Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [Ik-3217-561-2011].doc
Bylos nr.: Ik-3217-561/2011
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

                                                                                       Administracinė byla Nr. I-3217-561/2011

                                                                                              Proceso Nr. 3-61-3-01410-2011-3

                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija 14.3.2;74

(S)

 

                                                                            

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

                                                                     

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Mefodijos Povilaitienės, sekretoriaujant Daliai Švilpienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei Evai Jankovskai, atsakovės atstovei Aldonai Majienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. L. (M. L.) skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo J. K. (J. K.)) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

           nustatė:

 

pareiškėjas M. L. su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) Miesto plėtros departamento 2011-06-07 sprendimą Nr. A51-19140-(2.15.1.21-MP 2) (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Administraciją perleisti žemės sklypo Nr. 1 prie (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas), detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas bei sudaryti sutartį pagal pateiktą 2009-02-18 prašymą ir įpareigoti išduoti teritorijos detaliojo planavimo sąlygas pagal prie skundo pridedamą priedą Nr. 1 „Sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) padalinimo schema“ (toliau – Priedas Nr. 1).

Skunde M. L. paaiškino, kad jis yra Sklypo bendrasavininkas, jam priklauso (duomenys neskelbtini) Sklypo dalis, o (duomenys neskelbtini) Sklypo dalis priklauso J. K. 2009-02-18 kartu su kitu bendrasavininku pateikė prašymą perduoti detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas ir sudaryti sutartį (toliau – Prašymas). Nesulaukęs oficialaus raštiško atsakymo, 2011-05-26 Administracijai pateikė prašymą informuoti jį apie savivaldybės priimtą sprendimą dėl jo 2009-02-18 prašymo. 2011-06-10 gavo Administracijos Sprendimą, kuriame nurodyta, jog, vadovaujantis Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniais, Sklypas patenka į zoną „ekstensyviam naudojimui įrengiami želdynai“, kurioje nenumatomas naujų urbanistinių vienetų kūrimas, teritorija neurbanizuojama. Atsižvelgiant į tai, nepritarta Sklypo detaliojo plano organizatoriaus teisių perleidimui ir sutarties sudarymui.

              Pareiškėjas M. L. su Sprendimu nesutinka, mano, kad toks Sprendimas yra nepagrįstas ir pažeidžia jo teisėtus interesus. Mano, kad, atsisakydama tenkinti Prašymą, kuriame pareiškėjas buvo nurodęs tokius detaliojo planavimo tikslus, kaip Sklypo naudojimo būdo bei pobūdžio nustatymas, statybos reglamento nustatymas, sklypo dalinimas, Administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 635 patvirtinto Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 13 punktu, turėjo aiškiai motyvuoti savo atsakymą ir jame nurodyti, kokiems teisės aktams ar bendrųjų ir specialiųjų planų sprendiniams šis Prašymas prieštarauja. M. L. laikosi pozicijos, jog, būdamas Sklypo savininkas, jis turi teisę valdyti jam priklausančią žemės sklypo dalį ir ja naudotis, nepažeisdamas kitų asmenų teisėtų interesų. Kadangi Sklypui nėra parengtas detalusis planas, jam, kaip šio Sklypo bendrasavininkui, kartu su kitu bendrasavininku, turi būti suteikta galimybė tokį planą parengti, nepaisant to, kad Sklypas patenka į zoną „ekstensyviam naudojimui įrengiami želdynai“, taip pat turint omenyje ir Vilniaus miesto bendrojo plano paklaidą.

              Pareiškėjas M. L. nurodė, jog dėl esamos situacijos įvertinimo kreipėsi į UAB „Statybos ir teritorijų planavimo tyrimų ekspertų biuras“, kuri atliko teisinį ir urbanistinį ekspertinį nagrinėjimą ir padarė išvadą. Ekspertai, atsakydami į jiems pateiktus klausimus, padarė išvadas, kad: Sklypui specialiosios naudojimo sąlygos – Vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos – nustatytos nepagrįstai; Sklypas į saugomas teritorijas nepatenka; Sklypo savininkų prašyme nurodyti tikslai neprieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams bei bendrųjų ir specialiųjų planų sprendiniams, todėl Administracija nepagrįstai nepritarė dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo; vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. (toliau – Bendrasis planas) pagrindinio brėžinio tekstinių reglamentų punktų 9 ir 10 nuostatomis, šio  Bendrojo plano sprendinių grafinė išraiška mastelyje 1:250 000 negali būti pagrindu Sklypo ploto priskyrimui konkrečiai funkcinei zonai, o rengiant žemesnio lygmens planavimo dokumentus, riba tarp nustatytų funkcinių zonų – ekstensyviam naudojimui įrengiami želdynai  ir mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorijos – prie Sklypo gali būti tikslinama pagal specifinius teritorijos požymius, kaip parodyta Priede Nr. 2 „Bendrojo plano iki 2015 m. pagrindinio brėžinio funkcinių zonų prie sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) detalizavimo schema M1:25 000 (toliau – Priedas Nr. 2) ir Priede Nr. 3 ant ortofoto pagrindo; pagal Bendrojo plano sprendinius ir pateiktus nagrinėjimui dokumentus, padalinti Sklypą pagal pateiktus projektinius pasiūlymus Priede Nr. 1, teisinių kliūčių nėra. M. L. teigimu, šios ekspertų išvados įrodo, kad Administracijos atsisakymas perleisti jam detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas ir sudaryti sutartį yra nepagrįstas.

              Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo M. L. atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Papildomai akcentavo, kad byloje pateikti planai patvirtina, jog prie Sklypo teritorijos jokių privažiavimų nėra, Sklypas apsuptas gyvenamaisiais namais, jokių parkų ar skverų nėra, todėl teiginys, kad ginčo teritorija skirta visuomenės poreikiams, nepagrįstas. Pabrėžė, kad Bendrajame plane žemės, kurioje yra Sklypas, paskirtis – kita, todėl atsakovė turi perduoti detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas ir sudaryti sutartį bei išduoti sąlygas. Į atsakovės atstovės argumentus dėl termino skundui paduoti pareiškėjo atstovė atsakė, kad apie Sprendimo priėmimą sužinojo tik 2011-06-10, o skundą teismui pateikė 2011-06-14, todėl 30 dienų terminas nėra praleistas.

              Atsakovė Administracija atsiliepime į pareiškėjo M. L. skundą su skundu nesutiko ir prašė bylą dalyje dėl Sprendimo panaikinimo nutraukti, kitoje dalyje skundą prašė atmesti, o teismui netenkinus prašymo nutraukti bylą ir nusprendus nagrinėti bylą iš esmės – atmesti pareiškėjo M. L. skundą kaip nepagrįstą.

              Administracija, vadovaudamasi įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų nuostatomis, daro išvadą, jog jeigu žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimas galimas tik perduodant šias teises jiems visiems. Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo – pažymėjimo (2008-08-07 Nr. (duomenys neskelbtini)) apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre matyti, kad Sklypas nuosavybės teise priklauso pareiškėjui M. L. ((duomenys neskelbtini) dalys) ir trečiajam suiteresuotam asmeniui J. K. ((duomenys neskelbtini) dalys). Prašymą Administracijos direktoriui M. L. pateikė kartu su kitu bendrasavininku J. K., tačiau patikslintą skundą dėl atsisakymo perduoti detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas teikia tik vienas M. L.. Kadangi Sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso J. K. ir M. L., atsakovė mano, kad M. L., šiuo atveju, neturi subjektinės teisės kreiptis į teismą vienas, todėl vien dėl šių aplinkybių skundas yra atmestinas.

              Atsakovės įsitikinimu, M. L. praleido terminą skundui dėl reikalavimo panaikinti Sprendimą pateikti, nes Sprendimą gavo 2011-06-10, o patikslintą skundą su reikalavimu panaikinti Sprendimą teismui pateikė tik 2011-10-17. M. L. prašo teismo atnaujinti terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, tačiau nenurodo jokių objektyvių priežasčių, kurios sutrukdė jam skundą pateikti nustatytu terminu. Taigi, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 str. 1 dalyje nustatytus terminus, Administracija mano, kad nagrinėjama administracinė byla dalyje dėl Administracijos Sprendimo panaikinimo turėtų būti nutraukta ABTĮ 101 str. 6 punkto pagrindu.

              Administracija laikosi pozicijos, kad nei Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 20 str. 2 dalis, nei Aprašo 3 punktas nėra imperatyvaus pobūdžio, todėl savivaldybė nėra įpareigota visais atvejais sudaryti sutartis dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui. Vadovaudamasi Aprašo 13 punktu, tvirtina, kad Administracijos direktorius įpareigotas priimti sprendimą, kuris patvirtintų ar paneigtų, kad pareiškėjų prašyme nurodyti planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams bei bendrųjų ir specialiųjų planų sprendiniams, ar atitinka Aprašo 7 punkte nustatytus reikalavimus.

              Atsakovė nurodė, jog, remiantis Bendruoju planu, Sklypas patenka į funkcinę zoną –ekstensyviam naudojimui įrengiami želdynai, o ši zona priskiriama neurbanizuojamoms teritorijoms, kuriose nenumatomas naujų urbanistinių vienetų kūrimas: nauja statyba galima tik esamose namų valdose bei konversijos iš taršios veiklos srities į netaršią atveju. Nagrinėjamu atveju, iš pateikto Registrų centro išrašo matyti, jog Sklype statinių nėra. Taip pat nėra duomenų, jog nagrinėjamame sklype užsiimama taršia veikla, kurią būtų siekiama konvertuoti į netaršią veiklą. M. L. ir J. K. Prašyme perduoti detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas ir sudaryti sutartį nurodė šiuos planavimo tikslus: žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio nustatymas, statybos reglamentų nustatymas, sklypo dalinimas. Kaip matyti, nurodytas planavimo tikslas – statybos reglamentų nustatymas – prieštarauja Bendrajam planui, todėl Administracija, atlikusi dokumentų ir aplinkybių įvertinimą, priėmė Sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymo ir Sprendime pateikė motyvus, kodėl atsisakyta perduoti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas, nurodydama, kad „minėtas sklypas vadovaujantis Vilniaus m. bendrojo plano (Reg. Nr. 1881, iki 2015 m.) sprendiniais patenka į zoną „ekstensyviam naudojimui Įrengiami želdynai“, kurioje nenumatomas naujų urbanistinių vienetų kūrimas, teritorija neurbanizuojama, todėl nepritarta sklypo Nr. 1 prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano organizatoriaus teisių perleidimui ir sutarties sudarymui“.

              Į pareiškėjo M. L. skundo teiginius, jog jam, kaip ginčo Sklypo bendrasavininkui, kartu su kitu bendrasavininku, turi būti suteikta galimybė parengti detalųjį planą, nepaisant to, kad minėtas Sklypas, vadovaujantis Bendrojo plano sprendiniais, patenka į zoną „ekstensyviam naudojimui įrengiami želdynai“, nes reikia atsižvelgti į galimą Bendrojo plano paklaidą, ką patvirtino ir UAB „Statybos ir teritorijų planavimo tyrimų teismo ekspertų biuras“ (toliau – Ekspertai), Administracija atsakė, jog, šiuo atveju, aktualiausia Ekspertų išvada, atsakant į pareiškėjo 4 klausimą, t. y., ar Bendrojo plano pagrindinio brėžinio sprendinių grafinė išraiška mastelyje 1:250 000 gali būti pagrindu Sklypo plotą priskirti konkrečiai funkcinei zonai ir ar yra teisinis ir urbanistinis pagrindas rengiant šio Sklypo detalųjį planą tikslinti funkcinių zonų ribas, įgyvendinant nurodyto Bendrojo plano sprendinius. Atsakovė nurodo, jog, atsakydami į šį klausimą, Ekspertai pagrindinai rėmėsi Bendrojo plano pagrindinio brėžinio tekstinių reglamentų 9 ir 10 punktų nuostatomis ir padarė išvadą, kad Bendrojo plano sprendinių grafinė išraiška mastelyje 1:250 000 negali būti pagrindu ginčo žemės sklypo priskyrimui konkrečiai funkcinei zonai, o, rengiant žemesnio lygmens planavimo dokumentus, riba tarp nustatytų funkcinių zonų – ekstensyviam naudojimui įrengiami želdynai ir mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorijos – prie nagrinėjamo žemės sklypo gali būti tikslinama pagal specifinius teritorijos požymius, kaip parodyta priede Nr. 2 ir Priede Nr. 3 ant ortofoto pagrindo. Atsakovė mano, jog, nepaisant to, kad ekspertų nuomone, minėtų funkcinių zonų ribos tikslinimas atitinka Bendrojo plano iki 2015 m. sprendinių įgyvendinimo principus ir tvarką, šį klausimą turėtų išaiškinti teismas. Atsakovės įsitikinimu, klausimas dėl funkcinių zonų ribos tikslinimo pagrįstumo turi būti nagrinėjamas, atsižvelgiant ir į Bendrojo plano pagrindinio brėžinio tekstinių reglamentų 11 punktą, kuriame nustatyta, kad Bendrasis planas nepanaikina galiojančių specialiųjų ir detaliųjų planų sprendinių, o, rengiant naujus teritorijų detaliuosius planus, privaloma vadovautis Bendrojo plano sprendiniais, bei į 12 punktą, akcentuojantį, jog, rengiant detalųjį planą pagal Bendrojo plano sprendinius, reikia nagrinėti planuojamos veiklos poveikį visam nagrinėjamam rajonui, jeigu veiklos ir teritorijos specifika nereikalauja nagrinėti kitokios teritorijos. Akcentavo, kad, šiuo atveju, Ekspertai į nurodytas Bendrojo plano pagrindinio brėžinio tekstinių reglamentų nuostatas neatsižvelgė.

              Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės Administracijos atstovė palaikė atsiliepime į M. L. skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

              Trečiasis suinteresuotas asmuo J. K. atsiliepime į pareiškėjo M. L. skundą su skundu sutiko ir prašė jį tenkinti pilnai. Mano, kad Administracijos Sprendimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas ir pažeidžia jo bei pareiškėjo teises. Pabrėžė, jog Prašyme Administracijai buvo nurodyta, kad detaliojo planavimo tikslai – Sklypo naudojimo būdo bei pobūdžio nustatymas, statybos reglamento nustatymas, sklypo dalinimas ir nei vienas tikslas neprieštarauja teisės aktams ar bendrųjų ir specialiųjų planų sprendiniams. J. K. sutinka su Ekspertų išvadomis, jog, atsižvelgiant į tai, kad suformuotam Sklypui buvo nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, o naudojimo būdas ir pobūdis bei teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai nebuvo nustatyti, juos reikia nustatyti parengiant teritorijų planavimo dokumentą. Taip pat sutinka ir su kitomis Ekspertų išvadomis, tame tarpe ir su tuo, kad Bendrojo plano sprendinių grafinė išraiška mastelyje 1:250 000 negali būti pagrindu Sklypo ploto priskyrimui konkrečiai funkcinei zonai.

 

              Byloje kilęs ginčas dėl Administracijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčo dalykas – Administracijos atsisakymas perduoti detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas pareiškėjui M. L. ir trečiajam suinteresuotam asmeniui J. K., atsisakymas sudaryti su šiais asmenimis detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį ir išduoti Sklypo detaliojo planavimo sąlygas pagal priedą Nr. 1.

 

              Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjant bylą turi būti įvertinta, ar viešojo administravimo subjektas, t. y. Administracija, yra kompetentingas atlikti reikalaujamus veiksmus, ar pagrįstai atsisakyta atlikti šiuos veiksmus, ir turi būti nustatyta, ar yra reikalingos sąlygos reikalaujamų veiksmų atlikimui.

              Byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas M. L. ir trečiasis suinteresuotas asmuo J. K. yra Sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrasavininkai: M. L. nuosavybės teise valdo (duomenys neskelbtini) Sklypo dalis, o  J. K. valdo (duomenys neskelbtini) Sklypo dalis. Iš Valstybės įmonės Registrų centro išrašo iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko matyti, kad Sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis – kita (b. l. 28-29). 2009-02-18 M. L. ir J. K. Administracijai pateikė Prašymą perduoti Sklypo detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas ir sudaryti sutartį (b. l. 30). Prašyme nurodė, kad detaliojo planavimo tikslai: Sklypo naudojimo pobūdžio nustatymas, Sklypo reglamento nustatymas ir Sklypo dalinimas. Nesulaukęs atsakymo, M. L. 2011-05-26 pakartotinai kreipėsi į Administracijos direktorių, prašydamas pranešti apie priimtą sprendimą dėl Prašymo (b. l. 31). Administracija 2011-06-07 Sprendimu pareiškėją M. L. informavo, jog, atsižvelgiant į tai, kad Sklypas, „vadovaujantis Vilniaus m. bendrojo plano (Reg. Nr. 188, iki 2015 m.) sprendiniais patenka į zoną „ekstensyviam naudojimui įrengiami želdynai“, kurioje nenumatomas naujų urbanistinių vienetų kūrimas, teritorija neurbanizuojama, nepritarta sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano organizatoriaus teisių perleidimui ir sutarties sudarymui“ (b. l. 32).

              TPĮ 20 straipsnis nustato, jog paprastai detaliojo teritorijų planavimo organizatoriai yra savivaldybės administracijos direktorius ar valstybinės žemės valdytojai, tačiau jame taip pat numatyta galimybė Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis sutartimi detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas perduoti žemės sklypų valdytojui ar naudotojui. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų žemės sklypų valdytojui ar naudotojui perdavimo ir sutarčių dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sudarymo tvarką ir sąlygas Vyriausybė reglamentavo Aprašu. Šio teisės akto 3 punktas nustato, kad savivaldybė, atstovaujama savivaldybės administracijos direktoriaus, vadovaudamasi TPĮ ir Aprašu, gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui, kai jų prašymuose nurodyti planavimo tikslai neprieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams bei bendrųjų ir specialiųjų planų sprendiniams.

              Kaip minėta, Administracija laikosi pozicijos, jog nei TPĮ, nei Aprašo 3 punktas nėra imperatyvaus pobūdžio, todėl savivaldybė nėra įpareigota visais atvejais sudaryti sutartis dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui. Vadovaudamasi Aprašo 13 punktu, Administracija tvirtina, kad Administracijos direktorius įpareigotas priimti sprendimą, kuris patvirtintų ar paneigtų, kad pareiškėjų prašyme nurodyti planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams bei bendrųjų ir specialiųjų planų sprendiniams, ar atitinka Aprašo 7 punkte nustatytus reikalavimus.

              Šiuo aspektu teismas pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje laikomasi nuostatos, kad pirmiau aptartas teisinis reguliavimas dėl sutarties sudarymo nereiškia viešojo administravimo subjekto teisės rinktis, ar sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, ar ne. Žemės sklypų valdytojo ar naudotojo prašymas bei teisės aktuose įtvirtintos sąlygos detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisėms ir pareigoms perduoti iš esmės sukuria savivaldybės administracijos direktoriui pareigą sudaryti sutartį (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A502-47/2008, Nr. A756-620/2008, Nr. A556-1367/2009). Taigi, esant pareiškėjų pateiktam prašymui byloje aptariamu atveju atsakovas neturi diskrecijos pasirinkti, ar su pareiškėjais sudaryti detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį, jei jų prašymo turinys atitinka teisės aktų reikalavimus, o prašyme nurodyti planavimo tikslai neprieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams bei bendrųjų ir specialiųjų planų sprendiniams. Atitinkamai, būtent detaliojo planavimo organizatorius pagal įstatymą (šiuo atveju – Administracija) turi įrodyti, kad pareiškėjo prašyme nurodyti planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams bei bendrųjų ir specialiųjų planų sprendiniams.

              Ginčo Sprendime nurodyta, kad su M. L. ir trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu sudaryti detaliojo teritorijų planavimo teisių ir pareigų perdavimo sutartį dėl jiems priklausančio Sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio ir statybos reglamento nustatymo bei sklypo dalinimo atsisakyta todėl, kad pagal Bendrąjį planą Sklypas patenka į zoną „ekstensyviam naudojimui įrengiami želdynai“, kuriame nenumatomas naujų urbanistinių vienetų kūrimas, teritorija neurbanizuojama. Pažymėtina, kad jokie teisės aktai, kuriais remiantis padaryta išvada, jog zonoje, kurioje „ekstensyviam naudojimui įrengiami želdynai“, nenumatomas urbanistinių vienetų kūrimas ir teritorija neurbanizuojama, Sprendime nėra nurodyti.              Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnyje yra įtvirtinti reikalavimai individualaus administracinio akto turiniui ir formai. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Priimant individualų administracinį aktą, jame turi būti nurodytos jo priėmimo priežastys, aiškiai nurodyti atitinkami faktai ir įstatyminis pagrindas, individuali argumentacija (LVAT 2006-12-08 nutartis administracinėje byloje A(2)-1624/2006).

Vadovaudamasi nurodytu teisiniu reguliavimu ir atsižvelgdama į nagrinėjamu atveju skundžiamo Sprendimo turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, jog jau vien šiuo aspektu Sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu individualiu administraciniu aktu, nes yra nemotyvuotas. Administracinio akto priėmimo motyvai turi būti nurodyti pačiame administraciniame akte, nes kiekvienas suinteresuotas asmuo turi tiksliai žinoti atitinkamos teisiškai galimos veiklos konkrečias draudimo priežastis.

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad M. L. savo skunde nekelia ginčo dėl Sprendimo nepakankamos motyvacijos ir jo neatitikimo VAĮ 8 straipsnio keliamiems reikalavimams, ir Sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia iš esmės nesutikdamas su jo turiniu, teisėjų kolegija mano esanti įpareigota patikrinti, ar yra pagrįsti ir objektyviai egzistuoja faktai, kuriais remdamasis atsakovas atsisakė perduoti pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotajam asmeniui detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas, t. y. nustatyti, ar ginčijamame administraciniame akte nurodytas Sklypas patenka į „ekstensyviam naudojimui įrengiami želdynai“ zoną, kurioje nenumatomas naujų urbanistinių vienetų kūrimas, teritorija neurbanizuojama.

Teismas nustatė, kad M. L. ir J. K. nuosavybės teise valdomo Sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, numatytos specialios naudojimo sąlygos – vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos. Tokios paskirties Sklypo nuosavybės teisė įregistruota Nekilnojamojo turto registre (b. l. 28-29).

Nagrinėjamam ginčui svarbu pažymėti, jog į Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 3 str. 2 d. 5 punkte pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį numatytą kitos paskirties žemę patenka ir gyvenamosios teritorijos (Žemės įstatymo 29 str. 1 dalis). Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis šiame įstatyme apibrėžta kaip teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos, socialinės ir ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos. Analogiškos kryptys ir sąlygos turi atsispindėti bendrojo teritorijų planavimo dokumentuose (TPĮ 7 ir 10 straipsniai).

Išanalizavęs teisinį reguliavimą, teismas daro išvadą, jog, nustačius, kad M. L. ir J. K. valdomo Sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, nėra pagrindo teigti, jog pageidaujamo detaliojo planavimo tikslai prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams, t. y. nėra pagrindo konstatuoti, kad Sklypas patenka į zoną, kurioje nenumatomas naujų urbanistinių vienetų kūrimas ir teritorija neurbanizuojama. Administracija tokiam teiginiui įrodymų nepateikė.

Kita vertus, išsamiai išanalizavus M. L. į bylą pateiktus įrodymus, tame tarpe, ir Ekspertų išvadas, teisėjų kolegija pagrįstais laiko M. L. skundo argumentus, jog jam, kaip ginčo Sklypo bendrasavininkui, kartu su kitu bendrasavininku, turi būti suteikta galimybė parengti detalųjį planą, net ir nepaisant to, kad Sklypas, vadovaujantis Bendrojo plano sprendiniais, patenka į zoną „ekstensyviam naudojimui įrengiami želdynai“, nes būtina įvertinti galimą Bendrojo plano paklaidą.

Byloje pateiktos Ekspertų išvados (b. l. 54-58) patvirtina, kad Ekspertai atliko teisinį ir urbanistinį ekspertinį nagrinėjimą ir pateikė išsamius bei motyvuotus atsakymus į M. L. jiems užduotus klausimus. Ekspertai padarė išvadas, kad Sklypui nepagrįstai nustatytos specialios naudojimo sąlygos – vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, kad Sklypas į saugomas teritorijas nepatenka ir konstatavo, kad Sklypo savininkų Prašyme nurodyti tikslai neprieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams bei bendrųjų ir specialiųjų planų sprendiniams, kaip numatyta Aprašo 3 punkte, o kitų teisinių kliūčių nėra nurodyta, todėl Administracija nepagrįstai nepritarė dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo. Ekspertai taip pat padarė išvadą, jog, įvertinus nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis protingumo, tikslingumo kriterijais bei Bendrojo plano pagrindinio brėžinio tekstinių reglamentų punktų 9 ir 10 nuostatomis, šio Bendrojo plano sprendinių grafinė išraiška mastelyje 1:250 000 negali būti pagrindu Sklypo ploto priskyrimui konkrečiai funkcinei zonai, o, rengiant žemesnio lygmens planavimo dokumentus, riba tarp nustatytų funkcinių zonų – ekstensyviam naudojimui įrengiami želdynai ir mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorijos – prie nagrinėjamo Sklypo gali būti tikslinama pagal specifinius teritorijos požymius.

TPĮ 24 str. 4 dalis nustato, kad detalieji planai negali būti rengiami, jeigu planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Detalieji planai, kurių numatomi sprendiniai neatitinka regiono ar rajono lygmens bendrųjų arba specialiųjų planų sprendinių, planavimo organizatoriaus pageidavimu rengiami kartu su bendrųjų ar specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektų) sprendinių pakeitimais, jei sprendimą dėl sprendinių keitimo yra priėmusi šiuos planus tvirtinusi institucija. Šiuo atveju, detalusis planas tvirtinamas po to, kai šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pakeičiami numatomų detaliojo plano sprendinių neatitinkantys teritorijų planavimo dokumentų (bendrųjų ir specialiųjų planų) sprendiniai. Jeigu nustatyta tvarka bendrojo arba specialiojo plano sprendiniai nepakeičiami ir detalusis planas negali būti tvirtinamas, išlaidos, susijusios su detaliojo plano rengimu, planavimo organizatoriui nėra kompensuojamos. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, jog tuo atveju, kai numatomi detaliųjų planų sprendiniai neatitinka bendrųjų ar specialiųjų planų sprendinių, detaliojo organizatoriaus pageidavimu, su detaliuoju planu rengiami detaliųjų ar specialiųjų planų sprendinių pakeitimai ir toks planavimas numatomas planavimo organizatoriaus rizika.

Teisėjų kolegija daro išvadą, jog, nustačius, kad Sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, o naudojimo būdas ir pobūdis bei teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai nebuvo nustatyti, juos reikia nustatyti parengiant teritorijų planavimo dokumentą. Atkreiptinas dėmesys, kad įpareigojimas nustatyti žemės naudojimo būdą ir pobūdį Sklype yra numatytas ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006-03-16 sprendime administracinėje byloje Nr. I-54-10/06 (b. l. 66-69) ir LVAT 2007-03-06 nutartyje (teismui pateiktoje nutartyje neteisingai nurodyta data) (b. l. 70-84). Kadangi Prašyme nebuvo išreikšta valia dėl naujo urbanistinio vieneto kūrimo ar nekūrimo ir nėra nurodyta, kokius konkrečiai statybos reglamentus prašoma nustatyti, net ir statybą negalima darantis reglamentas turi būti nustatytas detaliojo teritorijų planavimo dokumentu.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo išvadai, kad M. L. ir J. K. Prašyme nurodyti planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams ar bendrųjų ir specialiųjų planų sprendiniams, o papildomų aplinkybių dėl kliūčių tenkinti Prašymą nenurodyta. Todėl pareiškėjo M. L. skundas tenkinamas, Administracijos Sprendimas naikinamas ir Administracija įpareigojama perleisti Sklypo detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas ir sudaryti sutartį pagal M. L. ir J. K. 2009-02-18 pateiktą Prašymą bei įpareigojama išduoti teritorijos detaliojo planavimo sąlygas pagal priedą Nr. 1 „Sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) padalinimo schema“ (b. l. 91).

Teismas kaip nepagrįstus atmeta Administracijos atsiliepime į pareiškėjo M. L. skundą nurodytus argumentus, kad pareiškėjas M. L. praleido terminą skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti, nes, kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, ginčijamas Sprendimas priimtas 2011-06-07, o skundą, kuriame prašė įpareigoti Administraciją perleisti jam Sklypo detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas ir sudaryti sutartį, teismui M. L. pateikė 2011-06-29, t. y. nepraleidęs ABTĮ 33 str. 1 dalyje  nustatyto vieno mėnesio termino skundui paduoti. Pažymėtina, jog, nepaisant to, kad pirminiame savo skunde pareiškėjas M. L. neformulavo reikalavimo panaikinti Sprendimo ir tokį reikalavimą pareiškė tik 2011-10-19 teismui pateiktame patikslintame skunde, iš pirminio skundo teismui turinio ir kartu su juo pateiktų įrodymų matyti, kad M. L. jau pirminiame skunde nesutiko su Sprendimu ir jo turiniu, tačiau neteisingai suformulavo tik išvestinį reikalavimą. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad LVAT 2011-08-16 nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-2841/2011 yra konstatavęs, kad „...pareiškėjo skundo ydingumas neturėtų nulemti pareiškėjo teisės į veiksmingą teisminę gynybą ribojimo, juo labiau, kad [...] pati prašymo esmė ir pateikti motyvai yra pakankamai aiškūs“.

Vadovaudamasis ABTĮ 85-87 straipsniais, 88 str. 2 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas

                                                     nusprendė:

 

pareiškėjo M. L. (M. L.) skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2011-06-07 sprendimą Nr. A51-19140-(2.15.1.21-MP 2).

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją perleisti žemės sklypo Nr. 1 prie (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas ir sudaryti sutartį pagal pateiktą 2009-02-18 prašymą bei įpareigoti išduoti teritorijos detaliojo planavimo sąlygas pagal prie skundo pridedamą priedą Nr. 1 „Sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) padalinimo schema“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

 

 

 

 

 

Teisėjai                                                                                              Arūnas Kaminskas

 

                                                                                      Mefodija Povilaitienė

 

Veslava Ruskan