Administracinė byla Nr. eAS-810-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02564-2020-5

 Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Z. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Z. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas A. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2019 m. lapkričio 4 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-962-15.30 ir 2019 m. lapkričio 4 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-963-15.30 (toliau kartu – ir Privalomieji nurodymai) įvykdymo terminą iki 2021 m. gruodžio 31 d.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. spalio 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. Z. skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas prašo pratęsti terminą Privalomiesiems nurodymams (parengti buto, kurio unikalus Nr. buto, kapitalinio remonto techninį darbo projektą bei bendrąją ir dalinę projekto ekspertizes bei išardyti valstybinėje žemėje įrengtus malkinės pamatus ir sutvarkyti statybvietę), priimtiems vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir TPSVPĮ) 11 straipsnio 6 dalimi, nurodė, kad TPSVPĮ 11 straipsnyje nėra numatyta asmens teisė kreiptis į teismą dėl nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui.

Teismas pažymėjo, kad vertinant TPSVPĮ 11 straipsnio 6 ir 8 dalių nuostatas, matyti, kad privalomajame nurodyme, surašytame statybos patikrinimo metu nustačius teisės aktų pažeidimus, nustatytas ne ilgesnis nei šešių mėnesių terminas gali būti pratęstas tik pačios Inspekcijos ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir gali būti pratęstas tik vieną kartą.

Teismas konstatavo, kad TPSVPĮ 14 straipsnio 4 dalies (kuria remiasi pareiškėjas), kurioje numatyta asmenims teisė dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui kreiptis į teismą, taikymas galimas, kai privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus surašytas TPSVPĮ 11 straipsnio 11 dalies pagrindu, t. y. kai nustatyta savavališka statyba, tačiau nagrinėjamu atveju Privalomieji nurodymai priimti vadovaujantis TPSVPĮ 11 straipsnio 6 dalies nuostatomis, todėl teismas padarė išvadą, kad kilusio ginčo atveju TPSVPĮ 14 straipsnio 4 dalies nuostatos netaikytinos ir šiuo pagrindu privalomojo nurodymo įvykdymo terminas šių nuostatų pagrindu negali būti pratęstas.

Atsižvelgdamas į minėtą teisinį reglamentavimą bei aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo prašymą konstatavęs, kad prašymo dėl Privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo nagrinėjimas nėra priskirtas nagrinėti teisme ABTĮ nustatyta tvarka.

III.

Pareiškėjas A. Z. atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo A. Z. prašymą dėl Privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo priimti ir perduoti nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai taikė TPSVPĮ 11 straipsnio nuostatas, ir pažymi, jog pagal šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalį, tais atvejais, kai privalomasis nurodymas per nurodytą terminą (ir jo pratęsimą) neįvykdomas, įvykdomas dalinai arba netinkamai, Inspekcija perduoda privalomąjį nurodymą priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Iš paminėtos nuostatos pareiškėjas sprendžia, kad teismo kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl privalomųjų nurodymų, surašytų TPSVPĮ 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, įvykdymo termino pratęsimo.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismas nukrypo nuo teismų praktikos sprendžiant analogiško pobūdžio bylas, bei pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių, Klaipėdos, Kauno rūmai, spręsdami analogiškas bylas (dėl privalomojo nurodymo, surašyto TPSVPĮ 11 str. 6 d. pagrindu, įvykdymo termino pratęsimo), yra priėmę sprendimus pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Pareiškėjas pažymi, kad kaip vieną iš argumentų Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. vasario 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-525-554/2020 nurodė, jog tokia teisė nėra labai aiškiai išreikšta TPSVPĮ, tačiau visos abejonės ir neaiškumai turi būti vertinami suinteresuoto asmens, kurio atžvilgiu priimtas privalomasis nurodymas, naudai.

Pareiškėjo teigimu, yra būtina keisti teismo nutartyje nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, kadangi ji yra ydinga ir neatitinka šiuo metu šalyje esančios padėties dėl Covid-19 viruso pandemijos, dėl kurios buvo apribotas patekimas į valstybines ir privačias įstaigas, ir tai turėjo įtakos Privalomųjų nurodymų įvykdymui per nustatytą terminą.

Pareiškėjas nurodo, kad Covid-19 viruso pandemija ir šalyje paskelbtas karantinas lėmė tai, jog pareiškėjas nespėjo įvykdyti Privalomųjų nurodymų per Inspekcijos pratęstą terminą, kadangi karantino metu buvo itin sudėtinga susirasti architektą bei atvykti pas jį į konsultacijas, surasti matininką, kuris parengtų žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir atliktų suformuoto žemės sklypo kadastrinius matavimus. Taip pat buvo sudėtinga patekti ir į valstybines institucijas dėl valstybinio žemės sklypo suformavimo ir įsigijimo iš valstybės, todėl ir buto kapitalinio remonto techninio darbo projekto rengimas ir valstybinio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūros, t. y. darbai, kurie yra būtini vykdant Privalomuosius nurodymus, užtruko ilgiau, nei planuota, pažeidžiant Inspekcijos nustatytus Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus.

Pareiškėjas nurodo nesuprantantis, kodėl sunkesnį pažeidimą padaręs asmuo (savavališkai pastatęs statinį) turi teisę teismine tvarka prasitęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau lengvesnį pažeidimą padaręs asmuo (padaręs tik teisės aktų ar statinio projekto sprendinių pažeidimus) – ne. Pareiškėjo vertinimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl TPSVPĮ 11 straipsnio 6 dalies taikymo turėtų būti keičiama atsižvelgiant ir į visą pasaulį užklupusią Covid-19 viruso pandemiją, taikytą karantiną. Pareiškėjo nuomone, neturint galimybės teisme prasitęsti privalomųjų nurodymų, surašytų TPSVPĮ 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, įvykdymo terminų, yra pažeidžiamos asmenų konstitucinės teisės kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. Z. skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p. ), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad TPSVPĮ 11 straipsnyje nėra numatyta asmens teisė kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, remdamasis tuo, kad prašymo dėl Privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo nagrinėjimas nėra priskirtas nagrinėti teisme ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad nors TPSVPĮ 11 straipsnyje nėra numatyta asmens teisė kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui, tačiau šis terminas galėtų būti pratęsiamas teismo, atsižvelgiant į Covid-19 pandemiją bei dėl to atsiradusius sunkumus derinant įvairius projektus, taip pat į TPSVPĮ 11 straipsnio 9 dalies nuostatas, teismų praktiką.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad TPSVPĮ 11 straipsnio 8 dalyje aiškiai įtvirtinta, jog privalomojo nurodymo, surašyto TPSVPĮ 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, įvykdymo termino pratęsimas yra priskirtas Inspekcijos, t. y. viešojo administravimo subjekto, o ne administracinio teismo kompetencijai (žr., pvz., 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-802-442/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1518-602/2020).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Privalomieji nurodymai priimti vadovaujantis TPSVPĮ 11 straipsnio 6 dalies nuostatomis, todėl pažeidimo pašalinimas turi būti atliekamas TPSVPĮ 11 straipsnyje nustatyta tvarka, kuriame nenustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui. Šiuo atveju tai nėra savavališka statyba ir negalima taikyti TPSVPĮ 14 straipsnio 4 dalies nuostatų, numatančių galimybę kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo terminio pratęsimo ilgesniam laikotarpiui.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė TPSVPĮ 11 straipsnio 6 ir 8 dalių bei 14 straipsnio 4 dalies nuostatas, todėl pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo prašymo dėl Privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo nagrinėjimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad iš TPSVPĮ 11 straipsnio 9 dalies nuostatų, numatančių privalomųjų nurodymų perdavimą priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, sprendžia, kad teismo kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl privalomųjų nurodymų, surašytų TPSVPĮ 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, įvykdymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo pareiškėjo argumentu.

Pagal TPSVPĮ 11 straipsnio 9 dalį, jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą šio straipsnio 6 dalyje nurodyto nurodymo neįvykdo, įvykdo iš dalies ar netinkamai, Inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo.

Vadovaujantis minėta TPSVPĮ nuostata, matyti, kad privalomasis nurodymas, kuris tinkamai per numatytą terminą yra neįvykdytas, priverstinai gali būti įgyvendintas tik perdavus jį antstoliui. Tais atvejais, kai dėl privalomojo nurodymo teisėtumo yra kilęs ginčas, kuris yra sprendžiamas iškėlus bylą teisme, privalomasis nurodymas antstoliui gali būti perduotas tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo, kuriuo privalomasis nurodymas pripažintas teisėtu ir pagrįstu arba po teismo, nagrinėjančio privalomojo nurodymo teisėtumo bylą, nustatytų papildomų privalomojo nurodymo įvykdymo terminų, jei tokie terminai iki teismo sprendimo priėmimo jau būtų pasibaigę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-645-822/2018; 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-836-492/2017).

Taigi, sistemiškai aiškinant TPSVPĮ 11 straipsnio 8 ir 9 dalių nuostatas, bei atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, darytina išvada, kad teismo kompetencijai yra priskirta spręsti klausimus dėl privalomųjų nurodymų, surašytų TPSVPĮ 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, įvykdymo termino pratęsimo tik tokiu atveju, jei teisme yra ginčijamas privalomojo nurodymo teisėtumas, arba jei yra ginčijamas Inspekcijos sprendimas nepratęsti privalomojo nurodymo vykdymo termino.

Pažymėtina, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 15 str. 1 d.). Taigi pareiškėjo nurodyti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2017 m. balandžio 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1105-644/2017; Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3-40-362/2019 ir 2019 m. kovo 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2233-362/2019; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-964-208/2019 ir 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-4242-541/2019 bei Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-8693-386/2019 nėra teisiškai reikšmingi šios nagrinėjamos bylos atžvilgiu.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo prašymą keisti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką dėl TPSVPĮ 11 straipsnio 6 dalies taikymo atsižvelgiant į tai, jog sunkesnį pažeidimą (savavališkos statybos atveju) padaręs asmuo turi teisę pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą teismine tvarka, tačiau lengvesnį pažeidimą (pvz., pažeidus statinio projektą ar nesilaikius tesiės aktų reikalavimų) padarę asmenys tokios teisės neturi, pažymi, jog vykdydamas teisingumą teismas privalo vadovautis įstatymais ir negali prisiimti įstatymų leidėjo funkcijų bei, nesant tam tikro teisinio reguliavimo, sukurti naujų teisės normų ir pritaikyti jas konkrečiam atvejui. ABTĮ 4 straipsnio 7 dalis įpareigoja teismą, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, taikyti įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jeigu tokio nėra – vadovautis bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Šiuo atveju prašymų dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nagrinėjimo tvarka yra reglamentuota TPSVPĮ 11 straipsnio 8 dalyje (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2578 redakcija), todėl teismas negali taikyti teisės analogijos bei tuo pagrindu formuoti naujos teisės taikymo praktikos.

Pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo keisti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką dėl TPSVPĮ 11 straipsnio 6 dalies taikymo, atsižvelgiant į Covid-19 ligos pandemiją, ir dėl to įvestą ekstremaliąją padėtį, kuri apribojo privačių ir valstybinių įstaigų darbą, bei lėmė tai, jog pareiškėjas negalėjo laiku įvykdyti Privalomųjų nurodymų, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės galėtų būti vertinamos sprendžiant klausimą dėl Privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo, tačiau, teismui nenagrinėjant bylų dėl Privalomųjų nurodymų, duotų vadovaujantis TPSVPĮ 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip pagrindas keisti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką dėl minėtos teisės normos taikymo.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė teisės normas. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Dėl išdėstytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo A. Z.atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.