Civilinė byla Nr. e2VP-18072-997/2022
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. rugsėjo 8 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Skaistė Zabielskienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys P. B. (skolininkas), S. B., antstolis Valdas Zubinas.
Teismas
nustatė:
pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti, kad skolininkui P. B. (toliau – ir skolininkas) bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine S. B. priklauso ½ sutuoktinės S. B. gaunamų nuolatinių išmokų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus.
Suinteresuoti asmenys – P. B. (skolininkas), S. B., antstolis Valdas Zubinas – teismo nustatytu terminu atsiliepimų į pareiškėjos prašymą nepateikė, procesiniai dokumentai P. B. (skolininkui) ir S. B. įteikti tinkamai jiems asmeniškai pasirašius, antstoliui – per EPP (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalis, 1751 straipsnio 9 dalis).
Antstolis Valdas Zubinas (toliau – ir antstolis) 2022 m. rugpjūčio 16 d. pateikė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis CPK 153 straipsnio 2 dalimi ir 593 straipsnio 3 dalimi, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, šalims nedalyvaujant. Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta 2022 m. rugpjūčio 25 d. specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt. (CPK 133 straipsnio 3 dalis).
Teismas
konstatuoja:
prašymas tenkinamas.
Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, jog antstolio Valdo Zubino kontoroje pareiškėjos naudai yra vykdomas išieškojimas:
(1) pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. balandžio 9 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08) 467-11354 dėl 61175,90 Eur skolos išieškojimo (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini));
(2) pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. lapkričio 9 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08) 467-64419 dėl 37400,10 Eur skolos išieškojimo (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini));
(3) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-3959-1097/2021 dėl 7,06 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų išieškojimo (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)).
Antstolis nustatė, kad skolininkas nuo (duomenys neskelbtini) yra susituokęs su S. B., todėl 2022 m. birželio 16 d. patvarkymu Nr. S-22-137-14715 areštavo skolininko sutuoktinei S. B. priklausantį turtą – pinigines išmokas, gaunamas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto, ir pasiūlė skolininkui bei jo sutuoktinei per dvidešimt dienų nuo minimo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Byloje duomenų, kad skolininkas tokį sutikimą pateikė, nėra, tad antstolis 2022 m. liepos 8 d. siūlymu pasiūlė pareiškėjai, vadovaujantis CPK 677 straipsniu, kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
Vykdant išieškojimą iš skolininko fizinio asmens, išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnyje įtvirtinta sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpcija. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis).
CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Išieškotojo reikalavimu teismas nutartimi nustato skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje (CPK 667 straipsnio 2, 4 dalys). Taip pat vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį, esančią jungtinėje nuosavybėje.
Byloje nustatyta, kad skolininkas P. B. yra sudaręs santuoką su S. B. Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Gyventojų registro tarnybos duomenimis, P. B. ir S. B. santuoka sudaryta 1992 m. rugpjūčio 4 d., duomenų apie jų santuokos nutraukimą byloje nėra, faktinės aplinkybės apie santuokos sudarymą nepaneigė ir patys sutuoktiniai (suinteresuoti asmenys P. B. ir S. B.). Vedybų sutarčių registro duomenų, kad skolininkas su sutuoktine yra sudarę turto pasidalijimo sutartį ar vedybų sutartį, nenustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Pagal bendrąją taisyklę asmeninės turtinės prievolės išieškomos iš asmeninio sutuoktinio turto, o sutuoktinių bendrosios turtinės prievolės – iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis). Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad iš bendro sutuoktinių turto asmeninės prievolės vykdomos tik ta apimtimi, kuri atitinka tuo tikslu nustatytą sutuoktinio dalį bendrame turte, taip apsaugant kito sutuoktinio turtinius interesus.
CK 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe, t. y. bendroji sutuoktinių nuosavybė yra turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Vadovaujantis šia norma, po santuokos sudarymo skolininko P. B. sutuoktinės S. B. gaunamos valstybinio socialinio draudimo išmokos pripažintinos skolininko ir jo sutuoktinės bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalis).
CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį. Byloje nėra ginčijama įstatymo nustatyta prezumpcija dėl sutuoktinių bendro turto dalių, nei skolininkas, nei jo sutuoktinė teismui nepateikė duomenų, pagrindžiančių būtinybę nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Taip pat teismui nėra pateikta duomenų, kad į gaunamas valstybinio socialinio draudimo pajamas negalima nukreipti išieškojimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo tenkinamas ir nustatoma, jog skolininkui P. B. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine S. B. priklauso ½ sutuoktinės S. B. gaunamų nuolatinių išmokų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto (CPK 667 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 ir 667 straipsniais,
nutaria:
tenkinti pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo.
Nustatyti, kad P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ (viena antroji) sutuoktinės S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamų nuolatinių išmokų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti visiems dalyvaujantiems byloje asmenims.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Skaistė Zabielskienė