Civilinė byla Nr. 2-844/2014
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00114-2014-2
Procesinio sprendimo kategorija: 122.4; 126.8.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gegužės 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės ir Nijolės Piškinaitės (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-462-252/2014 pagal ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Litauen Bygg“ dėl bankroto bylos iškėlimo, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama iškelti atsakovui UAB „Litauen Bygg“ bankroto bylą, administratoriumi paskirti R. A..
Nurodė, kad 2014 m. vasario 26 d. duomenimis atsakovo skola biudžetui sudaro 161 031,42 Lt. Pagal VĮ Registrų centro duomenis, bendrovė registruoto nekilnojamojo turto neturi, paskutiniai finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti už 2010 metus. Pagal VĮ Regitros duomenis bendrovė įregistruotų transporto priemonių neturi. Mano, kad bendrovė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2014 m. kovo 20 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Litauen Bygg“.
Teismas nustatė, kad ieškovas nesilaikė ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos ikiteisminės tvarkos. Kartu su ieškiniu pateiktas 2013 m. kovo 27 d. pranešimas nebuvo įteiktas atsakovui, o pakartotinis pranešimas išsiųstas praėjus daugiau nei 9 mėnesiams nuo pirmojo pranešimo išsiuntimo dienos. Ieškovas nesilaikė CPK 123 straipsnio 4 dalies ir ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatų. Nors įstatymas nereglamentuoja kada ieškovas gali kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo po pranešimo išsiuntimo, tačiau būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Sprendė, kad ieškovas šiuos principus pažeidė, nes pirmas įspėjimas išsiųstas prieš metus laiko, o pakartotinis praėjus daugiau nei 9 mėnesiams nuo pirmojo išsiuntimo.
Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas privalo pateikti bankroto administratoriaus sutikimo administruoti įmonę originalą, o ne patvirtiną nuorašą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį, iškelti atsakovui UAB „Litauen Bygg“ bankroto bylą, administratoriumi paskirti R. A.. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
- Ieškovo siunčiami pranešimai atsakovui atitiko visus įstatymo keliamus reikalavimus, t. y. buvo nurodyta mokestinė nepriemoka, nustatyta ne trumpesnis kaip 30 dienų laikotarpis nepriemokai padengti, įspėjimai siųsti turimu atsakovo buveinės adresu. Nesutinka su teismo argumentu, jog tarp abiejų įspėjimų buvo per ilgas laiko tarpas. Įspėjimai siunčiami tam, kad mokesčių mokėtojas turėtų galimybę atkurti įmonės mokumą, padengti įsiskolinimą valstybės biudžetui ir kitiems kreditoriams, išvengiant bankroto.
- Nesutinka su teismo argumentu, kad pareiškėjas privalo pateikti bankroto administratoriaus sutikimo administruoti įmonę originalą, o ne patvirtiną nuorašą. Teismas, manydamas, kad reikalingas sutikimo originalas, turėjo priimti nutartį dėl trūkumų šalinimo.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Panevėžio apygardos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Litauen Bygg“, nesilaikius ikiteisminės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme (Konstitucijos 30 str.). Taigi negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris užkirstų kelią asmeniui, manančiam, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, kaip ir kiekviena subjektinė teisė, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai. Teisminės gynybos prieinamumas savaime nereiškia, kad kiekvieno kreipimosi į teismą atveju turi būti pradėtas teismo procesas. Ieškinys bus priimtas ir civilinė byla iškelta tik tuo atveju, jei asmuo laikysis įstatymo nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos.
ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta išankstinio ginčo dėl bankroto bylos iškėlimo sprendimo ne teisme tvarka, kurios privalo laikytis kreditorius prieš kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos įmonei (skolininkui) iškėlimo (CPK 137 str. 2 d. 3 p., ĮBĮ 10 str. 1 d.). Vadovaujantis šia tvarka, kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Tuo atveju kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius (kreditoriai) turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 5 dienoms nuo jo išsiuntimo. Jame (pranešime) nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų terminą nuo pranešimo įteikimo dienos. Skolininko tinkamas informavimas apie tai, kad nepadengus įsiskolinimo kreditorius ketina kreiptis į teismą dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo, sudaro skolininkui prielaidas atsiskaityti su kreditorium ir taip išvengti bankroto bylos inicijavimo teisme. Kartu tokiu reguliavimu siekiama bankroto proceso esminio tikslo – pašalinti iš apyvartos tik nemokius rinkos dalyvius ir išsaugoti tuos rinkos dalyvius, kurie turi tik laikinų finansinių sunkumų.
Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad ši nuostata yra skirta skolininko, tai yra bendrovės, kuriai norima kelti bankroto bylą, interesų apsaugai, nes tokiu būdu bendrovei suteikiama galimybė atsiskaityti su kreditoriumi, ginčą išspręsti taikiai ir išvengti bankroto procedūros bei bankroto bylos iškėlimo pasekmių, arba kreiptis į teismą dėl kreditoriaus reikalavimo nuginčijimo ir pan. Šia norma siekiama, kad ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo nebūtų bendrovei netikėtas, nes bankroto bylos iškėlimas sustabdo normalią bendrovės veiklą, todėl ši norma turi būti aiškinama bei taikoma atsižvelgiant į tokią jos funkciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-540/2009; 2009 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-696/2009).
Minėta, kad pagal ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatas kreditorius apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį, ir tik tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, jis turi išsiųsti pakartotinį pranešimą įmonės buveinės adresu ir pranešimas laikomas įteiktu praėjus 5 dienoms nuo jo išsiuntimo.
Byloje nustatyta, kad ieškovas 2013 m. kovo 27 d. pranešimą, kuriuo informavo atsakovą apie skolą biudžetui, išsiuntė atsakovo registruotu buveinės adresu, tačiau pranešimas grįžo neįteiktas. Pakartotinį pranešimą išsiuntė 2013 m. gruodžio 31 d., t. y. tik daugiau nei po 9 mėnesių, kuris taip pat grįžo neįteiktas.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad ĮBĮ nereglamentuoja termino, kada turi būti siunčiamas pakartotinis pranešimas (įspėjimas) apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui tuo atveju, jei tokio pranešimo nepavyksta įteikti pirmą kartą, taip pat nenustato termino, per kurį pareiškėjas turi kreiptis į teismą, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, visuomet būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais bei atsižvelgti į bankroto tikslus bei procedūrų operatyvumą. Šiuo atveju negalima sutikti, kad apeliantas, vykdydamas ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, būtų laikęsis paminėtų principų. Įvertinus tai, kad pirmas pranešimas atsakovui buvo išsiųstas prieš daugiau nei metus laiko, o pakartotinis – praėjus daugiau nei 9 mėnesiams po pirmojo išsiuntimo, abu kartus pranešimų įteikti nepavyko, konstatuotina, kad pareiškėjo deklaruojama ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatyta ikiteisminė ginčo sprendimo stadija dėl tokio ilgo laikotarpio iš esmės prarado prasmę ir įgavo vien tik formalų pobūdį. Dėl šios priežasties pareiškėjo pranešimas nelaikytinas tinkamu ir atitinkančiu ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų. Jį (pakartotinį pranešimą) galima vertinti šioje situacijoje tik kaip pirminį pranešimą, po kurio, nepavykus jo įteikti suinteresuotam asmeniui, apeliantas nedelsdamas, atsižvelgdamas į IBĮ tikslus, privalo tokį pranešimą pakartoti. Tik tokiu atveju bus pagrindas pripažinti, kad ikiteisminė ginčo sprendimo procedūra nepažeista.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ieškinio (pareiškimo) priėmimą reglamentuojančias procesines teisės normas ir, nustatęs, kad kreditorius netinkamai laikėsi išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, jo pareiškimą pagrįstai atsisakė priimti (CPK 137 str. 2 d. 3 p., ĮBĮ 10 str. 1 d.).
Pažymėtina, kad atsisakymas priimti pareiškimą nekliudo ieškovui (pareiškėjui) vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu reikalavimu, jeigu pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį (pareiškimą) (CPK 137 str. 4 d.)
Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Danutė Gasiūnienė
Nijolė Piškinaitė