Civilinė byla Nr. e2-127-547/2021

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00509-2020-9 

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.20.1; 2.6.21; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1

        (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 27 d.

Varėna

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Silvana Girdenienė,

sekretoriaujant Ritai Tamulienei,

dalyvaujant (prisijungus nuotoliniu būdu) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomena“ direktoriui A. L. bei ieškovės atstovui, advokatui Justui Viliui,

atsakovės mažosios bendrijos „Rimtautas“ direktoriui R. R. bei atsakovės atstovei, advokatei Nijolei Raulušaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (mišriu nuotoliniu būdu per ZOOM programą) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Tomena“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai ,,Rimtautas“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.  

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Tomena“ (toliau – UAB „Tomena“) pateiktu ieškiniu prašo (1) įpareigoti atsakovę mažąją bendriją ,,Rimtautas“ (toliau – MB „Rimtautas“) atlikti veiksmus, t. y. pakoreguoti ieškovei UAB „Tomena“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, pašalinant iš jų išvardintas paslaugas: (1.1.) iš PVM sąskaitos-faktūros Nr. RIM2002 – Frontalinio krautuvo nuoma (2019/12) – 579,00 Eur; (1.2.) iš PVM sąskaitos-faktūros Nr. RIM9028 – Frontalinio krautuvo nuoma – 1635,00 Eur; (1.3.) iš PVM sąskaitos-faktūros Nr. RIM9026 – Teleskopinio krautuvo nuoma – 6127,65 Eur; (1.4.) iš PVM sąskaitos-faktūros Nr. RIM9025 – Frontalinio krautuvo nuoma – 3000,00 Eur; (1.5.) iš PVM sąskaitos-faktūros Nr. RIM9024 – Frontalinio krautuvo nuoma – 2160,00 Eur; (1.6.) iš PVM sąskaitos-faktūros Nr. RIM9023 – Vikšrinio buldozerio nuoma – 700,00 Eur; (1.7.) iš PVM sąskaitos-faktūros Nr. RIM9022 – Sandėliavimo aikštelės nuoma – 2980,00 Eur; (1.8.) iš PVM sąskaitos-faktūros Nr. RIM9021 – Frontalinio krautuvo nuoma – 2405,00 Eur, ekskavatoriaus JCB nuoma – 132,00 Eur, Vikšrinio buldozerio nuoma – 627,00 Eur; (1.9.) iš PVM sąskaitos-faktūros Nr. RIM9019 – ekskavatoriaus JCB nuoma – 1478,24 Eur; (1.10.) iš PVM sąskaitos-faktūros Nr. RIM9014 – ekskavatoriaus JCB nuoma – 759,00 Eur; (1.11.) iš PVM sąskaitos-faktūros Nr. RIM9013 – ratinio krautuvo HITACHI ZW310 nuoma - 960,00 Eur; (1.12.) iš PVM sąskaitos-faktūros Nr. RIM9009 – transporto paslaugos - 120,00 Eur; (2) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad tarp jos, ieškovės, ir atsakovės 2019 m. birželio 19 d. buvo sudaryta Krovos darbų ir kitų papildomų paslaugų teikimo sutartis Nr. 01/19 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo tiekti vagonus su biokuru (medienos drožlėmis) atsakovei, o atsakovė įsipareigojo teikti ieškovei biokuro krovos, laikino sandėliavimo ir transportavimo paslaugas (duomenys neskelbtini)  (Sutarties 1.1 punktas). Sutarties 3.2.1 punktu atsakovė taip pat įsipareigojo stoties krovimo aikštelėje savo jėgomis ir priemonėmis <..> perkrauti 10 vagonų (konteinerių), o esant techninėms galimybėms, perkrauti ir didesnį kiekį ir autotransportu pristatyti į ieškovės nurodytą vietą. Ji, ieškovė įsipareigojo už šias paslaugas atsiskaityti Sutartyje nurodyta tvarka. Sutarties 2.1. punkte nustatyta, jog ieškovė moka 250,00 Eur už vieną iškrautą ir pristatytą vagoną. Sutarties 8.1. punkte nustatyta, jog mokesčiai už visas atsakovės suteiktas papildomas paslaugas, krovinių krovimą ypatingomis sąlygomis nustatomas atskiru atsakovės ir ieškovės susitarimu. Aiškinant Sutarties nuostatas, matosi, kad šalys Sutarties 1.1. ir 8.1. punktais susitarė, kad ieškovė mokės po 250,00 Eur už vieną iškrautą ir pristatytą vagoną, o visi papildomi mokesčiai už atsakovės suteiktas papildomas paslaugas, kurios nepatenka į Sutarties 1.1. apibrėžimą, bus nustatomi atskiru atsakovės ir ieškovės susitarimu.

 Ieškovė nurodo, kad nepaisant Sutarties nuostatų, atsakovė nepagrįstai reikalauja sumokėti ne tik už Sutarties 1.1. punkte nurodytas paslaugas, tačiau ir už kitas, papildomas paslaugas, kurios nebuvo numatytos nei Sutartyje, nei užsakytos atskirais ieškovės pavedimais - atsakovė ieškovei pateikė PVM sąskaitas faktūras, kurių bendra suma 51 453,14 Eur. Atsakovė į pateiktas ieškovei sąskaitas įtraukė ir paslaugas, kurios nebuvo nurodytos Sutartyje ir ji, ieškovė niekada tokių paslaugų atskiru susitarimu neužsakinėjo, todėl ir prašo įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus, t. y. pakoreguoti ieškovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras: Nr. RIM2002 - Frontalinio krautuvo nuoma (2019/12) -579,0 Eur; Nr. RIM9028 - Frontalinio krautuvo nuoma - 1635,00 Eur; Nr. RIM9026 - Teleskopinio krautuvo nuoma - 6127,65 Eur; Nr. RIM9025 - Frontalinio krautuvo nuoma - 3000,00 Eur; Nr. RIM9024 - Frontalinio krautuvo nuoma - 2160,00 Eur; Nr. RIM9023 - Vikšrinio buldozerio nuoma - 700,00 Eur; Nr. RIM9022 - Sandėliavimo aikštelės nuoma - 2980,00 Eur; RIM9021 - Frontalinio krautuvo nuoma - 2405,00 Eur, Ekskavatoriaus JCB nuoma - 132,00 Eur, Vikšrinio buldozerio nuoma - 627,00 Eur; Nr. RIM9019 - Ekskavatoriaus JCB nuoma - 1478,24 Eur; Nr. RIM9014 - Ekskavatoriaus JCB nuoma - 759,00 Eur; Nr. RIM9013 - Ratinio krautuvo HITACHI ZW310 nuoma - 960,00 Eur; Nr. RIM9009 - Transporto paslaugos - 120,00 Eur, pašalinant paslaugas, kurių ieškovė neužsakė. Pažymėjo, jog aukščiau išvardintos paslaugos atskirai išskirtos būti negalėjo, kadangi Sutarties 3.2.1. punktu atsakovė įsipareigojo perkrauti vagonus savo jėgomis ir priemonėmis ir atskirai ieškovė šių paslaugų niekada, neužsakinėjo. Atkreipė dėmesį ir į RIM 9022, RIM 9009 sąskaitas, kuriose išskirtas atskiras mokestis už sandėliavimo aikštelės nuomos bei transporto paslaugas, nors Sutarties 1.1. punkte nustatyta, jog ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei biokuro (medienos drožlių) krovos, laikino sandėliavimo ir transportavimo paslaugas, ir Sutarties 2.2. punkte nustatyta, jog šių paslaugų kaina - 250,00 Eur už 1 vagoną biokuro. Atsakovė įtraukdama į sąskaitas paslaugas, kurios nebuvo numatytos nei Sutartyje ir užsakytos atskirais ieškovės pavedimais, bei reikalaudama ieškovės atsiskaityti už tokias paslaugas, siekia nepagrįstai praturtėti ieškovės sąskaita.

Ieškovė laiko, kad atsakovė be pagrindo išskyrė įrangos nuomos, sandėliavimo aikštelės nuomos, bei transporto paslaugas ir tokiu būdu nesąžiningai ir nepagrįstai reikalauja iš ieškovės 23 530,89 Eur, todėl ir prašo įpareigoti atsakovę pakoreguoti aukščiau nurodytas sąskaitas, pašalinant tam tikras jose išvardintas paslaugas.

Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Tomena“ vadovas, direktorius A. L. palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti bei nurodė, kad  įmonė turėjo įsipareigojimų šilumos tinklams ir tuos įsipareigojimus vykdė. Šiuo metu įmonės veikla pristabdyta, dirba tik jis ir finansininkė. Jie visą laiką bendravo su atsakove, ieškojo sprendimų. Bandė spręsti ginčą ir būtų išsprendę, jei ne atsakovės kreipimasis į teismą dėl skolos priteisimo. Po skolų sudarymo akto pastebėjo įrašytas papildomas transporto paslaugas. Skolų sudarymo aktą pasirašė buhalterė. 

Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Tomena“ atstovas, advokatas Justas Vilys prašė ieškinį tenkinti bei nurodė, kad pagal paslaugų teikimo sutartį, paslaugos gavėjas įsipareigojo tiekti vagonus su biokuru, o paslaugos tiekėjas įsipareigojo tiekti paslaugos gavėjui biokuro krovos, laikino sandėliavimo ir transportavimo paslaugas. Paslaugos kaina – 250,00 Eur už vieną iškrautą vagoną. Mokesčiai už paslaugų tiekėjo suteiktas papildomas paslaugas, krovinių krovimą ypatingomis sąlygomis nustatomas atskiru paslaugų gavėjo ir paslaugų tiekėjo susitarimu (Sutarties 8.1 punktas). 3.2.1 punktu susitarta, kad paslaugos tiekėjo jėgomis bei priemonėmis per vieną darbo dieną perkrauti 10 vagonų, o esant galimybėms ir daugiau. Pagal sutartį per mėnesį turėjo perkrauti 210 vagonų, o realiai perkrovė 156,6 vagono per mėnesį. Atsakovas sakė, kad susidarė ypatingos sąlygos gavėjui, tačiau būtent paslaugų tiekėjui buvo sudėtingumų - atsakovė nespėjo atliktį savo funkcijų. Prie sutarties jokių kitų priedų pasirašyta nebuvo. Pagal Sutarties 8.1. punktą jokių derybų nebuvo. Atsakovė vienašališkai pakeitė sutarties sąlygas, prie 12 sąskaitų išrašė papildomas sąlygas. Jų sudaryta Sutartis nenumatė vienašališko sąlygų keitimo. Mano, kad jų teisės buvo pažeistos. Jeigu susitarė raštu, tai papildomi susitarimai turi būti daromi tik raštu, bet jų atsakovė nepateikė. Toks veiksmas neteisėtas, todėl tarpusavio sąskaitų suderinimas nieko nekeičia. Bylos šalių sudaryta sutartis viena, sutartinio pagrindo apmokėti tokios nurodytos sumos – nėra. Problema ta, kad dalis sumų nurodoma tose sąskaitose, kur nurodoma už realiai atliktus darbus. Jei 92 procentai sąskaitos teisinga, tai ieškovė sąskaitas ir deklaravo, bet tai neatima teisės ginčyti šias sąskaitas.

Atsakovė MB „Rimtautas“ pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį ir nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes jis visiškai nepagrįstas ir ieškovės pateiktas galimai piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis. Pažymėjo, kad iš esmės dėl to paties dalyko (dalyje) ir panašiais pagrindais Vilniaus apygardos teisme jau yra išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-2885-934/2020, kur ieškovė kėlė identiškus prieštaravimus, priimant ieškovės (dabar atsakovės) naudai nepalankius teismo sprendimus ir priteisiant skolą jai, atsakovei.

Atsakovė patvirtino, kad tarp jų, ieškovės ir atsakovės 2019 m. birželio 19 d. buvo sudaryta Krovos darbų ir kitų papildomų paslaugų teikimo sutartis Nr. 01/19, pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti vagonus su biokuru (medienos drožlėmis) atsakovei, o atsakovė įsipareigojo teikti ieškovei biokuro (medienos drožlių) krovos, laikino sandėliavimo ir transportavimo paslaugas (duomenys neskelbtini) (Sutarties 1.1. punktas). Tačiau ieškovė klaidina teismą, teigdama, kad nepaisant Sutarties nuostatų, atsakovė nepagrįstai reikalauja ieškovę sumokėti ne tik už Sutarties 1.1. punkte nurodytas paslaugas, tačiau ir už kitas papildomas paslaugas, kurios nebuvo numatytos nei Sutartyje, nei užsakytos atskirais ieškovės pavedimais. Ieškovė tvirtina, kad atsakovė pateikė PVM sąskaitas faktūras, kurių bendra suma 51 453,14 Eur bei ji (ieškovė) nurodo, kad atsakovė į pateiktas ieškovei sąskaitas įtraukė ir paslaugas, kurios nebuvo nurodytos Sutartyje ir ieškovė niekada tokių paslaugų atskiru susitarimu neužsakinėjo. Tai  yra visiška netiesa.

Paaiškino, kad 2020-02-14 atsakovė kreipėsi su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka į Vilniaus apygardos teismą, prašydama priteisti iš ieškovės UAB „Tomena“,  MB „Rimtautas“ (šioje byloje atsakovė) naudai 51 453, 14 Eur skolos, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. 2020-02-21 Vilniaus apygardos teismas dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo MB „Rimtautas“ ieškinį tenkino pilnai. Ieškovė nesutikdama su priimtu preliminariu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2678-934/2020 Vilniaus apygardos teismui 2020-03-16 pateikė prieštaravimus dėl priimto preliminaraus sprendimo, kuriuose prašė atmesti MB „Rimtautas“ ieškinį kaip nepagrįstą, priteisi iš atsakovės MB „Rimtautas“, ieškovės UAB „Tomena“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prieštaravimuose ieškovė rėmėsi tomis pačiomis aplinkybėmis ir CK nuostatomis, iškėlė reikalavimus, prašydama sumažinti skolą, t. y. nepripažįstant sąskaitų dalies už papildomas paslaugas – 23 530,89 Eur sumai. Taigi iš esmės panašius į pastarojo ieškinio reikalavimus, tik šiuo atveju pakeitus formuluotę, dėl neva sąskaitų koregavimo pašalinant paslaugas. Prieštaravimuose ieškovė nesutiko su atsakovės prašoma priteisti skolos suma, o būtent 51 453,14 Eur, nurodydama, pažymėjo, kad bendra skolos suma turi būti 27 922,25 Eur. Ieškovė ir prieštaravimuose ta pačiai ginčijo dalį pateiktų sąskaitų faktūrų, kuriose yra įtrauktos sumos už atskirai išskirtas paslaugas. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 20 d. priėmė galutinį sprendimą – preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Teismas pasisakė, kad ieškovė iš esmės neginčijo ir pripažino skolą 27 922,25 Eur sumai. Teismas plačiau pasisakė dėl tarp šalių kilusio ginčo dėl PVM sąskaitose-faktūrose įtrauktos sumos už atskirai išskirtas paslaugas bei pažymėjo, kad pagal sudarytą Sutartį, išrašytas sąskaitas bei skolų suderinimą aktą, kurį taip pat pasirašė ir pati ieškovė, ji pripažino 56 515,65 Eur skolą 2019-12-31 datai. Byloje nėra įrodymų, jog ieškovė, UAB „Tomena“ būtų reiškusi pretenzijas dėl sąskaitose faktūrose, skolos suderinimo akte, kurį pasirašė pati, nurodytų sumų, paslaugų nepagrįstumo. Taip pat tarp šalių nekilo ginčo tiek dėl sąskaitų -  faktūrų, tiek dėl skolų suderinimo aktų įteikimo atsakovui.

Be to 2020-01-31 Skolų suderinimo akto Nr. 20200131-1 duomenimis nustatyta, atsakovės ieškovei pateiktos PVM sąskaitos-faktūros, kuriose buvo nurodytos atsakovės minimos transporto paslaugos (2019-08-23 Nr. RIM 9009), ratinio, frontalinio krautuvų, ekskavatoriaus nuomos (2019-09-03 Nr. RIM Nr. 9013; 2019-09-10 RIM Nr. 9014; 2019-09-24 RIM Nr. 9019 (ir kt.), buvo apmokėtos iki 2019-11-18. Ginčo dėl to tarp šalių nekilo. Taigi teismas, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, o būtent į tai, kad atsakovo išrašytose sąskaitose buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytos (frontalinio krautuvo nuomą, teleskopinio krautuvo nuomą, vikšrinio buldozerio nuomą, sandėliavimo aikštelės nuomą, ekskavatoriaus JCB nuomą, ratinio krautuvo HITACHI ZW310 nuomą ir transporto paslaugas) paslaugos, mokėtinos sumos, dėl kurių ieškovė nereiškė pretenzijų, jas priėmė, dalį jų apmokėjo bei pasirašydama skolų suderinimo aktą patvirtino, kad sutinka su jame nurodytu įsiskolinimu 2019-12-31 datai. Įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, ieškovė nepateikė, o vien samprotavimai, jog šalys papildomai nebuvo susitarusios dėl apmokėjimo už įrangos nuomą, sandėliavimo aikštelės nuomą bei transporto paslaugas, nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių.

Atsiliepime atsakovė nurodo, kad iš nurodytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad ieškovės reikalavimas - įpareigoti atsakovę pakoreguoti išrašytas sąskaitas faktūras yra visiškai nepagrįstas.

Teismo posėdžio metu, atsakovės vadovas, direktorius R. R. papildomai paaiškino, jog dėl visų sąskaitose nurodytų paslaugų bei papildomų paslaugų buvo sutarta su atsakove ir tik suderinus suteiktų paslaugų apimtį, buvo išrašomos sąskaitos faktūros. Jokių pretenzijų dėl išrašytų sąskaitų faktūrų bei suderinimo aktuose nurodytų sumų nebuvo gauta ir tik pradėjus teisminį ginčą atsakovas pradėjo kelti klausimą dėl prašomos priteisti dalies skolos nepagrįstumo. Jis nurodė, kad su ieškove jokių pykčių nebuvo – jie susitarė, aptarė visas sąlygas. Maždaug 80 vagonų pristatė iki Alytaus šilumos tinklų. Prasidėjo žymiai didesnis krovinių srautas, todėl buvo reikalinga sandėliavimo aikštelės nuoma, teleskopinio krautuvo nuoma, reikalingas frontalinis krautuvas, nes kiti krautuvai nepasiekė. Krovos darbai vyko kiekvieną dieną. Buvo derinama su ieškovės vadybininku Tomu, kuris dirbo su  jų įmone. Viską derino žodžiu arba elektroniniu paštu.

Sąskaitą siųsdavo UAB „Tomena“ elektroninio pašto adresu. Jei sąskaita priimta, tai akivaizdu, kad ir suderinta. Jie (atsakovė) irgi turėjo išlaidų – mokėjo „Lietuvos geležinkeliams“, taip pat mokėjo už transportą. Visada laiku iškraudavo vagonus, sandėliavo, laiku pristatydavo Alytaus šilumos tinklams. Buvo susitarę, kad ieškovė gali skolą dengti dalimis – po 5000 Eur į mėnesį, bet UAB „Tomena“ vis tiek nemokėjo, todėl ir kreipėsi į teismą.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė, advokatė Nijolė Raulušaitienė,  prašė ieškovės ieškinį atmesti, nes jis nepagrįstas ir neįrodytas bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Palaikė visus argumentus nurodytus rašytiniuose dokumentuose. Nurodė, kad ieškovė nors ir teigia, kad nebuvo galima išrašyti papildomų sąskaitų, nes nebuvo sutartinių susitarimų, tačiau Sutarties 8.1. punktas patvirtina, kad toks susitarimas galėjo būti sudarytas, nes atsakovė patyrė papildomas išlaidas (tai patvirtinama Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo sprendimais). Atsirado papildomų paslaugų poreikis: ekskavatoriaus nuomai, aikštelės nuomai – biokuro sandėliavimui ir kt. Tų sąlygų jie privalėjo laikytis, nes „Lietuvos  geležinkeliai“ būtų skyrę baudas. Ieškovės elgesys parodo, kad jis tas sąskaitas apmokėjo, pripažino, pretenzijų nebuvo. PVM sąskaitų-faktūrų išrašymas nesavavališkas veiksmas, sąskaitos faktūros buvo išrašomos tik po to, kai buvo suderinama su ieškove. Ieškovė visas sąskaitas visiškai pripažino. Patvirtino, kad visada buvo ieškoma taikaus sprendimo iš atsakovės MB „Rimtautas“ pusės, bet ne iš ieškovės. Nesutinka su ieškovės teiginiais, kad  susitarimas dėl papildomų funkcijų – darbų, turi būti rašytinis, tą pažymėjo ir Apeliacinis teismas nutartyje Nr. Nr. e2A-172-330/2021.  

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Byloje nustatyta, jog 2019 m. birželio 19 d. ieškovė UAB „Tomena“ su atsakove MB „Rimtautas“ sudarė krovos darbų ir kitų papildomų paslaugų teikimo sutartį Nr. 01/19,  kuria ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei biokuro (medienos drožlių) krovos, laikino sandėliavimo ir transportavimo paslaugas patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo tiekti vagonus su biokuru (medienos drožlėmis) ieškovei. Paslaugos gavėjas (ieškovė) moka 250,00 Eur už vieną iškrautą ir pristatytą vagoną per 3 darbo dienas nuo PVM sąskaitos – faktūros pateikimo dienos, o visi papildomi mokesčiai už atsakovės suteiktas papildomas paslaugas, krovinių krovimą ypatingomis sąlygomis, bus nustatomi atskiru atsakovės ir ieškovės susitarimu. 

Ginčas tarp šalių kilo dėl krovos darbų ir kitų papildomų paslaugų teikimo sutarties pagrindu atsiradusios skolos priteisimo. Ieškovė įrodinėja, kad atsakovė nepaisant Sutarties nuostatų, nepagrįstai reikalauja iš ieškovės sumokėti ne tik už Sutarties 1.1. punkte nurodytas paslaugas, tačiau ir už kitas, papildomas paslaugas, kurios nebuvo numatytos nei Sutartyje, nei užsakytos atskirais ieškovo pavedimais. Atsakovė į pateiktas ieškovei sąskaitas įtraukė ir paslaugas, kurios nebuvo nurodytos Sutartyje ir ieškovė niekada tokių paslaugų atskiru susitarimu neužsakinėjo, todėl ieškovė prašo teismo įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus, t. y. pakoreguoti ieškovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras, pašalinant iš jų paslaugas, kurių ji neužsakė. Ieškovė iš esmės įrodinėja, kad PVM sąskaitose – faktūrose atsakovės įtrauktos sumos už atskirai išskirtas paslaugas (frontalinio krautuvo nuomą, teleskopinio krautuvo nuomą, vikšrinio buldozerio nuomą, sandėliavimo aikštelės nuomą, ekskavatoriaus JCB nuomą, ratinio krautuvo HITACHI ZW310 nuomą ir transporto paslaugas), nepatenka į sutarties objektą (Sutarties 1.1. punktas), dėl tokių paslaugų atlikimo šalys nebuvo susitarusios, todėl šios paslaugos atskirai negalėjo būti išskirtos bei atsakovė reikalaudama atsiskaityti už tokias paslaugas, ieškovės manymu siekia nepagrįstai praturtėti ieškovės sąskaita.

Atsakovė gi tvirtina, kad ieškovės ieškinys yra visiškai nepagrįstas ir ieškovės pateiktas galimai piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis bei pažymėjo, kad iš esmės dėl to paties dalyko (dalyje) ir panašiais pagrindais, kur ieškovė kėlė identiškus prieštaravimus, dėl kurių teismas jau pasisakė - Vilniaus apygardos teisme jau yra išnagrinėtos civilinės bylos  Nr. e2-2678-934/2020 (priimtas preliminarus sprendimas), Nr. e2-2885-934/2020 (po prieštaravimo dėl preliminaraus sprendimo priimtas galutinis sprendimas) bei bylą išnagrinėjus Lietuvos apeliaciniame teisme (civilinės bylos Nr. e2A-172-330/2021)  - Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. galutinis sprendimas paliktas nepakeistas, o būtent ieškovės naudai priimti nepalankūs teismo sprendimai, priteisiant skolą atsakovei.

Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

Byloje pateiktais dokumentais patvirtinama, kad tarp ieškovės UAB „Tomena“ (paslaugos gavėjo)  ir atsakovės MB „Rimtautas“ (paslaugos tiekėjo) 2019 m. birželio 19 d. buvo sudaryta krovos darbų ir kitų papildomų paslaugų teikimo sutartis Nr. 01/19. Šia sutartimi  ieškovė įsipareigojo teikti vagonus su biokuro (medienos drožlėmis atsakovei, o atsakovė įsipareigojo teikti ieškovei biokuro (medienos drožlių) krovos, laikino sandėliavimo ir transportavimo paslaugas patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) (sutarties 1.1. punktas). Sutarties 2.1. punkte numatyta, kad paslaugos gavėjas (ieškovė) moka 250,00 Eur už vieną iškrautą vagoną per 3 darbo dienas nuo PVM sąskaitos – faktūros pateikimo dienos (sutarties 2.2. punktas). Sutarties 3.2.1 punktu paslaugos tiekėja (atsakovė) įsipareigojo stoties krovimo aikštelėje savo jėgomis ir priemonėmis, paslaugos gavėjui (ieškovei) iš anksto el. paštu garvile@gmail.com ir suderinus su ieškove perkrovimo darbų vykdymo data ir laiką, per vieną darbo dieną, skaičiuojant nuo faktinio vagonų (konteinerių) atvarymo į krovos darbų vietą perkrauti dešimt  10 vagonų (konteinerių), o esant techninėms galimybėms, perkrauti ir didesnį kiekį ir autotransportu pristatyti į ieškovės nurodytą vietą. Sutarties 8.1. punkte nustatyta, jog mokesčiai už visas atsakovės suteiktas papildomas paslaugas, krovinių krovimą ypatingomis sąlygomis nustatomas atskiru ieškovės (paslaugos gavėjo) ir atsakovės (paslaugos tiekėjo) susitarimu. Iš Sutarties nuostatų, matosi, kad šalys Sutarties 1.1. ir 8.1. punktais susitarė, kad ieškovė mokės po 250,00 Eur už vieną iškrautą ir pristatytą vagoną, o visi papildomi mokesčiai už atsakovės suteiktas papildomas paslaugas, krovinių krovimą ypatingomis sąlygomis,  bus nustatomi atskiru atsakovės ir ieškovės susitarimu.

Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė PVM sąskaitas-faktūras ir  nurodo, kad atsakovė į pateiktas ieškovei sąskaitas įtraukė ir paslaugas, kurios nebuvo nurodytos Sutartyje bei ji tvirtina, kad ji niekada tokių paslaugų atskiru susitarimu neužsakinėjo, todėl prašo pašalinti tam tikras paslaugas iš šių sąskaitų - faktūrų: Nr. RIM2002 - Frontalinio krautuvo nuoma (2019/12) -579,0 Eur; Nr. RIM9028 - Frontalinio krautuvo nuoma - 1635,00 Eur;  Nr. RIM9026 - Teleskopinio krautuvo nuoma - 6127,65 Eur; Nr. RIM9025 - Frontalinio krautuvo nuoma - 3000,00 Eur; 5) Nr. RIM9024 - Frontalinio krautuvo nuoma - 2160,00 Eur; Nr. RIM9023 - Vikšrinio buldozerio nuoma - 700,00 Eur; Nr. RIM9022 - Sandėliavimo aikštelės nuoma - 2980,00 Eur;  RIM9021 - Frontalinio krautuvo nuoma - 2405,00 Eur, Ekskavatoriaus JCB nuoma - 132,00 Eur, Vikšrinio buldozerio nuoma - 627,00 Eur;  Nr. RIM9019 - Ekskavatoriaus JCB nuoma - 1478,24 Eur;  Nr. RIM9014 - Ekskavatoriaus JCB nuoma - 759,00 Eur;  Nr. RIM9013 - Ratinio krautuvo HITACHI ZW310 nuoma - 960,00 Eur; Nr. RIM9009 - Transporto paslaugos - 120,00 Eur, nurodydama, kad šių paslaugų ieškovė neužsakė bei ji laiko, kad atsakovė nepagrįstai iš jos reikalauja 23 530,89 Eur.

Atsakovė su tuo nesutinka ir tvirtina, kad visi ieškovės teiginiai atmestini, kaip neturintys pagrindo bei nurodo, kad ieškovė teismui pateikė ieškinį dėl to pačio dalyko (tik pakeitus dalyko pagrindą-formuluotę), dėl kurio jau yra pasisakęs Vilniaus apygardos teismas bei Lietuvos apeliacinis teismas.

Atsakovė pateikė teismui 2020 m. sausio 31 d. skolų suderinimo aktus Nr. 20200131-1 ir Nr. 20191231-1, siųstus gavėjui UAB „Tomena“ iš kurių matosi, kad skolų suderinimo aktas Nr. 20200131-1 buvo sudarytas už laikotarpį nuo  2019-01-01 iki 2020-01-31, o skolų suderinimo aktas Nr. 20191231 - už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31. 2020 m. vasario 7 d. skolų suderinimo aktu ieškovė UAB „Tomena“ susidariusią skolos sumą pripažino, nurodydama, kad  2019-12-31 likusi neapmokėta skola MB „Rimtautas“ – 56 515,15 Eur. Šį skolų suderinimo aktą pasirašė UAB „Tomena“ buhalterė J. M. ir MB „Rimtautas“ direktorius R. R. (pasirašė grafoje vyr. finansininkas). Skolų suderinimo aktas patvirtintas įmonių antspaudais. Šiuo skolų suderinimo aktu ieškovė ir atsakovė patvirtino, kad <...> „šio akto pasirašymo dieną, šalys pateikė viena kitai visas sąskaitas pagal visus šalių esamus ir buvusius susitarimus, ir šalys neturi ir nereikš pretenzijų ir ar reikalavimų dėl kitų finansinių ir/ar mokestinių įsipareigojimų ir/ar reikalavimų viena kitai, kurie nėra nurodyti aukščiau“ <...>, t. y. skolų suderinimo akte.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjamose bylose ne kartą yra pasisakyta, kad kilus ginčui tarp šalių dėl jas siejančių sutartinių santykių pobūdžio būtina ginčo šalių santykius aiškinti nustatant tikruosius šalių ketinimus. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 – 6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje nustatytas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. 

Nagrinėjamu atveju, atsakovės išrašytose PVM sąskaitose - faktūrose be fiksuoto krovos darbų paslaugos teikimo mokesčio (250 Eur už vieną vagoną biokuro) buvo aiškiai išskirtos atskiros suteiktos paslaugos (frontalinio krautuvo nuoma, teleskopinio krautuvo nuoma, vikšrinio buldozerio nuoma, sandėliavimo aikštelės nuoma, ekskavatoriaus JCB nuoma, ratinio krautuvo HITACHI ZW310 nuoma ir transporto paslaugos), mokėtinos sumos, dėl kurių ieškovė nereiškė pretenzijų, jas priėmė be pastabų, dalį jų apmokėjo bei pasirašydama skolų suderinimo aktą patvirtino, kad sutinka su jame nurodytu įsiskolinimu 2019 m. gruodžio 31 d., patvirtino jog akto pasirašymo dieną šalys pateikė viena kitai visas sąskaitas pagal visus šalių esamus ir buvusius susitarimus.

Ieškovės argumentai, jog pagal Sutarties 1.1. punktą atsakovės sąskaitose nurodytos papildomos mokėtinos sumos už įrangos nuomą, sandėliavimo aikštelės nuomą bei transporto paslaugas, patenka į Sutarties objektą ir už jas šalys buvo susitariusios mokėti fiksuotą kainą (Sutarties 2.1. punktas) bei ieškovės tvirtinimai, kad atsakovė nepaisant sutarties nuostatų, nepagrįstai reikalauja ieškovę sumokėti papildomas paslaugas, kurios nebuvo numatytos nei Sutartyje, nei užsakytos atskirais ieškovės pavedimais, teismo vertinimu, savaime neužkerta kelio, vykdant sutartį, šalims papildomai žodžiu susitarti dėl papildomo apmokėjimo už įrangos, sandėliavimo aikštelės nuomą ir kt.) ir akivaizdu, kad tokią galimybę numatė Sutarties 8.1. punktas bei kuriame nėra nurodyta, kad susitarimai dėl papildomų paslaugų teikimo turi būti sudaromi tik atskiru rašytiniu susitarimu. Ieškovė tvirtina, kad atsakovė vienašališkai pakeitė sutarties sąlygas ir  12 PVM sąskaitų - faktūrų nurodė papildomas sąlygas, nors jų (ieškovės ir atsakovės) sudaryta Sutartis nenumatė vienašališko sutarties sąlygų keitimo. Ieškovė laiko, kad jeigu susitarė raštu, tai papildomi susitarimai tik raštu turi būti daromi.  Teismas šiuo atveju pažymi, kad susitarimas dėl konkrečių papildomų paslaugų suteikimo ir jų apmokėjimo nelaikytinas Sutarties sąlygų pakeitimu ar papildymu, kuris turi būti rašytinis, tai patvirtinęs ir Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 9 d. nutartyje Nr. e2A-172-330/2021 (20 punktas). 

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodžiusi, kad Sutarties šalių (ieškovės ir atsakovės) pasirašytame ir patvirtintame skolų suderinimo akte, nėra ginčijamos ir pilnai buvo apmokėtos PVM sąskaitos - faktūros, pateiktos iki 2019-11-18, t. y. ieškovė jas apmokėjo ir jokių pretenzijų nereiškė. Ieškovė gavusi PVM sąskaitas - faktūras dalį jų apmokėjo, nereiškė jokio reikalavimo ar pretenzijų dėl pateiktų sąskaitų turinio ir nurodomų sumų. Ieškovė ieškinyje nurodytas PVM sąskaitas - faktūras įtraukė į apskaitą, padarė PVM mokesčio atskaitymus ir taip gavo naudą, mažindama savo mokestines prievoles valstybei. Atsakovė tvirtina, kad ieškovės nepagrįstos pretenzijos ir vengimas apmokėti vėliau pateiktas sąskaitas atsirado tik dėl susidariusių skolų pareiškus ieškinio reikalavimus ir atsakovei kreipusis į Vilniaus apygardos teismą dėl skolos priteisimo iš ieškovės. Tai iš dalies patvirtinęs ir  ieškovės UAB „Tomena“ vadovas, direktorius A. L., kuris teismo posėdžio metu nurodęs, kad visą laiką bendravo su atsakove, ieškojo sprendimų ir būtų viską išsprendę, jei ne atsakovės kreipimasis į teismą (Vilniaus apygardos teismą).

Pasisakant apie ieškovės argumentus, kad jos darbuotojai, atsakingi už atsiskaitymus su paslaugų teikėjais, apmokėjo atsakovės sąskaitas nepatikrinę Sutartyje numatytos atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų bei ieškovės UAB „Tomena“ vadovas, direktorius A. L. nurodęs, kad jis nepasirašė skolų suderinimo aktų, tai padarė finansininkė. Šiuo aspektu Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 9 d. nutartyje nurodęs, kad <...> „administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonės administracijos vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais, įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą ir būtent jam tenka pareiga kontroliuoti, kaip darbuotojai vykdo savo pareigas ir funkcijas.“ <...> 

Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad ieškovės vadovas nebūtų žinojęs apie skolų suderinimo aktus ar sąskaitas - faktūras, kurie buvo siunčiami ieškovės UAB „Tomena“ elektroninio pašto adresu. Be to, kaip nurodyta skolų suderinimo akte ieškovei (pasirašė ieškovės finansininkė) patvirtinus, jog sutinka su įsiskolinimų informacija 2019-12-31 datai bei nurodžius, jog akto pasirašymo dieną šalys pateikė viena kitai visas sąskaitas pagal visus šalių esamus ir buvusius susitarimus, toks akto pasirašymas taip pat iš esmės atitinka Sutarties 8.6. punkto reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis).

Atsakovės vadovas R. R. tiek bylą nagrinėjant Apygardos teisme (dėl skolos priteisimo iš UAB „Tomena“), teik nagrinėjant šią bylą (dėl įpareigojimo atlikti veiksmus UAB „Tomena“ naudai) nuosekliai aiškino, jog dėl visų papildomų paslaugų buvo sutarta su ieškove ir tik suderinus suteiktų paslaugų apimtį, buvo išrašomos sąskaitos faktūros, kas sudaro pagrindą daryti išvadai, jog šalys žodžiu buvo sudariusios susitarimą, kuris abiejų šalių raštu buvo patvirtintas skolos suderinimo aktu, dėl papildomos įrangos bei aikštelės nuomos apmokėjimo, ir jis atitiko šalių suderintą valią (CK 1.63 straipsnio 1 ir 6 dalys, 1.64 straipsnis). Įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, ieškovė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Vien ieškovės samprotavimai, jog šalys papildomai nebuvo susitarusios dėl apmokėjimo už įrangos nuomą, sandėliavimo aikštelės nuomą bei transporto paslaugas, nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių.

Teismas pasinaudojęs Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis taip pat nustatė, kad ieškovė nesutikdama su priimtu preliminariu teismo sprendimu civ. byloje Nr. e2-2678-934/2020 Vilniaus apygardos teismui pateikė prieštaravimus bei ieškovė remdamasi tomis pačiomis aplinkybėmis ir CK nuostatomis, iškėlė reikalavimus, prašydama sumažinti skolą, t. y. nepripažįstant sąskaitų dalies už papildomas paslaugas. Taigi iš esmės panašius į pastarojo ieškinio reikalavimus dėl sąskaitų koregavimo pašalinant tam tikras paslaugas. Prieštaravimuose ieškovė nesutiko su atsakovės prašoma priteisti skolos suma, o būtent 51 453,14 Eur, nurodydama, kad bendra skolos suma turi būti 27 922,25 Eur. Ieškovė ir prieštaravimuose ta pačiai ginčijo dalį pateiktų PVM sąskaitų - faktūrų, kuriose yra įtrauktos sumos už atskirai išskirtas paslaugas. 

Dar tuomet atsakovė teismui teikdama atsiliepimą į ieškovės prieštaravimus nurodžiusi, kad be kita ko ieškovė įsipareigojo teikti ne mažiau kaip 80 biokuro vagonų per mėnesį (Sutarties 3.1.1 punktas), pateikti krovinį, atitinkantį Krovinių vežimo geležinkeliu transporto taisyklių (ADV/6) II skyriaus reikalavimus (Sutarties 3.1.6 punktas), o mokesčiai už visas Paslaugų tiekėjo suteiktas papildomas paslaugas, krovinių krovimą ypatingomis sąlygomis nustatomai atskiru Paslaugų gavėjo ir paslaugų tiekėjo susitarimu (Sutarties 8.1. punktas) ir kt. Atsiliepimuose buvo nurodyta, kad nors ieškovė ir ginčijo dalį pateiktų PVM sąskaitų - faktūrų, kuriose yra įtrauktos sumos už atskirai išskirtas paslaugas 23 530,89 Eur sumai, tačiau panagrinėjus byloje pateiktas PVM sąskaitas - faktūras akivaizdu, kad atskira eilute yra nurodytos paslaugos pagal sutartį, t. y. biokuro (medienos drožlių) krovos, laikino sandėliavimo ir transportavimo paslaugas. Atskirai yra pažymėtos kitos paslaugos - o būtent transporto priemonių nuoma, kitur - sandėlio aikštelių nuoma. Dėl to darytina išvada, kad šalys suderino, jog už papildomą plotą bus mokama pagal atskiras PVM sąskaitas faktūras (nurodytas ieškinyje). Papildomos paslaugos buvo teikiamos ieškovės užsakymu (suderinant konkliudentiniais veiksmais ir teikiant sąskaitą, abiejų šalių sutarimu). Atsakovė patvirtinusi, kad dažniausiai šių paslaugų poreikis kildavo, ieškovei papildomai pateikiant daugiau nei nurodyta sutartyje prekių, vagonų su biokuru, kurias atsakovė sutikdavo iškrauti ir sandėliuoti. Iš pradžių ieškovės teikiamam biokurui užteko 300 kv. m. sandėliavimo aikštelės, o kai vėlesniais susitarimais sandėliavimo plotas išaugdavo iki 2000 - 4000 kv. m. ploto, tuomet atsakovė sudarinėjo papildomas aikštelių ploto nuomos sutartis su AB „Lietuvos geležinkeliai“.

Byloje pateiktu įgaliojimu patvirtinama, kad UAB „Tomena“ direktorius A. L. įgaliojo MB „Rimtautas“ atstovauti jo įmonę visose valstybinėse ir privačiose įstaigose bei organizacijose, sprendžiant bet kokius su UAB „Tomena“ susijusius klausimus, t. y. pasirašyti sutartis ir atlikti visus kitus veiksmus, reikalingus tinkamam įmonės atstovavimui ir pan. 2019 m. birželio 25 d. ir 2019 spalio 14 d. paslaugų teikimo sutartimis, sudarytomis tarp AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir MB „Rimtautas“ dėl daiktų laikymo paslaugos, patvirtinama, kad atsakovė MB „Rimtautas“ patyrė papildomų išlaidų, vykdydama ieškovės užsakymus. Be to, ieškovės teiginių prieštaringumą, kad šalys neva nebuvo susitarusios dėl papildomų paslaugų, taip pat patvirtina ir faktas, kad jos buvo sudariusios ne vieną skolų suderinimo aktą, ieškovė jų neginčijo, su aktuose nurodytais įsiskolinimais sutiko ir skolos neneigė. Ieškovė pasirašė skolų suderinimo aktus nereikšdama prieštaravimų ir pretenzijų dėl juose nurodytų duomenų teisingumo ir pagrįstumo.

Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, o būtent į tai, kad atsakovo išrašytose sąskaitose buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytos (frontalinio krautuvo nuomą, teleskopinio krautuvo nuomą, vikšrinio buldozerio nuomą, sandėliavimo aikštelės nuomą, ekskavatoriaus JCB nuomą, ratinio krautuvo HITACHI ZW310 nuomą ir transporto paslaugas) paslaugos, mokėtinos sumos, dėl kurių ieškovė nereiškė pretenzijų, jas priėmė, dalį jų apmokėjo bei pasirašydama skolų suderinimo aktą patvirtino, kad sutinka su jame nurodytu įsiskolinimu 2019-12-31 datai, bei atsakovo vadovo nuoseklūs paaiškinimai Vilniaus apygardos teisme bei nagrinėjant šią bylą, jog dėl visų papildomų paslaugų buvo sutarta su ieškove ir tik suderinus suteiktų paslaugų apimtį, buvo išrašomos sąskaitos faktūros (CPK 186 straipsnis), sudaro pagrindą daryti išvadai, jog šalys žodžiu buvo sudariusios susitarimą, kuris abiejų šalių raštu buvo patvirtintas skolos suderinimo aktu, dėl papildomos įrangos bei aikštelės nuomos apmokėjimo, ir jis atitiko šalių suderintą valią (CK 1.63 straipsnio 1 ir 6 dalys, 1.64 straipsnis). Įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, ieškovė nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad  Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal UAB ,,Tomena“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal MB „Rimtautas“ ieškinį UAB „Tomena“ dėl skolos priteisimo, 2021 m. kovo 9 d. nutartyje Nr. e2A-172-330/2021 nurodžiusi, kad <...> „Alytaus apylinkės teisme yra iškelta byla pagal ieškovės UAB ,,Tomena“ (šioje byloje – atsakovės) ieškinį atsakovei MB ,,Rimtautas“ (šioje byloje – ieškovė) dėl įpareigojimo pakoreguoti PVM sąskaitas faktūras, iš jų pašalinant sumas už paslaugas, dėl kurių šalys nebuvo susitarusios (apylinkės teismo Varėnos rūmuose nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-127-547/2021).“ <...> Apeliacinis teismas šioje nutartyje pasisakęs, kad <...> „Kaip matyti iš kitoje byloje pareikšto ieškinio turinio, atsakovė įrodinėja iš esmės tas pačias faktines aplinkybes, kurios nagrinėjamoje byloje buvo jos teikiamų atsikirtimų į ieškovės MB ,,Rimtautas“ ieškinį pagrindas, t. y. atsakovė tvirtina, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja atsiskaityti už paslaugas, dėl kurių šalys nebuvo susitarusios. Jokių naujų aplinkybių ar papildomų argumentų kitoje byloje pareikštame ieškinyje nepateikta. Darytina išvada, kad įrodinėjimo dalykas abiejose civilinės bylose yra iš esmės tapatus – šioje byloje atsakovės pareikštų atsikirtimų pagrindas sudaro kitoje nurodytoje byloje jos pareikšto ieškinio dalyko (reikalavimų) pagrindą.“<...>

Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi iš esmės sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk vs. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl baudos skyrimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnio pagrindu

Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 1–2 dalys).

 Atsakovė savo atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodžiusi, kad ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, klaidina teismą ir savo ieškiniu reiškia panašius reikalavimus (iš esmės dėl to paties dalyko - nesutikimo dėl dalies skolos priteisimo), kurie buvo  nagrinėjami (šiuo metu jau išnagrinėti) kituose teismuose - Vilniaus apygardos teisme bei Lietuvos apeliaciniame teisme. Vilniaus apygardos teismo galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2885-934/2020 iš UAB „Tomena“ priteista skola MB „Rimtautas“ yra pagrįsta ir įrodyta faktinėmis aplinkybėmis, sąskaitomis, skolų suderinimo aktu, t. y. pilnai, visai 51 453, 14 Eur sumai. Ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę pakoreguoti išrašytas sąskaitas - faktūras yra visiškai nepagrįstas. Mano, kad ieškovė teikdama šį ieškinį elgiasi nesąžiningai. Ieškovė, jos atstovas dalyvavo dėl panašaus dalyko (ar jo dalies) kitoje dabar jau išnagrinėtoje civilinėje byloje, ten teikė savo prieštaravimus, kitus procesinius dokumentus, tačiau vis tiek pateikė šį ieškinį su beveik tapačias reikalavimais. Šio ieškinio dalykas panašus, tik kitaip apipavidalintas, t. y. prašoma ne sumažinti skolą nepripažįstant išrašytų sąskaitų dalies, o sąskaitas faktūras pakoreguoti. Toks ieškovės elgesys ir veiksmai yra pertekliniai, neatitinka civilinio proceso greito ir teisingo bylų nagrinėjimo principų ir manytina, kad šis ieškinys pareikštas, siekiant vilkinti priteistos skolos išieškojimą. Dėl nurodytų aplinkybių, atsakovė mano, kad dėl ieškovės procesinių teisių pažeidimų plačiau turėtų pasisakyti teismas.  

Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas).

Teismo vertinimu, atsakovės nurodomos aplinkybės neleidžia daryti išvados dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Aplinkybės, kad ieškovė stengėsi ginčą išspręsti jiems palankiu būdu, ginčijo atsakovės prašomas priteisti sumas, prašė pakoreguoti PVM sąskaitas - faktūras, negali būti pripažintos piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis bei nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė pateikė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį. Nagrinėjamu atveju, nenustatyta, kad ieškovė procesiniuose dokumentuose pateikė melagingą ar sąmoningai klaidinančią informaciją apie faktines bylos aplinkybes, kitaip veikė prieš teisingą bylos išnagrinėjimą. Vien tai, kad atsakovės manymu, ieškovės argumentai yra nepagrįsti, neleidžia daryti išvados, kad ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis pareikšdama šį ieškinį. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pagal kuriuos individualiai vertintina ieškovės elgesio atitiktis piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje, nėra pagrindo pripažinti ieškovę piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškovės ieškinys atmetamas, todėl ieškovė turi pareigą atlyginti byloje susidariusias bylinėjimosi išlaidas.

Byloje pateikti duomenys, jog atsakovė turėjo 650,00 Eur išlaidų dėl advokato teisinės pagalbos teikimo, todėl ieškinį atmetus, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovės.

Teismas šioje byloje turėjo 3,52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovės valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2020-01-22, Nr. 970)). 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovės ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomena“, juridinio asmens kodas 302582730, atsakovei mažajai bendrijai „Rimtautas“, juridinio asmens kodas 305189013, 650,00 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Teisėja                                                              Silvana Girdenienė