Civilinė byla Nr. 2-3466-1097/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34923-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1; 3.2.4.4; 3.2.4.11

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 29 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė,

sekretoriaujant Ingridai Žuraitei,

dalyvaujant ieškovės individualios įmonės „Autostiklaplastis“ atstovui R. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės individualios įmonės „Autostiklaplastis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Biotonas“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė IĮ ,,Autostiklaplastis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB ,,Biotonas“ dėl skolos priteisimo, prašydama priteisti iš atsakovės 1 000 Eur skolą, 15,78 Eur palūkanas už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovė nurodė, kad pagal nusistovėjusius šalių tarpusavio pirkimo-pardavimo teisinius santykius, tiekė atsakovei prekes, o pastaroji už suteiktas prekes atsiskaitydavo pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Ieškovė už suteiktą prekę – nuotekų valymo įrenginį – išrašė 2020 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitą faktūrą seriją AUT Nr. 016561 ir elektroniniu būdu perdavė ją atsakovei apmokėti. Atsakovė prekę ir sąskaitą priėmė, jokių pretenzijų dėl prekės kokybės nereiškė, tačiau ieškovei nesumokėjo ir liko skolinga 1 000 Eur. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti šią skolą ir susijusias sumas, atsiradusias dėl vėlavimo atsiskaityti.

3.       Atsakovė UAB ,,Biotonas“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad šalys bendradarbiavo pirkimo-pardavimo teisinių santykių pagrindu, tačiau atsakovė už visas gautas prekes yra visiškai atsiskaičiusi. Ieškovės išrašytoje 2020 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 016561 nurodytų prekių atsakovė niekada neužsakė ir nėra gavusi. Atsakovė taip pat nerado savo el. pašte ieškovės minėtos neva siųstos sąskaitos. Pagal susiklosčiusią praktiką, prekės buvo pristatomos atsakovei, kurios darbuotojas pasirašydavo sąskaitoje faktūroje ir atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, o ieškovė išrašydavo kasos pajamų orderį. Šiuo atveju ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių prekių užsakymą ar pateikimą atsakovei.

4.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, rėmėsi procesiniuose dokumentuose išdėstytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais. Paaiškino, kad šalių bendravimas dėl ginčo prekės pristatymo vyko telefonu ir susirašinėjant žinutėmis. Ieškovės atstovas pasitikėjo atsakovės atstovu, todėl prekę paliko įprastoje vietoje, o tą patvirtinančių dokumentų nebuvo pasirašyta, nes atsakovės atstovo tuo metu vietoje nebuvo. Įrenginį, už kurį atsakovė neatsiskaitė, ieškovės atstovas pats pristatė įprastu adresu ir paliko, nes prekę priimančių asmenų tuo metu vietoje nebuvo. Nurodė, kad nėra asmenų, galinčių paliudyti prekės pristatymo aplinkybę, nes ieškovės atstovas buvo vienas.  

5.       Atsakovės atstovas 2021 m. birželio 8 d. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, rėmėsi procesiniuose dokumentuose išdėstytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais. Pabrėžė, kad ginčo prekės neužsakė ir negavo. 2021 m. liepos 20 d. teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo; apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai (b. l. 65).

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys atmestinas. 

6.       Ieškinio reikalavimai kildinami iš pirkimo-pardavimo teisinių santykių: ieškovės teigimu, ji pardavė atsakovei prekę – nuotekų valymo įrenginį, tačiau atsakovė neatsiskaitė ir liko skolinga prašomą priteisti sumą.

7.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Taigi, esminė pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga yra pardavėjo įsipareigojimas perduoti daiktą kitai šaliai nuosavybės ar patikėjimo teise (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas, sudaręs pirkimo–pardavimo sutartį, privalo perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pardavėjo pareiga perduoti daiktus įvykdyta, kai šis perduoda daiktus pirkėjui valdyti arba sutinka, jog pirkėjas pradėtų daiktus valdyti, ir pašalinamos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliūtys. Būtent šios esminės pardavėjo pareigos tinkamas įvykdymas siejamas su pirkėjo pareiga atsiskaityti už tinkamai perduotą daiktą. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, remiantis dispozityvumo ir rungimosi principais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 13, 178 straipsniai), ieškovė, reikalaudama atsiskaityti už parduotą prekę, turėjo įrodyti, kad ieškovė atsakovei perdavė nurodytą prekę, o atsakovė ją priėmė ir įsipareigojo sumokėti nustatytą pinigų sumą.

8.       Pažymėtina, kad pagal CPK 12, 178 straipsnių nuostatas, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, t. y. bylai reikšmingas aplinkybes privalo įrodyti tas proceso dalyvis, kuris šiomis aplinkybėmis remiasi. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad esminę reikšmę ginčui išspręsti turi šalių įrodinėjimo pareigos vykdymas ir įrodymų vertinimo taisyklės. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019).

9.       Nagrinėjamu atveju ieškovė, grįsdama reikalavimą priteisti skolą už parduotą prekę, nurodė, kad prekės perdavimą atsakovei patvirtina ieškovės išrašyta 2020 m. gegužės 29 d. PVM sąskaita faktūra serija AUT Nr. 016561, šalių susirašinėjimas žinutėmis telefonu, el. laiškas, kuriuo atsakovei persiųsta nurodyta sąskaita, paštu atsakovei siųsta 2020 m. lapkričio 30 d. pretenzija. Ieškovės teigimu, aplinkybės, jog atsakovė pretenzijų dėl prekės kokybės nereiškė, jog nebuvo gautas atsakovės atsisakymas priimti el. laišku siųstą sąskaitą, jog atsakovė nereagavo į 2020 m. lapkričio 30 d. pretenziją, patvirtinta, kad atsakovė prekę gavo, priėmė ir jai kilo pareiga atsiskaityti pagal išrašytą sąskaitą.

10.       Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad pateikti įrodymai nėra pakankami pripažinti, jog prekė pagal 2020 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitą faktūrą serija AUT Nr. 016561 buvo tinkamai perduota pirkėjai atsakovei (CPK 185 straipsnis).

11.       Pirma, ieškovės nurodyta sąskaita faktūra galėtų būti ginčo prekės pirkimo–pardavimo santykius patvirtinantis įrodymas, jeigu tai būtų neginčijamas dokumentas, pasirašytas abiejų sandorio šalių. Tačiau nagrinėjamu atveju dėl šio dokumento kyla abejonių. Kartu su ieškiniu pateikta 2020 m. gegužės 29 d. PVM sąskaita faktūra AUT Nr. 016561 nepasirašyta atsakovės atstovo (b. l. 8). Atsakovė teigia prekės neužsakiusi ir nurodytos sąskaitos negavusi. Ieškovė, grįsdama teiginius dėl sąskaitos perdavimo atsakovei, pateikė 2020 m. gegužės 29 d. ir 2020 m. birželio 10 d. el. laiškų, adresuotų atsakovei, kopiją (b. l. 47). Iš el. laiškų priedų matyti, kad siųsta sąskaita AUT. Iš į bylą pateiktų dokumentų, patvirtinančių susiklosčiusią šalių pirkimo-pardavimo santykių praktiką, kai ieškovė išrašydavo PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius, matyti, jog visos ieškovės išrašytos sąskaitos žymimos serija AUT (b. l. 57, 59, 61). Dėl to nurodytas el. laiškas nėra pakankamas konstatuoti, jog juo siųsta būtent ginčo sąskaita Nr. 016561. Kita vertus, sprendžiant dėl reikalaujamos priteisti skolos dydžio pagrįstumo, itin reikšminga yra ir tai, kad ieškovė į bylą pateikė dvi skirtingas 2020 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitas faktūras vienodais numeriais AUT Nr. 016561: prie ieškinio pateikta sąskaita 1 000 Eur sumai (b. l. 8), o prie nurodyto el. laiško pateikta sąskaita 1 036,30 Eur sumai (b. l. 48). Teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta ieškovės apskaitos dokumentus tvarkiusi D. P. nurodė, jog sąskaita buvo tikslinta, į sumą įtraukiant vežimo įkainį, tačiau iš sąskaitų matyti, jog abejose sąskaitose nurodyta tik viena pozicija – nuotekų valymo įrenginys, nors įvardijama skirtinga kaina. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra verslu užsiimantis juridinis asmuo, turintis prievolę tinkamai tvarkyti apskaitą, tokių netikslumų dokumentuose rizika tenka pačiai ieškovei ir lemia abejones teikiamų dokumentų įrodomąja reikšme, ypač atsižvelgiant į tai, jog sąskaita nėra pasirašyta atsakovės atstovo.

12.       Antra, ieškovės pateiktas el. laiškas ir 2020 m. lapkričio 30 d. pretenzija nepatvirtina aplinkybės, jog atsakovė iš tiesų gavo sąskaitą bei pretenziją ir, kaip teigia ieškovė, į tai nereagavo. Iš pateiktų el. laiškų matyti, kad nėra fiksuota jokia atsakovės reakcija į juos: nėra patvirtinimo apie laiškų gavimą ir nėra jokio atsakovės atsakymo (b. l. 47). Turint galvoje technines situacijas, kai siunčiami laiškai gali automatiškai būti nukreipiami į gavėjo el. pašto ,,šiukšlynės“ aplanką, vien jų išsiuntimas nepatvirtina ir gavimo. Tuo tarpu byloje pateikti duomenys – siuntos sekimo duomenys bei voko kopija – tiesiogiai patvirtina, kad paštu siųsta 2020 m. lapkričio 30 d. pretenzija atsakovei nebuvo įteikta (b. l. 23–25; 54).

13.       Trečia, teismo vertinimu, ieškovės pateiktas susirašinėjimas žinutėmis nėra pakankamas ginčo prekės, už kurią prašoma priteisti skolą pagal 2020 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitą faktūrą AUT Nr. 016561, užsakymui ir perdavimui atsakovei patvirtinti (CPK 185 straipsnis). Pateiktas susirašinėjimas žinutėmis itin abstraktus – nėra nuorodų į konkrečias sąskaitas, įrenginius ar skolas už juos, susirašinėjimo data taip pat ne visiškai atitinka teigiamą prekės pristatymo laiką (b. l. 41, 42, 44, 46). Esant duomenų ir šalims neneigiant, kad jos bendradarbiavo parduodant ir perkant įrenginius, toks susirašinėjimas galėjo vykti ir dėl kitų įrenginių. Dėl to tai nėra pakankami įrodymai ginčo prekės pristatymo atsakovei faktui patvirtinti.

14.       Ketvirta, byloje esantys duomenys patvirtina nuoseklią atsakovės poziciją, kad nurodytos ginčo prekės ji negavo, o dokumentų, kurių pagrindu prašoma atsiskaityti, nepasirašė. Šią aplinkybę patvirtina pateiktas UAB ,,C. I.“ pranešimas ir el. laiškas atsakovei bei atsakovės atsakymas į šį laišką, kuriame atsakovė iš pat pradžių prašė pateikti prekės, už kurią prašoma atsiskaityti, perdavimą patvirtinančius dokumentus (b. l. 26–28). Tokie dokumentai nebuvo pateikti nei atsakovei, nei teismui. Ieškovės atstovas paaiškino teisme, kad pasitikėjo atsakovės atstovu ir prekę perdavė nepasirašant dokumentų – pats pristatė įrenginį į įprastą vietą ir ten paliko, nesant asmens prekei priimti, taip pat nesant asmens, mačiusio tokią aplinkybę ir galinčio ją paliudyti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės teikti apskaitos dokumentai prieštaringi, taip pat įvertinus ieškovės, kaip verslu užsiimančio juridinio asmens, galėjimą (ir privalėjimą) suvokti prekių perdavimo be reikiamų dokumentų pildymo galimas pasekmes, pripažintina, jog tokio elgesio rizika tenka pačiai ieškovei.

15.       Vadovaujantis įrodymus vertinant taikytina tikėtinumo taisykle, atsižvelgiant į rungimosi principą ir šalių turimą įrodinėjimo pareigą, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad ieškovė neįvykdė jai tenkančios pareigos pagrįsti teisme pareikštą reikalavimą, t. y. neįrodė, jog ginčo prekė – nuotekų valymo įrenginys, nurodytas 2020 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 016561, buvo perduotas pirkėjai atsakovei ir kad pirkėja jį priėmė (CPK 178, 185 straipsniai). Dėl to teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įrodytas prekės perdavimas pirkėjai. Nepateikus jokių įrodymų, kad atsakovė buvo užsakiusi nurodytą įrenginį, teismui negalint daryti pagrįstos išvados, jog šalys buvo susitarusios dėl nurodyto įrenginio pirkimo-pardavimo ir jog prekė perduota pirkėjai, negali būti konstatuota, jog kilo atsakovės pareiga atsiskaityti pagal pirmiau minėtą ieškovės išrašytą, tačiau atsakovės nepasirašytą, sąskaitą faktūrą. Atsižvelgiant į tai, ieškinys dėl prekės kainos skolos priteisimo atmestinas kaip neįrodytas.

16.       Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl skolos priteisimo, atmestini ir išvestiniai reikalavimai dėl palūkanų bei skolos išieškojimo išlaidų priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

17.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys dėl skolos priteisimo atmestas, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o atsakovei iš ieškovės galėtų būti priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Tačiau išlaidos teisinei pagalbai negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nepateikė jokių jos turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas ir tokių išlaidų atlyginimas iš ieškovės atsakovei nepriteisiamas.

18.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje yra 19,34 Eur, t. y. viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur). Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, t. y. į tai, jog ieškinys atmestas, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovės (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

atmesti ieškovės individualios įmonės „Autostiklaplastis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Biotonas“ dėl skolos priteisimo.

Priteisti valstybei iš ieškovės individualios įmonės „Autostiklaplastis“ (j. a. k. 144217280) 19,34 Eur (devyniolika eurų 34 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus, mokėjimo kvitus reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                Rūta Latvelė