Civilinė byla Nr. e2-431-769/2020
Proceso Nr. 2-06-3-06969-2019-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.5.10.2.4.1; 2.5.10.2; 3.2.6.1.
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 3 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto teisėja Rasa Augustė,
sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pirmas žingsnis“ atstovams A. A., advokato padėjėjai M. M.,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Protezavimo guru“ atstovams A. M., advokato padėjėjai L. K.,
atsakovams V. T., A. T., jų atstovui advokatui S. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pirmas žingsnis“ ieškinį atsakovams V. T., A. T. ir uždarajai akcinei bendrovei „Protezavimo guru“ dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo, veiksmų uždraudimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų V. T., A. T. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Protezavimo guru“ 28 233,21 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos; įpareigoti atsakovus nutraukti ir uždrausti atsakovams toliau atlikti šiuos nesąžiningos konkurencijos veiksmus: įpareigoti atsakovus nutraukti neteisėtus veiksmus, kurie atliekami pasinaudojus/naudojantis konfidencialia ir ieškovės komercinę paslaptį sudarančia informacija, t. y. neteikti paslaugų buvusiems ieškovės klientams (pacientams). Patikslinusi ieškinį ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų V. T., A. T. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Protezavimo guru“ 31897,33 Eur žalos atlyginimą; įpareigoti atsakovus nutraukti ir uždrausti atsakovams toliau atlikti šiuos nesąžiningos konkurencijos veiksmus: įpareigoti atsakovus V. T., A. T. ir UAB „Protezavimo guru“ nutraukti neteisėtus veiksmus, kurie atliekami perdavus/perduodant, pasinaudojus/naudojantis, paskelbus/skelbiant konfidencialią ir ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją, t.y., įpareigoti V. T., A. T. ir UAB „Protezavimo guru“ neteikti paslaugų buvusiems (persiviliotiems) ieškovės klientams (pacientams), išvardytiems VLK 2019-08-08 ir 2019-12-18 atsakymuose; priteisti solidariai iš atsakovų ieškovės naudai 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės A. T. buvo sudaryta darbo sutartis, kuria atsakovė įsipareigojo dirbti ortopede technike; tarp ieškovės ir atsakovo V. T. buvo sudaryta darbo sutartis, kuria atsakovas V. T. įsipareigojo dirbti ortopedu techniku. Įgyvendindami savo darbo funkcijas atsakovai V. T. ir A. T. tiesiogiai bendraudavo su ieškovės klientais, mezgė su jais profesinius kontaktus bei palaikė dalykinį ryšį. Atsakovams buvo tiesiogiai prieinama informacija apie klientus (aptarnaujamų klientų sąrašas, klientų kontaktiniai duomenys, žinomi klientų poreikiai). Atsakovai turėjo pareigą saugoti ir neatskleisti ieškovės komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos. Su atsakovais darbo sutartys buvo nutrauktos, remiantis jų prašymais. Prieš nutraukiant ir nutraukus darbo sutartis su atsakovais, ieškovei tapo žinoma, kad 2017-07-12 atsakovas V. T., dar dirbdamas pas ieškovę, kartu su kitais bendrasavininkais įsteigė bendrovę UAB „Protezavimo guru“, užsiimančią analogiška veikla. Atsakovai V. T. ir A. T., dar būdami ieškovės darbuotojais nuo pat UAB „Protezavimo guru“ įsteigimo veikė ir veikia UAB „Protezavimo guru“ interesais: ieškovės klientams dalijo savo asmenines vizitines korteles su asmeniniais atsakovų telefono numeriais bei skatino ieškovės klientus pirkti ortopedines technines priemones ir/ar jų priežiūros paslaugas iš UAB „Protezavimo guru“. Ieškovei atlikus klientų apklausą paaiškėjo, jog daliai ieškovės klientų, kuriuos aptarnavo atsakovai V. T. ir A. T. (dar dirbdami pas ieškovę), de facto paslaugas suteikė UAB „Protezavimo guru“ (kuris atitinkamai gavo VLK finansavimą už suteiktas paslaugas), nors klientai manė, kad paslaugas (prekes) jiems teikia ieškovė. Be to, atsakovai V. T. ir A. T., siekdami nuslėpti aptariamus veiksmus bei apsunkinti galimybę ieškovei kontaktuoti su ieškovės klientais, atsakovams nutraukus darbo santykius su ieškove, sąmoningai netinkamai pildė užsakymų lapus,– nenurodė ieškovės klientų telefono numerių. UAB „Protezavimo guru“, pasinaudodama atsakovų V. T. ir A. T. atskleista konfidencialia ir ieškovės komercinę paslaptį sudarančia informacija apie ieškovės klientus (klientų sąrašai, kontaktai, darbo specifika), toliau veikia ortopedinių techninių priemonių gamybos ir pritaikymo rinkoje bei sėkmingai vykdo prekių (paslaugų) pardavimus ieškovės klientams, tiek viešajame sektoriuje (finansuojama VLK lėšomis pagal sutartis su VLK), tiek ir privačiajame sektoriuje. Ieškovė dėl atsakovų atliktų nesąžiningos konkurencijos veiksmų – ieškovės klientų (pacientų) perviliojimo - patyrė žalą.
Atsakovė UAB „Protezavimo guru“ pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį, patikslintą ieškinį, kur prašė ieškinį atmesti, nurodydama, kad UAB „Protezavimo guru“ įsteigta 2017 m. liepos 12 d., steigimo iniciatoriais buvo verslininkai V. K. bei A. M.. Šie asmenys prie įmonės steigimo prisidėti pakvietė ir du, ilgametę praktiką turinčius, ortopedus technikus M. U. ir V. T.. Atsakovė buvo įsteigta ne V. T. pastangomis, kaip nurodyta ieškinyje, o V. T. (kaip ir M. U.) buvo pakviestas prisidėti prie šio verslo. Atsakovė yra smulkus, Klaipėdos regione veiklą vystantis, verslo subjektas. Tuo tarpu ieškovė, pasak jos tinklalapio, „panašaus profilio įmonių tarpe jau kelinti metai užima antrą vietą šalyje pagal aptarnaujamųjų pacientų skaičių“. Atsakovė prieš sudarydama darbo sutartis su Vilmantu ir A. T. įsitikino, jog jie nėra pasirašę nekonkuravimo sutarties su ieškove, todėl Audronė ir V. T. turėjo ir turi teisę dirbti pas konkurentus, įskaitant ir pas atsakovę. Atsakovė jokia ieškovės konfidencialia ar komercinę paslaptį sudarančia informacija nesinaudojo ir nesinaudoja, nėra atlikusi jokių veiksmų, kad sužinotų ar pasinaudotų tokia informacija. Atsakovė klientų pati neieško,-paprastai, asmuo, kuriam reikalingos ortopedijos priemonės, gauna iš VLK sąrašą įmonių, teikiančių tokias paslaugas ir pats renkasi, į kurią iš jų kreiptis. Pas ieškovę negrįžo 88 klientai, iš kurių tik 9 perėjo pas atsakovę, toks faktas negali būti vertinamas kaip klientų perviliojimas, nes klientas laisvas pasirinkti paslaugos teikėją. Atsakovė negali atsisakyti klientui, kuris į ją kreipiasi, teikti paslaugas, nes LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymo Dėl ortopedijos techninių priemonių kompensavimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo (Nr. V-234) 33 punktas imperatyviai įpareigoja ortopedijos įmones užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą visomis ortopedijos techninėnis priemonėmis, dėl kurių yra pasirašiusios sutartis.
Atsakovai V. T. ir A. T. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir patikslintą ieškinį, kur su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės teiginiai yra deklaratyvūs, ieškovė neįvardijo konkrečių atsakovų veiksmų dėl neteisėtai gautos/panaudotos konfidencialios informacijos. Tarp ieškovės ir atsakovų nebuvo sudaryta jokia konfidencialumo sutartis, todėl atsakovai apskritai neturėjo pareigos saugoti ieškovės konfidencialios informacijos. Konfidencialumo pasižadėjimas (yra pasirašytas ne ieškovės naudai ir ne dėl ieškovės konfidencialios informacijos apsaugos, o yra skirtas Eilių ir atsargų valdymo informacinės sistemos (toliau – EVIS) veiklai. Ieškovė neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų. Atsakovai neatskleidė ir/ar nepanaudojo jokios informacijos apie ieškovę, kuri gali būti laikoma konfidencialia. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė nuostolių ar sumažėjo jos pelnas.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas A. A. paaiškino, kad vadovauja UAB „Pirmas žingsnis“; pareiginėse taisyklėse buvo numatyti pasižadėjimai nesinaudoti klientų duomenimis; jis pasitikėjo atsakovais, kurie dirbo jo įmonėje 10 metų. 2018 m. pabaigoje pamatė klientų mažėjimą, be to, pacientai pradėjo skųstis dėl protezų gavimo laiko. Buvo pažeisti įsipareigojimai, nurodyti pareiginėse taisyklėse. A. T. žinojo, jog jos sutuoktinis įkūrė įmonę ir nepranešė ieškovei; be to, atsakovai naudojosi klientų sąrašais, perviliodami klientus. Vizitinėse kortelėse buvo nurodyti melagingi duomenys: V. T. vizitinėje kortelėje nebuvo nurodyta darbovietė UAB „Pirmas žingsnis“. Konfidencialumo pasižadėjimas susijęs su vidinėmis taisyklėmis, privalomas, kad nebūtų atskleista pacientų informacija. Tarpusavyje nėra pasirašytas nekonkuravimo susitarimas. Atsakovai nepildė teisingai užsakymo lapų, kad ieškovė negalėtų susisiekti su klientais, lapuose nenurodyti telefonai, adresai. Dėl atsakovų veiksmų patyrė žalą, nes paslaugos buvo suteiktos 9 klientams. Prašymas atlyginti žalą yra simbolinis,- atsakovas naudojosi ieškovės duomenimis dirbdamas kitoje įmonėje, skleidė apie įmonę nepagrįstą informaciją, ėmė pinigus iš pacientų už nemokamas paslaugas.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokato padėjėja M. M. ieškinį palaikė, teigdama, kad atsakovai viliojo ieškovės klientus, be to, pasinaudojo konfidencialia informacija. Atsakovai 10 metų dirbo pas ieškovę, tiesiogiai bendravo su klientais, prieidavo prie konfidencialios informacijos; buvo įsipareigoję neatskleisti konfidencialios informacijos. Atsakovas su dar keliais asmenimis 2017-07-12 įsteigė kitą juridinį asmenį, atsakovai neinformavo ieškovės apie konkuruojančio juridinio asmens įsteigimą. Atsakovas, dar dirbdamas pas ieškovę, klientams dalino savo asmenines vizitines korteles. Kai kurių klientų nėra įtrauktų į ieškovės klientų ataskaitą. Atsakovė, dar dirbdama pas ieškovę, pildė UAB „Protezavimo guru“ blankus (kartais supainiodavo blankus). UAB „Protezavimo guru“ lengviau įėjo į rinką, galėjo neinvestuoti į klientų paiešką. Atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, kuriais sukėlė ieškovei žalą. Žala pripažįstama ta nauda, kurią gavo subjektas, pasinaudodamas turimais duomenimis. Nors buvo nurodoma, kad klientai rinkosi V. T. paslaugas, tačiau užsakymų lapuose nurodoma, jog užsakymus vykdė M. U.. Ieškovė patyrė žalą savo reputacijai, kadangi atsakovas imdavo pinigus iš pacientų už paslaugas, kurios teiktinos nemokamai. Ieškovės vadovas nėra teisininkas, todėl jo teiginiai dėl pretenzijų neturėjimo negali būti vertinami kaip ieškinio paneigimas. Prašymas skirti baudą nepagrįstas. Ieškovės atstovo dalyvavimas liudytojo apklausoje neturėtų būti vertinamas, kaip poveikis liudytojui.
Teismo posėdžio metu atsakovė A. T. prašė ieškinį atmesti, paaiškinusi, kad yra inžinierė, ieškovės įmonėje dirbo 10 metų; pardavinėjo prekes, priėmė užsakymus. Išėjo iš ieškovės dėl mažo atlyginimo, be to, 2018 m. spalio mėnesį A. A. nurodė, kad galimai bus panaikintas Klaipėdos skyrius. Žinojo, kad sutuoktinis tapo akcininku kitoje konkurentų įmonėje. Kaip atsirado UAB „Protezavimo guru“ lapai ir buvo pildomi pas ieškovę, negali paaiškinti. Lapus spausdindavosi pati. Antroji lapo pusė būdavo atspausdinama vėliau. Sudėtingiems gaminiams pildomos abi lapo pusės iš karto. Nekonkuravimo susitarimas nebuvo pasirašytas. Buvo spaudimas pasirašyti tokį susitarimą, bet ji nepasirašė. Papildomo užmokesčio dėl nekonkuravimo negaudavo. Pas pacientus nevažinėjo, jų neviliojo. Konfidencialumo pasižadėjimas naudojantis EVIS sistema reikalingas neatskleisti duomenų, esančių šioje sistemoje. UAB „Protezavimo guru“ dirba administratore. Sutuoktiniui rodydavo, kaip taisyklingai užpildyti blankus. Taip pat galimai užpildė blankus konkuruojančioje įmonėje dar dirbdama pas ieškovę. Tiesioginio kontakto su jokiu klientu nėra turėjusi. Lapus su V. T. ir M. U. pavardėmis pasirašydavo ji.
Teismo posėdžio metu atsakovas V. T. ieškinį prašė atmesti, paaiškinęs, kad pas ieškovę darbo sąlygos buvo sunkios: mažas atlyginimas, detalių trūkumas, blogos darbo sąlygos. Atlyginimas buvo mokamas nuo apyvartos. Atlyginimas buvo sumažintas, vadovui vienašališkai nusprendus. Apie savo įmonę pradėjo galvoti prieš 10 metų. UAB „Protezavimo guru“ įsteigta 2018 m. spalio mėnesį, tuomet jau buvo žinoma, kad ieškovė atleidinėjo žmones. Iš karto neišėjo dirbti į naujai įsteigtą įmonę, nes turėjo įsipareigojimų klientams. Klientų neviliojo, tačiau klientus perspėdavo, kad išeis į kitą įmonę. A. A. žinojo apie jo asmenines vizitines korteles. Klientai renkasi darbuotoją, o ne įmonę. Pas atsakovę perėjo 9 asmenys, kuriems jis darė protezus; išėję klientai buvo įpratę prie jo. Klientų sumažėjimas ar padidėjimas priklauso nuo laikotarpio, oro sąlygų ir pan. Susitarimų dėl konfidencialumo su ieškove nepasirašė. Nesijaučia padaręs žalą ieškovei. Jį kviesdavo dirbti ir kitos įmonės, taip pat atsiųsdavo klientus protezavimui, jeigu pačios negalėjo tokio protezo pagaminti. Darbo tvarkos taisyklių, susitarimų dėl konfidencialumo, nekonkuravimo su ieškove nėra pasirašęs. Kontaktams su klientais visada naudojo savo asmeninį telefono numerį. Klientai renkasi protezuotojus pagal sąrašą. Po pusės metų ligonių kasos apmoka protezą, todėl klientas gali vėl rinktis protezuotoją. Piniginio atlygio už nemokamus protezus, už protezo remontą neimdavo, A. B. neprisimena. Klientams, kurie nusipirkdavo detales, buvo išrašomi čekiai. Sutuoktinę prašė išmokyti pildyti blankus, nes blankų formos keitėsi. Daug klientų ateina pagal rekomendacijas. Išeidamas iš darbo pacientų kontaktų neturėjo.
Teismo posėdžio metu atsakovų V. T. ir A. T. atstovas advokatas S. B. prašė ieškinį atmesti, nurodęs, kad patikslintas ieškinys nepagrįstas, nes ieškovės vadovas teismo posėdžio metu nurodė, kad neturi pretenzijų dėl komercinės paslapties, konfidencialios informacijos atskleidimo. Ieškovės vadovas jaučiasi įžeistas, tačiau pretenzijų, nurodytų ieškinyje, neturi. Atsakovai neviliojo klientų, liudytojai teigė, kad V. T. jų neviliojo. Pretenzijų dėl komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos atskleidimo ieškovės vadovas neturėjo, susitarimai su atsakovais nebuvo sudaryti. Atsakovai nebuvo supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis. Konfidencialumo pasižadėjimas nėra dokumentas, saistantis ieškovę ir atsakovus. Argumentas, kad UAB „Protezavimo guru“ lengviau įėjo į rinką, nepatvirtina nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Klientai turi teisę patys pasirinkti įmonę, teiksiančią paslaugas. Paprastai pacientai renkasi ne įmonę, o specialistą. Teismas turėtų kritiškai vertinti liudytojo A. B. apklausą, nes jis apklaustas nuotoliniu būdu, liudytojo namuose esant UAB „Pirmas žingsnis“ atstovui. Ieškovės pateiktos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės.
Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Protezavimo guru“ atstovas A. M. ieškinį prašė atmesti paaiškinęs, kad yra UAB „Protezavimo guru“ vadovas, važinėja po ligonines, reprezentuodamas įmonę, reklamuojasi internete. Klientai ateina pagal rekomendacijas, todėl negalima teigti, jog iš ieškovės perėję klientai buvo pervilioti. V. T. perėjimas dirbti į atsakovės įmonę ženklios įtakos įmonės pelnui ir apyvartai nepadarė. V. T. ir A. T. atėjo dirbti M. U. iniciatyva. Susitarimai dėl konfidencialumo ir nekonkuravimo su darbuotojais nėra pasirašomi. Visi klientai atėjo su pasibaigusiu garantiniu laikotarpiu. Klientams neliepia pasirašyti įsipareigojimų, kad kitur nesidarys protezų. Nežino, kokiu būdu įmonės blankai pateko į kitą įmonę.
Atsakovės UAB „Protezavimo guru“ atstovė advokato padėjėja L. K. prašo ieškinį atmesti, skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesu, paaiškinusi, kad ieškovė turėjo įrodyti atsakovų neteisėtus veiksmus, tačiau įrodinėjo ieškinį deklaratyviais įrodymais. Ieškovės vadovas nurodė, kad dėl komercinių paslapčių pretenzijų neturi, kad klientų sąrašas nebuvo perduotas, kad komercinių paslapčių sąrašas nėra patvirtintas, kad susitarimo dėl konfidencialumo nėra. Ieškovas yra agresyvus rinkos žaidėjas, kreipėsi į teismą sąmoningai siekdamas sukelti atsakovams nepatogumus, pareiškė nepagrįstą ieškinį, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Ieškovės direktorius jaučiasi įžeistas, tačiau tai nėra nesąžininga konkurencija. Reikalavimas neteikti paslaugų yra neteisėtas, nes riboja klientų teises. Liudytojai parodė, kad bet kokiu atveju eitų pas V. T., - jie patys rinkosi protezuotoją. Pati ieškovė veikė nesąžiningai, skleisdama neigiamą informaciją apie atsakovą. Nei ieškovė, nei atsakovė negalėtų atsisakyti teikti klientams paslaugas, nes privalo užtikrinti šių paslaugų teikimą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
ieškinys atmestinas.
Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2007-12-14 tarp ieškovės ir atsakovės A. T. buvo sudaryta darbo sutartis, kuria atsakovė įsipareigojo dirbti ortopede technike (t. 1, b. l. 42-44). 2008-01-31 tarp ieškovės ir atsakovo V. T. buvo sudaryta darbo sutartis, kuria atsakovas V. T. įsipareigojo dirbti ortopedu techniku (t.1, b. l. 45-47). 2019-01-24, remiantis atsakovo V. T. pateiktu prašymu, buvo nutraukta tarp atsakovo V. T. ir ieškovės sudaryta darbo sutartis (t. 1, b. l. 68-69). 2019-01-15, remiantis atsakovės A. T. pateiktu prašymu, buvo nutraukta tarp atsakovės A. T. ir ieškovės sudaryta darbo sutartis (t. 1, b. l. 70-71). Ieškovės Ortopedų technikų pareiginiuose nuostatuose įtvirtintos darbinės funkcijos: 1) priimti individualius klientų užsakymus visų tipų ortopedinių, protezinių gaminių gamybai (atlikdami šią funkciją esant poreikiui vizituoti pacientus namuose ar gydymo įstaigose, su kuriomis ieškovė yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis); 2) tiesiogiai su klientu derinti gaminio primatavimo laiką, išmatuoti klientą, išklausyti klientų pageidavimus dėl gaminio gamybos ir pagal ieškovės galimybes juos tenkinti; 3) pagaminę individualius gaminius, juos perduoti tiesiogiai klientui (t. 1, b. l. 48). Įgyvendindami darbines funkcijas atsakovai turėjo laikytis ieškovės darbo tvarkos taisyklių (t. 1, b. l. 51-65). 2018-04-17 atsakovai pasirašė konfidencialumo pasižadėjimus, kuriais įsipareigojo saugoti asmens duomenų ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos bei teritorinių kasų viešai neskelbtinos ir konfidencialios informacijos paslaptį, tvarkyti asmens duomenis, vadovaujantis LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais<,,,> (t. 1, b. l. 66-67). 2019-01-18 ieškovė pareikalavo, kad V. T. pateiktų pasiaiškinimą, dėl kokių priežasčių užsakymų gaminamų ortopediniams gaminiams priemonių (prietaisų) lapai nebuvo pildomi laikantis instrukcijų, įskaitant Įmonės vidaus tvarkos; dėl kokių priežasčių laikotarpiu nuo 2018-09-01 iki 2018-12-31, yra ženklus ortopedinių gaminių užsakymų mažėjimas; dėl kokių priežasčių Įmonės klientams, kartu su Įmonėje pagamintais ortopediniais gaminiais pagal gautus užsakymus įteikdavo savo asmenines vizitines korteles, kuriose nurodytas atsakovo asmeninis telefono numeris (t. 1, b. l. 49). 2019-01-21 paaiškinime atsakovas nurodė, jog užsakymo lapus pildė 11 metų be jokių nusiskundimų. Jei nebuvo įrašyti apdraustojo telefono numeris, tai tik dėl to, kad jis jo nežinojo arba išvis neturėjo; negali paaiškinti, dėl kokių priežasčių laikotarpiu nuo 2018-09-01 iki 2018-12-31 yra ženklus ortopedinių gaminių užsakymų mažėjimas, nes tam neturi kompetencijos, be to, pardavimų apimčių vertinimas niekaip nėra susijęs su jo, kaip ortopedo techniko, darbinėmis pareigomis; siekiant, kad įmonės klientai gautų paslaugas operatyviai ir betarpiškai, klientams, kuriems pagamindavo sudėtingesnį gaminį, duodavo savo telefono numerį. Tokius savo veiksmus atlikdavo veikdamas išimtinai įmonės interesais, nes klientas, kuriam gaminys netikdavo ar naudojant kildavo klausimų, galėdavo betarpiškai susisiekti su juo ir problemą išspręsti nedelsiant (t. 1, b. l. 50). Iš VĮ Registrų centro Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, jog atsakovė UAB „Protezavimo guru“ įsteigta 2017-07-12 (t. 1, b. l. 72-73). Iš UAB „Protezavimo guru“ steigimo sutarties matyti, jog šio juridinio asmens steigėjai yra M. U., V. K., A. M., V. T. (t. 1, b. l. 74-75). Iš V. T. vizitinių kortelių matyti, jog visose jose nurodytas tas pats telefono numeris, pateikta kortelė be įmonės pavadinimo ir kortelės su UAB „Pirmas žingsnis“ bei UAB „Protezavimo guru“ pavadinimais (t. 1, b. l. 74-75). Pacientų, nešiojančių protezus, apklausos anketose, pildytose 2019-01-09, 2019-01-17, 2019-02-01, 2019-01-21, 2019-01-22, 2019-02-08, 2019-01-30, 2019-03-08, 2019-02-15, nurodyta, jog protezą gaminusio darbuotojo vardas, pavardė, įmonėse, kurioje jis dirba, pavadinimas V. T., UAB „Pirmas žingsnis“ (t. 1, b. l. 79-90). 2019-07-12 ieškovės atstovas kreipėsi į Valstybines ligonių kasas prie Sveikatos apsaugos ministerijos, prašydamas suteikti informaciją, kurie iš pridedamame sąraše nurodytų asmenų, anksčiau buvusių UAB „Pirmas žingsnis“ pacientais, šiuo metu yra UAB „Protezavimo guru“ pacientai, ir kokias kompensacijas dėl kiekvieno iš tokių pacientų ortopedinių priemonių Valstybinė ligonių kasa išmokėjo arba rengiasi artimiausiu metu išmokėti UAB „Protezavimo guru? (t. 1, b. l. 94-100). Valstybinė ligonių kasa pateikė atsakymą, kuriame nurodė 9 asmenų sąrašą, kurie pastaruoju metu dėl ortopedinių gaminių kreipėsi į UAB „Protezavimo guru“, bendra kompensacijų suma 28 233,21 Eur (t. 1, b. l. 102). Valstybinė ligonių kasa pateikė 2019-12-18 atsakymą, kuriame nurodė 2 asmenų sąrašą, kurie (papildomai po 2019-08-08 VLK išsiųsto rašto) iš nurodyto sąrašo pastaruoju metu kreipėsi dėl ortopedinių gaminių į UAB „Protezavimo guru“, bendra kompensacijų suma 3 664,12 Eur. Iš UAB „Pirmas žingsnis“ V. T. galūnių protezų užsakymų ataskaitos už 2016, 2017, 2017 m. matyti, jog 2016 m. buvo 56 užsakymai 103 569,67 Eur sumai, 2017 m. buvo 60 užsakymų 108 299,66 Eur sumai, 2018 m. buvo 51 užsakymas 80 359,03 Eur sumai (t. 1, b. l. 109). Iš atsakovės UAB „Protezavimo guru“ pateiktų ortopedijos techninės priemonės užsakymo lapų matyti, kad ant kai kurių jų prie „užsakymą priėmusio darbuotojo vardas ir pavardė“ uždėtas ortopedo protezuotojo M. U. spaudas, ant kai kurių ortopedo techniko V. T. spaudas, visi jie pasirašyti vienodu parašu (t. 2, b. l. 12-21). Atsakovė A. T. 2019-03-14 pasirašė konfidencialumo pasižadėjimą kaip UAB „Protezavimo guru“ administratorė (t. 2, b. l. 35). Pateiktame A. B. rašte nurodyta, kad 2017 m. balandžio mėn. A. B. negalint vaikščioti su V. T. pagamintu protezu (protezas buvo per laisvas), A. B. kreipėsi į V. T. dėl protezo remonto, tačiau V. T. atsisakė padėti ir reikalavo susimokėti už remontą (nors šias paslaugas kompensuoja VLK). 2017 m. spalio mėn. V. T. A. B. gamino nuolatinį protezą. Protezo gamybos metu V. T. A. B. reikalavo primokėti papildomai už protezo gamybą. A. B. atsisakė mokėti už šias paslaugas ir pradėjo klausinėti, kodėl turi susimokėti papildomai, konkrečiai už ką reikia mokėti (A. B. žinojo, jog jam priklauso VLK kompensacija). Pacientui pradėjus klausinėti, V. T. pinigų nebereikalavo. V. T. reikalavo primokėti ir už ortopedinių batų pritaikymą, tačiau A. B. atsisakė. Praėjus metams po nuolatinio protezo gavimo, A. B. protezas tapo per laisvas, susisiekus su V. T. šis reikalavo papildomai susimokėti už protezo pritaikymą (remontą) (t. 2, b. l. 149). 2019-01-16 tarp atsakovių UAB „Protezavimo guru“ ir A. T. sudaryta darbo sutartis, pagal kurią A. T. priimta į UAB „Protezavimo guru“ administratorės pareigas. 2019-01-24 tarp atsakovų UAB „Protezavimo guru“ ir V. T. sudaryta darbo sutartis, pagal kurią V. T. priimtas į UAB „Protezavimo guru“ medicinos technologo pareigas. 2020-03-04 teismo posėdžio metu pateiktas ortopedijos techninės priemonės užsakymo lapas, kurį sudaro dvi pusės; užsakymo data nurodyta 2018-12-03, ties žyma „užsakymą priėmusio darbuotojo vardas ir pavardė“ uždėtas V. T. spaudas, kitoje lapo pusėje matomas UAB „Protezavimo guru“ logotipas.
Liudytoja M. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad V. T. pažįsta apie 20 metų, nuo to laiko jis daro jai protezus; paskutinį protezą 2018 m. po operacijos darė V. T.; su juo susisiekdavo telefonu. Reikėjo naujo protezo po sąnario keitimo; skambino V. T., kad pailgintų protezą; į V. T. kreipdavosi, nes ilgai jį pažįsta ir jis geriausiai daro jai protezą. Žinojo, kad V. T. dirbo UAB „Pirmas žingsnis“ ir kad žadėjo steigti savo įmonę, tačiau jai jo darbo vieta nebuvo svarbi. V. T. jos nekalbino pasilikti pas jį. Apie tai, jog V. T. pakeitė darbovietę, jai jis neminėjo. Liudytojas K. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pažįsta V. T., nes jis darė protezą 2015 m. gegužės mėn., taip pat yra matęs jo žmoną; dabar turi antrą protezą, kurį taip pat gamino V. T.; gavęs laišką iš ligonių kasos, kreipėsi į V. T., nes pirmas jo darytas protezas labai patiko. Kokioje įmonėje V. T. dirbo, jis nesiteiravo. Pirmą kartą V. T. jam rekomendavo kitas ligonis. Jokio viliojimo nebuvo. Ortopedą M. U. pažįsta iš matymo, vieną kartą jam remontavo protezą. M. U. priėmė užsakymą dėl antro protezo, nes V. T. tuo metu nebuvo, bet protezą padarė V. T.. M. U. remontavo protezą 2019 metais. Kokioje įmonėje dirba V. T., nežino. Kitų ortopedų neieškojo. Liudytojas Rimantas P. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pažįsta V. T., 2017 m. birželio pabaigoje po kojos amputacijos jam darė protezą. Susitiko ligoninės palatoje. Jį rekomendavo gydytoja. Dar tebenaudoja pirmą protezą. Kai reikės, vėl kreipsis į V. T., nes yra patenkintas jo darbu, be to, yra daug atsiliepimų apie jo gerą darbą. Kiek pamena, kai nuvyko pas V. T. protezo gamybai, ant durų buvo parašyta „Pirmas žingsnis“. Į jo namus prieš pusę metų buvo atvykusi moteris, kuri atsiliepė blogai apie V. T. ir viliojo pereiti į UAB „Pirmas žingsnis“, davė pakabukų su šios įmonės simbolika bei pasirašyti kažkokius popierius, jam tokie dalykai nepatiko. V. T. likti pas jį neįkalbinėjo. Jam svarbi ne įmonė, o meistras, kuris darys protezą. Liudytojas M. U. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra UAB „Protezavimo guru“ akcininkas ir steigėjas. Klientai turi informaciją apie veikiančias įmones, suradęs tinkamą įmonę, klientas į ją kreipiasi. Paprastai pacientai kreipiasi į protezuotoją, nesidomėdami, kur jis dirba. Pacientas turi teisę rinktis protezuotoją. Pas pirminius pacientus vyksta į stacionarą, antriniai pacientai atvyksta patys. Lapus pildo administratorė. Antspaudas užsakymo lape nebūtinai reiškia, kad dirbs vienas protezuotojas. Nevažiuoja pas klientus jų vilioti. Byloje yra dokumentų su jo pavarde ir ne jo parašu. A. T. atėjusi dirbti į UAB „Protezavimo guru“ konfidencialios informacijos neatsinešė. Garantinio laikotarpio metu įmonė turi teikti garantiją. Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad V. T. pažįsta, su juo bendravo dėl protezo pagaminimo. Galėjo būti 2017 m. vidurys. Suprato, kad reikės primokėti už protezą ir batus, tačiau pinigų nedavė. Žinojo, kad finansuoti turėjo ligonių kasa. Dėl antro protezo bendravo, susisiekus sakė jo netrukdyti, minėjo, kad persiklausto į kitas patalpas. Kodėl jam nepadarė protezo, nežino. Nemokėjo, tai ir nedarė. Jam pasakė, kad UAB „Pirmas žingsnis“ nebėra. Naują protezą padarė UAB „Pirmas žingsnis“. V. T. jo į kitą įmonę pereiti neviliojo. Pas jį buvo atvažiavusi UAB „Pirmas žingsnis“ vadybininkė du kartus, po to atvažiavo R. T. dėl protezo padarymo. Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad V. T. pažįsta, nes po kojos amputavimo jis pasiūlė padaryti protezą. Po to reikėjo dar padaryti protezą, už kurį sumokėjo 2 200 Eur. V. T. pasakė gultis į ligoninę, kad gautų kompensuojamą protezą, tačiau ligoninėje nieko negavo. Protezui sulūžus, pataisė protezą už 200 Eur. Kai mokėdavo V. T., šis jokio kvito neišrašydavo, darydavo viską šeštadienį arba sekmadienį. Pagal dokumentus jis yra gavęs valstybės kompensuojamą protezą, bet faktiškai mokėjo pats. Tuo metu V. T. dirbo UAB „Pirmas žingsnis“. Su juo bendravo iki 2017 m. birželio. V. T. jam nesiūlė pereiti į kitą įmonę.
Ieškovė prašo uždrausti nesąžiningą konkurenciją. Nesąžiningos konkurencijos draudimą bei komercinių paslapčių apsaugą tarptautinėje teisėje reglamentuoja 1883 m. Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės saugojimo (toliau – Paryžiaus konvencija), Sutartis dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (angl. Agreement on Trade-Related Aspects of Intellectual Property Rights toliau – TRIPS sutartis). Nacionaliniame teisiniame reguliavime, konkrečiai – Konkurencijos įstatyme nustatytas nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimas bei atskleidžiamas pavyzdinis sąrašas veiksmų, kurie gali būti kvalifikuojami kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmai. Draudžiamas yra informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimas, perdavimas, skelbimas be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimas iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui. Ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo; padarytos žalos atlyginimo <...>. Konkurencijos įstatymu draudžiama ūkio subjektams atlikti veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nesvarbu, kokio pobūdžio jų ūkinė veikla, išskyrus atvejus, kai šiame įstatyme ar kituose įstatymuose, skirtuose atskiroms ūkinės veiklos sritims, nustatomos išimtys (Konkurencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito subjekto galimybėms konkuruoti. Siekiant ūkio subjekto atliktus veiksmus pripažinti nesąžiningos konkurencijos veiksmais, būtina nustatyti šios normos dispozicijoje įtvirtintas sąlygas: pirma, egzistuoja konkurencijos santykis tarp verslo ar profesine veikla užsiimančių subjektų; antra, atitinkami konkurento veiksmai nėra sąžiningi, t. y. atlikti turint tikslą konkuruoti nesąžiningai; trečia, šie veiksmai gali pakenkti (ar pakenkė) konkurento ūkinei veiklai, jo gebėjimui konkuruoti tam tikroje rinkoje (tam tikrame ūkio sektoriuje) ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-5-684/2020). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą, yra nurodęs, kad, taikant šią normą, būtina aiškintis, ar yra pakankamai duomenų apie reikšmingas aplinkybes, kurios leistų daryti išvadą apie sąžiningos konkurencijos pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2009).
Pažymėtina, kad konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsauga suponuoja ir įstatymų ginamą ūkio subjektų sutarčių laisvę, ūkio subjektų nekliudomo pertvarkymo, jų veiklos pobūdžio keitimo galimybes, netrukdymą, reaguojant į rinkos pokyčius, steigti naujus ūkio subjektus ar likviduoti esančius. Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens ūkinės veiklos laisvė, šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta sąžiningos konkurencijos laisvė yra neatsiejama nuo konstitucinės kiekvieno žmogaus teisės laisvai pasirinkti darbą ir verslą, taigi ir nuo galimybės asmeniui, norinčiam užsiimti ūkine veikla arba ja nebeužsiimti, be dirbtinių kliūčių patekti į rinką ir be dirbtinių kliūčių iš jos pasitraukti. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog vien tik konkuruojančio subjekto įsteigimas per se nėra neteisėta veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012).
Ieškovė nesąžiningos konkurencijos veiksmais įvardina: „perdavus/perduodant, pasinaudojus/naudojantis, paskelbus/skelbiant konfidencialią ir ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją, t.y., įpareigoti V. T., A. T. ir UAB „Protezavimo guru“ neteikti paslaugų buvusiems (persiviliotiems) ieškovės klientams (pacientams), išvardytiems VLK 2019-08-08 ir 2019-12-18 atsakymuose“. Ieškovės teigimu, buvo atskleista konfidenciali ir ieškovės komercinę paslaptį sudaranti informacija apie ieškovės klientus (klientų sąrašai, kontaktai, darbo specifika). Pažymėtina, kad atsakovai A. ir V. T. su ieškove nekonkuravimo sutarčių nebuvo sudarę, jų teisė laisvai pasirinkti darbą ar verslą yra ginama Konstitucijos. V. T. paaiškino, kad apie savo įmonę pradėjo galvoti prieš 10 metų, iš UAB „Pirmas žingsnis“ išėjo, nes netenkino darbo sąlygos: mažas atlyginimas, detalių trūkumas, blogos darbo sąlygos, vienašališkai, vadovui, nusprendus, sumažintas atlyginimas ir pan. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nesant nekonkuravimo susitarimo ir nesant numatyto atlygio už nekonkuravimą, laikytina pagrįsta išvada, kad net jei ir atsakovas konkuravo su ieškove, nėra pagrindo teigti, jog jis atliko neteisėtus veiksmus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 konstatavo, kad informacija, atsižvelgiant į jos pobūdį ir svarbą bei konfidencialumo pareigos intensyvumo laipsnį, skirstoma į keturias grupes: 1) informacija, kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pvz., viešai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, viešai skelbiama informacija apie akcininkus, vykdomus projektus, verslo partnerius ir kt.); tokia informacija, net jeigu ji ir yra įvardijama kaip konfidenciali, gali būti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą nekiltų teisinių padarinių; 2) informacija, kurią įmonės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.); todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo; pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti gautą aptariamos rūšies informaciją savo naudai ir interesais; 3) specifinio pobūdžio konfidenciali informacija; tokia informacija neatitinka komercinės paslapties apibrėžties, tačiau kai darbuotojas su ja susipažįsta, ji netampa neatsiejama jo gebėjimų, žinių ir kompetencijos dalimi; ši informacija yra saugoma, o už jos atskleidimą ar panaudojimą, net ir pasibaigus darbo santykiams, buvusiam darbuotojui gali kilti teisinė atsakomybė; 4) komercinės paslaptys – konfidencialūs duomenys, kurie yra tokie specifiniai ir reikšmingi, kad darbuotojai, net ir pasibaigus darbo santykiams, sutartyje ar įstatyme nustatytą laiką negali teisėtai panaudoti jų jokiais tikslais, kurie kokiu nors būdu galėtų pažeisti teisėto informacijos savininko teises ir teisėtus interesus. Toks suskirstymas vertintinas kaip reiškiantis, kad 1–2 grupėse nurodyta informacija neatitinka konfidencialumo kriterijų ir disponavimas ja negali lemti atsakomybės darbuotojui taikymo. Atsakomybė už 4 grupei priskirtos informacijos atskleidimą ir (ar) panaudojimą numatyta CK 1.116 straipsnio 4 dalyje. Informacijos, priskirtos 3–4 grupėms, panaudojimo tvarkos, nustatytos šalių susitarimu, pažeidimas gali tapti pagrindu taikyti darbuotojui sutartinę atsakomybę.
Kasacinis teismas išaiškino, jog CK 1.116 straipsnio 1 dalyje apibrėžta komercinės paslapties objekto samprata ir pateikti kriterijai, keliami informacijai, kad ši būtų kvalifikuojama ir saugoma kaip bendrovės komercinė (gamybinė) paslaptis. Informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai, nustatyti CK 1.116 straipsnio 1 dalyje,- slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti. Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Suformuota kasacinė praktika dėl protingų pastangų išsaugoti informaciją standarto nurodo, kad tai turi būti protingos, bet neypatingos pastangos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015). Kasacinis teismas jau yra pažymėjęs, kad informacija apie asmens klientus gali būti pripažinta komercine paslaptimi, esant visiems formaliesiems komercinės paslapties požymiams: vertei, slaptumui, protingai tokios informacijos apsaugai. Tokiu atveju ji gali būti pripažinta komercine paslaptimi ir atitinkamai saugoma ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015). Duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos, kaip, pvz., kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt. Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje ir 37 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad būtent bendrovės valdymo organai nustato informaciją, kuri laikoma bendrovės komercine paslaptimi. Ši teisė apima ir galimybę komerciškai vertingą informaciją apie klientus laikyti komercine paslaptimi, atitinkamai ją saugoti. Šioje teisės normoje suteikta teisė pačiam ūkio subjektui spręsti, kokia informacija jam vertinga, slapta ir saugoma nuo trečiųjų asmenų, tačiau joje nėra ūkio subjektui keliamų reikalavimų tokią informaciją įforminti kaip komercinių paslapčių sąrašą fizine prasme – nebūtina, kad tai, kas atitinkamoje įmonėje yra komercinė paslaptis, būtų nurodyta viename materialiame arba elektroniniame dokumente. Neteisėtas komercinės paslapties atskleidimas – ją žinančio asmens kitam asmeniui suformuotas tam tikrų duomenų turinio žinojimas. Neteisėtas komercinės paslapties perdavimas konstatuojamas tuomet, kai asmuo, suvokiantis, kad informacija saugoma, duomenis neteisėtai (pvz., materialius dokumentus, duomenų laikmenas, elektroninius dokumentus ir kt.) perduoda tretiesiems asmenims.
A. A. teigimu, atsakovai naudojosi klientų sąrašais, perviliodami klientus. Ieškovės atstovės advokato padėjėjos nuomone, atsakovai viliojo ieškovės klientus, pasinaudojo konfidencialia informacija, neinformavo ieškovės apie konkuruojančio juridinio asmens įsteigimą, atsakovė, dar dirbdama pas ieškovę, pildė UAB „Protezavimo guru“ blankus. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė 9 klientus, kurie, jos manymu, buvo „pervilioti“. Atsakovai nurodo, kad konfidencialumo susitarimas ar susitarimas dėl komercinės paslapties tarp jų ir ieškovės nebuvo pasirašytas, be to, atsakovas V. T. nei dirbdamas pas ieškovę, nei dirbdamas pas atsakovę UAB „Protezavimo guru“ nebandė persivilioti ieškovės klientų. Liudytojų parodymai teismo posėdžio metu patvirtina, kad šie asmenys, kuriems reikalingas protezavimas, rinkdamiesi protezuotoją, kaip prioritetą nurodė ne įmonę, kurioje protezuotojas dirba, o konkretų protezuotoją, atsižvelgdami į jo teikiamų paslaugų kokybę, pasitikėjimą konkrečiu asmeniu. Apklausti liudytojai paneigė aplinkybę, jog jie buvo viliojami V. T. pereiti pas jį, į naujai įsteigtą bendrovę, priešingai negu ieškovė,- liudytojo P. Š., į jo namus prieš pusmetį atvykusi moteris, blogai šnekėjo apie V. T. ir viliojo pereiti į UAB „Pirmas žingsnis“, „davė pakabukų su šios įmonės simbolika bei siūlė pasirašyti kažkokius popierius“.
Pažymėtina, kad asmenys, rinkdamiesi paslaugų tiekėją, turi teisę laisvai jį pasirinkti, ieškoti jiems priimtiniausio varianto. Bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojais šalių klientai patvirtino, kad protezus jie darėsi/darosi pagal subjektyvų savo pasirinkimą: liudytojai M. B., K. B., Rimantas P. Š. rinkosi/renkasi protezus darytis pas V. T., nes patiko jo padaryti protezai; liudytojas A. B. nurodė, kad V. T. iš jo reikalavo pinigų, todėl naują protezą darėsi pas ieškovę, liudytojas A. B. teigė, jog už protezą ir jo taisymą V. T. reikalaujant sumokėjo, tačiau daugiau į jį nesikreipė, protezą darėsi kitoje protezavimo paslaugas teikiančioje įmonėje ( nei pas ieškovę, nei atsakovę). Nei vienas apklaustas liudytoju nepatvirtino ieškovės teiginio dėl klientų „perviliojimo“ Teismas sutinka su atsakovų teiginiais, jog pas ieškovę negrįžo 88 klientai, iš kurių tik 9 perėjo pas atsakovę, todėl nurodytas faktas negali būti vertinamas kaip nesąžininga konkurencija, kaip klientų perviliojimas, nes klientas laisvas pasirinkti paslaugos teikėją
Pareiga saugoti konfidencialią informaciją egzistuoja, kai ji nustatyta sutartyje, o pareiga saugoti komercinę paslaptį visų pirma kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). 2018-04-17 atsakovai pasirašė konfidencialumo pasižadėjimus, kuriais įsipareigojo saugoti asmens duomenų ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos bei teritorinių kasų viešai neskelbtinos ir konfidencialios informacijos paslaptį, tvarkyti asmens duomenis, vadovaujantis LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais<,,,> . Teismas sutinka su atsakovų atsikirtimais į ieškinį, jog konfidencialumo pasižadėjimu jie įsipareigojo saugoti Valstybinės ligonių kasos bei teritorinių kasų viešai neskelbtinos ir konfidencialios informacijos paslaptį, konfidencialumo susitarimas tarp šalių nebuvo pasirašytas. Taigi, nesant sudarytų susitarimų dėl komercinės paslapties ar konfidencialios informacijos apsaugos, darbuotojas pagal įstatymą gali atsakyti tik paviešinęs (panaudojęs) įmonės komercinę paslaptį, todėl ieškovės argumentai, kad atsakovai „pasinaudojo konfidencialia informacija“, nesant susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos, nesudaro pagrindo taikyti atsakovams civilinę atsakomybę. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nesant susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos ir nekonkuravimo susitarimo, atsakomybė darbuotojui gali kilti tik už komercinės paslapties atskleidimą (panaudojimą).
Kaip ir kiti šios nuosavybės objektai, komercinės paslaptys yra svarbi konkuravimo rinkoje priemonė. Skirtinga komercinę paslaptį sudarančios informacijos esmė, pobūdis, panaudojimo sritis ir būdai, ekonominė vertė, sukurianti skirtingą konkurencinį pranašumą, nulemia ir skirtingus apsaugos protingumo standartus. Kuo vertingesnė konkreti komercinę paslaptį sudaranti informacija, tuo intensyvesni turi būti jos savininko veiksmai šiai informacijai saugoti, kad ši apsauga būtų pripažinta protinga. Vienas iš būdų – komercinės paslapčių sąrašo sudarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).
Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad ieškovė būtų nustačiusi tam tikrą tvarką, kaip su informacija, sudarančią komercinę paslaptį, susipažinti, užtikrinti komercinės paslapties laikymąsi. Apklaustas teismo posėdžio metu A,A. patvirtino, kad dėl komercinių paslapčių atsakovams pretenzijų neturi, nes klientų sąrašas nebuvo perduotas, komercinių paslapčių sąrašas nėra patvirtintas. Ieškinyje buvo teigiama, jog buvo „ atskleista konfidenciali ir ieškovės komercinę paslaptį sudaranti informacija apie ieškovės klientus (klientų sąrašai, kontaktai, darbo specifika)“. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-481-196/2018 yra nurodęs, jog ieškovei neinformavus atsakovo, kad duomenis apie klientus laiko slaptais, taip pat neinformavus jo apie atsakomybę panaudojus šiuos duomenis; ieškovei nesukūrus tvarkos, kuria supažindinama su komercinėmis paslaptimis, neužtikrinus komercinės paslapties laikymosi, atsakovui negali kilti civilinė atsakomybė už darbą su tais pačiais klientais kaip ir ieškovės. Protingumo reikalavimas taikomas ne tik teisinei, organizacinei, techninei ir kitai apsaugai, bet ir teisėtiems komercinės paslapties atskleidimo bei panaudojimo būdams. Paprastai informacijos savininkas turėtų sudaryti sąlygas kitiems asmenims aiškiai ir nedviprasmiškai suprasti, kad atitinkama informacija yra slapta, jis taip pat turi sukurti tvarką, kaip su šia informacija susipažinti, užtikrinti jos laikymąsi. Komercinės paslapties savininkas šiuo atveju turi teisę pats pasirinkti, kokiu būdu asmenims (įskaitant darbuotojus), kurių atliekamos funkcijos reikalauja susipažinti su komercinę paslaptį sudarančia informacija, bus suformuotas aiškus ir nedviprasmiškas suvokimas, kad atitinkami duomenys yra įmonės komercinė paslaptis. Svarbu tai, kad pasirinktas būdas leistų vienareikšmiškai nustatyti ir fiksuoti tam tikro asmens žinojimo apie tai, kas yra komercinė paslaptis, faktą. Sąrašas fizine prasme yra tik vienas iš būdų suformuoti asmens žinojimą apie tam tikros informacijos slaptumą, tačiau šis būdas nėra vienintelis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškovei neinformavus atsakovus apie tai, kad duomenis apie klientus laiko slaptais, neinformavus jų apie atsakomybę panaudojus šiuos duomenis, nesukūrus supažindinimo su komercinėmis paslaptimis tvarkos, neužtikrinus jos laikymosi, atsakovams negali kilti civilinė atsakomybė už darbą su tais pačiais klientais kaip ir ieškovės.
Apibendrinus aukščiau išdėstytą laikytina, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovų veiksmai yra nesąžiningi: nesant susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos ir nekonkuravimo susitarimo, atsakovams negali kilti atsakomybė; pagal įstatymą atsakovams atsakomybės dėl komercinės paslapties atskleidimo nėra, nes pati ieškovė neinformavo atsakovų apie tai, jog duomenis apie klientus laiko slaptais, apie atsakomybę panaudojus šiuos duomenis ir pan. Vien ta aplinkybė, kad kai kurie (9) buvę ieškovės UAB „Pirmas žingsnis“ pacientai tapo atsakovės „Protezavimo guru“ klientais, savaime negali būti vertinama kaip atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmai.
Ieškovė taip pat prašo priteisti solidariai iš atsakovų 31 897,33 Eur sumą žalos atlyginimui. Asmenys, kuriems teisinė (sutartinė arba deliktinė) atsakomybė kyla už neteisėtą komercinės paslapties įgijimą, privalo atlyginti nuostolius, kuriuos šiuo atveju sudaro negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Pareigą atlyginti padarytus nuostolius taip pat turi darbuotojai, kurie pažeisdami darbo sutartį atskleidė komercinę (gamybinę) paslaptį, ar kitokios sutarties šalis, atskleidusi gautą komercinę paslaptį pažeisdama sutartį. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu yra draudžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmai, kurie nėra suderinami su sąžininga verslo praktika ir iškreipia konkurenciją rinkoje. Konkurencijos įstatymo 15 ir 16 straipsniuose įtvirtintas draudimas atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Vieni iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų, kurie draudžiami, – draudimas naudoti, perduoti, skelbti kito ūkio subjekto komercinę paslaptį be šio subjekto sutikimo, taip pat gauti tokią informaciją iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą kitam subjektui. Paprastai neteisėtai komercine paslaptimi pasinaudojęs konkurentas pervilioja, o komercinių paslapčių teisėtas turėtojas praranda klientus ir toks klientų netekimas ūkio subjektui lemia turtinius praradimus, o iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų gaunama ekonominė nauda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 46 punktas). Esant pareikštam reikalavimui priteisti iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų neteisėtai gautą naudą netiesioginiai nuostoliai turėtų būti apskaičiuojami ir jų atlyginimas priteisiamas pagal tai, kiek pajamų konkrečiai iš naudojimosi komercine paslaptimi gavo pažeidėjas, t. y. iš pažeidėjo išreikalautina ta naudos dalis, kurią jis gavo dėl neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 87 punktas). Be to, kasacinis teismas, atsižvelgdamas į šios kategorijos bylų įrodinėjimo specifiką išaiškino, kad ieškovui, reiškiančiam reikalavimą priteisti neteisėtai komercine paslaptimi pasinaudojusio asmens neteisėtai gautą naudą, tenka pareiga įrodyti atsakovo gautą bendrąjį pelną, o atsakovas, nesutikdamas su reiškiamu reikalavimu, turi pareigą įrodyti, kad jo gautas pelnas ar jo dalis yra teisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 90 punktas).
Civilinės atsakomybės prievolei už nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytą žalą konstatuoti būtinos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis) ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Nustatant civilinės atsakomybės sąlygas taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo civilinės atsakomybės bylose taisyklė: ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir pareiga paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, tenka atsakovui (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013).
Ieškovės teigimu, atsakovai neteisėtai pasinaudoję ieškovės duomenimis, pervilioję ieškovės klientus, gavo lėšas iš VLK už klientams pagamintus protezus. Kaip nurodyta aukščiau, esama klientų, kurie prieš tai buvę ieškovės klientais pasirinko atsakovės paslaugas. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai nurodė, kad protezuotoju atsakovą V. T. pasirinko patys. Nesvarbu, kokiai bendrovei šis atstovauja. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovės buvusieji klientai pasirinko jiems labiausiai tinkamą sprendimą, kuris yra lemtas natūralios konkurencijos, o ne kokių nors nesąžiningų atsakovų veiksmų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nenustačius, kad atsakovai atliko nesąžiningus konkurencijos veiksmus,- „perviliojo“ 9 klientus, „atskleidė konfidencialią ir ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją apie ieškovės klientus“, t.y., nenustačius neteisėtų atsakovų veiksmų, ieškinio reikalavimas dėl 31 897,33 Eur žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Ieškovas taip pat prašo priteisti solidariai iš atsakovų 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi ieškinio dalis dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo netenkinta, todėl negali būti priteistinos ir 6 proc. dydžio metinės palūkanos.
Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog ant kai kurių teismui pateiktų ortopedijos techninės priemonės užsakymo lapų prie „užsakymą priėmusio darbuotojo vardas ir pavardė“ uždėto ortopedo protezuotojo M. U. spaudo, ir/ar ortopedo techniko V. T. spaudo pasirašė atsakovė A. T.. Teismo posėdžio metu ši patvirtino, jog ji dar nedirbdama administratore UAB „Protezavimo guru“, mokė sutuoktinį V. T. pildyti užsakymų lapus bei prie M. U. bei V. T. spaudų pasirašė. Pažymėtina, kad pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kad pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Teismų praktikoje tikro dokumento klastojimas apima veiksmus, kurie pakeičia dokumente užfiksuotos informacijos teisingumą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ne bet kokių tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymas į dokumentą gali būti vertinamas kaip pavojinga veika, numatyta BK 300 straipsnyje. Baudžiamoji teisė nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne už formalius pažeidimus. Jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-174/2013 ir kt.). Įvertinus aukščiau išdėstytą, atsakovės A. T. veiksmuose pasirašant ties M. U. ir V. T. pavardėmis, nenustatyta nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str.1 dalyje, požymių,
Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu liudytojas A. B. nurodė, jog V. T. pažįsta, už protezo padarymą sumokėjo jam 2 200 Eur; protezui sulūžus, V. T. protezą pataisė už 200 Eur; kai mokėdavo V. T., šis jokio kvito neišrašydavo, darydavo viską šeštadienį arba sekmadienį; pagal dokumentus jis yra gavęs valstybės kompensuojamą protezą, bet faktiškai mokėjo pats. Apklaustas V. T. teigė, jog nurodyto atvejo neprisimena. Teismas plačiau liudytojo A. B. parodymų neanalizavo, nesiaiškino, ar V. T. veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos ( jei taip, kokios) požymių, nes liudytojo nurodytas faktas tiesioginio ryšio su nagrinėjama byla neturi. Teismas įgyvendindamas teisingumą gali priimti atskirąją nutartį pagal CPK 300 straipsnio 1 dalį, nustatęs nusikalstamos veikos požymius, tačiau pagrindinė teismo funkcija yra išspręsti individualų ginčą, o ne kvalifikuoti nusikalstamas veikas. Suinteresuotiems asmenims išaiškintina, jog jie turi teisę asmeniškai įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teisėsaugos įstaigas dėl, jų manymu, padarytos nusikalstamos veikos.
Be to, teismas atmeta atsakovų atstovų teiginius, jog liudytojas A. B. galimai melagingai liudijo, jam buvo daroma įtaka, nes šalia buvo ieškovės atstovas ir pan. Pažymėtina, jog galimai ir liudytojui A. B. buvo suteikta ieškovės pagalba šiam prisijungiant per ZOOM programėlę, -techninė pagalba neįgaliems asmenims liudyti teisme nuotoliniu būdu negali būti vertinama kaip poveikis liudytojui. Atkreiptinas dėmesys, jog būtent atsakovės UAB „Protezavimo guru“ atstovė advokato padėjėja reikalavo, kad teismas užtikrintų liudytojų A. B. ir A. B. dalyvavimą teisme. Kadangi nurodyti liudytojai nebuvo kviečiami teismo iniciatyva, jų dalyvavimu teismo posėdyje pasirūpino liudytojų apklausos pageidaujanti bylos šalis.
Atsakovės UAB „Protezavimo guru“ atstovė prašo skirti ieškovei baudą už nepagrįsto ieškinio pateikimą ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, jog būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą, įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikši ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 ). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė kreipdamasi į teismą su ieškiniu piktnaudžiavo jai suteiktomis procesinėmis teisėmis; vien tik aplinkybė, jog ieškinys atmestas, nepasitvirtinus ieškinyje nurodytoms aplinkybės, negali būti vertinama, kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir būti pagrindu skirti baudą. Vadovaujantis prieš tai nurodytu, atsakovės prašymas ieškovei skirti baudą netenkintinas.
CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, rengiant procesinius dokumentus, pagalbą. Atmetus ieškinį atsakovams priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovai V. T. ir A. T. patyrė 2208,25 Eur bylinėjimosi išlaidų advokatui už susipažinimą su byla, atsiliepimų į ieškinį ir patikslintą ieškinį parengimą, atstovavimą teisme ir pasirengimą bylai. Atsakovė UAB „Protezavimo guru“ sumokėjo 2200 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjai už susipažinimą su byla, atsiliepimo į ieškinį ir patikslintą ieškinį parengimą, atstovavimą teismo posėdyje. CPK 98 str. 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad ne visos faktiškos šalių sumokėtos išlaidos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia ( LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-533/2008). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, įvertinus tai, jog tiek advokato, tiek advokato padėjėjos išlaidos yra beveik vienodos, vadovaujantis Rekomendacijos nuostata, jog už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Rekomendacijos nustatyto dydžio, iš ieškovės atsakovams A.ir V. T. priteistina 2208,25 Eur, UAB „Protezavimo guru“ 1760 Eur.
Valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 10,74 Eur, todėl ši suma priteistina Valstybei iš ieškovės.
2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos įsiteisėjus teismo sprendimui.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pirmas žingsnis“, j.a.k. 133830862, atsakovams V. T. ir A. T. 2 208,25 Eur (du tūkstančiai du šimtai aštuoni eurai 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pirmas žingsnis“, j.a.k.133830862, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Protezavimo guru“, j.a.k..304573915, 1760 Eur (vienas tūkstantis šeši šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti Valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pirmas žingsnis“, j.a.k. 133830862, 10,74 Eur (dešimt eurų 74 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėja Rasa Augustė