Civilinė byla Nr. e2S-1729-803/2020

                                                                                 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36981-2018-7

               Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės PLUSPLUS CAPITAL AS atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės PLUSPLUS CAPITAL AS ieškinį atsakovui K. R. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė 2018 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo ieškovei 1 883,75 Eur skolos; 890,27 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų; 169,54 Eur delspinigių; 30,00 proc. mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 1 883,75 Eur nuo 2018 m. lapkričio 22 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

2.       Teismas, nustatęs, kad atsakovas mirė (duomenys neskelbtini), 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinę bylą sustabdė iki paaiškės mirusio atsakovo K. R. teisių perėmėjas bei įpareigojo šalis ir (ar) jų atstovus priėmus mirusio asmens palikimą, nedelsiant apie tai pranešti bylą sustabdžiusiam teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 16 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą ir nustatė ieškovei 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties įteikimo dienos, ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. nurodyti atsakovo teisių perėmėją ir pateikti įrodymus, jog ieškovė per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos informavo palikėjo įpėdinius ar palikimo atsiradimo vietos notarą apie savo reikalavimus, o jei įstatyme nustatytas terminas yra praleistas – pateikti įrodymus, jog šis terminas ypatingos teisenos nustatyta tvarka buvo atnaujintas. Taip pat teismas išaiškino, kad iki nustatyto termino neįvykdžius teismo įpareigojimo teismas ieškinį paliks nenagrinėtą.

4.       Teismas nustatė, kad ieškovė prašo priteisti skolą, palūkanas, delspinigius, procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo K. R., kuris remiantis gyventojų registro tarnybos duomenis yra miręs beveik prieš 2 metus, t. y. atsakovas mirė iki ieškovė pateikė teismui ieškinį.

III. Atskirojo skundo argumentai

5.       Ieškovė PLUSPLUS CAPITAL AS pateikė atskirąjį skundą, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nutartį. Nurodo tokius esminius atskirojo skundo argumentus:

5.1.       ieškinys teismui buvo pateiktas (duomenys neskelbtini), t. v. praėjus 19 dienų po atsakovo mirties, apie kurią ieškovei reiškiant ieškinį žinoma nebuvo. Šį ieškinį teismas priėmė, tačiau paaiškėjus atsakovo mirties faktui, teismas bylą sustabdė iki paaiškės atsakovo teisių perėmėjai. Tai pagrįstai leido ieškovei tikėtis, jog ji yra tinkamai įvykdžiusi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą savo teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto;

5.2.       ieškinio pareiškimas teisme šiuo atveju visiškai užtenkamas CK 5.63 straipsnyje nustatytiems tikslams pasiekti, t. y. išviešinti ieškovės turimus reikalavimus mirusiam asmeniui;

5.3.       nepagrįstas teismo reikalavimas nurodyti atsakovo teisių perėmėją. Teismas 2020 m. spalio 1 d. gavo informaciją iš palikimo atsiradimo vietos notaro, kad palikimas nėra priimtas. Tačiau ta aplinkybė, kad palikimas nėra priimtas nereiškia, kad apskritai neatsiras atsakovo teisių perėmėjo. Neatsiradus įpėdinių, atsakovo palikimas pereis valstybei ir šis ginčas galės būti baigtas nagrinėti iš esmės.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Byloje kilo ginčas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atnaujino bylos nagrinėjimą ir įpareigojo ieškovę pašalinti ieškinio trūkumus.

7.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 23 d. ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovo K. R.. Atsakovas mirė (duomenys neskelbtini).

8.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinė byla sustabdyta iki paaiškės mirusio atsakovo K. R. teisių perėmėjas; priėmus mirusio asmens palikimą, šalys ir (ar) jų atstovai įpareigoti nedelsiant apie tai pranešti bylą sustabdžiusiam teismui.

9.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 16 d. nutartimi savo iniciatyva atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą ir sprendė, kad pareikštas ieškinys yra su trūkumais, todėl nustatė ieškovei terminą nurodyti atsakovo teisių perėmėją ir pateikti įrodymus, jog ieškovė per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos informavo palikėjo įpėdinius ar palikimo atsiradimo vietos notarą apie savo reikalavimus, o jei įstatyme nustatytas terminas yra praleistas – pateikti įrodymus, jog šis terminas ypatingos teisenos nustatyta tvarka buvo atnaujintas. 

10.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai, kad šiuo atveju ieškovės, kaip kreditorės, ieškinio pareiškimas teisme yra tinkamas būdas ir pakankamas išviešinti ieškovės turimus reikalavimus atsakovui, yra pagrįsti.

11.       CK

12.       Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimą reglamentuojančios tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, yra skirtas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad įpėdiniai, prieš priimdami palikimą, turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu minėtu teisiniu reglamentavimu sudaromos prielaidos civilinių santykių stabilumui, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

13.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardytų palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdų išaiškino, kad vien pažodinis (gramatinis) šių būdų (pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto – teismo pastaba) aiškinimas ne visada atitiktų pirmiau įvardytą termino kreditorių reikalavimams pareikšti paskirtį, nesudarytų sąlygų kreditoriams efektyviai išviešinti savo turtinių pretenzijų, kad jos taptų žinomos pretenduojantiems į palikimą įpėdiniams, o šiems – galimybių sužinoti apie palikėjo kreditorių reikalavimus ir apsispręsti dėl palikimo priėmimo, turint visą reikšmingą tokiam sprendimui priimti informaciją. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Teismų praktikoje pripažįstama, kad greta nurodytoje teisės normoje įtvirtintų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikomas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016, 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019 ir kt.).

14.       Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė, nežinodama, kad atsakovas mirė (duomenys neskelbtini)., 2018 m. lapkričio 23 d. pateikė teismui ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovo. Įvertinęs šias aplinkybes, kasacinio teismo išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė pareikšdama ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovo pareiškė ieškinį dėl paveldimo turto ir tokiu būdu išviešino atsakovo (palikėjo) skolines pareigas ieškovei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovė (kreditorė) PLUSPLUS CAPITAL AS tinkamai informavo galimus įpėdinius apie galiojantį kreditorinį reikalavimą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovę pateikti įrodymus, jog ji per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos informavo palikėjo įpėdinius ar palikimo atsiradimo vietos notarą apie savo reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokius veiksmus ieškovė atliko pareikšdama ieškinį šioje byloje.

15.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ieškovė nepraleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyto trijų mėnesių termino reikalavimams pareikšti, kadangi ieškovė kreipėsi į teismą praėjus 19 dienų po atsakovo mirties (atsakovas mirė (duomenys neskelbtini), ieškinys pirmosios instancijos teismui pateiktas 2018 m. lapkričio 23 d.). Taigi atsakovo įpėdiniams per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjo (atsakovo) kreditorę PLUSPLUS CAPITAL AS ir jos reikalavimą.

16.       Byloje esančioje Vilniaus m. 34-ojo notarų biuro 2020 m. spalio 1 d. pažymoje dėl duomenų pateikimo Nr. S-38 nurodyta, kad iki šios dienos į Vilniaus m. 34-ąjį notarų biurą nesikreipė jokie palikėjo K. R. įpėdiniai dėl palikimo priėmimo. Pažymėtina, kad jeigu po asmens mirties jo turto paveldėjimo byla nebuvo pradėta ir niekas nepareiškė pretenzijų į jo turtą, savaime nereiškia, jog toks turtas nebuvo paveldėtas, nes jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriima palikimo (CK 5.2 straipsnio 3 dalis, 5.62 straipsnio 1 dalies 2-3 punktai), mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei nuo palikimo atsiradimo dienos nepriklausomai nuo to ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka, ar ne palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad per įstatymo nustatytą terminą įpėdiniams nepriėmus palikimo ar jiems nesant, palikimas paveldėjimo teise pereina valstybei pagal įstatymą automatiškai, be valstybės valinių veiksmų.

17.       Teismo nuomone CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas skatina skolininko kreditorius domėtis skolos išieškojimo galimybėmis ir eiga bei nedelsti apie savo reikalavimus pranešti skolininko įpėdiniams, kai tik sužinoma apie skolininko mirtį. Tuo atveju, kai nėra kitų mirusio asmens įpėdinių ir tokio asmens turtą paveldi valstybė (CK 5.62 straipsnis), ji tampa paveldėto turto savininke su visomis iš to sekančiomis teisėmis bei pareigomis, išskyrus vieną ypatumą – už palikėjo skolas valstybė atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Valstybę paveldėjimo santykiuose, priklausomai nuo paveldimo turto, atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos arba valstybės įmonė Turto bankas.

Dėl bylos procesinės baigties

18.       Atsižvelgdamas į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, neatsižvelgė į nutartyje nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, todėl ieškovės atskirasis skundas dėl teismo nutarties dalies, kuria nustatyti trūkumai, tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje naikinama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

n u t a r i a :

ieškovės PLUSPLUS CAPITAL AS atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nutarties dalį, kurią nustatytas terminas ieškovei pašalint ieškinio trūkumus, panaikinti. 

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                          Rūta Petkuvienė