Civilinė byla Nr. e2-1362-1120/2021
Teisminio proceso Nr.2-55-3-00490-2020-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 20 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Astos Radzevičienės ir Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo FDL Global Ltd., kreditoriaus D. O. ir kreditorės UAB „RDMx“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nutarties bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Plieninis skydas“ bankroto byloje dėl pareiškėjo FDL Global Ltd. finansinio reikalavimo patvirtinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Plieninis skydas“ bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 12 d.
2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 4 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „Plieninis skydas“ (toliau – ir bendrovė) kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.
3. Pareiškėjas FDL Global Ltd. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė prašymą teismui, kuriuo prašė atnaujinti praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui UAB „Plieninis skydas“ bankroto byloje pateikti ir įtraukti pareiškėją į kreditorių sąrašą su 48 797,91 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu.
4. Pareiškėjas paaiškino, kad 2019 m. lapkričio 5 d. pareiškėjas ir UAB „Plieninis skydas“ sudarė distribucijos sutartį (toliau – Distribucijos sutartis). Dar prieš Distribucijos sutarties nutraukimą pareiškėjas informavo skolininką, kad pagal sąskaitą Nr. ABC45320 pareiškėjas sumokėjo už 6 apsaugines duris; pagal sąskaitą Nr. ABC45321 pareiškėjas sumokėjo už 5 apsaugines demonstracines duris; pagal sąskaitą Nr. ABC45473 pareiškėjas sumokėjo už 8 apsaugines duris. Pastaroji sąskaita buvo apmokėta laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 18 d. iki 2019 m. lapkričio 4 d., sąskaitos Nr. ABC45587 ir Nr. ABC45605 buvo apmokėtos įskaitymo būdu 2020 m. sausio 9 d. Kadangi Distribucijos sutartis buvo vienašališkai nutraukta, pareiškėjas grąžino bendrovei: 6 apsaugines duris, įsigytas pagal sąskaitą Nr. ABC45320; 5 apsaugines demonstracines duris, įsigytas pagal sąskaitą Nr. ABC45321; 8 apsaugines duris, įsigytas pagal sąskaitą Nr. ABC45473; 7 apsauginių durų stendus, įsigytus pagal sąskaitą Nr. ABC45587; katalogus, įsigytus pagal sąskaitą Nr. ABC45605; 1 apsaugines duris, įsigytas pagal sąskaitą Nr. ABC45605; 1 demonstracinę spyną, įsigytą pagal sąskaitą Nr. ABC45605. Viso bendrovei buvo grąžinta daiktų už 47 893,91 Eur, todėl pareiškėjo vertinimu, jis įgijo teisę į nurodytų lėšų susigrąžinimą.
5. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2019 m. lapkričio 29 d. bendrovė išrašė sąskaitą pareiškėjui Nr. 01, kuri buvo apmokėta. Apmokėta suma – 904 Eur. Nors sąskaitą pareiškėjas apmokėjo, tačiau niekada iš UAB „Plieninis skydas“ negavo produkcijos pagal apmokėtą sąskaitą Nr. 01, todėl minėtos lėšos taip pat turi būti grąžintos pareiškėjui.
6. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-879-640/2021 atsisakė priimti pareiškėjo FDL Global Ltd. prašymą dėl 48 797,91 Eur kreditorinio reikalavimo tvirtinimo BUAB „Plieninis skydas“ bankroto byloje CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. liepos 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-918-407/2021 minėtą nutartį panaikino ir pareiškėjo prašymo dėl 48 797,91 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Plieninis skydas“ bankroto byloje priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-879-640/2021 įvertinęs Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 27 d. nutartį, pareiškėjo FDL Global prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo priėmė.
7. Kreditorius D. O. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus dėl FDL Global Ltd. finansinio reikalavimo.
8. Nurodė, kad bendrovė prekes pardavė vienam juridiniam asmeniui, t. y. Inspyed Ltd. su kuriuo nebuvo jokių susitarimų dėl galimo prekių grąžinimo, tačiau šias prekes bendrovei grąžino visiškai kitas juridinis asmuo, t. y. FDL Global Ltd. Be to, dalis gaminių buvo parduota Inspyed Ltd. dar net nesant sudarytos Distribucijos sutarties su FDL Global Ltd. Pažymėjo, kad po bankroto bylos iškėlimo BUAB „Plieninis skydas“ gaminiai nebegalėjo būti grąžinami gamintojui, kadangi jis nebevykdė jokios ūkinės komercinės veiklos.
9. Kreditoriaus D. O. vertinimu, klausimas dėl 904 Eur reikalavimo patvirtinimo jau yra išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1850-640/2021, nes tai iš esmės yra reikalavimas ne dėl lėšų grąžinimo, o dėl nuostolių atlyginimo netinkamai vykdant Distribucijos sutartį.
10. Bendrovės nemokumo administratorius pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Nurodė, kad nemokumo administratoriui buvo perduoti 2021 m. kovo 29 d. ir 2021 m. kovo 31 d. turto perdavimai aktai, patvirtinantys, kad FDL Global Ltd. yra perdavusi (grąžinusi) bendrovei nurodytą turtą, o iš bendrovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad pareiškėjo nurodyti piniginiai mokėjimai į bendrovės sąskaitą buvo vykdomi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
11. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 21 d. nutartimi pareiškėjo FDL Global Ltd .prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Plieninis skydas“ bankroto byloje tenkino iš dalies – patvirtino antros eilės kreditoriaus FDL Global Ltd. 10 179 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Plieninis skydas“ bankroto byloje; priteisė FDL Global Ltd. naudai iš kreditoriaus D. O. 385,91 Eur bylinėjimosi išlaidas.
12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors pareiškėjas nemokumo administratoriui nepateikė per nustatytą terminą prašymo dėl 48 787,91 Eur kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjas nebuvo pasyvus, t. y. FDL Global Ltd. reiškė savo reikalavimą pripažinti 1 151 831,28 Eur kreditorinį reikalavimą BUAB „Plieninis skydas“ byloje, taip pat gynė savo teises arbitražo byloje, be to, dėl nagrinėjamu atveju prašomo patvirtinti kreditorinio reikalavimo kreipėsi į UAB „Plieninis skydas“ 2020 m. lapkričio 4 d. prašymu grąžinti sumokėtas lėšas, todėl pareiškėjo FDL Global Ltd. praleistas terminas finansiniam reikalavimui pateikti yra atnaujintinas.
13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Plieninis skydas“ Inspyed Ltd. buvo išrašęs šias sąskaitas faktūras: Nr. ABC45321 už apsauginių durų demonstracinę versiją (5 vnt.) už 14 500 Eur; Nr. ABC45320 už apsauginių durų demonstracinę versiją (6 vnt.) už 7 500 Eur; Nr. ABC45473 už apsaugines duris (8 vnt.) už 16 618,91 Eur; Nr. ABC45587 už šarvuotų durų stendus (7 vnt.) už 6 480 Eur; Nr. ABC45605 už katalogus (600 vnt.) už 795 Eur; šarvuotų durų pavyzdį (1 vnt.) už 500 Eur; spynos pavyzdį (1 vnt.) už 1 500 Eur; Nr. 01 už apsaugines duris (1 vnt.) už 904 Eur. Minėtos sąskaitos faktūros išrašytos iš viso už 48 797,91 Eur sumą. Iš byloje pateiktų mokėjimo duomenų ir SEB banko sąskaitos išrašo nustatyta, jog Inspyed Ltd. minėtas sąskaitas faktūras apmokėjo. Sąskaitos faktūros Nr. ABC45587 ir Nr. ABC45605 buvo apmokėtos įskaitymo būdu.
14. Teismas taip pat pažymėjo, kad iš 2021 m. kovo 29 d. turto perdavimo–priėmimo akto matyti, jog FDL Global Ltd. perdavė, o BUAB „Plieninis skydas“ priėmė 11 vnt. apsauginių durų demonstracinių versijų, o 2021 m. kovo 31 d. turto perdavimo–priėmimo aktu FDL Global Ltd. perdavė, o BUAB „Plieninis skydas“ priėmė 9 vnt. apsauginių durų demonstracinių versijų, 7 vnt. šarvuotų durų stendų, katalogus ir spynų pavyzdį. FDL Global Ltd. grąžintų prekių vertė – 47 893,91 Eur.
15. Teismas atkreipė dėmesį, kad FDL Global Ltd. ir UAB „Plieninis skydas“ Distribucijos sutartį pasirašė 2019 m. lapkričio 5 d. UAB „Plieninis skydas“ gaminiai pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. ABC45320, ABC45321 ir ABC45473 bendrai iš viso už 38 618,91 Eur sumą buvo parduoti 2019 m. rugsėjo 3 d. ir 2019 m. spalio 18 d., t. y. dar nesant sudarytos ir galiojančios Distribucijos sutarties. Tik UAB „Plieninis skydas“ gaminiai pagal 2019 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ABC45587 ir 2019 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ABC45605 už 9 275 Eur sumą buvo parduoti jau galiojant Distribucijos sutarčiai.
16. Teismas nurodė, kad gaminiai, kurie iš UAB „Plieninis skydas“ buvo įsigyti dar net nesant galiojančios Distribucijos sutarties, apskritai negalėjo būti grąžinti remiantis tuo faktu, jog Distribucijos sutartis buvo nutraukta. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kokiu pagrindu FDL Global Ltd. įsigijo iki Distribucijos sutarties sudarymo parduotus gaminius. Nesant duomenų, kokios sutarties pagrindu dalis prekių buvo grąžintos UAB „Plieninis skydas“, reikalavimas dėl 38 618,91 Eur negali būti laikomas pagrįstu. Kita vertus, reikalavimas dėl 9 275 Eur sumos, teismo vertinimu, yra pagrįstas byloje esančiais duomenimis ir pareiškėjas FDL Global Ltd. turi teisę šios sumos reikalauti iš UAB „Plieninis skydas“.
17. Teismas pažymėjo, kad byloje esanti 2019 m. birželio 1 d. bendradarbiavimo sutartis (toliau – ir Bendradarbiavimo sutartis), sudaryta tarp Inspyed Ltd. ir FDL Global Ltd. reglamentuoja Inspyed Ltd .ir FDL Global Ltd. bendradarbiavimą teikiant pagalbą FDL Global Ltd verslo plėtrai Jungtinės Karalystės ir Šiaurės Airijos rinkoje. Pagal šią sutartį, teismo vertinimu, Inspyed Ltd tik apmokėdavo FDL Global Ltd. įsipareigojimus, o prekės, kaip nurodė pareiškėjas, buvo tiekiamos ir naudojamos FDL Global Ltd. komercinėje veikloje, todėl priešingai nei teigia kreditorius D. O., FDL Global Ltd. turėjo teisę grąžinti prekes.
18. Dėl pareiškėjo 904 Eur reikalavimo pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 01, teismas nurodė, kad šią sąskaitą faktūrą Inspyed Ltd. apmokėjo 2019 m. lapkričio 25 d. ir 2020 m. vasario 17 d. pavedimais, tačiau byloje nėra duomenų, jog UAB „Plieninis skydas“ būtų perdavęs produkciją pagal minėtą sąskaitą, todėl BUAB „Plieninis skydas“ taip pat kyla pareiga grąžinti 904 Eur sumą.
19. Teismas, remdamasis Lietuvos informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenimis, nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-879-640/2021 atsisakė priimti pareiškėjo FDL Global Ltd. prašymą dėl 48 797,91 Eur (įskaitant ir 904 Eur) kreditorinio reikalavimo tvirtinimo BUAB „Plieninis skydas“ bankroto byloje CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. liepos 27 d. nutartimi minėtą nutartį panaikino ir nurodė, jog FDL Global Ltd. 2021 m. birželio 17 d. pateiktas teismui prašymas patvirtinti 48 797,91 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Plieninis skydas“ bankroto byloje nėra tapatus ankstesniam FDL Global Ltd. prašymui dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, kuris yra išspręstas įsiteisėjusiomis pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų nutartimis. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas atmetė kreditoriaus D. O. argumentus dėl 904 Eur reikalavimo nepagrįstumo.
20. Teismas, įvertinęs pateiktų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, konstatavo, kad pareiškėjo patirtos 1 850 Eur bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, protingos bei neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių. Kadangi pareiškėjo FDL Global Ltd prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo buvo patenkintas 20,86 proc., todėl bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintai reikalavimų daliai, t. y. pareiškėjui priteisiama iš kreditoriaus D. O. 385,91 Eur bylinėjimosi išlaidos.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į jį argumentai
21. Atskirajame skunde pareiškėjas FDL Global Ltd. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartį; priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme.
22. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
22.1. Pirmosios instancijos teismas neišanalizavo Distribucijos sutarties, kurios 1.2 punktas numatė, kad investiciją į rinką distributorius (pareiškėjas) atlieka iki Distribucijos sutarties pasirašymo arba jos įgyvendinimo metu. Iki Distribucijos sutarties pasirašymo buvo nuspręsta įsigyti bandomąją (pavyzdinę) produkciją iš bendrovės, o PVM sąskaitos faktūros Nr. ABC45320, ABC45321 ir ABC45473 buvo išrašytos bei apmokėtos tuo laikotarpiu, kai pareiškėjas tik ruošėsi bendrovės atstovavimui Didžiojoje Britanijoje.
22.2. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje remiasi ne tik Distribucijos sutartimi, tačiau ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.222 straipsniu.
22.3. Pirmosios instancijos teismas netenkindamas pareiškėjo 38 618,91 Eur kreditorinio reikalavimo, nepaneigė fakto, jog prekės iš tikrųjų yra grąžintos bendrovei. Priešingai – nustatė, kad egzistuoja tokie įrodymai kaip prekių priėmimo–perdavimo aktai. Jei prekės yra grąžintos bendrovei, tačiau teismas netvirtina pareiškėjo reikalavimo, taip gali būti paneigiama pareiškėjo teisė į 38 618,91 Eur lėšų grąžinimą.
23. Atsiliepime į pareiškėjo FDL Global Ltd. atskirąjį skundą kreditorius D. O. prašo atskirąjį skundą atmesti; atsisakyti priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme.
24. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
24.1. Atskirajame skunde nėra pareikštas reikalavimas dėl klausimo išsprendimo iš esmės, t. y. nepareikštas prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, todėl net ir tuo atveju, jei skundas būtų tenkintas, tai savaime nelemtų kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.
24.2. Pareiškėjas jau yra reiškęs kreditorinį reikalavimą, kildindamas jį iš Distribucijos sutarties pažeidimo ir to nulemto sutarties vienašalio nutraukimo. Šis reikalavimas buvo išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1850-640/2021 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-673-407/2021.
24.3. Jokio kito sandorio, pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo sutarties pareiškėjas nepateikė, todėl neaišku, kuo daugiau turėjo būti vadovaujamasi byloje, jei ne Distribucijos sutartimi.
25. Atskirajame skunde kreditorius UAB „RDMx“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą atmesti.
26. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
26.1. Teismas nepagrįstai atnaujino praleistą terminą kreditorinio reikalavimo pateikimui. Pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, todėl terminas buvo praleistas nepateisinamai.
26.2. Pareiškėjas teigia, kad terminą jis praleido, nes neatkreipė dėmesio, jog bankroto administratorius nepateikė teismui tvirtinti pareiškėjo beveik 49 000 Eur reikalavimo. Tai yra išgalvota aplinkybė – bankroto administratorius negalėjo tokio reikalavimo pateikti teismui, kai pats pareiškėjas jo laiku nepateikė bankroto administratoriui.
26.3. Teismas nepagrįstai tvirtino pareiškėjo kreditorinį reikalavimą, kuris grindžiamas kitam juridiniam asmeniui išrašytomis sąskaitomis faktūromis ir kito juridinio asmens atliktais mokėjimais. Tokiu būdu buvo įteisintas buhalterinių dokumentų fiktyvumas. Jeigu teismas sprendė, kad prekės buvo tiekiamos tiesiai pareiškėjui pagal Distribucijos sutartį, tai ir buhalteriniai dokumentai ir transporto dokumentai turėjo būti išrašyti tiesiai pareiškėjui nepaisant to, kad tas sąskaitas būtų apmokėjusi Inspyed Ltd.
26.4. Bendradarbiavimo sutarties 1.1 punktas numato, kad Inspyed Ltd. ir pareiškėjas galėjo kooperuotis Jungtinėje Karalystėje ir Šiaurės Airijoje, bet ne Lietuvos Respublikoje. Be to, kooperuotis galėjo gaunant paskolas, nuomojant patalpas, teikiant paslaugas, įdarbinant darbuotojus, tačiau ne perkant prekes.
26.5. Teismas nepaaiškino, kodėl pareiškėjas galėjo gražinti prekes bendrovei ir ypač tai padaryti jau po bankroto bylos iškėlimo.
26.6. Pareiškėjo reikalavimas dėl 904 Eur nėra susijęs su prekių grąžinimu, o yra susijęs su nuostoliu dėl nepagaminto gaminio, t. y. sutarties pažeidimu, o šis klausimas jau yra teismų išnagrinėtas ankstesnėmis nutartimis.
27. Atsiliepime į kreditoriaus UAB „RDMx“ atskirąjį skundą kreditorius D. O. nurodo su kreditorės UAB „RDMx“ atskiruoju skundu sutinkantis.
28. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
28.1. Nors pareiškėjas FDL Global Ltd. teigia, kad Inspyed Ltd. esą už pareiškėją atliko tik mokėjimo operacijas, tačiau tai neatitinka į bylą pateiktų įrodymų, kadangi, viena vertus, į bylą nebuvo pateikta jokių UAB „Plieninis skydas“ sąskaitų faktūrų, kurios būtų išrašytos FDL Global Ltd. ir apmokėtos Inspyed Ltd., kita vertus, patektos sąskaitos, kaip minėta, patvirtina ūkines operacijas tarp UAB „Plieninis skydas“ ir Inspyed Ltd.
28.2. Vidinis FDL Global Ltd. ir Inspyed Ltd. tarpusavio santykis negalėjo pakeisti UAB „Plieninis skydas“ ir Inspyed Ltd. tarpusavio teisinių santykių. Apskaitos dokumentams rodant UAB „Plieninis skydas“ ir Inspyed Ltd. tarpusavio teisinį santykį, šis santykis buvo uždaras tik tarp šių dviejų juridinių asmenų.
28.3. Finansinės apskaitos požiūriu neįmanoma situacija, kad Inspyed Ltd gautų sąskaitų pagrindu šios įmonės įsigytas turtas būti traukiamas į FDL Global Ltd. balansą, tam, kad ši bendrovė šiuo turtu galėtų disponuoti. Į bylą nepateikus jokių įrodymu, kad Inspyed Ltd. apskritai perleido savo turtą FDL Global Ltd., pastaroji svetimu turtu negalėjo disponuoti.
28.4. Vien motyvas, kad UAB „Plieninis skydas“ šiuo metu yra bankrutuojantis, neleistų Inspyed Ltd. prekių grąžinti. Priešingu atveju iš esmės bet koks asmuo, kuris yra praeityje įsigijęs UAB „Plieninis skydas“ gaminius, galėtų juos grąžinti, kas būtų nepagrįsta ir neprotinga.
29. Atsiliepime į kreditoriaus UAB „RDMx“ atskirąjį skundą pareiškėjas FDL Global Ltd. prašo atskirąjį skundą atmesti.
30. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
30.1. Nesant pareiškėjo aplaidumo jo materialinės teisės neturėtų būti ribojamos taip, kad apskritai išnyktų teisė reikšti kreditorinį reikalavimą. Pareiškėjo kreditorinio reikalavimo tvirtinimas ne tik kad neužvilkino BUAB „Plieninis skydas“ bankroto bylos, o neturi ir neturėjo jokios reikšmingos įtakos bankroto bylos eigai.
30.2. UAB „Plieninis skydas“ priėmė mokėjimus iš Inspyed Ltd. ir traktavo juos kaip mokėjimus, atliekamus už pareiškėją. Tarp Inspyed Ltd. ir UAB „Plieninis skydas“ nebuvo pasirašyta jokia sutartis, kuri keistų pareiškėjo ir UAB „Plieninis skydas“ santykį.
30.3. Pareiškėjas po įsteigimo negalėjo operatyviai atsidaryti banko sąskaitos Didžiojoje Britanijoje, todėl Bendradarbiavimo sutarties pagrindu naudojosi Inspyed Ltd. pagalba, tačiau tai nepanaikino jo, kaip galutinio prekių ar paslaugų naudos gavėjo statuso.
30.4. Pareiškėjas informuodavo UAB „Plieninis skydas“ kam išrašyti sąskaitą, o UAB „Plieninis skydas“ išrašydavo tam, ką pareiškėjas nurodydavo. BUAB „Plieninis skydas“ neturėtų domėtis, kaip vėliau tarpusavio santykius dėl tokio apmokėjimo išspręs pareiškėjas ir Inspyed Ltd.
30.5. Pagal Bendradarbiavimo sutarties 2.1 punktą pareiškėjas turėjo teisę perduoti Inspyed Ltd. apmokėjimui bet kokias su pareiškėjo veikla susijusias sąskaitas.
30.6. Tai, kad prekių grąžinimas nenurodytas Distribucijos sutartyje, nepaneigia pareiškėjo teisės naudotis CK 6.222 straipsniu.
31. Atskirajame skunde kreditorius D. O. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjo naudai priteista 385,91 Eur bylinėjimosi išlaidų ir šioje dalyje priimti naują nutartį – pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.
32. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
32.1. Bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti pareiškėjas pateikė 2021 m. rugpjūčio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą serija BSP Nr. 0733, tačiau į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kad ši sąskaita buvo realiai apmokėta.
32.2. Į bylą pateikti du 2021 m. rugpjūčio 20 d. pinigų priėmimo kvitai serija LAT Nr. 1019964 ir Nr. 1019966 nėra pasirašyti turėjusio mokėti asmens, todėl jie nepatvirtina jokio mokėjimo, o juo labiau pagal konkrečią sąskaitą, fakto.
32.3. Pareiškėjo bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius.
32.4. Teismas privalėjo įvertinti, kad pats pareiškėjas elgėsi neapdairiai, neatidžiai ir nerūpestingai, klaidino visus bankroto proceso dalyvius dėl savo reikalavimo, dėl ko ir buvo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
32.5. Net jeigu bylinėjimosi išlaidos skirstomos, nors tam nėra jokio pagrindo, jos galėjo būti priteisiamos tik iš pačios bankrutuojančios bendrovės, kadangi kreditorinio reikalavimo išsprendimo klausimas sukėlė tiesioginius turtinius padarinius tik jai.
32.6. Bendrovės bankroto administratoriaus aplaidumas, dėl ko patys kreditoriai yra priversti ginti bankrutuojančios bendrovės interesus, nepateisina su tuo susijusių bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš kitų kreditorių.
32.7. Tik 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, net jeigu jos būtų apmokėtos, galėtų būti laikomos susijusiomis su kreditoriaus D. O. procesine pozicija byloje, kadangi 2021 m. liepos 28 d. buvo rengti atsikirtimai į kreditoriaus D. O. paaiškinimus. Visos kitos išlaidos nėra susijusios su kreditoriaus D. O. pozicija šioje byloje.
32.8. Tokia praktika, kokią suformavo pirmosios instancijos teismas, atgrasys kreditorius nuo panašaus pobūdžio nuomonės išreiškimo bankroto byloje.
33. Atsiliepime į kreditoriaus D. O. atskirąjį skundą pareiškėjas FDL Global Ltd. prašo atskirąjį skundą atmesti.
34. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
34.1. Į civilinę bylą pareiškėjas pateikė PVM sąskaitą–faktūrą Serija BSP Nr. 0733, kuri buvo išrašyta 2021 m. rugpjūčio 18 d. ir du PVM sąskaitos–faktūros Serija BSP Nr. 0733 apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, kurie atlikti 2021 m. rugpjūčio 20 d. Faktas, kad apmokėjimo dokumente nėra nurodyta už kokią PVM sąskaitą–faktūrą Serija BSP Nr. 0733 klientas apmoka, pats savaime nereiškia teisinių išlaidų nepatyrimo fakto.
34.2. Sąskaita išrašyta anksčiau nei buvo gautas faktinis apmokėjimas iš kliento.
34.3. Advokatui nėra uždrausta imti atsiskaitymą grynais pinigais nei per kelis kartus, nei iš kitų asmenų (kas ir buvo padaryta), kol vienas klientas neatsiskaito pilnai.
34.4. Teismas turi teisę nukrypti nuo Rekomendacijų. Be to, dokumentas nors apimtimi nėra didelis, tačiau jo parengimui advokatui reikėjo išanalizuoti ne tik faktinę situaciją, bet ir ją lydinčius dokumentus.
34.5. Teismas nenukrypo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nes priteisė proporcingai tiek, kiek reikalavimo patenkino.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
35. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
36. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirųjų skundų ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl procesas vyksta pagal atskiruosiuose skunduose nustatytas apeliacijos ribas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
37. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi iškėlė UAB „Plieninis skydas“ bankroto bylą, išaiškino UAB „Plieninis skydas“ kreditoriams, jog kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 12 d.
38. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 4 d. nutartimi patvirtino BUAB „Plieninis skydas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d., birželio 18 d. nutartimis kreditorių reikalavimų sąrašas patikslintas.
39. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad 2019 m. lapkričio 5 d. pareiškėjas ir UAB „Plieninis skydas“ sudarė Distribucijos sutartį, o 2019 m. birželio 1 d. pareiškėjas ir Inspyed Ltd. sudarė Bendradarbiavimo sutartį.
40. Pirmosios instancijos teismas nustatė, o ginčo šalys atskiruosiuose skunduose neginčija šių faktinių aplinkybių: UAB „Plieninis skydas“ Inspyed Ltd. išrašė šias sąskaitas faktūras: Nr. ABC45321 už apsauginių durų demonstracinę versiją (5 vnt.) už 14 500 Eur; Nr. ABC45320 už apsauginių durų demonstracinę versiją (6 vnt.) už 7 500 Eur; Nr. ABC45473 už apsaugines duris (8 vnt.) už 16 618,91 Eur; Nr. ABC45587 už šarvuotų durų stendus (7 vnt.) už 6 480 Eur; Nr. ABC45605 už katalogus (600 vnt.) už 795 Eur; šarvuotų durų pavyzdį (1 vnt.) už 500 Eur; spynos pavyzdį (1 vnt.) už 1 500 Eur; Nr. 01 už apsaugines duris (1 vnt.) už 904 Eur. Minėtos sąskaitos faktūros išrašytos bendrai už 48 797,91 Eur sumą. Inspyed Ltd. minėtas sąskaitas faktūras apmokėjo. Sąskaitos faktūros Nr. ABC45587 ir Nr. ABC45605 buvo apmokėtos įskaitymo būdu.
41. Šalys atskiruosiuose skunduose taip pat neginčija faktinių aplinkybių, kad 2021 m. kovo 29 d. turto perdavimo–priėmimo aktu FDL Global Ltd. perdavė, o BUAB „Plieninis skydas“ priėmė 11 vnt. apsauginių durų demonstracinių versijų, o 2021 m. kovo 31 d. turto perdavimo–priėmimo aktu FDL Global Ltd. perdavė, o BUAB „Plieninis skydas“ priėmė 9 vnt. apsauginių durų demonstracinių versijų, 7 vnt. šarvuotų durų stendų, katalogus ir spynų pavyzdį. FDL Global Ltd. grąžintų prekių vertė – 47 893,91 Eur.
42. Atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl išvardintų faktinių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas jų iš naujo nenustatinėja.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme
43. Kartu su atskiruoju skundu pareiškėjas FDL Global Ltd. pateikė naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme – 6 vaizdo įrašus. Nurodo, kad šie vaizdo įrašai patvirtina, jog pareiškėjo ir UAB „Plieninis skydas“ komerciniai santykiai vystėsi dar iki Distribucijos sutarties pasirašymo. Paaiškino, kad būtinybė pateikti šiuos įrodymus apeliacinės instancijos teisme kilo tik po pirmosios instancijos teismo nutarties paskelbimo, nes pareiškėjas negalėjo tikėtis, kad teismas neįsigilins į Distribucijos sutarties nuostatas, t. y. tai, kad investicijos pagal Distribucijos sutartį galėjo būti daromos ir iki jos pasirašymo.
44. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o CPK 180 straipsnyje numatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Be to, pagal CPK 113 straipsnio 3 dalį visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis.
45. Pažymėtina, kad iš pateiktų įrodymų nėra aišku, kada konkrečiai buvo padaryti pareiškėjo į bylą pateikti vaizdo įrašai. Jau vien dėl šios priežasties konstatuotina, kad teikiami įrodymai nei patvirtina, nei paneigia pareiškėjo įrodinėjamą aplinkybę dėl jo atliktų investicijų dar iki Distribucijos sutarties pasirašymo. Be to, pareiškėjo pateiktuose vaizdo įrašuose kalba asmuo, kurio tapatybė nėra nustatyta ir teismas neturi galimybės nustatyti šio asmens ryšio su bylos šalimis ir (ar) nagrinėjama byla. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vaizdo įrašų kalba nėra valstybinė kalba ir teismui nėra pateiktas vaizdo įrašų turinio vertimas. Atsižvelgdama į nurodytas priežastis, teisėjų kolegija sprendžia pareiškėjo apeliacinės instancijos teisme pateiktų įrodymų nepridėti prie bylos medžiagos.
Dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo
46. Pareiškėjas prašydamas patvirtinti jo finansinį reikalavimą visų pirma prašė teismo atnaujinti reikalavimui pateikti praleistą terminą. Pirmosios instancijos teismas šį pareiškėjo prašymą tenkino. Kreditorė UAB „RDMx“ atskirajame skunde nurodo, kad terminas buvo atnaujintas nepagrįstai, nes pareiškėjas jį praleido dėl savo aplaidumo ir nesant objektyvių priežasčių, be to, pareiškėjas yra atstovaujamas profesionalaus teisininko, todėl termino praleidimas yra nepateisinamas.
47. JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Pagal JANĮ 41 straipsnio 4 dalį teismas turi teisę priimti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus įstatyme nustatytus terminus, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis.
48. Kadangi iš esmės analogiškos nuostatos dėl kreditorių finansinių reikalavimų pateikimo ir termino jiems pateikti atnaujinimo buvo numatytos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ), galiojusiame iki 2019 m. gruodžio 31 d., tikslinga remtis teismų praktika, suformuluota šiuo klausimu galiojant šiam teisės aktui (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1289-781/2021).
49. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte reglamentuojamas terminas yra procesinis, todėl jo atnaujinimo terminas sprendžiamas CPK 78 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1356-178/2015). Atsižvelgiant į tai, kad įstatyme tiesiogiai numatyta tik teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo, apskundimo galimybė (CPK 78 straipsnio 6 dalis), o pats nutarties atnaujinti praleistą procesinį terminą priėmimas neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, darytina išvada, jog teismo nutartis, kuria atnaujinamas procesinis terminas, atskiruoju skundu neskundžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1206-381/2015; 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1562-241/2015; 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1762-798/2017). Motyvai dėl teismo nutarčių, kurios negali būti skundžiamos atskiruoju skundu, teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijama nutartimi ne tik išspręstas termino finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo klausimas, bet ir iš dalies patvirtintas finansinis reikalavimas, ir į tai, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, kreditoriaus finansinio reikalavimo skolininko bankroto byloje išsprendimas iš esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštų ieškinio reikalavimų išsprendimą, spręstina, kad šioje byloje paduotas atskirasis skundas gali būti vertinamas kaip apeliacinis skundas, todėl kreditorės UAB „RDMx“ atskirojo skundo argumentai, susiję su nepagrįstu termino finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimu, apeliacinės instancijos teisme nagrinėjami iš esmės kartu su kitais atskirojo skundo argumentais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-827-370/2018, 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-870-241/2019).
50. Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Teismas, naudodamasis jam suteikta diskrecijos teise, klausimą, kas yra laikytina svarbia priežastimi praleistam pareiškimo padavimo terminui dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo atnaujinti, kiekvienu atveju sprendžia įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis); sprendžiant dėl termino tokiam procesiniam veiksmui atlikti praleidimo priežasčių vertinimo, taikytinas protingos ir apdairios elgsenos reikalavimas; sužinojimas apie procesinių teisių įgyvendinimui reikšmingas aplinkybes yra įrodomasis faktas, kiekvienu atveju nustatytinas pagal procesines įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1391/2012; 2014 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-143/2014; 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1289-781/2021).
51. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas per JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatytą 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos nagrinėjamoje byloje reiškiamo reikalavimo ir jį pagrindžiančių dokumentų neperdavė nemokumo administratoriui. Kita vertus, teismas taip pat nustatė, kad bendrovei pareiškėjas reikalavimą grąžinti lėšas buvo pateikęs dar iki nutarties dėl bankroto bylos įsiteisėjimo – 2021 m. lapkričio 4 d. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas aktyviai dalyvavo bendrovės bankroto procese, gynė savo pažeistas teises arbitražo byloje Nr. V-0035/202e.
52. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju prioritetas turi būti teikiamas materialinės teisės išsaugojimui. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nebuvo aplaidus, savo teises siekė įgyvendinti BUAB „Plieninis skydas“ bankroto byloje ir nėra nustatyta aplinkybių, patvirtinančių, kad pareiškėjas piktnaudžiauja procesinio termino atnaujinimo institutu. Reikšminga aplinkybe laikytina ir tai, kad apie savo reikalavimą pareiškėjas bendrovę informavo dar iki teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. šis reikalavimas buvo žinomas tiek pareiškėjui, tiek bendrovei, tačiau nebuvo per JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateiktas nemokumo administratoriui. Galiausiai, tai, kad pareiškėjas yra atstovaujamas profesionalaus teisininko, teisėjų kolegijos vertinimu, nepanaikina galimybės atnaujinti praleistą procesinį terminą – klaidos galimybė išlieka net ir turint profesionalų atstovą, tačiau galimos klaidos pasekmės ne visada lemia materialinės teisės išnykimą.
53. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti paliekamas nepakeistas.
Dėl bylos esmės
54. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad gaminiai, kurie pareiškėjo iš UAB „Plieninis skydas“ buvo įsigyti dar nesant galiojančios Distribucijos sutarties, negalėjo būti grąžinti bendrovei remiantis tuo faktu, jog Distribucijos sutartis buvo nutraukta. Nesant duomenų, kokios sutarties pagrindu dalis prekių buvo grąžintos BUAB „Plieninis skydas“, teismas pareiškėjo reikalavimą dėl 38 618,91 Eur laikė nepagrįstu. Kita vertus, teismas pripažino, kad reikalavimas dėl 9 275 Eur yra pagrįstas byloje esančiais duomenimis ir pareiškėjas FDL Global Ltd. turi teisę šios sumos reikalauti iš BUAB „Plieninis skydas“. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal sąskaitą Nr. 01, Inspyed Ltd. apmokėjo 2019 m. lapkričio 25 d. ir 2020 m. vasario 17 d. pavedimais 904 Eur, tačiau byloje nėra duomenų, jog UAB „Plieninis skydas“ būtų perdavęs produkciją pagal minėtą sąskaitą. Teismas sprendė, kad BUAB „Plieninis skydas“ kyla pareiga grąžinti 904 Eur sumą, o kreditoriaus D. O. argumentus dėl to, kad ši pareiškėjo reikalavimo dalis jau yra išnagrinėta įsiteisėjusiais teismų sprendimais atmetė.
55. Nurodytas pirmosios instancijos teismo išvadas skundžia tiek pareiškėjas, tiek kreditorė UAB „RDMx“, dėl kiekvieno atskirojo skundo argumentų teisėjų kolegija pasisako atskirai.
Dėl pareiškėjo FDL Global Ltd. atskirojo skundo
56. Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai aiškino Distribucijos sutartį, t. y. neatsižvelgė į tai, jog Distribucijos sutartyje buvo susitarta dėl jos retrospektyvaus veikimo, be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad prekės yra faktiškai grąžintos, todėl pareiškėjas kelia klausimą, ar tokiu sprendimu nebuvo paneigta jo teisė atgauti už prekes sumokėtas lėšas.
57. Distribucijos sutarties B dalies 1 punktas nustatė, kad distributorius (pareiškėjas) turi teisę platinti ir prekiauti UAB „Plieninis skydas“ produktais Didžiojoje Britanijoje. Distributorius veikia ir kitose rinkose tik pagal atskirą raštu sudarytą sutartį kiekvienai valstybei.
58. Distribucijos sutarties I dalis reglamentavo distributoriaus (pareiškėjo) investicijas, šios sutarties dalies 2 punktas nustatė, kad investiciją į rinką distributorius atlieka iki sutarties pasirašymo arba jos įgyvendinimo metu.
59. Kaip minėta, nustatyta, kad prekės pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. ABC45320, ABC45321 ir ABC45473 bendrai iš viso už 38 618,91 Eur sumą buvo parduotos 2019 m. rugsėjo 3 d. ir 2019 m. spalio 18 d., t. y. iki 2019 m. lapkričio 5 d. Distribucijos sutarties sudarymo, prekės pagal 2019 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ABC45587 ir 2019 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ABC45605 bendrai už 9 275 Eur sumą buvo parduotos jau po 2019 m. lapkričio 5 d. Distribucijos sutarties sudarymo.
60. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas negalėjo bendrovei grąžinti prekių remdamasis Distribucijos sutarties nutraukimu, kai prekės pareiškėjui buvo parduotos dar nesant Distribucijos sutarties. Vis dėlto, atsižvelgiant į Distribucijos sutarties I dalies 2 punktą, sutiktina su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atsižvelgta į Distribucijos sutarties retrospektyvų veikimą. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog pagal Distribucijos sutartį Jungtinėje Karalystėje platinamas prekių asortimentas iš esmės atitiko 2019 m. rugsėjo 3 d. ir 2019 m. spalio 18 d. PVM sąskaitomis faktūromis parduotas prekes, o sąskaitos išrašytos vos 1-2 mėn. iki Distribucijos sutarties pasirašymo. Be to, byloje nėra įrodymų, kad pareiškėją ir UAB „Plieninis skydas“ iki Distribucijos sutarties sudarymo ar po jos būtų sieję dar kokie nors kiti nei distribucijos teisiniai santykiai. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija laiko pagrįstu atskirojo skundo argumentą dėl to, kad prekės, nupirktos pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. ABC45320, ABC45321 ir ABC45473 bendrai iš viso už 38 618,91 Eur sumą, turi būti vertinamos kaip pareiškėjo atlikta investicija į rinką iki Distribucijos sutarties pasirašymo.
61. Atsižvelgtina į tai, kad visos prekės, įskaitant ir prekes, parduotas pagal aptariamas PVM sąskaitas faktūras Nr. ABC45320, ABC45321 ir ABC45473 (išrašytas iki Distribucijos sutarties pasirašymo), šiuo metu yra BUAB „Plieninis skydas“ dispozicijoje, t. y. faktiškai yra grąžintos, šie faktai byloje neginčijami. Ši aplinkybė laikytina teisiškai reikšminga nagrinėjamoje byloje, nes BUAB „Plieninis skydas“ tiek turėdama prekes savo dispozicijoje, tiek gavusi apmokėjimą už šias prekes nepatvirtinus pareiškėjo kreditorinio reikalavimo dėl lėšų grąžinimo iš esmės nepagrįstai praturtėtų pareiškėjo sąskaita, todėl konstatuotina, kad bendrovei faktiškai patvirtinus prekių grąžinimą (priėmus jas), pareiškėjas įgijo teisę susigrąžinti už šias prekes sumokėtas lėšas.
62. Šioje vietoje pažymėtina, kad kreditorės UAB „RDMx“ ir kreditoriaus D. O. argumentai dėl to, kad prekės bankrutuojančiai bendrovei negalėjo būti grąžintos, nesudaro šios bylos nagrinėjimo dalyko, t. y. nagrinėjamoje byloje neginčijamas prekių priėmimo faktas, nenustatinėjami nei pareiškėjo, nei BUAB „Plieninis skydas“ nemokumo administratoriaus neteisėti veiksmai dėl prekių grąžinimo (priėmimo). Kitaip tariant, nagrinėjamoje byloje sprendžiama tik ar pareiškėjas turi teisę susigrąžinti lėšas, sumokėtas už prekes, kurios buvo grąžintos bankrutuojančiai įmonei, administratoriaus priimtos, ir yra jos dispozicijoje.
Dėl kreditorės UAB „RDMx“ atskirojo skundo
63. Kreditorė UAB „RDMx“ nurodo, kad teismas patvirtino pareiškėjo kreditorinį reikalavimą, kuris grindžiamas kitam juridiniam asmeniui išrašytomis sąskaitomis faktūromis ir kito juridinio asmens atliktais mokėjimais; taip įteisino buhalterinių dokumentų fiktyvumą. Kreditorės vertinimu, net ir atsižvelgiant į Bendradarbiavimo sutartį, sąskaitos už prekes turėjo būti išrašytos pareiškėjui, tačiau tokių sąskaitų byloje nėra. Papildomai pažymi, kad dėl 904 Eur reikalavimo jau yra pasisakyta įsiteisėjusiomis teismų nutartimis.
64. Pagal pareiškėjo ir Inspyed Ltd. Bendradarbiavimo sutarties 2.1 punktą šalys susitarė, kad tuo atveju, jei FDL (pareiškėjas) ketina sudaryti bet kokias sutartis, susijusias su jo verslo veikla, įskaitant, bet neapsiribojant, nuomos sutartis, teisinių paslaugų sutartis, kitų paslaugų sutartis, darbo sutartis, arba privalo apmokėti kokias nors sąskaitas, susijusias su jo verslo plėtra, FDL (pareiškėjas) kreipiasi į Inspyed Ltd. dėl tokios pagalbos. Pagal Bendradarbiavimo sutarties 2.2 punktą FDL (pareiškėjas) savo komerciniuose ir teisiniuose santykiuose su paslaugų teikėjais, nuomininkais, nuomotojais, kitomis šalimis turi teisę nurodyti Inspyed Ltd. šalimi, kuri gali apmokėti sąskaitas, sudaryti sutartis FDL (pareiškėjo) naudai, o pagal Bendradarbiavimo sutarties 2.3 punktą Inspyed Ltd. įsipareigojo turėti pakankamai lėšų apmokėti FDL (pareiškėjo) sąskaitas arba Inspyed Ltd. išrašytas sąskaitas FDL (pareiškėjo) vardu ir jų naudai.
65. Pareiškėjas paaiškino, kad, remdamasis Bendradarbiavimo sutartimi, nurodydavo UAB „Plieninis skydas“ sąskaitas išrašyti Inspyed Ltd. Byloje nėra jokių įrodymų, kad Inspyed Ltd. ir UAB „Plieninis skydas“ siejo koks nors savarankiškas teisinis santykis. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad UAB „Plieninis skydas“ pagal Distribucijos sutartį būtų išrašęs sąskaitas FDL Global Ltd. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, t. y. tai, kad UAB „Plieninis skydas“ išrašydavo sąskaitas Inspyed Ltd., tačiau prekes tiekdavo pareiškėjui, tai, kad byloje nėra nei vienos sąskaitos pagal Distribucijos sutartį išrašytos pareiškėjui, o prekes pagal Distribucijos sutartį UAB „Plieninis skydas“ grąžino būtent pareiškėjas, teisėjų kolegija sprendžia egzistavus šalių žodinį susitarimą dėl tokio bendradarbiavimo (sąskaitų išrašymo ir apmokėjimo Inspyed Ltd. bei prekių tiekimo FDL Global Ltd.). Atkreiptinas dėmesys, kad tokiam susitarimui įstatyme nekeliami imperatyvūs formos reikalavimai, o šalių elgesys ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti labiau pagrįstą išvadą apie tai, jog UAB „Plieninis skydas“ buvo žinoma Bendradarbiavimo sutartis ir egzistavo žodinis pareiškėjo ir bendrovės susitarimas dėl sąskaitų išrašymo kitam subjektui (Inspyed Ltd.), veikiančiam FDL Global Ltd. naudai.
66. Pažymėtina, kad tvirtinant kreditorinį reikalavimą atsižvelgiama ne tik į buhalterinės apskaitos dokumentus, o aiškinamasi ir konkrečių šalių sudarytų sandorių esmė, iš šių sandorių kylančios šalių teisės ir pareigos, šalių tarpusavio elgesio praktika, kiti įrodymai. Kitaip tariant, priešingai nei teigia kreditorė UAB „RDMx“, kreditoriniai reikalavimai nėra tvirtinami tik pagal buhalterinės apskaitos dokumentus ir jų duomenis, o yra atsižvelgiama į byloje esančių įrodymų visumą dėl šalis siejusių teisinių santykių ir konkretaus tvirtinamo reikalavimo pagrįstumo. Kaip minėta, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad UAB „Plieninis skydas“ ir Inspyed Ltd. nesiejo savarankiški teisiniai santykiai, o UAB „Plieninis skydas“ sąskaitas Inspyed Ltd. išrašydavo kaip pareiškėjo atstovui pagal Bendradarbiavimo sutartį veikiančiam išimtinai pareiškėjo naudai.
67. Nesutiktina ir su tuo kreditorės argumentu, kad Bendradarbiavimo sutartis nustatė, jog sąskaitos turėjo būti išrašomos išimtinai FDL Global Ltd. ir tik apmokėjimas galėjo būti atliekamas Inspyed Ltd. Kaip minėta, pagal Bendradarbiavimo sutarties 2.2 punktą pareiškėjas komerciniuose santykiuose su paslaugų tiekėjais, nuomininkais, nuomotojais, kitomis šalimis turi teisę nurodyti Inspyed Ltd. šalimi, kuri gali apmokėti sąskaitas ir sudaryti sutartis FDL (pareiškėjo) naudai, o pagal tos pačios Bendradarbiavimo sutarties 2.3 punktą Inspyed Ltd. įsipareigojo turėti pakankamai lėšų apmokėti FDL Global Ltd. (pareiškėjo) sąskaitas arba Inspyed Ltd. išrašytas sąskaitas FDL (pareiškėjo) vardu ir jo naudai. Taigi sutarties nuostatų lingvistinė analizė leidžia teigti, kad sąskaitos galėjo būti išrašomos ne tik FDL Global Ltd., tačiau ir Inspyed Ltd., kas nagrinėjamu atveju ir buvo nustatyta.
68. Atmestinas kreditorės UAB „RDMx“ argumentas, kad Bendradarbiavimo sutarties 1.1 punktas leido Inspyed Ltd. ir pareiškėjui kooperuotis Jungtinėje Karalystėje ir Šiaurės Airijoje, bet ne Lietuvos Respublikoje ir tik gaunant paskolas, nuomojant patalpas, teikiant paslaugas, įdarbinant darbuotojus, tačiau ne perkant prekes. Teisėjų kolegija vėlgi atkreipia kreditorės dėmesį į Bendradarbiavimo sutarties tekstą – Bendradarbiavimo sutarties 1.1 punktas nustatė, kad šalių sudaryta sutartis reglamentuoja Inspyed Ltd ir FDL (pareiškėjo) bendradarbiavimą teikiant pagalbą FDL (pareiškėjo) verslo plėtrai Jungtinės Karalystės ir Šiaurės Airijos rinkoje, t. y. ši nuostata nustatė tik tai, kokioje rinkoje atliekama pareiškėjo verslo plėtra, tačiau neribojo šalių teisės susitarti dėl atliekamų investicijų apmokėjimo užsienio subjektams vykdant plėtrą minėtoje rinkoje. Kaip minėta, sutarties 2.1 punkte naudojama lingvistinė formuluotė „įskaitant, bet neapsiribojant“ patvirtina, kad šalių bendradarbiavimas galėjo vykti ne tik kreditorės UAB „RDMx“ nurodytose paskolos, nuomos, paslaugų, įdarbinimo srityse, tačiau ir visose kitose srityse, įskaitant ir prekių pardavimą.
69. Dėl kreditorės argumento, kad 904 Eur reikalavimas kyla iš Distribucijos sutarties netinkamo vykdymo, o dėl to jau yra pasisakyta įsiteisėjusiomis Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1850-640/2021 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-673-407/2021, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tiksliai ir išsamiai paaiškino, kodėl nagrinėjamoje byloje reiškiamas pareiškėjo 904 Eur reikalavimas nėra tapatus minėtose civilinėse bylose jau išnagrinėtam pareiškėjo reikalavimui.
70. Pakartotina, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-879-640/2021 atsisakė priimti pareiškėjo FDL Global Ltd. prašymą dėl 48 797,91 Eur (įskaitant ir 904 Eur) kreditorinio reikalavimo tvirtinimo BUAB „Plieninis skydas“ bankroto byloje CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, t. y. Vilniaus apygardos teismas atsisakė priimti nagrinėjamoje byloje tvirtinamą reikalavimą, įskaitant ir 904 Eur sumą, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. liepos 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-918-407/2021 minėtą nutartį panaikino ir nurodė, jog FDL Global Ltd. prašymas patvirtinti 48 797,91 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Plieninis skydas“ bankroto byloje nėra tapatus ankstesniam FDL Global Ltd. prašymui, kurio patvirtinimo klausimas galutinai išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-673-407/2021. Lietuvos apeliacinis teismas pareiškėjo prašymo dėl 48 797,91 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Plieninis skydas“ bankroto byloje priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-879-640/2021, įvertinęs Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 27 d. nutartį, pareiškėjo FDL Global Ltd. prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo priėmė ir išnagrinėjo skundžiama nutartimi.
71. Taigi į kreditorės UAB „RDMx“ argumentą dėl 904 Eur tapatumo su kitose bylose tvirtintu pareiškėjo reikalavimu jau yra atsakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-918-407/2021, todėl iš naujo tapatumo klausimas nėra nustatinėjamas ir vadovaujamasi jau įsiteisėjusia teismo nutartimi, kurioje konstatuota, kad nagrinėjamoje byloje tvirtinamas reikalavimas nėra tapatus pareiškėjo anksčiau BUAB „Plieninis skydas“ bankroto byloje reikštam kreditoriniam reikalavimui.
Dėl kreditoriaus D. O. atskirojo skundo
72. Pirmosios instancijos teismas, sprendęs pareiškėjo reikalavimą tenkinti iš dalies, pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, proporcingas patenkintų reikalavimų daliai, priteisė iš vienintelio kreditoriaus D. O..
73. Kreditorius D. O. skundžia teismo sprendimą šioje dalyje ir nurodo, kad byloje neįrodyta, jog pareiškėjas realiai patyrė bylinėjimosi išlaidas, be to, jos viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius leistinus dydžius. Kreditoriaus vertinimu, nepagrįsta pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš kreditoriaus, o ne iš bendrovės, kadangi kreditorinio reikalavimo išsprendimo klausimas sukėlė tiesioginius turtinius padarinius būtent bendrovei. Be to, suformuota praktika atgrasys kreditorius nuo nuomonės reiškimo bankroto byloje.
74. Dėl pirmojo kreditoriaus D. O. argumento atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo atstovo PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta 2021 m. rugpjūčio 18 d., o apmokėjimai gauti 2021 m. rugpjūčio 20 d., t. y. jau po sąskaitos išrašymo. Gautos sumos sutampa su sąskaitoje nurodyta mokėjimo suma, todėl vien tas faktas, kad mokėjimo kvite nereferuojama į konkrečią sąskaitą nepatvirtina, kad apmokėjimas realiai nebuvo gautas.
75. Be kita ko, pažymėtina, kad bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).
76. Pareiškėjas prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo pateikė 2021 m. birželio 11 d. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo reikalavimas buvo išskirtas į atskirą civilinę bylą, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju prašymas dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo iš esmės atitinka ieškinį, kuris būtų reiškiamas atskiroje civilinėje byloje.
77. Pašymą įvertinus kaip ieškinį pagal Rekomendacijas maksimali už prašymo parengimą atlyginama suma sudaro 3 810,50 Eur (2,5 x 1 524,20 Eur). Pareiškėjas už prašymo parengimą sumokėjo 1 000 Eur, tad Rekomendacijose nurodyta maksimali riba nebuvo viršyta.
78. Pareiškėjas už 2021 m. liepos 7 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 1 d. nutarties sumokėjo 700 Eur, o pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma už tokio pobūdžio procesinį dokumentą sudaro 606,96 Eur (0,4 x 1 517,40 Eur), todėl šioje dalyje neženkliai viršytas Rekomendacijose nurodytas maksimalus dydis. Atmestini kreditoriaus D. O. argumentai, kad pareiškėjas neprašė šių išlaidų priteisti apeliacinės instancijos teisme, todėl bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, buvo negalimas jų atlyginimas. Pažymėtina, kad pagal bendrąją taisyklę (CPK 93 straipsnio 2 dalis) bylinėjimosi išlaidos skirstomos tik bylą išnagrinėjus iš esmės, o nagrinėjamu atveju byla Lietuvos apeliaciniame teisme nebuvo išnagrinėta iš esmės. Atitinkamai, pareiškėjas neprarado teisės bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme, prašyti išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme rengiant ir nagrinėjant atskirąjį skundą, atlyginimo.
79. Už atsikirtimų į kreditoriaus D. O. paaiškinimus parengimą, pareiškėjas pirmosios instancijos teisme patyrė 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios neviršija maksimalios Rekomendacijose nustatytos 606,96 Eur sumos (0,4 x 1 517,40 Eur).
80. Pripažinus, kad pareiškėjo kreditorinio reikalavimo tvirtinimas atitinka civilinės bylos nagrinėjimą ieškinio teisena, bylinėjimosi išlaidų paskirstymui taikoma bendroji CPK įtvirtinta taisyklė „pralaimėjęs moka“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis), t. y. paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Jeigu prieštaravimų dėl tvirtinamo kreditorinio reikalavimo byloje nėra, šaliai lieka jos su prašymo patvirtinti kreditorinį reikalavimą parengimu susijusios bylinėjimosi išlaidos. Kita vertus, kai yra reiškiamas prieštaravimas dėl prašomo patvirtinti kreditorinio reikalavimo, bylinėjimosi išlaidas ginčą laimėjusiai šaliai atlygina ta šalis, kurios pozicijos teismas nepalaikė (pralaimėjusi bylą šalis). Vis dėlto, sutiktina su kreditoriaus D. O. argumentu, kad pralaimėjusi šalis atlygina bylą laimėjusiai šaliai tik tas bylinėjimosi išlaidas, kurios buvo susijusios su pralaimėjusios šalies pozicija byloje.
81. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas dėl kreditoriaus D. O. priešingos pozicijos byloje patyrė 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl tik ši dalis galėjo būti priteista iš kreditoriaus D. O.. Kita vertus, išlaidos, susijusios su pradinio prašymo teismui patvirtinti pareiškėjo kreditorinį reikalavimą parengimu bei atskirojo skundo parengimu dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 1 d. nutarties, pareiškėjui bylą laimėjus yra priteisiamos iš BUAB „Plieninis skydas“ administravimo išlaidų.
Dėl procesinės bylos baigties
82. Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktus teisinius išaiškinimus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti – pareiškėjo prašymą dėl 48 797,91 Eur kreditorinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Plieninis skydas“ bankroto byloje tenkinti visa apimtimi; pareiškėjo FDL Global Ltd. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nutarties tenkinti, o kreditorės UAB „RDMx“ atskirąjį skundą – atmesti; kreditoriaus D. O. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies – pakeitus pirmosios instancijos teismo nutartį sumažinamas iš kreditoriaus D. O. priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iki 150 Eur.
83. Atkreiptinas dėmesys į kreditoriaus D. O. argumentą, kad net ir tenkinus pareiškėjo atskirąjį skundą jo finansinis reikalavimas negalės būti tvirtinamas apeliacinės instancijos teismo, kadangi pareiškėjas nereiškė atskiro procesinio prašymo skundžiamą nutartį panaikinus klausimą išspręsti iš esmės, t. y. patvirtinti pareiškėjo reikalavimą visa apimtimi.
84. CPK 337 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, turi teisę savo nutartimi: 1) palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą; 2) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės; 3) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 4) pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį.
85. Nors pareiškėjo atskirajame skunde ir nėra suformuluotas reikalavimas, atitinkantis CPK 337 straipsnio 1 dalies normą, tačiau iš pateikto pareiškėjo atskirojo skundo turinio akivaizdu, kad pareiškėjas atskiruoju skundu siekia materialinių teisinių pasekmių – finansinio reikalavimo visoje apimtyje patvirtinimo. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad netikslus procesinio prašymo atskirajame skunde suformulavimas, nepanaikina apeliacinės instancijos teismo teisės klausimą išspręsti iš esmės – tai gali būti daroma tiek panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą (nutartį) ir priėmus naują sprendimą (nutartį), tiek pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą (nutartį).
86. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal minėto straipsnio 5 dalį, kai apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
87. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo reikalavimas apeliacinės instancijos teismo yra tvirtinamas visa apimtimi, vadovaudamasis nutarties 72-81 punktuose pateiktais išaiškinimais, apeliacinės instancijos teismas perskirsto pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
88. Pareiškėjo reikalavimą tenkinus visa apimtimi, konstatuotina, kad pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – 150 Eur iš kreditoriaus D. O. ir 1 606,96 Eur iš BUAB „Plieninis skydas“ administravimo lėšų.
89. Šalims apeliacinės instancijos teisme iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikus duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, šios nėra skirstomos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartį pakeisti ir nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjo FDL Global Ltd. prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Plieninis skydas“ bankroto byloje tenkinti.
Patvirtinti antros eilės kreditoriaus FDL Global Ltd. 48 797,91 Eur (keturiasdešimt aštuonių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt septynių eurų 91 ct.) finansinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Plieninis skydas“ bankroto byloje.
Priteisti FDL Global Ltd. naudai iš kreditoriaus D. O. 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti FDL Global Ltd. naudai iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Plieninis skydas“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų 1 606,96 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų šešių eurų 96 ct.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.“
Teisėjai Gintaras Pečiulis
Asta Radzevičienė
Agnė Tikniūtė