Administracinė byla Nr. eI-2667-968/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01270-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18; 55.1.3
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugpjūčio 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Švenčionių rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovui T. P. (T. P.) dėl vietinės rinkliavos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėja Švenčionių rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) administracija (toliau – Administracija) pateikė teismui prašymą (elektroninės bylos Nr. eI-2667-968/2018 (toliau – e. byla) t. 1, b. l. 1–4) priteisti iš atsakovo 58,08 Eur dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – vietinė rinkliava) ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Pareiškėja prašyme nurodo, kad atsakovo įsiskolinimas susidarė laikotarpiu nuo
2015-01-01 iki 2016-12-31 nesumokėjus vietinės rinkliavos už jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamojo turto objektą. Atsakovui taikoma lengvata – vietinės rinkliavos įmoka mažinama 50 proc. – nes šalia atsakovo valdos (gyvenamojo namo) nėra galimybės pastatyti komunalinių atliekų surinkimo konteinerio arčiau kaip 300 metrų. Kadangi nekilnojamasis turtas atsakovui priklauso nuosavybes teise, jam tenka pareiga mokėti vietinę rinkliavą į Savivaldybės biudžetą pagal Administracijos siunčiamus mokėjimo pranešimus. Atsakovui buvo siunčiami mokėjimo pranešimai, tačiau nustatytais terminai atsakovas rinkliavos nemokėjo.
3. Atsakovas atsiliepime (e. bylos 1 t., b. l. 21–22) su prašymu nesutinka. Nurodo, kad 2014 metais mokėjo vietinę rinkliavą, tuo metu vežė šiukšles į konteinerį Malūno g., Pabradėje, atstumas nuo namų apie 6 km. Nuo 2015 metų nėra nei vienos aikštelės su kolektyviniu konteineriu. Todėl, 2016–2017 metais atsakovas komunalinių atliekų tvarkymu rūpinasi pats – veža į Vilniuje veikiančią atliekų surinkimo įmonę. Faktiškai atliekų tvarkymo paslaugų negauna, rinkliavos kintamosios dalies dydis skaičiuojamas atsižvelgiant į konteinerio tūrį ir ištuštinimą, tačiau komunalines atliekas tvarkanti UAB „Pabradės komunalinis ūkis“ jokio konteinerio nėra pastačiusi. Pareiškėja turėtų pateikti teisingą informaciją.
Teismas
konstatuoja:
4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimo priteisimo.
5. Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise nuo 1995-06-22 priklauso (duomenys neskelbtini) esantis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendras plotas 63,82 kv. m (e. bylos 1 t., b. l. 6–7). Administracija atsakovui surašė ir išsiuntė 2015-03-20 vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimą Nr. ŠV-15-0004449 už 2015 metus (e. bylos t. 1 t., b. l. 9), 2016-04-05 vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimą Nr. Nr. ŠV-16-0005328 už 2016 metus (e. bylos 1 t., b. l. 10), 2016-09-09 vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimą Nr. ŠV-16-00019760 už 2016 metus (e. bylos 1 t., b. l. 8), 2017-03-01 vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą skolos raginimą Nr. ŠV-16-019760 (e. bylos 1 t., b. l. 11), kuriame nurodė atsakovui iki 2017-03-31 sumokėti 58,08 Eur vietinės rinkliavos. Savivaldybės Pabradės seniūnijos išrašas iš Pabradės seniūnijos vietinės rinkliavos mokėtojų sąrašo patvirtina, kad atsakovui nuo 2014-04-04 vietinės rinkliavos įmoka mažinama 50 proc. (e. bylos 1 t., b. l. 13–14).
6. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą bei Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymas, rinkimas ir kontrolė sureguliuota Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme, kurio 2 straipsnio 3 dalyje vietinė rinkliava apibrėžiama kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, o 12 straipsnio 1–2 punktuose (aktuali redakcija, galiojusi iki 2017-11-01) nustatyta, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
7. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, nurodoma, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. LVAT 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kitose bylose išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės, teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies požiūriu. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT bylose (žr. 2011-06-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011-04-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011, 2014-01-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.).
8. Ginčui aktualiu laikotarpiu Savivaldybėje vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta Savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) 2013-01-21 sprendimu Nr. T-17. Minėta vietinė rinkliava administruojama vadovaujantis Tarybos 2013-12-19 sprendimu Nr. T-221 patvirtintais Švenčionių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – Nuostatai) ir Tarybos 2014-02-27 sprendimu Nr. T-32 patvirtintu Švenčionių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą administravimo tvarkos aprašu. Pagal Nuostatų (akto redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01) 11 punktą, vietinė rinkliava – tai Tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų sutvarkymą, kurią privalo sumokėti visi komunalinių atliekų turėtojai šiuose nuostatuose nustatyta tvarka. Šių nuostatų 12 punkte įtvirtinta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Savivaldybės teritorijoje. Pagal Nuostatų 30 punktą, Savivaldybės teritorijoje esantiems nekilnojamojo turto objektų savininkams arba įgaliotiems asmenims nustatoma dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš Pastoviosios ir Kintamosios rinkliavos dedamųjų. Pastoviąją rinkliavos dedamąją dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys (31 punktas); Kintamąją rinkliavos dedamąją moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga. Komunalinių atliekų paėmimo paslauga suprantama kaip faktinis mišrių komunalinių atliekų paėmimas ne didesniu kaip 300 metrų atstumu nuo savininkui priklausančio nekilnojamojo turto objekto (32 punktas (akto redakcija galiojusi iki 2016-06-30)). Nuo 2016-07-01 galiojančios redakcijos Nuostatų 32 punkte nustatyta, kad kintamąją rinkliavos dedamąją moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslauga. Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimus pagal Registro duomenų bazėje turimą informaciją parengia Savivaldybės administracija (46 punktas). Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį lygiomis dalimis į pranešime nurodytą Savivaldybės administracijos vietinės rinkliavos surenkamąją sąskaitą: už pirmą ketvirtį – iki balandžio 10 dienos; už kitus ketvirčius – iki sekančio ketvirčio pirmo mėnesio 10 dienos (49, 49.1, 49.2 punktai). Gavęs priminimą sumokėti vietinę rinkliavą arba jos dalį, vietinės rinkliavos mokėtojas privalo nurodyto dydžio sumą sumokėti per 20 kalendorinių dienų nuo priminimo išsiuntimo datos (55 punktas).
9. Iš paminėto teisinio reguliavimo matyti, kad atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, nuosavybės ar kitais pagrindais valdantys ar naudojantys nekilnojamąją turtą. Byloje nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklausė Savivaldybės teritorijoje esantis pastatas (gyvenamasis namas), vadinasi, jis atitiko Nuostatuose apibrėžtą vietinės rinkliavos mokėtojo sąvoką. Administracija nustatyta tvarka surašė vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą ginčo laikotarpiu mokėjimo pranešimus, kurie atsakovui buvo išsiųsti jo turimu adresu (e. bylos t. 1, b. l. 8–11). Apie tai, kad už atsakovas yra skolingas Administracijai 58,05 Eur vietinės rinkliavos, Administracija atsakovą informavo ir 2017-03-01 raginime (e. bylos 1 t., b. l. 11). Atsakovas neginčija aplinkybių, kad jis minėtų mokėjimo pranešimų, skolos raginimo negavo. Vadinasi, apie paskaičiuotą vietinę rinkliavą jam buvo žinoma, tačiau jis į siunčiamus pranešimus ir raginimą nereagavo, neteikė dėl to jokių paaiškinimų. Teismui nekyla abejonių, kad vietinės rinkliavos įsiskolinimas ginčo laikotarpiu yra susidaręs už atsakovui nuosavybės teise priklausantį, pranešimuose ir raginime nurodytą nekilnojamojo turto objektą (gyvenamąjį namą), jis apie tokį įsiskolinimą buvo informuotas iš esmės nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Atitinkamai byloje nėra duomenų, kad atsakovas vietinę rinkliavą už minėtą laikotarpį būtų sumokėjęs, ar kad jis būtų visiškai atleistas nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą.
10. Teismas kaip nepagrįstus atmeta atsakovo argumentus, kad nagrinėjamu atveju jis neprivalo mokėti vietinės rinkliavos, nes nebuvo faktiškai teikiamos komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos, o atsakovas buityje susidariusiomis atliekomis rūpinosi savarankiškai. Pareiškėjas teigia, kad UAB „Pabradės komunalinis ūkis“, kuriai pavesta surinkti, vežti ar šalinti atliekas atsakovo gyvenamojoje vietovėje, nėra pastačiusi konteinerio prie atsakovo namų ar didesniu nei 300 metrų atstumu nuo atsakovo gyvenamosios vietos. Kaip minėta, vietinė rinkliava nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu, ji nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, todėl nagrinėjamu atveju pareiga sumokėti vietinę rinkliavą atsakovui kilo nepriklausomai nuo to, kad atsakovui nebuvo sudarytos galimybės pasinaudoti kolektyviniu konteineriu ar tokį konteinerį atsisakė įrengti UAB „Pabradės komunalinis ūkis“ ir atsakovas tvarkė susidariusias atliekas pats. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal Tarybos 2005-01-20 sprendimu Nr. T-3 patvirtintų Švenčionių rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių (Tarybos 2014-12-30 sprendimo Nr. T-225 redakcija) 30 punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, atsakovas (atlietų turėtojas) turi teisę gauti šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytos kokybės komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą; teikti pasiūlymus komunalinių atliekų tvarkytojui, Administracijai ir Organizacijoms dėl atliekų tvarkymo paslaugos kokybės gerinimo (30.1 ir 30.3 punktai). Be to, minėtų taisyklių 131 punkte įtvirtinta, kad komunalinių atliekų turėtojų skundus ir prašymus dėl šių atliekų tvarkymo sistemos teikiamų paslaugų kokybės nagrinėja Savivaldybės teritoriją aptarnaujantys komunalinių atliekų tvarkytojai ir Savivaldybės administracija. Atsižvelgiant į tai, atsakovo netenkinantys atliekų tvarkymą vykdančio subjekto veiksmai nėra teisėtas pagrindas nemokėti vietinės rinkliavos, o aptartas teisinis reguliavimas nustato kitus būdus, sudarančius galimybę kontroliuoti, kad atsakovui (atliekų turėtojui) būtų teikiamos teisės aktų reikalavimus atitinkančios atliekų tvarkymo paslaugos. Kartu teismas pažymi, kad atsakovas nekvestionuoja vietinės rinkliavos dydžių, taip pat Administracijos jam teiktuose vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimuose ir raginime dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą įsiskolinimo atliktų paskaičiavimų, todėl dėl to teismas šiame sprendime plačiau nepasisako.
11. Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 proc. metines procesines palūkanas. Vietinės rinkliavos Savivaldybės teritorijoje apskaičiavimą, administravimą ir išieškojimą reglamentuojantys teisės aktai ginčui aktualiu laikotarpiu neįtvirtina Administracijos teisės reikalauti priteisti iš vietinės rinkliavos skolininkų procesines palūkanas, todėl palūkanos nagrinėjamu atveju negali būti priteisiamos. Tokios pozicijos laikosi ir LVAT, nurodęs, kad palūkanos, kaip piniginės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, yra taikomos santykiams, kylantiems iš civilinių santykių. Viešoje teisėje už privalomų mokėjimų delsimą palūkanos nėra taikomos ir yra numatytos kitos mokestinių prievolių užtikrinimo priemonės (pvz. delspinigiai), tačiau tokia mokėjimo užtikrinimo priemonė santykiams, kylantiems iš Rinkliavų įstatymo, nėra numatyta. Todėl santykiams, kylantiems iš viešosios teisės, negali būti priteistos ir procesinės palūkanos, numatytos Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje (žr., pvz., LVAT 2014-09-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-759/2014). Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjos reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo atmetamas kaip nepagrįstas.
12. Nustatytas faktines aplinkybes įvertinus nurodyto teisinio reguliavimo kontekste, pareiškėjos prašymas tenkintinas iš dalies ir jai iš atsakovo priteistina 58,08 Eur vietinės rinkliavos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132, 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos prašymą tenkinti iš dalies.
Priteisti Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai (kodas 188766722) iš atsakovo T. P. (T. P.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 58,08 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus, aštuonis centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Likusią pareiškėjos prašymo dalį atmesti.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Rytis Krasauskas