Civilinė byla Nr. e2S-1833-1070/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08179-2025-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.1; 3.3.2.7; 3.4.6.19

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Svetlana Panina

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo U. A. (U. A.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo U. A. (U. A.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BLEIRAS LOGISTICS“ dėl darbo ginčo išnagrinėjimo teisme.

Apeliacinės instancijos teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas U. A., atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos (toliau – ir LVPS), padavė teismui ieškinį, kuriuo prašo atnaujinti terminą ieškiniui pateikti, pripažinti ieškovo darbo pas atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „BLEIRAS LOGISTICS“ laiku laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki(duomenys neskelbtini), priteisti ieškovui iš atsakovės neišmokėtą iš darbo santykių kylančią 6187,52 Eur sumą ir netesybas – ieškovo mėnesio vidutinį darbo užmokestį, padaugintą iš ne daugiau kaip šešių uždelstų atsiskaityti mėnesių skaičiaus.

2.       Ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovas dirbo atsakovės bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju pagal (duomenys neskelbtini) darbo sutartį. Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2024 m. birželio 4 d. pažyma, ieškovas buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini). Atsakovė atleido ieškovą (duomenys neskelbtini), tačiau pilnai neatsiskaitė su juo, nesumokėjusi ieškovui 6187,52 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių. Atsakovė nepagrįstai nelaikė ieškovo mokymų laikotarpio jo darbo pas atsakovę laiku. Ieškovas kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Darbo ginčų komisiją (toliau – ir DGK) dėl atsakovės nesumokėtų išmokų, tačiau DGK atmetė ieškovo prašymą 2024 m. spalio 23 d. sprendimu. Ieškovas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl nesumokėto darbo užmokesčio ir dienpinigių priteisimo po DGK sprendimo priėmimo, nes jis yra mobilus užsienio pilietis, nesuprantantis lietuvių kalbos, nežinantis Lietuvos įstatymų. Todėl jis nežinojo apie iš jo neteisėtai ir nepagrįstai priteistą nuostolių atlyginimą. LVPS parengė ieškinį, tačiau dėl ieškovo mobilumo nesusisiekė su juo laiku. LVPS, gavusi ieškovo patvirtinimą, nedelsdama pateikė ieškinį teismui. Nėra aplinkybių, patvirtinančių, kad ieškovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ar nesąžiningai naudojosi jomis, todėl praleistas ieškinio pateikimo terminas turi būti atnaujintas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 1 d. nutartimi netenkino ieškovo U. A. pašymo atnaujinti terminą ieškiniui pateikti ir atsisakė priimti ieškinį.

4.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2024 m. spalio 23 d. sprendimu DGK atmetė ieškovo prašymą. DGK sprendimas įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 26 d. Byloje nėra duomenų, kad 2024 m. spalio 23 d. sprendimas nebuvo įteiktas ieškovo atstovei LVPS. Su 2024 m. spalio 23 d. DGK sprendimu ieškovas turėjo galimybę susipažinti nuo 2024 m. spalio 28 d., ieškinį galėjo pateikti iki 2024 m. lapkričio 26 d. (įskaitytinai). Ieškinys EPP pasirašytas 2025 m. kovo 21 d.

5.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo prašymo atnaujinti terminą ieškiniui teisme pateikti pagrįstumo klausimą, konstatavo, kad šio atstovės nurodytos kreipimosi į teismą termino praleidimo priežastys negali būti vertinamos kaip svarbios. Teismo vertinimu, laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 28 d. iki 2024 m. lapkričio 26 d. ieškovas, nesutikdamas su DGK sprendimu, kuriuo ginčas buvo išnagrinėtas iš esmės, galėjo / turėjo visas galimybes pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, tačiau nepasinaudojo šia savo teise / galimybe tinkamai. Ieškovas nepateikė savo mobilumą pagrindžiančių įrodymų.

6.       Teismo nuomone, ieškovas, nors ir būdamas ne Lietuvos Respublikos piliečiu, tačiau padedamas LVPS atstovės, veikiančios ieškovo vardu, turėjo objektyvią galimybę tinkamai ir laiku kreiptis į teismą. Todėl kritiškai teismo įvertinti ieškovo atstovės argumentai, jog terminas kreiptis į teismą buvo praleistas dėl negalėjimo susisiekti su ieškovu laiku. DGK ieškovas buvo atstovaujamas LVPS, kuri ir pateikė ieškinį teismui. Teismo vertinimu, profesinių sąjungų atstovai, atstovaudami darbuotojus, veikia jų vardu, jiems keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Dėl to, LVPS, atstovaudama kitą asmenį, turėjo kreiptis į teismą per kuo trumpesnį laiką, o šiuo atveju ieškinys pateiktas praleidus keturis mėnesius. Ieškovas DGK sprendimo apskundimo laikotarpiu elgėsi pasyviai, tai laikytina jo aplaidumu ginant savo galbūt pažeistas teises. Ieškovo elgesys prašant atnaujinti terminą nelaikytinas pakankamai apdairiu ir rūpestingu. Pasak teismo, svarbu ir tai, kad ieškiniui darbo byloje pateikti taikomas specialusis procedūrinis jo padavimo teismui terminas, kuris svarbus ne tik ieškinio pateikimui, bet ir susijusių DGK sprendimų galiojimui, darbo ginčo šalių teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio apibrėžtumo principų užtikrinimui. Teismui atnaujinus ieškinio padavimo terminą iš esmės būtų įsiterpta į jau pakankamai seniai įsiteisėjusį DGK sprendimą ir tai, teismo vertinimu, nebūtų suderinama su darbo teisinių santykius reguliuojančiais teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principais. Teismo nuomone, tokiais savo veiksmais ieškovas prisiėmė galinčių kilti neigiamų padarinių riziką.

7.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatavo, jog atnaujinti darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo terminą nėra pagrindo, nes vieno mėnesio ieškinio pareiškimo terminas praleistas, nesant svarbių priežasčių. Todėl teismas atsisakė priimti ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8.       Ieškovas U. A., atstovaujamas LVPS pirmininkės R. Kairienės, padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės atnaujinant terminą ieškiniui pateikti.

9.       Atskirasis skundas grindžiamas iš esmės tapačiais argumentais, nurodytais ieškinyje: kad ieškovas yra mobilus užsienio pilietis, nesuprantantis lietuvių kalbos, nežinantis Lietuvoje galiojančių įstatymų. Pasak ieškovo atstovės, jis nežinojo apie iš jo neteisėtai ir nepagrįstai priteistą nuostolių atlyginimą. LVPS, nustačiusi, jog su ieškovu nebuvo atsiskaityta, parengė ieškinį laiku, tačiau dėl ieškovo mobilumo nepavykus su juo susisiekti, pateikė teismui ieškinį tik, kai gavo ieškovo patvirtinimą. Ieškovas nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nesinaudojo jomis nesąžiningai. Ieškovui kylančios pasekmės (teisės į teisminę gynybą netekimas) neproporcingos tarp taikomų pasekmių ir siekiamo tikslo, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų. Dėl pagrindo atnaujinti terminą egzistavimo panašiais atvejais yra pasisakę ir kiti apeliacinės instancijos teismai civilinėse bylose Nr. e2S-630-638/2024, e2S-1168-912/2021, e2S-261-368/2024.

10.       Atsakovė UAB „Bleiras logistics“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti ieškovo skundą.

11.       Atsakovės atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.                      Ieškovas viso proceso metu buvo ir yra atstovaujamas profesionalaus atstovo darbo ginčų srityje – LVPS. Kartu su ieškiniu bei atskiruoju skundu nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių ieškovo atstovės nurodomą aplinkybę, kad ieškinys buvo parengtas laiku ir pateiktas ieškovui susipažinti (pvz., elektroninių laiškų, žinučių ieškovui). Teismui nepateiktas ir ieškovo patvirtinimas dėl ieškinio padavimo. Nesant pirmiau nurodytų įrodymų, atskirojo skundo argumentai turi būti vertinami kritiškai.

11.2.                      Ieškovas praleido terminą kreiptis į teismą po DGK sprendimo priėmimo beveik keturis mėnesius. Jo nurodytos priežastys dėl termino atnaujinimo savaime nereiškia, kad jam turėtų būti taikomos išimtys ir nebegalioti Lietuvos įstatymai. Nuo pat darbo ginčo pradžios ieškovas buvo pasyvus: nedalyvavo nei viename DGK posėdyje, neteikė bylai reikšmingų įrodymų, išskyrus formaliuosius (darbo sutartį ir banko išrašą). Jis nebuvo pakankamai atidus, nesirūpino bylos nagrinėjimo eiga, nors buvo atstovaujamas LVPS. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad jis nežinojo apie iš jo neteisėtai ir nepagrįstai priteistą nuostolių atlyginimą. Iš jo atsakovės naudai nebuvo priteista nuostolių atlyginimo ar kito pobūdžio sumų.

11.3.                      Atskirajame skunde nurodyta aukštesnės instancijos teismų praktika nepatvirtina skundo pagrįstumo. Atskirajame skunde paminėtų apygardos teismų priimtų nutarčių faktinės aplinkybės skiriasi nuo šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su ieškovo kreipimusi į teismą.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

13.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai).

14.       Apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutarties atsisakyti atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą ieškiniui pateikti teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

15.       Nustatyta, kad ieškovas U. A. yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, sudaręs su LVPS 2024 m. balandžio 16 d. atstovavimo sutartį, surašytą lietuvių ir rusų kalbomis. Šioje atstovavimo sutartyje susitarta, kad ieškovą DGK ir visų instancijų teismuose atstovaus LVPS. Ieškovas įgaliojo LVPS pirmininkę R. Kairienę atstovauti jį DGK ir visų instancijų teismuose su visomis procesinėmis atstovo teisėmis darbo teisinių santykių byloje su atsakove UAB „BLEIRAS LOGISTICS“. 2024 m. balandžio 16 d. ieškovas nurodė LVPS nario anketoje savo gyvenamosios vietos adresą, telefono numerį bei elektroninio pašto adresą. 

16.       Ieškovas, atstovaujamas LVPS pirmininkės R. Kairienės, pateikė DGK prašymą dėl darbo užmokesčio, dienpinigių ir netesybų priteisimo iš darbdavės UAB „BLEIRAS LOGISTICS“. 2024 m. spalio 23 d. DGK priėmė sprendimą atmesti ieškovo prašymą.

17.       Ieškovo U. A. ieškinys dėl nesumokėto darbo užmokesčio, dienpinigių ir netesybų priteisimo iš atsakovės UAB „BLEIRAS LOGISTICS“ gautas Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. kovo 24 d. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį, nustatęs, kad nebuvus svarbių priežasčių ieškovas praleido įstatymo nustatytą terminą, per kurį turėjo būti pareikštas ieškinys teisme, pasinaudojus ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Atskirajame skunde ieškovo atstovė iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti terminą ieškiniui pateikti, nors terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, ieškovui nepiktnaudžiaujant jo procesinėmis teisėmis. Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako apie tai, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti ieškovo praleistą įstatymo nustatytą terminą, konstatavęs šio termino praleidimo priežasčių nesvarbumą.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti atnaujinti darbuotojo praleistą įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą su ieškiniu

18.       CPK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims.

19.       Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 1 dalį, darbo ginčo šaliai nesutinkant su DGK sprendimu darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo DGK sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis. Pagal DK 231 straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalyje numatytas praleistas ieškinio pareiškimo terminas gali būti atnaujintas teismo, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis.

20.       Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 4 dalis).

21.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl termino praleidimo priežasties svarbos, turi, be kita ko, atsižvelgti į tai, jog kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą. Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-916/2025, 53 punktas).

22.       Asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme. Tačiau asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su pareiga ją įgyvendinti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Šios tvarkos nesilaikymas gali lemti besikreipiančiam asmeniui nepalankius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-248/2020, 14 punktas; 2024 m. spalio 16 d. nutarties Nr. e3K-3-185-1120/2024 10 punktas).

23.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškinys ieškovo vardu teisme paduotas jo atstovės, praleidus DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą keturiais mėnesiais.

24.       Ieškovo atstovė, atskiruoju skundu prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, iš esmės nenurodė motyvų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados turėtų būti pripažintos nepagrįstomis ir neteisėtomis. Ieškovės atstovė pakartojo prašymo atnaujinti ieškovo praleistą terminą motyvus, nekvestionuodama pirmosios instancijos teismo išvadų apie tai, kad ieškovo suteikti įgaliojimai LVPS sudarė sąlygas laiku kreiptis į ieškovą dėl pozicijų suderinimo bei, esant jų suderintai valiai, pateikti teismui ieškinį DGK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu.

25.       Nors ieškovas yra užsienio valstybės pilietis, nemokantis lietuvių kalbos, nežinantis Lietuvos Respublikos įstatymų, šiuo atveju, svarbu tai, kad nuo 2024 m. balandžio 16 d. ieškovui teisinę pagalbą teikė LVPS ir jos pirmininkė R. Kairienė, kuri yra darbo teisės srities profesionalė. Ieškovo atstovei keliami didesni rūpestingumo ir atsakingumo reikalavimai. Todėl preziumuojama, kad jai turėjo būti žinomas teisinis reguliavimas dėl jos atstovaujamų darbuotojų ieškinių padavimo teisme po darbo ginčo išnagrinėjimo DGK termino, šio termino praleidimo pasekmių bei praleisto termino atnaujinimo sąlygų (CPK 75, 78 straipsniai, DK 231 straipsnis).

26.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančia medžiaga, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo atnaujinti apeliantui praleistą terminą ieškiniui paduoti, nes ieškovas (ir jo atstovė) neįrodė, jog dėl ieškovo mobilumo jo atstovė negalėjo susisiekti su juo laiku. Ieškovas pateikė LVPS nario kortelėje savo kontaktinius duomenis. Ieškovas ir jo atstovė nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui rašytinių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad ieškovo atstovė, gavusi DGK sprendimą, ėmėsi tam tikrų veiksmų, bandydama susisiekti su ieškovu (pvz., skambino, rašė žinutes ieškovui jo nurodytu telefono numeriu, siuntė informaciją ieškovui jo elektroniniu paštu ar gyvenamosios vietos adresu), bet jos skambučiai, siųsta informacija nepasiekė ieškovo (CPK 78 straipsnio 4 dalis). Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta duomenų ar dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad aktualiu laikotarpiu (nuo 2024 m. spalio 23 d. iki 2025 m. kovo 24 d.) ieškovas buvo mobilus (pvz., kad jis dirbo darbą, susijusį su dažnu jo buvimo vietos pakeitimu, kad jo gyvenamoji vieta nurodytu laikotarpiu keitėsi), kad tai galėjo sudaryti kliūtis susisiekti su juo (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovas neįrodė jo nurodomų aplinkybių dėl įstatymo nustatyto termino praleidimo priežasčių. Be to, ieškovas ir jo atstovė, prašydami atnaujinti praleistą terminą, nenurodė konkrečios datos, kada ieškovui tapo žinoma apie DGK priimtą sprendimą. Tokia data nebuvo nurodyta ir ieškovo atskirajame skunde. Todėl apeliacinės instancijos teismui nėra galimybės įvertinti, ar ieškovas (ir jo atstovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu per protingą laikotarpį nuo ieškovo sužinojimo apie jam nepalankų DGK sprendimą (žr. šios nutarties 21 punktą).

27.       Nors šiuo atveju nenustatyta, kad ieškovo procesinis elgesys būtų nesąžiningas, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, svarbu tai, kad ieškovas, atstovaujamas R. Kairienės, į DGK kreipėsi įgyvendindamas savo valią dėl darbo ginčo su atsakove išnagrinėjimo. Nors ieškovas dalyvavo darbo ginče per atstovę, jis žinojo apie pradėtą procesą ir turėjo pareigą rūpintis savo teisių įgyvendinimu, bendradarbiaudamas su atstove, domėtis jo pateikto prašymo nagrinėjimo eiga (CPK 42 straipsnio 5 dalis) bei rezultatu, t. y. būdamas aktyvus, turėjo ir galėjo laiku sužinoti apie priimtą sprendimą. Tai, kad apeliantas nesiėmė visų priemonių laiku sužinoti apie priimtą sprendimą bei įstatymų nustatyta tvarka ginti savo teises, savaime negali būti laikoma svarbia priežastimi praleistam terminui atnaujinti.

28.       Byloje nustačius, kad ieškovas ir jo atstovė kreipėsi į teismą, praėjus 5 mėnesiams po DGK sprendimo priėmimo, t. y. praleido terminą ieškiniui pateikti net 4 mėnesius, kad prašydami atnaujinti praleistą terminą nepateikė įrodymų, patvirtinančių jų nurodomas termino praleidimo priežastis (žr. šios nutarties 20 punktą), yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovas elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai bei įgyvendino savo teises aplaidžiai. Tokios aplinkybės negali būti pagrindu atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą, nes jos negali būti vertinamos kaip svarbios termino praleidimo priežastys (DK 231 straipsnio 1 dalis, CPK 78 straipsnio 1 dalis).

29.       Atskirajame skunde išvardintose apygardos teismo nutartyse, kuriose buvo konstatuotas pagrindas atnaujinti įstatymo praleistą terminą ieškiniui pateikti, nustatytos aplinkybės nėra tapačios šioje byloje nustatytoms aplinkybėms. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-630-638/2024, Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-1168-912/2021 ir Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-261-368/2024 terminai ieškiniams pateikti praleisti žymiai trumpesnį laiką (1-2 mėn.). Be to, Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje byloje ieškovo nurodytos termino priežastys yra iš esmės kitokios, nei šioje byloje. Minėtoje byloje, be kita ko, svarbiomis termino praleidimo priežastimis nurodomi COVID-19 pandemijos ribojimai, apsunkinę ieškinio parengimą, šventinis laikotarpis, apsunkinęs ieškinio pateikimą laiku. Todėl vadovautis atsakovės nurodomais precedentais nėra pagrindo.

30.       Be to, vėlesnėse apeliacinės instancijos teismų nutartyse formuojama praktika, pagal kurią vien aplinkybės dėl asmens pilietybės ar kalbos bei šalies įstatymų neišmanymas savaime negali būti laikomos svarbiomis priežastimis praleistam terminui atnaujinti ir pagrindu nesilaikyti įstatyme įtvirtintų kitų proceso normų. Juolab kad asmuo teisiniame ginče yra tinkamai atstovaujamas LVPS, Liteko duomenimis, turinčios atstovavimo patirtį tokio pobūdžio bylose (Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-542-1059/2024, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1150-863/2025, Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-962-638/2025, Panevėžio apygardos teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-362-1059/2025).

31.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, jog ieškovui ir jo atstovei žymiai praleidus DK 231 straipsnio 1 dalyje numatytą ieškinio pateikimo terminą ir nepateikus šio termino praleidimo svarbias priežastis patvirtinančių įrodymų, laikytina, kad ieškovas įgyvendino savo procesines teises aplaidžiai ir nerūpestingai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė ieškovo ir jo atstovės nurodytas termino praleidimo priežastis nesvarbiomis bei neįrodytomis ir atsisakė priimti ieškinį (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais. Todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis). 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Atmesti ieškovo U. A. (U. A.) atskirąjį skundą.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutartį.

Teisėja                                                                                                          Svetlana Panina