Baudžiamoji byla Nr.  1 – 311 – 928 / 2015

Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00425-2014-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.1.;

(S)

1.1.4.5.1.; 1.1.7.; 1.1.7.2.3.; 1.1.7.2.5.;

                                                                                  1.2.4.8.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.9.; 2.3.6.4.2.;

                                    2.3.6.4.6.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Odeta Gruodienė,

sekretoriaujant Vaidai Banišauskienei, Salomėjai Muralienei,

dalyvaujant prokurorui Mariui Kazlauskui,

nukentėjusiesiems D. R., A. R.,

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams E. S., Vygintui Aukštuoliui,

kaltinamajam A. R., jo gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei,

kaltinamajam R. R., jo  gynėjui advokatui Valerijui Karpovui,

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. R., gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, spec. vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirba Kauno rajono Ežerėlio vaikų darželyje, kiemsargiu, gyv. (duomenys neskelbtini),  deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas 2012-08-27 Kauno r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 140 str. 1 d. - 8 mėn. laisvės apribojimo bausme, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.,

R. R., gimęs 1993 m. birželio 13 d. Kauno r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas, 2012-06-19 Kauno apygardos prokuratūros Kauno rajono apylinkės prokuratūros nutarimu patvirtinus Kauno r. apylinkės teismo teisėjai vadovaujantis BK 38 byla nutraukta dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 284 str. 1 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.,

n u s t a t ė :

Kaltinamieji A. R. ir R. R. 2014-03-30 apie 18.00 val. savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme, būdami apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupe, A. R. tyčia vieną kartą kumščiu sudavus A. R. į veidą ir tokiu būdu jį pargriovus ant žemės, tyčia bendrais veiksmais sudavė rankomis bei įspyrė A. R. nemažiau kaip 8 kartus į įvairias kūno vietas, po to A. R. laikant nukentėjusįjį prispaustą prie žemės, kai tuo metu R. R. užšoko A. R. ant dešinės kojos, tuo bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam A. R. fizinį skausmą bei padarė poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata.

Kaltinamasis A. R., buvo kaltinamas tuo, kad 2014-03-30 apie 18.00 val. savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia tempdamas už drabužių pargriovė sutuoktinę D. R. nuo laiptų, padarydamas jai dešinės rankos ir dešinio šono sumušimus, tuo sukeldamas nukentėjusiajai D. R. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. R. kaltu dėl žmonos D. R. kaltinimo prisipažino iš dalies, dėl sūnaus A. R. kaltinimo neprisipažino. Parodė, jog 2014-03-30 dirbo su sūnumi pas kaimyną, parėjo namo. Kauno g. 30 namo kieme, prie laiptų jis susiginčijo su žmona D. R.. Žmona D. R. norėjo išeiti, kad ji neišeitų jis sugriebęs jai už kapišono laikė. Tuo metu grįžęs ir nušokęs nuo dviračio sūnus A. R., sudavė jam į veidą, nuo smūgio nugriuvo. Atbėgo kitas sūnus R. R. ir jį (A. R.) apginė, t.y. R. susigrūmė su A. Kai buvo paleistas A. R., dar sykį jį puolė ir spyrė jam į nugarą. Sūnūs vėl susigrūmė. Po to jis juos išskyrė, t.y. R. nutempė nuo A., ir išėjo.  Niekada nėra sudavęs A. R. į veidą, įvykio dieną taip pat nesudavė bei nelaikė jo kojų. Jis nukentėjusios D. R. nesužalojo, o tik palaikė už kapišono, ši nuo laiptų nenugriuvo, dėl kivirčo su ja gailisi, sūnui nesudavė (nesmogė), niekas nieko nesitarė bendrai sumušti. Sumokėjo ligonių kasai gydymo išlaidas. Jo stuburas operuotas, jau 6 metai, suveržti slanksteliai, daugiau nei 8 kg negali pakelti, turi trečią invalidumo grupę.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino, kad jo parodymai yra teisingi ir jis juos tvirtina, kai jis kaip įtariamasis buvo apklausinėjamas dalyvaujant advokatei (2014-03-31 apklausa), o kiti parodymai, kur jis buvo apklausinėjamas be advokatės (2014-10-13 apklausa) yra neteisingi, jų netvirtina, nes  šių parodymų jis neskaitė, jam davė tik pasirašyti, nes kai jį išsikvietė į Čiurlionio gatvę, jam tyrėjas sakė, viską prisiimti, bus geriau, sakė, kad gali skirti viešų darbų, jei pasirašys.

A. R. ikiteisminio tyrimo apklausos metu duotais parodymais ir pagarsintais teisiamojo posėdžio metu. 2014-03-31 apklausos metu dalyvaujant advokatei jis nurodė, kuo yra įtariamas kaltu neprisipažįsta, ir parodė, jog 2014-03-30 apie 17.30 val. pas kaimyną išgėręs 0,5 l. 18 stiprumo vyno, grįžo į namus (duomenys neskelbtini). Jo žmona D. R. jį pasitiko ant laiptų lauke prie įėjimo į namą priekaištaudama, kad grįžo girtas, nors ir ji pati buvo girta. Jis D. pastūmė, kad ji eitų į kambarį  miegoti, ji pateko į koridorių. Tuo metu į namus grįžo sūnus A. R., kuris be jokio perspėjimo viena kartą ranka trenkė jam į sprandą. Tai pamatęs namuose buvęs kitas sūnus R. R. laiptais nusileido  prie durų ir pastūmė A. ant žemės, jį apžergė ir jie abu puolė muštis, kas kiek smūgių sudavė jis negali pasakyti. Tada jis nutraukė R. nuo A. iš išsivedė iš kiemo, o D. laikė A., kad jis taip pat daugiau nebesimuštų. (1 t., 69 b.l.).

A. R. ikiteisminio tyrimo apklausos metu duotais parodymais ir pagarsintais teisiamojo posėdžio metu. 2014-10-13 apklausos metu jis nurodė, kad  prisipažįsta pilnai, 2014-03-30 apie 18 val., būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, pradėjo konfliktuoti su sutuoktine D. R.. Konfliktas įvyko ant laiptų, prie jų namų lauko durų. Nenorėdamas su ja bendrauti, bandė patraukti ją iš kelio, tampė ją už drabužių, o jai nepasitraukus, nustūmė ją nuo laiptų. Sutuoktinė pati krito ir susižalojo, jis nenorėjo, kad ji nukristų. Iškart po to jis norėjo eiti į namus, tačiau iš kažkur atsirado jauniausias sūnus A. R., kuris puolė prie jo, priekaištavo jam, kodėl jis skriaudžia motiną ir pan. Kad sūnus nešauktų, jis vieną kartą smogė jam į veidą, kur pataikė, neprisimina. Vėliau prie jo prisijungė vyriausiasis sūnus R. R.. Iš kur jis atsirado, nepastebėjo. Kartu su vyriausiuoju sūnumi suspardė A., kiek kartų jam įspyrė ir kur, neprisimena. Neprisimena, ar A. laikė prispaustą prie žemės, kol kitas sūnus jį mušė, tačiau pripažįsta, kad taip galėjo būti. (1 t., 72b.l.)

Kaltinamasis R. R. kaltu prisipažino iš dalies, nes A. susimušė su tėvu, o jis tėvą ginė, t.y. A. pargriovė ant žemės, laikė už kaklo, A. jam davė į veidą, ir jis sudavė Algiui. Parodė, kad konfliktas įvyko 2014-03-20, apie 17-18 val., namie prie įėjimo į namus, kieme. Tuo metu buvo vartojęs alkoholio, t.y. su tėvu A. R. buvo išgėrę po stiklinę vyno. Jis su tėvu A. R. grižo į namus, o tėvas su mama D. R. lauke apsižodžiavo, keikėsi, girdėjo jog mama sakė eisianti pas draugę. Bevalgydamas pamatė grįžtantį visiškai girtą A. R., išėjo į lauką, mama ir tėvas stovėjo šalia. Grįžęs A. R. sudavė tėvui A. R. veidą. Pribėgęs jis paguldė A. ant žemės, jį prispaudęs už gerklės laikė, liepė ramintis. Daugiau smurto nenaudojo. A. prašė paleisti, jis paleido, tačiau A. vėl puolė tėvą ir spyrė tėvui. Tada jis A. iš nugaros sudavė per kojas (pakišo „padnoškę“), ir šis nugriuvo ant nugaros. Jis atsigulė ant jo, liepė ramintis, tačiau gulėdamas A. R. jam sudavė į veidą, o jis sudavė atgal A. su dešine ranka į kairį žandą. Paskui tėvas priėjo, paėmė už „karšėnės“, tuo ir pasibaigė. Įvykio metu tėvas broliui nesudavė nei vieno karto, jis sudavė ir laikė prispaustą brolį, tačiau ant kojų nešoko. Koją galėjo išsisukti krisdamas ant nugaros, kai trenkėsi ant žolės. Įvykio metu A. buvo visiškai girtas, išgėrę buvo ir tėvai, o jis iš jų buvo blaiviausias. Konflikto su motina nematė, motina nesiskundė po to, kad jai ką nors skauda.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad jo parodymai, kur jis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiamas tyrėjo (2014-10-23 apklausa) yra neteisingi, jų netvirtina, nes tyrėjas čia taip surašė, parodymų jis neskaitė, tyrėjas jam sakė surašau, o tu pasirašyk, gausi viešųjų darbų, kelias dienas padirbsi ir viskas, tokie parodymai surašyti, nes tyrėjas skaitė visų parodymus, dėl to taip surašė, ir sakė man pasirašyti, liepė prisipažinti ir neis byla į teismą.

R. R. ikiteisminio tyrimo apklausos metu duotais parodymais ir pagarsintais teisiamojo posėdžio metu. 2014-10-23 apklausos metu jis nurodė, kad kaltu prisipažįsta pilnai, 2014-03-30 apie 18 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kartu su taip pat neblaiviu tėvu A. R. grįžo namo. Jis pirmas nuėjo į namus, tėvas liko namų kieme kartu su motina D. R.. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Kadangi jųdviejų tarpusavio konfliktai yra dažni, todėl į juos dėmesio nekreipė. Išgirdęs, kad tarp jaunesniojo brolio A. R. ir tėvo kilo muštynės, atskubėjo juos skirti. Išėjęs į kiemą pamatė kaip brolis kelis kartus sudavė tėvui, o tėvas taip pat sudavė A. Nuo tėvo smūgių į veidą A. nugriuvo, tada jis kartu su tėvu jį suspardė. Kaip jis suprato, brolis pirmas puolė mušti tėvą, todėl jis jam už tai keršijo. Kartu su tėvu broliui galėjo įspirti apie 8 kartus į kojas ir šonus, kur tiksliai jam pataikė, neprisimena. Brolis šaukė, kad atkeršys, todėl tėvas laikė jį prispaustą prie žemės ir liepė jam nusiraminti. Kadangi brolis nenurimo ir bandė įspirti tėvui, jis užšoko broliui ant kojų. Taip pasielgė, nes norėjo apraminti brolį, sužaloti nenorėjo. (1 t., 121 b. l.)

Nukentėjusioji D. R. parodė, kad jos vyras A. R. su sūnumi R. dirbo pas kaimynus, o ji buvo namuose. Ji su vyru susibarė, vyras jai paėmė už kapišono, pradėjo tempti, ji išsinėrė iš bliuzono ir nugriuvo. Vyras jos nemušė, ji griuvo, užsigavo biškį ranką, buvo mėlyna, neskaudėjo. Paskambinusi sūnui A. R. pasakė, kad grįžus išgėrusiam tėvui, jie susikoliojo, susibarė. Sūnaus A. klausė, kur jis randasi, šis pasakė važiuoja namo. Po kiek laiko pamatė dviračiu, vingiais, nes šis buvo girtas, grįžtantį A. namo. A. įvažiavęs į kiemą numetė dviratį ir pirmas sudavė tėvui, prie namo įėjimo. Tuo metu R. R. lipo laiptais, kai A. R. puolė tėvą A. R.. Tėvas A. R. nuo smūgio nukrito ant žemės, R. puolė tėvą ginti. Nepastebėjo, kad A. R. suduotų A. R., nes A. R. vos paeina. Iš tos baimės nesužiūrėjo, kuris kam trenkė, kiek kartų trenkė, tačiau R. ginė tėvą. A. R. koją galėjo pasitemti kai spyrė arba griūdamas. Kai juos išskyrė, A. pradėjo koją skaudėti, todėl iškvietė greitąją. Jie buvo nugriuvę, voliojosi kieme ant pievos. R. įsikišus ji iškvietė policiją, nes jie dviese, o A. vienas, todėl išsigando, kad A. nesužeistų. Policiją kvietė ji, pasakė mušasi kieme, bijo, kad nesusižeistų, aplinkybių dėl savęs nenurodė. Atvykus pareigūnams pasakė, kad susipyko su vyru, kad ją tempė, ji nugriuvo, t.y. kai išsinėrė, nugriuvo ant laiptų.  Ji pati tą dieną buvo du puodelius 6 laipsnių alaus išgėrusi. Įvykio metu A. ginė ją, o R. – tėvą. Su J. R. skyrė A. su R.. Neturi prieš A. nieko blogo, tačiau viskas buvo taip kaip kaltinamieji pasakoja, o ne kaip A. pasakoja, nes A. nekenčia tėvo ir brolio.

Nukentėjusiosios D. R. ikiteisminio tyrimo apklausos metu duotais parodymais ir pagarsintais teisiamojo posėdžio metu. 2014-03-31 apklausos metu ji nurodė, kad 2014-03-30 apie 18.00 val. ji išėjusi į kiemą ant laiptų lauke sutiko savo vyrą A. R. ir sunų R. R.. A. griebė jai už sprando ir trenkė į žemę. Jai nugriuvus ant šono  pradėjo tampytį. Tuo metu į namus sugrįžo sūnus A. R., kuris ją apginė. Tada vyras su sūnumi R. puolė A. ir jį sumušė kieme. Po kiek kartų smūgiavo pasakyti negali. Ji puolė A. ginti ir begindama susitrenkė dešinę ranką. Kol atvyko pareigūnai R. ir A. iš namų pabėgo. Kadangi sūnui A. skaudėjo koją, todėl iškvietė greitąją. Ligoninėje A. diagnozavo dešinės kojos raiščių patempimą, sumušimą. (1 t., 60 b.l.)

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji, pagarsinus jos 2014-03-31 ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai nurodė, kad A. ją už kapišono tempė, ji staigiai išsinėrė,  pasitraukė, pabėgo. Ji ranką susitrenkė, kai griuvo, ji nebuvo nuversta, pati nukrito. Viskas ne taip buvo kaip čia parašyta, jie kai surašo, dar dadeda, t.y. sako surašysime, kaip geriau, kad greičiau pasibaigtų tos bylos, nes pas mus pastoviai barniai. Patvirtino, kad viskas yra taip, kaip ji sako, o kas čia surašyta, tai ne viskas tiesa.

Nukentėjusiosios D. R. ikiteisminio tyrimo apklausos metu duotais parodymais ir pagarsintais teisiamojo posėdžio metu. 2014-04-07 apklausos metu ji nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2014-03-30 apie 18.00 val. į namus parėjo A. ir R. R., kurie buvo apsvaigę nuo alkoholio. Prieš tai ji skambino A. R. klausdama, kada jis grįš į namus, ir jeigu jis negrįš tai ji eis pasivaikščioti ir apsirengusi striukę ėjo iš namų. Kieme ant laiptų sutiko vyrą A. R.. Ji lipo žemyn, o A. aukštyn. A. sakydamas kur „šliauži“ griebė jai už striukės kapišono ir tempė žemyn, nuo jo tempimo ji nukrito nuo laiptų ant žemės šonu (ant kurio šono nepamena). Tuo metu grįžo A. R., bei sakydamas A., kad mamos nedaužysi, puolė ją ginti. Ką A. konkrečiai darė ji nematė. Tada A. ir R. R. puolė A., tačiau ką kuris darė ji nematė, bet matė, kad A. buvo nukritęs ant žemės. Vienu metu matė, kad A.  rankomis laikė A.už kaklo ties ausimis. Kad kas spardytų A., jam suduotų kumščiais, ant jo šokinėtų nematė. Ji bandė ginti A., bandė traukti A., R. nuo A., tačiau nepavykus ji pasakė, kad kvies policiją, ir A. bei R. išėjo. A. atsikėlęs pasakė, kad jam skauda dešinę koją, buvo iškviesta policija, greitoji. Greitoji atvykusi A. nuvežė į ligoninė, kur nustatė kojos raiščių patempimą bei uždėjo langetę. Po įvykio jai buvo ištinusi dešinė plaštaka, tačiau dėl ko ji nežino, nes jai niekas nesudavė smūgių. Mano, kad ranką galėjo susižaloti krisdama, bet tuo metu jokio skausmo nejautė. (1 t., 61-62 b.l.)

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji, pagarsinus jos 2014-04-07 ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai nurodė, kad dukra buvo kieme, ne namuose, bei tą dieną buvo R., L. ir J.. A. jos tyčia nestūmė. Ji su dukra J. skyrė A. ir R., iškvietė policiją, kad nesimuštų. A. tikrai buvo išgėręs, nes grįžo zigzagais. Ji skausmo nejautė, tik mėlyna buvo.

Nukentėjusiosios D. R. ikiteisminio tyrimo apklausos metu duotais parodymais ir pagarsintais teisiamojo posėdžio metu. 2014-10-07 apklausos metu ji nurodė, kad konflikto metu, kai sutuoktinis tampydamas ją nustūmė nuo laiptų ji nukrito. Krisdama ji susižalojo ranką, susitrenkė šoną. Tuoj po konflikto jai skaudėjo ranką ir šoną, tačiau dėl sužalojimų į jokias gydymo įstaigas ji nesikreipė, skausmai po kelių dienų praėjo savaime. Kodėl sutuoktinis ją puolė, pagriebė už drabužių, nustūmė nuo laiptų negali paaiškinti, nes jis dažnai ją užgaulioja, elgiasi nepagarbiai (1 t., 63 b.l.)

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji, pagarsinus jos 2014-10-07 ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai nurodė, kad čia buvo pusė teisybės, teisybė, kad gėrė pusę metų, kad jai nieko neskaudėjo, o tai kad A. ją griebė, stūmė – netiesa.

Nukentėjusysis A. R. parodė, kad kaltinamieji, t.y. A. R. yra jo tėvas, o R. R. jo brolis. 2014-03-30, vakare, blaivus, pažvejojus su bendradarbiu N. B. grįžo į namus. Kauno g 30, kieme pamatė mamą, kuri stovėjo ant laiptų, o tėvas prieš laiptus apačioje ir ją nutraukė žemyn, t.y. nustūmė motiną suėmęs už krūtinės. Mama nukrito, todėl jis priėjo, nustūmė tėvą. Tėvas jam trenkė į veidą, jis nugriuvo ant nugaros,  atbėgo R. ir abu pradėjo jį spardyti. Jam apie aštuonis kartus buvo įspirta tėvo ir brolio, kurie buvo apsimovę batus,  į šonus. Ant šonų nebuvo nustatyti sužalojimai. Tėvas užgulė ant jo, laikė už kaklo (gerklės) rankomis,  o R. užšoko ant dešinės kojos, t.y. kai šoko ant kojos plyšo raiščiai, arba buvo patemti. Išgirdę, kad atvažiuoja policija tėvas ir brolis pabėgo. Policija iškvietė greitąją. Po konflikto jam buvo mėlynė paakyje „fanaras“, koja ištinusi, jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Įvykį matė sesuo J., R. draugė R., L. G.. Jis neatsimena nuo kieno smūgių buvo kraujosruva kairiame paakyje, nes ir tėvas, ir brolis į kairę pusę trenkė. Kai gulėjo, nepamena ar buvo suduota į veidą. Mama yra nusistačiusi prieš jį, nes ten negyvena, be to mama su tėvu susitaikė, pradėjo kartu gerti ir viskas.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. R., pagarsinus jo 2014-03-31, 2014-09-07 ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtino, kad jie teisingi juos tvirtina, bei tuo metu viską prisiminė, nuoseklius davė parodymus.

Nukentėjusiojo A. R. ikiteisminio tyrimo apklausos metu duotais parodymais ir pagarsintais teisiamojo posėdžio metu. 2014-03-31 apklausos metu jis nurodė, kad 2014-03-30 apie 18.00 val. sugrįžus iš žvejybos į namus, esančius (duomenys neskelbtini), pamatė, kad tėvas A. R. ant laiptų prie įėjimo būdamas girtas su kumščiu muša, nuo laiptų nustūmė motiną D. R.. Jis puolė ginti motiną, todėl tėvas jam kumščiu trenkė į kairį skruostą, nuo smūgio nugriuvo. Jam nugriuvus, jis dar pajuto smūgius į šoną. Tuo tarpu dar puolė padėti jį mušti ir jo brolis R. R.. Jis taip pat buvo girtas. Dėl sumušimo jis patempė dešinės kojos raiščius, nes ant kojos buvo užšokęs jo brolis R., o tėvas jį tuo metu laikė už kaklo darė spaudimą. (1 t., 19 b.l.).

2014-04-07 apklausos metu A. R. nurodė, kad 2014-03-30 apie 18.00 val. grįžo į namus, kur kieme ant lauko laiptų pamatė stovinčią mamą D. R., o tėvą A. R. stovintį ant žemės, kuris mamai ranka paėmė už kaklo (gali būti, kad už rūbų paėmė to tiksliai nematė) ir ją vertė ant žemės. Jis ėjo ginti mamos, tačiau tik priėjus A. R. jam trenkė kumščiu vieną kartą į veidą. Nuo smūgio nugriuvo ant nugaros. Kas toliau vyko su D. R. jis nematė. Tada atėjo brolis R. R.. Brolis ir tėvas A. R. jį spardė. Jam buvo įspirta ne mažiau 8 kartų į šonus, kojas. Abu jie jam gulinčiam įspyrė ne mažiau kaip po 4 kartus. Ar buvo jam suduota kumščiais nematė, dengėsi rankomis veidą. Po to A. rankomis sugriebė už kaklo iš priekio už galvos šonų palei ausis ir taip jį laikė, o tuo metu R. R. abiem kojomis jam užšoko ant dešinės kojos, tuo metu man suskaudo dešinės kojos kulniuką. Jis pradėjo šaukti, kad skauda ir jie jį paleido. Išgirdę, kad atvažiuoja policija tėvas ir brolis pabėgo. Kad daugiau būtų suduota smūgių D. R. nematė, tačiau matė, kad mamai po įvykio buvo ištinusi ranka. Dėl ko A. mušė mamą jis nežino, pradžios nematė. Įvykio metu jis buvo blaivus, ar D. R. buvo blaivi jis nežino, tačiau A. ir R. R. buvo apsvaigę nuo alkoholio, tai matėsi iš jų veidų. Tarpusavio santykiai tarp jo ir A. bei R. yra normalūs. Po įvykio jis greitąja buvo išvežtas į ligoninės priėmimo skyrių, kur jam sugipsavus koją buvo išleistas į namus. Visi smūgiai jam sukėlė fizinį skausmą. Kai jis buvo mušamas A. ir R. R., mama D. R. kiek jis matė jį ginė, t.y. A. ir R. R. traukė nuo jo. Ar šio konflikto metu sudavė A. ir R. neprisimena. (1 t., 20-21 b.l.)

Liudytojas A. S. dirba Kauno apskrities VPK Kauno r. PK postiniu. Parodė, kad jam yra matyta moteris D. R.. Jis ta dieną su kolega R. Š. gavę pranešimą nuvyko į įvykio vietą. Šią moterį, liudytoja, apklausinėjo jos namuose, protokole rašė ką sakė, nevertė duoti parodymų, po apklausos parašyta protokolą perskaitė, pasirašė. Nelabai atsimena to įvykio, buvo nakties metas, paryčiai, nežino kas kvietė pareigūnus. Asmenys neatrodė, kad būtų išgėrę, t.y. atrodo, kad buvo du asmenys, moteris ir sūnus. Nuvažiavo, pusę valandos pabuvo ir išvažiavo, nieko nesulaikė.

Nukentėjusioji D. R. patvirtino, kad ji su šiuo pareigūnu kalbėjo, ėjo į beržyną pasižiūrėti, kur kaltinamieji, šis pareigūnas iškvietė greitąją. Pareigūnas kažką rašė, ji tuo kartu pasakė, kaip viskas buvo. Ji pasakė, kad A. pribėgo ir pirmutinis kirto. R. už tėvą, A. už mane. Jokio kraujo nebuvo, jie tik apsistumdė. Kaltinamieji nemušė A.. Ji krito nuo laiptų, kai už kapišono A. patempė, tačiau jis jos nemušė ir už sprando negriebė. Voliojosi visi, t.y. sugriuvę buvo visi, ant pievos.

Liudytoja R. B., parodė, kad   R. R. buvęs jos draugas, nuo jo laukiasi kūdikio. Apie muštynes jai nieko nėra žinoma, nieko nematė. Tą dieną ji buvo namuose pas R., triukšmo negirdėjo, nematė, kad R.būtų vartoję alkoholinius gėrimus.

Liudytoja J. M., kad tuo metu dirbo vyresniąja tyrėja. Jai kai kurie proceso dalyviai iš matymo matyti, nes buvo daug bylų su R. Viena byla buvo smurtas artimoje aplinkoje, o kita kažkas su „Caru“. Gali būti, kad ji 2014-04-07 užpildė apklausą. Apklausos buvo pildomos kaip visada, laisvas pasakojimas ir užduodami klausimai, perskaito, pasirašo. Visada duodama perskaityti prieš pasirašant, išaiškinama esmė ir pasirašoma. Tiksliai šios apklausos neprisimena, bet visada be išimties duoda skaityti, klausia ar suprato. Nepamena, kad būtų kažkokios pastabos. Šios apklausos neprisimena, bet jei būna pastabos, aiškinasi, užrašo tiksliai ir jei teisingai, pasirašo. Tų parodymų ji ne sugalvojo, jokio suinteresuotumo byloje neturi. Jai taip pat yra matytas ir A. R., tačiau nepamena ar jis nuosekliai paaiškino įvykio aplinkybes, nes praėjęs ilgas laiko tarpas.

Liudytoja J. R. parodė, kad  kaltinamieji yra jos  tėvas ir brolis. Ji žino, kad apsistumdė trys Rekešiai, tačiau nežino dėl ko. Matė tik pradžią, kai apsistumdė stovėdami, nematė ar kas nugriuvo. Nematė, kad Algirdui tėtis būtų į veidą davęs, nematė ar nukrito. Matė, kad tėtis mamą pastūmė ar patempė, t.y. mama ir tėtis abu išėjo iš namų ir apsistumdė. Mama lyg tais nugriuvus buvo, to apsistumdymo pasėkoje, tačiau nematė kas kurį stūmė. Neprisimena ar mama buvo išsinėrusi iš striukės, ar mama dėl ko nors skundėsi.

Liudytojas N. B. parodė, kad  jis su A. žvejojo. A. paskambino iš namų mama, kad namie kažkoks konfliktas. A. sėdo ant dviračio ir išvažiavo. Žvejybos metu nebuvo vartojami alkoholiniai gėrimai, tik grįžę išgėrė pas jį namuose po alaus butelį, 6 laipsnių stiprumo.

Liudytoja L. G. parodė, kad  ji nelabai prisimena to įvykio, nes seniai buvo, be to atėjo į pačią konflikto pabaigą, kai jau viskas baigėsi. Tuo metu kieme buvo D. R., o R. ir A. jau nebuvo. A. ir D. pasakė, kad susimušė. D. R. niekuo nesiskundė, ji buvo tik susijaudinusi, o A. sakė, kad jam koją skauda. A. tuo metu buvo blaivus. Tą dieną prieš įvykį matė A. ir R. R., gal biškį buvo išgėrę.

Liudytojas T. G. (pareigūnas) parodė, kad nukentėjusioji ir nukentėjusysis jam yra matyti, dėl iškvietimų Ežerėlyje. Paskutinis kartas jau buvo senokai, kai važiavo į iškvietimą pas juos. Būdavo moteris kviečia, kad vyras su sūnumi geria, triukšmauja, būdavo ir smurtas artimoje aplinkoje. Jam yra tekę dirbti poroje su Andriuškevičiumi. Kiek pamena, kai atvažiavo jaunuoliui koja buvo sutinusi, jaunuolis sakė, kad lūžusi, todėl iškvietė medikus. Jis nuvykęs ieškojo to vyro ir vyresnio sūnaus. Nepamena ar nukentėjęs buvo blaivus.

Ekspertas D. T. parodė, kad jis yra susipažinęs su baudžiamojoje byloje esančiomis dvejomis 2014-05-23 ir 2014-06-13, jo pateiktomis, specialisto išvadomis. Paaiškino, kad uždavus į tą pačią vietą du kartus, atskirti kiekvieno smūgio negali. Užšokant ant kojos toks patempimas negalimas. Toks patempimas gali būti išsukant, netaisyklingai pastačius koją, bet neatsitrenkus į kažką. Tą diagnozę parašė gydytojas, o jis surašė iš to, ką rado dokumentuose. Ir vienas, ir kitas sumušimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas turi pats spręsti ar tai buvo sumušimas ar patempimas. Gydytojas parašė diagnozę patempimą, susirinko diagnozę ir  buvo nustatyta čiurnos trauma, nes koja patinusi. Nustatyti, ar čiurna patino dėl raiščių patempimo ar sudavus, juk ji irgi sutins, požymių išoriškai atskirti nėra. Jei byloje yra duomenys, kad jam spyrė, galite patys daryti išvadas, neužsifiksuoti ties diagnoze, ką parašė gydytojas. Jei žmogus yra nugriuvęs, mano, kad neįmanoma pasitempti raiščių, nes pasitempia tik staigiai statant koją.

Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-ojo būrio P. R. Andriuškevičiaus tarnybiniu pranešimu, iš kuriuo matyti, kad 2014-03-30 dirbant su vyr.patruliu T.Geniu 18.40 val. iš budėtojo gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), tėvas namuose neblaivus triukšmauja. Nuvykus į nurodytą vietą juos pasitiko D. R., kuri paaiškino jog vyras A. R. būdamas neblaivus grįžo į namus, pradėjo triukšmauti, rėkauti, o grįžus sūnui A. R., A. R. pradėjo mušti D. R. ir A. R.. A. R. išgirdęs jog kviečiama policija pabėgo iš namų, o A. R. buvo iškviesta GMP 1607 brigada, kuri išsivežė į traumų punktą. Apvažiavus rajoną pagal D. R. nurodytus asmens požymius jokio panašaus asmens nepastebėjo (1 t., 1 b.l.)

2014-03-31 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje iš kurio matyti, kad 2014-03-31 02.14 val. patruliuojant patruliams A. P. ir V. K. iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), tėvas kabinėjasi prie sūnaus, triukšmauja. Nuvykus į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė A. R. ir D. R.. Įvykio vietoje nustatė, kad 2014-03-30 18.00 val. vyras A. R. naudojo fizinį smurtą prieš D. R. ir A. R. spardydami kojomis, mušdami rankomis. D. ir A. R. paaiškino, kad stumdė, pervertė ant žemės sukeldamas fizinį skausmą. Kojomis spardė, mušė rankomis per galvą, mėlynė prie kairės akies, t.y. A. R. mėlynė prie kairės akies, sugipsuota dešinė koja. A. R. paaiškino, kad jis nesmurtavo prieš žmoną ir sūnų, buvo ramus.  (1 t., 2-4 b.l.)

A. R. protokolu-pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2014-03-30 apie 18.00 val. sugrįžus į namus, esančius (duomenys neskelbtini), pamatė, kad jo tėvas A. R. būdamas girtas ant laiptų, prie namo muša mamą D. R. ir nustūmė ją nuo laiptų. Jis puolė mamą ginti, bet girtas tėvas ėmė jį kumščiu mušti į veidą ir spardyti kojomis. Dar pribėgęs brolis R. R. užšoko jam ant dešinės kojos ir ją sužalojo, kai tuo tarpu tėvas jį rankomis smaugė už kaklo. (1 t., 9 b.l.)

- Įvykio vietos apžiūros protokolu, fotolentele, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra Kauno r., Ežerėlio gyvenvietėje Kauno gatvėje prie medinio gyvenamojo namo Nr. 30. Prie įėjimo į namą yra mediniai 6 pakopų laiptai (1 t., 15-18 b.l.)

2014-05-23 specialisto išvada Nr. G1173/14(02), iš kurios matyti, kad A. R. konstatuota poodinė kraujosruva kairės akies vokuose padaryta kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ir kumštis, vieno smūgio pasėkoje. Dešinės čiurnos raiščių patempimas atsirado netaisyklingai pastačius dešinę pėdą ir jai pakrypstant. Medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti 2014-03-30. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. (1 t., 25 b.l.)

2014-06-13 papildoma specialisto išvada Nr. G1409/14(02), iš kurios matyti, kad A. R. LSMUL VšĮ Kauno klinikose priėmimo skyriuje traumatologo buvo diagnozuotas dešinės kojos čiurnos raiščių patempimas. Čiurnos raiščių patempimas gali įvykti tik pertempus raištį, kas įmanoma pasukant ar pakrypstant pėdai. Patempti raiščių tiesiogiai suduodant į tą vietą smūgį negalima. Suduodant smūgį į čiurną gali būti padarytas čiurnos sumušimas. Pagal turimus duomenis pasakyti, ar A. R. buvo padarytas čiurnos raiščių patempimas, ar dešinės čiurnos sumušimas, negalima. Kiti sužalojimai (išskyrus poodinę kraujosruva kairės akies vokuose) A. R. medicininiuose dokumentuose neužfiksuoti. (1 t., 50 b. l.)

Veikų kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

                            Dėl D. R. sukelto fizinio skausmo

Kaltinamasis A. R., buvo kaltinamas, kad 2014-03-30 apie 18.00 val. savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia tempdamas už drabužių pargriovė sutuoktinę D. R. nuo laiptų, padarydamas jai dešinės rankos ir dešinio šono sumušimus, tuo sukeldamas nukentėjusiajai D. R. fizinį skausmą.

Išanalizavęs ir įvertinęs aukščiau išvardintų duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad byloje nėra patikimų ir neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių, kad A. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia tempdamas už drabužių pargriovė sutuoktinę D. R. nuo laiptų, padarydamas jai dešinės rankos ir dešinio šono sumušimus, taip sukeldamas fizinį skausmą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį.

Byloje nesurinkta patikimų įrodymų, kad 2014-03-30 nukentėjusioji D. R. buvo tyčia tempiant už drabužių pargriauta nuo laiptų kaltinamojo A. R. ir jai sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamasis teisminio proceso metu savo kaltę pripažino iš dalies, kad tarp jo ir žmonos lauke ant laiptų įvyko apsižodžiavimas, kadangi ši norėjo išeiti tai jis sugriebęs jai už kapišono laikė, nuo laiptų ji nenugriuvo, jos nesužalojo. Nukentėjusioji teisminio proceso metu patvirtino tas pačias aplinkybes, paaiškino, kad vyras jos nemušė, nestūmė, jai norinti išeiti šis tik paėmė jai už kapišono ir tempė, ji išsinėrusi iš bliuzono pati nugriuvo, bei griūdama biškį užsigavo rantą, buvo mėlynė, tačiau neskaudėjo. Kaip matyti iš bylos duomenų nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu dėl jos sužalojimo vis nurodo kitas aplinkybes 2014-03-31 apklausoje nurodė, kad A. R. griebė jai už sprando ir trenkė į žemę, jai nugriuvus pradėjo ją tampyti, po to puldama ginti A. susitrenkė dešinę ranką, kas ją sužalojo pasakyti negali (1 t., 60 b.l.), 2014-04-07 apklausoje jau nurodo, kad A. sakydamas kur „šliauži“ griebė jai už striukės kapišono ir tempė žemyn, nuo jo tempimo ji nukrito nuo laiptų ant žemės šonu, ranką galėjo susižaloti krisdamas (1 t., 61 b.l.), 2014-10-07 apklausoje vėl nurodo kitas aplinkybes, kad konflikto metu, kai sutuoktinis tampydamas ją nustūmė nuo laiptų ji nukrito (1 t., 63 b.l.). Nukentėjusysis A. R. taip pat viso proceso metu nurodė skirtingas aplinkybes dėl motinos D. R. sužalojimo, t.y. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad motina stovėjo ant laiptų, o tėvas prieš laiptus apačioje ir ją nutraukė žemyn, t.y. nustūmė motiną suėmęs už krūtinės, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad A. R. ant laiptų prie įėjimo su kumščiu muša, bei nuo laiptų nustūmė motina (1 t., 19 b.l.), kitu atveju jau nurodo, kad A. paėmė mamai už kaklo (gali būti, kad už rūbų paėmė to tiksliai nematė) ir vertė žemės (1 t., 20 b.l.), apklausti liudytojai R. B. nurodė, kad jai apie muštynes niekas nėra žinoma, nieko nematė, nors tą dieną ir buvo pas Rekešius, liudytoja L. G. nurodė, kad nieko nepamena, o be to atėjo į konflikto pabaigą, liudytoja J. R. nurodė, kad matė, jog tėtis mamą pastūmė ar patempė, po to jau nurodo, kad viskas buvo seniai, jog mama ir tėtis išėjo iš namų ir apsistumdė, ji negali pasakyti ar pastūmė. Byloje ištirtų įrodymų visuma nepaneigia aplinkybių, kad nukentėjusioji galėjo būti sužalota netyčiniais kaltinamojo veiksmais, o galėjo susižaloti pati bandydamas ištrūkti, kai kaltinamasis laikė suėmęs už kapišono, kad ši neišeitų.

Taip pat nukentėjusioji viso proceso metu negalėjo nurodyti ar jai buvo sukeltas fizinis skausmas ar ne, t.y. vienu atveju atsisakė kreiptis pas teismo medikus dėl sužalojimo, kitu atveju nurodė, kad ranką galėjo susižaloti krisdama, bet tuo metu jokio skausmo nejautė, o po įvykio praėjus beveik 7 mėnesiams jau nurodė, kad tuoj po konflikto jai labai skaudėjo ir šoną ir ranką, skausmas praėjo po kelių dienų, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jai neskaudėjo, arba nurodė kad nei skaudėjo, nei ką. Dėl nukentėjusiajai sukelto fizinio skausmo teisiamojo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja J. R., nurodė, kad nepamena ar mama po įvykio dėl ko nors skundėsi, L. G. nurodė, kad D. R. niekuo nesiskundė, tik buvo susijaudinusi, tik A. sakė, kad jam skauda koją. Taip pat ir liudytojas T. G. nurodė, kad kiek pamena tai tik jaunuolis skundėsi, kad jam lūžusi koją, todėl ir kvietė medikus.  Be to, kaip matyti iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, tiek A. R., tiek D. R. nurodė, kad jų atžvilgiu A. R. naudojo fizinį smurtą,  juos spardė, mušė rankomis. D. R. nurodė, kad ją stumdė, parvertė ant žemės sukeldamas fizinį skausmą, tačiau kaip matyti tai yra užrašyta tik abstrakčiu teiginiu, nedetalizuojant dėl kokių sužalojimų jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kaip tuo tarpu dėl kito nukentėjusiojo yra nurodyti ir užfiksuoti sužalojimai (1 t., 2-3 b.l.). Be to atkreiptinas dėmesys, kad po įvykio nukentėjusioji D. R. vyko kartu su sūnumi A. R. į ligoninę, kur A. R. buvo nustatyti sužalojimai, o tuo tarpu D. R. būdama gydymo įstaigoje nesiskundė jokiais skausmais. Tai patvirtina slaugytojos Alčiauskienės telefoninis policijai pranešimas iš Kauno LSMUL, kad buvo pristatytas A. R., kuriam nustatytas galvos ir kojos sumušimas. Be to ir iš bylos matyti, kad D. R. į medikus nesikreipė dėl jokių sužalojimų. Kad nukentėjusioji buvo tempiant už drabužių nustumta nuo laiptų kaltinamojo, galima daryti tik prielaidą, o šiuo metu su kaltinamuoju yra susitaikiusi, duoda neteisingus parodymus.

Atsižvelgiant į viso proceso metu nenuoseklius nukentėjusiosios parodymus dėl sužalojimo, skausmo sukėlimo, į kitokias nukentėjusiojo A. R. nurodytas aplinkybes dėl motinos sužalojimo, į tai kad niekas iš teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų negalėjo nurodyti, kaip ir prie kokių aplinkybių buvo sužalota nuketėjusioji D. R., šiais surinktais įrodymais kaltinamojo kaltę grįsti nepakanka. 

Kaip ne kartą teismų praktikoje pasisakyta, visos abejonės ir neaiškumai yra vertinami kaltinamojo naudai, neužtenka kaltę grįsti tik prielaidomis. Nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, reiškia, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą, kad baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo našta tenka kaltinančiai institucijai, tačiau kaltinamasis, pasinaudodamas teise į gynybą, gali pateikti įrodymus ar argumentus, paneigiančius pareikštą kaltinimą. Šios nekaltumo prezumpcijos nuostatos sukonkretintos ir įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnyje. Kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką turi būti pagrįsta tik abejonių nekeliančiais, neginčijamais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiškai ir besąlygiškai įrodytas. Visos abejonės dėl kaltinamojo kaltumo, jeigu jų negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, neužtenka kaltę grįsti tik prielaidomis. Iš to seka, kad byloje nėra jokių patikimų objektyvių įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltę įvykdžius nurodytą nusikalstamą veiką, todėl teismas iš visumos įrodymų, surinktų byloje ir išnagrinėtų teisiamajame posėdyje, daro išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad A. R. tyčia nustūmė D. R. nuo laiptų ir sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – sutuoktinei D. R.. Nukentėjusiajai kūno sužalojimai nenustatyti, ji pati nurodė, kad fizinio skausmo nejuto arba nurodė, nei skaudėjo nei ką. Nors Lietuvos Respublikos  Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje 2011-05-26 įstatymo Nr. XI-1425 12 str. 1d. numatyta, kad smurtas artimoje aplinkoje užtraukia baudžiamąją atsakomybę, tai nustačius net nesant nukentėjusiojo asmens skundui pradedamas ikiteisminis tyrimas, o procesas užbaigiamas nepriklausomai nuo nukentėjusiojo valios, būtina nustatyti, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, būtina jo kaltę įrodyti.

Kadangi nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu yra nenuoseklus, tiek dėl jos sužalojimo, tiek dėl jai sukelto fizinio skausmo neatmetama tikimybė, kad kaltinamasis tik suėmė už kapišono, kad nukentėjusioji neišeiti, o nukentėjusioji pati išsinėrė iš bliuzono ir nugriuvo užsigaudama ranką, tačiau jokio skausmo nejautė. Kad nukentėjusioji butų griūdama dar užsigavusi  šoną, jokių duomenų nesurinkta. Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d., įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. l d. l p., 2 d., daro išvadą,  kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl A. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. išteisintinas.

                            Dėl A. R. sužalojimo

Nors kaltinamieji A. R. ir R. R. padarę jiems inkriminuojamos veikos nepripažino, tačiau jų kaltė, kad jie būdami neblaivūs, veikdami bendrininkų grupėje nežymiai sužalojo ir sukėlė fizinį skausmą A. R. yra įrodyta nuosekliais nukentėjusiojo A. R. parodymais, jog pamatęs tėvo ir motinos konfliktą, ir norint apginti motiną, nukentėjusiajam kaltinamasis A. R. sudavė į veidą, o šiam nugriuvus atbėgo kaltinamasis R. R. ir jie abu sudavė bei spardė į įvairias kūno vietas, buvo įspirta, suduota bendrai apie aštuonis kartus, po ko tėvas užgulė ant jo, laikė už kaklo (gerklės) rankomis,  o R. užšoko ant dešinės kojos. Dėl visų suduotų smūgių jautė skausmą. Be to posėdžio metu nurodė, kad į tą pačią veido sritį jam buvo suduota tiek kaltinamojo A. R., tiek kaltinamojo R. R.. Nukentėjusiojo parodymus iš dalies patvirtina nukentėjusiosios D. R. ikiteisminio tyrimo metu, iš karto po įvykio duoti parodymai, jog A. ją ginė, tada vyras A. su sūnumi Rimvydu puolė A. ir jį sumušė kieme, matė A. nugriuvusį ant žemės, matė kaip A. rankomis laikė A. už kaklo ties ausimis, ji pati bandė ginti A., t.y. traukė Antaną ir R. nuo A.. Nors teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji D. R. jau nurodo kitas A. R. sužalojimo aplinkybes, t.y. kad pats A. puolė tėvą, dėl ko R. puolė ginti tėvo, iš tokių nukentėjusios parodymų matyti, kad nors ji ir siekia palengvinti kaltinamųjų padėtį, tačiau patvirtino, kad jie visi buvo nugriuvę ant žemės, voliojosi ir kai į muštynes įsikišo R., ji iškvietė policiją, nes išsigando, kad nesužeistų A., nes jie buvo dviese, o A. vienas. Policijai nurodė, kad mušasi kieme.  Taip pat nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir specialisto išvada bei eksperto D. T. paaiškinimai dėl jo surašytų specialisto išvadų, kad uždavus du smūgius į tą pačią vieną atskirti nėra galimybės, be to dėl čiurnos patempimo jis surašė iš gydytojo parašytos diagnozės, bei papildomai nurodė, kad nustatyti ar čiurna patinusi dėl raiščių patempimo, ar sudavus, požymių išoriškai atskirti nėra. Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuotais duomenimis, kur yra pareigūnų užfiksuoti  nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai nuvykus į įvykio vietą.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, šaldant, kaitinant, veikiant dujomis ar panaudojant gyvūnus ar gyvius ir pan. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus visumoje, daro išvadą, kad byloje yra įrodyta, jog kaltinamieji tyčiniais veiksmais, veikdami bendrininkų grupėje, nes kaltinamajam A. R. sudavus A. R. prie šių muštynių iškarto prisidėjo ir kaltinamasis R. R., po ko jau kartu atliko tolimesnius veiksmus nukentėjusiojo A. R. atžvilgiu, padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą. Duomenų prieštaraujančių A. R. nurodytam traumų laikui bei aplinkybėms nėra, nustatytų sužalojimų pobūdis ir lokalizacija atitinka nukentėjusiojo nurodytoms aplinkybėms. A. R. ir R. R. padaryta nusikalstama veika, teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d.

Kaltinamųjų parodymai, kad pateikus galutinį pranešimą apie įtarimą, jie buvo pareigūnų įkalbėti prisipažinti, nes taip bus jiems geriau, vertinti kritiškai. Posėdžio metu apklausti pareigūnai, vykdę jų apklausas, nurodė prie kokių aplinkybių ir kaip buvo apklausinėjami kaltinamieji, kad jie patys savo noru prisipažino, davė parodymus, iš kaltinamųjų parodymų buvo surašyti apklausų protokolai,  surašius parodymus, kaltinamieji perskaitė ir pasirašė, pastabų neturėjo.

Kaltinamųjų parodymus, kad A. R. nenaudojo smurto A. R. atžvilgiu, o R. R., kad ginė tėvą, teismas vertina kaip gynybinius ir juos atmeta. Kaltinamųjų duoti parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu yra nenuoseklus, pateikus galutinį pranešimą apie įtarimą kaltinamieji prisipažino dėl nukentėjusiojo A. R. sužalojimo, posėdžio metu, neigia savo kaltę, A. R. nurodžius, kad jokio smurto A. R. atžvilgiu nenaudojo, o pats nukentėjusiojo buvo sumuštas, o R. R. nurodė, kad jis suduodamas smūgį Algirdui į veidą ginė tėvą Antaną nuo A. R. veiksmų. Tokie kaltinamųjų parodymai yra paneigti nukentėjusiojo A. R. parodymais, kuris iš karto po įvykio atvykusiems pareigūnams nurodė sužalojimo aplinkybes, specialisto išvada. Be to, kaltinamasis A. R. nepateikė jokių įrodymų, kad būtent jis buvo sumuštas nukentėjusiojo, o dėl to R. R. turėjo tėvą Antaną ginti nuo A.. Teisme nustatytos faktinės aplinkybės, įvertinus surinktų įrodymų visumą, nepagrindžia nei būtinosios ginties, teis tariamos būtinosios ginties buvimo situacijos.  

Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė savo noru atlygino žalą Kauno teritorinei ligonių kasai (BK 59 str. 1 d. 3 p.).

Kaltinamojo R. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamųjų A. R., R. R. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.) ir šią veiką padarė apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Tai, kad kaltinamieji veikos padarymo metu buvo apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui, patvirtino patys kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu, kai jie prisipažino savo kaltę, be to tiek A. R., tiek D. R. patvirtino, kad kaltinamieji į namus grįžo neblaivūs, taip pat ir liudytoja L. G. nurodė, kad kaltinamieji tą dieną buvo išgėrę, taip pat ir teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji neneigė, kad kai grįžo į namus jau buvo vartoje alkoholinių gėrimų. 

Dėl bausmės 

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. R. bausmę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, šia veika pasikėsinta į kito asmens sveikatą. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę teistas vieną kartą (1 t., 85-87 b.l.), teistumas neišnykęs, teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, baustas administracine tvarka (1 t., b.l. 98-99 b.l.), dirbantis (1 t., 101 b.l.), Kauno rajono savivaldybės administracijos Ežerėlio seniūnijos charakterizuojamas patenkinamai (1 t., 103 b.l.),  VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (1 t., 105 b.l.), VšĮ Garliavos PSPC psichikos ligų skyriaus įskaitoje neužregistruotas, narkologinio kabineto įskaitoje nuo 2008-04-02. Diagnozė – F10.2 – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (1 t., 109 b.l.), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje 2008-2009 m. gydytas 2 kartus, dgn.: Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas. Suicidinis bandymas (1 t., 111 b.l.), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM 2014-06-09 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. R. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (1 t., 116 b.l.). Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Vadovaujantis BK 27 str. nuostatomis, asmuo, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo įvykdymą, jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas, padaro naują tyčinį nusikaltimą, jis yra laikomas recidyvistu, o BK 56 str. 1 d. numatyta, kad už tyčinio nusikaltimo padarymą tokiam asmeniui teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Prokuroras prašė kaltinamajam A. R. skirti laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėti. Kaip iš bylos medžiagos matyti, nors ankstesniu nuosprendžiu  kaltinamasis ir buvo pripažintas kaltu, buvo skirta bausmė – laisvės apribojimas, bausmę atlikęs, yra dirbantis, yra jo atsakomybę lengvinanti ir atsakomybę sunkinančios aplinkybės, civilinio ieškinio nėra, kaltinamasis savo nori atlygino ligonių kasai padarytą žalą, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti skyrus šio nusikaltimo sankcijoje numatytą antrą pagal griežtumą bausmę. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga jam skirti BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, nustatant maksimalų terminą, paskiriant įpareigojimus. Teismas vietoj vieno ar kelių BK 48 str. 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų gali paskirti ir kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus. Kadangi kaltinamasis prieš nukentėjusįjį smurtauja ne pirmą kartą, jam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę numatytą  BK 722 str. - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, ir tai darys teigiamą įtaką A. R. elgesiui.

Teismas, skirdamas kaltinamajam R. R. bausmę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, šia veika pasikėsinta į kito asmens sveikatą. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – yra jauno amžiaus, neteistas (1 t., 126-127 b.l.), tačiau 2012-06-19 buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu (1 t., 130-131 b.l.), pirmą kartą teisiamas už nusikaltimus žmogaus sveikatai, baustas administracine tvarka (1 t., 141-143 b.l.), darbo biržoje neregistruotas, darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius (1 t., 144 b.l.), nedirbantis, Kauno rajono savivaldybės administracijos Ežerėlio seniūnijos duomenimis R. R. nedirba, piktnaudžiauja alkoholiu, bendrauja su asmenimis turinčiais žalingų įpročių, bendruomenės visuomeniniame gyvenime nedalyvauja (1 t., 146 b.l.) VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nuo 2013-04-25 02.20 val. iki 2013-04-25 09.30 val. atlikta stebėjimo paslauga. Diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Kiti psichikos ir elgesio sutrikimai (1 t., 105 b.l.), Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t., 107 b.l.), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (1 t., 111 b.l.), VšĮ Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatriniame ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neužregistruotas (1 t., 147 b.l.), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM 2014-06-09 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. R. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (1 t., 151 b.l.), nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Valstybinis kaltintojas prašė kaltinamajam skirti antrą pagal griežtumą BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmę, t.y. laisvės apribojimą, tačiau atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, tik 2012-06-19 buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindais, yra jauno amžiaus, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti skyrus šio nusikaltimo sankcijoje numatytą švelniausią bausmę. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga jam skirti BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus. 

              Dėl civilinio ieškinio.

           Kaltinamajam A. R. atlyginus žalą civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai, civilinis procesas pagal 2014-06-16 Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį A. R. ir R. R. dėl 291,69 Lt žalos priteisimo nutraukiamas (BPK 107 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305 str.,  307-308 str., 313 str., 432 str.,

n u s p r e n d ž i a :

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., ir paskirti  jam 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo  bausmę, įpareigojant jį:

• tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje.
• įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

                 Vadovaujantis BK 722 str. A. R. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę  –  per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vadovaujantis BK 65 str., 66 str., į bausmės laiką įskaityti A. R. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014 m. kovo 31 d. 02.30 val. iki 2014 m. balandžio 1 d. 14.55 val. (dvi paras)

A. R. išteisinti pagal BK 140 str. 2 d. (dėl D. R. sužalojimo), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių .

R. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. ir   skirti jam bausmę – viešuosius darbus 7 (septynių) mėnesių laikotarpiui. Įpareigoti R. R. atlikti viešuosius darbus per septynis mėnesius  84 valandas, neatlygintinai dirbant po 12 valandų kas mėnesį visuomenės labui.

Panaikinti A. R. ir R. R. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Civilinį procesą pagal 2014-06-16 Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį A. R. ir R. R. dėl 84,47 euro (291,69 Lt) turtinės žalos priteisimo nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka  Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.