Civilinė byla Nr. 2A-2343-230/2015
Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00260-2015-8
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.6.3.; 2.3.2.5.; 2.3.2.12.2.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gruodžio 8 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Leono Jachimavičiaus, Algimanto Kukalio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. U. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-472-962/2015 pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovams V. U., G. U., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, J. P. dėl pažeistų teisių gynimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti G. U. ir V. U. atsisakymą duoti sutikimą, kad būtų pakeista kelio atkarpa Pečiauskų kaime Kašonių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, nepagrįstu ir leisti patvirtinti Kauno apskrities, Prienų rajono, Jiezno seniūnijos Kašonių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plano, patvirtinto 2001-12-21 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-07-8309, patikslinimą, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso keletas žemės ūkio paskirties žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), bei žvėrelių ferma. Per 3,2200 ha žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį ieškovui nuosavybės teise, yra numatytas 5 metrų pločio vietinės reikšmės kelias, kurio ribas ir vietą iškilo būtinumas koreguoti dėl aplinkosauginių reikalavimų, keliamų žvėrelių fermos eksploatavimui. Pagal aplinkosauginius reikalavimus žvėrelių ferma, esanti (duomenys neskelbtini), buvo aptverta tvora, perkeliant ties ferma vietinės reikšmės kelio atkarpą ant J. P. priklausančio žemės sklypo, tokiu būdu išlaikant reikalaujamą atstumą nuo fermos. Ieškovas, atlikdamas žemės sklypų tiksliuosius kadastrinius matavimus, kreipėsi į Prienų ir Birštono skyrių, prašydamas, rengiant Kašonių kadastrinės vietovės projektą, leisti įteisinti ištiesintą vietinės reikšmės kelią prie žvėrelių fermos, kurią kaip ūkininkas pastatė pagal Europos Sąjungos projektą ir prie kurios, gavęs Jiezno seniūno leidimą, išpylė, įrengė ir sutvirtino kelią nuo pat Piliakalnio gatvės. Buvusį žvyruotą kelią ieškovas nukėlė į nuosavybės teise priklausantį sklypą, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), už 8 metrų nuo buvusio vietinės reikšmės kelio ribos, nes laikantis Europos Sąjungos reikalavimų keliu, esančiu prie fermos, negalima važiuoti kitiems asmenims, kadangi jie gali būti pavojingi kaip įvairių ligų nešiotojai. Ieškovas savo lėšomis pravedė naują gruntinį 5 metrų pločio kelią, analogišką buvusiajam ir siekia jį įteisinti, nes jis įrengtas ant jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir niekieno teisių nepažeidžia bei netrukdo kitiems savininkams naudotis žemės sklypais. 2014-06-08 Prienų rajono savivaldybės administracija informavo ieškovą, kad spręsdama klausimus, susijusius su vietinės reikšmės keliais, vadovaujasi Prienų rajono savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. T-3-25 „Dėl specialiojo plano patvirtinimo“, patvirtintu Prienų rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schema – specialiuoju planu. Prienų rajono savivaldybės specialistai, atsakydami ieškovui, neprieštaravo ir sutiko, kad vietinės reikšmės viešojo kelio Nr. 11-46 ašinė linija būtų pakeista, keičiant žemės sklypų posūkių kampų koordinates atliekant kadastrinius (geodezinius) matavimus. J. J. individuali įmonė pagal sudarytą sutartį su ieškovu parengė Kauno apskrities Prienų rajono Jiezno seniūnijos Kašonių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plano, patvirtinto 2001-12-21 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-07-8309, patikslinimą, prašydama patikslinti žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribas, pakeičiant žemės sklypo ribas dėl pravažiuojamo kelio. 2014 m. spalio 22 d. NŽT prie ŽŪM Prienų ir Birštono skyrius organizavo susirinkimą dėl bendrojo naudojimo kelio pagal J. J. individualios įmonės pateiktą schemą, kurioje siūloma patikslinti Pečiauskų kaime bendro naudojimo kelio vietą Kašonių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte ir apsvarstyti galimybę pakeisti kelio vietą natūroje. Susipažinti su parengto žemės sklypo formavimo – pertvarkymo projekto sprendiniais į susirinkimą buvo pakviesti kaimyninių žemės sklypų savininkai G. U. ir V. U.. Jiems buvo palikta apsispręsti per vieną mėnesį ir pateikti sutikimą su parengtu projektu arba atsisakymą. Atsakovai pranešė Prienų ir Birštono skyriui, kad nesutinka, jog būtų pakeista bendro naudojimo kelio atkarpa pagal parengtą projektą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Prienų rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 31 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino atsakovų G. U. ir V. U. atsisakymą duoti sutikimą, kad būtų pakeista kelio atkarpa Pečiauskų kaime Kašonių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, nepagrįstu ir leido patvirtinti Kauno apskrities, Prienų rajono, Jiezno seniūnijos Kašonių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plano, patvirtinto 2001-12-21 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-07-8309, patikslinimą be atsakovų G. U. ir V. U. sutikimo; priteisė iš atsakovų G. U. ir V. U. po 602 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui J. P.; priteisė iš atsakovų G. U. ir V. U. po 6 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, jog J. P. ir J. P. yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkai. Šio sklypo gretimų sklypų savininkai yra atsakovai G. U. ir V. U., kurie nesutinka su kelio atkarpos pakeitimu. J. P. ir J. P. kreipėsi į NŽT prie ŽŪM Prienų ir Birštono skyrių ir prašė rengiant Kašonių kadastrinės vietovės projektą, leisti įteisinti ištiesintą vietinės reikšmės kelią prie žvėrelių fermų, kuriais ieškovas, kaip ūkininkas, pagal Europos Sąjungos projektą pastatė ir gavęs Jiezno seniūno leidimą, išpylė kelią. Buvusį žvyruotą kelią nukėlė į nuosavybės teise priklausantį sklypą už 8 m nuo buvusio kelio, kadangi laikantis Europos Sąjungos reikalavimų, keliu, esančiu prie fermų, negalima važiuoti kitiems asmenims, nes jie gali būti pavojingi kaip įvairių ligų nešiotojai. Iš NŽT prie ŽŪM Prienų ir Birštono skyriaus pateiktos informacijos nustatė, kad atsakovai nesutiko leisti ieškovui patikslinti Žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoto žemės sklypo Nr. 622-1 ribas, pakeičiant žemės sklypo ribas dėl pravažiuojamo kelio. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovai nenurodė nesutikimo priežasčių ir savo nesutikimo nemotyvavo. Atsakovas V. U. atsiliepime nurodė, kad kelio pakeitimai padaryti savavališkai, padaryta didelė žala Pečiauskų kaimo gyventojams, sudarkytas vietovaizdis, nutrauktas pravažiavimas minėtu keliu. Šiems teiginiams pagrįsti atsakovas nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Neaišku, kaip ir kuo pasireiškė žala gyventojams bei kaip buvo sudarkytas vietovaizdis. Teismas pažymėjo, kad kelias jau yra suformuotas ir yra siekiama įteisinti faktiškai atliktus darbus, patikslinti Kašonių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte per ieškovo žemės sklypą praeinančio bendro naudojimo kelio atkarpos vietą. Todėl atsakovų teisių pažeidimas turi būti vertinamas pagal jau atliktus darbus, atsakovams akivaizdžiai matant ir galint konkrečiai įvardinti, kuo yra pažeidžiamos jų teisės ir teisėti interesai. Iš byloje esančių duomenų, fotonuotraukų, šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad ieškovas buvusį žvyruotą kelią nukėlė į jam nuosavybės teise priklausantį sklypą už 8 metrų nuo buvusio vietinės reikšmės kelio ribos, nes laikantis Europos Sąjungos reikalavimų, keliu, esančiu prie fermos, negalima važiuoti kitiems asmenims, kadangi jie gali būti pavojingi kaip įvairių ligų nešiotojai. Ieškovas savo lėšomis pravedė naują gruntinį 5 metrų pločio kelią, analogišką buvusiajam, ir siekia jį įteisinti, nes jis įrengtas ant jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Prienų rajono savivaldybės specialistai neprieštaravo ir sutiko, kad vietinės reikšmės viešojo kelio Nr. 11-46 ašinė linija būtų pakeista, keičiant žemės sklypų posūkių kampų koordinates atliekant kadastrinius (geodezinius) matavimus. J. J. individuali įmonė, pagal sudarytą sutartį su ieškovu parengė Kauno apskrities, Prienų rajono, Jiezno seniūnijos Kašonių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plano, patvirtinto 2001-12-21 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-07-8309, patikslinimą, prašydama patikslinti žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribas, pakeičiant žemės sklypo ribas dėl pravažiuojamo kelio. Teismas sprendė, kad naujos kelio atkarpos suformavimas ieškovui priklausančiame žemės sklype neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, be to, tai yra būtina pagal ieškovo vykdomą privačią ūkinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Negalėdamas pakeisti naujai suformuotos kelio atkarpos, ieškovas privalėtų nugriauti pastatytą tvorą, o savavališkų (rekonstruotų) statinių nugriovimas, būtent pastatytos tvoros nugriovimas būtų kraštutinė priemonė ir ji turi būti taikoma esant ne bet kokiam, o esmingam suinteresuoto asmens teisių pažeidimui. O šiuo atveju teismas sprendė, kad atsakovai nepagrindė savo atsisakymo bei jo nemotyvavo, nenurodė, kaip iš esmės pažeidžiamos atsakovų teisės. Atsakovai, kaip ir kiti asmenys gali patekti į jiems priklausančius žemės sklypus per ieškovo įrengtą kelio ruožą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas V. U. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
- Pirmosios instancijos teismas, neatskleisdamas bylos esmės ir visiškai neįsigilindamas į valstybės institucijų padarytus pažeidimus bei akivaizdų ieškovo neteisėtą siekį pasisavinti valstybinės žemės dalį ir sunaikinti valstybinio kelio atkarpą, tokiu būdu priėmė neteisėtą sprendimą, kuriuo pripažino atsakovų atsisakymus duoti sutikimus dėl ieškovo kelio įteisinimo nepagrįstais ir neteisėtais. Tačiau šioje byloje nebuvo išsiaiškinti ir nustatyti tikrieji ieškovo ketinimai, dėl ko būtent yra reikalingas atsakovų sutikimas. Ieškovas siekia įteisinti savavališkai pastatytą ir „perkeltą“ kelią, t. y. siekia, kad būtų patvirtintas Kauno apskrities Prienų rajono Jiezno seniūnijos Kašonių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto planas, kuriame valstybinis kelias jau būtų jo nuosavybės žemės sklype ir kelias taptų ieškovo asmenine nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas dėl tokio siekio teisėtumo nepasisakė. Atsakovai nesutiko ne su papildomo kelio tiesimu ieškovui priklausančiame žemės sklype, o su tuo, kad vietinės reikšmės valstybinis kelias būtų pakeistas į asmeninį ieškovo kelią.
- Teismas, spręsdamas bylą, visiškai neįsigilino į ieškovo pateiktus dokumentus. Iš ieškovo pareikšto prašymo NŽT prie ŽŪM, akivaizdu, koks iš tikrųjų yra ieškovo siekis, šiame dokumente ieškovas prašo: „ ... leisti įteisinti ištiesintą vietinės reikšmės kelią prie žvėrelių fermų <...> prie kurių gavęs Jiezno seniūno leidimą išpyliau kelią. Buvusį žvyruotą kelią nukėliau į nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) už 8 m. nuo buvusio kelio“. Iš tokio ieškovo prašymo turinio atsakovams kyla klausimas, kas jam suteikė įgaliojimus aptverti valstybinį vietinės reikšmės kelią, jį nukelti į nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir nurodyti, kad šis kelias dabar bus vietinės reikšmės kelias, pažymėti naują kelią žemės sklype, kuriame nėra numatyta galimybė eiti tretiesiems asmenims, t. y. žemės sklype nenumatytas servitutas, kieno vardu ieškovas siekia įteisinti naujai pastatytą kelią. Kad ieškovo veiksmai yra neteisėti ne kartą yra pripažinusi ir pati NŽT, kuri savo rašte nurodė, jog atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, žemės sklypo riba nustatyta taip, kad dalis bendro naudojimo kelio įskaitoma į žemės sklypą, tai yra uždaroma bendro naudojimo kelio atkarpa. Toks žemės sklypo ribų nustatymas pažeidžia Žemės reformos įstatymo 21 straipsnį. Taigi valstybinė institucija, nustačiusi, kad įstatymai yra pažeisti ir dalis valstybinio – vietinės reikšmės kelio yra aptvertas ir įskaitomas į nuosavybės teise ieškovui priklausantį žemės sklypą – nesiėmė jokių veiksmų šiems pažeidimams pašalinti ir surengė susirinkimą dėl bendro kelio naudojimo patvirtinimo. Atsakovų atsisakymai šiuo atveju yra grįsti jų, kaip piliečių, teisėmis naudotis valstybiniu keliu. Ieškovui vietinės reikšmės kelią užsitvėrus ir nurodžius, jog dabar atsakovai gali eiti per jo žemės sklypą, neužtikrina atsakovų teisių ir teisėtų lūkesčių, jog jie galės patekti į savo sklypus, kadangi nesant jokio servituto, o realiai keliui esant ant teisėtos ieškovo žemės, šis bet kuriuo metu gali apsigalvoti ir atsiimti savo leidimą važiuoti jo žemės sklype esančiu keliu.
- Pagal CPK 130 str. 1 d. kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai šio kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Taigi CPK tokia galimybė numatyta tik tokiu atveju, kai atsakovų gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai šio kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, tik tada teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Nagrinėjamu atveju atsakovų adresai buvo nurodyti ieškovo pareikštame ieškinyje, tačiau teismas vis tiek procesinius dokumentus ir šaukimus atsakovams įteikė paskelbdamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovo nuomone, tokie pirmosios instancijos teismo veiksmai neteisėti ir pažeidžia jų teises į teisingą teismą ir būti išklausytiems. Nepavykus dokumentų išsiųsti ieškinyje nurodytais atsakovų adresais, teismas galėjo ir turėjo remtis oficialiais Sodros duomenų bazės duomenimis apie atsakovų įdarbinimus ar kreiptis į Gyventojų registro tarnybą. Tačiau teismas to nepadarė, elgėsi pasyviai, apie teismo posėdį paskelbė viešo paskelbimo būdu, dėl ko atsakovai nežinoję apie teismo posėdžio vietą ir laiką negalėjo būti tinkamai išklausyti, ko pasėkoje buvo priimtas neteisingas ir neteisėtas sprendimas. Bylos išnagrinėjimas, nepranešus atsakovams apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, yra savarankišku pagrindu panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ieškovas J. P. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą su jame išdėstytais argumentais nesutinka ir nurodo, jog ieškovas, atsižvelgdamas į NŽT Prienų ir Birštono skyriaus 2015-07-31 išvadą koreguoja nuosavybės teise jam priklausančio žemės sklypo bei kelio ribas, tikslinant 2001-12-21 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr.02-07-8309 nustatytas sklypų ribas pagal J. J. įmonės parengtą projekto planą–schemą. Tokie ieškovo veiksmai yra teisėti. Ieškovas pažymi, kad per jo nuosavybės teise valdomą žemės sklypą praeina 5 m pločio bendro naudojimo kelias, kuris žemės sklypą skiria į du sklypus. Šis 5 m pločio vietinės reikšmės kelias ties žvėrelių ferma yra koreguojamas per teritorijų planavimo dokumento pakeitimą, t. y. žemėtvarkos projekto patikslinimą, pakeičiant tam tikrą kelio atkarpos vietą ir suprojektuojant ją ant nuosavybės teise valdomo J. P. žemės sklypo, kuris, patvirtinus projekto patikslinimą, taps projekte numatytoje kelio dalyje, valstybinis. Ieškovas, atlikdamas žemės sklypo kadastrinius matavimus, nesiekia pakeisti kelio vietą, kaip nurodo atsakovas apeliaciniame skunde, ir tokiu būdu nepažeidžia Žemės reformos įstatymo 21 str. 3 d. nurodytų reikalavimų, o siekia patikslinti ankstesnį žemėtvarkos projektą, patvirtintą Kauno apskrities viršininko įsakymu, pasikeitus aplinkybėms, susijusiomis su ūkininko J. P. ir jo šeimos vykdoma ūkine veikla, kaip tai numato LRV 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtintas Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašas. Patvirtinus Kauno apskrities viršininko įsakymu 2001-12-21 patvirtinto žemėtvarkos projekto patikslinimą, pasikeis tik kelio atkarpos ties ferma vieta, o kelias kaip buvo valstybinis taip ir liks, taipogi neišnyks valstybės nuosavybės teisė į kelią. Laikantis žemės reformą reglamentuojančių poįstatyminių aktų reikalavimų bei teritorijų planavimą reglamentuojančių normų reikalavimų, bus pakeistas teritorijų planavimo dokumentas ir dėl šios priežasties pasikeis kelio atkarpos vieta, kuri bus atitinkamai įteisinta. Tokie ieškovo veiksmai niekaip nepažeis nei valstybės, nei atsakovo V. U. teisių bei interesų. Ieškovas taip pat pažymi, kad atsakovas V. U. yra gavęs ieškinį iš teismo ir pateikęs į jį atsiliepimą, yra priėmęs teismo šaukimus, apie posėdžių vietą ir laiką jam buvo pranešama teismo šaukimais viešo paskelbimo būdu bei siunčiant pranešimus į elektroninį paštą. Taigi jis tinkamai informuotas apie teisminį procesą ir nėra pažeistos jo procesinės teisės.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl kelio atkarpos žemės reformos žemėtvarkos projekte pakeitimo ir žemės reformos žemėtvarkos projekto plano patikslinimo. Nustatyta, kad ieškovas J. P. ir J. P. yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai. Šio sklypo gretimų sklypų savininkai yra atsakovai G. U. ir V. U., kurie nesutiko su kelio atkarpos pakeitimu. Ieškovas šiame sklype buvusį vietinės reikšmės kelią nukėlė už 8 m nuo buvusio kelio, kadangi dėl turimos žvėrelių fermos, laikantis Europos Sąjungos reikalavimų, keliu, esančiu prie fermų, negalima važiuoti kitiems asmenims, nes jie gali būti pavojingi kaip įvairių ligų nešiotojai. Teismas nustatė, kad atsakovai nenurodė nesutikimo priežasčių ir savo nesutikimo nemotyvavo, todėl ieškinį patenkino. Atsakovas V. U. apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimu, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir neįvertino tai, kad ieškovas faktiškai siekia pasisavinti valstybinės žemės dalį ir sunaikinti valstybinio kelio atkarpą, dėl ko kelias taps ieškovo asmenine nuosavybe ir pažeis atsakovo teisę naudotis valstybiniu keliu. Apeliantas taip pat teigia, kad nagrinėjant bylą buvo padaryti procesiniai pažeidimai, kadangi jam nebuvo tinkamai pranešta apie posėdžio vietą ir laiką.
Dėl procesinės teisės normų pažeidimo, atsakovui tinkamai nepranešus apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką
Atsakovas V. U. teigia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, jam tinkamai nepranešus apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, kadangi teismas šaukimą jam nepagrįstai įteikė viešo paskelbimo būdu, nes jis galėjo būti įteiktas pagal jo gyvenamąją ar darbo vietą. Bylos duomenys patvirtina, kad byla 2015 m. liepos 22 d. teismo posėdyje buvo išnagrinėta atsakovui V. U. nedalyvaujant. (t. 1, b. l. 98–99). Apie šį teismo posėdį atsakovui V. U. buvo pranešta viešo paskelbimo būdu ir elektroniniu paštu (t. 1, b. l. 87–88, 91). Jam taip pat buvo siųstas šaukimas, kuris grįžo neįteiktas, nurodant, kad adresatas neatsiėmė (t. 1, b. l. 92). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nutartis šaukimą atsakovui V. U. įteikti būtent tokiais būdais buvo priimta prieš tai vykusiame 2015 m. birželio 30 d. teismo posėdyje (t. 1, b. l. 85–86), kadangi teismui nepavyko įteikti šaukimo šiam atsakovui ir į prieš tai vykusį teismo posėdį, nes jis buvo grąžintas, taip pat nurodant, kad adresatas korespondencijos neatsiėmė (t. 1, b. l. 81). CPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai šio Kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Atsakovo nuomone, jo gyvenamoji vieta buvo žinoma, ji nurodyta ieškinyje, be to, teismas, remdamasis registrų duomenimis, galėjo išsiaiškinti jo gyvenamąją ir darbo vietas, todėl nebuvo pagrindo šaukimą įteikti viešo paskelbimo būdu. Tačiau šaukimai atsakovui V. U. ir buvo siųsti ieškinyje nurodytu adresu, tik jie nebuvo įteikti, kadangi pats atsakovas, palikus pranešimą apie gautą korespondenciją, jos neatsiėmė, kas leido teismui daryti pagrįstą prielaidą, kad atsakovo V. U. gyvenamoji vieta šiuo laikotarpiu tapo nežinoma. Todėl pirmosios instancijos teismas, nesant pasiūlymo dėl kuratoriaus paskyrimo, iš esmės turėjo pagrindą spręsti, kad šaukimas šiam atsakovui būtų įteiktas viešo paskelbimo būdu. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį šiam atsakovui jau buvo įteiktas (t. 1, b. l. 59), prieš tai, gavęs pranešimą, jis buvo pateikęs atsiliepimą į ieškinį (t. 1, b. l. 31, 35–36). Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovui V. U. buvo žinoma apie iškeltą bylą, todėl jis taip pat turėjo pareigą domėtis nagrinėjamos bylos eiga (CPK 42 straipsnio 5 dalis) bei nedelsdamas pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą (CPK 121 straipsnio 1 dalis), tačiau to nepadarė ir todėl jam neįvykdžius šios pareigos, procesiniai dokumentai galėjo siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais (CPK 121 straipsnio 2 dalis). Kadangi, kaip nustatyta, šaukimas atsakovui V. U. vieną kartą jau buvo įteiktas, todėl apie kitus teismo posėdžius jam galėjo būti pranešama pranešimais, t. y. be grąžinamos atžymos apie įteikimą (CPK 133 straipsnio 1 dalis), o tokį pranešimą iš esmės atitinka atsakovo informavimas apie teismo posėdį elektroniniu paštu, kas buvo padaryta. Dėl visų nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą nedalyvaujant atsakovui V. U., nepažeidė procesinės teisės normų, kuriomis nustatyta šalies informavimo apie teismo posėdį tvarka, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmestini.
Dėl kelio atkarpos vietos pakeitimo ir žemės reformos žemėtvarkos projekto plano patikslinimo
Atsakovo manymu, pakeitus kelio atkarpą ir patikslinus žemės reformos žemėtvarkos projekto planą, pakito kelio teisinis statusas ir jis iš valstybinio kelio tapo asmenine ieškovo nuosavybe, kadangi kelio atkarpa buvo suformuota jo asmeninės nuosavybės teise priklausančioje sklypo dalyje, todėl naudojimasis juo priklauso nuo ieškovo valios. Tačiau ieškovas ieškiniu prašė pripažinti G. U. ir V. U. atsisakymą duoti sutikimą, kad būtų pakeista kelio atkarpa Pečiauskų kaime Kašonių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, nepagrįstu ir leisti patvirtinti Kauno apskrities, Prienų rajono, Jiezno seniūnijos Kašonių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plano, patvirtinto 2001-12-21 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-07-8309, patikslinimą. Tai reiškia, kad ieškinio dalykas yra susijęs su ieškovui priklausančio žemės sklypo pertvarkymu, nukeliant per šį sklypą einančio vietinės reikšmės kelio atkarpos perkėlimu į kitą vietą, kartu patikslinant planą, o ne kelio teisinio statuso pakeitimu. Ieškovas siekia ne vietinės reikšmės kelio atkarpos užimamos žemės prijungimo prie asmeninės nuosavybės teise priklausančio sklypo, bet siekia tik pakeisti dalies kelio (jo atkarpos) vietą, dėl ko ir buvo parengtas projektas. Šiuos klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės“. Taigi nagrinėjamu atveju siekiama pakeisti teritorijų planavimo dokumentą jį patikslinant ir todėl tai neprieštarauja Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies reikalavimams, numatantiems, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, nes šiuo atveju nekeičiamos ieškovo žemės sklypo ribos, o tik tikslinamas ankstesnis žemėtvarkos projektas kelio atkarpos dalyje. Pažymėtina, kad ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus 2014-07-31 rašte (t. 1, b. l. 14–16), kuriuo remiasi apeliantas, pagrįsdamas teismo sprendimo prieštaravimą Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies reikalavimams, yra nurodoma, jog tokiu atveju būtina prašyti priimti sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumentų patikslinimo, t. y. dėl bendro naudojimo kelio vietos patikslinimo ir tik turint tokį sprendimą pateikti pagal jį parengtas kadastrinių matavimų bylas. Išnagrinėtoje byloje būtent ir buvo išspręstas ginčas dėl bendrojo naudojimo vietinės reikšmės kelio atkarpos vietos patikslinimo žemės reformos žemėtvarkos projekte, o ne ginčas dėl vietovėje paženklintos privačios žemės sklypo ribų keitimo. Atsakovo V. U. žemės sklypo ribos dėl kelio atkarpos vietos pakeitimo taip pat nėra keičiamos. Kadangi Prienų rajono savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. T3-25 patvirtintu Prienų rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemoje – specialiajame plane (t. 1, b. l. 12–13, 18) nustatyta, kad tai viešasis kelias, todėl jo atkarpos vietos patikslinimas pakeičia tik šios atkarpos vietą, tačiau patikslinus šį planą kelio teisinis (viešasis) statusas nepakis ir ši kelio atkarpa netaps ieškovo asmenine nuosavybe, kaip teigia apeliantas, todėl galimybė juo naudotis tretiesiems asmenims nebus apribota. Atsakovas nenurodo ir jokiais įrodymais nepagrindžia, kad nurodytas kelio atkarpos vietos patikslinimas žemės reformos žemėtvarkos projekte kaip nors kitaip pažeidžia jo, kaip gretimo žemės sklypo savininko, teises, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškinio reikalavimus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo
Nustačius, kad apeliacinio skundo motyvai nesuteikia pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinį skundą atmetus atsakovui V. U. neatlygintinos jo apeliacinėje instancijoje turėtos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme, tačiau ieškovo turėtos atstovavimo išlaidos priteistinos iš atsakovo V. U. (CPK 93 straipsnio 1dalis, 98 straipsnio 1 ir 3 dalys). Ieškovo atstovavimo išlaidų dydį – 450 Eur patvirtina pateiktas kvitas (t. 1, b. l. 125), ir šis dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių.
Kadangi byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 450 Eur atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Nijolia Indreikienė
Leonas Jachimavičius
Algimantas Kukalis