Baudžiamoji byla Nr. 1A-355-768/2015

                                                                                        Proceso Nr. 1-50-1-00175-2014-7

              Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 15 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Donato Jatužio, teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Algirdo Gapučio,

sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,

dalyvaujant prokurorei Gailutei Vilkienei,

gynėjui advokatui Artūrui Balčiūnui,

nukentėjusiųjų atstovui advokatui Česlovui Petroniui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. gynėjo advokato Artūro Balčiūno apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu 4 metams, šios bausmės vykdymą atidedant 2 metams ir įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 (septynioms) paroms. Taip pat nuteistajam A. G. buvo paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas,

nustatė:

A. G. nubaustas už tai, kad jis 2014 m. balandžio 25 d. apie 21.05 val. Panevėžyje, Parko gatvėje, ties namu Nr. 27, vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 37, 135 punktų reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu partrenkė jam iš kairės pusės į nereguliuojamą pėsčiųjų perėją dviračiu įvažiavusį dviratininką O. S., kuris 21.15 val. vežamas į VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ greitosios medicinos pagalbos automobilyje mirė nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų.

Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir sušvelninti nuteistajam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Jis cituoja BK 281 straipsnio 1 dalį, skundžiamą nuosprendį ir teigia, kad dviratininko O. S. veiksmai techniniu požiūriu, tikėtina, turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu. Be to, apylinkės teismas neatsižvelgė į nuteistojo pagalbą atliekant ikiteisminį tyrimą, į tai, kad pastarasis pripažino visas faktines aplinkybes ir neneigė savo kaltės. Gynėjo manymu, neįvertinęs visų bylos aplinkybių apylinkės teismas paskyrė nuteistajam per griežtą baudžiamojo poveikio priemonę ir taip atėmė galimybę kiek galima greičiau atlyginti nukentėjusiesiems priteistą žalą, nes vienintelė ir pagrindinė nuteistojo specialybė yra vairuotojas.

Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė ir nukentėjusiųjų atstovas prašė skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo A. G. padarytą nusikalstamą veiką ir paskyrė už ją bausmę. Gynėjas savo skundu iš esmės ginčija tik nuteistajam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, todėl skundą nagrinėjantis teismas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies prasme, skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina.

BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. padėti sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti galimybę nuteistiems asmenims tai daryti, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir kt. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriamas kartu su bausme. BK 68 straipsnis suteikia teisę teismui uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones ir kt.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ankstesnis asmens administracinis baustumas už KET pažeidimus gali būti pripažintas svarbia aplinkybe, sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-135/2008).

Taigi, sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones ir kt.) – taikymo pagrįstumą būtina, kad asmuo nusikalstamą veiką būtų padaręs naudodamasis šia teise. Ne mažiau svarbu yra įvertinti, ar nusikalstama veika buvo padaryta atsitiktinai, ar piktnaudžiaujant šia teise.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis A. G. nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį, t. y. naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemones. Laikotarpiu nuo 2003 m. liepos 27 d. iki nusikalstamos veikos padarymo nuteistajam A. G. buvo paskirtos 9 administracinės nuobaudos už KET pažeidimus, padarytus vairuojant transporto priemones. Iš jų 2 nuobaudos už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu, 1 už eismo įvykio sukėlimą vairuojant transporto priemonę ir 1 už greičio viršijimą. Pagal byloje esančius duomenis 2 nuobaudos galiojo nusikaltimo padarymo metu (1 t., 183–189 b. l.). Nežiūrint to, nuteistasis A. G. vėl pažeidė KET reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį, kurio pasekmės yra nepalyginamai sunkesnės, lyginant jas su anksčiau padarytų pažeidimų pasekmėmis – eismo įvykio metu žuvo jaunas žmogus. Po šios nusikalstamos veikos nuteistasis A. G. dar dukart pažeidė KET, už ką jam buvo paskirtos administracinės nuobaudos (1 t., 183–189 b. l.). Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis A. G. yra linkęs pažeidinėti KET ir kitų teisės aktų reikalavimus, aptariamą nusikaltimą jis padarė piktnaudžiaudamas specialia teise – teise vairuoti transporto priemones ir šis nusikaltimas yra logiška ankstesnio nuteistojo elgesio pasekmė. Tai taip pat neabejotinai byloja apie nuteistojo A. G. didesnį pavojingumą visuomenei naudojantis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl tinkamai įvertinęs šias aplinkybes bei nuteistojo asmenybę, apylinkės teismas teisingai ir pagrįstai uždraudė nuteistajam A. G. naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) 2 metams.

Gynėjas savo skunde teigia, kad nuteistasis A. G. pripažino įvykio aplinkybes, padėjo ikiteisminiam tyrimui ir neneigė savo kaltės. Tačiau šias aplinkybes, kartu su kitomis aplinkybėmis (rizikingu žuvusio dviratininko elgesiu), apylinkės teismas jau įvertino – apylinkės teismas pripažino šias aplinkybes nuteistojo A. G. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir atsižvelgė į jas individualizuodamas nuteistojo atsakomybę. Vertinti šias aplinkybes pakartotinai apeliacinės instancijos teisme ir dar labiau sušvelninti nuteistojo teisinę padėtį pagrindo nėra.

Gynėjas taip pat teigia, kad nuteistasis dirba vairuotoju, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimas eliminuoja nuteistojo galimybę kiek galima greičiau atlyginti nukentėjusiesiems priteistą žalą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad po eismo įvykio A. G. įsidarbino vairuotoju-ekspeditoriumi (2 t., 182, 184 b. l.). Tačiau negalima nekreipti dėmesio į tai, kad byloje nėra duomenų apie nuteistojo A. G. darbinę veiklą eismo įvykio metu, o pateikta darbo sutartis buvo sudaryta jau po eismo įvykio ir nuteistajam A. G. numanant, kad jam gali būti uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Kaip matyti, tai nesukliudė jam susirasti darbą, todėl nagrinėjamu atveju draudimas naudotis vairavimo teise nereiškia atėmimo nuteistajam A. G. teisės dirbti atitinkamą darbą ar užsiimti atitinkama veikla, kas, vadovaujantis bendraisiais teisės principais, būtų negalima. Ir galiausiai, baudžiamasis įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant baudžiamojo poveikio priemones, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo paties įvykdytu nusikaltimu. Bet kurios įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes kaltininkui ir vien tai, kad tokios pasekmės kils, negali būti vertinama kaip pagrindas iš viso netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės arba ją švelninti.

Įvertinusi visas aukščiau aptartas aplinkybes ir byloje esančius duomenis teisėjų kolegija konstatuoja, jog skirdamas A. G. baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos trukmę apylinkės teismas iš esmės atsižvelgė į visas nustatytas faktines, taip pat ir į gynėjo skunde nurodytas aplinkybes, jas įvertino tinkamai ir teisingai uždraudė nuteistajam A. G. naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) 2 metams. Gynėjo skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismo argumentų, su kuriais sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl keisti skundžiamą nuosprendį ir sušvelninti nuteistajam A. G. skirtą baudžiamojo poveikio priemonę nėra jokio pagrindo.

Pažymėtina, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje.

Nukentėjusysis Ž. S. pateikė pinigų priėmimo kvitą Nr. 802737, patvirtinantį, kad už atstovavimą sumokėjo 300 Eur advokatui Česlovui Petroniui. Baudžiamojo proceso įstatymas bei CK 6.249 – 6.251, 6.263 straipsniai grindžiami visiško žalos (nuostolių) atlyginimo principu, ypatingai tuomet, kai žala (nuostoliai) padaryti nusikalstama veika. Sprendžiant nukentėjusiojo turėtų jo pasamdyto advokato teisinei pagalbai apmokėti išlaidų atlyginimo (priteisimo iš nuteistojo) klausimą, kolegija atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, faktinį ir teisinį sudėtingumą, pačios bylos sudėtingumą ir apimtį, teisinės pagalbos teikimo trukmę ir advokato veiksmų kiekį bei mastą ir daro išvadą, kad Ž. S. už teisinę pagalbą sumokėtas honoraras advokatui atitinka protingumo, teisingumo kriterijų, todėl priteistinas iš nuteistojo A. G..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. G. gynėjo advokato Artūro Balčiūno apeliacinį skundą.

   Iš nuteistojo A. G. priteisti nukentėjusiajam 300 Eur proceso išlaidų už advokato paslaugas apeliaciniame procese.

Kolegijos pirmininkas               Donatas Jatužis

Teisėjai               Bronė Vidzėnienė

                                                                              Algirdas Gaputis