Civilinė byla Nr. 2S-1091-440/2016

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08654-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.6.2.; 2.6.2.6.3.; 3.2.4.4.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.2.4.4.; 3.2.4.9.; 3.4.4.11.; 3.5.1.17.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 8 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Adista“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje 2VP-10162-907/2016 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Adista“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. V., G. V. ir antstolei V. Š. dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrame sutuoktinių turte.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

1. Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) prejudicinės galios, dėl sutuoktinių turto teisinio režimo po vedybų sutarties sudarymo bei galimybės nustatyti skolininko turto dalį bendrame sutuoktinių turte.
2. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau ? UAB) „Adista“ nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra atliekamas skolos išieškojimas iš skolininko S. V. išieškotojos UAB „Adista“. Vykdymo procese antstolė nustatė, kad skolininko sutuoktinė G. V. dirba ir gauna nuolatines pajamas, be to, santuokos metu įsigijo nekilnojamojo turto, todėl 2016 m. rugsėjo 13 d. šį turtą areštavo ir pasiūlė kreiptis į teismą dėl dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Prašo nustatyti skolininko S. V. turto dalį, lygią ½ G. V. vardu registruoto nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), ½ gaunamų pajamų iš darbo santykių bei socialinio draudimo išmokų, esančių bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su skolininko sutuoktine, taip pat nustatyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei juo naudojimosi tvarką (b. l. 1– 6).
3. Suinteresuoti asmenys S. V. ir G. V. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjo prašymą atmesti, nes 2010 m. vasario 2 d. tarp S. V. ir G. V. buvo sudaryta vedybų (povedybinė) sutartis, kur nustatytas visiško atskirumo turto teisinis režimas. Be to, 2016 m. rugsėjo 30 d. G. V. atleista iš darbo, todėl šiuo metu negauna jokių pajamų, susijusių su darbo užmokesčiu. Antstolė, gavusi vedybų (povedybinę) sutartį, panaikino 2016 m. rugsėjo 13 d savo patvarkymą ir visus apribojimus G. V. atžvilgiu. Be to, Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 21 d nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-8880-907/2016 kreditoriaus prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo buvo atmestas, nutartis įsiteisėjusi. Mano, jog pareiškėjas piktnaudžiauja savo procesine padėtimi ir nutyli šiuos svarbius faktus (b. l. 20).

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. spalio 12 d. nutartimi pareiškėjos UAB ,,Auto Baltija“ skundo netenkino (b. l. 26–29).
5. Teismas nustatė, kad antstolės V. Š. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro 2016 m. liepos 27 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1-8519/2016 dėl 54 279,17 Eur skolos išieškojimo iš S. V. UAB „Adista“ naudai. Teismas pažymėjo, kad iš vedybų (povedybinės) sutarties 2.1.1, 2.1.3 ir 2.1.4 punktų turinio matyti, kad visas turtas (tiek kilnojamasis, tiek nekilnojamasis) įgytas iki ir po šios sutarties pasirašymo dienos, bus laikomas tą turtą įsigijusio sutuoktinio, kurio vardu jis įregistruotas viešajame registre, asmenine nuosavybe. Taigi iki povedybinės sutarties įsigaliojimo visas sutuoktinių įgytas turtas gali būti pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, tuo tarpu po šios sutarties sudarymo turtas, įgytas vieno sutuoktinio vardu santuokos metu iki ir po šios sutarties pasirašymo dienos yra pripažįstamas kiekvieno jį įgijusio sutuoktinio asmenine nuosavybe. Taigi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė baigėsi, todėl sutuoktinio turtas, pajamos, šiuo metu gaunamos iš darbinės ar kitokios veiklos, nėra pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe, jie kitam sutuoktiniui, šiuo atveju – skolininkui, nepriklauso, išieškoti iš jų nėra galima.
6. Teismas nurodė, kad antstolė V. Š. 2016 m. spalio 10 d. raštu informavo teismą, jog 2016 m. rugsėjo 14 d. gavo S. V. ir G. V. vedybų (povedybinę) sutartį ir kitą dieną išsiuntė kreditoriams pasiūlymo naikinimas bei panaikinti visi apribojimai, taikyti G. V.. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad išieškotoja UAB „Adista“ vis tiek 2016 m. spalio 4 d. pateikdama teismui prašymą piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.
7. Teismas atkreipė dėmesį, kad vedybų sutarties 3.3 punkte aiškiai nurodyta, jog šalys susitaria, kad kiekviena iš jų iki santuokos ar santuokos sudarymo metu už savo prisiimtas prievoles, skolinius įsipareigojimus atsako tik jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu. Nagrinėjamoje byloje skola pareiškėjui atsirado dėl S. V. asmeninės skolos UAB „Adista“, byloje nenustatyta, jog minėti skoliniai įsipareigojimai buvo abiejų sutuoktinių bendrai prisiimti ar atsirado dėl šeimos poreikių tenkinimo, todėl už minėtus skolinius įsipareigojimus skolininkas S. V. pagal vedybų (povedybinės) sutarties 3.3 punktą atsako tik jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu, G. V. turtas (taip pat ir piniginės lėšos) negali nukentėti.
8. Teismas pabrėžė, kad Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 21 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-8880-907/2016 tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Šioje byloje atmestas kito kreditoriaus prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo, nutartis įsiteisėjusi. Įsiteisėjusiam teismo sprendimui būdinga: teismo sprendimo privalomumas, res judicata (lot. išspręstos bylos) galia bei teismo sprendimo prejudicinė galia, todėl pareiškėja nebegali ginčyti minėtoje nutartyje nustatytų aplinkybių. Faktas, kad nustatyti skolininko S. V. turto dalį, esančių bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su skolininko sutuoktine, nėra jokio pagrindo, nes tarp S. V. ir G. V. buvo sudaryta vedybų (povedybinė) sutartis, kur nustatytas visiško atskirumo turto teisinis režimas, ? turi prejudicinę galią, jo pakartotinai įrodinėti nereikia.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Auto Baltija“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartį ir perduoti klausimą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui paskiriant bylą kitam teisėjui (b. l. 34–38). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d nutartis civilinėje byloje Nr. e2VP-8880-907/2016 priimta tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, nes pareiškėja UAB „Auto Baltija“ nėra minėtos bylos dalyvis. Be to, nutartyje nėra nurodyta, kas yra minėtos bylos šalys, kokie klausimai buvo sprendžiami minėtoje byloje. Nors ginčijamoje nutartyje pasisakoma apie teismo sprendimo privalomumą, tačiau neaišku, kokiu tikslu tai daroma, ar nutartis civilinėje byloje Nr. e2VP-8880-907/2016 turi prejudicinę galią šioje byloje. Teismas formuoja ydingą teisminę praktiką. Aplinkybė, kad skolininkas turi kelis kreditorius ir kuris nors vienas iš jų kreipėsi į teismą ir jo prašymas buvo atmestas, pvz., dėl to, kad nekvalifikuotai parengti procesiniai dokumentai, tai teismo sprendimas atmesti kreditoriaus prašymą nereiškia visų likusių kreditorių teisės kreiptis į teismą atmetimą.
2. Teismas suabsoliutino sudarytą vedybų sutartį ir visiškai neanalizavo, kad buvo įgytas nekilnojamasis turtas. Nagrinėjamu atveju turtas įgytas 2006 m., t. y. daug anksčiau nei sudaryta vedybinė sutartis (2010 m.). Neaišku, kodėl nutartyje nurodoma, kad po vedybinės sutarties sudarymo keitėsi santuokoje valdyto turto teisinis režimas, nes vedybų sutarties 2.1.2 punkte aiškiai, nurodoma, kad visas turtas įgytas po šios sutarties pasirašymo dienos yra bendrąja daline sutuoktinių nuosavybe. Be to, teismas negalėjo padaryti motyvuotų išvadą neišreikalavęs šio turto pirkimo – pardavimo sutarties, kurioje nurodoma, kad turtas įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Taigi iki vedybų sutarties sudarymo įgyto ir valdomo turto – nekilnojamojo turto – ½ dalis priklauso skolininkui, į kurią kreditorius gali prašyti nukreipti išieškojimą.
3. Pripažįsta, kad skolininko S. V. prievolė pareiškėjai UAB „Auto Baltija“ yra asmeninė, tačiau nesutinka su išvada, kad skolininkui priklausanti ½ dalis buto yra neliečiama ir iš jos draudžiama išieškoti pagal asmenines prievoles. Nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal asmenines prievoles sutuoktinis atsako savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.
4. S. V. elgiasi nesąžiningai savo kreditorių atžvilgiu, nes yra linkęs bet kokiu būdu įpareigoti įvykdyti prievolę, pvz., pasirašyti vekselį, puikiai suvokdamas, kad realus įsipareigojimų įvykdymas yra niekinis ir teisiškai neįmanomas. Be to, jo sutuoktinė iki 2016 m. rugsėjo 30 d. dirbo konsultante UAB „CCM Baltic“, kurios vadovu yra pats skolininkas ir gavo nemažas pajamas. Paradoksalu, kad vedybų sutarties 2.1.3 punkte numatyta, kad sutuoktiniai savo kreditoriams atsako savo asmeniniu turtu, tačiau santuokos nutraukimo atveju sutuoktinių asmenines nuosavybės teise valdomas turtas bus dalijamas į lygias dalis (vedybų sutarties 3.4 punktas).
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys S. V. ir G. V. prašo palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartį (b. l. 47–49). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiuo argumentu:
1. Pareiškėja piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes suinteresuotiems asmenims pateikus antstolei vedybų sutartį buvo panaikintas 2016 m. rugsėjo 13 d. pasiūlymas, todėl pareiškėja neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į teismą.
11. Atsiliepimu šį atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė V. Š. prašo palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartį (b. l. 44–46). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiuo argumentu:
1. Vedybų sutarties 2.1.1 – 2.1.3 punktuose numatytas sutuoktinių teisinis režimas – asmeninė nuosavybė to sutuoktinio, kurio vardu turtas registruotas, su kuriuo sudaryta sutartis – yra pagrindas pasibaigti bendrajai jungtinei nuosavybei, todėl negali būti išieškojimo objektas dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ? CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Faktinės aplinkybės.

13. S. V. ir G. V. susituokė (duomenys neskelbtini)., santuoka iki šiol nėra nutraukta.
14. Sutuoktiniai 2010 m. vasario 2 d. sudarė vedybų (povedybinę) sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurią Vedybų sutarčių registre įregistravo 2010 m. vasario 3 d. (vykdomoji byla, b. l. 86–90, 91). Vedybų sutartyje numatyta, kad visas turtas, tiek kilnojamasis, tiek nekilnojamasis, įgytas vieno sutuoktinio vardu santuokos metu iki ir po šios sutarties pasirašymo dienos, bus laikomas tą turtą įsigijusio sutuoktinio, kurio vardu jis įregistruotas viešajame registre, asmenine nuosavybe (2.1.1 punktas); visas turtas, tiek kilnojamasis, tiek nekilnojamasis, įgytas abiejų sutuoktinių vardu santuokos metu po šios sutarties pasirašymo dienos, bus laikomas bendrąja daline sutuoktinių nuosavybe ir sutuoktiniams priklausys įsigijimo sutartyje nurodytomis dalimis, išskyrus atvejus, kai šalys įsigijimo sutartyje aiškiai nurodys, kad turtą perka bendrojon jungtinėn nuosavybėn (2.1.2 punktas); piniginės lėšos, esančios sutuoktinių sąskaitose visuose bankuose ar kredito įstaigose, įneštos santuokos metu iki ir po šios sutarties pasirašymo dienos, yra to sutuoktinio asmeninė nuosavybė, kurio vardu sąskaita atidaryta. Jeigu pinigai esantys sąskaitoje atidaryti abiejų sutuoktinių vardu, joje esantys pinigai bus laikomi bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (2.1.3 punktas); pajamos ir vaisiai gauti po šios sutarties pasirašymo dienos, yra to sutuoktinio asmeninė nuosavybė, kurio tas turtas yra (2.1.4 punktas); kreditoriniai reikalavimai, kylantys iš bet kokių šalių iki ir po šios sutarties apsirašymo dienos sudarytų sutarčių, bus laikomi sutuoktinio, kurio vardu sudarytos minėtos sutartys (2.1.5 punktas). Vedybų sutarties 3.3. punkte numatyta, kad iki santuokos ar santuokos sudarymo metu už savo prisiimtas prievoles, skolinius įsipareigojimus atsako tik jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu. Kitos šalis turtas ir teisės dėl to negali nukentėti, išskyrus atvejus, jeigu prisiimtos prievolės, skoliniai įsipareigojimai yra bendri ar buvo prisiimti šeimos poreikiams tenkinti.
15. S. V. 2016 m. balandžio 22 d. pasirašė paprastąjį vekselį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo įsipareigojo besąlygiškai sumokėti UAB „Auto Baltija“ 54 002,53 Eur sumą (vykdomoji byla, b. l. 5). Šiaulių miesto 1-jo notarų biuro notaras V. Ž. 2016 m. liepos 27 d. išdavė vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo reikalauja išieškoti iš S. V. paprastojo vekselio turėtojui UAB „Auto Baltija“ per vekselio mokėjo terminą nesumėtą sumą 54 002,53 Eur ir 276,64 Eur notaro paimtą atlyginimą už vykdomojo įrašo išdavimą (vykdomoji byla, b. l. 4).
16. Minėto vykdomojo įrašo pagrindu antstolės V. Š. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 54 279,17 Eur skolos išieškojimo iš skolininko S. V. išieškotojos UAB „Auto Baltija“ naudai (vykdomoji byla, b. l. 9).
17. Antstolė 2016 m. rugsėjo 1 d. priėmė patvarkymą „Dėl skolos išieškojimo iš skolininko sutuoktinio gaunamų pajamų ir šių pajamų arešto pagal CPK 666 ir 667 straipsnius“, kuriame nurodė, kad skolininkas neturi turto į kurį galima nukreipti išieškojimą, tačiau jo sutuoktinė G. V. dirba UAB „CCM Blatic“ bei gauna nuolatinę išmoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus, be to, jai nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) todėl areštavo skolininko sutuoktinės pajamas ir pasiūlė išieškotojai per vieną mėnesį kreiptis į teismą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo (vykdomoji byla, b. l. 41–42).
18. Antstolė 2016 m. rugsėjo 13 d. priėmė patvarkymą „Dėl informacijos pateikimo ir piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymo“, kuriuo areštavo 70 procentų G. V. pajamų, viršijančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio, neviršijančio 1 MMA bei sustabdė dalies lėšų mokėjimas G. V. (vykdomoji byla, b. l. 41–42). Tą pačią dieną antstolė areštavo G. V. vardu registruotą butą (vykdomoji byla, b. l. 62–65).
19. Antstolė 2016 m. rugsėjo 13 d. pasiūlė išieškotojai per vieną mėnesį kreiptis į teismą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo bei nurodė, kad areštuotos G. V. pajamos bei butas (vykdomoji byla, b. l. 58–59).
20. Suinteresuoti asmenys S. V. ir G. V. kreipėsi į antstolę prašydami panaikinti 2016 m. rugsėjo 13 d. patvarkymą, nes sutuoktiniai yra sudarę vedybų sutartį, todėl G. V. pajamos yra jos asmeninė nuosavybė, (vykdomoji byla, b. l. 83). Antstolė šį prašymą tenkino ir panaikino 2016 m. rugsėjo 13 d. patvarkymą „Dėl informacijos pateikimo ir piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymo“ bei taikytą turto areštą butui (vykdomoji byla, b. l. 97, 98–99).

Dėl įsiteisėjusia Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-8880-907/2016 nustatytų faktų pripažinimo prejudiciniais.

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės: (1) teismo sprendimo privalomumas; (2) res judicata (lot. išspręstos bylos) galia; (3) teismo sprendimo prejudicinė galia (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010). Visos šios įsiteisėjusio sprendimo savybės nurodytos ir jų turinys atskleistas ginčijamoje nutartyje, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau pasisako dėl teismo sprendimo prejudicinė galios.
22. Pažymėtina, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitoje byloje (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Aiškindamas nurodytas proceso teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2009; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2009; 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010).
23. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad nepagrįstai ginčijamoje nutartyje nurodoma, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d nutartis civilinėje byloje Nr. e2VP-8880-907/2016 priimta tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, nes pareiškėja UAB „Auto Baltija“ nėra minėtos bylos dalyvis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstai pirmos instancijos teismas nurodė, kad prejudicinę galią turi faktas, kad nustatyti skolininko S. V. turto dalį, esančių bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su skolininko sutuoktine, negalima dėl sudarytos vedybų (povedybinė) sutarties, kur nustatytas visiško atskirumo turto teisinis režimas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad susitarimas dėl vieno iš sutuoktinių turto teisinio režimo neapriboja sutuoktinio civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2006). Taigi povedybinės sutarties sudarymas ir joje numatytas sutuoktinių turto teisinis režimas neturi reikšmės vykdant išieškojimą iš vieno iš sutuoktinių turto dėl prievolių, atsiradusių iki tokio susitarimo sudarymo, todėl išvada apie galimybę nustatyti skolininko turto dalį galima daryti tik įvertinus, kada atsirado prievolė, taip pat atsižvelgiant į prievolės pobūdį (asmeninė ar solidari).

Dėl sutuoktinių teisės sudaryti vedybų sutartį.

24. Sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ? CK) trečiosios knygos III dalies trečiojo skirsnio normose. Sutarties laisvės principas suponuoja, kad sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą), tačiau negali (neturi teisės) savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnis), nepaisyti pareigos sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis) bei ignoruoti įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumą, nustatyti gerai moralei arba viešajai tvarkai prieštaraujančias sutartis sąlygas (CK 3.83 straipsnio 2 dalis, 3.101 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Įstatymas vedybų sutartį apibrėžia kaip sutuoktinių susitarimą, nustatantį jų turtines teises ir pareigas santuokos metu (CK 3.101 straipsnis). Vedybų sutarčiai, kaip ir visoms sutartims, galioja bei taikomas pagrindinis sutarčių teisės principas – sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis). Taigi sudaryti vedybų sutartį yra besituokiančių ar susituokusių asmenų teisė, bet ne pareiga.
26. Priklausomai nuo to, kada ši teisė yra įgyvendinama, vedybų sutartys būna ikivedybinės (sudaromos iki santuokos įregistravimo) arba povedybinės (sudaromos bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo). Ikivedybinė sutartis įsigalioja nuo santuokos įregistravimo dienos, o povedybinė – nuo šios sutarties sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip (CK 102 straipsnio 1-2 dalys).
27. Sutarties laisvės principas vedybų sutarties atveju pasireiškia ne vien tik tuo, kad besituokiantys asmenys ar sutuoktiniai laisva valia turi teisę sudaryti ar nesudaryti šią sutartį, bet ir šia sutartimi nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Minėta, kad vedybų sutartis yra susitarimas dėl turtinių teisių ir pareigų (CK 3.101 straipsnis), taigi vedybų sutarties pagrindinis tikslas yra turto (tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje) teisinio režimo nustatymas. Vedybų sutartis įgalina susitarti, kad: (1) turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė; (2) turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmenine nuosavybe, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe; (3) turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė. Vedybų sutartyje gali būti nustatyta, kad viena iš nurodytų turto teisinio režimo rūšių bus taikoma visam turtui arba tik tam tikrai jo daliai ar tik konkretiems daiktams. Be to, vedybų sutartyje gali būti nustatytos ir kitos turtinės teisės ir pareigos, kaip pvz., susijusios su turto tvarkymu, sutuoktinių tarpusavio išlaikymu, dalyvavimu tenkinant šeimos reikmes ir darant išlaidas, turto padalijimo būdu ir tvarka, jei santuoka nutraukiama, bei kiti klausimai, susiję su sutuoktinių tarpusavio turtiniais santykiais (CK 3.104 straipsnis) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2013).
28. Įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti povedybinę sutartį, kai vieno iš sutuoktinių atžvilgiu atliekami priverstinio vykdymo veiksmai. Tokia sutartis nelaikytina per se (lot. savaime) prieštaraujančia gerai moralei ar viešajai tvarkai, taigi nėra pagrindo konstatuoti niekinį tokios povedybinės sutarties pobūdį. Jeigu povedybine sutartimi pažeidžiami trečiųjų asmenų (pvz., vieno iš sutuoktinių kreditorių) teisėti interesai, jų teisės ginamos taikant sandorių negaliojimo institutą. Pavyzdžiui, kreditorių teisės galėtų būti laikomos pažeistomis, jei, siekiant išvengti vieno iš sutuoktinių asmeninių prievolių vykdymo, būtų sudaryta povedybinė sutartis, į ją įtraukiant sąlygą dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (bendro turto, įgyto iki povedybinės sutarties sudarymo) padalijimo, pagal kurią sutuoktiniui – skolininkui nepagrįstai atitektų mažesnė bendro turto dalis, kurios nepakaktų jo asmeninėms prievolėms įvykdyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016).
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi kad viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.81 straipsnio 1dalis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad ex officio (lot. savo iniciatyva), nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio pasekmes, tik tuomet, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Jeigu teismas, nesant šalies ieškinio reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2013; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2014; 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju apeliantė pirmos instancijos teisme nekėlė klausimo dėl vedybų sutarties prieštaravimo gerai moralei (skolininko nesąžiningumo), todėl ji šių reikalavimų negali reikšti ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 312 straipsnis).
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju vedybų sutartis nėra akivaizdžiai niekinė, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai analizavo galiojančios ir nenuginčytos vedybų sutarties nuostatas spręsdamas klausimus, susijusius su santuokoms metu įgyto turto teisiniu režimu.

Dėl skolininko turtui taikomo teisinio režimo bei galimybės nukreipti išieškojimą į skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje.

31. Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Bendrojoje dalinėje nuosavybėje bendraturčių dalys yra nustatytos, tačiau bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Taigi tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad vykdymo procese yra nustatoma areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, vadovaujasi CK trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis).
32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, jog turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Pažymėtina, kad CK 3.100 straipsnyje įtvirtinti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindai, vienas jų – sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą (CK 3.100 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
33. Vertinant teisinę situaciją, susiklosčiusią šioje byloje, pažymėtina, kad S. V. ir G. V. 2010 m. vasario 2 d. sudarė povedybinę sutartį, kurioje pasisakoma dėl sutuoktinių turtui taikomo teisinio režimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vedybų (povedybinės) sutarties 2.1.1 ? 2.1.5 punktuose ir 3.3. punkte įtvirtintos nuostatos, susijusios su sutuoktinio turto (aktyvo ir pasyvo) teisinio režimo pasikeitimu, yra pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti vadovaujantis CK 3.100 straipsnio 7 punktu. Taigi įregistravus povedybinę sutartį Vedybų sutarčių registre sutuoktinių turimas turtas netenka bendrosios jungtinės nuosavybės statuso, todėl šis turtas nebegali būti išieškojimo objektas dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių (CK 3.103 straipsnio 3 dalis, CPK 666 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016).
34. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad S. V. prievolės pagal paprastąjį vekselį bei jo pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą yra jo asmeninė prievolė, šią aplinkybę pripažįsta ir pati apeliantė.
35. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad S. V. prievolės dėl 54 279,17 Eur skolos išieškojimo iš skolininko S. V. išieškotojos UAB „Auto Baltija“ naudai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) atsirado po vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo ir įregistravimo. Taigi tokios skolos išieškojimas nebegali būti nukreipiamas į laiko atžvilgiu vėliau įgytą kilnojamą ar nekilnojamą turtą, įskaitant gautas arba gausimas G. V. pajamas.
36. Nors antstolės patvarkymu buvo areštuotas skolininko sutuoktinės G. V. pajamos, tačiau gavus papildomus duomenis, t. y. vedybų sutartį, kuria keičiamas įstatyminis sutuoktinių turto teisinis režimas, antstolė pagrįstai panaikino 2016 m. rugsėjo 13 d. patvarkymą „Dėl informacijos pateikimo ir piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymo“, nes ji neturėjo teisinio pagrindo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nukreipti asmeninės S. V. skolos išieškojimo į G. V. pajamas, gaunamas po vedybų sutarties sudarymo ir išregistravimo.
37. Remiantis CK 3.103 straipsnio 3 dalimi vedybų sutartis prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudoti tik tada, jeigu sutartis buvo įregistruoti Vedybų sutarčių registre. Ši taisyklė netaikoma, jeigu sandorio sudarymo metu tretieji asmenys žinojo apie vedybų sutartį ar jos pakeitimus. Teisės doktrinoje, aiškinant minėtą įstatymo nuostatą, pripažįstama, kad aplinkybę, kad tretieji asmenys žinojo apie vedybų sutartį turi įrodyti sutuoktiniai, nes civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija.
38. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad byloje nėra duomenų, kad vekselio pasirašymo metu apeliantė žinojo apie povedybinę sutartį, nes kaip pati apeliantė nurodė atskirajame skunde apie vedybinę sutartį sužinojo tik vykdymo procese. Taigi vedybų (povedybinėje) sutartyje numatytas teisinis režimas prieš trečiuosius asmenis (nagrinėjamu atveju prieš S. V. kreditorę UAB „Adista“) gali būti panaudota tik nuo vedybų sutarties įregistravimo Vedybų sutarčių registre, t. y. nuo 2010 m. vasario 3 d. Taigi 2006 m. gruodžio 29 d. pirkimo – pardavimo sutartimi įgytam nekilnojamajam turtui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla, b. l. 31–32), iki povedybinės sutarties įregistravimo, taikytinas įstatyminis sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas įgytas po santuokos sudarymo yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 ir 3.88 straipsniai), nepriklausoma nuo to, kad jis viešajame registre registruotas tik vieno sutuoktinio, t. y. G. V., vardu. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją; kad asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt. (CK 4.47 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011. Teismų praktika. 2011, 35).
39. Įvertinus byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pagrįstai pirmos instancijos teismas pripažino, kad negalima nukreipti asmenines skolininko S. V. skolos išieškojimo į jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nes sutuoktiniai nuo 2010 m. vasario 3 d. neturi turto, kuriam būtų taikomas toks teisinis režimas.
40. Nagrinėjamu atveju, esamų duomenų nepakanka išvadai, kad pareiškėja kreipdamasi į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo iš tiesų siekė kitų tikslų, nei apginti savo teises, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šiuos pareiškėjos veiksmus vertinti kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
41. Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos prašymą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Teisėja                                                                                    Vilija Valantienė