su techninės ekspertizės įmone nesudarymo ir kad tai, jog teismas dėl šios aplinkybės atskirai nepasisakė, lemia ir teismo priimto sprendimo neteisėtumą. Teismas išsamiai įvertino teisės vykdyti transporto priemonių techninę ekspertizę suteikimo proceso ir šį procesą reglamentuojančių teisės aktų (Ekspertizės tvarkos) reikalavimus, nurodydamas, kaip kito / buvo pakeistos Ekspertizės tvarkos nuostatos bei kokią įtaką tai galėjo turėti ir turi ginčo atveju sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo teisės atlikti techninę ekspertizę (ne)turėjimo, o kartu ir dėl Įsakymo panaikinimo (ne)pagrįstumo.
20.2. Pareiškėjas apeliaciniame skunde apsiriboja hipotetinėmis išvadomis, nepateikia konkrečių pavyzdžių, kokią įtaką iki aktualios Ekspertizės tvarkos redakcijos galiojusių teisės aktų nuostatos gali turėti sprendžiant byloje nagrinėjamą teisinį ginčą. Pareiškėjas pateikia savo subjektyvią nuomonę, kaip turėjo ir turėtų būti aiškinamos skirtingu metu galiojusios Ekspertizės tvarkos nuostatos, išplėsdamas jų taikymo apimtį.
20.3. Subjektų pateikti prašymai yra ir turi būti vertinami pagal prašymo pateikimo metu galiojantį teisinį reguliavimą. Nagrinėjamu atveju yra aktualios Ekspertizės tvarkos nuostatos dėl teisės atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę atnaujinimo, galiojusios 2019 m. gruodžio 5 d. (pareiškėjo prašymo atnaujinti teisę vykdyti techninę ekspertizę pateikimo metu). Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 15 d., pateikdamas prašymą atnaujinti teisę vykdyti techninę ekspertizę, neturėjo tam teisinio pagrindo ne tik dėl to, kad nebuvo atnaujinimo pagrindų, nurodytų Ekspertizės tvarkos 122 punkte, bet ir dėl to, kad jis realiai negalėjo turėti nei Eksperto pažymėjimo, nei teisės atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę. Pagal Ekspertizės tvarkos nuostatas pareiškėjas turėjo teisę siekti iš naujo įgyti teisę atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę.
Išplėstinė teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
21. Bylos dalykas – atsakovo Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 2BE-104 dėl 2020 m. sausio 10 d. įsakymo Nr. 2BE-14, kuriuo pareiškėjui O. P. atnaujinta teisė atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę, panaikinimo pagrįstumas ir teisėtumas.
22. Atsakovas Administracija šioje byloje ginčijo Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 21R-311 (AG-228/04-2020), kuris buvo priimtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjus pareiškėjo O. P. skundą dėl Administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 2BE-104 dėl 2020 m. sausio 10 d. įsakymo Nr. 2BE-14, kuriuo pareiškėjui atnaujinta teisė atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę, panaikinimo.
23. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalį prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu (ABTĮ (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 28 str. 1 d.). Apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia (ABTĮ 28 str. 3 d.), o tai reiškia, kad išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija negali būti ginčo šalimi administracinėje byloje teisme, į kurį persikėlė ikiteismine tvarka išnagrinėtas ginčas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-987-662/2016; kt.).
24. ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog ginčo šaliai kreipiantis į teismą po to, kai ji pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (neprivaloma), į teismą persikelia ginčas dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos (neprivalomos) aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai tuo pačiu reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (neprivaloma) institucijos sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumą bei teisėtumą, o išspręsti ginčą dėl teisės laikantis visų ABTĮ taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-190-492/2022; kt.).
25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovas Administracija į teismą perkėlė pareiškėjo O. P. inicijuotą ginčą dėl Įsakymo panaikinimo, todėl šios bylos dalykas yra aptariamo įsakymo pagrįstumas ir teisėtumas.
26. Pirmosios instancijos teismas Įsakymą pripažino pagrįstu ir teisėtu, nes nustatė, kad jis priimtas atsakovui neviršijus suteiktų įgaliojimų, priimdamas Įsakymą atsakovas elgėsi teisėtai ir nepiktnaudžiavo įstatymu jam suteiktais įgaliojimais, pareiškėjas 2019 m. gruodžio 5 d. neturėjo teisinio pagrindo kreiptis dėl jo teisės atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę atnaujinimo, nes kreipimosi metu jis jau neturėjo Eksperto pažymėjimo, t. y. neturėjo teisės atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę.
27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodo, kad buvo netinkamai įvertinta Išvada, kuria remiantis priimtas Įsakymas, nes ji pagrįsta neteisingai vertinamais teisės aktuose įtvirtintais reikalavimais, akcentuoja, jog Eksperto pažymėjime nurodytas terminas nurodo tik pažymėjimo (kaip dokumento), o ne suteiktos teisės galiojimo laiką, tiek Reikalavimuose ekspertams, tiek Ekspertizės tvarkoje yra nurodyti atvejai, kada eksperto pažymėjimas arba tokia teisė naikinami, o pareiškėjui teisės aktais nustatyti naikinimo kriterijai nebuvo taikyti. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jis atitinka Ekspertizės tvarkos 102 punkte nustatytus reikalavimus: turi inžinieriaus kvalifikaciją, turi teisę vairuoti A, B, C kategorijų transporto priemones, yra nepriekaištingos reputacijos, išklausęs transporto priemonių ekspertų mokymo kursą mokymo įstaigoje, įtrauktoje į valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigų registrą, išlaikęs egzaminus (patvirtina Eksperto pažymėjimas), be to, jis savo žinias atnaujino ekspertų kvalifikacijos tobulinimo kursuose (patvirtina UAB „Transporto studijos“ išduotas pažymėjimas Nr. 4426).
28. Išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, ir nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir su jomis susijęs teisinis reguliavimas
29. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. gruodžio 5 d. Administracijai pateikė prašymą atnaujinti jam teisę atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę, pridėjo Inspekcijos jam išduotą transporto priemonių eksperto pažymėjimą Nr. 1K-4, kuriame jo galiojimo data nurodyta iki 2011 m. rugsėjo 10 d., ir UAB „Transporto studijos“ 2019 m. spalio 22 d. išduotą transporto priemonių ekspertų kvalifikacijos tobulinimo kursų pažymėjimą Nr. 4426. Eksperto pažymėjime nurodyta, jog šiuo pažymėjimu suteikiama teisė pareiškėjui vykdyti kelių transporto priemonių technines ekspertizes. Pagal bylos duomenis pareiškėjas nuo pat Eksperto pažymėjimo išdavimo dienos iki minėto prašymo pateikimo tokio pobūdžio ekspertizių neatlikinėjo (nebuvo sudaręs darbo sutarties su techninės ekspertizės įmone), iki 2019 m. spalio 22 d. kas trejus metus netobulino kvalifikacijos (visą laiką buvo valstybės tarnautojas ir dirbo Administracijoje).
30. Ginčo teisinius santykius pareiškėjui išduodant Eksperto pažymėjimą bei kreipiantis į Administraciją dėl teisės atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę atnaujinimo reguliavo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (SEAKĮ), Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 348 patvirtintų kelių transporto priemonių gamybos ir perdirbimo tvarkos ir jų techninės ekspertizės atlikimo norminių teisės aktų (įskaitant Reikalavimus ekspertams) bei Ekspertizės tvarkos nuostatos.
30.1. SEAKĮ (2007 m. lapkričio 22 d. įstatymo Nr. X-1337 redakcija, įsigaliojusi nuo 2008 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad užtikrindama eismo saugumą, Susisiekimo ministerija ar jos įgaliotos institucijos, be kita ko, nustato motorinės transporto priemonės, priekabos, kurioms uždrausta dalyvauti viešajame eisme, remonto ir techninės ekspertizės reikalavimus ir atlikimo tvarką“ (10 str. 1 d. 18 p.). 2013 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 33 straipsnių, įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 6-1, 27-1 straipsniais įstatyme Nr. XII-360 (su tam tikromis išimtimis, kurios nėra reikšmingos nagrinėjamos administracinės bylos kontekste, įsigaliojusiame nuo 2014 m. liepos 1 d.) papildomai nustatyta, kad transporto priemonių ekspertas – transporto priemonių techninės ekspertizės įmonėje dirbantis asmuo, turintis Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka suteiktą teisę atlikti motorinių transporto priemonių ir priekabų technines ekspertizes (2 str. 75 d.). Transporto priemonių techninė ekspertizė – pagamintų ar perdirbtų motorinių transporto priemonių ar jų priekabų konstrukcijos atitikties nustatytiems reikalavimams įvertinimas, eismo ar kito įvykio metu sugadintų motorinių transporto priemonių ar jų priekabų atkuriamojo remonto įvertinimas (2 str. 77 d.). Užtikrindama eismo saugumą, Susisiekimo ministerija arba jos įgaliotos institucijos, be kita ko: nustato motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros ir techninės ekspertizės atlikimo tvarką; nustato reikalavimus įmonėms, atliekančioms motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninę ekspertizę; suteikia įmonių, atliekančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, taip pat įmonių, atliekančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninę ekspertizę, darbuotojams teisę atlikti privalomąją techninę apžiūrą, motorinių transporto priemonių ir priekabų technines ekspertizes, šią teisę sustabdo, atnaujina, panaikina; suteikia teisės aktų reikalavimus atitinkančioms įmonėms teisę atlikti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, taip pat motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninę ekspertizę ir šią teisę sustabdo, atnaujina, panaikina; nustato motorinių transporto priemonių, priekabų, kurioms uždrausta dalyvauti viešajame eisme, remonto ir techninės ekspertizės reikalavimus ir atlikimo tvarką (10 str. 1 d. 4–7, 18 p.). Privalomąsias technines apžiūras ir technines ekspertizes atlieka įmonės, kurioms suteikta teisė verstis šia veikla (29 str. 4 d.). Motorinių transporto priemonių ir priekabų techninė ekspertizė atliekama Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (29 str. 5 d.). Ginčui aktualiu laikotarpiu atliktais SEAKĮ pakeitimais ir papildymais aptartas su motorinių transporto priemonių technine ekspertize ir jos tvarkos nustatymu susijęs teisinis reguliavimas iš esmės nebuvo keičiamas.
30.2. Reikalavimuose ekspertams (1999 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 98 ir 2006 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 3-267 redakcijos, galiojusios iki 2008 m. gruodžio 31 d.) nustatyta, kad Išlaikiusiam baigiamuosius egzaminus mokymo įstaiga išduoda kursų baigimo pažymėjimą, kurio pagrindu Inspekcija išduoda eksperto pažymėjimą, suteikiantį teisę atlikti transporto priemonių technines ekspertizes. Eksperto pažymėjimo galiojimo laikas – treji metai (5 p.). Ekspertai kas treji metai mokymo įstaigose privalo išklausyti kvalifikacijos tobulinimo kursą. Mokymo įstaiga ekspertų kvalifikacijos tobulinimo kurso programą derina su Inspekcija (6.3 p.). Ekspertams, išklausiusiems kvalifikacijos tobulinimo kursą, mokymo įstaiga išduoda pažymėjimą, kurio pagrindu Inspekcija pratęsia kelių transporto priemonių eksperto pažymėjimo galiojimą ir išduoda naują pažymėjimą (6.4 p.). Tuo pačiu Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 348 patvirtintose Gaminamų ir perdirbamų kelių transporto priemonių techninės ekspertizės taisyklėse (1999 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 98 redakcija, galiojusi iki 2008 m. gruodžio 31 d.) įtvirtinta, kad gaminamų ir perdirbamų transporto priemonių technines ekspertizes atlieka pirmos arba antros kategorijos ekspertizių įmonės, atitinkančios „Reikalavimus ekspertizių įmonėms“ (6 priedas) (2 p.). Ekspertas – asmuo, atitinkantis nustatytus reikalavimus ir dirbantis ekspertizių įmonėje (9 p.). Techninė ekspertizė atliekama ekspertizių įmonės vardu (21 p.).
30.3. Ekspertizės tvarkoje (originali 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 2B-515 redakcija, galiojusi nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 31 d.) nustatyta, kad šios tvarkos nuostatos taikomos visiems Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruotiems ūkio subjektams, kuriems steigimo dokumentais įteisinta transporto priemonių techninių ekspertizių atlikimo veikla ir siekiantiems gauti leidimą atlikti transporto priemonių technines ekspertizes (5 p.). Transporto priemonių ekspertas – asmuo, turintis atitinkamą kvalifikaciją ir dirbantis techninės ekspertizės įmonėje; užsakovas – juridinis ar fizinis asmuo, sudaręs su techninės ekspertizės įmone sutartį atlikti techninę ekspertizę (7 p.). Ekspertai turi atitikti Ekspertizės tvarkoje nustatytus reikalavimus, būti įgiję eksperto kvalifikaciją ir būti sudarę darbo sutartį su techninės ekspertizės įmone (80 p.). Asmenys, norintys įgyti eksperto kvalifikaciją, privalo: turėti ne mažesnę kaip inžinieriaus kvalifikaciją (į kurią įeitų viena iš šių mechanikos inžinerijos programų: transporto inžinerija, transporto priemonių inžinerija, mechanikos inžinerija, žemės ūkio technika) ir ne trumpesnį kaip trejų metų darbo stažą inžinerinėse pareigose, susijusiose su automobilių techniniu aptarnavimu, remontu, techninės būklės kontrole, projektavimu, techninių reikalavimų rengimu ar moksliniu darbu (81.1 p.); turėti teisę vairuoti A, B, C kategorijų transporto priemones (81.2 p.); nebūti teistam už korupcinio pobūdžio veikas (81.3 p.); išklausyti ekspertų mokymo kursą mokymo įstaigoje, įtrauktoje į valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigų registrą bei mokymo programą, suderintą su Inspekcija, ir išlaikyti baigiamuosius egzaminus arba baigiamuosius egzaminus laikyti eksternu (81.4 p.). Asmeniui, išlaikiusiam egzaminą, Inspekcija išduoda eksperto pažymėjimą, suteikiantį teisę atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę. Eksperto pažymėjimo galiojimo laikas – treji metai. Pasibaigus pažymėjimo galiojimo laikui jis turi būti grąžintas Inspekcijai ne vėliau kaip per 10 dienų (83 p.).
30.4. Inspekcijos viršininko 2011 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 2B-216 „Dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 2B-515 „Dėl Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų gamybos ir perdirbimo bei motorinių transporto priemonių, priekabų, kurioms uždrausta dalyvauti viešajame eisme, remonto ir techninės ekspertizės reikalavimų ir atlikimo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ (įsigaliojo nuo 2011 m. lapkričio 1 d.) pakeistas Ekspertizės tvarkos 83 punktas, nurodant, kad asmeniui, išlaikiusiam egzaminą, Inspekcija išduoda eksperto pažymėjimą, suteikiantį teisę atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę. Eksperto pažymėjimo galiojimo laikas neterminuotas. Eksperto pažymėjimas, kuriame nustatytas galiojimo terminas, tačiau jis dar nėra pasibaigęs, keičiamas į neterminuotą eksperto pažymėjimą. Norint pakeisti eksperto pažymėjimą, būtina pateikti kvalifikacijos kursų baigimo pažymėjimą, išduotą ne anksčiau negu išduotas terminuotas eksperto pažymėjimas, kurį išdavė mokymo įstaiga, įtraukta į valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigų registrą. Su techninės ekspertizės įmone nutraukus darbo sutartį, pažymėjimas Inspekcijai turi būti grąžintas ne vėliau kaip per 10 dienų.
30.5. Aparta Ekspertizės tvarkos 83 punkto redakcija galiojo iki 2014 m. gruodžio 31 d.
30.6. Inspekcijos viršininko 2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 2B-195 Ekspertizės tvarka išdėstyta nauja redakcija, nustatant, kad jos nuostatos taikomos ūkio subjektams, ketinantiems atlikti ar atliekantiems transporto priemonių techninę ekspertizę (2.9 p.). Užsakovas – juridinis ar fizinis asmuo, sudaręs su techninės ekspertizės įmone sutartį atlikti techninę ekspertizę (5.9 p.). Asmuo, siekiantis įgyti teisę atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę, privalo: turėti ne mažesnę kaip inžinieriaus kvalifikaciją, į kurią įeitų bent viena iš šių mechanikos inžinerijos studijų krypčių: transporto inžinerija, transporto priemonių inžinerija, mechanikos inžinerija, žemės ūkio technika (102.1 p.); turėti teisę vairuoti A, B, C kategorijų transporto priemones (102.2 p.); būti nepriekaištingos reputacijos; asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jei jis turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 33 skyriuje numatytas veikas (102.3 p.); būti išklausęs transporto priemonių ekspertų mokymo kursą mokymo įstaigoje, įtrauktoje į valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigų registrą, ir išlaikęs egzaminus Inspekcijoje; mokymo programa turi būti suderinta su Inspekcija (102.4 p.). Asmuo, pageidaujantis, kad būtų įvertintos žinios ir suteikta teisė atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę, Inspekcijai pateikia: nustatytos formos Prašymą įvertinti žinias ir suteikti teisę atlikti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninę ekspertizę (8 priedas), užpildytą pagal pateiktų dokumentų duomenis (103.1 p.); išsilavinimą patvirtinantį dokumentą (103.2 p.); galiojantį vairuotojo pažymėjimą (103.3 p.); pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį, išduotą Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (103.4 p.); eksperto mokymo kursų baigimą patvirtinantį dokumentą (103.5 p.). Kai pateikiami visi reikalingi ir nustatytus reikalavimus atitinkantys dokumentai, asmeniui leidžiama laikyti egzaminą. Inspekcijos darbuotojas ne vėliau kaip likus penkioms darbo dienoms iki egzamino datos apie paskirtą egzamino datą egzaminuojamąjį informuoja raštu (104 p.). Kai pateikti ne visi Ekspertizės tvarkoje nurodyti dokumentai arba dokumentai neatitinka nustatytų reikalavimų, Inspekcijos darbuotojas apie tai pažymi prašymo skiltyje „Tarnybinės žymos“. Inspekcijos darbuotojas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo reikalavimų neatitinkančių dokumentų pateikimo datos apie pateiktų dokumentų neatitiktį nustatytiems reikalavimams egzaminuojamąjį informuoja raštu, nurodydamas konkrečius trūkumus (105 p.). Egzamino tvarka nustatyta Ekspertizės tvarkos 106–108 punktuose. Ekspertas privalo: ne rečiau nei kartą per kiekvienus 3 kalendorinius metus nuo teisės atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę suteikimo dienos išklausyti su Inspekcija suderintą transporto priemonių ekspertų mokymo kursą mokymo įstaigoje, įtrauktoje į valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigų registrą, ir atlikti žinių patikrinimą, Inspekcijos nustatyta tvarka (110.1 p.); vykdyti teisėtus Inspekcijos pareigūnų reikalavimus (110.2 p.). Ekspertui teisė atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę sustabdoma, jeigu ekspertas: atliko techninę (-es) ekspertizę (-es), kuriai (-ioms) nėra parengta atlikimo metodika (-os) (119.1 p.); atlikęs techninę ekspertizę, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo techninės ekspertizės atlikimo, į CTADB nesurašė techninės ekspertizės duomenų ir (ar) nesukėlė transporto priemonės nuotraukų (119.2 p.); gauna neigiamą žinių patikrinimo testo įvertinimą (119.3 p.); kartą per kiekvienus 3 kalendorinius metus nuo teisės atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę suteikimo dienos neišklauso kvalifikacijos tobulinimo kurso (119.4 p.). Ekspertui teisė atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę atnaujinama: kitą dieną, kai pasibaigia nustatytas sustabdymo terminas, jei teisė atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę buvo sustabdyta remiantis 119.1 ir 119.2 punktais (122.1 p.); Inspekcijos viršininko įsakymu, kai ekspertas, kuriam teisė atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę sustabdyta remiantis 119.3 punktu, gauna teigiamą žinių patikrinimo testo įvertinimą (122.2 p.); Inspekcijos viršininko įsakymu, kai ekspertas, kuriam teisė atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę sustabdyta remiantis 119.4 punktu, išklauso kvalifikacijos tobulinimo kursą ir Inspekcijai pateikia tai įrodančius dokumentus (122.3 p.). Ekspertams teisė atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę panaikinama, kai: ekspertas miršta (123.1 p.); ekspertas pateikia prašymą panaikinti teisę atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę (123.2 p.); nustatoma, kad asmuo siekdamas įgyti teisę atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę pateikė klaidingus duomenis, kuriais remiantis buvo suteikta ši teisė (123.3 p.); ekspertas yra nuteisiamas už veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 33 skyriuje, padarymą (123.4 p.); ekspertas praranda teisę vairuoti transporto priemones (123.5 p.); ekspertas per 12 mėnesių laikotarpį nuo sustabdytos teisės atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę atnaujinimo dienos pakartotinai padarė pažeidimą (-ų), dėl kurio (-ių) būtų stabdoma teisė atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę (123.6 p.); ekspertas atlieka transporto priemonių techninę ekspertizę, kai ši teisė jam yra sustabdyta (123.7 p.).
30.7. Aptartos Ekspertizės tvarkos nuostatos išliko nepakitusios ir pareiškėjo kreipimosi į Administraciją dėl teisės atlikti transporto priemonių technines ekspertizes atnaujinimo metu (2019 m. gruodžio 5 d.).
Dėl transporto priemonių techninę ekspertizę atliekančio asmens (eksperto) sąvokos ginčo laikotarpiu
31. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog vertindama Ekspertizės tvarkos 83 punkto (2008 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 2B-515 ir 2011 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. 2B-216 redakcijos) bei 119.4 ir 122.3 punktų (2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 2B-195 redakcija) atitiktį konstituciniam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. birželio 23 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-968/2022 konstatavo, kad pagal 2011 m. rugsėjo 10 d.–2020 m. kovo 24 d. laikotarpiu galiojusį SEAKĮ įtvirtintą reglamentavimą teisė atlikti motorinių transporto priemonių technines ekspertizes buvo suteikta įmonėms, kurios, siekdamos įgyvendinti aptariamą teisę (t. y. vykdyti techninės ekspertizės veiklą), turėjo ne tik atitikti joms keliamus reikalavimus, bet ir atlikti tam tikras procedūras, be kita ko – nustatyta tvarka įdarbinti transporto priemonių ekspertus. Ekspertas (fizinis asmuo) teisiniame reguliavime apibrėžiamas kaip tokios įmonės darbuotojas. Nustačiusi, kad teisė ūkio subjektams atlikti motorinių transporto priemonių technines ekspertizes įtvirtinta įstatyme, o šios teisės įgyvendinimo tvarka (Ekspertizės tvarka) priimta remiantis SEAKĮ, t. y. jame expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) (kartu su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu) Inspekcijai deleguota kompetencija, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. birželio 23 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-968/2022 darė išvadą, kad Inspekcijos viršininkas turėjo teisinį pagrindą patvirtinti poįstatyminį teisės aktą – Ekspertizės tvarką – ir joje nustatyti įmonėse, kurioms suteikta teisė verstis transporto priemonių techninės ekspertizės veikla, įdarbinamų ekspertų specialiuosius (kvalifikacinius, profesinius) reikalavimus, taip pat su šių reikalavimų įvertinimu bei suteiktos teisės įmonėje vykdyti technines ekspertizes įgijimu, sustabdymu ir (arba) atnaujinimu susijusias procedūras (įskaitant teisės įmonėje atlikti transporto priemonių technines ekspertizes įgijimo ir išlaikymo pagrindus). Todėl pripažinta, kad Ekspertizės tvarkos nuostatos (įskaitant 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 2B-515 redakcijos 83 punkto nuostatas, reglamentuojančias pasibaigusio galiojimo eksperto pažymėjimo grąžinimą Inspekcijai) norminėje byloje vertinta apimtimi neprieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui ir Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai.
32. Tai, kad transporto priemonių technines ekspertizes atlieka ūkio subjektai, kuriems steigimo dokumentais įteisinta transporto priemonių techninių ekspertizių atlikimo veikla, o transporto priemonių ekspertas yra asmuo, turintis atitinkamą kvalifikaciją ir dirbantis techninės ekspertizės įmonėje, nuo pat pradžių buvo įtvirtinta 2009 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje Ekspertizės tvarkoje (žr. šios Nutarties 30.3 p.). Be to, priešingai, nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, net ir iki 2009 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo Ekspertizės tvarka, teisės aktuose, konkrečiai – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 348 patvirtintose Gaminamų ir perdirbamų kelių transporto priemonių techninės ekspertizės taisyklėse, taip pat buvo įtvirtinta, kad ekspertizes atlieka įmonės, o ekspertais laikomi asmenys, atitinkantys nustatytus reikalavimus ir dirbantys ekspertizių įmonėje (žr. šios Nutarties 30.2 p.).
33. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, kad be kitų su techninę ekspertizę atliekančių fizinių asmenų teisiniu statusu susijusių aspektų (išsilavinimo, kvalifikacijos reikalavimų), tiek Eksperto pažymėjimo išdavimo pareiškėjui bei jo galiojimo laikotarpiu, tiek pareiškėjo kreipimosi į Administraciją dėl teisės atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę atnaujinimo momentu teisės aktuose buvo įtvirtinta ir sąlyga ekspertui dirbti techninės ekspertizės įmonėje. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas nuo pat Eksperto pažymėjimo išdavimo šios sąlygos neatitiko.
Dėl pareiškėjui išduoto Eksperto pažymėjimo ir juo suteiktos teisės vykdyti transporto priemonių technines ekspertizes galiojimo
34. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei atsižvelgiant į pareiškėjui išduoto Eksperto pažymėjimo galiojimo terminą, darytina išvada, kad Eksperto pažymėjimas pareiškėjui išduotas vadovaujantis 2008 m. rugsėjo 10 d. galiojusių Reikalavimų ekspertams 5 punktu, pagal kurį eksperto pažymėjimo, suteikiančio teisę atlikti transporto priemonių technines ekspertizes, galiojimo laikas buvo treji metai. Kaip minėta, tuo metu galiojusių Reikalavimų ekspertams 6.4 punkte buvo nustatyta, kad pažymėjimo galiojimas, ekspertui, išklausiusiam kvalifikacijos tobulinimo kursą, galėjo būti pratęsiamas, išduodant jam naują pažymėjimą. Tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas iki 2011 m. rugsėjo 10 d. būtų pasinaudojęs minėta galimybe – išklausęs kvalifikacijos tobulinimo kursą, prašęs pratęsti jam išduoto pažymėjimo galiojimą ir išduoti naują pažymėjimą.
35. Baigiant galioti pareiškėjui išduotam Eksperto pažymėjimui, t. y. 2011 m. rugsėjo 10 d., Ekspertizės tvarkos (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 31 d.) 83 punktas nustatė analogišką asmeniui išduoto eksperto pažymėjimo galiojimo laiką, t. y. trejus metus, tačiau įtvirtino ir reikalavimą, pasibaigus pažymėjimo galiojimo laikui, grąžinti tokį pažymėjimą Inspekcijai ne vėliau kaip per 10 dienų. Aptariama nuostata pasikeitė nuo 2011 m. lapkričio 1 d. (Ekspertizės tvarkos redakcija, galiojusi nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.), joje nustatant neterminuotą eksperto pažymėjimo galiojimo laiką bei suteikiant teisę eksperto pažymėjimus, kuriuose buvo nustatytas jų galiojimo terminas, jam dar nepasibaigus, pasikeisti į neterminuotus eksperto pažymėjimus.
36. Aptariamą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste matyti, jog pareiškėjui išduoto Eksperto pažymėjimo galiojimas baigėsi 2011 m. rugsėjo 10 d., nes jis nebuvo pratęstas pagal iki 2008 m. gruodžio 31 d. galiojusį reguliavimą, įtvirtintą Reikalavimuose ekspertams, o 2011 m. rugsėjo 10 d. galiojęs Ekspertizės tvarkoje įtvirtintas teisinis reguliavimas iš viso nenumatė galimybės pratęsti asmenims išduotų eksperto pažymėjimų galiojimo, priešingai – įtvirtino pareigą grąžinti baigusį galioti eksperto pažymėjimą ir iš naujo kelti kvalifikaciją, išlaikant egzaminus. Kita vertus, net ir pagal nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusį teisinį reguliavimą galimybė anksčiau išduotą pažymėjimą, kuriame nustatytas galiojimo terminas, pakeisti į neterminuotą expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) susieta su būtinąja sąlyga, kad toks pažymėjime nustatytas terminas dar nebūtų pasibaigęs. Taigi išplėstinė teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo Eksperto pažymėjimas (atitinkama juo suteiktų teisių apimtis) baigė galioti 2011 m. rugsėjo 10 d., t. y. dar iki 2011 m. lapkričio 1 d., kai teisės aktai numatė, kad eksperto pažymėjimo galiojimo laikas yra neterminuotas (arba pasikeisti dar nepasibaigusio galiojimo pažymėjimą į neterminuotą), todėl teisę atlikti transporto priemonių technines ekspertizes pareiškėjas galėjo tik teisės aktų nustatyta tvarka įgyti iš naujo.
37. Šiuo atveju nepagrįstais pripažintini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad esą Eksperto pažymėjime nurodytas galiojimo terminas yra susijęs tik su pažymėjimo, kaip dokumento, o ne juo suteiktos teisės galiojimu. Priešingai nei pareiškėjo nurodytu vairuotojo pažymėjimo keitimo atveju, tiek Eksperto pažymėjimo išdavimo, tiek jo galiojimo laikotarpiu teisės aktai konkrečiu eksperto pažymėjimu patvirtinamos teisės atlikti transporto priemonių technines ekspertizes įgijimą ir galiojimą aiškiai siejo ne tik su reikalavimu tobulinti eksperto kvalifikaciją, bet ir su sąlyga, kad toks reikalavimas būtų vykdomas konkrečiu periodiškumu (ne rečiau kaip kas trejus metus ir vis dar galiojant turimai teisei atlikti transporto priemonių technines ekspertizes), kiekvieną kartą išduodant tai patvirtinantį pažymėjimą. Priešingu atveju – eksperto įgyta teisė atlikti transporto priemonių technines ekspertizes pasibaigia. Taigi ginčo laikotarpiu ekspertui išduotas pažymėjimas (kaip dokumentas) patvirtino eksperto teisę atlikti transporto priemonių technines ekspertizes konkrečiu jame nurodytu laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo teiginiai, kad asmeniui kartą jau suteikta teisė teikti transporto priemonių technines ekspertizes, nepriklausomai nuo eksperto pažymėjime nurodyto termino, galioja neterminuotai, nepagrįsti faktinėmis bylos aplinkybėmis bei teisės aktų nuostatomis.
Dėl teisės atlikti transporto priemonių technines ekspertizes sustabdymo ir atnaujinimo
38. Iš pareiškėjo prašymo atnaujinti teisę atlikti transporto priemonių technines ekspertizes pateikimo metu (2019 m. gruodžio 5 d.) galiojusios Ekspertizės tvarkos nuostatų (žr. šios Nutarties 30.6 p.) matyti, kad aptariamos teisės atnaujinimas yra neatsiejamas nuo tokios teisės sustabdymo, t. y. pagal Ekspertizės tvarkos 122 punkto nuostatas gali būti atnaujinama tik tokia teisė, kuri prieš tai buvo sustabdyta, remiantis kuriuo nors iš Ekspertizės 120 punkte įtvirtintų pagrindų.
39. Nors pareiškėjo teisė atlikti transporto priemonių ekspertizes atsakovo 2020 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 2BE-14, kuris vėliau panaikintas šioje byloje skundžiamu 2020 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 2BE-104, buvo atnaujinta vadovaujantis Ekspertizės tvarkos 122.3 punktu, reglamentuojančiu atvejus, kai ekspertas, kuriam teisė atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę sustabdyta dėl to, kad jis nustatytu laiku neišklausė kvalifikacijos tobulinimo kurso (t. y. pagal Ekspertizės tvarkos 119.4 p.), išklauso tokį kursą ir pateikia tai įrodančius dokumentus, byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjo nurodyta jo anksčiau įgyta teisė atlikti transporto priemonių technines ekspertizes kada nors buvo sustabdyta vadovaujantis Ekspertizės tvarkos 119.4 (ar kuriuo nors kitu) punktu. Todėl sutiktina su atsakovo argumentais, jog nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo taikyti Ekspertizės tvarkos 122.3 punkto nuostatas dėl pareiškėjo teisės atlikti transporto priemonių technines ekspertizes atnaujinimo.
40. Be to, byloje konstatavus (žr. šios Nutarties 36–37 p.), kad pareiškėjo 2008 m. rugsėjo 10 d. įgyta teisė atlikti transporto priemonių technines ekspertizes baigė galioti (o ne, kaip teigia pareiškėjas, buvo panaikinta) 2011 m. rugsėjo 10 d. ir kad dėl šios priežasties aptariamą teisę pareiškėjas galėjo tik teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. įvykdęs Ekspertizės tvarkos 102–108 punktų reikalavimus, įgyti iš naujo, darytina išvada, kad nebeturėdamas galiojančios teisės atlikti transporto priemonių technines ekspertizes (šiai teisei nesant sustabdytai) pareiškėjas nepagrįstai kreipėsi į Administraciją dėl tokios teisės atnaujinimo, kartu pateikdamas klaidingus duomenis – nebegaliojantį Eksperto pažymėjimą, kurį, pasibaigus jame nurodytam teisės galiojimo terminui, nustatytu laiku privalėjo grąžinti. Remiantis šiuo pareiškėjo kreipimusi jam nepagrįstai Administracijos 2020 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 2BE-14 buvo suteikta (atnaujinta) teisė teikti transporto priemonių technines ekspertizes, todėl šioje byloje pagrįstai konstatuota, jog ginčijamu Įsakymu panaikinant pareiškėjui be teisėto pagrindo suteiktą (atnaujintą) teisę teikti transporto priemonių technines ekspertizes pagrįstai vadovautasi Ekspertizės tvarkos 123.3 punkto nuostatomis.
Dėl bylos procesinės baigties
41. Kaip minėta, kadangi nagrinėjamoje byloje į teismą buvo kreiptasi ginčijant Komisijos 2020 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 21R-311 (AG-228/04-2020), priimtą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl Įsakymo panaikinimo, šios bylos nagrinėjimo dalykas yra ne Komisijos Sprendimo, o Įsakymo pagrįstumas ir teisėtumas. ABTĮ 88 straipsnyje įtvirtinta, kad išnagrinėjęs bylą, administracinis teismas priima vieną iš šių sprendimų: atmesti skundą (prašymą, pareiškimą) (1 p.); patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir panaikinti skundžiamą teisės aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą (2 p.); patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą (3 p.); patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu (4 p.); patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.) (5 p.).
42. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendimu panaikino Komisijos 2020 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 21R-311 (AG-228/04-2020), tačiau rezoliucinėje dalyje nenurodė jokių patvarkymų dėl procesinės ginčo baigties, t. y. nepasisakė dėl pareiškėjo Komisijai teikto skundo, kaip to reikalauja ABTĮ 88 straipsnio nuostatos. Kita vertus, iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas jame vertino ir išsamiai pasisakė būtent dėl paties ginčo dalyku esančio individualaus administracinio akto (Administracijos direktoriaus Įsakymo) pagrįstumo ir teisėtumo, atmesdamas pareiškėjo argumentus dėl Eksperto pažymėjimo galiojimo laikotarpio bei konstatuodamas, kad Administracija ginčo situacijoje vadovavosi teisės aktais, Įsakymas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Vadinasi, pareiškėjo skundas dėl Įsakymo panaikinimo pirmosios instancijos teisme buvo išspręstas iš esmės, šį skundą atmetant (ABTĮ 88 str. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis turėtų būti patikslinta.
43. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, padarė jas atitinkančias išvadas, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, patikslinama tik jo rezoliucinė dalis – joje papildomai nurodant, kad pareiškėjo Komisijai teiktas skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo O. P. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip:
„Tenkinti atsakovo Lietuvos transporto saugos administracijos skundą.
Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 21R-311 (AG-228/04-2020).
Atmesti pareiškėjo O. P. Lietuvos administracinių ginčų komisijai teiktą skundą.“
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Dainius Raižys
Veslava Ruskan
Dalia Višinskienė
Virginija Volskienė