Civilinė byla Nr. 2YT-3228-319/2019
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01009-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.3.2.; 3.2.7.1.; 3.4.5.11.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. gegužės 16 d.
Alytus
n u s t a t ė :
Pareiškėja G. K. pateikė skundą dėl antstolės Angelės Kvaraciejienės procesinių veiksmų, kuriuo prašo panaikinti 2019 m. kovo 6 d. Patvarkymą Nr. S-19-133-6277 atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nurodė, kad antstolei atsisakius vykdyti vykdomąjį dokumentą, buvo pažeista prigimtinė pareiškėjos sūnaus G. G. teisė bendrauti su motina pareiškėja G. K..
Antstolė Angelė Kvaraciejienė 2019 m. balandžio 18 d. Patvarkymu Nr. S-19006991 atsisakė skundą tenkinti. Nurodė, kad pareiškėja pateikė vykdyti vykdomąjį raštą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, kuris yra savaime besirealizuojantis, sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, nėra priverstinai vykdytinas dokumentas.
Pareiškėja G. K. pateikė atsiliepimą į antstolės 2019 m. balandžio 18 d. Patvarkymą Nr. S-19006991. Atsiliepime pareiškėja prašo įpareigoti suinteresuotą asmenį G. G. vykdyti civilinės bylos Nr. 2-222-179/2017 teismo sprendimą – parvežti mažametį sūnų G. G. į jo motinos G. K. gyvenamąją vietą Vilties 14-3, Alytuje.
Suinteresuotas asmuo G. G. atsiliepimo į skundą nepateikė.
Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvis Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Skundas tenkinamas.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimu civilinėje byloje N. 2-222-179/2017 nustatyta suinteresuoto asmens G. G. bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. G. tvarka. Šio sprendimo pagrindu 2019 m. vasario 26 d. pareiškėjai G. K. išduotas vykdomasis raštas dėl suinteresuoto asmens G. G. bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. G. tvarkos. Pareiškėja 2019 m. kovo 6 d. vykdomąjį raštą pateikė vykdyti antstolės Angelės Kvaraciejienės kontorai vykdyti. Antstolė 2019 m. kovo 6 d. Patvarkymu Nr. S-19-133-6277 atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.
Pareiškėja skunde nurodo, kad antstolei atsisakius vykdyti vykdomąjį dokumentą, buvo pažeista prigimtinė pareiškėjos sūnaus G. G. teisė bendrauti su motina pareiškėja G. K..
Kaip jau minėta antstolė atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, nes vykdomasis raštas yra savaime besirealizuojantis, sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, nėra priverstinai vykdytinas dokumentas. Teismas nesutinka su šia antstolės nurodyta aplinkybe.
Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584 straipsnis, 586-587 straipsniai). Kaip jau minėta Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 20 d. sprendimu nustatė suinteresuoto asmens G. G., bendravimo su nepilnamečiu sūnumi G. G.. Teismas nustatė, kad:
1. poriniais metais (t. y. 2016, 2018 ir t. t.) sūnus G. G. pirmą pusę kalendorinio mėnesio būna su motina, kitą pusę - su tėčiu tokia tvarka: laikotarpyje nuo kalendorinio mėnesio 1 dienos iki 15 dienos vakaro sūnus G. G. būna su motina, o nuo kalendorinio mėnesio 15 dienos vakaro iki paskutinės kalendorinės mėnesio dienos vakaro - su tėčiu. Sūnų grąžina į jo motinos gyvenamą vietą tėvas G. G. nuo 17 val. iki 19 val. įskaitytinai;
2. neporiniais metais (t. y. 2017, 2019 ir t. t.) sūnus G. G. pirmą pusę kalendorinio mėnesio būna su tėčiu, kitą pusę - su motina tokia tvarka: laikotarpyje nuo kalendorinio mėnesio 1 dienos iki 15 dienos vakaro sūnus G. G. būna su tėčiu, o nuo kalendorinio mėnesio 15 dienos vakaro iki paskutinės kalendorinės mėnesio dienos vakaro - su motina. Sūnų grąžina į jo motinos gyvenamą vietą tėvas G. G. nuo 17 val. iki 19 val. įskaitytinai;
3. poriniais metais sūnus G. G. Šv. Velykas būna su motina, o neporiniais metais - su tėčiu. Per Šv. Velykas sūnų tėtis pasiima iš kito tėvo, su kuriuo sūnus tuo metu yra, gyvenamosios vietos Šv. Velykų išvakarėse (šeštadienį) laikotarpyje nuo 17 val. iki 19 val. ir grąžina per Šv. Velykas (sekmadienį) laikotarpyje nuo 17 val. iki 19 val.;
4. tėtis turi teisę pasimatyti su sūnumi, kai sūnus būna pas motiną, ir kitu šioje sutartyje nenumatytu ir iš anksto sutartu su motina laiku 30 minučių laikotarpiui penkis kartus per šį laikotarpį, jeigu tai netrukdo vaiko interesams ir motinos suplanuotiems vykimo su vaiku renginiams, šventėms ir kt. Ir atvirkščiai, motina turi teisę pasimatyti su sūnumi, kai sūnus būna pas tėtį, ir kitu šioje sutartyje nenumatytu ir iš anksto su tėčiu sutartu laiku 30 minučių laikotarpiui penkis kartus per šį laikotarpį, jeigu tai netrukdo vaiko interesams ir tėčio suplanuotiems vykimo su vaiku renginiams, šventėms ir kt. Tokį pasimatymą su sūnumi tėtis ar motina turi patvirtinti raštu, t. y. raštu nurodyti, kad šia teise konkretų mėnesį pasinaudojo. Nepasinaudojus šia teise ji sekančiam mėnesiui neperkeliama;
5. tiek tėtis, tiek motina, priklausomai su kuriuo vaikas yra, turi teisę bendrauti su vaiku telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis nekliudomai bent kartą į parą;
6. nustatyti, kad motina G. K. neturi teisės be tėčio G. G. išankstinio rašytinio sutikimo, gauto įstatymų nustatyta tvarka, išvežti vaiko už Lietuvos Respublikos ribų. Taip pat nustatyti, kad tėtis G. G. neturi teisės be motinos G. K. išankstinio rašytinio sutikimo, gauto įstatymų nustatyta tvarka, išvežti vaiko už Lietuvos Respublikos ribų.
Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas, kuriuo nustatoma vaikų ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų – teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu įtvirtintas siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas.
Iš minėto sprendimo matyti, kad sprendimu nustatyta bendravimo tvarka, kuri privalo būti vykdoma. Galimai šalims geranoriškai nevykdant teismo sprendimo, ieškovei išduotas vykdomasis raštas (CPK 587 straipsnio 1 punktas). Pažymėtina, kad priešingai nei teigia antstolė, sprendimas yra privalomai vykdytinas ir jo pagrindu išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-222-179/2017, įsiteisėjus Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimui, yra vykdytinas dokumentas, ir yra pagrindas antstoliui vykdomiesiems veiksmams pradėti (CPK 586 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad antstolė be pagrindo atsisakė priimti vykdomąjį raštą vykdyti, todėl teismas sutinka su pareiškėjos nurodyta aplinkybe, jog nepriėmus minėto vykdomojo rašto vykdyti, buvo galimai pažeista nepilnamečio vaiko teisė bendrauti su tėvais.
Pažymėtina, kad CPK LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda teismui spręsti sprendimo neįvykdymo klausimą. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
Teismui konstatavus, jog antstolė netinkamai taikė CPK normas, naikintinas 2019 m. kovo 6 d. Patvarkymas Nr. S-19-133-6277 atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 513 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu 513 straipsniu,
n u t a r i a :
Tenkinti skundą.
Panaikinti antstolės 2019 m. kovo 6 d. Patvarkymą Nr. S-19-133-6277 atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėjas Rimas Švirinas