Civilinė byla Nr. e2A-451-854/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00834-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.8;

2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.19; 2.7.4.3; 2.7.4.4;

2.7.5; 2.8.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Aldonos Tilindienės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų M. A., uždarosios akcinės bendrovės „INSPEKTA“, uždarosios akcinės bendrovės Inspekta Con, uždarosios akcinės bendrovės Inspekta Group ir uždarosios akcinės bendrovės Inspekta Lab apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kiwa Inspecta“ ieškinį atsakovams M. A., uždarajai akcinei bendrovei „INSPEKTA“, uždarajai akcinei bendrovei Inspekta Group, uždarajai akcinei bendrovei Inspekta Lab ir uždarajai akcinei bendrovei Inspekta Con dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytų nuostolių atlyginimo priteisimo ir uždraudimo naudoti žymenį „Inspekta“ ir atsakovų priešieškinį dėl ieškovei priklausančių prekių ženklų registracijų pripažinimo negaliojančiomis, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinis patentų biuras.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kiwa Inspecta“ patikslintu ieškiniu prašė: 1) uždrausti atsakovėms UAB „INSPEKTA“, UAB Inspekta Con, UAB Inspekta Lab ir UAB Inspekta Group naudoti neregistruotą žodinį ir vaizdinį komercinį žymenį „Inspekta“, kuris yra klaidinamai panašus į ieškovės registruotus prekių ženklus (reg. Nr. 86350, reg. Nr. 86347, reg. Nr. 86349) ir įpareigoti atsakovus per teismo nustatytą terminą pasikeisti juridinio asmens pavadinimus, juose nenaudojant ieškovės skiriamojo žymens „Inspecta“ ir į jį tapataus (klaidinamai panašaus) žymens „Inspekta“; 2) priteisti solidariai iš atsakovų M. A., UAB „INSPEKTA“, UAB Inspekta Con, UAB Inspekta Lab ir UAB Inspekta Group ieškovei 379 393,44 Eur nuostolių (atsakovų gautos naudos forma) atlyginimą; 3) netenkinus pagrindinio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo priteisimo atsakovų gautos naudos forma, tenkinti alternatyvų reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo ieškovės negauto pelno forma ir priteisti solidariai iš visų atsakovų ieškovei 257 811,33 Eur nuostolių (ieškovės negauto pelno forma) atlyginimą; 4) priteisti ieškovei solidariai iš atsakovo M. A. 5 procentų metines palūkanas, o iš atsakovių – UAB „INSPEKTA“, UAB Inspekta Con, UAB Inspekta Lab ir UAB Inspekta Group – 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad atsakovai, pirma, ieškovės atžvilgiu atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, kaip tai suprantama pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 punktus; antra, atskleidė ir panaudojo ieškovės komercines paslaptis, pažeisdami KĮ 15 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo (toliau – KPTAĮ) 4 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 4 straipsnio 3 dalį; trečia, nesilaikė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais nesukeltų ieškovei žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis). Dėl to ieškovė turi pagrindą reikalauti priteisti iš atsakovų nuostolių atlyginimą (KĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas; KPTAĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punktas; CK 6.249 straipsnio 1–2 dalys) ir įpareigoti atsakovus nutraukti nesąžiningos konkurencijos veiksmus – žymens „Inspekta“ naudojimą (KĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas; Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 14 straipsnio 3 dalis).

3.       Ieškovė yra 2010 metais įkurta ir daugiau nei 13 metų Lietuvoje veikianti bendrovė; ji nuo 2013 metų stabiliai vykdė pelningą veiklą, tačiau 2021 metais patyrė 98 559 Eur nuostolį, kurį lėmė atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmai.

4.       Atsakovės UAB „INSPEKTA“, UAB Inspekta Con, UAB Inspekta Lab, kurių patronuojanti įmonė yra UAB Inspekta Group, sudaro įmonių grupę (toliau – ir Inspekta grupės įmonės). Atsakovas M. A. – buvęs ilgametis ieškovės vadovas – yra vienas iš galutinių Inspekta grupės įmonių naudos gavėjų bei atsakovės UAB „INSPEKTA“ vadovas. 

5.       Atsakovės UAB „INSPEKTA“, UAB Inspekta Con, UAB Inspekta Lab yra ieškovės konkurentės, t. y. šių įmonių veiklos rūšys sutampa su ieškovės vykdomomis veiklomis (bandymai (laboratorijos paslaugos); tikrinimai; profesiniai, kvalifikaciniai, darbuotojų saugos ir sveikatos mokymai; sertifikavimas; pastatų ir statybos inžinerinės paslaugos). 

6.       Buvęs ieškovės vadovas M. A. dar darbo santykių su ieškove metu ėmėsi nesąžiningos konkurencijos veiksmų, nukreiptų prieš ieškovę, pažeidinėjo jam taikomas imperatyvias fiduciarines pareigas (veikti sąžiningai, būti lojaliam, laikytis konfidencialumo, vengti interesų konflikto). Virš 10 pas ieškovę dirbusių darbuotojų, turėjusių specialių žinių ir kompetencijų, buvo pervilioti į konkuruojančias Inspekta grupės įmones. 

7.       Atsakovės UAB „INSPEKTA“, UAB Inspekta Con, UAB Inspekta Lab ir UAB Inspekta Group naudoja žymenį „Inspekta“, kuris yra klaidinančiai panašus į ieškovės registruotus prekių ženklus, siekdamos nesąžiningai konkuruoti su ieškove. Atsakovių nesąžiningos konkurencijos veiksmus patvirtina atsakovo M. A. ir kitų buvusių ieškovės darbuotojų, kurie dirbo ir (ar) šiuo metu dirba Inspekta grupės įmonėse, veiksmai, o būtent: bandymas prisijungti prie ieškovės duomenų bazės po darbo santykių su ieškove pabaigos; ieškovės konfidencialios informacijos persiuntinėjimas į asmeninį el. paštą; ieškovės gautų užsakymų perdavimas konkurentei UAB „INSPEKTA“. Atsakovams atlikus nesąžiningos konkurencijos veiksmus, buvo nesąžiningai pervilioti ieškovės klientai.

8.       Ieškovė 2010 metais buvo įsteigta pavadinimu UAB „Inspecta“, kurios 100 proc. akcijų priklauso UAB „Inspecta Holding Lietuva”; UAB „Inspecta Holding Lietuva“ priklauso įmonių grupei Inspecta Group OY (Suomija). Žymeniu „Inspecta” grupė veikė nuo 1975 metų. 2015 metais Inspecta Group susijungė su Kiwa N. V. (Nyderlandai). Tai lėmė, kad buvo pradėtas naudoti UAB „Kiwa Inspecta” pavadinimas. 2017 metais ieškovės pavadinimas Lietuvoje pakeistas iš UAB „Inspecta“ į UAB „Kiwa Inspecta“. Kiwa įmonių grupė pasaulyje reitinguojama tarp 20 didžiausių tokias paslaugas teikiančių įmonių, kurioje dirba daugiau nei 10 000 žmonių 40-tyje šalių Europoje, Azijoje, Pietų Amerikoje ir Okeanijoje. 

9.       Ieškovės vykdoma veikla yra susijusi su: 1) bandymų (laboratorinių); 2) tikrinimų; 3) profesinių, kvalifikacinių, darbuotojų saugos ir sveikatos mokymų; 4) sertifikavimo; 5) pastatų ir statybos inžinerinių paslaugų teikimu. Ieškovė teikia nurodytas paslaugas šiose rinkose (sektoriuose): automobiliai ir aviacija; energijos ir elektros gamyba; gaisras; sauga ir saugumas; gamybos pramonė; kasyba; komunalinės paslaugos; mažmeninė prekyba; medicina ir farmacija; nafta, dujos ir cheminės medžiagos; nekilnojamojo turto paslaugos; pavojingos medžiagos; perdirbimo pramonė; statybinės medžiagos; statyba ir infrastruktūra; švietimas; transportas ir judrumas; turizmas ir laisvalaikis; tvarūs sprendimai; valdymo sistemos; vanduo; vartojimo prekės; žemės ūkis, pašarai ir maisto produktai.

10.       Ieškovės pelno (nuostolių) ataskaitos įrodo, kad ieškovė nuo 2013 metų nuolat vykdė pelningą veiklą, o 2021 metais patyrė 98 559 Eur nuostolį, kurį lėmė atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmai. Atsakovų iš ieškovės nuviliotų klientų gautas bendrasis pelnas iš viso sudaro 379 393,44 Eur. Jeigu teismas reikalavimo dėl restitucinių nuostolių priteisimo netenkintų, yra pagrindas patenkinti alternatyvų reikalavimą ir priteisti solidariai iš atsakovų ieškovei 257 811,33 Eur nuostolius – ieškovės dėl atsakovų nesąžiningos konkurencijos negautą pelną.

11.       Atsakovai M. A., UAB „INSPEKTA“, UAB Inspekta Con, UAB Inspekta Lab ir UAB Inspekta Group pateikė priešieškinį, kuriuo prašė ieškovei UAB „Kiwa Inspecta“ priklausančių prekių ženklų – grafinio prekės ženklo „Inspekta“ (reg. Nr. 86349), žodinio prekės ženklo „Inspekta“ (reg. Nr. 86347), žodinio prekės ženklo „Inspecta“ (reg. Nr. 86350) registracijas pripažinti negaliojančiomis.

12.       Nurodė, kad ieškovės prekių ženklai pažeidžia atsakovų teisę į juridinio asmens pavadinimą, kadangi atsakovų teisė į juridinio asmens pavadinimo apsaugą yra ankstesnė nei ieškovės teisė į prekių ženklų apsaugą. Atsakovai Juridinių asmenų registre buvo įregistruoti ir savo juridinių asmenų pavadinimus pradėjo naudoti žymiai anksčiau nei ieškovė įregistravo savo žodinius prekės ženklus.

13.       Be to, ieškovės įregistruotas grafinis prekės ženklas pažeidžia atsakovų autorines teises. Žymenys iš esmės yra šiek tiek stilizuoti atsakovų juridinių asmenų pavadinimai. Šie žymenys buvo sukurti, įsigyti ir pradėti naudoti kaip atsakovų logotipai (grafiniai žymenys) dar 2021 m. gegužės mėn., t. y. anksčiau nei ieškovė įregistravo savo prekės ženklus. Tai, kad atsakovai naudoja grafinį žymenį (logotipą) ir yra trys žymenų variantai, yra nurodyta UAB „INSPEKTA“ stiliaus knygoje, su kuria susipažinti gali bet kuris asmuo, nes ji yra pateikta viešai atsakovės UAB „INSPEKTA“ internetinėje svetainėje. Dar daugiau, atsakovė UAB „INSPEKTA“, kaip nurodytų autorinių teisių subjektas, pranešė visuomenei apie savo turtines teises į žymenis ir jų dizainą, panaudodama autorių teisių apsaugos ženklą © (Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (toliau – ATGTĮ) 12 straipsnis). Ieškovė, įregistruodama grafinį prekės ženklą (reg. Nr. 86349), pažeidė atsakovės UAB „INSPEKTA“, kaip autorių teisių turėtojos, teises.

14.       Ieškovė, pateikdama paraiškas registruoti prekės ženklus, turėjo nesąžiningų ketinimų, nes jai buvo žinoma apie atsakovų naudojamą žymenį, ieškovės registruoti prekių ženklai yra panašūs į atsakovų naudojamą žymenį. Ieškovė siekia nesąžiningai uždrausti atsakovams naudotis šiuo žymeniu, nors pati nenaudoja ir net neketina naudoti šių prekių ženklų.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino – uždraudė atsakovėms UAB „INSPEKTA“, UAB Inspekta Con, UAB Inspekta Lab ir UAB Inspekta Group naudoti neregistruotą žodinį ir vaizdinį komercinį žymenį „Inspekta“, kuris yra klaidinamai panašus į ieškovės UAB „Kiwa Inspecta“ registruotus prekių ženklus (reg. Nr. 86350, reg. Nr. 86347, reg. Nr. 86349) ir įpareigojo atsakoves per 30 dienų terminą pasikeisti juridinių asmenų pavadinimus, juose nenaudojant ieškovės skiriamųjų žymenų „Inspecta“ ir į juos tapataus (klaidinamai panašaus) žymens „Inspekta“; priteisė solidariai iš atsakovų M. A., UAB „INSPEKTA“, UAB Inspekta Con, UAB Inspekta Lab ir UAB Inspekta Group ieškovei 379 393,44 Eur nuostolių atlyginimą; priteisė ieškovei solidariai: iš atsakovo M. A. 5 procentų metines palūkanas, o iš atsakovių UAB „INSPEKTA“, UAB Inspekta Con, UAB Inspekta Lab ir UAB Inspekta Group – 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. liepos 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas atsakovų priešieškinį atmetė. Priteisė ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis 28 000 Eur (po 5 600 Eur iš kiekvieno atsakovo) bylinėjimosi išlaidas.

16.       Teismas nusprendė, kad ginčui taikytina PŽĮ redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 1 d.

17.       Teismas nurodė, kad atsakovai prašė pripažinti, jog jiems priklauso autorių turtinės teisės į neregistruotą žymenį „Inspekta“; atsakovai veikloje naudoja ne vieną, o tris skirtingus vaizdinius žymenis (toliau – ir žymenys).

18.       Teismas nusprendė, kad atsakovų nurodytas autorių teisių objektas – dirbtinis žodis „Inspekta“ ir logotipas, akivaizdžiai stokoja originalumo, nepasižymi individuliais požymiais, dėl kurių jį būtų galima laikyti originaliu ir (ar) išsiskiriančiu, todėl jis negali būti laikomas kūrybinės veiklos, susijusios su literatūra, menu ir mokslu, rezultatu. Teismas pažymėjo, kad neregistruotą žymenį sudaro tik vienas žodis „Inspekta“, o ne kūrybiška ar literatūrine kalba išreikšta frazė, susijusi su autoriaus asmenybe ar kūrybiniais pasirinkimais. Be to, neregistruojamo žymens vizualinė išraiška yra niekuo neišsiskirianti, nepasižyminti ypatinga spalvų gama, suteikiančia išskirtinumą; žymuo išreikštas balta ir juoda spalvomis, kurios nesukuria skiriamųjų požymių. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovai sudarė susitarimą su S. A., kuri sukūrė žymenį, o atsakovai apmokėjo už atliktus darbus, nekeičia teisinės situacijos vertinimo, kadangi vien tik susitarimo su fiziniu asmeniu buvimas nesudaro pagrindo teigti, jog neregistruotas žymuo yra originalus. Teismas svarbia aplinkybe laikė tai, kad būtent ieškovė, o ne atsakovai žymiai anksčiau pradėjo naudoti žymenį „Inspekta“, kuris visuomenei žinomas daugiau nei 20 metų. Todėl net ir tuo atveju, jeigu žymuo būtų saugomas pagal ATGTĮ, teismo vertinimu, būtent ieškovei ir jos grupės įmonėms turėtų priklausyti autorių teisės.

19.       Teismas, nenustatęs, kad atsakovų naudojami žymenys „Inspekta“ yra autorių teisių objektai, nusprendė, jog nėra galimas autorių teisių gynimas, taigi ir ieškovės prekių ženklų registracijų pripažinimas negaliojančiomis. Dėl to atmetė atsakovų priešieškinio reikalavimą panaikinti ieškovei priklausančių prekių ženklų registracijas PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 5 punkto c papunkčio pagrindu.

20.       Teismas, įvertinęs ieškovės prekių ženklų registracijas nesąžiningumo aspektu, pažymėjo, kad atsakovai nepateikė duomenų, patvirtinančių ieškovės nesąžiningus ketinimus, nukreiptus prieš atsakovus, registruojant prekių ženklus. Aplinkybė, kad ieškovė žinojo ar turėjo žinoti, jog paraiškos prekių ženklui registruoti padavimo momentu žymenį „Inspekta“, kurį galima supainioti su prašomu įregistruoti prekių ženklu, naudoja ir atsakovai, savaime nesudaro pagrindo nesąžiningiems ketinimams registruojant prekių ženklą konstatuoti. Priešingai, teismas nustatė, kad būtent ieškovė ir jos grupės įmonės turi ankstesnių panašių ir (ar) tapačių prekių ženklų, tarp jų ir įmonės pavadinimų ir domenų vardų (šios aplinkybės atsakovai neginčijo), juos naudojo ir toliau naudoja savo komercinėje veikloje, o tai patvirtina, kad ieškovė, registruodama ginčijamus prekių ženklus, elgėsi sąžiningai.

21.       Teismas sutiko su ieškove, kad prekių ženklų registravimas ir ketinimas tokios registracijos pagrindu uždrausti nesąžiningiems asmenims naudoti klaidinamai panašius ir (ar) tapačius žymenis yra normalus ieškovės komercinis elgesys, be to, konstatuotas būtent atsakovų, o ne ieškovės nesąžiningas elgesys, kai buvęs ilgametis ieškovės vadovas – atsakovas M. A., ir kiti atsakovai, sąmoningai pradėjo naudoti klaidinamai panašų žymenį, siekdami perimti ieškovės klientus ir pasinaudoti ieškovės ir jos paslaugas išskiriančių žymenų per ilgus veiklos metus įgyta reputacija. Teismas pastebėjo, kad tai, jog sėkmingai įregistravęs nagrinėjamą ženklą jo savininkas kitiems asmenims pateikia oficialų pranešimą nebenaudoti panašaus žymens savo komercinėje veikloje, nerodo nesąžiningumo; prašymų pripažinti, kad prašymą pripažinti ženklą negaliojančiu padavusio asmens ženklai negalioja, padavimas yra teisėtas ženklo savininkui priklausančios išimtinės teisės įgyvendinimas ir savaime negali įrodyti jokio nesąžiningo jo ketinimo. Tokius prašymus apima su ženklo registravimu susijusios teisės.

22.       Teismas pažymėjo, kad nesant duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovės siekį sąmoningai pasinaudojant atsakovų naudojamu neregistruotu žymeniu, gauti komercinės naudos ir pan., nėra pagrindo konstatuoti ieškovės nesąžiningumą registruojant ginčo prekių ženklus. Priešingai, įvertinęs ieškovės veiksmų nuoseklumą – ieškovė ir jo grupės įmonės turi ankstesnių panašių ir tapačių prekių ženklų, tarp jų ir įmonės pavadinimų, domenų vardu „Inspecta“ ir iki šiol vykdo veiklą su įmonės pavadinime naudojamu žymeniu „Inspecta“ (UAB „Kiwa Inspecta“), kuriai žymėti ir buvo įregistruoti ginčijami prekių ženklai, iki šiol naudoja vykdomai pagrindinei veiklai pristatyti, teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė savo teisinį interesą į ginčijamus prekių ženklus.

23.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovų naudojamuose neregistruotuose žymenyse („Inspekta“) yra panaudotas (atkartotas) ilgametis ieškovės ir jos grupės naudojamas žymuo „Inspekta“ („Inspecta“), atsakovų, o ne ieškovės elgesį laikė neteisėtu ir nesąžiningu, pažeidžiančiu ieškovės teises ir teisėtus interesus (PŽĮ 38 straipsnis). Teismo vertinimu, atsakovai ne tik neabejotinai žinojo, tačiau sąmoningai (atsakovas M. A. kaip ilgametis ieškovės vadovas žinojo ir to siekė) pradėjo naudoti žymenį „Inspekta”, kuris yra neatsiejamai susijęs su ieškovės juridinio asmens pavadinimu ir vėliau registruotais ginčijamais prekių ženklais. Teismas padarė išvadą, kad atsakovai sąmoningai naudojasi ieškovės žymenų žinomumu ir reputacija, tokiu būdu siekdami pritraukti klientus ir gauti komercinės naudos. Teismo vertinimu, atsakovų neteisėtų veiksmų nepateisina ir 2020 m. lapkričio mėn. įsigyta seniau registruota įmonė – UAB „INSPEKTA“, kadangi ši įmonė įgyta dėl jos turimo pavadinimo, siekiant sąsajumo su ieškove. Todėl teismas atmetė atsakovų reikalavimą dėl ieškovės prekių ženklų registracijų pripažinimo negaliojančiomis pagal PŽĮ 7 straipsnio 3 dalį.

24.       Teismas, vertindamas atsakovų argumentą, kad jų pavadinimai buvo įregistruoti anksčiau nei ieškovės prekių ženklai, sutiko su atsakovais, jog CK 2.39 straipsnio 2 dalis numato, kad juridinio asmens pavadinimas yra šio asmens nuosavybė ir CK 2.42 straipsnio 1 dalis draudžia naudoti kito juridinio asmens pavadinimą be jo sutikimo. Kita vertus, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad būtent atsakovai gerokai vėliau nei ieškovė ir jos grupės įmonės naudojo prekių ženklus ir pavadinimą „Inspecta“, sąmoningai įsigijo veiklos nevykdančią įmonę UAB „INSPEKTA“, siekdami nesąžiningų tikslų – perimti klientus ir pasinaudoti ieškovės žinomumu ir reputacija. Todėl teismas sutiko su ieškove, kad vien dėl šios priežasties šiuo konkrečiu atveju atsakovų teisės negali būti ginamos, nes CK 1.137 straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog draudžiama piktnaudžiauti savo teise.

25.       Teismas padarė išvadą, kad atsakovų veiksmai, įsigyjant įmonę iš esmės analogišku kaip ieškovė pavadinimu ir vėliau reikalaujant panaikinti ieškovės prekių ženklus, neatitinka sąžiningos pramoninės ir komercinės veiklos praktikos. Priešingas aiškinimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes tokiu atveju kiekvienas asmuo, įsigydamas tapataus ar panašaus pavadinimo įmonę, be jokių pastangų galėtų naudotis kitam asmeniui priklausančiu prekių ženklu, įmonės pavadinimu, žymens žinomumu ir reputacija, siekdamas perimti klientus ir gauti komercinės naudos, piktnaudžiaudamas suteiktomis teisėmis, turėtų teisę bet kuriuo atveju pateisinti savo neteisėtus veiksmus ir išvengti atitinkamų neigiamų teisinių padarinių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis).

26.       Teismas, be kita ko, atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovai nurodė nebegaliojančią PŽĮ redakcijos (galiojusios iki 2019 m. sausio 1 d.) nuostatą, kurioje buvo numatyta, jog prekių ženklo registracija gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu jis yra tapatus juridinio asmens pavadinimui arba klaidinamai panašus į juridinio asmens pavadinimą, priklausantį kitam asmeniui, kuris teisę į tą pavadinimą Lietuvos Respublikoje įgijo iki paraiškos įregistruoti ženklą padavimo arba prioriteto datos, jeigu datoje nurodytą dieną juridinis asmuo turėjo teisę į tą pačią ar panašią veiklą, kuriai gali būti priskiriamos įregistruotu ženklu žymimos prekės ir (ar) paslaugos (PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Naujoje PŽĮ redakcijoje tokios nuostatos nėra.

27.       Teismas nurodė, kad nepaisant to, jog atsakovai remiasi šiuo metu galiojančio PŽĮ nuostata, pagal kurią prekių ženklo registracija gali būti pripažįstama negaliojančia, jeigu egzistuoja ankstesnė pramoninės nuosavybės teisė (PŽĮ 8 straipsnio 5 dalies (d) punktas), tačiau aktualios redakcijos PŽĮ pramoninės nuosavybės teisės sąvoka nėra konkretizuojama. Teismo vertinimu, į ją nepatenka juridinio asmens pavadinimas; juridinio asmens pavadinimas negali būti tapatinamas su pramoninės nuosavybės teisės sąvoka, kadangi juridinio asmens pavadinimo prigimtis yra kitokia nei prekių ženklo ar kitų pramoninės nuosavybės teisių – patentų, prekių ženklų ar dizainų; juridinio asmens pavadinimas yra skirtas ne prekėms ir paslaugoms žymėti ar intelektinės nuosavybės teisėms apsaugoti, o korporatyvinei bendrovės veiklai užtikrinti.

28.       Teismas konstatavo, kad atsakovai neįrodė pagrindų, kuriems esant būtų galimas ieškovei priklausančių prekių ženklų registracijų panaikinimas. Priešingai, teismo vertinimu, atsakovų priešieškinis yra nepagrįstas, o jo pateikimas įrodo tai, kad atsakovai siekia nesąžiningai naudoti neregistruotą žymenį „Inspekta“, kuris yra klaidinamai panašus (tapatus) į ieškovės ir jos grupės įmonių daugiau nei 20 metų naudojamus skiriamuosius žymenis (prekių ženklus, pavadinimus ir domenų vardus) ir registruotus prekių ženklus. Dėl to teismas atsakovų priešieškinio reikalavimą dėl ieškovės prekių ženklų registracijų pripažinimo negaliojančiomis atmetė.

29.       Teismas nurodė, kad ieškovė ieškinio reikalavimą uždrausti atsakovams naudoti neregistruotą žodinį ir vaizdinį komercinį žymenį „Inspekta“ ir įpareigoti per teismo nustatytą terminą pasikeisti juridinio asmens pavadinimus, juose nenaudojant žymenų „Inspecta“ ir „Inspekta“, grindė PŽĮ 14 straipsnio 2 dalies 1, 2 punkto, KĮ 15 straipsnio, CK 2.39 straipsnio 3 dalies ir 2.42 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

30.       Teismas pabrėžė, kad byloje nekilo ginčo dėl to, jog lyginamieji prekių ženklai „Inspekta“ ir „Inspecta“ yra fonetiškai tapatūs. Teismo vertinimu, atsakovų naudojami (neregistruoti) žymenys „Inspekta“ yra akivaizdžiai tapatūs ieškovės registruotiems prekių ženklams „Inspecta“ ir „Inspekta“. Nors kai kurie atsakovų naudojami žymenys yra sudaryti ne tik iš žodinių elementų, visgi dominuojantis elementas yra žodis „Inspekta”, kitų skiriamųjų elementų atsakovų naudojamuose žymenyse nėra. Dėl to akivaizdu, kad abiejų lyginamųjų žymenų dominuojantys elementai „Inspekta“ ir (ar) „Inspecta“ kelia vienodas prasmines asociacijas. Kadangi atsakovų veikloje naudojamo žymens „inspekta“ ir ieškovės prekių ženklų „Inspecta“, „Inspekta“ dominuojantys elementai yra žodis „Inspekta“, vaizdiniai elementai nesuteikia žodiniams elementams papildomos semantinės reikšmės. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės prekių ženklai ir atsakovų naudojami žymenys yra akivaizdžiai vizualiai panašūs bei turi tą pačią semantinę prasmę, yra fonetiškai tapatūs; lyginamųjų ženklų panašumas yra pakankamas, jog egzistuotų suklaidinimo galimybė.

31.       Teismas nustatė, kad ieškovės prekių ženklai registruoti 35, 41, 42 klasių pagal Nicos klasifikaciją paslaugoms. Teismas pabrėžė, kad nors atsakovai neturi registruotų prekės ženklų, tačiau naudoja neregistruotą žodinį ir vaizdinį komercinį žymenį „Inspekta“. Atsakovai, naudodami žymenį, kaip ir ieškovė, teikia sertifikavimo, inžinerines, mokymo, konsultacijų ir kitas paslaugas. Taigi abiejų šalių paslaugos yra tapačios.

32.       Teismas atsakovų argumentus, kad ieškovės ir jų paslaugos nesutampa ir (ar) atsakovai teikia platesnės apimties, taip pat kokybiškesnes paslaugas, vertino kaip stokojančius pagrįstumo, be kita ko, neturinčius esminės reikšmės, atsižvelgus į tai, jog didžioji dalis ieškovės ir atsakovų teikiamų paslaugų sutampa. Todėl abi šalis teismas laikė konkurentėmis, tą, teismo vertinimu, patvirtino ir patys atsakovai (atsiliepimo į ieškinį 8, 11, 141 punktai). Teismas nurodė, kad ir kiti bylos duomenys patvirtino, jog šalys yra konkurentės: ieškovės vykdomos veiklos ataskaita, atsakovų grupės įmonių vykdomos veiklos ((duomenys neskelbtini)), iš kurių matyti, kad tiek ieškovė, tiek atsakovai vykdo sertifikavimų, pastatų ir statybos inžinerines paslaugas, užsiima bandymų, laboratorijų, mokymų (profesiniai, kvalifikaciniai, darbuotojų saugos ir sveikatos mokymai) veikla. Be to, aptariamą aplinkybę pavirtino ir tai, kad nemaža dalis buvusių darbuotojų (konkrečių abiem šalims reikalingų profesijų atstovų) šiuo metu dirba atsakovų įmonėse, daug buvusių ieškovės klientų tapo atsakovų klientais.

33.       Teismo vertinimu, aplinkybę, kad atsakovų atliekami veiksmai klaidina vartotojus, atsakovus tapatina su ieškove, patvirtino ieškovės į bylą pateikti įrodymai – ieškovei klaidingai yra siunčiamos išrašytos sąskaitos, atliekami mokėjimai ir pan. Šias aplinkybes patvirtino ir byloje apklausti liudytojai, kai kurie iš jų teismo posėdžio metu suklydo dėl įmonės pavadinimo panašumo, ieškovės vadovas paaiškino, kad net valdžios institucijų atstovai šalis priskiria tai pačiai įmonių grupei (2024 m. sausio 31 d. teismo posėdžio garso įrašas 1.58, 2.20, 2.51, 3.48 min). Teismas nustatė, kad anksčiau, iki atsakovų veiklos pradžios (2020 metų), niekas šioje rinkos dalyje nenaudojo žymens „Inspekta“ ir „Inspecta“, todėl vartotojai (klientai) šį ženklą sieja tik su ieškovės vykdoma ilgalaike veikla, nes Inspekta grupės įmonės veiklą pradėjo gerokai vėliau nei ieškovė. Tokiu būdu klientai negali aiškiai atskirti ieškovės nuo atsakovų.

34.       Teismas pažymėjo, kad atsakovų argumentus, jog nebuvo siekiama, kad kuriamas verslas būtų siejamas su ieškove, kadangi Inspekta grupės įmonių tikslas buvo teikti aukštesnės kokybės ir didesnių apimčių paslaugas, paneigia byloje esantys įrodymai, kuriais remiantis, būtent dėl įmonės pavadinimo tapatumo buvo įsigyta UAB „INSPEKTA”, o byloje nustatytos faktinės aplinkybės (klientai, valstybės institucijos ir net patys darbuotojai neretai sąžiningai klysta dėl konkrečios įmonės dėl jų tapačių pavadinimų), teismo vertinimu, patvirtina situaciją, kuomet dėl įmonės pavadinimų, naudojamų žymenų panašumo (tapatumo) yra akivaizdžiai klaidinama atitinkama visuomenės dalis. Šią aplinkybę bei tai, kad tiek atsakovams, tiek ieškovei buvo itin svarbus žymens „Inpsecta“ („Inspekta“) naudojimas, patvirtino ir atsakovas M. A., teismo posėdžio metu nurodydamas, jog ieškovė, keisdama pavadinimą, išimtinai dėl šios priežasties (siekio būti atpažintai, neprarasti esamų klientų) naujajame pavadinime paliko anksčiau buvusio pavadinimo žodį „Inspecta“ (2024 m. kovo 15 d. teismo posėdžio garso įrašas 2.14–2.30 min).

35.       Teismo neįtikino atsakovų deklaratyvūs teiginiai, kad svarbiausias žodis „inspektuoti“, iš kurio ir yra kilę atsakovų pavadinimai, reiškia tikrinti bei prižiūrėti kieno nors veikimą, todėl atsakovų įmonių pavadinimų pasirinkimas nėra tiesiogiai susijęs su ieškovės pavadinime esančiu žodžiu ir (ar) kad visame pasaulyje užsiimančių panašia veikla įmonių pavadinimuose įvairiomis formomis neretai yra naudojama žodis „inspect”. Be to, teismo vertinimu, tai nėra reikšminga, nes byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių painiavą tarp įmonėse naudojamo žymens „Inspecta” („Inspekta”) ir tai, kad atsakovai būtent dėl įmonės pavadinimo įsigijo įmonę UAB „INSPEKTA”, o vėliau įsteigė ir kitas įmones, naudodami žymenį „Inspekta”.

36.       Teismas pažymėjo, kad tai, kaip paprastas paslaugų vartotojas suvokia prekių ženklus, yra lemiamas kriterijus vertinant galimybę juos supainioti. Nurodė, kad ieškovė intensyviai veiklą vykdo jau 14 metų, o ieškovės grupės įmonės dar anksčiau; nors atsakovė UAB „INSPEKTA“ yra registruota 2006 metais, tačiau iki 2020 m. lapkričio mėn. panašios veiklos nevykdė. Teismas laikė akivaizdžiu, kad įmonę žinantis ir norintis su ja susisiekti asmuo šią informaciją susies su ieškovės pavadinimu, kuris įregistruotas kaip prekės ženklas. Teismo vertinimu, suklaidinimo galimybė yra ypač didelė dėl to, kad atsakovai pagrindinį dėmesį skiria ieškovės pavadinimą sudarančiam žodžiui ir prekės ženklui „Inpekta” („Inspecta”), dėl to kyla įspūdis, jog tokiu būdu skelbiama informaciją apie ieškovę, o ne kitus juridinius asmenis. Įvertinęs didelį ženklų panašumą, tai, kad žymenys yra naudojami tai pačiai veiklai, teismas nusprendė, jog yra nustatyta visuomenės suklaidinimo galimybė.

37.       Kadangi ieškovė pagrindė sąlygas, įtvirtintas PŽĮ 14 straipsnyje, teismas, vadovaudamasis PŽĮ 14 straipsnio 3 dalies 2, 4, 5 punktais, 70 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, patenkino ieškovės reikalavimą ir uždraudė atsakovams naudoti neregistruotą žodinį ir vaizdinį komercinį žymenį „Inspekta“, kuris yra klaidinamai panašus į ieškovės registruotus prekių ženklus (reg. Nr. 86350, reg. Nr. 86347, reg. Nr. 86349).

38.       Teismas, konstatavęs atsakovų neteisėtus veiksmus, nusprendė, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovus pakeisti juridinių asmenų pavadinimus. Teismas papildomai pažymėjo, kad pagrindinė juridinio asmens pavadinimo paskirtis yra atskirti vieną juridinį asmenį nuo kitų; įstatyme nenustatyta absoliutaus draudimo skirtingiems juridiniams asmenims turėti panašius pavadinimus, bet draudžiama tuo pačiu metu veikiantiems juridiniams asmenims turėti tokius panašius pavadinimus, jog tai klaidintų visuomenę.

39.       Teismas nurodė, kad vien tai, jog atsakovė UAB „INSPEKTA“ įsteigta 2006 metais, t. y. anksčiau nei ieškovė, neturi esminės reikšmės ir nesudaro pagrindo ginti atsakovų teisių, nes atsakovai vėliau nei ieškovė ir jos grupės įmonės pradėjo naudoti žymenį ir pavadinimą „Inspecta“, sąmoningai įsigijo veiklos nevykdančią UAB „INSPEKTA“, siekdami nesąžiningų tikslų – perimti klientus ir pasinaudoti ieškovės žinomumu ir reputacija, dėl to, remiantis CK 1.137 straipsnio 3 dalimi, atsakovų, kaip ankstesnio juridinio asmens pavadinimo savininkų, teisės negali būti ginamos CK 2.42 straipsnio 2 dalies pagrindu. Teismas pažymėjo, kad ženklo savininkas, vadovaudamasis šio straipsnio 2 dalies nuostatomis, turi teisę uždrausti naudoti žymenį kaip prekybinį ar juridinio asmens pavadinimą arba jo dalį (PŽĮ 14 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

40.       Teismas nustatė, kad ieškinys dėl žymens „Inspekta“ naudojimo nesąžiningumo grindžiamas ir KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, ieškovei teigiant, jog nesąžininga konkurencija pasireiškė atsakovų savavališku žymens „Inspekta“ naudojimu, identišku ieškovės prekių ženklo žymeniui „Inspekta“, taip atsakovams siekiant pasinaudoti ieškovės (ženklo ar žymens) reputacija arba dėl to galint susilpnėti ieškovės naudojamo žymens skiriamajam požymiui.

41.       Teismas pažymėjo, kad atsakovai nenaudojo juridinio asmens pavadinimo paslaugoms žymėti iki 2021 metų, dėl to atsakovai neįgijo teisės ginčyti vėlesnių prekės ženklų, nes šiuo pavadinimu nebuvo žymimos paslaugos, todėl ir juridinio asmens pavadinimas negali būti ginamas, priešingai, atsakovų veiksmai pripažįstami kaip prieštaraujantys ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, nes jie ne tik gali pakenkti, bet ir pakenkė ieškovės galimybei konkuruoti.

42.       Teismas nurodė, kad esant akivaizdžiai aplinkybei, jog atsakovų juridinių asmenų pavadinime naudojamas ieškovės prekių ženklo žymuo „Inspekta“, toks atsakovų elgesys yra neteisėtas ir nesąžiningas, pažeidžiantis ieškovės teisėtus interesus (PŽĮ 14 straipsnis). Ginčo žymuo „Inspekta“ yra vizualiai ir fonetiškai tapatus (panašus) į ieškovės ankstesnį prekės ženklą, taip pat naudojamas ieškovės veiklai tapačioms ir panašioms paslaugoms, dėl to teismas konstatavo, kad žymens „Inspekta“ naudojimas gali klaidinti vartotojus dėl priklausomybės ir gamintojo ir (ar) paslaugų teikėjo identifikavimo. Atsakovai žinojo apie ieškovės ir jos grupės įmonių naudojamą žymenį, kuris yra neatsiejamai susijęs su ieškovės juridinio asmens pavadinimu ir prekių ženklu bei naudojamais domenais, ir panašumo sąmoningai siekė. Atsakovų juridinių asmenų pavadinimai, susijęs su ieškove ir (ar) jos vykdoma veikla, teismui leido padaryti išvadą, kad atsakovai sąmoningai naudojasi ieškovės žymenų žinomumu ir reputacija, tokiu būdu siekdami pritraukti klientus ir gauti komercinės naudos.

43.       Teismas, nustatęs ieškovės, kaip prekių ženklo savininkės, teisių pažeidimą, padarė išvadą, kad yra pagrindas taikyti PŽĮ 70 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytas priemones: įpareigojimą nutraukti neteisėtus veiksmus ir uždraudimą atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala. Ieškovės reikalavimas dėl juridinių asmenų pavadinimų pakeitimo patenkintas ir CK 2.42 straipsnio 2 dalies pagrindu, numatančiu ieškovės teisę reikalauti, kad atsakovai būtų teismo įpareigoti pakeisti pavadinimus.

44.       Kadangi juridinio asmens pavadinimo keitimas susijęs su įvairiais parengiamaisiais darbais, tiekėjų, pirkėjų ir užsakovų bei partnerių informavimu, buhalterinių dokumentų pakeitimu, teismas nusprendė, kad tam reikalingas mažiausiai 30 dienų terminas, kurį teismas nustatė atsakovams pasikeisti juridinių asmenų pavadinimus.

45.       Teismas, pasisakydamas dėl nesąžiningos konkurencijos, konstatavo, kad ieškovė ir atsakovai yra konkurentai (egzistuoja ieškovės ir atsakovų vykdomos veiklos tapatumas ir tarpusavio konkurencijos santykis).

46.       Teismas nusprendė, kad atsakovų, kaip konkurentų, veiksmai nėra sąžiningi, nes atsakovai naudoja informaciją, kuri yra ieškovės komercinė paslaptis, siekdami naudos sau, vykdydami komercinę veiklą naudoja žymenį „Inspekta”, perviliojo ieškovės darbuotojus ir klientus, o tai  rodo atsakovų nesąžiningumą.

47.       Teismas nustatė, kad atsakovas M. A., būdamas ieškovės vadovas, turėdamas pareigą laikytis konfidencialumo ir lojalumo juridiniam asmeniui (CK 2.87 straipsnio 2 dalis), persiųsdavo ieškovės konfidencialią informaciją bei organizavo konkuruojančios UAB „INSPEKTA” akcijų įsigijimą, o nutraukęs savo iniciatyva darbo santykius su ieškove ir neteisėtai naudodamas ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją apie ieškovės klientus, įskaitant, bet tuo neapsiribojant, jų poreikius, ieškovės klientams taikomos kainodaros ypatumus, klientų kontaktinius asmenis ir kitą ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją, atskleidė komercinę paslaptį sudarančią informaciją Inspekta grupės įmonėms, o atsakovės UAB „INSPEKTA“, UAB Inspekta Con ir UAB Inspekta Lab neteisėtai ją įgijo iš teisės informacijos perleisti neturėjusio M. A. Atsakovai, neteisėtai naudodami ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją ir neinvestuodami papildomų resursų potencialių klientų paieškai, ėmėsi ieškovės darbuotojų ir klientų perviliojimo veiksmų, teikdami ieškovės darbuotojams ir klientams pasiūlymus bendradarbiauti, aktyviai siūlydami UAB „INSPEKTA“, UAB Inspekta Con ir UAB Inspekta Lab paslaugas ieškovės klientams, bendravimui su ieškovės klientais naudodami kontaktus, M. A. įgytus dirbant pas ieškovę.

48.       Teismas sutiko su ieškove, kad atsakovai vien dėl savo turimos komerciškai reikšmingos informacijos gali klientams pasiūlyti geresnes sąlygas ir tokiu būdu paskatinti juos pirkti ne pas ieškovę, o pas atsakovus. Pažymėjo, kad UAB „INSPEKTA“, UAB Inspekta Con ir UAB Inspekta Lab iš neteisėtai gautos ir naudojamos ieškovės komercinę paslaptį sudarančios informacijos gauna naudą, nes neinvestavę į potencialių klientų paieškas, kontaktus, specifinius jų veiklai poreikius, tokiu būdu sutaupė tiek išlaidas klientų paieškoms, tiek įgijo pranašumą ieškovės atžvilgiu, nes žinodami klientų kontaktus, kainodarą ir kitas komercines sąlygas galėjo teikti konkurencingus pasiūlymus, taip perviliodami ieškovės klientus. Teismas nustatė, kad atsakovų įmonėse dirba daugiau nei 10 buvusių ieškovės darbuotojų ir atsakovai dirba su daugiau nei 54 buvusiais ieškovės klientais. Tai, kad atsakovas M. A., dar būdamas ieškovės vadovas, siūlė darbuotojams nutraukti darbo sutartis ir pradėti darbą naujai kuriamose atsakovų įmonėse, patvirtino ir liudytojų parodymai.

49.       Teismas atsakovų argumentus, kad buvę ieškovės darbuotojai nebuvo viliojami, o darbo santykiai nutrūko dėl kitų priežasčių, įvertino kaip neatitinkančius tikrovės. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu dauguma apklaustų liudytojų: L. D., V. G., V. K., A. Ž. ir kiti, patvirtino, jog M. A., dar būdamas ieškovės vadovas, aktyviai juos įkalbinėjo pereiti dirbti į atsakovų naujai kuriamas įmones. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo abejoti šiais parodymais, nes jie yra aiškūs ir nuoseklūs, atitinka kitus byloje esančius duomenis, rašytinius įrodymus. Be to, byloje esantys duomenys patvirtino ir tai, kad pervilioti darbuotojai buvo skatinami pasirašyti naujas sutartis su klientais, o ieškovės esamiems klientams buvo siūloma pasirašyti naujas sutartis su atsakovų įmonėmis, kas patvirtina akivaizdų pasinaudojimą ieškovės komercinėmis paslaptimis ir ieškovės klientų perėmimą.

50.       Teismas sutiko su atsakovais, kad dalis ieškovės nurodomos informacijos yra prieinama ir viešai, tačiau informacija apie klientus, jų poreikius, taikomą kainodarą ir pan. yra slapta, kadangi ji yra nežinoma ir jos negalima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; Juridinių asmenų registruose, specializuotose interneto svetainėse nėra skelbiamos įmonės, kurioms reikalingos (aktualios) sertifikavimo, tikrinimo, testavimo, mokymų ir technologijų ir kitos panašios paslaugos. Teismas, įvertinęs tai, kad potencialus ieškovės ir atsakovų klientų ratas yra pakankami platus, laikė neįtikinamais atsakovų teiginius, jog paprastas atsitiktinumas tai, kad atsakovams pradėjus veiklą iš karto yra pradedama bendradarbiauti būtent su ieškovės klientais, juolab kai slapta ir rinkoje nežinoma informacija apima ieškovės klientams taikomą kainodarą, kitas komercines sąlygas bei specifinius klientų poreikius.

51.       Teismas pastebėjo, kad buvę ieškovės darbuotojai (dabartiniai atsakovų darbuotojai) nuolat pildydavo žiniaraščius, kuriuose būdavo nurodomos esamiems klientams teikiamos paslaugos, jų poreikis ir jų periodiškumas, todėl tokie darbuotojai, disponuodami šia informacija, žinojo aktualią informaciją, kam ir kada kokios konkrečios paslaugos reikalingos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės paslaugos buvo teikiamos periodiškai, klientai neretai kontaktuodavo su konkrečiu darbuotuoju, kuris perėjęs į atsakovų grupės įmones perėmė ir atitinkamus klientus, šią aplinkybę patvirtino tiek apklausti liudytojai, šalių atstovai, tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai. Teismas informaciją apie ieškovės klientus pripažino komercine paslaptimi.

52.       Teismas nustatė, kad atsakovai, vykdydami komercinę veiklą, nesąžiningai naudoja neregistruotiną komercinį žymenį „Inspekta“, kuris yra klaidinamai panašus į ieškovės registruotus prekių ženklus, taip pat į ieškovės įmonių grupės ilgą laiką naudojamus prekių ženklus, žymenis, domenus; atsakovas M. A. buvo ilgalaikis ieškovės vadovas, kuriam buvo taikomos fiduciarinės pareigos ieškovei, t. y. elgtis sąžiningai ir protingai, būti lojaliam bendrovei ir laikytis konfidencialumo, vengti interesų konflikto ir nenaudoti bendrovės turto savo asmeninei naudai (CK 2.87 straipsnis).

53.       Ieškovei pateikus įrodymus, o atsakovams neįrodžius priešingai, teismas laikė, kad atsakovai pažeidė KĮ 15 straipsnio 4 dalies, KPTAĮ 4 straipsnio bei CK 2.87 straipsnio, 6.246 ir  6.263 straipsnių nuostatas, be ieškovės sutikimo naudodami informaciją apie jos klientus, sudarančią ieškovės komercinę paslaptį, bei siūlydami pereiti dirbti į konkuruojančias įmones –  UAB „INSPEKTA“, UAB Inspekta Con ir UAB Inspekta Lab, taip pat naudodami neregistruotą komercinį žymenį „Inspekta“, kuris yra klaidinamai panašus į ieškovės registruotus prekių ženklus, turėdami tikslą konkuruoti su ieškove, siekti materialinės naudos sau ir tuo pačiu padarydami ieškovei žalą. Tokie atsakovų veiksmai pakenkė konkurentės ūkinei veiklai, jos gebėjimui konkuruoti, dėl atsakovų nesąžiningos konkurencijos ieškovė neteko dalies klientų, užsakymų, darbuotojų ir atitinkamai patyrė nuostolius.

54.       Teismas pažymėjo, kad nors atsakovai kvestionuoja patirtų nuostolių faktą, teigdami, jog ieškovė 2021 metais patyrė nuostolį dėl žymiai ir nepagrįstai padidėjusių išlaidų, tačiau iš į bylą pateiktų ieškovės 2020–2021 metų pelno (nuostolių) ataskaitų nustatė, kad būtent po atsakovų įmonių veiklos pradžios nuosekliai pradėjo mažėti ieškovės pajamos: 2021 metais ieškovė patyrė 98 559 Eur nuostolius, nors iki tol veikė pelningai. Ieškovė 2021 metais pritraukė naujų klientų, kuriems neteikė paslaugų 2018–2020 metų laikotarpiu; bendra pardavimų suma naujiems klientams 2021 metais sudarė 378 258 Eur. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sutiko, kad tai lėmė atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmai.

55.       Teismui byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma leido konstatuoti, kad buvo neteisėtai pasinaudota ieškovės komercine paslaptimi ir taip nesąžiningai konkuruota.

56.       Teismas nurodė, kad teisė reikalauti priteisti iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų gautą naudą nukentėjusiam asmeniui garantuojama ir CK 6.249 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Teismas pažymėjo, kad iš neteisėtų atsakovų veiksmų gauta nauda – tai dėl neteisėtų veiksmų atsiradęs faktinis pažeidėjo turtinės padėties pagerėjimas, kuris nebūtinai gali sutapti su grynuoju pelnu; iš neteisėtų veiksmų gauta nauda gali būti pripažįstama ir tai, ką pažeidėjas sutaupė dėl padaryto pažeidimo, nors ekonominiu požiūriu negavo pelno (pvz., naudodamasis komercine paslaptimi, padidino savo veiklos našumą ir atitinkamai sumažino įmonės nuostolingumą).

57.       Teismas nustatė, kad ieškovė patirtą žalą įrodinėjo atsakovų dėl nesąžiningų veiksmų 2021, 2022, 2023 metais gautomis pajamomis (gauta turtine nauda), kiek ji susijusi su ieškovės buvusiais klientais (duomenys gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, toliau – VMI) – 379 393,44 Eur, laikydama šią sumą pakankama patirtų nuostolių kompensacijos suma. Siekdama pagrįsti savo reikalaujamos žalos dydį, ieškovė pateikė tai patvirtinančius įrodymus.

58.       Teismas pažymėjo, kad atsakovams, nesutinkantiems su reiškiamu reikalavimu, teko pareiga įrodyti, jog jų gautas pelnas ar jo dalis yra teisėti ir (ar) kitokio dydžio, tačiau atsakovai to nedarė. Teismas nurodė, kad priteisiant nuostolių atlyginimą pažeidėjo gautos naudos forma iš bendrais veiksmais žalą padariusių asmenų, nėra svarbu, ar faktiškai turtinę naudą iš pažeidimo gavo visi atsakovai kartu, ar tik vienas ar keletas iš jų atskirai.

59.       Teismas padarė išvadą, kad tarp atsakovų atliktų nesąžiningos konkurencijos veiksmų ir ieškovei sukeltos žalos egzistuoja priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Atsakovas M. A., dar eidamas ieškovės vadovo pareigas, persiųsdavo ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją A. J. bei organizavo konkuruojančios įmonės UAB „INSPEKTA“ akcijų įsigijimą, o nutraukęs darbo santykius su ieškove, neteisėtai naudodamas ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją apie ieškovės klientus, įskaitant, bet tuo neapsiribojant, jų poreikius, ieškovės klientams taikomos kainodaros ypatumus, klientų kontaktinius asmenis ir kitą ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją, atskleidė komercinę paslaptį sudarančią informaciją Inspekta grupės įmonėms, o atsakovės UAB „INSPEKTA“, UAB Inspekta Con ir UAB Inspekta Lab neteisėtai ją įgijo iš teisės informaciją perleisti neturėjusio M. A. ir ja pasinaudodami perviliojo ieškovės klientus bei jos darbuotojus. Tokiu būdu ieškovė neteko dalies savo verslo.

60.       Teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė visas atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovės  žalos. Teismas padarė išvadą, kad atsakovai kaltės prezumpcijos nepaneigė, o byloje esantys duomenys patvirtino, jog atsakovai sąmoningai ir kryptingai veikė, siekdami savo veiksmais sukelti ieškovei žalą ir pakenkti jos galimybėms konkuruoti. Pažymėjo, kad atsakovai ir iki šiol siekia neteisėtai pažeidinėti ieškovės interesus, nesąžiningai konkuruodami ir naudodami žymenį „Inspekta“.

61.       Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, priteisė ieškovei 379 393,44 Eur žalos atlyginimą.

62.       Teismas nusprendė, kad atsakovų veiksmų civilinės atsakomybės taikymo požiūriu negalima atriboti, konkrečiai įvardijant iš kiekvieno jų priteistinos žalos dydį, todėl 379 393,44 Eur nuostolius ieškovei iš atsakovų priteisė solidariai (CK 6.5, 6.6, 6.279 straipsniai).

63.       Teismas, atsižvelgdamas į CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 1–2 dalis, į tai, kad atsakovas M. A. yra fizinis, o kitos atsakovės – privatūs juridiniai asmenys, iš atsakovo M. A. priteisė 5 procentų dydžio, o iš kitų atsakovių 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. liepos 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

64.       Teismas nusprendė, kad ieškinį patenkinus, o priešieškinį atmetus, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 43 609,67 Eur bylinėjimosi išlaidas (iš jų: 39 245,67 Eur už teisinę pagalbą, žyminis mokestis – 4 364 Eur).

65.       Teismas, vadovaudamasis 2004 m. balandžio 2 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 30 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) 8.2, 8.3, 8.11, 8.16, 8.18, 8.19 punktuose nustatytais koeficientais ir aktualaus laikotarpio vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu šalies ūkyje (2 018,20 Eur), padarė išvadą, kad atsakovės prašomos priteisti 39 245,67 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą viršija rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius. Be to, teismo vertinimu, akivaizdu, kad ieškinio, dubliko, atsiliepimo į priešieškinį parengimas be atitinkamų dokumentų analizės, pozicijos su klientu derinimo ir (ar) susipažinimo su kitais atitinkamais dokumentais ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų procesiniais dokumentais nėra įmanomas, todėl teismas laikė, kad dubliko, atsiliepimo į priešieškinį parengimas apima ir ieškovės nurodomą kitokio pobūdžio pasirengimą, dalyvavimą teismo posėdyje ir pasirengimą jam, todėl ieškovė nepagrįstai atskirai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už nurodytus veiksmus. Šios išvados nepaneigia ir tai, kad ieškovę atstovavo keli advokatai, nes, teismo vertinimu, kelių advokatų dalyvavimas nebuvo būtinas (Rekomendacijų 4 punktas). Teismas nusprendė, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitinka ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumažinimas iki 28 000 Eur (įskaitant žyminį mokestį) (CPK 93, 98 straipsniai).

66.       Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudarė mažesnę nei 8 Eur sumą, šių išlaidų teismas iš atsakovų valstybei nepriteisė (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

67.       Atsakovai M. A., UAB „INSPEKTA“, UAB Inspekta Con, UAB Inspekta Lab ir UAB Inspekta Group apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovų priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai prašo bylos dalis dėl komercinės paslapties fakto ir nuostolių apskaičiavimo nagrinėti žodinio proceso tvarka, o netenkinus šio prašymo – šias bylos dalis perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl PŽĮ nuostatų taikymo ir atsakovų priešieškinio priimti dalinį sprendimą – priešieškinį patenkinti; priimti naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais  argumentais:

67.1.                      Teismas, dėl atsakovų atsikirtimų pateikdamas ne motyvus, o tik konstatavimą (išvadą), kad atsakovai teismo neįtikino, pakartojo ieškovės argumentus ir jiems pritarė, bet bylos neišnagrinėjo.

67.2.                      Teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-611/2020 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-454-467/2023). 

67.3.                      Teismas sprendimu iš esmės konstatavo, kad M. A., kuris yra žinomas sektoriaus specialistas, de facto (faktiškai) ir de jure (teisiškai) neturi galimybės vystyti analogiško verslo, tokiu būdu apribodamas sąžiningą konkurenciją rinkoje, pažeisdamas draudimą riboti konstitucinę teisę pasirinkti darbą ar verslą. Teismas teismo posėdžio metu trukdė atsakovui pateikti paaiškinimus dėl to, kad jis ir kiti darbuotojai turėjo svarbias priežastis nutraukti darbo santykius su ieškove.

67.4.                      Teismas nepagrįstai gynė nesąžiningai užregistruotus ieškovės prekės ženklus „Inspekta“, kurie neturi nieko bendro nei su ieškovės identitetu, nei su išskirtinumu. Teismas neanalizavo aplinkybių, kurios įrodytų, kad ieškovės prekės ženklas yra tapatinamas būtent su ieškove. Be to, ignoravo teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-282-330/2023, priimta po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų 2023 m. vasario 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-969/2023 – toliau Gerų katilų byla). 

67.5.                      Atsakovės UAB „INSPEKTA“ pavadinimas įregistruotas anksčiau nei ieškovės prekių ženklai, dėl to turi būti saugomas. Ieškovės prekių ženklai įregistruoti nesąžiningai, kadangi ieškovė nenaudoja ir neketina jų naudoti savo veikloje. Ieškovės prekės ženklas yra „Kiwa“ ir vaizdinis žymuo – bebro logotipas, su kuriais asocijuojasi ieškovė ir dėl kurių yra žinoma bei atpažįstama visuomenėje, o prekių ženklus „Inspekta“ ir „Inspecta“ įregistravo tik tam, kad, pasinaudodama įstatyme numatyta prekių ženklo apsauga, nesąžiningai galėtų reikalauti uždrausti atsakovams naudoti žodį „Inspekta“ jų pavadinimuose. Įregistravimas, siekiant uždrausti kitiems asmenims naudotis pramonine nuosavybe (pavadinimu), nėra prekės ženklo naudojimas.

67.6.                      Teismo argumentai, kad atsakovai sąmoningai pradėjo naudoti klaidinamai panašų žymenį, siekdami perimti ieškovės klientus ir pasinaudoti ieškovės bei jos paslaugas išskiriančių žymenų įgyta reputacija ir dėl to įsigijo veiklos nevykdančią įmonę UAB „INSPEKTA“, yra deklaratyvūs ir prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Įsigyti UAB „INSPEKTA“ buvo nuspręsta dėl veiklos asociacijų su žodžiais „tikrinti“, „inspektuoti“, kitų paskatų pirkti šią įmonę nebuvo. Ieškovė pretenzijų dėl atsakovų pavadinimo naudojant žodį „Inspekta“ iki ieškinio pateikimo nereiškė. Jeigu bendrovių naudojami logotipai iš tiesų būtų panašūs ir atitinkamai klaidinantys, ieškovė teisinių priemonių būtų ėmusis nedelsdama.

67.7.                      Ieškovės registruoti prekių ženklai turi būti panaikinti dėl to, kad atsakovų teisė į juridinio asmens pavadinimą yra ankstesnė nei ieškovės teisė į prekių ženklų apsaugą. Be to, ieškovės įregistruoti žodiniai prekių ženklai iš esmės yra tapatūs arba labai panašūs vizualine, fonetine ir semantine prasme atsakovų juridinių asmenų pavadinimams. Dėl to atsakovai, kaip juridiniai asmenys, gali būti tapatinami su ieškove ir jos įregistruotais prekės ženklais.

67.8.                      Nors teismas nurodė, kad PŽĮ nėra detalizuota pramoninės nuosavybės teisės sąvoka, todėl juridinio asmens pavadinimas negali būti tapatinamas su pramoninės nuosavybės teisės sąvoka, tačiau Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog pramoninės nuosavybės apsaugos objektais laikomi ir firmų vardai. Todėl PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 5 punkto d) papunktyje įtvirtinta nuostata, kad prekių ženklas paskelbiamas negaliojančiu, jeigu jis pažeidžia ankstesnes, įskaitant pramonines nuosavybės, teises (t. y. ir teisę į pavadinimą), apima ir anksčiau galiojusią taisyklę, jog prekių ženklas gali būti pripažintas negaliojančiu, kai jis tapatus juridinio asmens pavadinimui.

67.9.                      Aplinkybė, kad Suomijoje veikianti bendrovė Inspecta OY yra įregistravusi prekės ženklą „Inspecta“ bei turi domeną inspecta.eu, neįrodo, jog atsakovai siekė pasinaudoti prekės ženklu „Inspecta“. Suomijos bendrovė prekės ženklo „Inspecta“ nenaudoja – šio prekės ženklo turėtoja pristatoma kaip „Kiwa”, o naršyklėje įvedus „inspecta.eu“ patenkama į interneto svetainę www.kiwa.com.“ 

67.10.                      Teismo sprendimas uždrausti atsakovams naudoti žymenį „Inspekta“ dėl to, kad jis klaidina visuomenę ir paprastus vartotojus, yra nepagrįstas. Ieškovė naudoja „Kiwa“ prekės ženklą, o atsakovai – žymenį „Inspekta“. Naudojami ženklai yra nepanašūs, o abiejų ginčo šalių klientai daugiausiai yra juridiniai asmenys, užsakantys specifines paslaugas ir pasirenkantys tiekėjus ne kaip vidutiniai vartotojai, o kaip profesionalūs verslininkai. Pavadinime esantys žodžiai ir (ar) pavadinimų panašumas yra paskutinis veiksnys, galintis turėti įtaką tiekėjo pasirinkimui.

67.11.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad įrodymai, patvirtinantys, jog atsakovai teikia platesnės apimties, inovatyvias ir kokybiškesnes paslaugas, stokoja pagrįstumo ir yra nereikšmingi. Atsakovai įrodė, kad būtent paslaugų kokybė ir spektras lemia klientų pasirinkimą dirbti su atsakovais. Teismas neištyrė, ar šalys veikia tose pačiose atitinkamose rinkose.

67.12.                      Nors teismas nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovai yra tapatinami su ieškove, patvirtina tai, jog buvo supainiotos siunčiamos sąskaitos ir atliekami mokėjimai, tačiau pasitaikė tik du atvejai, kuomet juridiniai asmenys per klaidą sumokėjo ieškovei, nors turėjo sumokėti atsakovams. Tiek ieškovei, tiek atsakovei turint tūkstančius klientų, dar didesnį skaičių sąskaitų, klientui dirbant vienu metu su abiem šalimis, sąskaitų supainiojimas yra natūralus dalykas. Ieškovės darbuotojų paaiškinimai dėl to, kad ieškovės ir atsakovų pavadinimai yra painiojami, pateikti nenurodant konkretaus atvejo (kliento pavadinimo, ministerijos).

67.13.                      Ieškovės konkurencingumo sumažėjimas ir negautos pajamos yra susiję su pačios ieškovės neveikimu (neinvestavimu į paslaugų tobulinimą (spektro, kokybės aspektais), procesų modernizavimą), todėl KĮ 15 straipsnio pažeidimo nėra.

67.14.                      Atsakovai pateikė teismui duomenis, patvirtinančius, kad į paslaugų kokybės gerinimą ir spektro didinimą atsakovai per 3 metus investavo 361 029 Eur, tačiau šių investicijų iš priteistos žalos teismas neatėmė, taigi pažeidė kasacinio teismo išaiškinimus dėl žalos priteisimo tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-1075/2024, 59 punktas).

67.15.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovai pakenkė ieškovės galimybei konkuruoti. Ieškovės nuostoliai yra nepagrįsti, išsigalvoti. Ieškovė dėstė netikslius teiginius dėl neva perviliotų klientų, juos keitė, dėstytų aplinkybių nepagrindė. Teismas, ignoruodamas aplinkybes, kad nuo 2021 metų ieškovės paslaugų nebeužsakė tik 4,8 proc. klientų, generavusių pajamas 2018–2020 metais, bei neanalizuodamas tikrųjų priežasčių, dėl kurių ieškovė 2021 metais patyrė nuostolį, iš atsakovų priteisė 379 393,44 Eur. Konkurento atsiradimas rinkoje natūraliai gali sumažinti rinkos dalį. 

67.16.                      Teismas, pasisakydamas dėl nesąžiningo konkuravimo, sprendime nepaminėjo nė vieno atsakovų argumento, įrodymo, neanalizavo kitų liudytojų, išskyrus ieškovės darbuotojų, pateiktos informacijos. Visi atsakovų įrodymai įvertinti lakoniškai, teigiant, kad atsakovų teiginiai deklaratyvūs ir nepaneigia ieškinio pagrįstumo, o pateikti įrodymai neatitinka tikrovės.

67.17.                      Ieškovė neįrodė komercinės paslapties egzistavimo fakto. Byloje nėra įrodymų, kas konkrečiai sudaro komercinę paslaptį. Teismas nenurodė, kaip vieša ieškovės kainodara ir kokie konkrečiai duomenys apie klientus buvo panaudoti atsakovų. Byloje nėra klientų sąrašo, kuris būtų ieškovės vidiniu teisės aktu pripažintas konfidencialia informacija. Be to, ieškovė neįrodė, kad valdo komercinę paslaptį, kuriai taikomi vertingumo, slaptumo ir protingų pastangų išsaugoti slaptą informaciją kriterijai.

67.18.                      Atsakovas M. A. nepersiuntinėjo ieškovės komercinės paslapties. Teismas nevertino to, kad persiųsta informacija nebuvo komercinė paslaptis ir buvo siunčiama vykdant darbines funkcijas (vadovas didino ieškovės konkurencingumą, kadangi ieškovei gavus užklausą, kurios negalėjo įgyvendinti, persiųsdavo ją kompetentingiems asmenims, kurie tokius poreikius galėdavo patenkinti, jog klientai, gavę paslaugą „vieno langelio“ principu, toliau grįžtų pas ieškovę, o ne ieškotų kitų paslaugų teikėjų). Be to, aplinkybė, kad M. A. darbinius ieškovės laiškus persisiųsdavo į asmeninį paštą, neįrodo nesąžiningo konkuravimo; nė viename laiške nėra duomenų, kurie atsakovams būtų komerciškai naudingi. Be to, kadangi prisijungti prie ieškovės duomenų bazės buvo galima tik iš nešiojamų ieškovės kompiuterių, darbuotojai, norėdami naudotis stacionariais kompiuteriais iš namų (ypač 2020–2021 metais dėl pasaulinės Covid-19 pandemijos), darbinius laiškus persisiųsdavo į savo privačias el. pašto dėžutes.

67.19.                      Teismo teiginiai, kad atsakovas M. A. organizavo UAB „INSPEKTA“ akcijų įsigijimą, neatitinka tikrovės. Pateikti įrodymai yra ne apie UAB „INSPEKTA“, o apie UAB „VRSM Baltic”, kuri nesusijusi su šia byla, akcijų pirkimą.

67.20.                      Atsakovai nesinaudojo ieškovės komercinėmis paslaptimis – informacija, kurią ieškovė įvardija komercine paslaptimi, yra vieša (klientų kontaktai, paslaugos jiems, kainodara). Ieškovė nepaaiškino, kokią komercinę naudą tokia informacija duoda, juolab kad ji lengvai randama viešojoje erdvėje arba seniai žinoma rinkoje.

67.21.                      Ginčo duomenų tariamo neteisėto panaudojimo aspektu yra aktualios free-riding (veiksmai, susiję su nepagrįsto pranašumo įgijimu, pasinaudojant kito ūkio subjekto įdirbiu) ir springboard (asmeniui, gavusiam konfidencialią informaciją, neleidžiama ja pasinaudoti kaip atspirties tašku) doktrinos. Teismas nepaaiškino ieškovės žalos teorijos nė vienos iš šių doktrinų pagrindu. Ieškovė neturėjo reputacijos, kuria galėjo pasinaudoti atsakovai, nes tokią reputaciją turėjo M. A. ir kiti buvę ieškovės darbuotojai; ieškovė neinvestavo į klientų duomenų bazės kūrimą, tokios duomenų bazės nėra; atsakovai turi savo komercinę paslaptį ir konkurencinį pranašumą – inovatyvius paslaugų teikimo sprendimus; atsakovų paslaugos brangesnės už ieškovės, jie ieškovės kainodara nesinaudojo, o klientų kontaktai yra viešai prieinami; ieškovė nenurodė nė vieno kontaktinio asmens, kurio nebūtų įmanoma surasti viešoje erdvėje.

67.22.                      Teismas nevertino priežasčių, paskatinusių tiek M. A., tiek kitus ieškovės darbuotojus nutraukti darbo santykius su ieškove. Teismas vadovavosi išimtinai ieškovės darbuotojų liudijimais. Sprendimą pasitraukti M. A. priėmė dėl to, kad ieškovė neinvestavo į paslaugų plėtrą bei inovacijas, jo pasiūlymus atmesdavo, bet kartu reikalaudavo didinti pelną. Ieškovės darbuotojai, nepatenkinti darbo sąlygomis (stagnacija, inovacijų atsisakymu, bet reikalavimu didinti pelną) bei sužinoję, kad ilgametis jų vadovas palieka pareigas, patys aktyviai domėjosi galimybėmis dirbti pas atsakovus. Atsakovas M. A. neviliojo ieškovės darbuotojų (nesiūlė geresnių sąlygų, atlygio), o pastarieji, įsidarbinę Inspekta grupių įmonėse, įgyvendino savo teisę laisvai pasirinkti darbą ir verslą. Teismas kritiškai nevertino aplinkybių, dėl kai kurių ieškovės darbuotojų (pavyzdžiui, A. Ž.) nusiteikimo atsakovo M. A. atžvilgiu.

67.23.                      Atsakovai nepasisavino ieškovės komercinių paslapčių, o konkuruoja sąžiningai savo gebėjimais, žiniomis ir darbuotojų patirtimi bei siūlydami aukštesnės kokybės ir spektro paslaugas. Teismas nevertino, kad dėl kai kurių paslaugų turinio specifiškumo klientai nėra analogiški, atitinkamai komercinės sąlygos, kainodara ir pan. kriterijai nėra ir negali būti vienodi. Šalių teikiamos paslaugos skiriasi savo apimtimi ir turiniu. Be to, teismo konstatavimas, kad ieškovės klientai yra komercinė ieškovės paslaptis, nepagrįstas, kadangi ieškovė neįvardino, kokius kriterijus atitinka sąvoka „ieškovės klientas“, t. y., ar tai klientai, užsakantys paslaugas nuolat, ar (ir) vienkartiniai klientai. Ieškovė pati nežino, kokios apimties komercinę paslaptį valdo, todėl ši informacija negali būti pripažinta komercine paslaptimi, nes nededamos protingos pastangos jos apsaugai.

67.24.                      Atsakovai, siūlydami įvairiems subjektams savo paslaugas, neatliko nesąžiningų veiksmų. Išskyrus deklaratyvius teismo argumentus, byloje nėra užfiksuotas nė vienas konkretus nesąžiningos konkurencijos pavyzdys. Platesnio spektro bei aukštesnės kokybės paslaugų teikimą prilyginant nesąžiningai konkurencijai, yra ribojama konkurencija.

67.25.                      Nors teismas pažymėjo, kad atsakovai neteisėtai pasinaudojo ieškovės kainodara, ieškovė jokiame dokumente nepaaiškino kainodaros principų ir pan. Ieškovė teikia skirtingas paslaugas – mokymų, sertifikavimo ir pan., atitinkamai kainodara tokiose skirtingose veiklos srityse negali būti vienoda. Paslaugų kainos rinkoje yra viešai žinomos, ieškovė  nepaaiškino, kaip viešai žinomos kainos gali būti paslaptimi ar kuo ypatinga yra kokių nors jų paslaugų kainodara. Ieškovės kainodara atsakovams nėra aktuali, nes atsakovų kainodara yra visiškai kitokia. 

67.26.                      Nors teismas pabrėžė, kad registruose, specializuotose interneto svetainėse nėra skelbiamos įmonės, kurioms reikalingos sertifikavimo, tikrinimo ir pan. paslaugos, tačiau tokią nepagrįstą nuomonę teismas susidarė dėl to, jog vadovavosi išimtinai ieškovės teiginiais. Informacija apie potencialius klientus, kuriems reikia ginčo paslaugų, yra lengvai prieinama ir skelbiama įvairiausiuose informacijos šaltiniuose – pačių verslininkų interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose ir t. t. Visos paslaugos, kurias teikia atsakovai, yra privalomos asmenims, veikiantiems atitinkamose srityse, t. y. visos verslo įmonės ir privatūs asmenys, veikiantys atitinkamoje rinkoje, yra potencialūs ieškovės ir atsakovų klientai, kuriuos surasti lengvai gali asmenys, dirbantis šiame sektoriuje.

67.27.                      Teismas privalėjo išnagrinėti tai, ar komercinė paslaptis panaudota neteisėtai, ir tai, kokį laikotarpį komercinė paslaptis išlaiko turėtą vertę, t. y. draudžiama nemotyvuotai teigti, kad komercine paslaptimi, jei tokia iš tiesų egzistuoja, atsakovai negali naudotis ilgiau nei KĮ 15 straipsnio 4 dalyje nurodytą laikotarpį.

67.28.                      Ieškovės darbuotojai nebuvo supažindinti su aplinkybe, kad žiniaraščiai, kuriuose atsispindėdavo esamiems klientams teikiamos paslaugos, jų poreikis ir jų periodiškumas, yra komercinė paslaptis, juolab nebuvo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatų tvarka apriboti naudotis šiomis sąžiningai įgytomis žiniomis. Todėl darbuotojai, jei ir naudojosi šiais duomenimis, tai darė suderinamai su KĮ, KPTAĮ, CK ir DK nuostatomis ir ribojimais. Kita vertus, atsakovų darbuotojai, palikę ieškovę, atitinkamose rinkose dirba keliolika – keliasdešimt metų, todėl žinojo daugybę juridinių asmenų, kuriems reikalingos atitinkamos paslaugos ir šias žinias galėjo naudoti baigę darbą pas ieškovę.

67.29.                      Ieškovė, galimai netekusi 53 iš kelių tūkstančių turimų klientų (pajamos iš jų 2018–2021 metais tesudarė 4,8 proc. visų pajamų), 2021 metus baigė nuostolingai ne dėl klientų praradimo ar užsakymų iš jų sumažėjimo. Teismas nenagrinėjo įrodymų, patvirtinančių, kad naujasis ieškovės direktorius L. Č. negebėjo vadovauti ir būtent ši priežastis didžiąja dalimi lėmė ieškovės nuostolius 2021 metais (nepagrįstai padidėjusios administracinės išlaidos). Be to, 2021 metais tęsėsi pajamų mažėjimas dėl pasaulinės Covid-19 pandemijos metu nustatytų ribojimų. Teismas nevertino, kad pusę 2021 metų ieškovei vadovavo M. A., kuris buvo kompetentingas ir patyręs vadovas, todėl 2021 m. gegužės mėn. ikimokestinis ieškovės pelnas siekė maždaug 200 000 Eur; taigi atsakovas paliko ieškovę geroje finansinėje padėtyje.

67.30.                      Teismas, konstatavęs nesąžiningos konkurencijos aplinkybę, neįvertino ieškovės ir atsakovų buvimo realiais konkurentais rinkose. Potenciali konkurencija nėra nesąžiningos konkurencijos pažeidimo sudėties elementas, todėl ieškovės žala nėra susijusi su tariamais neteisėtais veiksmais. Be to, ieškovė ir atsakovai nėra konkurentai didelėje dalyje paslaugų dėl to, kad ieškovė, neturėdama kvalifikacijos ir (ar) priemonių, neteikia įvairių paslaugų, kurias teikia atsakovai. Taigi ir komercinės paslapties (jei ji būtų konstatuota) panaudojimas negalėjo sukelti ieškovei žalos.

67.31.                      Teismas nepagrįstai pažeidimu pripažino žymens „Inspekta“ naudojimą, kuris neva yra klaidinamai panašus į ieškovės registruotus prekių ženklus. Teismas nesigilino, nuo kada toks pažeidimas atsirado ir kiek truko.

67.32.                      Teismo ieškovei priteista suma (negautos pajamos (ne pelnas)) prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimams, KĮ 15 straipsnio 4 dalies ir KPTAĮ 7 straipsnio taisyklėms bei visiško žalos atlyginimo principui. Priteista suma neatitinka elementarios logikos, kadangi teismas priteisė ieškovei žalą tiek pajamų forma, tiek už laikotarpį, kuris viršija KĮ 15 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą terminą. Žala paskaičiuota ne remiantis ekonomikos ir apskaitos taisyklėmis, o ieškovės išsigalvotu pelningumu ir niekuo nepagrįstu atsakovų pajamų priskyrimu pažeidimui.

67.33.                      Priteistų nuostolių kontekste yra svarbūs šie aspektai: 1) M. A. darbo santykius nutraukė 2021 m. birželio 22 d. ir iki 2022 m. sausio 3 d. neturėjo santykių su atsakovais; 2) įprastas pelningumas šiame sektoriuje yra apie 10 proc., konkrečiai ieškovės pelningumas iki vadovo pakeitimo į vadovą, kuris neturėjo patirties ir sugebėjo 200 000 Eur ikimokestinį pelną paversti 100 000 Eur nuostoliu, 2019–2020 metais buvo apie 10 proc., o 2023 metais – 2 proc.; 3) ieškovė 2024 m. sausio 23 d. pažymoje nurodė, kad atsakovų pelningumas yra 40,1–69,4 proc., nors tokio (ar panašaus) pelningumo niekuomet neturėjo nei ieškovė, nei atsakovai, kurių grupės įmonės, išskyrus UAB Inspekta Lab, iki 2023 metų dirbo nuostolingai. Taigi maksimalus paskaičiuotas pelnas yra 50 484,24 Eur. Net jeigu būtų skaičiuojamos visos tariamos atsakovų pajamos iš ginčo klientų, tai būtų 79 656,78 Eur gauto pelno (794 656,78 Eur x 10 proc.), o ne beveik 400 000 Eur, kaip nurodė ieškovė. Be to, ieškovė neturėjo susitarimo nei su darbuotojais, nei su M. A. dėl informacijos panaudojimo, atitinkamai, M. A. komercine paslaptimi (jei tokia būtų įrodyta) pagal KĮ 15 straipsnio 4 dalies terminą negalėjo naudotis nuo 2022 m. sausio 3 d. (darbo pas atsakovus pradžios) iki 2022 m. birželio 22 d. (metai po atšaukimo iš ieškovės vadovo pareigų). Tačiau teismas be motyvų 379 394,44 Eur priteisė už 3 metus, t. y. vietoje 1 094 dienų laikotarpio pajamos galėjo būti maksimaliai priteistos už 170 dienų laikotarpį, o tai reiškia, kad netgi vadovaujantis 40–70 proc. pelningumu, jos būtų 58 955,10 Eur (379 394,44 Eur x 10 proc.).

67.34.                      Teismo sprendimas priteisti nuostolius nepagrįstas, kadangi: 1) atsakovai nepadarė pažeidimo (nebuvo neteisėtų veiksmų); 2) teismas ignoravo aplinkybę, kad kaip nuostolius priteisiant atsakovų gautą naudą, ieškovė turi įrodyti, jog ir pati tokią naudą būtų gavusi; ieškovė neįvykdė savo pareigos įrodyti negautą pelną; be to, akivaizdu, kad bent dalis atsakovų gautų pajamų priklausė nuo jų išskirtinių paslaugų, kurių ieškovė teikti neturi galimybės; 3) teismas, priteisdamas ieškovei nuostolius, kaip atsakovų neva gautą naudą per 3 metus, ignoravo tai, kad ieškovė privalėjo įrodyti ne tik, jog informacija apie klientus, jų paslaugas ir kainas buvo slapta bei turėjo komercinę vertę, bet ir kad komercinė paslaptis turėjo vertę ilgiau nei KĮ 15 straipsnio 4 dalyje numatytas draudimo naudoti komercinę paslaptį vienerių metų terminas, kuriais apribojami nuostoliai; 4) atsakovų neva gauta nauda apskaičiuota, neatsižvelgiant į atsakovų patirtas sąnaudas pajamoms uždirbti. Be to, teismas nepagrindė, kokiu būdu, ieškovei praradus mažiau nei 5 proc. klientų, atsakovų gauta nauda iš tų klientų sudaro daugiau nei ieškovė kada nors yra gavusi grynojo pelno iš visų 100 proc. klientų. Teismas nevertino rašytinio įrodymo, patvirtinančio, kad pajamos iš bendrovių, kurias ieškovė įvardino kaip perviliotus klientus, sudarė itin mažą dalį atsakovų įmonių gaunamų pajamų (2021 metais pajamos iš tokių bendrovių sudarė vos 2,13 proc.).

67.35.                      Teismas neįvertino ieškovės pažymos dėl prašomų 379 393,44 Eur nuostolių pagrįstumo. Pažyma yra neteisinga, skaičiavimai atlikti nesivadovaujant bendrojo pelno skaičiavimo metodika (Verslo apskaitos standartais ir Tarptautiniais apskaitos standartais) ir neįtraukiant esminių tiesioginių sąnaudų (darbuotojų darbo užmokesčio ir susijusių mokesčių, subrangos, kt.), veikiančių savikainą. Atsakovų pelno nuostolių ataskaitose pateikti veiklos rezultatai neatitinka duomenų, pateiktų pažymoje: 2021–2022 metais pelningai veikė vienintelė atsakovų bendrovė UAB Inspekta Lab, o UAB „INSPEKTA“ ir UAB Inspeta Con – nuostolingai. Ieškovė, nepagrįstai neįtraukusi darbo sąnaudų, susijusių su darbo užmokesčiu, į savikainą, gavo atsakovų pelningumą, kurio nebuvo; be to, nepagrįstai įtraukė pajamas, kurių pati, neteikdama inovatyvių paslaugų, negalėjo gauti.  Teismas, be kita ko, neatsižvelgė į tai, kad UAB „Inspekta Lab“ didžiąją dalį pajamų uždirbo ne iš klientų Lietuvoje, t. y. šioms pajamoms apskritai netaikomas KĮ (KĮ 2 straipsnio 2 dalis). 

67.36.                      Atsakovų neva neteisėtai gauta nauda negali būti priteisiama vadovaujantis skaičiavimais, kuomet pelno maržos už konkrečius metus (2023 metai) duomenys atitinka prieš tai ėjusių dviejų metų (2021–2022 metų) maržos duomenų vidurkį. Vertinant būtent UAB „INSPEKTA“ 2023 metų veiklos rezultatus, galima prognozuoti, koks iš tiesų bendrasis pelningumas gali būti įmonėse, kurių pagrindinė veikla yra susijusi su sertifikavimu, įrenginių tikrinimu ir atitikties vertinimu. Atsakovai konkuravo sąžiningai, tačiau apeliacinės instancijos teismui manant, kad atsakovai negalėjo dirbti su ieškovės klientais, maksimali atsakovų nauda, gauta iš tokių klientų, gali siekti ne daugiau 50 484,24 Eur.

68.       Ieškovė UAB „Kiwa Inspecta” atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo prašo spręsti teismo nuožiūra, o atsakovų prašymą priimti dalinį sprendimą atmesti, atsakovų pateiktus naujus įrodymus atsisakyti priimti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

68.1.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas M. A. dar darbo santykių su ieškove metu ėmėsi nesąžiningos konkurencijos veiksmų, nes steigė ir pirko Inspekta bendroves, viliojo ieškovės darbuotojus bei klientus, kaupė ieškovės konfidencialią informaciją ir dokumentus, perdavinėjo ieškovės gautus užsakymus konkurentei. Atsakovai be pagrindo nurodo, kad sprendimu buvo sukurtas precedentas, kuriuo vadovaujantis, asmenys, turintys ilgametę patirtį, negali vykdyti panašios veiklos. Sprendime tai nekonstatuota. Teismas nurodė, kad atsakovų atsakomybę nulėmė konkretūs veiksmai prieš konkurentą, tačiau tai nereiškia, jog atsakovui M. A. uždrausta vystyti bet kokį verslą.

68.2.                      Atsakovų teiginiai, kuriais jie kvestionuoja teismo nešališkumą ir tinkamą bylos aplinkybių atskleidimą, yra nepagrįsti. Vien tai, kad atsakovai nesutinka su sprendimu, nelemia jo neteisėtumo. Priešingai, teismas per 10 bylos nagrinėjimo mėnesių, 5 žodinius posėdžius (vien atsakovo M. A. pasisakymai truko 2,5 val., teismas jų nenutraukė), įvertinęs daugiau nei 200 puslapių atsakovų procesinių dokumentų, apklausęs net 10 liudytojų (iš kurių 4 atsakovų kviesti liudytojai), išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, išnagrinėjo šalių argumentus, tinkamai pagrindė sprendimą.

68.3.                      Sprendime pagrįstai konstatuotas tarp ieškovės ir Inspekta grupės įmonių egzistuojantis konkurencinis santykis, nes šios įmonės veikia toje pačioje rinkoje, vykdo veiklą tose pačiose srityse, turi tuos pačius klientus ir tokias pačias specifines kompetencijas turinčius specialistus (darbuotojus). Patys atsakovai pripažino, kad ieškovė ir Inspekta grupės įmonės yra konkuruojantys subjektai. Atsakovai apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad ieškovė ir atsakovai nėra konkurentai didelėje dalyje paslaugų vien dėl to, jog ieškovė, neva neturėdama kvalifikacijos ir (ar) priemonių, neteikia įvairių paslaugų, kurias teikia atsakovai, ar kad neva ieškovės paslaugos yra ne tokios kokybiškos kaip atsakovų. Be to, net jeigu atskiros atsakovų teikiamos paslaugos ir būtų kokybiškesnės (su kuo ieškovė nesutinka), tai neturi įtakos vertinant, ar tarp šalių egzistuoja konkurencijos santykis.

68.4.                      Atsakovai atliko net tris savarankiškus KĮ draudžiamus nesąžiningos konkurencijos veiksmus, kurių kiekvienas savarankiškai lemia ieškovės reikalavimų pagrįstumą ir sprendimo teisėtumą (KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 punktai).

68.5.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovų, kaip konkurentų, veiksmai nėra sąžiningi, nes duomenys apie ieškovės klientus, jų specifinius poreikius sudaro komercinę paslaptį; atsakovai neteisėtai įgijo ir naudojo šią informaciją, siekdami sau naudos ir neteisėtai, naudodamiesi šia informacija, viliojo ieškovės klientus.

68.6.                      Ieškovės informacija apie klientus (klientų sąrašas; ieškovės klientams taikoma kainodara ir kitos komercinės sąlygos, įskaitant klientų bendradarbiavimo sąlygas, užsakymų ir (ar) teikiamų paslaugų apimtys; ieškovės klientų kontaktiniai asmenys ir informacija apie konkrečius sprendimus priimančius asmenis; specifiniai ieškovės klientų veiklos poreikiai; ieškovės ilgalaikio bendradarbiavimo su klientais finansiniai rodikliai, apimantys istorinius pardavimų klientams apyvartos duomenis, iš bendradarbiavimo su klientais gautus pelningumo rodiklius, klientų finansinės būklės ir patikimumo duomenis, apmokėjimo sąlygas, o taip pat pavienių klientų specifinė informacija (pavyzdžiui, kas priima sprendimus dėl užsakymo pateikimo) atitinka visus komercinės paslapties kriterijus (CK 1.116 straipsnio 1 dalis): 1) ji yra slapta, nes neskelbiama registruose, be to, teismų praktika patvirtina, kad klientų sąrašas, kaip visuma, atitinka komercinės paslapties slaptumo kriterijų; 2) ji turi tiek tikros, tiek ir potencialios komercinės vertės, nes yra slapta: informacija nėra viešinama nei ieškovės internetiniame puslapyje, nei kur kitur, priešingai, ji saugoma ieškovės duomenų bazėse, prie kurių neturi prisijungimo pašaliniai asmenys, o klientų poreikių išmanymas ir žinios, kokias specifines ir kokiu periodiškumu teikiamas paslaugas klientams ketinama teikti, suteikia ieškovei konkurencinį pranašumą prieš šios informacijos neturinčius asmenis; 3) ieškovė ėmėsi protingų veiksmų, kad informaciją išlaikytų slaptą (informacinių technologijų priemonėmis užtikrino informacijos slaptumą ir jos nepasiekiamumą pašaliniams asmenims, ji yra saugoma specialiose duomenų bazėse,  prie kurių prisijungti galima tik iš nešiojamų ieškovės darbuotojams suteiktų kompiuterių).

68.7.                      Atsakovų teiginiai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kokia informacija sudaro ieškovės komercinę paslaptį, neatitinka tikrovės. Ieškovė pateikė suvestinę, kurią pildė buvę ieškovės darbuotojai, žymėdami ieškovės: 1) klientus; 2) jiems teikiamas paslaugas atitinkamais mėnesiais periodiškai (kas mėnesį) pagal specifinius klientų poreikius; 3) techninę informaciją, susijusią su tokiais klientų poreikiais (technines specifikacijas, pagal kurias įmanoma nustatyti konkretiems klientams reikiamas specifines paslaugas). Suvestinė buvo rengta buvusių ieškovės darbuotojų, kurie vėliau perėjo dirbti į Inspekta grupės įmones, kurios, pasinaudodamos šiais duomenimis, neberinkdamos klientų duomenų ir nebeskirdamos papildomai laiko analizei, žinojo, kam, kuriuo metu ir kokios konkrečios paslaugos yra reikalingos. Tai, kad ši informacija apie klientus yra vertinga, slapta (viešai neskelbiama) ir atitinka visus komercinei paslapčiai keliamus kriterijus, bylos nagrinėjimo metu patvirtino pačių atsakovų darbuotojai (buvę ieškovės darbuotojai).

68.8.                      Atsakovai, teigdami, kad šalių klientų sutapimas yra paprastas „atsitiktinumas“, jog visos įmonės Lietuvoje yra potencialūs ieškovės ir atsakovų klientai, nepaaiškina, kodėl ieškovei pateikus 69 klientų sąrašą, paaiškėjo, kad 54 klientai iš jų – kas sudaro net 78 proc. sutapimą – dirba su atsakovais. Taip pat nepaaiškino, kodėl atsakovai iš visų šimtų tūkstančių Lietuvos įmonių, kurios neva yra potencialūs jų klientai, nusprendė dirbti su būtent tomis keliasdešimt įmonių, kurios yra ieškovės klientai.

68.9.                      Atsakovai, siekdami paneigti faktą, kad informacija apie klientus yra ieškovės komercinė paslaptis, nepagrįstai kvestionuoja tai, jog ieškovė nesutiko atskleisti visų savo klientų sąrašo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovai nuviliojo daugiau negu 50 ieškovės klientų ir dėl šių klientų byloje kilo ginčas. Byla vyksta tarp konkurentų, todėl ieškovė neprivalo konkurentėms teikti informacijos apie savo esamus klientus (komercinę paslaptį), kurie nesudaro ginčo objekto.

68.10.                      Atsakovai nepagrįstai teigia, kad teismas neišnagrinėjo, kokį laikotarpį ieškovės informacija apie klientus, kaip komercinė paslaptis, išlaikė turėtą vertę. Atsakovai sąmoningai painioja KĮ 15 straipsnio 4 dalyje nurodytą vienerių metų terminą (per kurį draudžiama naudotis komercine paslaptimi) ir žalos, sukeltos dėl neteisėto pasinaudojimo komercine paslaptimi, atlyginimo senaties terminą – trejus metus. Atsakovai informacija apie ieškovės klientus pasinaudojo per vienerių metų laikotarpį po to, kai M. A. ir kiti darbuotojai nutraukė darbo santykius su ieškove (iš karto pradėjo veikti Inspekta grupės įmonėse, M. A. įmones kūrė ir dalis darbuotojų Inspekta grupės įmonių naudai veikė dar dirbdami pas ieškovę). Tačiau žala, kilusi ieškovei dėl tokio pasinaudojimo komercine paslaptimi, gali būti ir buvo pagrįstai atlyginta už trejus metus.

68.11.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad M. A., dar būdamas ieškovės vadovas, atliko pasirengimo veiksmus nesąžiningam konkuravimui su ieškove, o Inspekta grupės įmonės dėl tokio konkuravimo gavo tiesioginės naudos. Atsakovas M. A. ilgus mėnesius kūrė planą, kaip perimti buvusios darbdavės (ieškovės) verslą, perviliojant ieškovės darbuotojus ir klientus, o tam panaudojo iš ieškovės susirinktus ir Inspekta įmonių grupei perduotus ieškovės komercinę paslaptį ir konfidencialią informaciją sudarančius duomenis.

68.12.                      Atsakovas M. A. neteisėtai atskleidė, o Inspekta grupės įmonės neteisėtai įgijo ir panaudojo ieškovės komercinę paslaptį bei konfidencialią informaciją. M. A., vis dar būdamas ieškovės vadovas, persiųsdavo konfidencialią ieškovės informaciją (ieškovės klientų užklausas) A. J., kuris, be kita ko, yra Inspekta Group, Inspekta Lab ir Montek Group vadovas (bei tuo metu buvo UAB „INSPEKTA” vadovas) ir vienas iš galutinių Inspekta grupės įmonių naudos gavėjų. Be to, M. A. darbinius ieškovės el. laiškus, likus savaitei iki darbo santykių pabaigos, persisiuntė ir sau į asmeninį paštą, o tai įrodo, jog atsakovas rengėsi nesąžiningam konkuravimui ir ieškovės konfidencialios informacijos tolimesniam naudojimui. Atsakovų versija, kad M. A. informaciją sau persisiųsdavo, nes domėjosi ja dėl savo inžinerinio išsilavinimo ir kvalifikacijos specifikos, neįtikinama, kadangi atitinkama informacija pradėta domėtis tik likus savaitei iki darbo santykių su ieškove pabaigos. Bet kuriuo atveju, ieškovės klientų teikiami užsakymai yra konkretaus kliento konkrečius poreikius (pavyzdžiui, AB „Orlen Lietuva“) pagrindžianti informacija.

68.13.                      Atsakovų argumentai dėl to, kad poreikis persisiųsti informaciją į asmeninį el. paštą kilo dėl darbo iš namų Covid-19 pandemijos metu, nepagrįsti, nes ieškovė turėjo darbinius kompiuterius su apsaugotomis duomenų bazėmis, prie kurių buvo galima prisijungti tik iš darbinio (nešiojamo) kompiuterio, todėl darbuotojams nebuvo galimybės dirbti su asmeniniais kompiuteriais, taigi ir poreikis persisiųsti informaciją į asmeninį paštą (juolab likus kelioms dienoms iki darbo santykių ieškove pabaigos) neegzistavo.

68.14.                      Atsakovas M. A. 2021 metais, dar būdamas ieškovės vadovas, skatino ieškovės darbuotojus nutraukti darbo santykius su ieškove ir naujas klientų sutartis pasirašyti naujai kuriamos Inspekta grupės įmonių vardu. Įrodymai patvirtina, kad M. A. ruošėsi ir organizavo Inspekta grupės įmonių pirkimą bei steigimą dar dirbdamas pas ieškovę (2020 metais organizavo UAB „INSPEKTA” akcijų įsigijimą; iš ieškovės el. pašto dėžutės organizuodavo susitikimus, susijusius su UAB „INSPEKTA” įsigijimu).

68.15.                      Bylos duomenys patvirtina, kad Inspekta grupės įmonės neteisėtai, siekdamos naudos, įgijo ir pasinaudojo konfidencialia informacija: 1) 2021 metais ieškovės darbuotojai (dabar dirbantys Inspekta grupės įmonėse) persisiuntinėjo sau į asmeninį el. paštą ieškovės konfidencialią informaciją, susirašinėjimą su klientais; 2) šie darbuotojai, dar eidami pareigas pas ieškovę, 2021 metais pasirašė išankstines sąskaitas (t. y. užmezginėjo verslo kontaktus ir teikė paslaugas) Inspekta vardu ir tą darė darbo pas ieškovę metu; 3) 2021 m. birželio–liepos mėn., darbo pas ieškovę metu, ieškovės resursais ir lėšomis, M. A. ir šiuo metu jau buvusiems dar 5 ieškovės darbuotojams, kurie visi vėliau tapo Inspekta grupės įmonių darbuotojais, per kelias dienas buvo išduoti net 77 kvalifikaciniai pažymėjimai (dalis jų vėliau panaikinti), kurie skirti atitinkamoms akreditacijoms įgyti, tačiau to naudą, po kelių mėnesių darbuotojams nutraukus darbo sutartis, gavo jų naudoji darbdavė – Inspekta grupės įmonės. Atsakovai nepateikė dokumentų, pagrindžiančių, kad pažymėjimų gavimui darbuotojai iš tiesų išklausė mokymus ir išlaikė atitinkamus egzaminus.

68.16.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovai, tikslingai ir nesąžiningai, pasinaudodami ieškovės komercine paslaptimi, aktyviai viliojo ieškovės klientus. Byloje surinkti įrodymai pagrindžia: 1) faktinį atsakovų įvykdytą net 54 ieškovės klientų perėmimą, o tai sudaro daugiau nei 78 proc. visų ieškovės identifikuotų prarastų (potencialiai atsakovų nuviliotų) klientų dalį; tai, kad šie klientai bendradarbiauja su atsakovais, pagrindžia VMI duomenys dėl atsakovų iš šių klientų uždirbtų pajamų; ieškovė neprivalėjo papildomai įrodinėti konkrečių aktyvių šių klientų viliojimo veiksmų; 2) atsakovų aktyviai teiktus pasiūlymus ieškovės klientams pereiti pas atsakovus (2021 metais pasiūlymus gavo ieškovės klientai UAB „Elmemetall”, UAB „Transdosa“, UAB „Hustal“, UAB „Hennordic“); 3) buvusių ieškovės darbuotojų, dabar dirbančių pas atsakovus, klientų periminėjimą dar darbo pas ieškovę metu, juos sąmoningai ar nesąmoningai klaidinant dėl ieškovės ir atsakovų tapatumo; 4) tai, kad dalis buvusių darbuotojų dar darbo pas ieškovę metu, gaudami darbo užmokestį ir naudodamiesi ieškovės suteiktomis priemonėmis, vykdė konkurentų (Inspekta) užduotis (šie darbuotojai pasirašinėjo dokumentus už paslaugas ir prekes, kurias klientams turėjo suteikti ir įsigyti ne tuometinė darbdavė, o Inspekta grupės įmonės).

68.17.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovai neteisėtai, aktyviai viliojo ieškovės darbuotojus, taip siekdami naudos sau ir padarydami žalą ieškovei, o būtent, siūlė eilei ieškovės darbuotojų, be kita ko, turintiems specifinių kompetencijų, o ne aptarnaujantį ir (ar) techninį personalą, nutraukti darbo sutartis, taip pat šiems darbuotojams neatlikti visų ar dalies savo darbo pareigų.

68.18.                      Atsakovų teiginiai, kad neva darbuotojai nebuvo viliojami, o darbo santykiai nutrūko dėl kitų priežasčių, neatitinka tikrovės, nes dauguma apklaustų liudytojų patvirtino, jog M. A. aktyviai juos įkalbinėjo pereiti dirbti į naujai kuriamas Inspekta grupės įmones. Tą patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Atsakovai apeliaciniame skunde ėmėsi naujos taktikos: neneigia, kad pokalbiai su liudytojais vyko, bet bando suteikti šiems pokalbiams kitą turinį, jog neva M. A. su darbuotojais kalbėjosi ne apie darbuotojų, o išimtinai apie savo asmenines perspektyvas. Be to, atsakovų versija, kad neva patys darbuotojai aktyviai domėjosi galimybėmis dirbti pas atsakovus, yra paneigta: vieninteliai liudytojai, kurie tiesiogiai neįvardijo, kad juos aktyviai viliojo būtent M. A. ar Inspekta grupės įmonių valdymo organai ir akcininkai (buvę ieškovės darbuotojai), yra 3 esami Inspekta grupės įmonių darbuotojai, tačiau šie liudytojai negalėjo atsakyti į klausimą, iš kur kitur jie patys sužinojo apie Inspekta grupės įmones ir negalėjo paaiškinti, kokiu kitu būdu jie susirado darbo skelbimus. 

68.19.                      Atsakovų priekaištai buvusiam ieškovės vadovui L. Č. dėl nepagrįsto išlaidavimo, negebėjimo vadovauti ieškovei nepagrįsti bei neturi reikšmės byloje, kurioje nagrinėjami atsakovų veiksmai, buvę iki L. Č. darbo pradžios. Kita vertus, L. Č. paaiškino, kad būtent dėl perviliotų darbuotojų ir nuolat viliojamų klientų išaugo administracinės išlaidos, susijusios su išeitinių kompensacijų (atostoginių) mokėjimu perviliotiems darbuotojams ir papildomos (skatinamosios) sąnaudos, siekiant išlaikyti esamus darbuotojus ir klientus. Tą patvirtino ir atsakovų kviesta liudytoja D. V. (buvusi ieškovės darbuotoja, šiuo metu esanti atsakovų darbuotoja).

68.20.                      Nepagrįsti atsakovų teiginiai, kad M. A. ieškovę 2021 metais paliko su 200 000 Eur ikimokestiniu pelnu, kai 2021 metų finansinės atskaitomybės duomenimis ieškovė veikė nuostolingai. Tokie teiginiai neatlaiko kritikos, nes: 1) atsakovai pirminiais dokumentais nepagrindė teiginio, kad M. A. generavo ieškovei ikimokestinį pelną; 2) net jei ir būtų patvirtintas faktas, jog iki M. A. pasitraukimo ieškovės finansinė padėtis buvo geresnė nei iš karto po jo pasitraukimo, tai tik dar kartą patvirtintų ieškovės argumentus dėl M. A. kryptingų ir aktyvių nesąžiningos konkurencijos veiksmų, viliojant ieškovės klientus ir darbuotojus, kas trumpuoju periodu ir lėmė ieškovės finansinės padėties pablogėjimą.

68.21.                      Atsakovai ieškovės darbuotojams siūlė neatlikti darbo pareigų, siekdami naudos Inspekta grupės įmonėms: 1) ieškovės darbuotojai V. G. pokalbio dėl įsidarbinimo Inspekta grupės įmonėse metu buvo nurodyta, kad naujų klientų sutartis ji (jai vis dar dirbant pas ieškovę) turėtų pasirašyti UAB Inspekta Con naudai; 2) ji Inspekta vardu pasirašė išankstinę sąskaitą faktūrą, taip atlikdama su ieškove konkuruojančio ūkio subjekto užduotis darbo pas ieškovę metu; 3) dar vienas buvęs ieškovės darbuotojas, dar darbo pas ieškovę metu vedė komunikaciją su klientu per ieškovės darbinį el. paštą, tačiau vėliau tam pačiam klientui pateikė ne ieškovės, bet Inspekta vardu parengtą ataskaitą.

68.22.                      Teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovų veiksmai naudojant neregistruotą žymenį „Inspekta“ prieštarauja ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, nes jie faktiškai pakenkė ieškovei, kuri reputaciją savo prekių ženklui kūrė daugelį metų. Tai yra dar vienas savarankiškas nesąžiningos konkurencijos veiksmas. Atsakovai iš esmės neginčija ieškovės prekių ženklų ir atsakovų naudojamo neregistruoto žymens vizualaus, fonetinio ir semantinio tapatumo, tik išreiškia nesutikimą dėl ieškovės ir atsakovų paslaugų tapatumo bei egzistuojančios visuomenės suklaidinimo tikimybės.

68.23.                      Teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė įrodė atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas. Atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė: 1) komercinę paslaptį sudarančios informacijos apie klientus neteisėtu atskleidimu, gavimu ir naudojimu; 2) ieškovės klientų (ne mažiau kaip 54) ir darbuotojų (daugiau nei 10) perviliojimu; 3) neregistruoto komercinio žymens „Inspekta“ naudojimu, tuo padarant ieškovei žalą. Sprendime pagrįstai konstatuota, kad egzistuoja atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos priežastinis ryšys, atsakovų kaltė (šios prezumpcijos atsakovai nepaneigė) ir tai, jog atsakovų atsakomybė yra solidari.

68.24.                      Teismas motyvuotai nustatė, kad ieškovės patirta žala sudaro 379 393,44 Eur ir yra apskaičiuojama kaip atsakovų iš savo bendrų nesąžiningų veiksmų 2021, 2022, 2023 metais gauta turtinė nauda (bendrasis pelnas), uždirbtas iš ieškovės buvusių klientų. Toks nuostolių atlyginimas atitinka įstatyminį reglamentavimą (CK 6.249 straipsnio 2 dalis), nuoseklią teismų praktiką, teisingumo principą, civilinės atsakomybės tikslus ir į pirminę padėtį grąžina pažeidėjus (atsakovus), iš jų nukentėjusiam asmeniui (ieškovei) priteisiant tai, ką pirmieji gavo iš savo neteisėtų veiksmų.

68.25.                      Teismų praktika, kuria rėmėsi ieškovė, tik pateikia CK 6.249 straipsnio 2 dalies teisės normos aiškinimo bei taikymo taisykles. Nuo nesąžiningos konkurencijos nukentėjęs asmuo nėra imperatyviai įpareigotas rinktis konkretų jam padarytos žalos apskaičiavimo būdą; ieškovei tenka pareiga įrodyti atsakovo gautą bendrąjį pelną, o atsakovas, nesutikdamas su reiškiamu reikalavimu, turi pareigą įrodyti, kad jo gautas pelnas ar jo dalis yra teisėti; iš neteisėtų veiksmų atsakovų gauta nauda – tai dėl neteisėtų veiksmų atsiradęs faktinis jų turtinės padėties pagerėjimas, kuris nebūtinai gali sutapti su grynuoju pelnu; ieškovui, reiškiančiam reikalavimą priteisti neteisėtai komercine paslaptimi pasinaudojusio asmens neteisėtai gautą naudą, tenka pareiga įrodyti atsakovo gautą bendrąjį pelną.

68.26.                      Teismas nepaneigė civilinės atsakomybės paskirties, todėl atsakovų apeliacinio skundo teiginiai, kad buvo paneigta nuostolių atlyginimo kompensacinė paskirtis, atmestini kaip nepagrįsti.

68.27.                      Teismas tinkamai pritaikė civilinės atsakomybės institutą (CK 6.249 straipsnio 2 dalis). Atsakovų teiginiai, kad ieškovė turėjo įrodyti, jog ir ji pati būtų gavusi tokią naudą kaip atsakovai, yra nepagrįsti. Atsakovai klaidina teismą, nes minėtą teiginį grindžia pasenusia teismų praktika, kuri po 2018 metų pakeista. Ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo (pažeidėjo) naudos, neturėdama pareigos įrodinėti jokių kitų žalos formų, įskaitant ieškovės negautą pelną. Šioje byloje ieškovė pasirinko reikalauti iš atsakovų tik atsakovų (pažeidėjų) gautą naudą.

68.28.                      Atsakovų teiginiai, kad ieškovės patirta žala yra apskaičiuota, remiantis pažyma, ar tai, jog ieškovė siekia pasipelnyti, neatitinka tikrovės. Ieškovė įrodė žalos dydį oficialiais duomenimis: pateikė VMI duomenis, patvirtinančius atsakovų pajamų dydį ir atsakovų viešai paskelbtus finansinių ataskaitų dokumentus. Atsakovai turėjo galimybę rinkti atsakovams laisvai prieinamus jų pačių finansinius rodiklius ir į bylą teikti įrodymus, kad iš neteisėtais veiksmais atsakovų gautos naudos (bendrojo pelno) sumos turi būti atimtos atsakovų išlaidos, sąnaudos, darbo užmokesčiai ir kt., tačiau šia teise nepasinaudojo.

68.29.                      Nors atsakovai teigia, kad jie teismui paaiškino žalos dydžio apskaičiavimo standartus, t. y., kaip pagal Verslo apskaitos standartus ir Tarptautinius apskaitos standartus galima apskaičiuoti grynąjį pelną, tačiau šiems teiginiams pagrįsti nepateikė nė vieno įrodymo (pirminio apskaitos dokumento), kuriame atsispindėtų sąnaudos, subrangos išlaidos, darbo užmokestis ir pan. Todėl teismas pagrįstai tokiais teoriniais paaiškinimais nesirėmė. Apeliacinio proceso paskirtis nėra išnagrinėti bylą iš naujo, todėl atsakovų kartu su apeliaciniu skundu pateikti nauji įrodymai apie gautą grynąją naudą (grynąjį pelną) (metinių finansinių ataskaitų duomenys už 2023 metus) neturi būti priimami. Šiuos duomenis atsakovai galėjo pateikti dar pirmosios instancijos teismui, kadangi juos žinojo anksčiau negu teikė Juridinių asmenų registrui (iki tol atsakovai rengė, tvirtino, teikė buhalterijai, auditoriams). Be to, atsakovai rengė savo finansinių ataskaitų rinkinius bylos kontekste, žinodami ieškovės poziciją ir rengdamiesi galimam neigiamam teismo sprendimui.

68.30.                      Atsakovai klaidingai teigia, kad iš ieškovės pervilioti klientai atsakovams suteikė daug didesnes pajamas nei buvo gavusi ieškovė, nes esą skiriasi paslaugų rūšys ar veiklos sritys. Priešingai, duomenys apie pastaraisiais metais išaugusias perviliotų įmonių atsakovams suteiktas pajamas parodo, kad nesąžiningos konkurencijos veiksmais atsakovai perviliojo pelningiausius, veiklą plečiančius ieškovės klientus, suprasdami, jog iš tokių klientų gautinos pajamos ateityje didės kelis kartus. Atsakovų deklaravimas, kad šalių paslaugų rūšys ar sritys skiriasi, neatitinka tikrovės. Neatitinkantys tikrovės yra ir atsakovų teiginiai, kad ieškovė apskritai neteikė paslaugų daliai perviliotų klientų – visos įmonės, kurių nesąžiningo perviliojimo pagrindu priteistas nuostolių atlyginimas, paslaugas pirko tiek iš ieškovės, tiek iš atsakovų.

68.31.                      Atsakovai nepagrįstai sutapatina draudimo naudoti komercinę paslaptį (KĮ 15 straipsnio 4 dalis) ir žalos atlyginimo senaties (CK 1.125 straipsnio 9 dalis) terminus. Teismas pagrįstai skaičiavo ieškovės patirtos žalos dydį visam nesąžiningos konkurencijos veiksmų laikotarpiui. Atsakovų 2021 metais neteisėtai gauta informacija buvo pasinaudota nesąžiningai konkuruojant dar 2021–2022 metais, o 2023 metais Inspekta grupės įmonių pelno duomenys tik parodo, kad realią naudą atsakovai iš savo neteisėtų veiksmų gavo ir 2023 metais. Todėl aplinkybė, kad atsakovai iš dar 2021 metais prasidėjusių neteisėtų nesąžiningos konkurencijos veiksmų, be kita ko, klientų perviliojimo, naudą gauna ir praėjus KĮ 15 straipsnio 4 dalyje nustatytam terminui, nepadaro 2021–2022 metais atliktų neteisėtų veiksmų pasekmių teisėtomis. Priešingu atveju, atsakovai turėtų galimybę, pasinaudodami ieškovės komercinę paslaptį sudarančia informacija, suformuoti ir stiprinti klientų bazę nesąžiningai konkuruojant, o rizikuoti tik atitinkamu vienerių metų pelnu. Nei CK, nei KĮ nenumato tokio civilinės atsakomybės ribojimo.

68.32.                      Teismas pagrįstai įpareigojo atsakovus nutraukti neregistruoto žymens „Inspekta“ naudojimą ir pasikeisti juridinių asmenų pavadinimus, kadangi šis žymuo yra tapatus ieškovės prekių ženklams. Tokią išvadą patvirtina tai, kad: 1) šalys teikia tapačias paslaugas prekių ženklų teisės prasme; 2) toms pačioms klasėms priklausančių paslaugų tariami kokybės skirtumai (kas neįrodyta) nelemia, jog jos nėra tapačios ar bent jau panašios; paslaugų „inovatyvumas“ ar „kokybiškumas“ nėra kriterijai, pagal kuriuos vertinamas paslaugų panašumas (tapatumas); 3) ne tik egzistuoja visuomenės suklaidinimo galimybė, bet visuomenė yra ir faktiškai klaidinama (vartotojas, nesvarbu, speciali vartotojų grupė ar vidutinis vartotojas, įsimins dominuojantį neregistruoto žymens žodinį elementą „Inspekta“ ir susies jį su ieškovės prekės ženklu); be to, teismas apskritai turėjo teisę nepasisakyti dėl suklaidinimo tikimybės, kai egzistuoja žymenų tapatumas bei jais žymimų prekių (paslaugų) dvigubas tapatumas (PŽĮ 14 straipsnio 2 dalies 1 punktas); 4) ieškovės prekių ženklų registracijos laikas neturi teisinės reikšmės ir nepaneigia skundžiamo sprendimo pagrįstumo; plėsti savo komercinių žymenų apsaugą, registruojant (naujus) prekių ženklus, ypač tada, kai nauji rinkos žaidėjai stengiasi nesąžiningai pasinaudoti jau seniai naudojamo žymens žinomumu rinkoje, yra įprasta komercinė strategija; prekių ženklo savininkas ar pareiškėjas negali būti laikomas nesąžiningu tais atvejais, kai pagrįstai gina savo per daug metų įgytas ir puoselėtas intelektinės nuosavybės teises; pats M. A. teismo posėdžio metu patvirtino žodinio elemento „Inspecta“ komercinę svarbą ieškovei netgi keičiant pavadinimą; atsakovai, bandydami paneigti šiuos argumentus, apeliaciniame skunde referuoja į bylai neaktualią teismų praktiką (pavyzdžiui, Gerų katilų byla), kuri nepaneigia sprendimo pagrįstumo.

68.33.                      Teismas pagrįstai atmetė atsakovų priešieškinį, konstatavęs, kad nėra pagrindo pripažinti ieškovės prekių ženklų registracijas negaliojančiomis. Šią išvadą patvirtina tai, kad: 1) atsakovų naudojamas žodis „Inspekta“ nėra autorių teisių objektas, kurio pagrindų būtų galima ginčyti ieškovės prekių ženklus; 2) ieškovės veiksmuose registruojant prekių ženklus nebuvo nesąžiningumo, o atvirkščiai – atsakovai naudoja žymenį „Inspekta“, siekdami nesąžiningų ketinimų (ieškovė žodį „Inspecta“ versle faktiškai naudoja jau daugybę metų ir būtent atsakovai siekė neteisėtai perimti šio termino naudojimą bei pasinaudoti ilgamete ieškovės išvystyta šio žymens reputacija); ieškovė savo prekių ženklus faktiškai naudojo ir toliau naudoja komercinėje komunikacijoje Lietuvoje (interneto svetainėje ar socialinių tinklų, pavyzdžiui, „LinkedIn“ paskyrose), be to, prekių ženklo savininkas turi teisę 5 metų laikotarpiu bet kada pradėti naudoti ženklą (PŽĮ 20 straipsnis); atsakovai nepagrįstai nurodo, kad ieškovė turėjo pareigą nedelsdama nuo prekių ženklų įregistravimo momento kreiptis į atsakovus su pretenzija dėl neteisėto neregistruoto žymens naudojimo; ieškovės naudojami kiti žymenys ar prekių ženklai („Kiwa“) nepatvirtina jos nesąžiningumo; kelių žymenų kombinavimas verslo subjekto rinkodaros strategijoje nereiškia, kad asmuo kurio nors iš jų nenaudoja ar nenaudos; ieškovės veikla neprivalo būti žymima tik vienu konkrečiu ženklu; 3) juridinio asmens pavadinimo paskirtis yra kitokia nei prekių ženklo, todėl savaime ankstesnio juridinio asmens pavadinimo turėjimas nėra pagrindas panaikinti prekių ženklus; nuo to momento, kai juridinis asmuo veiklą pradėjo žymėti atitinkamu pavadinimu, jo teisės į juridinio asmens pavadinimą ir galėtų būti ginamos; atsakovai neįrodė, kad jie būtų pradėję naudoti savo juridinių asmenų pavadinimus teikiamoms paslaugoms žymėti dar iki ieškovės prekių ženklų paraiškų pateikimo dienos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

69.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

70.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytų nuostolių atlyginimo ir uždraudimo naudoti žymenį „Inspekta“ patenkintas, o atsakovų priešieškinis dėl ieškovei priklausančių prekių ženklų registracijų pripažinimo negaliojančiomis atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atsakovų procesinių prašymų

-       dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir dalinio sprendimo priėmimo

71.       Atsakovai prašo bylos dalis dėl komercinės paslapties fakto ir nuostolių apskaičiavimo nagrinėti žodinio proceso tvarka, o netenkinus šio prašymo – šias bylos dalis perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl PŽĮ nuostatų taikymo ir atsakovų priešieškinio priimti dalinį sprendimą – priešieškinį patenkinti.

72.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022 28, 29 punktas; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024, 46 punktas).

73.       Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinybės apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byloje pareikšti reikalavimai ir šalių pozicijos yra aiškios, šalys (jų atstovai) buvo išklausytos teismo posėdžių pirmosios instancijos teisme metu. Teisėjų kolegija, susipažinusi tiek su šalių (jų atstovų) duotais paaiškinimais, tiek su liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, neturi pagrindo teigti, kad proceso dalyviams pirmosios instancijos teisme nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti dėl bylai reikšmingų aplinkybių. 

74.       Tai, kad atsakovai nesutinka su tuo, kokias išvadas, išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus ir ištyręs rašytinius įrodymus, padarė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindas apeliacinio skundo nagrinėjimui žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, kuriuos analizuojant kartu su pirmosios instancijos teisme duotais šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais bei apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytais argumentais, tinkamas skundžiamo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka. Išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, ieškovė nepagrindė, tokių nenustatė ir teisėjų kolegija. Atsižvelgiant į tai, tenkinti atsakovų prašymą dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nėra pagrindo, apeliacinis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.

75.       Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovų prašymas priimti dalinį sprendimą yra susijęs su ginčo išnagrinėjimo apeliacine tvarka rezultatu (CPK 326 straipsnis). Byloje nagrinėjami klausimai yra tarpusavyje susiję, kai kuriais aspektais persipynę (pavyzdžiui, dėl PŽĮ nuostatų, kurios yra aktualios tiek sprendžiant ginčo dalį dėl prekių ženklų (neregistruoto žymens uždraudimo naudoti, įpareigojimo pasikeisti juridinių asmenų pavadinimus, prekių ženklų registracijų pripažinimo negaliojančiomis), tiek ir sprendžiant dėl nuostolių, padarytų nesąžiningos konkurencijos veiksmais, įskaitant ir pagal KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą), todėl byloje jie turi būti nagrinėjami kompleksiškai. Dėl to, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (visas ar iš dalies), teisėjų kolegija pasisakys toliau, vertindama šalių apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus konkrečius argumentus dėl ginčo esmės.

-       dėl naujų įrodymų priėmimo  

76.       Atsakovai prašo priimti į bylą naujus įrodymus – atsakovių UAB „INSPEKTA“, UAB Inspekta Con ir UAB Inspekta Lab finansines atskaitomybes už 2023 metus. Teigia, kad šie įrodymai yra svarbūs siekiant paneigti ieškovės prašomų priteisti nuostolių dydį, kurį ieškovė apskaičiuoja, remdamasi atsakovų bendruoju pelnu, gautu iš buvusių ieškovės klientų. Nurodo, kad būtinybė pateikti šiuos įrodymus iškilo vėliau, kadangi bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovai dar nebuvo parengę finansinės atskaitomybės dokumentų už 2023 metus.  

77.       Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 43 punktas). Tai, ar būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą visų pirma turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 45 punktas).

78.       Teisėjų kolegija nesutinka su tuo, kad būtinybė atsakovams pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus už 2023 metus iškilo vėliau. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad finansinėse atskaitomybėse yra pateikti tik apibendrinti ir susisteminti atsakovų – juridinių asmenų, ataskaitinių finansinių metų veiklos duomenys (finansiniai rodikliai), kuriais atsakovai neabejotinai disponavo ir kurie jiems buvo prieinami dar iki šių finansinių atskaitomybių, kaip susistemintų dokumentų, parengimo ir pateikimo viešam registrui. Todėl spręstina, kad nagrinėjamu atveju atsakovai turėjo galimybę, jų manymu, ginčui aktualius duomenis pateikti dar iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Tokią išvadą papildomai patvirtina ir tai, kad pačiose atsakovų pateiktose finansinėse atskaitomybėse nurodyta jų sudarymo data – 2024 m. kovo 12 d. ir 2024 m. kovo 18 d., o byla išnagrinėta tik 2024 m. balandžio 4 d. teismo posėdyje (teismo procesinis sprendimas priimtas ir paskelbtas 2024 m. gegužės 6 d.).

79.       Taigi įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad objektyvi būtinybė atsakovams šiuos įrodymus pirmą kartą pateikti apeliacinėje instancijoje nenustatyta, o jų priėmimas, be kita ko, neatitiktų ir proceso operatyvumo, koncentruotumo ir ekonomiškumo principų (CPK 7, 8 straipsniai), užvilkintų bylos nagrinėjimą. Be to, toks nesavalaikis įrodymų pateikimas apskritai nėra suderinamas su sąžiningo naudojimosi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis principu ir teisėjų kolegijai sudaro pagrindą konstatuoti atsakovų piktnaudžiavimą įrodymų vėlesnio pateikimo teise. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atsakovų pateiktus naujus įrodymus atsisako priimti (CPK 314 straipsnis).

80.       Teisėjų kolegija akcentuoja, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. O tai reiškia, kad apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui; apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiami aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020; 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-3-220-381/2023, 41 punktas).

81.       Įvertinus tai, kad atsakovai naujais įrodymais, be kita ko, siekia įrodyti ir papildomas, naujas pirmosios instancijos teismo netirtas ir nevertinas aplinkybes (dėl atsakovų finansinių veiklos rodiklių 2023 metais, bendrojo pelningumo maržos apskaičiavimo), atsakovų apeliacinės instancijos teismui pateiktų įrodymų nėra pagrindo priimti ir dėl šios priežasties.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

82.       Ieškovė UAB „Inspecta”, juridinio asmens kodas 302515952, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), įregistruota 2010 m. gegužės 28 d. Ieškovės pavadinimas 2017 m. spalio 2 d. pakeistas į UAB „Kiwa Inspecta”. Bendrovės 100 proc. akcijų priklauso UAB „Inspecta Holding Lietuva“; UAB „Inspecta Holding Lietuva“ priklauso įmonių grupei Inspecta Group OY (Suomija). Žymeniu „Inspecta” grupė veikė nuo 1975 metų. Inspecta Group 2015 metais susijungė su Kiwa N.V. (Nyderlandai).

83.       Atsakovė UAB „INSPEKTA“, juridinio asmens kodas 300563610, buveinės adresas (duomenys neskelbtini) (iki 2020 m. lapkričio 12 d. – (duomenys neskelbtini)) įregistruota 2006 m. balandžio 27 d., bendrovės vienintelė akcininkė ir vadovė iki 2020 m. lapkričio 11 d. buvo R. B.; nuo 2020 m. lapkričio 12 d. iki 2022 m. sausio 3 d. – A. J., nuo 2022 m. sausio 3 d. – M. A. (vadovavimo faktas įregistruotas 2022 m. sausio 18 d.). UAB „INSPEKTA“ akcininkė – UAB Inspekta Group (nuo 2021 m. kovo 3 d.), nuo 2020 m. lapkričio 11 d. iki 2021 m. kovo 9 d. – UAB Montek Group.

84.       UAB Inspekta Group, juridinio asmens kodas 305673441, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), įregistruota 2020 m. gruodžio 22 d., kurios vadovu iki 2022 m. gruodžio 6 d. buvo A. J., nuo 2022 m. gruodžio 6 d. – M. A. (vadovavimo faktas įregistruotas 2022 m. gruodžio 22 d.).

85.       UAB Inspekta Con, juridinio asmens kodas 305674618, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), įregistruota 2020 m. gruodžio 31 d., kurios vadovu iki 2021 m. gegužės 12 d. buvo A. J., nuo 2021 m. gegužės 12 d. iki 2023 m. kovo 20 d. – J. V., nuo 2023 m. kovo 20 d. iki 2024 m. vasario 5 d. – M. A., nuo 2024 m. vasario 5 d. – A. P.. UAB Inspekta Con akcininkė – UAB Inspekta Group. 

86.       UAB Inspekta Lab, juridinio asmens kodas 305428506, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), įregistruota 2020 m. sausio 14 d., kurios vadovu iki 2023 m. gruodžio 14 d. buvo A. J., nuo 2023 m. gruodžio 15 d. – M. A. (vadovavimo faktas įregistruotas 2023 m. gruodžio 21 d.). UAB Inspekta Lab akcininkė – UAB Inspekta Group.

87.       Atsakovas M. A. ieškovės vadovu paskirtas nuo 2020 m. gegužės 19 d. iki 2021 m. birželio 22 d. (vadovavimo faktas registruotas nuo 2010 m. gegužės 28 d. iki 2021 m. rugsėjo 19 d.). Šiuo metu yra vienas iš galutinių Inspekta grupės įmonių naudos gavėjų bei atsakovės UAB „INSPEKTA“ vadovas.

88.       Ieškovės grupės įmonės nuo 2003 metų turi registruotus prekės ženklus „Inspecta“, registruotus 37, 41, 42 klasės paslaugoms (https://euipo.europa.eu/eSearch/#details/trademarks/003318847 https://www.tmdn.org/tmview/#/tmview/detail/WO500000000814839). Ieškovės grupės įmonė Inspecta OY turi registruotą domeno vardą inspecta.eu (https://whois.eurid.eu/lt/search/ ?domain=inspecta.eu).

89.       Ieškovės vardu 2022 m. kovo 14 d. įregistruoti žodiniai prekių ženklai „Inspecta“, reg. Nr. 86350 (paraiškos padavimo data – 2021 m. rugsėjo 10 d.), „INSPEKTA“, reg. 86347 (paraiškos padavimo data – 2021 m. rugsėjo 10 d.), grafinis prekių ženklas „Inspekta“, reg. Nr. 86349 (paraiškos padavimo data – 2021 m. rugsėjo 10 d.) Nicos klasifikacijos klasės 35 paslaugoms – verslo specialistų konsultacijos; statybų verslo projektų vadyba; verslo efektyvumo (veiksmingumo) specialistų paslaugos; verslo nagrinėjimas; verslo operacijų įvertinimas; praktinis mokymas (parodomasis); praktinės patirties (know-how) perdavimas (mokymai); profesinis mokymas ir rengimas; seminarų rengimas ir vedimas; knygų leidyba; elektroninių knygų ir žurnalų tiesioginis publikavimas (41 klasė); sertifikavimo kokybės ar standartų tikrinimo paslaugos; sertifikavimas (kokybės kontrolė); trečiųjų asmenų prekių tyrimai, analizė ir vertinimas sertifikavimo reikmėms; trečiųjų asmenų teikiamų paslaugų tikrinimas, analizė ir vertinimas sertifikavimo reikmėms; elektros inžinerijos srities aparatų bandymai sertifikavimo reikmėms; kokybės vertinimas; kokybės tikrinimas; kokybės užtikrinimo paslaugos; kokybės kontrolės bandymai; kokybės kontrolės testai; paslaugų kokybės kontrolė; produktų kokybės vertinimas; konsultacijos kokybės užtikrinimo klausimais; produktų ir paslaugų bandymai, autentifikavimas ir kokybės tikrinimas; kompiuterinių technologijų konsultacijos; medžiagų bandymai; mokslinių laboratorijų paslaugos; elektroninių duomenų saugojimas; konsultavimas kokybės kontrolės klausimais (42 klasė).

90.       Atsakovai neturi registruotų prekių ženklų, tačiau naudoja neregistruotą žodinį ir vaizdinį komercinį žymenį „Inspekta“.

Dėl prekių ženklų registracijų pripažinimo negaliojančiomis

91.       Atsakovai apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad neegzistuoja pagrindas pripažinti negaliojančiomis ieškovei priklausančių prekių ženklų – grafinio prekės ženklo „Inspekta“ (reg. Nr. 86349), žodinio prekės ženklo „INSPEKTA“ (reg. Nr. 86347), žodinio prekės ženklo „Inspecta“ (reg. Nr. 86350) – registracijas. Pasak atsakovų, ieškovės prekių ženklai įregistruoti nesąžiningai, kadangi ji nenaudoja ir neketina naudoti prekių ženklų savo veikloje; ieškovės prekės ženklas yra „Kiwa” (kartu ir bebro logotipas), o ginčo prekių ženklus ji įregistravo tik tam, kad galėtų reikalauti uždrausti atsakovams naudoti žodį „Inspekta” jų, kaip juridinių asmenų, pavadinimuose. Be to, teigia, kad atsakovės UAB „INSPEKTA“ pavadinimas įregistruotas anksčiau nei ieškovės prekių ženklai, dėl to turi būti saugomas.

92.       Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad atsakovai apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog atsakovų naudojamas žymuo „Inspekta” nėra autorių teisių objektas, todėl nėra galimas autorių teisių gynimas, taigi ir ieškovės prekių ženklų registracijų pripažinimas negaliojančiomis šiuo pagrindu. Be to, šalys neginčija ir to, kad ginčui dėl prekių ženklų taikytina PŽĮ redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d. Todėl, atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija toliau pasisako tik dėl anksčiau nurodytų ir apeliacine tvarka ginčijamų aspektų.

-       dėl PŽĮ 7 straipsnio 3 dalies taikymo

93.       Remiantis PŽĮ 7 straipsnio 3 dalimi, jeigu pareiškėjas padavė paraišką turėdamas nesąžiningų ketinimų ir jeigu suinteresuotas asmuo užginčija ženklo registraciją šio įstatymo 58 straipsnyje nustatyta tvarka, ženklo registracija pripažįstama negaliojančia. 

94.       Aiškindamas šią nuostatą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagrindas pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia dėl nesąžiningų ketinimų yra išimtinio pobūdžio (lot. ultima ratio) priemonė, siekiant apginti kito asmens teises į atitinkamą prekių ženklą ar naudojamą žymenį; šis teisių į prekių ženklus ar žymenis apsaugos instrumentas nėra skirtas visiems tiems atvejams tarsi „padengti“ ir „apimti“, kai dėl vienų ar kitų priežasčių ginčijamojo prekių ženklo negaliojimui netaikytini kiti PŽĮ 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti ženklo registracijos negaliojimo pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2012). 

95.       Siekiant įvertinti nesąžiningumo buvimą, reikia atsižvelgti į pareiškėjo ketinimą paraiškos pateikimo momentu. Pareiškėjo ketinimas konkrečiu momentu yra subjektyvus elementas, kurį reikia nustatyti remiantis objektyviomis nagrinėjimo atvejo aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57-611/2016). 

96.       Nesąžiningumas nėra preziumuojamas, šią aplinkybę privalo įrodyti prekės ženklo registraciją PŽĮ 7 straipsnio 3 dalies pagrindu ginčijantis asmuo, šiuo atveju – atsakovai (CPK 178 straipsnis). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vertindamas nesąžiningumą, teismas turi atsižvelgti į visus nagrinėjamai bylai būdingus svarbius veiksnius, esančius žymens įregistravimo kaip prekių ženklo paraiškos pateikimo momentu, be kita ko, į: 1) tai, kad pareiškėjas žino ar turi žinoti, jog trečiasis asmuo bent vienoje valstybėje narėje naudoja tapatų ar su prašomu įregistruoti žymeniu galimą supainioti panašų žymenį tapačioms ar panašioms prekėms; 2) pareiškėjo ketinimą užkirsti kelią šiam trečiajam asmeniui toliau naudoti šį žymenį; 3) teisinės apsaugos, kuri naudojama trečiojo asmens žymeniui ir prašomam įregistruoti žymeniui, laipsnį (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. birželio 11 d. prejudicinis sprendimas byloje Chocoladefabriken Lindt and Sprüngli AG prieš F. H. GmbH., C-529/07; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-969/2019).  

97.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė paraiškų dėl prekių ženklų registravimo padavimo metu žinojo apie tai, jog atsakovai naudoja neregistruotą žymenį „Inspekta”, ieškovė to neneigia. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ši aplinkybė, į ką pagrįstai atkreipė dėmesį ir pirmosios instancijos teismas, pati savaime nėra pakankama ieškovės nesąžiningumui, kaip jis suprantamas pagal aptariamą nuostatą ir teismų praktikos išaiškinimus, įrodyti (pvz., žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. birželio 27 d. prejudicinį sprendimą byloje Malaysia Dairy Industries Pte. Ltd prieš Ankenaevnet for Patenter og Varemaerker, C-320/12). Nagrinėjamu atveju yra svarbu įvertinti visumą aplinkybių, nulėmusių ieškovės sprendimą įregistruoti ginčo prekių ženklus.

98.       Byloje nustatyta, kad ieškovė nuo jos įregistravimo 2010 m. gegužės 28 d. iki 2017 m. spalio 2 d., t. y. daugiau nei septynerius metus, veiklą vykdė juridinio asmens pavadinimu UAB „Inspecta”, kuris vėliau, atsižvelgus į tai, jog 2015 metais Inspecta Group (šiai nuo 1975 metų veikiančiai įmonių grupei priklauso ieškovė) susijungė su Kiwa N.V. (Nyderlandai), buvo pakeistas į UAB „Kiwa Inspecta”. Šiame kontekste paminėtina, kad nors ieškovės pavadinimas papildytas žodžiu „Kiwa”, tačiau jame neatsisakyta ir pradinio jos pavadinimą ir ūkinę komercinę veiklą žyminčio žymens „Inspecta”, ieškovė savo pavadinime šį žodį naudoja iki šiol – jau keturiolika metų. Byloje taip pat nustatyta ir ginčo nekilo dėl to, kad ieškovės grupės įmonės turi ankstesnių tapačių ir (ar) panašių prekės ženklų (pvz., „inspecta“, įregistruotų dar 2003 metais), įmonių pavadinimų (pvz., Inspecta Group OY, veikianti Suomijoje), domenų vardų (pvz., inspecta.eu, įregistruotas 2006 m. birželio 11 d.). Ieškovė paraiškas dėl ginčo prekių ženklų registravimo pateikė 2021 m. rugsėjo 10 d., t. y. iš esmės tuo metu, kai susiklostė ieškovės šioje byloje akcentuojami ginčo įvykiai, susiję su atsakovų nesąžininga konkurencija (ieškovės darbuotojų ir klientų viliojimu, komercinių paslapčių įgijimu, atskleidimu, panaudojimu, atsakovės įmonių grupės tapačios ir (ar) panašios veiklos vykdymu, kt.). 

99.       Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad kai keli gamintojai rinkoje tapačioms ar panašioms prekėms naudoja tapačius ar su prašomu įregistruoti žymeniu galimus supainioti panašius žymenis, negalima atmesti to, jog pareiškėjas žymens įregistravimu siekia teisėto tikslo; <...> toks atvejis gali susiklostyti, be kita ko, kai registravimo paraiškos pateikimo momentu pareiškėjas žino, kad neseniai rinkoje pradėjęs veikti trečiasis asmuo mėgina pasinaudoti minėtu žymeniu, kopijuodamas jo išvaizdą, ir tai verčia pareiškėją šį žymenį įregistruoti, jog užkirstų kelią jo naudojimui (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. birželio 11 d. prejudicinis sprendimas byloje Chocoladefabriken Lindt and Sprüngli AG prieš F. H. GmbH., C-529/07, 48–49 punktai).

100.       Įvertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes, o būtent tai, kad žymeniu „Inspecta” jau daugelį metų buvo žymimos ieškovės grupės įmonės, jų vykdoma veikla, be to, ir pati ieškovė savo veiklą 2010 metais pradėjo žymeniui „Inspecta” tapačiu juridinio asmens pavadinimu UAB „Inspecta” (minėta, šio žymens neatsisakyta ir nuo 2017 metų esančiame pavadinime), ji „Inspektos” vardu buvo žinoma ir visuomenėje, klientų tarpe, ieškovei nustačius ir tai, jog žymenį „Inspekta”, kuris vizualiai itin panašus, o fonetiškai ir semantine prasme tapatus žymeniui „Inspecta” (atsakovė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės dėl žymenų panašumo pagal nurodytus kriterijus), naudoja kiti juridiniai asmenys – atsakovės grupės įmonės, žymėdamos, ieškovės vertinimu, tapačias ir (ar) panašias prekes bei paslaugas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės sprendimas įregistruoti žodinius žymenis „Inspecta” ir „INSPEKTA” bei grafinį žymenį „Inspekta”, taip suteikiant jiems prekių ženklų apsaugą, negali būti laikomas nelogišku, neracionaliu, neatitinkančiu komercinės veiklos praktikos ar juolab nesąžiningu veiksmu (CPK 185 straipsnis). Atsakovai apeliacinio skundo argumentais neįrodė ieškovės nesąžiningų ir (ar) priešingų teisei ketinimų, jų nenustatė ir teisėjų kolegija (CPK 178 straipsnis). 

101.       Priešingai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju įžvelgtinas ne ieškovės nesąžiningumas įregistruojant ginčo prekių ženklus, tačiau būtent atsakovų nesąžiningumas, įsigyjant iki tol veiklos nevykdžiusį juridinį asmenį pavadinimu UAB „INSPEKTA” ir savo ūkinėje komercinėje veikloje pradedant naudoti neregistruotą žodinį ir vaizdinį žymenį „Inspekta”.

102.       Remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, ieškovės veiklos tikslai ir rūšys nuo pat jos įregistravimo registre 2010 m. gegužės 28 d. nekito ir apėmė sertifikavimą, techninės būklės tikrinimą ir atitikties vertinimą, numatant, kad bendrovė gali užsiimti ir kita ūkine komercine veikla, neprieštaraujančia Lietuvos Respublikos teisės aktams. Nors atsakovė UAB „INSPEKTA” Juridinių asmenų registre įregistruota 2006 m. balandžio 27 d., tačiau bylos duomenys patvirtina, kad ji veiklą, dėl kurios tapatumo ir (ar) panašumo į ieškovės vykdomą veiklą šioje byloje, yra kilęs ginčas, realiai pradėjo vykdyti ne anksčiau kaip 2020 metų pabaigoje, t. y. tik po įmonės pardavimo. Tokia išvada darytina dėl to, kad 2020 metų rudenį buvo derinami UAB „INSPEKTA” įsigijimo klausimai, 2020 m. lapkričio 12 d. įregistruoti nauji buveinės adreso, vadovo ir akcininko duomenys, viešajame registre nurodyti ir nauji, šiuo metu esantys UAB „INSPEKTA” veiklos tikslai ir rūšys – gaminių sertifikavimas, jų normatyvinių dokumentų reikalavimų kontrolė; techninis tikrinimas ir analizė. Šiame kontekste paminėtina, kad nuo 2006 m. balandžio 27 d. iki 2020 m. spalio 20 d. Juridinių asmenų registre buvo nurodyti kiti UAB „INSPEKTA” veiklos tikslai ir rūšys: statyba, <...>, didmeninė prekyba už atlygį pagal sutartį, operacijos su nekilnojamuoju turtu, <...> apskaitos, buhalterijos ir audito veikla, konsultacinė verslo ir valdymo veikla, konsultacijos mokesčių klausimais, meno įrenginių eksploatavimo veikla, privačių namų ūkių, samdančių namų ūkio darbininkus, veikla. Duomenų, kad juridinis asmuo – UAB „INSPEKTA”, iki jo perleidimo 2020 metų rudenį, realiai būtų vykdęs tapačią ar panašią į ieškovės veiklą, byloje nėra, atsakovai šios aplinkybės byloje iš esmės ir neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis).

103.       Nors atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad UAB „INSPEKTA” buvo įsigyta tik dėl to, jog jos pavadinimas reiškia „tikrinti”, „inspektuoti”, taigi siejasi su atsakovų vykdoma veikla, tačiau tokia atsakovų pozicija, įvertinus šią konkrečią faktinę situaciją, nelaikytina įtikinama (CPK 185 straipsnis). Aplinkybės, kad rinkoje nuo 2010 metų veikia juridinis asmuo itin panašiu, iš esmės tapačiai tariamu pavadinimu UAB „Inspecta” (kuris nuo 2017 metų buvo papildytas ir tapo UAB „Kiwa Inspecta”), tai, kad šis juridinis asmuo teikia sertifikavimo, bandymų, tikrinimų, konsultavimų, mokymų ir kt. paslaugas, kurias realiai siekė teikti ir atsakovai (nevertinant paslaugų kokybės, inovatyvumo aspektų), atsakovams neabejotinai buvo žinomos. Tokia išvada darytina dėl to, kad atsakovų grupės įmonės yra (buvo) kontroliuojamos ir (ar) joms vadovaujama būtent fizinių asmenų, kurių dauguma darbo ar kitų sutartinių teisinių santykių pagrindu anksčiau buvo susiję su ieškove, dėl bendros veiklos vienas kitą pažinojo. Tai papildomai patvirtina ir ilgamečio buvusio ieškovės vadovo M. A. (vėliau tapusio UAB „INSPEKTA” vadovu) bei tuometinio UAB „INSPEKTA” vadovo ir akcininko A. J. tarpusavio santykiai, jų bendravimas (atsakovai apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes dėl šių asmenų, tame tarpe ir advokato R. Č., 2020 metų rudenį vykusio bendravimo dėl UAB „INSPEKTA” įsigijimo).

104.       Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kodėl atsakovai, patys apeliaciniame skunde nuolat akcentuodami tai, kad jie nesiekė tapatintis su ieškove, jog jų paslaugos yra kur kas inovatyvesnės ir kokybiškesnės nei ieškovės, visgi savo veiklai iš esmės toje pačioje rinkoje vykdyti ir paslaugoms žymėti pasirinko įsigyti būtent juridinį asmenį su į ieškovės pavadinimą aukštu lygiu panašiu pavadinimu UAB „INSPEKTA”. Be to, netrukus buvo įsteigtos ir kitos atsakovų grupės įmonės panašiais pavadinimais, su jame dominuojančiu žodiniu elementu „Inspekta” – UAB Inspekta Con, UAB Inspekta Group, pervadintas jau egzistuojantis juridinis asmuo UAB Montek Lab į UAB Inspecta Lab), taip iš esmės tik sudarydami prielaidas visuomenės suklaidinimui dėl jos ir ieškovės tapatumo.

105.       Toks atsakovų pasirinktas veikimo modelis, iš esmės prieštaringas jų deklaruojamam siekiui (išvengti jų tapatinimo su ieškove), teisėjų kolegijai sudaro pagrindą abejoti atsakovų sąžiningumu ir tikraisiais ketinimais, įsigyjant UAB „INSPEKTA”, o ne pasirenkant kitus galimus situacijos sprendimo būdus – įsteigiant naują juridinį asmenį kitu, atsakovės veiklą galinčiu apibūdinti pavadinimu, ar įsigyjant jau įregistruotą juridinį asmenį, tačiau ne taip pat skambančiu pavadinimu (CPK 185 straipsnis). Byloje nenustatyta ir neįrodyta, kad egzistavo objektyviai pagrįstas poreikis atsakovams įsigyti būtent šį juridinį asmenį norimai veiklai vykdyti, kita vertus, atsakovai tokių aplinkybių byloje ir neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis).  

106.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad UAB „INSPEKTA” įsigijimas, netrukus po to sekęs ir kitų juridinių asmenų su dominuojančiu žymeniu „Inspekta” įsteigimas, jau egzistuojančio juridinio asmens pervadinimas, pavadinime nurodant žymenį „Inspekta”, buvo nulemti būtent atsakovų sąmoningo siekio naudotis ieškovės ilgametėje komercinėje veikloje naudojamo žymens „Inspecta” žinomumu ir dalykine reputacija, tam pasiekti ieškovės įdėtu įdirbiu, tokiu būdu pritraukiant klientus ir gaunant finansinę naudą (CPK 185 straipsnis). Atsakovų šiuo aspektu dėstomas iš esmės vienintelis argumentas, kad UAB „INSPEKTA” įsigyti paskatino tik šio juridinio asmens pavadinimo reikšmė „tikrinti”, „inspektuoti”, stokoja pagrįstumo ir visumos byloje nustatytų aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų kontekste teisėjų kolegijos neįtikina. Todėl su tuo susiję atsakovų apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.  

107.       Atsakovai ieškovės nesąžiningumą, įregistruojant ginčo prekės ženklus, grindžia ir tuo, kad ieškovė savo veikloje ne tik nenaudoja, tačiau ir neketina naudoti ginčo prekių ženklų. Atsakovų teigimu, ieškovė prekėms ir paslaugoms žymėti naudoja kitą prekės ženklą – „Kiwa” ir bebro logotipą – save tapatina su jais. Teisėjų kolegija tokiai atsakovų pozicijai nepritaria.

108.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nesąžiningų ketinimų negalima apriboti vien tik situacijomis, kai pareiškėjas pareiškė prekių ženklą registruoti, neketindamas jo naudoti, nes tokiu atveju netektų prasmės kitos prekių ženklų teisėje esančios nuostatos dėl ženklo registracijos panaikinimo dėl ženklo nenaudojimo. Neketinimas naudoti prekių ženklo gali būti viena iš aplinkybių, sprendžiant dėl pareiškėjo nesąžiningumo, bet vien ši aplinkybė nėra pakankama nesąžiningiems ketinimams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-482/2003; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2006; 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2009). 

109.       Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad teisės aktai nenumato draudimo bendrovei jos vykdomoje ūkinėje komercinėje veikloje naudoti keletą prekių ženklų ar žymenų tuo pačiu metu, pasirinkti jų naudojimo intensyvumą, juolab kai toks naudojimas yra nulemtas istoriškai susiklosčiusių aplinkybių. Jau minėta, kad ieškovė nuo jos įregistravimo, t. y. daugiau nei septynerius metus, veiklą vykdė pavadinimu UAB „Inspecta” ir šis žodis jos pavadinime, nors ir papildytas kitu žodžiu „Kiwa”, ieškovės pavadinimą pakeičiant į UAB „Kiwa Inspecta”, išliko iki šiol. Ieškovė iki paraiškų įregistruoti prekių ženklus padavimo (2021 m. rugsėjo 10 d.) su žymeniu „Inspecta” veiklą vykdė daugiau nei vienuolika metų. 

110.       Nors teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad atsakovų apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, cituojami raštai, kiti dokumentai („Kiwa” prekės ženklo naudojimo gairės, kt.), internetinių puslapių tekstų ištraukos, viena vertus, pagrindžia aplinkybę, jog ieškovė juose yra įvardijama „Kiwa”, yra naudojamas šis žymuo, bebro logotipas, tačiau, kita vertus, vien tai savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovė savo veikloje nenaudoja žymens „Inspecta” ir su juo savęs, kaip juridinio asmens, nesieja.  

111.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neįmanoma abstrakčiai a priori (iš anksto) nustatyti, kokia kiekybinė riba turi būti pasirinkta nustatant, ar prekių ženklas naudojamas iš tikrųjų. Todėl de minimis (nereikšminga) taisyklė negali būti nustatyta. Taigi, kai juo siekiama realaus komercinio tikslo, net ir minimalus naudojimas gali būti pakankamas, kad būtų nustatytas naudojimo iš tikrųjų egzistavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2010). Šiuo gi atveju ieškovės į bylą pateikti įrodymai, viešai prieinami duomenys patvirtina, kad žymuo „Inspecta” (vėliau tapęs ir ieškovės prekės ženklu), ieškovės ūkinėje komercinėje veikloje buvo ir yra naudojamas (ieškovės internetiniame puslapyje, el. pašte, Facebook, LinkedIn paskyrose, kt.) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Šios nustatytos aplinkybės nepaneigia nei tai, kad žymens „Inspecta” naudojimo intensyvumas atskirais atvejais ar tam tikrais ieškovės veiklos vykdymo laikotarpiais nėra (nebuvo) vienodas, nei  kito žymens „Kiwa“ – naudojimas ieškovės veikloje.

112.       Todėl, remiantis tuo, kas išdėstyta, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia atsakovai, nėra pagrindo vertinti, kad ieškovė bet kuriame ilgametės veiklos vykdymo etape būtų atsisakiusi savo pradinio identiteto, tapatinimosi su žymeniu „Inspecta”. Po Kiwa ir Inspecta įmonių grupių susijungimo 2015 metais ieškovė neatsisakė savo sąsajumo, bet kokio ryšio ar asociacijų su žymeniu „Inspecta”, tokio pareiškimo ji nepadarė nei aktyviais veiksmais (viešu, aiškiai išreikštu pareiškimu), nei pasyviu elgesiu (de facto (faktiškai) nebenaudodama žymens „Inspecta”), tokia aplinkybė byloje neįrodyta (CPK 178, 185 straipsniai). Priešingai, žymens „Inspecta” palikimas pakeistame ieškovės pavadinime kaip tik parodo ieškovės siekį ir toliau būti tapatinamai su šiuo žymeniu, jos tikslą naudotis šio žymens žinomumu, per visus veiklos vykdymo metus jo dėka įgyta dalykine reputacija. O aplinkybė, kad ieškovė savo veikloje naudoja ir kitą prekės ženklą „Kiwa”, nekeičia teisinio situacijos vertinimo, be to, ginčas tarp šalių šioje byloje kilo būtent dėl žymens „Inspecta” naudojimo, kuris, kaip nustatyta, tiek paraiškų padavimo metu (2021 m. rugsėjo 10 d.), tiek šiuo metu ieškovės veikloje buvo ir yra naudojamas.

113.       Tai, kad ieškovė naudoja ir ketina naudoti ginčo prekių ženklus, papildomai pagrindžia ir aplinkybė, jog ieškovė, siekdama apginti savo galimai pažeistas teises, kreipėsi į teismą su ieškiniu, be kita ko, prašydama uždrausti atsakovams naudoti tapatų, klaidinamai panašų į ieškovės prekių ženklus neregistruotą žymenį „Inspekta” ir įpareigoti atsakovus pasikeisti juridinių asmenų pavadinimus nenaudojant šio žymens. Nors, atsakovų teigimu, ieškovės kreipimasis į teismą dėl prekių ženklų savininko teisių gynimo yra nesavalaikis (pradelsus pusantrų metų nuo sužinojimo momento), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai neįrodo ieškovės nesąžiningumo paraiškos registruoti prekių ženklus padavimo metu. Teisėjų kolegija šiuo aspektu papildomai pažymi ir tai, kad PŽĮ nėra numatytas specialus terminas, per kurį asmuo turi ginti savo išimtines teises į prekės ženklą, o ir atsakovai byloje nesirėmė CK įtvirtintais ieškinio senaties terminais.

114.       Be to, kaip teisingai pastebi ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, PŽĮ 20, 58, 59 straipsniai numato galimybę prekės ženklo registraciją pripažinti negaliojančia, kai registruotas prekės ženklas nebuvo naudotas penkerius metus. Taigi, nepriklausomai nuo to, ar atsakovai su tuo sutinka, ar ne, prekės ženklo savininkui (šiuo atveju – ieškovei) būtent įstatymo pagrindu suteikiama teisė prekių ženklus įregistruoti ir juos pradėti naudoti per penkerius metus. Todėl šioje byloje, net ir konstatavus, kad ieškovė ginčo prekių ženklų šiuo metu nenaudoja, aptariama aplinkybė, nesuėjus penkerių metų terminui, apskritai nebūtų pagrindas ginčo prekių ženklų registracijas pripažinti negaliojančiomis.

115.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs ieškovės nesąžiningų ketinimų paraiškų padavimo metu, atsakovų priešieškinio reikalavimą pripažinti ieškovės prekių ženklų registracijas negaliojančiomis pagal PŽĮ 7 straipsnio 3 dalį atmetė pagrįstai.

-       dėl juridinio asmens pavadinimo teisinės apsaugos

116.       Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovės prekių ženklų registracijos turi būti pripažintos negaliojančiomis ir dėl to, jog atsakovų įmonių grupių pavadinimai buvo įregistruoti anksčiau nei ieškovės prekių ženklai. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka.

117.       PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 5 punkto d papunktyje numatyta, kad jeigu suinteresuotas asmuo užginčija paraišką ar ženklo registraciją šio įstatymo 56 ar 58 straipsnyje nustatyta tvarka, ženklas neregistruojamas arba įregistruoto ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis pažeidžia kitas ankstesnes teises, įskaitant pramoninės nuosavybės teises.

118.       Kasacinio teismo praktikoje dėl prekių ženklų santykio su juridinių asmenų pavadinimais išaiškinta, kad pagal teisiniame reguliavime įtvirtintų nuostatų ratio legis (įstatymo prasmę), šių dviejų pramoninės nuosavybės objektų – juridinių asmenų pavadinimų ir prekių ženklų teisinė apsauga (ir reikalavimai kiekvieno jų teisinei apsaugai) nėra visiškai savarankiška, o šie objektai nėra atsieti vienas nuo kito. Juridinio asmens pavadinimo ir prekių ženklo paskirtis nėra identiška. Pirmojo funkcija – atskirti juridinį asmenį nuo kitų juridinių asmenų (CK 2.39 straipsnio 1 dalis). Antrojo – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų (PŽĮ 2 straipsnio 1 dalis). Tačiau, nors kiekvienas iš šių objektų turi atlikti jam priskirtą funkciją, vis dėlto jų atliekamos funkcijos turi harmoningai tarpusavyje derėti, nes juridiniai asmenys (turintys tam tikrus pavadinimus) savo gaminamoms prekėms ir (arba) teikiamoms paslaugoms žymėti paprastai naudoja atitinkamus prekių ženklus, o rinkoje esantys prekių ženklai yra tam tikrų juridinių (arba fizinių) asmenų nuosavybė. Jeigu šis harmoningas santykis bus iškreipiamas, atsiras visuomenės suklaidinimo galimybė: tam tikri prekių ženklai be pagrindo bus siejami su juridiniais asmenimis, kaip ir vice versa (priešingai) juridiniams asmenims bus priskiriami tam tikri prekių ženklai, su kuriais jie iš tiesų nėra kaip nors susiję (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2006; 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2014).

119.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad teisės aktai įtvirtina juridinio asmens pavadinimo teisinę apsaugą (CK 2.39, 2.42 straipsniai; Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo nuostatos), kaip ir dėl to, jog atsakovės UAB „INSPEKTA” pavadinimas buvo įregistruotas anksčiau (2006 m. balandžio 27 d.) nei ieškovės prekių ženklai. Be to, sutiktina su atsakovais, kad, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, juridinių asmenų pavadinimai laikytini pramoninės nuosavybės objektais, tą patvirtina tiek Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo 1 straipsnio 2 dalis, tiek paminėta kasacinio teismo praktika (šios nutarties 118 punktas).

120.       Visgi nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti tai, kad skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, jog teismas atsakovų priešieškinio šioje dalyje netenkino ne remdamasis anksčiau nurodytų nuostatų dėl pramoninės nuosavybės objektų apsaugos pagrindu (nors dėl jų papildomai ir pasisakė), o konstatavęs atsakovų piktnaudžiavimą teise (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad būtent atsakovai gerokai vėliau nei ieškovė ir jos grupės įmonės naudojo žymenį „Inspekta” (klaidinamai panašų į žymenį „Inspecta”), be to, sąmoningai įsigijo veiklos nevykdantį juridinį asmenį UAB „INSPEKTA“, siekdami nesąžiningų tikslų – perimti ieškovės klientus ir pasinaudoti jos žinomumu bei reputacija, o tokie atsakovų veiksmai neatitinka sąžiningos pramoninės ir komercinės veiklos praktikos bei reiškia piktnaudžiavimą teise. Teisėjų kolegija šiai pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai pritaria.

121.       CK 1.137 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. Pagal šio straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą civilinių teisių įgyvendinimas negali būti naudojamas nesąžiningai ir ne pagal įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-403/2020, 67 punktas; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-403/2023, 48 punktas). 

122.       Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teisė netoleruoja situacijų, kad būtų ginamos teisės nesąžiningų asmenų, kurie teisminės gynybos kreipiasi siekdami, jog būtų apgintos jų teisės, kurias jie įgijo pažeisdami teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiaudami teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-403/2020 68 punktas; 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-1075/2022, 49 punktas).

123.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad plačiausia prasme piktnaudžiavimas teise yra asmens elgesys, pažeidžiantis teisės principus. Subjektinės teisės įgyvendinimas pažeidžiant sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus gali būti pripažintas teisės pažeidimu. Piktnaudžiavimas teise atsiranda tada, kai subjektinė teisė įgyvendinama pažeidžiant jos gyvendinimo sąlygas (ribas) ar priešingai jos paskirčiai. Piktnaudžiavimas teise gali pasireikšti įvairiu asmens elgesiu, tiek tyčine sąmoninga asmens veikla, tiek ir akivaizdžiu nerūpestingumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-1075/2024, 25 punktas).

124.       Teisėjų kolegija jau anksčiau šioje nutartyje pasisakė dėl atsakovų veiksmų įsigyjant kur kas anksčiau, nei buvo pradėta ūkinė komercinė veikla, įregistruotą juridinį asmenį UAB „INSPEKTA“ sąžiningumo vertinimo, neregistruoto žymens „Inspekta“ naudojimo, turint nesąžiningų tikslų (šios nutarties 101–106 punktai). Todėl papildomai aptartų motyvų nekartodama, o tik pritardama pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija apibendrina, kad tokie veiksmai, kuomet faktiškai veiklos nevykdantis juridinis asmuo (ginčo dėl šios aplinkybės nekilo) yra įsigyjamas tik dėl savo pavadinimo, klaidinamai panašaus į rinkoje jau veikiančio subjekto – ieškovės, kur kas anksčiau naudojamus žymenis (prekių ženklus, įmonių pavadinimus, domenų vardus), turint tikslą pasinaudoti pastarojo juridinio asmens žinomumu ir dalykine reputacija, nelaikytini sąžiningais bei su teise suderinamais veiksmais. Todėl nesąžiningų ir teisėmis piktnaudžiaujančių šalių teisės negali būti ginamos, net jei ginčo atveju ir egzistuotų pakankamas pagrindas spręsti dėl formalaus atsakovų teisės į juridinių asmenų pavadinimus pažeidimo (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Pabrėžtina, kad šalys, kurios atlieka veiksmus, sąmoningai pažeisdamos teisę, negali vėliau tikėtis ir reikalauti, jog jų pačių iš to kilusi net ir galimai pažeista teisė teismo būtų ginama. 

125.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovų priešieškinį dėl ieškovės prekių ženklų registracijų pripažinimo negaliojančiomis atmetė kaip nepagrįstą visais atsakovų priešieškinyje nurodytais faktiniais pagrindais. Atsakovų apeliacinio skundo argumentai teisėjų kolegijai nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados (CPK 185 straipsnis).

Dėl ieškovės reikalavimo uždrausti atsakovams naudoti žymenį „Inspekta“ 

126.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu patenkino ieškovės ieškinio reikalavimą ir uždraudė atsakovams naudoti neregistruotą žodinį ir vaizdinį komercinį žymenį „Inspekta“, kuris yra tapatus ir (ar) klaidinamai panašus į ieškovės registruotus prekių ženklus („Inspekta“, „Inspecta“, „INSPEKTA“). 

127.       Atsakovai apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu nesutinka ir teigia, kad teismas nepagrįstai nusprendė dėl ieškovės ir atsakovų teikiamų paslaugų tapatumo ir (ar) panašumo (pasak atsakovų, jie teikia platesnės apimties, inovatyvias ir kokybiškesnes paslaugas nei ieškovė), taip pat dėl visuomenės suklaidinimo galimybės (atsakovų teigimu, ieškovė ir atsakovai nėra tapatinami, dėl to visuomenė nėra klaidinama). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija toliau pasisako nurodytais aspektais.

128.       PŽĮ 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ženklo registracija suteikia ženklo savininkui išimtines teises į tą ženklą. Išimtinė teisė uždrausti prekių ženklui tapataus ar panašaus žymens naudojimą prekių ženklo savininkui suteikta siekiant leisti jam apginti savo, kaip prekių ženklo savininko, specifinius interesus, t. y. užtikrinti, kad prekių ženklas galėtų atlikti savo funkcijas: užtikrinti vartotojams prekės ar paslaugos kilmę, garantuoti šios prekės ar paslaugos kokybę arba atlikti informavimo, investavimo ar reklamos funkcijas (ESTT 2018 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Mitsubishi Shoji Kaisha ir Mitsubishi Caterpillar Forklift Europe prieš Duma Forklifts, G.S. International, C?129/17, 34 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-823/2024, 84 punktas).

129.       Pagal šioje byloje pareikšto ieškinio dalyką ir skundžiamo sprendimo motyvus yra aktuali PŽĮ 14 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata, pagal kurią, nepažeisdamas kitų savininkų teisių, įgytų iki įregistruoto ženklo paraiškos padavimo arba prioriteto datos, šio ženklo savininkas turi teisę uždrausti kitiems asmenims, neturintiems jo sutikimo, vykdant komercinę veiklą naudoti bet kokį žymenį prekėms ar paslaugoms žymėti, kai žymuo yra tapatus ženklui arba į jį panašus ir juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios prekėms ar paslaugoms, kurioms ženklas yra įregistruotas, arba į jas panašios, jeigu yra tikimybė suklaidinti dalį visuomenės; tikimybė suklaidinti apima tikimybę susieti žymenį su ženklu.

130.       ESTT praktikoje yra išaiškinta, kad norint nustatyti prekių ženklo savininko teisių pažeidimą, turi būti nustatyta, jog pažeidėjo žymuo būtų naudojamas „kaip prekių ženklas“, t. y. naudojamas tikslu atskirti juo žymimas prekes ar paslaugas (ESTT 1999 m. vasario 23 d. sprendimas byloje Nr. C-63/97). Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo dėl to, kad atsakovai neregistruotą žymenį „Inspekta“ naudoja komercinėje veikloje – savo interneto tinklapyje, socialiniuose tinkluose, už teikiamas paslaugas gaudami komercinę naudą. Toks žymens „Inspekta“ naudojimas atitinka ESTT apibūdintą naudojimo komercinėje veikloje sampratą, pagal kurią žymens naudojimas komercinėje veikloje apima atvejus, kai žymuo naudojamas užsiimant veikla, iš kurios gaunama ekonominė nauda, o ne asmeniniais tikslais (ESTT 2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Arsenal Football Club plc v. Matthew Reed, bylos Nr. C-206/01). Be kita ko, atsakovai žymenį „Inspekta“ naudoja ir savo juridinių asmenų pavadinimuose.

131.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl prekių ženklo ir ginčijamo žymens klaidinamo panašumo, turi būti įvertinta visuomenės klaidinimo galimybė (ne faktinis klaidinimas); šis vertinimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į tai, kaip atitinkamus žymenis, prekes ar paslaugas suvokia atitinkama visuomenės dalis, pagal visumą reikšmingų bylos aplinkybių; turi būti vertinamas ginčo žymenų ir prekių bei paslaugų panašumas, o išvada dėl suklaidinimo galimybės daroma įvertinus šių aspektų tarpusavio santykį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-469/2017, 26 punktas). Ginčo žymenys turi būti lyginami laikantis šių pagrindinių taisyklių: suklaidinimo galimybė turi būti vertinama žymenų vizualinio, fonetinio ir semantinio panašumo aspektais, atsižvelgiant į skiriamuosius ir dominuojančius žymenų komponentus, siekiant nustatyti bendrą jų sukuriamą įspūdį vidutiniam vartotojui. Vertinant žymenų panašumą turi būti atsižvelgiama į tai, kad vartotojas paprastai neturi galimybės lyginti konkuruojančius žymenis, o išvadą dėl jų panašumo ar skirtingumo daro pagal bendrą jo atmintyje išlikusį įspūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-469/2017, 28 punktas). Vertinant visuomenės suklaidinimo galimybę, pakankamas vieno iš trijų kriterijų, t. y. vizualinio, fonetinio ar semantinio panašumo nustatymas ir ženklų panašumas pakankamu laipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2016).

132.       Pagal ESTT praktiką visuomenės suklaidinimo galimybė egzistuoja, jeigu visuomenė gali manyti, jog nagrinėjamos prekės ar paslaugos yra kilusios iš tos pačios įmonės arba iš ekonomiškai susijusių įmonių (ESTT 1998 m. rugsėjo 29 d. sprendimas byloje Canon Kabushiki Kaisha v. Metro-Goldwyn-Mayer Inc, bylos Nr. C-39/97). Visuomenės suklaidinimo galimybė turi būti įvertinama globaliai (bendrai), atsižvelgiant į visus faktorius, reikšmingus konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Toks visapusiškas vertinimas reiškia, jog tarp veiksnių, į kuriuos yra atsižvelgiama, būtent tarp prekių ženklų ir prekių bei paslaugų, kuriems jie yra skirti, panašumo, egzistuoja tam tikra tarpusavio priklausomybė. Mažą prekių ar paslaugų, kurias žymi ženklai, panašumo laipsnį gali kompensuoti didelis prekių ženklų panašumo laipsnis, ir atvirkščiai (ESTT 1997 m. lapkričio 11 d. sprendimas byloje Sabel BV prieš Puma AG, Rudolf Dassler Sport, C-251/95; 1998 m. rugsėjo 29 d. sprendimas byloje Canon Kabushiki Kaisha prieš Metro-Goldwyn Mayer Inc., C-39/97; 1999 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Lloyd Schuhfabrik Meyer & Co. GmbH prieš Klijsen Handel BV, C-342/97).

133.       Nagrinėjamu atveju atsakovai neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad jų komercinėje veikloje naudojamas neregistruotas žymuo „Inspekta“ yra itin vizualiai panašus į ieškovės prekės ženklus, turi tą pačią semantinę prasmę, be to, abu lyginamieji žymenys yra fonetiškai tapatūs. Todėl teisėjų kolegija, laikydama, kad ginčo prekių ženklų „Inspecta“, „Inspekta“, „INSPEKTA“ ir atsakovų naudojamo neregistruoto žymens „Inspekta“ vizualinis panašumas bei semantinis ir fonetinis tapatumas šioje byloje yra įrodytas, plačiau dėl to šioje nutartyje nepasisako, o vertina atsakovų argumentus ginčijamais aspektais – dėl šalių teikiamų paslaugų tapatumo ir (ar) panašumo bei visuomenės suklaidinimo galimybės.

-       dėl šalių teikiamų paslaugų tapatumo ir (ar) panašumo

134.       Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad jų ir ieškovės teikiamos paslaugos nėra tapačios ir (ar) panašios. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka.

135.       Remiantis ginčui aktualia tarptautine prekių ir paslaugų klasifikacija (Nicos kvalifikacija) atitinkamos prekės ar paslaugos, kurias žymi tam tikras prekės ženklas, pagal jų paskirtį, naudojimo sritį, yra suskirstytos į klases, iš viso jų – 45. Registruojant prekės ženklą, yra nurodomos klasės, kuriose siekiama šio ženklo apsaugos.

136.       Byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad ieškovės prekių ženklai buvo įregistruoti Nicos klasifikacijos 35, 41 ir 42 klasių paslaugoms žymėti, o, būtent: i) 35 klasė: verslo specialistų konsultacijos; statybų verslo projektų vadyba; verslo efektyvumo (veiksmingumo) specialistų paslaugos; verslo nagrinėjimas; verslo operacijų įvertinimas; ii) 41 klasė: praktinis mokymas (parodomasis); praktinės patirties (know-how) perdavimas (mokymai); profesinis mokymas ir rengimas; seminarų rengimas ir vedimas; knygų leidyba; elektroninių knygų ir žurnalų tiesioginis publikavimas; iii) 42 klasė: sertifikavimo kokybės ar standartų tikrinimo paslaugos; sertifikavimas (kokybės kontrolė); trečiųjų asmenų prekių tyrimai, analizė ir vertinimas sertifikavimo reikmėms; trečiųjų asmenų teikiamų paslaugų tikrinimas, analizė ir vertinimas sertifikavimo reikmėms; elektros inžinerijos srities aparatų bandymai sertifikavimo reikmėms; kokybės vertinimas; kokybės tikrinimas; kokybės užtikrinimo paslaugos; kokybės kontrolės bandymai; kokybės kontrolės testai; paslaugų kokybės kontrolė; produktų kokybės vertinimas; konsultacijos kokybės užtikrinimo klausimais; produktų ir paslaugų bandymai, autentifikavimas ir kokybės tikrinimas; kompiuterinių technologijų konsultacijos; medžiagų bandymai; mokslinių laboratorijų paslaugos; elektroninių duomenų saugojimas; konsultavimas kokybės kontrolės klausimais.

137.       Ieškovė savo internetiniame puslapyje nurodo, kad ji teikia tokias paslaugas: i) bandymai (ardomieji bandymai, neardomieji bandymai); ii) tikrinimai (projektų peržiūra, montavimas, gamyba, modernizacija ir aptarnavimas, paslaugų tikrinimas; kėlimo įrenginių, slėginių įrenginių ir indų tikrinimas); iii) mokymai (profesiniai bei kvalifikaciniai mokymai (nurodytos atskirų mokymų smulkesnės kategorijos), atestacija, kursų, seminarų, konferencijų organizavimas; iv) sertifikavimas (vadybos sistemų, produktų ir procesų, asmenų, pastatų, medicinos priemonių sertifikavimai, nacionaliniai techniniai įvertinimai, kt.); v) pastatų ir statybų inžinerinės paslaugos (techninis auditas, statinių techninės priežiūros grupė; statinio techninė priežiūra; termovizija; elektrofizikiniai varžų matavimai; BREEAM sertifikavimas; pastatų energinio naudingumo sertifikavimas; energetinis auditas; statybos techninės priežiūros paslaugos (statinio techninė priežiūra; statinio būklės tyrimas ir vertinimas, kt.); vi) darbuotojų sauga ir sveikata (profesinės rizikos vertinimas; konsultavimas DSS klausimais; nelaimingų atsitikimų tyrimas; konsultavimas dėl gaisrinės saugos; auditai; mokymai, kt.). Šios ieškovės viešai skelbiamos teikiamos paslaugos iš esmės atitinka paslaugas, žymimas jos įregistruotų prekių ženklų (Nicos klasifikacijos 35, 41 ir 42 klasės).

138.       Remiantis atsakovių internetinio puslapio ((duomenys neskelbtini)) duomenimis, atsakovai teikia šias neregistruotu žymeniu „Inspekta“ žymimas paslaugas: i) tikrinimai (potencialiai pavojingų įrenginių tikrinimai ir jų atitikties vertinimas; elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių, gamybos įrenginių tikrinimai; kt.); ii) sertifikavimas (suvirinimo darbuotojų sertifikavimas; statybos produktų, suvirinimo procesų ir įrenginių sertifikavimas; nacionalinių techninių įvertinimų rengimas; vadybos sistemų sertifikavimas); iii) pastatų ir statybų inžinerinės paslaugos (statinio statybos techninė priežiūra; statinio techninės apžiūros; statinio techninis auditas; energetinis auditas; statinių ir konstrukcijų techninės būklės nustatymas; pastatų konstrukcijų ir projektų ekspertizės; statybinių konstrukcijų tyrimai); iv) mokymai (formalusis profesinis mokymas; profesinis mokymas; kvalifikacijos tobulinimas; energetikos sektoriaus darbuotojų atestavimas); v) konsultavimas (LCA (Life cycle assessment) gyvavimo ciklo vertinimas; EPD (Environmental product declaration) gaminio aplinkosauginė deklaracija; pramonės konsultavimas; darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) konsultavimas; vadybos sistemų pagal ISO 9001, 14001, 45001 diegimas ir konsultavimas); vi) laboratorija (NDT (neardomieji bandymai); (DT) ardomieji bandymai; LDAR (nekontroliuojamų praleidimų matavimai); AET (akustinės emisijos bandymai); PMI (metalo cheminės sudėties nustatymas); PWHT (terminis apdorojimas); RWC (suvirinimo darbų koordinavimas); QA/QC (kokybės užtikrinimas ir kontrolė).

139.       Teisėjų kolegija, įvertinusi abiejų šalių teikiamų paslaugų rūšis, jų pobūdį (paskirtį), neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovai teikia tapačias paslaugas. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia atsakovai, jų grupės įmonių teikiamos paslaugos, kurias jie žymi neregistruotu žodiniu ir vaizdiniu žymeniu „Inspekta“, iš esmės sutampa su ieškovės teikiamomis paslaugomis, kurios yra žymimos ginčo prekių ženklais.

140.       Atsakovai apeliaciniame skunde dėsto eilę argumentų, susijusių su jų teikiamų paslaugų spektru, inovatyvumu ir kokybe, pateikia dėl to konkrečius pavyzdžius, situacijų analizes (pvz., dėl TP-AIM integruotos turto vientisumo valdymo sistemos, jos privalumų, kt.). Visgi teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovų šiais aspektais nurodyti argumentai nekeičia teisinio situacijos vertinimo ir nepaneigia to, jog didžioji dauguma tiek ieškovės, tiek atsakovų teikiamų paslaugų yra tapačios: abi šalys veikia toje pačioje rinkoje, jų teikiamų paslaugų rūšys (pobūdis), paskirtis (paslaugų teikimo sritis, jų funkcijos, vartotojų ratas) sutampa. Būtent šie kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti, nusprendžiant dėl paslaugų tapatumo (vienarūšiškumo), nurodyti ir Valstybinio patentų biuro direktoriaus 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28 patvirtintų Metodiniuose nurodymuose dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo 4.1 papunktyje (prekių (paslaugų) rūšis; prekių (paslaugų) paskirtis; realizavimo sąlygos).

141.       Tai, kad atsakovai papildomai teikia vieną ar daugiau smulkesnių kategorijų paslaugų nei ieškovė, nepaneigia kitų šalių teikiamų paslaugų, kurios sudaro didžiąją ir esminę paslaugų dalį (tikrinimas, sertifikavimas, pastatų ir statybos inžinerinės paslaugos, mokymai, konsultavimas ir laboratorijų paslaugos), tapatumo. Kitaip tariant, tam tikrų pavienių papildomų paslaugų teikimas nenulemia visumos siūlomų paslaugų skirtingumo. Tai nepakeičia paslaugų spektro, jų rūšies, paskirties, kitų kriterijų, pagal kuriuos atliekamas kelių verslo subjektų teikiamų paslaugų tapatumo (panašumo) vertinamas ir yra aktualus tokio pobūdžio ginčuose. 

142.       Atsakovų itin akcentuojamas jų teikiamų paslaugų inovatyvumas ir kokybiškumas apskritai nėra kriterijai, kuriais remiantis daroma išvada dėl teikiamų paslaugų tapatumo ir (ar) panašumo. Tokios atsakovų pozicijos nepatvirtina nei teisinis reglamentavimas, nei teismų praktika, atsakovai to šioje byloje taip pat neįrodė (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, bendrovės teikiamų paslaugų kokybės aspektas yra reikšmingas tik jos pačios vykdomoje ūkinėje komercinėje veikloje, jai siekiant pritraukti klientus, juos skatinant pirkti būtent pas ją ir išlaikant esamų klientų lojalumą, tačiau ne vertinant kelių juridinių asmenų teikiamų paslaugų tapatumą (panašumą), ką nulemia anksčiau nurodyti kiti objektyvaus pobūdžio kriterijai. Kita vertus, atsakovų teiginiai, kad jie teikia geresnės kokybės paslaugas nei ieškovė, vertintini kaip deklaratyvūs ir paremti tik jų pačių subjektyviu įsitikinimu (CPK 185 straipsnis).

143.       Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nors atsakovai įrodinėja jų ir ieškovės teikiamų paslaugų skirtingumą, visgi pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose iš esmės patys pripažino tai, jog bendrąja prasme jie ir ieškovė yra konkurentai, jog abi šalys veikia vienoje rinkoje, teikdamos sertifikavimo, bandymų, tikrinimų, konsultavimų, mokymų ir pan. paslaugas, t. y. vykdo veiklą, susijusią su privalomaisiais reikalavimais, kuriuos turi atitikti fiziniai ir juridiniais asmenys, norintys prekiauti tam tikromis prekėmis (pvz., maisto, cheminėmis medžiagomis, pašarais ir kt.) ar teikti tam tikras paslaugas (statybos, įrenginių montavimo ir t. t.) (atsiliepimo 8, 11, 114 punktai). Į šią aplinkybę, nuspręsdamas dėl šalių teikiamų paslaugų tapatumo, pagrįstai dėmesį atkreipė ir pirmosios instancijos teismas.

144.       Be to, nors, viena vertus, atsakovai apeliaciniame procese ir laikosi pozicijos, kad jų ir ieškovės teikiamos paslaugos nėra tapačios, kita vertus, grįsdami savo argumentaciją dėl ieškovės prekių ženklų registracijų pripažinimo negaliojančiomis, atsakovai remiasi ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2006), pagal kurią „tapatus ar panašus juridinio asmens pavadinimas į prekių ženklą suteikia teisę ginčyti vėliau registruotus prekių ženklus, jeigu juridiniai asmenys su tokiu pačiu ar panašiu pavadinimu ir prekių ženklu vykdo tą pačią ar panašią veiklą“ (apeliacinio skundo 53 punktas), taigi iš esmės šioje ginčo dalyje patys atsakovai vertina, kad jų ir ieškovės vykdoma veikla yra tapati ar labai panaši. Ši nustatyta aplinkybė parodo atsakovų pozicijos nenuoseklumą ir argumentacijos pokyčius, priklausomai nuo to, kokio jiems palankaus teisinio rezultato konkrečiu byloje kilusio ginčo klausimu yra siekiama.

145.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad tam, jog šalys galėtų teikti jų viešai deklaruojamas paslaugas, jos turi turėti kvalifikuotus specialistus atitinkamoje teikiamų paslaugų sferoje (dėl konkrečių rūšių teiktinų paslaugų). Šiuo gi atveju atsakovai apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad nemaža dalis ieškovės buvusių darbuotojų (konkrečių abiem šalims reikalingų profesijų atstovų) šiuo metu dirba ar tam tikru metu dirbo atsakovų grupės įmonėse, taip pat daug buvusių ieškovės klientų tapo atsakovų klientais. O ši aplinkybė, greta jau anksčiau nustatytų, papildomai patvirtina konstatuotą faktą dėl šalių teikiamų paslaugų tapatumo (ar didelio panašumo).

146.       Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovų apeliacinio skundo argumentai, jog tam tikras paslaugas ieškovė teikia, pasinaudodama jos grupės įmonių resursais ar pasitelkdama subrangovus, šiuo atveju šalių teikiamų paslaugų tapatumui (panašumui) įvertinti teisinės reikšmės neturi. Be to, net jei ieškovė paslaugas ir teikia (teiktų) pasitelkdama kitus trečiuosius asmenis, tai nereiškia, kad ji nelaikytina tų paslaugų teikėja santykyje su į ją dėl šių paslaugų teikimo pasikreipusiu klientu, t. y. sutartiniai santykiai tokiu atveju sieja būtent ją ir klientą, būtent ieškovė yra jam atsakinga už suteiktų paslaugų apimtį, kokybę ir pan. Kita vertus, ši aplinkybė apskritai nepaneigia to, kad didžiąją dalį paslaugų, kurių tapatumas su atsakovų teikiamomis paslaugomis šioje nutartyje konstatuotas, teikia pati ieškovė (atsakovai to neginčija, o nurodo tik pavienius atvejus, jog tam tikras paslaugas ieškovė teikia (teikė) per savo grupės įmones, pan.). Dėl to šiuo aspektu atsakovų dėstomi apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

147.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovai apeliacinio skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl šalių teikiamų paslaugų tapatumo. Be to, kaip teisingai ieškovė pastebi atsiliepime į apeliacinį skundą, tam, kad būtų galima uždrausti naudoti savininko teises pažeidžiantį žymenį, remiantis PŽĮ 14 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pakanka nustatyti paslaugų panašumą, o atsakovė neteikė argumentų, kodėl šios paslaugos, jeigu ne tapačios, negalėtų būti laikomos panašiomis.

-       dėl visuomenės suklaidinimo galimybės

148.       Teisėjų kolegija, įvertinusi teisinį reglamentavimą, anksčiau nurodytą teismų praktiką, ieškovės prekių ženklų „Inspecta“, „Inspekta“, „INSPEKTA“ bei atsakovų naudojamo neregistruoto žymens „Inspekta“ akivaizdų panašumą, lyginamaisiais žymenimis žymimų prekių tapatumą, pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju visuomenės suklaidinimo tikimybė egzistuoja. Tokia išvada daroma dėl toliau nurodomų motyvų.

149.       Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis teismų praktika, sprendžiant dėl lyginamųjų žymenų klaidinamo panašumo, turi būti įvertinta visuomenės klaidinimo galimybė, o ne faktinis klaidinimas (šios nutarties 131 punktas). Todėl atsakovų apeliacinio skundo argumentai, kad nagrinėjamu atveju visuomenė faktiškai nėra klaidinama, ieškovė taip pat nenurodė konkrečių visuomenės klaidinimo pavyzdžių, nėra teisiškai reikšmingi. Ieškovė šioje byloje turėjo įrodyti visuomenės suklaidinimo galimybę, o ne tai, kad visuomenė yra faktiškai klaidinama. Šią PŽĮ 14 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo sąlygą, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė įrodė.

150.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad suklaidinimo galimybė – tai teisinė sąvoka, o ne faktinis racionalių sprendimų ir emocinių prioritetų, pagal kuriuos teikiama informacija apie vartotojo kognityvinį elgesį ir pirkimo įpročius, vertinimas. Taigi suklaidinimo galimybės vertinimas priklauso tiek nuo teisės klausimų, tiek nuo faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-823/2020, 26 punktas).

151.       Nagrinėjamu atveju ieškovės prekių ženklų „Inspecta“, „Inspekta“, „INSPEKTA“ ir atsakovų naudojamo neregistruoto žymens „Inspekta“ vizualinis panašumas yra aukšto laipsnio, visi lyginamieji žymenys prasideda iš vienodai tariamų ir vienodą skiemenų skaičių turinčių elementų. Be to, nustatytas fonetinis prekių ženklų ir ginčo žymens tapatumas (lyginamieji žymenys tariasi tapačiai: raidė „c“ tariasi „k“). Todėl vidutinis vartotojas, kuris paprastai neatlieka žymenų atskirų elementų vertinimo, matydamas arba perskaitydamas ginčo žymenį „Inspekta“, gali jį susieti su ieškovės prekių ženklais žymimomis paslaugomis. Paminėtina, kad suklaidinimo galimybei konstatuoti nėra reikalinga nustatyti, jog visi faktiniai ar potencialūs atitinkamų prekių ar paslaugų vartotojai gali būti suklaidinti – pakanka, kad suklaidinta gali būti atitinkamos visuomenės dalis (Europos Sąjungos Bendrojo Teismo (anksčiau - Pirmosios instancijos teismas) 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Armacell Enterprise GmbH prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą, T-172/05).

152.       Svarbu pažymėti tai, kad byloje nustatytas ir paslaugų, kurios žymimos ieškovės prekių ženklais, ir paslaugų, kurios žymimos atsakovų neregistruotu žymeniu „Inspekta“, tapatumas. Dėl nurodytų aplinkybių atitinkama visuomenės dalis, įsigydama paslaugas, žymimas žymeniu „Inspekta“, kuris yra aukštu laipsniu panašus į ginčo prekių ženklus, gali būti suklaidinta dėl tikrosios šių paslaugų kilmės ir susieti jas būtent su ieškovės prekių ženklais, ar klaidingai vertinti, kad atsakovai yra ieškovės atstovai, jog šalys yra tarpusavyje susijusios įmonės (šios nutarties 133 punktas). Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad suklaidinimo galimybė yra ypač stipri dėl to, jog atsakovai pagrindinį dėmesį teikia būtent ieškovės pavadinimą sudarančiam žodžiui ir prekės ženklui „Inspekta“ („Inspecta“), todėl susidaro įspūdis, jog yra pateikiama informacija apie ieškovę (juolab įvertinus tai, kad ieškovė jau nuo jos įsteigimo 2010 metais iki pat šiol pavadinime turi žodį „Inspecta“), o ne kitus juridinius asmenis.

153.       Pažymėtina, kad prekių ženklas turi leisti atitinkamam paprastam prekių ar paslaugų vartotojui, kuris yra pakankamai gerai informuotas, pastabus ir nuovokus, atskirti atitinkamą produktą nuo kitų įmonių produktų neatliekant analitinio ar lyginamojo tyrimo ir neatkreipiant ypatingo dėmesio (ESTT 2004 m. vasario 12 d. sprendimas byloje C-218/01, 53 punktas; 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje C-173/04 P, 29 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-376-421/2018, 30 punktas). 

154.       Byloje nustatyta ir nepaneigta aplinkybė, kad iki tol, kol atsakovai pradėjo vykdyti veiklą (ne anksčiau nei 2020 metų pabaigoje), niekas kitas rinkoje, kurioje veikia šalys, nenaudojo žymens „Inspekta“ ir (ar) „Inspecta“. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad vartotojai (klientai) šį ženklą siejo (sieja) su ieškovės vykdoma ilgamete veikla, nes atsakovų grupės įmonės (nepaisant to, jog atsakovė UAB „INSPEKTA“ įregistruota 2006 metais) savo veiklą faktiškai pradėjo vykdyti kur kas vėliau nei ieškovė. Taigi atsakovams savo veikloje, kuri iš esmės yra tapati ieškovės vykdomai veiklai, pradėjus naudoti žymenį „Inspekta“, kuris vizualiai itin panašus ir fonetiškai bei semantine prasme tapatus iki tol ieškovės jau naudotam žymeniui „Inspecta“, vartotojams (įskaitant ir profesionalius vartotojus, kurie paslaugas įsigyja atitinkamos rinkos dalyje) neleidžiama aiškiai atskirti toje pačioje rinkoje veikiančių verslo subjektų – ieškovės nuo atsakovų. 

155.       Be to, nors minėta, kad aplinkybė, ar faktiškai visuomenė yra klaidinama, neturi teisinės reikšmės (svarbu tik visuomenės suklaidinimo galimybė), tačiau, priešingai nei bando įteigti atsakovai, tvirtindami, jog tai tik pavieniai atvejai, ieškovės į bylą pateikti įrodymai – UAB „Tiltuva“, UAB IKI Lietuva ieškovei per klaidą atlikti mokėjimai (t. 6, b. l. 92–98), nuoseklūs ir neprieštaringi liudytojų L. D., V. G., D. V. parodymai, ieškovės vadovo K. M. paaiškinimai – nustatytų aplinkybių visumos kontekste patvirtina ir faktinį atitinkamos visuomenės dalies, t. y. būtent subjektų, kurie veikia šalių vykdomos veiklos srityje ir (ar) ar tam tikrų santykių pagrindu yra su šia sritimi susiję (šių paslaugų teikėjai ir (ar) gavėjai), klaidinimo faktą (CPK 185 straipsnis).

156.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs visas sąlygas, būtinas konstatuoti ieškovės, kaip prekių ženklų savininkės, teisių pažeidimą – ginčo prekių ženklų ir atsakovų naudojamo neregistruoto žymens panašumą, šalių teikiamų paslaugų tapatumą, visuomenės suklaidinimo galimybę – pagrįstai patenkino ieškovės ieškinio reikalavimą iš uždraudė atsakovams naudoti neregistruotą žodinį ir vaizdinį komercinį žymenį „Inspekta“, kuris yra klaidinamai panašus ir (ar) tapatus į ieškovės registruotus prekių ženklus (PŽĮ 14 straipsnio 3 dalies 2, 4, 5 punktai, 70 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai).

Dėl ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovus pasikeisti juridinių asmenų pavadinimus

157.       Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovės ieškinio reikalavimą ir įpareigojo atsakovus per 30 dienų terminą pasikeisti juridinių asmenų pavadinimus, juose nenaudojant ieškovės skiriamojo žymens „Inspecta“ ir į jį tapataus (klaidinamai panašaus) žymens „Inspekta“.

158.       Remiantis PŽĮ 14 straipsnio 3 dalies 4 punktu, ženklo savininkas, vadovaudamasis šio straipsnio 2 dalies nuostatomis, turi teisę uždrausti naudoti žymenį kaip prekybinį ar juridinio asmens pavadinimą arba jo dalį.

159.       CK 2.42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad juridinis asmuo, kurio teisė į pavadinimą yra pažeista dėl to, jog kitas asmuo neteisėtai naudoja pirmojo pavadinimą, arba dėl to, kad kitas asmuo turi ar naudoja pavadinimą, kuris neatitinka šio kodekso 2.39 straipsnio reikalavimų, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti, jog teismas įpareigotų juridinį asmenį nutraukti neteisėtus veiksmus arba pakeisti pavadinimą ir atlyginti tais veiksmais padarytą turtinę ir neturtinę žalą, o jeigu pažeista šio straipsnio 1 dalis, – taip pat reikalauti, kad asmuo perduotų viską, ką gavo prisidengęs ar naudodamas pavadinimą be jo savininko sutikimo. CK 2.39 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad juridinio asmens pavadinimas neturi prieštarauti viešajai tvarkai ar gerai moralei ir klaidinti visuomenę dėl juridinio asmens steigėjo, dalyvio, buveinės, veiklos tikslo, teisinės formos, tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, žinomesnių Lietuvos visuomenei užsienio įmonių, įstaigų ir organizacijų vardus, prekių ir paslaugų ženklus. Juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti dėl jo tapatumo ar panašumo į anksčiau už juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje pateiktus registruoti, įregistruotus ar pripažintus žinomus prekių ir paslaugų ženklus.

160.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs PŽĮ 14 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas sąlygas (ginčo prekių ženklų ir neregistruoto žymens panašumą, šalių paslaugų tapatumą, visuomenės suklaidinimo galimybę), taip pat UAB „INSPEKTA“ įsigijimo tikslą, siekį nesąžiningai konkuruoti su ieškove (atsakovams parenkant grupės įmonėms pavadinimus su žymeniu „Inspekta”, šį žymenį naudojant ir savo paslaugoms žymėti), tam pasinaudojant ieškovės žinomumu, reputacija, be kita ko, leidžiantį konstatuoti atsakovų piktnaudžiavimą teise (CK 1.317 straipsnio 3 dalis) ir lemiantį tai, kad atsakovų, kaip ankstesnio juridinio asmens pavadinimo (UAB „INSPEKTA“) savininkų, teisės negali būti ginamos CK 2.42 straipsnio 2 dalies pagrindu, įpareigojo atsakovus pasikeisti juridinių asmenų pavadinimus, juose nenaudojant ieškovės skiriamojo žymens „Inspecta“ ir į jį tapataus (klaidinamai panašaus) žymens „Inspekta“.

161.       Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo motyvus, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir byloje ištirtų įrodymų teisiniu vertinimu – nagrinėjamu atveju egzistavo pagrindas patenkinti aptariamą ieškinio reikalavimą, nutraukiant ieškovės, ginčo prekių ženklų savininkės, teisių pažeidimą. Todėl, atsižvelgdama į tai, taip pat į aplinkybę, kad šioje nutartyje jau anksčiau išdėstyti apeliacinės instancijos teismo motyvai, kuriais įvertinti ginčui šioje dalyje aktualūs klausimai ir atsakyta į šalių argumentus (dėl PŽĮ 14 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygų; motyvai, dėl kurių atmestas priešieškinio reikalavimas, kt.), į tai, jog atsakovai apeliaciniame skunde neginčija teismo nustatyto termino įpareigojimui pasikeisti juridinių asmenų pavadinimus įvykdyti, teisėjų kolegija plačiau dėl šių aspektų nepasisako ir jų pakartotinai nevertina.