Civilinė byla Nr. e2FB-11418-1134/2021

   Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06497-2021-0

   Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.7.1;   3.2.7.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. birželio 25 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marina Vladimircevienė,

sekretoriaujant Deimantei Maigytei,

dalyvaujant pareiškėjui M. K.,

uždarajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. K. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, akciju sabiedriba „Citadele banka“ Lietuvos filialas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Vilmstata“, antstolė Nemira Šiugždaitė – Stakeliūnė, V. G., uždaroji akcinė bendrovė „Domus Estate“, V. P..

Teismas

nustatė:

1.       Pareiškėjas  M. K. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau – FABĮ) nustatyta tvarka iškelti jam bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskirti G. B..

2.       Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad yra nemokus Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 2 straipsnio 2 dalies prasme, t. y. negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Pareiškėjo finansinė padėtis nuo profesinės veiklos pradžios, t. y., 2005 metų buvo gera. Buvo įsteigta advokatų kontora, išsinuomotos patalpos, įdarbinti darbuotojai, verčiamasi teisine praktika, buvo gaunamos stabilios pajamos. Profesinė veikla buvo vykdoma specializuojantis į juridinių asmenų nemokumo procesus, komercinę teisę, bei atstovavimą teismuose civiliniuose ginčuose. 2011 metais buvo išlaikytas nemokumo administratoriaus profesinis egzaminas ir įgyta teisė verstis nemokumo administratoriaus praktika. Taigi šalia advokato profesinės praktikos buvo pradėta teikti ir nemokumo administravimo paslaugos, pradžioje juridiniams asmenims, o vėliau ir fiziniams asmenims.

3.       2016 m. buvo įsigyta UAB „EM3“, kuri kartu su partneriu UAB „Ekspertų grupė“ pradėjo vystyti NT projektą Trakuose, (duomenys neskelbtini). 2016 m. buvo įsteigta UAB “Vytenio investicijos” ir kartu su partneriais buvo imtasi vystyti nekilnojamojo turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Tiek pirmasis NT projektas Trakuose, tiek antrasis NT projektas Vilniuje, buvo nuostolingi ir palikę dideles skolas dėl kurių (skolų pasidalijimo tarp partnerių) buvo pradėti teisminiai procesai. Taip pat, pradėti civiliniai procesai, areštai, antstolių vykdomi išieškojimai, skundai Advokatų tarybai, straipsniai spaudoje, apribojo ir apsunkino galimybę verstis advokato praktika, o tai įtakojo ženklų pajamų netekimą, bei apsunkino prisiimtų finansinių įsipareigojimų vykdymą ( t. y. pradėjo kauptis vykdytini įsipareigojimai pagal teismų sprendimus, bei atsirado kitų vykdytinų sutartinių įsipareigojimų kreditoriams). Siekdamas suvaldyti piniginius srautus, bei finansų įstaigoms atsisakant skolinti pareiškėjui kaip fiziniam asmeniui buvo ieškoma alternatyvių finansavimo šaltinių. Tokiu alternatyviu šaltiniu tapo UAB „Vilmstata“ ir šios įmonės savininkas V. G., kurie sutiko paskolinti trumpam terminui, už dideles palūkanas, reikalingas sumas. Nesant kitų finansinių instrumentų, bei esant pareigai vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, buvo pradėta skolintis iš UAB „Vilmstata“ ir V. G. asmeniškai, bei pradėta jiems mokėti sutartas palūkanas. Per 2017 - 2018 metus, viso buvo pasiskolinta 1 100 00,00 EUR, iš kurių mokėjimo pavedimu 2020 metais buvo grąžinta 200 000,000 EUR suma, o kaip palūkanos per 2017 metus, bei 2018 metus iki 2018 metų spalio mėn. (kada buvo nustota mokėti palūkanas) buvo sumokėta 316 800,00 EUR suma, t. y. pagal 2018-07-12 paskolos sutartį iki 2019-10-31 sumokėta - 9000,00 EUR, pagal 2018-05-04 paskolos sutartį iki 2019-10-31 sumokėta - 4750,00 EUR, pagal 2018-04-09 paskolos sutartį iki 2019-10-31 sumokėta - 19000,00 EUR, pagal 2018-02-27 paskolos sutartį iki 2019-10-31 sumokėta - 7600,00 EUR, pagal 2018-01-16 paskolos sutartį iki 2019-10-31 sumokėta - 17100,00 EUR, pagal 2017-12-15 paskolos sutartį iki 2019-10-31 sumokėta - 19000,00 EUR, pagal 2017-07-04 paskolos sutartį iki 2019-10-31 sumokėta - 14250,00 EUR, pagal 2017-10-04 paskolos sutartį iki 2019-10-31 sumokėta - 79200,00 EUR, pagal 2017-11-17 paskolos sutartį iki 2019-10-31 sumokėta - 25300,00 EUR, pagal 2017-07-18 paskolos sutartį iki 2019-10-31 sumokėta - 59400,00 EUR, pagal 2017-08-16 paskolos sutartį iki 2019-10-31 sumokėta - 28600,00 EUR, pagal 2017-05-24 paskolos sutartį iki 2019-10-31 sumokėta – 33600 EUR.

4.       Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad 2018 m. jis įsteigė UAB „Pilaitės investicijos“ ir šios įmonės vardu įsigijo du investicinius projektus (žemės sklypus Vilniaus mieste), vienas iš jų Lazdynėliuose ((duomenys neskelbtini) esantis žemės sklypas, kitas Pilaitėje ((duomenys neskelbtini) kelyje esantis nebaigtas statyti pastatas - garažas ir šiam garažui priskirtas žemės sklypas). Šios įmonės įsteigimui ir šių investicinių projektų įsigijimui, bei tolimesniam vystymui, taip pat buvo naudotos aukščiau nurodytų paskolų lėšos.

5.       2018 m. pabaigoje, suėjus dalies paskolų grąžinimo terminams, UAB „Vilmstata“ ir V. G., paprašė, kaip užtikrinimo priemonę, kad išduotos paskolos bus grąžintos, kad UAB „Vilmstata“ nuosavybėn, už nominalią vertę (nepaisant to, kad investicinių projektų (Lazdynėlių ir Pilaitės) vertė buvo didesnė nei išduotos paskolos), būtų perleistos UAB „Pilaitės investicijos“ akcijos. Pareiškėjas, neturėdamas tikslo negrąžinti paskolų, būdamas skolingas ir turėdamas didelius finansinius įsipareigojimus V. G. ir UAB „Vilmsata“, kaip paskolų sutartimis prisiimtų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonę, UAB „Pilaitės investicijos“ akcijas notariniu sandoriu perleido UAB „Vilmstata“ už nominalią vertę, t. y., 2500,00 EUR. 2019 m. balandžio mėn. UAB „Vilmstata“ ir V. G. paprašė pareiškėjo parengti susitarimą dėl visų sudarytų paskolos sutarčių (su UAB „Vilmstata“ – 800 000 EUR sumai, su V. G. – 300 000 EUR sumai) įvykdymo termino pratęsimo iki 2020-12-15 dienos. Tuo pačiu, UAB „Vilmstata“ ir V. G. paprašė pareiškėjo, kad pareiškėjas, kaip papildomą užtikrinimo priemonę notarine tvarka išduotų paprastuosius neprotestuotinus vekselius visų išduotų paskolų sumai t. y., 1 100 000 EUR sumai, bei dar vieną papildomą vekselį asmeniškai V. G. bendrai 700 000 EUR sumai.

6.       Pareiškėjas, be kita ko, nurodė, jog jis 2019 m. balandžio mėn., nebuvo pajėgus grąžinti gautų iš UAB „Vilmstata“ ir V. G. paskolų, tačiau tikėjosi, kad iki 2020-12-15 dienos pavyks parduoti bent vieną iš UAB „Pilaitės investicijų“ vardu esančių investicinių projektų, ir tokiu būdu laiku galės grąžinti gautas  1 100 000 EUR sumai paskolas, įvykdė UAB „Vilmstata“ ir V. G. prašymą ir notarine tvarka išdavė prašomus vekselius visai paskolų sumai, bei papildomą vekselį V. G. bendrai 700 000 EUR sumai (šiai dienai, pagal šiuos vekselius (800 000 EUR sumai, ir 300 000 EUR sumai) V. G. ir UAB „Vilmstata“ yra pradėję priverstinio išieškojimo veiksmus, dėl 700 000 EUR vekselio V. G. yra išsiėmęs vykdomąjį dokumentą, bet antstoliui priverstiniam vykdymui nėra atidavęs). Argumentų, kad paskolų įvykdymo užtikrinimas yra garantuotas dviem didesnę rinkos vertę turinčiais investiciniais projektais, nei UAB „Vilmstata“, nei V. G. negirdėjo ir papildomo termino įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus nesuteikė.

7.       Per 2019 ir 2020 metus Vilniaus m. savivaldybės tarybai nepatvirtinus Vilniaus miesto bendrojo plano, sklypo Lazdynėliuose parduoti nepavyko (nors buvo kreiptasi į kelis NT brokerius ir pasirašytos bent kelios tarpininkavimo sutartys dėl šio konkretaus turto pardavimo), UAB „Vilmstata“ ir V. G., kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo ir pradėjo priverstinius išieškojimo veiksmus.

8.       Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad aukščiau nurodytų civilinių ginčų kontekste, esant buvusio kolegos P. P. skundui, Valstybinė mokesčių inspekcija pradėjo pareiškėjo mokestinį patikrinimą už 5 finansinius metus ir šis patikrinimas baigėsi papildomai priskaičiuotais ir mokėtinais į VMI ir VSDFV biudžetus mokesčiais, t. y. po atlikto patikrinimo pareiškėjui buvo papildomai priskaičiuota – 105 574,05 EUR mokėtina suma į VMI biudžetą, ir 18 368,98 EUR mokėtina suma į VSDFV biudžetą. Dėl esamų COVID- 19 ribojimų veiklai, bei antstolės pritaikytų areštų ir veiklos ribojimų (prašymų antstolė leisti vykdyti veiklą ir mokėti darbuotojams atlyginimus ir mokėti einamuosius mokesčius netenkino) pradėjo kauptis ir didėti einamųjų mokesčių įsiskolinimai biudžetui, bei pareiškėjas negalėjo toliau vykdyti prisiimtų įsipareigojimų bankams (AB Swedbank (sąskaitos overdrafto grąžinimo), bei Citadele bankas (įmokų kreditinės kortelės įsiskolinimui dengti), bei UAB „Domus estate“ (pagal taikos sutartį), mokėti einamųjų mokėjimų VSDFV ir VMI, mokėti (duomenys neskelbtini) kontoros tiekėjams.

9.       Pareiškėjas, matydamas, kad UAB „Vilmstata“ ir V. G. perėmę už nominalią vertę (2500 EUR) du investicinius projektus ir jų nerealizuodami (tokiu būdu nemažindami pareiškėjo turimų įsiskolinimų), o antstolei nesutinkant duoti leidimo vykdyti profesinę veiklą, bei mokėti einamuosius mokėjimus į biudžetus (VMI ir VSDFV), bei neturėdamas jokios kitos objektyvios galimybės visiems kreditoriams grąžinti skolas ir laiku įvykdyti prievoles, būdamas sąžiningas ir nedidindamas prievolių ir įsiskolinimų, privalo sau inicijuoti nemokumo procedūrą, kurios pagalba būtų apsaugomi visų kreditorių teisėti interesai, bei sudaroma galimybė pareiškėjui atkurti ateityje savo mokumą. Šiuo metu pareiškėjo pajamų nepakanka skoloms grąžinti ir gyventi visavertį gyvenimą, patenkinti minimalius žmogiškuosius poreikius, dėl to vienintelė galimybė atstatyti pareiškėjo mokumą yra bankroto bylos jam iškėlimas.

10.       Pareiškėjas pareiškime taip pat nurodė, kad jis yra praktikuojantis advokatas (nuo 2005 metų), bankroto administratorius (nuo 2011 metų), bei papildomai vykdo šias individualias veiklas - “Kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla kodas pagal (duomenys neskelbtini)”, Poilsio ir sporto reikmenų nuoma ir išperkamoji nuoma kodas pagal (duomenys neskelbtini)”, “Gėrimų pardavimo vartoti vietoje veikla kodas pagal (duomenys neskelbtini)”. Pareiškėjas nuo 2005 metų gyvena iš individualios veiklos gautų pajamų. Iš jo profesinės ar individualios veiklos gaunamų pajamų, net ir pardavus turimą turtą, skolų kreditoriams nepavyks grąžinti per žmogaus gyvenimo trukmę. Tačiau nepaisant to, pareiškėjas ketina aktyviais veiksmais ir savo profesine veikla dėti maksimalias pajėgas, pajamoms uždirbti, kuriomis būtų maksimaliai įvykdomos turimos prievolės kreditoriams su jais visiškai atsiskaitant.

11.       Pareiškėjas turi du vaikus. Pareiškėjo vaikai gyvena su vaikų mama I. K.. Su vaikų mama, I. K., pareiškėjas kartu neveda bendro ūkio. Pareiškėjas skiria vaikų išlaikymui 500,00 EUR sumą per mėnesį.

12.       Pareiškėjo gaunamas (planuojamas gauti) pajamas per mėnesį, kurios sudarys 3 000,00 EUR per mėnesį (pajamos iš advokato profesinės veiklos). Iš šių pajamų pareiškėjas privalės sumokėti visus būtinus mokesčius ir mokėjimus valstybei (einamuosius mokesčius), kurie sudarys: pridėtinės vertės mokestis (21 proc.) (nuo 3000 EUR) - 630,00 EUR; gyventojų pajamų mokestis (15 proc.) (3000 EUR - 630 EUR (PVM) * 15 proc.) - 355,50 EUR, VSD vykdantiems individualią veiklą (28,7 proc.) (3000 EUR/ 2 *28,7%) - 430,50 EUR, savarankiškai mokama PSD įmoka - 44,81 EUR. Pareiškėjas yra Lietuvos advokatūros narys ir privalo mokėti mėnesines įmokas Advokatūros reikmėms, bei draustis civilinę atsakomybę. Pareiškėjas, be kita ko, yra Nemokumo administratorių rūmų narys ir privalo mokėti mėnesines nario įmokas, bei draustis civilinę atsakomybę. Įmoka Lietuvos advokatūrai (30,00 EUR per mėn.) - 30,00 EUR, civilinės atsakomybės draudimas (advokato) vienam mėnesiui (1/12 sumos) - 18,43 EUR, įmoka Nemokumo administratorių rūmams (20,00 EUR per mėn.) - 20,00 EUR, civilinės atsakomybės draudimas (bankroto administratoriaus) vienam mėnesiui (1/12 sumos) - 18,34 EUR. Taigi iš planuojamų gauti 3 000,00 EUR pajamų per mėnesį, pareiškėjas privalės savarankiškai sumokėti 1460,81 EUR mokesčių, bei 86,77 EUR privalomų įmokų. Advokato profesinė veikla, bei bankroto administratoriaus veikla, sudaro prielaidas pareiškėjui gauti ir didesnes pajamas, o taip atsitikus, kreditoriams liekanti suma bus atitinkamą mėnesį didesnė. Pareiškėjo būtiniesiems poreikiams reikalinga suma yra 1300 EUR, t. y. išlaikymas vaikams (du vaikai po 250 EUR kiekvienam) – 500 EUR, maistas - 300 EUR, vaistai, maisto papildai, vitaminai – 50 EUR, drabužiai, avalynė – 100 EUR, komunaliniai mokesčiai – 100 EUR, kanceliarinės, higienos prekės – 50 EUR, transportas – 100 EUR, telefonas, interneto ryšio paslaugos ir kt., - 100 EUR.

13.       Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad pareiškėjas M. K. su 2020-12-21 prašymu kreipėsi į VMI prie FM išdėstyti 85 827,60 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą iki 2022-07-25. VMI prie FM, išnagrinėjusi prašymą ir turimą informaciją, nustatė, kad pareiškėjas vykdo individualią veiklą, jo veikla įrašyta į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą „Fiziniai asmenys, kuriems iki 2020-12-31 be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“, todėl 2020-12-30 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstyti 82.827,60 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą iki 2022-07-25, kurio pagrindu 2021-01-12 per VMI portalo elektroninių paslaugų sritį Mano VMI buvo pasirašyta mokestinės paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). VMI prie FM duomenimis 2021-05-11 nesumokėtas įmokų likutis pagal paminėtą sutartį sudaro 85 827,60 Eur, iš jų pradelsta suma sudaro 21 457 Eur, nes pareiškėjas nustatytu laiku nesumokėjo pirmos įmokos. VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2021-05-13 duomenimis M. K. skolingas valstybės biudžetui 1.394,01 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 3022,90 pridėtinės vertės mokesčio, 2,67 Eur pridėtinės vertės mokesčio delspinigių, 21457 Eur pradelstų įsipareigojimų pagal 2021-01-12 mokestinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 30,00 Eur ATPK baudos, kurios mokėjimo terminas sueis 2021-06-02. VMI prie FM, fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui neprieštaraus, jeigu pareiškėjas teismui pateiks pakankamai bankroto bylos iškėlimui reikalingų įrodymų, o teismas juos pripažins pagrįstais ir išsamiais, todėl prašo teismo sprendimą šioje civilinėje byloje priimti savo nuožiūra, VMI atstovui nedalyvaujant.

14.       Suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad pareiškėjo įsiskolinimai VSDFV biudžetui 2021-05-17 yra 12724,42 EUR. Sąlygų, nurodytų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nėra, todėl prašo teismo sprendimą šioje civilinėje byloje priimti pagal byloje esančius įrodymus.

15.       Suinteresuotas asmuo Luminor Bank AS atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad pareiškėjo įsiskolinimai Bankui, kurie nėra pradelsti, sudaro pagal 2006-12-07 būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) – nepadengta kredito dalis 276 322,61 CHF , pagal 2003-12-08 būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) – nepadengta kredito dalis 26 105,12 CHF. Atsiliepimo pateikimo dienai Bankas neturi duomenų, jog egzistuoja FABĮ numatyti pagrindai, kuriems esant pareiškėjui negalėtų būti keliama bankroto byla, todėl prašo teismo sprendimą šioje civilinėje byloje priimti savo nuožiūra, Luminor Bank AS atstovui nedalyvaujant.

16.       Suinteresuoti asmenys V. G. ir UAB „Vilmstata“ atsiliepimu į pareiškimą prašo  pareiškėjo M. K. prašymą iškelti jam bankroto bylą atmesti, o teismui nusprendus pareiškėjui iškelti bankroto bylą neskirti bankroto administratoriumi G. B.. Pareiškėjo M. K. bankroto administratoriumi skirti UAB „Karaliaučiaus grupė“.

17.       Nurodo, kad pareiškėjas 2018-12-18 pardavė UAB „Veiksmo poilsinė“ 0,06 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir 3,00 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Šio 2018-12-18 sandorio metu pareiškėjas turėjo UAB „Vilmstata“ 300 000 EUR dydžio įsipareigojimą, kurio įvykdymo terminas jau buvo suėjęs, o bendra įsipareigojimų UAB „Vilmstata“ suma buvo 800 000 EUR. Šiuo sandoriu pareiškėjo parduotų žemės sklypų kaina buvo 12 000 EUR, nors vien pagal VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenis šio turto bendra vidutinė rinkos vertė 2018-02-01 dieną buvo 125 460 EUR, kas reiškia, kad pareiškėjas jam priklausantį turtą pardavė UAB „Veiksmo poilsinė“ už daugiau nei 10 kartų mažesnę kainą nei vidutinė rinkos kaina. Skolininko turto pardavimas už aiškiai mažesnę kainą yra aplinkybė, kuri leidžia taikyti CK įtvirtintą nesąžiningumo prezumpciją pagal CK 6.67 straipsnio 4 punkto nuostatas. Be to, UAB „Pilaitės investicijos“ steigimui nebuvo reikalingos didelės lėšos, kadangi, kaip nurodo pareiškėjas, šios įmonės akcijų nominali vertė buvo tik 2 500 EUR. Be to, pareiškėjo nurodomi įsigyti investiciniai projektai - Lazdynėliuose ((duomenys neskelbtini) esantis žemės sklypas) ir Pilaitėje ((duomenys neskelbtini) kelyje esantis nebaigtas statyti pastatas - garažas ir šiam garažui priskirtas žemės sklypas), buvo įsigyti atitinkamai už 350 000 EUR ir 10 000 EUR. Tuo tarpu iš V. G. ir UAB „Vilmstata“ pareiškėjas pasiskolino šiems jo nurodytiems tikslams gerokai virš 1 000 000 eurų. Pareiškėjas nenurodo, kokios išlaidos sudarė skirtumą tarp šių sumų, todėl manytina, jog šiuos pinigus pareiškėjas ne panaudojo savo jau turimų ir nevykdomų finansinių įsipareigojimų apdairaus, protingo ir sąžiningo (nerizikingo) įvykdymo tikslais, tačiau iššvaistė visiškai nesirūpindamas nei jau esančių, nei naujai prisiimamų piniginių įsipareigojimų būsimu įvykdymu ateityje.

18.       Suinteresuoti asmenys V. G. ir UAB „Vilmstata“ atsiliepime į pareiškimą taip pat pažymi, jog pareiškėjas, būdamas advokatas, verslininkas, kuriam taikytini aukštesni apdairumo, rūpestingumo, sąžiningumo standartai, nesielgė tinkamai nusprendęs didinti savo jau nevykdomus skolinius įsipareigojimus skolinantis iš UAB „Vilmstata“ ir V. G. dideles piniginių lėšų sumas, ir jas galimai išleidžiant verslui, kurio sėkmė iš esmės priklausė ne nuo pareiškėjo gebėjimo priimti verslo sprendimus ir/ar nuo force majeure aplinkybių, bet nuo trečiųjų asmenų valios, šiuo atveju – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos valios. Taigi pareiškėjas tokią investicinių projektų vystymo perspektyvą įvertino neapdairiai, nerūpestingai ir toks jo elgesys sukėlė nuostolius kreditoriams. Vadinasi, pareiškėjo elgesys, susijęs su jo finansinės būklės kitimu, atsižvelgiant į jo išsilavinimą, patirtį, profesines, asmenines savybes, negali būti laikomas sąžiningu ir sudarančiu FABĮ 1 straipsnyje įtvirtintą pagrindą kelti pareiškėjui bankroto bylą.

19.       Suinteresuotų asmenų teigimu, pareiškėjas neįsteigė UAB „Pilaitės investicijos“ savo reikmėms ir su tikslu vystyti nekilnojamojo turto projektus. Pareiškėjas, kaip teisininkas, suteikė UAB „Vilmstata“ įmonės įsteigimo paslaugą ir tvarkė su šios įmonės įsteigimu susijusius reikalus. Pareiškėjas UAB „Pilaitės investicijos“ įsteigė UAB „Vilmstata“ prašymu ir pavedimu, ko pasekoje 2018-12-21 sudarė sandorį dėl akcijų pirkimo – pardavimo su UAB “Vilmstata” ir teisiškai įformino jos interesais įsteigtą įmonę UAB “Vilmstata” vardu. Be to, pareiškėjo ir kitų asmenų atžvilgiu 2021-04-22 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-iajame skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalies, 182 straipsnio 2 dalies (dokumentų klastojimas ir didelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule). Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas ne tik nesiekia grąžinti UAB „Vilmstata“ iš jos pasiskolintų piniginių lėšų, tačiau galimai nusikalstamais būdais siekia iš jos pasisavinti dar daugiau lėšų, tam pasitelkdamas bendrininkus.

20.       Dėl pareiškėjo siūlomo bankroto administratoriaus kandidatūros suinteresuoti asmenys atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas ir G. B. yra toje pačioje advokatų kontoroje bendrai dirbantys advokatai, kas leidžia daryti prielaidą, kad tarp šių advokatų gali egzistuoti arba tam tikras suinteresuotumas bendrais reikalais, arba lūkestis, kad pareiškėjo bankrotą administruojant jo bendradarbiui, pareiškėjo interesams bus atstovaujama geriau nei jo kreditorių interesams. Siekiant išvengti nurodytų aplinkybių ir jų neigiamų pasekmių, G. B. negali būti skiriamas pareiškėjo bankroto administratoriumi. Remdamasis FABĮ 11 straipsnio 2 dalies nuostatomis suinteresuoti asmenys (kreditoriai) siūlo pareiškėjo bankroto administratoriumi skirti UAB „Karaliaučiaus grupė“, kuris sutinka teikti bankroto administravimo paslaugas pareiškėjui.

21.       Suinteresuotas asmuo V. P. atsiliepimu į pareiškimą prašo teismo įvertinti pareiškėjo ir kitų suinteresuotų asmenų byloje pateiktus įrodymus ir nurodytas aplinkybes bei įsitikinti, ar pareiškėjas, ketinantis išsikelti bankroto bylą, tikrai yra sąžiningas ir ar nėra pagrindų teismui atsisakyti iškelti bankroto bylą. Jei būtų iškelta pareiškėjui M. K. bankroto byla, įtraukti suinteresuotą asmenį V. P. į pareiškėjo kreditorių sąrašą su kreditoriniu reikalavimu, kurį sudaro 500 000 EUR skola bei palūkanos ir delspinigiai, kurie bus patikslinti nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną.

22.       Kiti suinteresuoti asmenys (pareiškėjo kreditoriai) atsiliepimų į pareiškimą dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo nepateikė.

23.       Pareiškėjas M. K. teismo posėdžio metu pareiškimą, papildomus paaiškinimus ir jame išdėstytus argumentus palaikė, prašė pareiškimo reikalavimus tenkinti.

24.       Kiti suinteresuoti asmenys (pareiškėjo kreditoriai) teismo posėdyje nedalyvavo, iki teismo posėdžio pradžios 13.00 val. jokių prašymų byloje nebuvo gauta.

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkintinas.

25.       Vadovaujantis FABĮ 5 straipsnio 1 dalimi fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, (toliau – fizinis asmuo) mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis).

26.       Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). Fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA) (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtinti alternatyvūs pagrindai, kurių bent vieną nustačius, preziumuojama, kad fizinis asmuo nemokumo būseną pasiekė nesąžiningais veiksmais/neveikimu, dėl ko teismas atsisako ginti tokio asmens teises, iškeliant jam bankroto bylą. Minėtų teisės normų visuma leidžia daryti išvadą, kad bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui tikslas yra suteikti galimybę sąžiningam fiziniam asmeniui atkurti savo mokumą bei grįžti į pilnavertį gyvenimą oriomis sąlygomis, tačiau tokia galimybė asmeniui suteikiama esant dviejų sąlygų visetui: 1) fizinis asmuo atitinka įstatyme įtvirtintas nemokumo sąlygas bei 2) fizinis asmuo nemokiu tapo ne dėl įstatyme išvardintų savo paties nesąžiningų veiksmų/neveikimo.

Dėl fizinio asmens nemokumo

27.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjo bendras pradelstas įsiskolinimas kreditoriams sudaro 3 559 768,92 EUR sumą, t. y. 90 277,18 EUR įsiskolinimas VMI prie LR FM, 1 100 000 EUR įsiskolinimas V. G., 1 708 170,89 EUR įsiskolinimas UAB „Vilmstata“, 29 151,72 EUR įsiskolinimas UAB „Domus Estate“, 1226,64 EUR įsiskolinimas akciju sabiedriba „Citadele banka“ Lietuvos filialui, 12 724,42 EUR įsiskolinimas VSDFV prie SAM, 37568,189 EUR įsiskolinimas antstolei Nemirai Šiugždaitei – Stakeliūnei, 8036,31 EUR įsiskolinimas AB Swedbank ir 572 613,57 EUR įsiskolinimas V. P..

28.       Pažymėtina, kad nurodytos pradelstos skolos šios nutarties priėmimo metu, tikėtina, yra dar didesnės, nes skaičiuojamos palūkanos, netesybos, ir pan.

29.       Bylos duomenimis, pareiškėjui nuosavybės teise priklauso šis turtas – žemės sklypas (su statiniais), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, įgytas 2005-01-20 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, žemės sklypas (su statiniais), esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas 2007-01-11 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, pastatas – vienbutis gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas 2007-01-11 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, įgytas 2018-05-15 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu ir žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas 2017-09-11 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Pareiškėjas taip pat turi 3607 vnt. UAB „EM3“ akcijų, kurių nominali vertė 104 458,72 EUR ir UAB „Perfect Idea“ akcijų, kurių nominali vertė yra 504 483,20 EUR. Pareiškėjas jo vardu registruotų transporto priemonių neturi. Pareiškėjas turi du nepilnamečius vaikus, kurie gyvena kartu su savo mama I. K.. Pareiškėjas skiria vaikų išlaikymui 500 EUR sumą per mėnesį, t. y. po 250 EUR kiekvienam vaikui.

30.       Pareiškėjas yra asmuo, kuris verčiasi individualia veikla, t. y. pareiškėjas yra praktikuojantis advokatas (nuo 2005 metų), nemokumo administratorius (nuo 2011 metų), bei papildomai vykdo šias individualias veiklas – kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla, poilsio ir sporto reikmenų nuoma ir išperkamoji nuoma, gėrimų pardavimo vartoti vietoje veikla. Pareiškėjo gaunamos pajamos vidutiniškai siekia 3000 EUR (neatskaičius mokesčius) per mėnesį. Pareiškėjas taip pat nuomoja jam nuosavybės teise priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius ir už jo nuomą kiekvieną mėnesį gauna 450 EUR. Remiantis pareiškėjo teismui pateiktomis banko sąskaitų duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas banko sąskaitose turi sukaupęs apie 3 788,01 EUR sumą. Duomenų apie kitą pareiškėjo turtą, santaupas teismui nėra pateikta. Pareiškėjui taip pat yra skolingas P. P. 35 224,86 EUR sumą, tačiau dėl šios sumos vyksta ginčas teisme ( bylos Nr. e3K-3-203-684/2021). Pareiškėjas taip pat yra suteikęs UAB „Pilaitės investicijos“ paskolų, kurių bendra suma 28 612,03 EUR.

31.       FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo laikomas nemokiu, kai pradelsti mokėjimai viršija 25 MMA, ir jis jų negali įvykdyti. Pažymėtina, kad FABĮ nenustatyta, jog asmuo laikomas nemokiu tik tuo atveju kai skolos viršija priklausančio turto vertę, taip pat įstatymo formuluotė nesuponuoja ir išvados, kad tuo atveju, kai asmens skolos neviršija jam priklausančio turto vertės, jis laikytinas mokiu. Kasacinis teismas, aiškindamas šį teisinį reglamentavimą, yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste. Teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015). Be to, kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse yra išaiškinęs, kad situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Plėtojant šį išaiškinimą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Esminis skolininkų interesas – grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, išsaugant orumą, o kreditorių – atgauti skolas. Ar šių interesų pusiausvyra bus išsaugota, be kita ko, priklauso nuo skolininkui skolos grąžinimo laikotarpiu liekančių pragyventi lėšų ir termino, per kurį jis privalo vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams, ilgumo. Jei terminas, teismo nustatytas vykdyti įsipareigojimus, yra labai ilgas ar apskritai neapibrėžtas, jis labai ilgam ar neapibrėžtam laikui atideda asmens grįžimą į aktyvią ekonominę veiklą, pažeisdamas pirmiau nurodytą interesų pusiausvyrą, todėl negali būti pripažįstamas protingu terminu FABĮ nuostatų kontekste. Dėl to protingo termino nustatymas kiekvienu konkrečiu atveju yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015).

32.       Taigi, teismas, įvertinęs į bylą pateiktus bei teismo iniciatyva surinktus duomenis apie pareiškėjo nemokumą, nustatė, kad šiai dienai pareiškėjo pradelstų įsiskolinimų kreditoriams bendra suma (kuri turi būti vertinama nustatant fizinio asmens būklę) sudaro daugiau nei 3 559 768,92 EUR ir gerokai viršija 25 MMA dydį (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Nustatyta, kad gaunamos pajamos 3000 EUR (iš advokato profesinės veiklos), bei 450 EUR pajamos iš buto nuomos, taip pat neleidžia spręsti, jog pareiškėjas turi realių galimybių per protingą laikotarpį padengti susidariusį įsiskolinimą. Taigi, nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas šiai dienai neturi objektyvių galimybių įvykdyti kreditoriams pradelstus skolinius įsipareigojimus, kurių suma gerokai viršija 25 MMA, todėl, teismo vertinimu, tokia pareiškėjo būklė atitinka fizinio asmens nemokumą kaip jis apibrėžtas FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje.

Dėl fizinio asmens nesąžiningumo

33.       Antroji FABĮ nustatyta sąlyga fizinio asmens bankroto bylai iškelti – FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų pagrindų, kuriuos nustačius preziumuojamas fizinio asmens nesąžiningumas, privedant savo būklę prie nemokumo, nebuvimas. Vadovaujantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2–6 punktais, fizinio asmens nesąžiningumas kaip pagrindas atsisakyti jam iškelti bankroto bylą, preziumuojamas, jei: 1) paaiškėjas, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais; 2) paaiškėja, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių; 3) paaiškėja, kad pareiškėjas yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 207–209, 216, 222–223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus; 4) nuo pareiškėjo bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nėra praėję 10 metų; 5) paaiškėja, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.

34.       Atsižvelgiant į tai, kad teismas yra aktyvus nagrinėjant bankroto bylas, kurios yra susijusios su viešojo intereso tenkinimu, teismas iš byloje esančių duomenų sprendžia, ar nėra akivaizdžių pareiškėjo nesąžiningumo įrodymų. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, byloje nėra akivaizdžių duomenų apie pareiškėjo nesąžiningumą, sąmoningai privedant savo būklę prie nemokumo per pastaruosius trejus metus (aktualus laikotarpis nuo 2018 m. kovo 4 d. iki 2021 m. kovo 4 d.). Teismas pažymi, kad aktyvus teismo vaidmuo nereiškia, jog teismas perima iš šalių įrodinėjimo pareigą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsniai). Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas reiškia, kad šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis grindžia pareikštus reikalavimus (CPK 13 straipsnis). Dėl šios priežasties teismui nenustačius akivaizdžių pareiškėjo nesąžiningumo įrodymų, teismas tiria ir vertina byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus konkrečius įrodymus/paaiškinimus apie pareiškėjo nesąžiningumą.

35.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Kasacinis teismas, be kita ko, yra konstatavęs, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis padėtį pabloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). 

36.       Kaip nustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, asmens sąžiningumo tikrinimas dėl jo sudarytų sandorių ar kitų veiksmų, turėjusių įtakos nemokumo atsiradimui, atliekamas per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, nurodydamas, kad įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjo elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui. Toks aiškinimas atitiktų ir sisteminius šios teisės normos ryšius su kitomis FABĮ nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015).

37.       Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teisme gautas 2021 m. kovo 4 d., priimtas 2021 m. gegužės 4 d., taigi aktualus laikotarpis, per kurį turėtų būti vertinamas pareiškėjo sąžiningumas, apima laikotarpį nuo 2018 m. kovo 4 d. iki 2021 m. kovo 4 d. Teismas konstatuoja, kad veiksmų vertinimo apibrėžtumas laike yra aiškus ir jo aiškinimas plečiamai neatitiktų FABĮ paskirties.

38.       Kaip teismui pateiktame pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo, bei teismo posėdžio nurodė pareiškėjas, 2016 m. buvo įsigyta UAB „EM3“, kuri kartu su partneriu UAB „Ekspertų grupė“ pradėjo vystyti NT projektą Trakuose, (duomenys neskelbtini). 2016 m. buvo įsteigta UAB “Vytenio investicijos” ir kartu su partneriais buvo imtasi vystyti nekilnojamojo turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Tiek pirmasis NT projektas Trakuose, tiek antrasis NT projektas Vilniuje, buvo nuostolingi ir palikę dideles skolas dėl kurių (skolų pasidalijimo tarp partnerių) buvo pradėti teisminiai procesai. Taip pat, pradėti civiliniai procesai, areštai, antstolių vykdomi išieškojimai, skundai Advokatų tarybai, straipsniai spaudoje, apribojo ir apsunkino galimybę verstis advokato praktika, o tai įtakojo ženklų pajamų netekimą, bei apsunkino prisiimtų finansinių įsipareigojimų vykdymą ( t. y. pradėjo kauptis vykdytini įsipareigojimai pagal teismų sprendimus, bei atsirado kitų vykdytinų sutartinių įsipareigojimų kreditoriams). Siekdamas suvaldyti piniginius srautus, bei finansų įstaigoms atsisakant skolinti pareiškėjui kaip fiziniam asmeniui buvo ieškoma alternatyvių finansavimo šaltinių. Tokiu alternatyviu šaltiniu tapo UAB „Vilmstata“ ir šios įmonės savininkas V. G., kurie sutiko paskolinti trumpam terminui, už dideles palūkanas, reikalingas sumas. Nesant kitų finansinių instrumentų, bei esant pareigai vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, buvo pradėta skolintis iš UAB „Vilmstata“ ir V. G. asmeniškai, bei pradėta jiems mokėti sutartas palūkanas. Per 2017 - 2018 metus, viso buvo pasiskolinta 1 100 00,00 EUR, iš kurių mokėjimo pavedimu 2020 metais buvo grąžinta 200 000,000 EUR suma, o kaip palūkanos per 2017 metus, bei 2018 metus iki 2018 metų spalio mėn. (kada buvo nustota mokėti palūkanas) buvo sumokėta 316 800,00 EUR suma, t. y. pagal 2018-07-12 paskolos sutartį iki 2019-10-31 sumokėta - 9000,00 EUR, pagal 2018-05-04 paskolos sutartį iki 2019-10-31 sumokėta - 4750,00 EUR, pagal 2018-04-09 paskolos sutartį iki 2019-10-31 sumokėta - 19000,00 EUR, pagal 2018-02-27 paskolos sutartį iki 2019-10-31 sumokėta - 7600,00 EUR, pagal 2018-01-16 paskolos sutartį iki 2019-10-31 sumokėta - 17100,00 EUR, pagal 2017-12-15 paskolos sutartį iki 2019-10-31 sumokėta - 19000,00 EUR, pagal 2017-07-04 paskolos sutartį iki 2019-10-31 sumokėta - 14250,00 EUR, pagal 2017-10-04 paskolos sutartį iki 2019-10-31 sumokėta - 79200,00 EUR, pagal 2017-11-17 paskolos sutartį iki 2019-10-31 sumokėta - 25300,00 EUR, pagal 2017-07-18 paskolos sutartį iki 2019-10-31 sumokėta - 59400,00 EUR, pagal 2017-08-16 paskolos sutartį iki 2019-10-31 sumokėta - 28600,00 EUR, pagal 2017-05-24 paskolos sutartį iki 2019-10-31 sumokėta – 33600 EUR.

39.       Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad 2018 m. jis įsteigė UAB „Pilaitės investicijos“ ir šios įmonės vardu įsigijo du investicinius projektus (žemės sklypus Vilniaus mieste), vienas iš jų Lazdynėliuose ((duomenys neskelbtini) esantis žemės sklypas, kitas Pilaitėje ((duomenys neskelbtini) kelyje esantis nebaigtas statyti pastatas - garažas ir šiam garažui priskirtas žemės sklypas). Šios įmonės įsteigimui ir šių investicinių projektų įsigijimui, bei tolimesniam vystymui, taip pat buvo naudotos aukščiau nurodytų paskolų lėšos.

40.       2018 m. pabaigoje, suėjus dalies paskolų grąžinimo terminams, UAB „Vilmstata“ ir V. G., paprašė, kaip užtikrinimo priemonę, kad išduotos paskolos bus grąžintos, kad UAB „Vilmstata“ nuosavybėn, už nominalią vertę (nepaisant to, kad investicinių projektų (Lazdynėlių ir Pilaitės) vertė buvo didesnė nei išduotos paskolos), būtų perleistos UAB „Pilaitės investicijos“ akcijos. Pareiškėjas, neturėdamas tikslo negrąžinti paskolų, būdamas skolingas ir turėdamas didelius finansinius įsipareigojimus V. G. ir UAB „Vilmsata“, kaip paskolų sutartimis prisiimtų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonę, UAB „Pilaitės investicijos“ akcijas notariniu sandoriu perleido UAB „Vilmstata“ už nominalią vertę, t. y., 2500,00 EUR. 2019 m. balandžio mėn. UAB „Vilmstata“ ir V. G. paprašė pareiškėjo parengti susitarimą dėl visų sudarytų paskolos sutarčių (su UAB Vilmstata – 800 000 EUR sumai, su V. G. – 300 000 EUR sumai) įvykdymo termino pratęsimo iki 2020-12-15 dienos. Tuo pačiu, UAB „Vilmstata“ ir V. G. paprašė pareiškėjo, kad pareiškėjas, kaip papildomą užtikrinimo priemonę notarine tvarka išduotų paprastuosius neprotestuotinus vekselius visų išduotų paskolų sumai t. y., 1 100 000 EUR sumai, bei dar vieną papildomą vekselį asmeniškai V. G. bendrai 700 000 EUR sumai.

41.       Pareiškėjas, be kita ko, nurodė, jog jis 2019 m. balandžio mėn., nebuvo pajėgus grąžinti gautų iš UAB „Vilmstata“ ir V. G. paskolų, tačiau tikėjosi, kad iki 2020-12-15 dienos pavyks parduoti bent vieną iš UAB „Pilaitės investicijų“ vardu esančių investicinių projektų, ir tokiu būdu laiku galės grąžinti gautas 1 100 000 EUR sumai paskolas, įvykdė UAB „Vilmstata“ ir V. G. prašymą ir notarine tvarka išdavė prašomus vekselius visai paskolų sumai, bei papildomą vekselį V. G. bendrai 700 000 EUR sumai (šiai dienai, pagal šiuos vekselius (800 000 EUR sumai, ir 300 000 EUR sumai) V. G. ir UAB „Vilmstata“ yra pradėję priverstinio išieškojimo veiksmus, dėl 700 000 EUR vekselio V. G. yra išsiėmęs vykdomąjį dokumentą, bet antstoliui priverstiniam vykdymui nėra atidavęs).

42.       Per 2019 ir 2020 metus Vilniaus m. savivaldybės tarybai nepatvirtinus Vilniaus miesto bendrojo plano, sklypo Lazdynėliuose parduoti nepavyko (nors buvo kreiptasi į kelis NT brokerius ir pasirašytos bent kelios tarpininkavimo sutartys dėl šio konkretaus turto pardavimo), UAB Vilmstata ir V. G., kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo ir pradėjo priverstinius išieškojimo veiksmus.

43.       Viena vertus, teismas sutinka su suinteresuotų asmenų V. G. ir UAB „Vilmstata“ atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniams asmeniui iškėlimo dėstomu teiginiu, jog pareiškėjas, būdamas advokatas, verslininkas, kuriam taikytini aukštesni apdairumo, rūpestingumo, sąžiningumo standartai, nesielgė apdairiai ir rūpestingai nusprendęs didinti savo jau nevykdomus skolinius įsipareigojimus skolinantis iš UAB „Vilmstata“ ir V. G. dideles piniginių lėšų sumas, ir jas išleidžiant verslui, kurio sėkmė iš esmės priklausė ne nuo pareiškėjo gebėjimo priimti verslo sprendimus ir/ar nuo force majeure aplinkybių, bet nuo trečiųjų asmenų valios, šiuo atveju – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos valios. Kita vertus, teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir įvertinęs pareiškėjo nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog šios aplinkybės negali būti vertintinos kaip FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatose įtvirtintas pagrindas teismui atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą, ir kurio taikymas atitiktų aukščiau nurodytus kasacinės instancijos teismo išaiškinimus dėl šių teisės normų taikymo sprendžiant dėl pareiškėjo nesąžiningumo. Juolab, kaip matyti iš pareiškėjo į bylą pateikto 2020 m. gruodžio mėn. susirašinėjimo el. laiškais su nekilnojamojo turto brokeriais matyti, jog dėl Lazdynėlio sklypo pardavimo buvo kreiptasi į kelis Nekilnojamojo turto brokerius ir su jais pasirašytos tarpininkavimo sutartys dėl šio konkretaus turto pardavimo. Pastebėtina ir tai, jog Lazdynėlių žemės sklypu buvo susidomėję net 7 asmenys atskiriems žemės sklypams pirkti (brokerių pasiūlymas pirkėjams buvo 5 x 249 000 Eur = 1 245 000 Eur). Vienas iš jų svarstė pirkti visą Lazdynėlių žemės sklypo masyvą (1 100‘000 EUR kaina visam masyvui). Tačiau kreditoriai  (suinteresuoti asmenys) UAB „Vilmstata“ ir V. G., kaip matyti iš pateikto susirašinėjimo el. laiškais, atsisakė parduoti minėtą žemės sklypą. Taigi suinteresuotų asmenų teiginiai, jog nėra aišku kokiais pagrindais pareiškėjas tikėjosi, kad iki 2020-12-15 dienos pavyks parduoti bent vieną iš įsigytų investicinių projektų, atmestini kaip nepagrįsti. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas tvirtinti ar netvirtinti Vilniaus miesto bendrąjį planą nėra ir negali būti laikoma nuo pareiškėjo kaip nors priklausanti ar galima kontroliuoti aplinkybė, savaime nereiškia, kad pareiškėjas buvo nesąžiningas.

44.       Teismas taip pat kritiškai vertina ir suinteresuotų asmenų V. G. ir UAB „Vilmstata“ argumentus, jog UAB „Pilaitės investicijos“ steigimui nebuvo reikalingos didelės lėšos, tuo tarpu iš V. G. ir UAB „Vilmstata“ pareiškėjas pasiskolino gerokai virš 1 000 000 EUR. Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir pareiškėjo paaiškinimų, gautos paskolos buvo skirtos ne tik šių investicinių projektų (t. y. žemės sklypams Lazdynėliuose ir Pilaitėje) įsigijimui ir tolimesniam jų vystymui, bet ir mokėti palūkanas UAB „Vilmstata“ ir V. G., kadangi pareiškėjas tikėjosi, kad iki 2020-12-15 dienos pavyks parduoti bent vieną iš įsigytų investicinių projektų,  turimų finansinių įsipareigojimų vykdymui, kitų pareiškėjo vykdomų veiklų finansavimui, asmeninių poreikių tenkinimui. Priešingų įrodymų byloje pateikta. Taigi nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo daryti išvadą, jog šiuos pinigus pareiškėjas panaudojo ne savo jau turimų ir nevykdomų finansinių įsipareigojimų apdairaus, protingo ir sąžiningo (nerizikingo) įvykdymo tikslais, tačiau iššvaistė visiškai nesirūpindamas nei jau esančių, nei naujai prisiimamų piniginių įsipareigojimų būsimu įvykdymu ateityje. Be to, teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, nenustatė, kad pareiškėjas būtų švaistęs iš kreditorių gautas bei uždirbtas lėšas, ar akivaizdžiai neprotingai jas naudojęs.

45.       Dėl suinteresuotų asmenų V. G. ir UAB “Vilmstata” atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniams asmeniui iškėlimo nurodytos faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas UAB „Pilaitės investicijos“ įsteigė UAB „Vilmstata“ prašymu ir pavedimu, ko pasekoje 2018-12-21 sudarė sandorį dėl akcijų pirkimo – pardavimo su UAB “Vilmstata” ir teisiškai įformino jos interesais įsteigtą įmonę UAB “Vilmstata” vardu, teismas pažymi, jog suinteresuoti asmenys teismui nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2190-258/2021 pagal pareiškėjo (ieškovo) M. K. ieškinį atsakovui (suinteresuotam asmeniui) UAB “Vilmstata” dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia ir kompensacijos priteisimo. Pareiškėjas (ieškovas) pateiktu ieškiniu prašo teismo pripažinti, kad ieškovo M.  K.  prievolė grąžinti atsakovui UAB ,,Vilmstata“ 1’161’000,00 Eur paskolą, kuri buvo suteikta 2020-03-19 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-03-20 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-03-20 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini), bei 800000,00 Eur paskolą, kuri buvo suteikta pagal 2018-07-12 paskolos sutartį, pagal 2018-05-04 paskolos sutartį, pagal 2018-04-09 paskolos sutartį, pagal 2018-02-27 paskolos sutartį, pagal 2018-01-16 paskolos sutartį, pagal 2017-12-15 paskolos sutartį, pagal 2017-07-04 paskolos sutartį, pagal 2017-10-04 paskolos sutartį, pasibaigė tinkamu prievolės įvykdymu, atsakovui perėmus UAB,,Pilaitės investicijos“ akcijas, ir turtą ir de facto pradėjus valdyti ,,UAB Pilaitės investicijos“; bei priteisti iš atsakovo UAB ,,Vilmstata“ ieškovui 39 000,00 EUR sumą kaip kompensaciją, perėmus UAB ,,Pilaitės investicijos“ akcijas, ir turtą ir de facto pradėjus valdyti UAB ,,Pilaitės investicijos“, likusią po ieškovo M. K. turėtų prievolių atsakovui UAB ,,Vilmstata“ įvykdymo. Minėtoje Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2190-258/2021 suinteresuotas asmuo (atsakovas) UAB “Vilmstata” pateikė atsiliepimą į ieškinį, iš kurio matyti, jog savo nesutikimą su pareiškėjo (ieškovo) M. K.  pateiktu ieškiniu taip pat grindžia šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje nurodyta faktine aplinkybe, jog UAB „Pilaitės investicijos“ buvo įsteigta UAB “Vilmstata” prašymu bei interesais ir UAB “Pilaitės investicijos” de facto niekada nebuvo pareiškėjo (ieškovo) nuosavybė. Tačiau civilinė byla Nr. e2-2190-258/2021 dar nėra išnagrinėta ir joje nėra priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas. Taigi nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjas neįsteigė UAB „Pilaitės investicijos“ savo reikmėms ir su tikslu vystyti nekilnojamojo turto projektus. Atitinkamai, negalima daryti išvados, jog pareiškėjo elgesys skolinantis pinigus iš suinteresuotų asmenų UAB “Vilmstata” ir V. G., yra laikomas nesąžiningu.

46.       Atskirai pasisakytina ir dėl suinteresuotų asmenų V. G. ir UAB „Vilmstata“ teiginio, jog 2018-12-18 pareiškėjas už 12 000 EUR pardavė UAB „Veiksmo poilsinė“ 0,06 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), ir 3,00 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), nors vien pagal VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenis šio turto bendra vidutinė rinkos vertė 2018-02-01 dieną buvo 125 460 Eur, kas reiškia kad pareiškėjas jam priklausantį turtą pardavė UAB „Veiksmo poilsinė“ už daugiau nei 10 kartų mažesnę kainą nei vidutinė rinkos kaina. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino pareiškėjas, laikotarpiu nuo 2016-04-28 iki 2018-05-29 jis buvau vieninteliu UAB ,,Vytenio investicijos“ (vėliau pavadinimas pakeistas į UAB ,,Veiksmo poilsinė) akcininku. Kadangi įmonės planuojamos veiklos - vandenlenčių parko veiklos, vykdymui reikėjo lėšų, 2017-12-27 buvo sudaryta Kredito sutartis su trečiuoju asmeniu kredito unija ,,Magnus“, o pareiškėjas, kaip įmonės akcininkas, kredito grąžinimo užtikrinimui įkeitė žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), sudarydamas Sutartinės Maksimaliosios hipotekos sutartį. Ši įmonės veikla - vandenlenčių parko veikla buvo pareiškėjo vaikų motinos I. K., su kuria daug metų gyveno kartu, idėja, o žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), nors ir buvo registruotas pareiškėjo vardu, realiai buvo pirktas tiek iš pareiškėjo, tiek ir iš jo vaikų motinos I. K. piniginių lėšų. Tačiau dėl nesutarimų su I. K., 2018-05-23 pareiškėjas perleido UAB ,,Veiksmo poilsinė“ akcijas I. K. nuosavybėn, nes įmonės veikla buvo jos idėja, o 2018-12-27 perleido ir patį žemės sklypą, atskaičius pareiškėjo vaikų motinos I. K. indėlį į minėtą žemės sklypą. Be to, kaip nurodė pareiškėjas, žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), yra Klaipėdos rajono kaime bei yra apsunkintas hipoteka pagal 2017-12-27 Sutartinės Maksimaliosios hipotekos sutartį, kas mažina žemės sklypo rinkos vertę, t. y. kainą, už kurią realiai, būtų galima parduoti žemės sklypą rinkoje, o žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini),  pardavimo kaina, t. y. 7000 EUR, atitinka paties suinteresuoto asmens UAB „Vilmstata“ nurodomą VĮ Registrų centro vidutinę rinkos vertę - 7460 EUR. Teismo vertinimu, abejoti šiais pareiškėjo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo. Juolab atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr.e2-1834-661/2021 pagal ieškovo (suinteresuoto asmens) UAB „Vilmstata“ ieškinį atsakovui dėl aukščiau minėtų žemės sklypų pirkimo – pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu. Teismui patenkinus minėtoje civilinėje byloje ieškovo (suinteresuoto asmens) UAB „Vilmstata“ ieškinį ir taikius dvišalę restituciją, t. y. pareiškėjui M. K. grąžinus pagal ginčijamą pirkimo-pardavimo sutartį UAB „Veiksmo poilsinė“ perleistą žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), bei sodo sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), minėti žemės sklypai padidins bendrą pareiškėjo turimo turto masę, iš kurios bus galima atsiskaityti su kreditoriais.

47.       Galiausiai, dėl suinteresuoto asmens UAB “Vilmstata” nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjo ir kitų asmenų atžvilgiu 2021-04-22 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-iajame skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalies, 182 straipsnio 2 dalies (dokumentų klastojimas ir didelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule), teismas pažymi, jog pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalį paaiškėjus aplinkybei, jog fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus BK 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus, atsisakoma kelti fizinio asmens bankroto bylą. Taigi BK 300 straipsnio 3 dalyje, bei BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos, dėl kurių pareiškėjo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis turimas nepatenka į FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų sąrašą, kada atsisakoma kelti fizinio asmens bankroto bylą.

48.       Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti apie pareiškėjo nesąžiningumą. Pareiškėjo elgesys, kuomet jis nusprendžia pasinaudoti įstatymo leidėjo suteikta galimybe bankrutuoti, nėra laikomas nesąžiningu kreditorių atžvilgiu, nepaisant to, kad kreditoriams skolininko bankroto procedūros yra mažiau finansiškai naudingos.

49.       Kiti suinteresuoti asmenys, kad pareiškėjui būtų iškelta fizinio bankroto byla, prieštaravimų nepateikė.

50.       Pažymėtina ir tai, kad nepakanka konstatuoti asmens nesąžiningumo, bet turi būti padarytos aiškios išvados ir dėl nesąžiningo elgesio įtakos nemokumui, būtent aktualiu laikotarpiu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

51.       Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų ribojimo iškelti bankroto bylą sąlygų. Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei paties skolininko (pareiškėjo), nei kreditorių interesų. Pareiškėjo gaunamų pajamų ir turimo turto nepakanka padengti susidariusius pradelstus įsiskolinimus, be to, pradelsus mokėjimus šios skolos dėl vėlavimo apmokėti tik didėja. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjas toliau liktų nemokus, nes nei jo gaunamos pajamos, nei turimas turtas neleistų padengti kreditorinių reikalavimų sumos. Tuo tarpu iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atkurti pareiškėjo mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus. Be to, iškėlus bankroto bylą, kils pareiga bankroto administratoriui patikrinti pareiškėjo sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (FABĮ 12 straipsnio 3 dalis). Tuo būdu galės būti patikrinti pareiškėjo per nurodytą laikotarpį sudaryti sandoriai, esant pagrindui, atkuriamas pareiškėjo mokumas. Kreditoriams bankroto procedūros metu įstatymas numato svertus kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklą ir įtakoti bankroto procesą (gauti iš bankroto administratoriaus informaciją, veiklos ataskaitas, motyvuotai reikalauti atstatydinti, pritarti planui, kontroliuoti plano įgyvendinimą, reikalauti nutraukti bankroto bylą, kt.).

52.       Atkreiptinas dėmesys, kad civilinėje byloje galiojant sąžiningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Ši taisyklė yra taikytina ir sprendžiant bankroto bylos iškėlimo fiziniams asmeniui klausimą, t. y. nesąžiningumas turi būti įrodytas, jo negalima preziumuoti.

53.       Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių arba kad yra baustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, bei dėl to būtų tapęs nemokiu (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 ir 4 punktai). Nenustatyta, kad pareiškėjas jau buvo kreipęsi dėl fizinio asmens bankroto ir nuo šio proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėjo 10 metų (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas). Taip pat nenustatyta, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyviais būtų pareiškėjas, bankroto byla.

54.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, nes pareiškėjas pagal turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, yra nemokus ir iš byloje esančių duomenų nenustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių bankroto byla negali būti keliama (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų procesinių klausimų, susijusių bankroto bylos iškėlimu, išsprendimo

55.       Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 11 straipsniu, teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti bankroto administratorių.

56.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismui pateikė prašymą bankroto administratoriumi skirti G. B.; suinteresuoti asmenys V. G. ir UAB „Vilmstata“ prašo pareiškėjo bankroto administratoriumi skirti UAB „Karaliaučiaus grupė“.  Suinteresuoti asmenys V. G. ir UAB „Vilmstata“savo prašymą iš esmės motyvavo tuo, kad pareiškėjas ir G. B. yra toje pačioje advokatų kontoroje bendrai dirbantys advokatai, kas leidžia daryti prielaidą, kad tarp šių advokatų gali egzistuoti arba tam tikras suinteresuotumas bendrais reikalais, arba lūkestis, kad pareiškėjo bankrotą administruojant jo bendradarbiui, pareiškėjo interesams bus atstovaujama geriau nei jo kreditorių interesams. Pareiškėjas M. K. nesutinka su suinteresuotų asmenų V. G. ir UAB „Vilmstata“ siūloma UAB „Karaliaučiaus grupė“ kandidatūra, kadangi tarp jo, ir UAB „Karaliaučiaus grupė“ dar nuo 2014 m. buvo kilę įvairūs teisiminiai ginčai, santykiai yra įtempti ir konfliktiški.

57.       FABĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto administratorių skiria teismas. Bankroto administratoriaus kandidatūrą teismui turi teisę pasiūlyti tiek fizinis asmuo, kuris inicijuoja savo bankroto procesą, tiek kreditorius (kreditoriai) (FABĮ 11 straipsnio 2 dalis), tačiau diskrecijos teisė spręsti dėl administratoriaus kandidatūros suteikta teismui. Bankroto procese būtent nuo administratoriaus veiksmų didžia dalimi priklauso tinkama fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, o kartu ir visų jo kreditorių teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo efektyvumas. Dėl to, skirdamas bankroto administratorių, teismas privalo patikrinti, ar siūlomas fizinio asmens bankroto administratorius atitinka specialiuosius reikalavimus (FABĮ 2 straipsnio 3 dalis), ar nėra įstatyme nurodytų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas fizinio asmens bankroto administratoriumi (FABĮ 11 straipsnio 3 dalis), ar nėra suinteresuotumo bankroto proceso baigtimi (FABĮ 11straipsnio 5 dalis) ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įvertinti svarbias šiam klausimui aplinkybes, kad administratoriaus paskyrimu būtų maksimaliai užtikrinamas kuo sklandesnis ir operatyvesnis bankroto procedūrų atlikimas.

58.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas ir jo prašomas skirti bankroto administratorius G. B. yra toje pačioje advokatų kontoroje bendrai dirbantys advokatai, susiję ilgalaikiais ryšiais, o pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų prašomo skirti bankroto administratorius UAB „Karaliaučiaus grupė“ santykiai yra konfliktiški, įtempti, peraugę net į teisminius ginčus, kaip tai patvirtina byloje pateikti duomenys, daro išvadą, jog tiek G. B., tiek ir UAB „Karaliaučiaus grupė“ šioje byloje paskyrimas bankroto administratoriumi, sudarytų prielaidas bankroto proceso nesklandumui ir neoperatyvumui, kas akivaizdžiai pakenktų visam bankroto procesui ir jo dalyvių interesams. Todėl teismas pareiškėjo prašymo bankroto administratoriumi skirti G. B. ir suinteresuotų asmenų V. G. ir UAB „Vilmstata“ prašymo pareiškėjo bankroto administratoriumi skirti UAB „Karaliaučiaus grupė“ netenkina.

59.       2021 m. birželio 18 d. UAB „Skolvalda“ pateikė teismui sutikimą atlikti fizinio asmens M. K. bankroto procedūras. Lėšų sumas, reikalingas bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, šis bankroto administratorius nurodė iki 150 EUR, jei fizinio asmens bylos bei turto apimtis didelė –  iki 3 MMA. UAB „Skolvalda“ veiklą vykdo Vilniuje. Byloje pateikta deklaracija dėl atitikties teisės aktų reikalavimams, bei leidimas teikti bankroto administravimo paslaugas. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas skiria bankroto administratoriumi UAB „Skolvalda“. Atsižvelgdamas į fizinio asmens bylos bei turto apimtis, teisingumo ir protingumo principus, teismas nustato 150 EUR būtinųjų administravimo išlaidų sumą, kurią paskirtas bankroto administratorius turi teisę naudoti fizinio asmens bankroto procedūroms atlikti (FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

60.       Pareiškėjas būtiniesiems poreikiams nurodo 2847,58 EUR sumą, t. y. pridėtinės vertės mokestis (21 proc.) (nuo 3000 EUR) - 630,00 EUR; gyventojų pajamų mokestis (15 proc.) (3000 EUR - 630 EUR (PVM) * 15 proc.) - 355,50 EUR, VSD vykdantiems individualią veiklą (28,7 proc.) (3000 EUR/ 2 *28,7%) - 430,50 EUR, savarankiškai mokama PSD įmoka - 44,81 EUR, įmoka Lietuvos advokatūrai (30,00 EUR per mėn.) - 30,00 EUR, civilinės atsakomybės draudimas (advokato) vienam mėnesiui (1/12 sumos) - 18,43 EUR, įmoka Nemokumo administratorių rūmams (20,00 EUR per mėn.) - 20,00 EUR, civilinės atsakomybės draudimas (bankroto administratoriaus) vienam mėnesiui (1/12 sumos) - 18,34 EUR, išlaikymas vaikams (du vaikai po 250 EUR kiekvienam) – 500 EUR, maistas - 300 EUR, vaistai, maisto papildai, vitaminai – 50 EUR, drabužiai, avalynė – 100 EUR, komunaliniai mokesčiai – 100 EUR, kanceliarinės, higienos prekės – 50 EUR, transportas – 100 EUR, telefonas, interneto ryšio paslaugos ir kt., - 100 EUR.

61.       Pareiškėjo prašoma nustatyti suma būtinųjų poreikių tenkinimui, teismo vertinimu, yra protingo dydžio (FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Toks būtinųjų poreikių išlaidų dydis iš esmės atitinka ir teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-219/2019). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškime dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo nurodoma tik preliminari suma, skirtina būtinųjų poreikių tenkinimui. Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytų būtinųjų poreikių detalizavimą, į tai, kad suma nustatoma būtent būtiniems poreikiams tenkinti, įvertinus pareiškėjo gaunamas pajamas ir kreditorinių įsiskolinimų dydį, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, teismas tvirtina, jog pareiškėjui kiekvieną mėnesį reikalinga piniginių lėšų suma yra 2847,58 EUR (FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 9 punktas). Pažymėtina, kad pareiškėjo pajamos turi būti paskirstomos taip, kad iš pareiškėjo pajamų būtų apmokamos pareiškėjo būtinosios išlaidos, bet ir skiriamos lėšos bankroto administratoriaus išlaidoms padengti bei daliniams atsiskaitymams su kreditoriais.

62.       Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktu nustatytinas 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

63.       Remiantis FABĮ 8 straipsnio 5 dalies reglamentavimu nustatytinas maksimalus įstatymo leidėjo nustatytas keturių mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1-3 dalimis, CPK 290-292 straipsniais,

nutaria :

pareiškėjo M. K. pareiškimą tenkinti.

Iškelti pareiškėjui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), fizinio asmens bankroto bylą.

Paskirti pareiškėjo M. K. bankroto administratoriumi uždarąją akcinę bendrovę „Skolvalda“ (sąrašo Nr. N-JA108, adresas korespondencijai S. Moniškos g. 21-10, Vilnius).

Nustatyti 30 (trisdešimties) dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.

Patvirtinti 150 EUR (vieno šimto penkiasdešimties eurų ir 00 ct) sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti pareiškėjo M. K. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti 2847,58 EUR (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt septynių eurų ir 58 ct) sumą reikalingą kiekvieną mėnesį M. K. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 4 (keturių) mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Išsiųsti nutarties patvirtintas kopijas byloje dalyvaujantiems asmenims.

Įsiteisėjus nutarčiai, jos patvirtintą kopiją išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, administratoriui, kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos - AB „Swedbank“, Luminor Bank AS, Citadele bankui, AB „Šiaulių bankas“, Kredito unijai „Magnus“, UAB „Paysera LT“ ir antstolei, vykdančiai skolos išieškojimą – Nemirai Šiugždaitei.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Marina Vladimircevienė