Nuorašas

       Byla Nr. 1A-229-211/2016

Teisminio proceso Nr. 1-30-9-00091-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1;1.1.8.1;1.2.14.5;2.1.15.1;

(S)

2.4.7;                                                                

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gegužės 30 d.

Vilnius

              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Ernesto Rimšelio,

sekretoriaujant Gretai Serapinaitei,                                                                

dalyvaujant prokurorui Tomui Januškevičiui, 

gynėjui advokatui Vaidotui Sviderskiui,

nuteistajam G. S.,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. (toliau – apeliantas) gynėjo adv. Vaidoto Sviderskio (toliau – gynėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal LR BK 182 str. 2 d. laisvės atėmimo bausme vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2008 m. gruodžio 16 d. iki 2009 m. sausio 14 d.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 4, 5, 8 p.p., G. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, tęsti darbą, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iš G. S. priteista 243179,32 eurų valstybės naudai.

Baudžiamoji byla G. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 str. 1 d., nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, n u s t a t ė:

G. S. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB ,,Tk“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), vadybininku, 2006 – 2007 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniaus mieste ir kitose nenustatytose vietose, veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupėje su asmeniu, kuriam atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-02023-08, turėdamas išankstinį tikslą sukčiauti PVM sumokėjimo srityje, žinodamas, kad realiai sandorių su UAB „T“, UAB „D“ ir UAB „J“ nebus, o tokie sandoriai reikalingi neteisėtai veiklai nuslėpti, susitarė su asmeniu, kuriam atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-02023-08, kad šis jam pateiks UAB „T“, UAB „J“ ir UAB „D“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras dėl faktiškai neįvykusių ūkinių finansinių operacijų – tariamo UAB „F“ prekių pirkimo iš realiai ūkinės finansinės veikos nevykdančių įmonių UAB „T“, UAB „D“, UAB „J“, vėliau išrašant PVM sąskaitas faktūras UAB „F“ vardu dėl prekių pardavimo UAB „Tk“.

Asmuo, kuriam atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-02023-08, organizavo įmonių UAB „T“, UAB „J“ ir UAB „D“ PVM sąskaitų faktūrų surašymą dėl tariamo prekių pardavimo UAB ,,F“, taip pat šiuos dokumentus pateikė pasirašyti UAB „T“ direktoriui V. O., UAB „J“ direktoriui M. V. ir UAB „D“ direktoriui V. P., kurie nesuprasdami asmens, kuriam atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-02023-08, nusikalstamos veikos pobūdžio, nesuprasdami dokumentuose nurodytos informacijos ir galvodami, kad dokumentuose įrašyti tikri duomenys, pasirašė UAB „T“, UAB „J“ ir UAB „D“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose.

Asmuo, kuriam atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-02023-08, perdavė G. S. 15 netikrų UAB „T“ PVM sąskaitų faktūrų dėl prekių pardavimo UAB „F“, viso už 1035403,66 Lt sumą (taip pat ir 157942,94 Lt PVM), o būtent:

• 2006 m. rugpjūčio 16 d, PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr. 20060809 sumoje už 85639,68 Lt (tarp jų ir 13063,68 Lt PVM);
• 2006 m. rugpjūčio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr. 020060810 sumoje už 46714,85 Lt (tarp jų ir 7125,99 Lt PVM);
• 2006 m. rugpjūčio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr. 020060811 sumoje už 45560,31 Lt (tarp jų ir 6949,88 Lt PVM);
• 2006 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr. 020060812 sumoje už 83926,89 Lt (tarp jų ir 12802,41 Lt PVM);
• 2006 m. rugsėjo 4 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr. 020060813 sumoje už 46239,99 Lt (tarp jų ir 7053,56 Lt PVM);
• 2006 m. rugsėjo 4 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr. 020060814 sumoje už 85810,96 Lt (tarp jų ir 13089,81 Lt PVM);
• 2006 m. rugsėjo 7 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr. 020060815 sumoje už 72692,22 Lt (tarp jų ir 11088,64 Lt PVM);
• 2006 m. rugpjūčio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr. 020060816 sumoje už 85810,96 Lt (tarp jų ir 13089,81 Lt PVM);
• 2006 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr. 020060817 sumoje už 83755,61 Lt (tarp jų ir 12776,28 Lt PVM);
• 2006 m. rugsėjo 21 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr. 020060818 sumoje už 45725,25 Lt (tarp jų ir 6975,04 Lt PVM);
• 2006 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr. 020060819 sumoje už 46714,86 Lt (tarp jų ir 7126,00 Lt PVM);
• 2006 m. spalio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr. 020060819 sumoje už 61990,44 Lt (tarp jų ir 9456,17 Lt PVM);
• 2006 m. spalio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr. 020060820 sumoje už 92630,41 Lt (tarp jų ir 14130,06 Lt PVM);
• 2006 m. spalio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr. 020060823 sumoje už 89579,11 Lt (tarp jų ir 13664,61 Lt PVM);
• 2006 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr. 020060824 sumoje už 62612,12 Lt (tarp jų ir 9551,00 Lt PVM);

taip pat perdavė G. S. netikrą 2007 m. kovo 30 d. UAB „J“ PVM sąskaitą faktūrą serija JUS Nr. 000000072 dėl prekių pardavimo UAB „F“ sumoje už 48664,49 Lt (tarp jų ir 7423,40 Lt PVM), bei perdavė G. S. 2 netikras UAB „D“ PVM sąskaitas faktūras dėl prekių pardavimo UAB „F“, viso už 60877,49 Lt sumą (tarp jų ir 9286,40 Lt PVM), o būtent:

• 2007 m. balandžio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą serija DEM Nr. 00003000 sumoje už 48664,49 Lt (tarp jų ir 7423,40 Lt PVM);
• 2007 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą serija DEM 00003007 sumoje už 12213,00 Lt (tarp jų ir 1863,00 Lt PVM);

kuriose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „T“, UAB „J“ ir UAB „D“ pardavė, o UAB ,,F“ nupirko prekių už 1144945,64 Lt (tarp jų ir 174652,74 Lt PVM), nors prekės faktiškai buvo pirktos iš Latvijos Respublikos įmonių SIA „K“, SIA „FI“, AS „KP“, SIA „M“, SIA „FI“, SIA „V“, SIA „I“, SIA „C“, SIA „CA“, Lenkijos įmonės „FAJ“.

G. S. daugkartiniais nurodymais minėtas UAB „T“, UAB „J“ ir UAB „D“ PVM sąskaitas faktūras, nesuprasdami nusikalstamo G. S. veikimo, pasirašė UAB F“ direktoriai – S. M., I. S. ir S. R., ir po to šios PVM sąskaitos faktūros buvo įtrauktos į UAB ,,F“ buhalterinę apskaitą.

Tęsdamas nusikalstamą sumanymą G. S. UAB „F“ vardu išrašė 18 PVM sąskaitų faktūrų dėl žuvies konservų, žuvies konservų, padėklų, sojos rupinių (pagal UAB „T“, UAB „J“ ir UAB „D“ įformintas PVM sąskaitas faktūras) pardavimo UAB „Tk“, viso už 1244256,96 Lt sumą (tarp jų ir 189801,92 Lt PVM), o būtent:

• 2006 m. rugpjūčio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą serija FRE Nr. 0019 sumoje už 94203,65 Lt (tarp jų ir 14370,05 Lt PVM);
• 2006 m. rugpjūčio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą serija FRE Nr. 0020 sumoje už 50622,57 Lt (tarp jų ir 7722,09 Lt PVM);
• 2006 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą serija FRE Nr. 0021 sumoje už 47514,16 Lt (tarp jų ir 7247,92 Lt PVM);
• 2006 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija FRE Nr. 0022 sumoje už 93347,25 Lt (tarp jų ir 14239,41 Lt PVM);
• 2006 m. rugpjūčio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą serija FRE Nr. 0023 sumoje už 47514,16 Lt (tarp jų ir 7247,92 Lt PVM);
• 2006 m. rugsėjo 5 d. PVM sąskaitą faktūrą serija FRE Nr. 0024 sumoje už 94203,65 Lt (tarp jų ir 14370,05 Lt PVM);
• 2006 m. rugsėjo 8 d. PVM sąskaitą faktūrą serija FRE Nr. 0025 sumoje už 76155,88 Lt (tarp jų ir 11617 Lt PVM);
• 2006 m. rugsėjo 11 d. PVM sąskaitą faktūrą serija FRE Nr. 0026 sumoje už 94203,65 Lt (tarp jų ir 14370,05 Lt PVM);
• 2006 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaitą faktūrą serija FRE Nr. 0027 sumoje už 92490,85 Lt (tarp jų ir 14108,77 Lt PVM);
• 2006 m. rugsėjo 21 d. PVM sąskaitą faktūrą serija FRE Nr. 0028 sumoje už 47958,22 Lt (tarp jų ir 7315,66 Lt PVM);
• 2006 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaitą faktūrą serija FRE Nr. 0029 sumoje už 50622,57 Lt (tarp jų ir 7722,09 Lt PVM);
• 2006 m. spalio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą serija FRE Nr. 0030 sumoje už 71049,22 Lt (tarp jų ir 10838,02 Lt PVM);
• 2006m. spalio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą serija FRE Nr. 0031 sumoje už 97692,67 Lt (tarp jų ir 14902,27 Lt PVM);
• 2006 m. spalio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą serija FRE Nr. 0032 sumoje už 94524,8 Lt (tarp jų ir 14419,04 Lt PVM);
• 2006 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą serija FRE Nr. 0033 sumoje už 71049,22 Lt (tarp jų ir 10838,02 Lt PVM);
• 2007 m. kovo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą serija FRE Nr. 0036 sumoje už 53224,80 Lt (tarp jų ir 8119,04 Lt PVM);
• 2007 m. balandžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą serija FRE Nr. 0037 sumoje už 52303,64 Lt (tarp jų ir 7978,52 Lt PVM);
• 2007 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą serija FRE Nr. 0041 sumoje už 15576,00 Lt (tarp jų ir 2376,00 Lt PVM);

kurias G. S. nurodymu pasirašė UAB „F“ direktoriai – S. M., I. S. ir S. R..

G. S., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniaus mieste ir kitose nenustatytose vietose, veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupėje su asmeniu, kuriam atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-02023-08, turėdamas išankstinį tikslą sukčiauti PVM sumokėjimo srityje, žinodamas, kad realiai sandorių su UAB „T“, UAB „D“ ir UAB „A“ nebus, o tokie sandoriai reikalingi neteisėtai veiklai nuslėpti, susitarė su asmeniu, kuriam atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-02023-08, kad šis jam pateiks UAB „T“, UAB „D“ ir UAB „A“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras dėl faktiškai neįvykusių ūkinių finansinių operacijų – tariamo UAB „Tk“ prekių pirkimo iš realiai ūkinės finansinės veikos nevykdančių įmonių UAB „T“, UAB „D“ ir UAB „A“.

Asmuo, kuriam atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-02023-08, organizavo įmonių UAB „T“, UAB „D“ ir UAB „A“ PVM sąskaitų faktūrų surašymą dėl tariamo prekių pardavimo UAB „Tk“, taip pat šiuos dokumentus pateikė pasirašyti UAB „T“ direktoriui V. O., UAB „D“ direktoriui V. P. ir UAB „A“ direktoriui E. N., kurie nesuprasdami asmens, kuriam atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-02023-08, nusikalstamos veikos pobūdžio, nesuprasdami dokumentuose nurodytos informacijos ir galvodami, kad dokumentuose yra įrašyti tikri duomenys, pasirašė UAB „T“, UAB „D“ ir UAB „A“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose.

Asmuo, kuriam atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-02023-08, perdavė G. S. netikras UAB „T“ vardu išrašytas ir direktoriaus V. O., nesupratusio asmens, kuriam atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-02023-08, nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pasirašytas 9 PVM sąskaitas faktūras dėl prekių pardavimo UAB „Tk“, viso už 1143483,94 Lt sumą (tarp jų ir 174429,75 Lt PVM), o būtent:

• 2006 m. lapkričio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr. 020060829 sumoje už 123092,76 Lt (tarp jų ir 18776,86 Lt PVM);
• 2006 m. lapkričio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr.020060830 sumoje už 115356,65 Lt (tarp jų ir 17596,78 Lt PVM);
• 2006 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr.020060831 sumoje už 126556,42 Lt (tarp jų ir 19305,22 Lt PVM);
• 2006 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr.020060839 sumoje už 329831,71 Lt (tarp jų ir 50313,31 Lt PVM);
• 2006 m. gruodžio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr.020060840 sumoje už 87168,96 Lt (tarp jų ir 13296,96 Lt PVM);
• 2006 m. gruodžio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr.020060841 sumoje už 114799,08 Lt (tarp jų ir 17511,72 Lt PVM);
• 2006 m. gruodžio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr.020060842 sumoje už 4603,53 Lt (tarp jų ir 702,23 Lt PVM);
• 2006 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr.020060843 sumoje už 118182,76 Lt (tarp jų ir 18027,88 Lt PVM);
• 2006 m. gruodžio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr.020060844 sumoje už 123892,07 Lt (tarp jų ir 18898,79 Lt PVM);

taip pat perdavė G. S. netikras UAB „D“ vardu išrašytas ir direktoriaus V. P., nesupratusio asmens, kuriam atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-02023-08, nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pasirašytas 4 PVM sąskaitas faktūras, viso už 267158,86 Lt sumą (tarp jų ir 40753,05 Lt PVM), o būtent:

• 2007 m. rugpjūčio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą serija DEM Nr. 00003005 sumoje už 91756,80 Lt (tarp jų ir 13996,80 Lt PVM);
• 2007 m. rugpjūčio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą serija DEM 00003006 sumoje už 55187,00 Lt (tarp jų ir 8418,36 Lt PVM);
• 2007 m. rugsėjo 7 d. PVM sąskaitą faktūrą serija DEM 00003008 sumoje už 65151,92 Lt (tarp jų ir 9938,43 Lt PVM);
• 2007 m. rugsėjo 13 d. PVM sąskaitą faktūrą serija DEM 00003009 sumoje už 55063,14 Lt (tarp jų ir 8399,46 Lt PVM);

bei perdavė G. S. netikrą UAB „A“ vardu išrašytą ir direktoriaus E. N., nesupratusio asmens, kuriam atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-02023-08, nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pasirašytą 2007 m. gruodžio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą serija AL Nr. 0029, viso už 34323,84 Lt sumą, tarp jų ir 5235,84 Lt PVM, nors prekės faktiškai buvo pirktos iš Latvijos Respublikos įmonių SIA „K“, SIA „FI“, AS „KP“, SIA „M“, SIA „FI“, SIA „V“, SIA „I“, SIA „C“, SIA „CA“, Lenkijos įmonės „FAJ“.

G. S., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtas UAB „T“, UAB „A“, UAB „D“, ir UAB „F“ PVM sąskaitas faktūras nuo 2006 m. rugpjūčio mėn. iki 2007 m. gruodžio mėn. perdavė UAB „Tk“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai vyriausiajai buhalterei R. K. (dirbusiai iki 2007 m. vasario 22 d.), vyriausiajai buhalterei I. L. (dirbusiai nuo 2007 m. vasario 22 d. iki 2008 m. spalio 1 d.), kurios nežinodamos, kad G. S. pateiktose UAB „T“, UAB „A“, UAB „D“ ir UAB „F“ PVM sąskaitose faktūrose nurodyti melagingi duomenys bei paminėti dokumentai yra netikri, įtraukė gautus duomenis į UAB „Tk“ buhalterinę apskaitą bei į PVM, pelno mokesčio ir socialinio mokesčio deklaracijas, o būtent:

• 2006 m. rugpjūčio mėnesio PVM deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 43579,47 Lt mažesnę UAB „Tk“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą,
• 2006 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 76751,54 Lt mažesnę UAB „Tk“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą,
• 2006 m. spalio mėnesio PVM deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 25740,29 Lt mažesnę UAB „Tk“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą,
• 2006 m. lapkričio mėnesio PVM deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 61630,70 Lt mažesnę UAB „Tk“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą,
• 2006 m. gruodžio mėnesio PVM deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 138056,11 Lt mažesnę UAB „Tk“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą,
• 2007 m. kovo mėnesio PVM deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 8119,04 Lt mažesnę UAB „Tk“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą,
• 2007 m. balandžio mėnesio PVM deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 7978,52 Lt mažesnę UAB „Tk“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą,
• 2007 m. rugpjūčio mėnesio PVM deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 24791,16 Lt mažesnę UAB „Tk“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą,
• 2007 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 18337,89 Lt mažesnę UAB „Tk“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą,
• 2007 m. gruodžio mėnesio PVM deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 5238,84 Lt mažesnę UAB „Tk“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą,
• 2006 m. Metinės pelno mokesčio deklaracijos III dalies 69, 73 ir 75 eilutėse pelno mokestį sumažino 288132,00 Lt,
• 2007 m. Metinės pelno mokesčio deklaracijos III dalies 69, 73 ir 75 eilutėse pelno mokestį sumažino 53719,00 Lt,
• 2006 m. Metinės socialinio mokesčio deklaracijos 13 ir 15 eilutėse socialinį mokestį sumažino 76835,00 Lt,
• 2007 m. Metinės socialinio mokesčio deklaracijos 13 ir 15 eilutėse socialinį mokestį sumažino 10743,00 Lt,

ir PVM deklaracijas 2006 m. rugsėjo 25 d., 2006 m. spalio 24 d., 2006 m. spalio 25 d., 2006 m. lapkričio 24 d., 2006 m. gruodžio 22 d., 2007 m. sausio 24 d., 2007 m. balandžio 25 d., 2007 m. gegužės 24 d., 2007 m. rugsėjo 23 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 25 d., 2008 m. vasario 24 d., 2008 m. kovo 18 d., 2009 m. vasario 18 d., 2009 m. vasario 24 d., Metines pelno mokesčio deklaracijas 2007 m. gegužės 21 d., 2008 m. rugsėjo 30 d., Metines socialinio mokesčio deklaracijos 2007 m. rugsėjo 1 d., 2008 m. rugsėjo 30 d., 2008 m. spalio 1 d. ir 2008 m. spalio 10 d. elektroniniu būdu pateikė Vilniaus AVMI, esančiam Šermukšnių g. 4, Vilnius.

Tokiu būdu G. S. apgaule UAB „Tk“ naudai panaikino turtinę prievolę – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 410220,56 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 341851,00 Lt pelno mokesčio ir 87578,00 Lt socialinio mokesčio.

Šiais veiksmais G. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 2 d.

Apeliacinius skundu nuteistojo G. S. gynėjas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-23 nuosprendį dalyje dėl jo pripažinimo kaltu pagal LR BK 182 str. 2 d. panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti, nesant G. S. veikoje šio nusikaltimo požymių, taip pat dalyje dėl Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikšto civilinio ieškinio patenkinimo bei klausimą dėl civilinio ieškinio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nurodo, kad skundžiamas teismo nuosprendis priimtas: 1) netinkamai taikant baudžiamąjį įstatymą, tai yra nuteisiant G. S. pagal LR BK 182 str. 2 d., nesant jo veiksmuose šio nusikaltimo požymių; 2) padarant esminių BPK pažeidimų tokių kaip įrodymų tyrimas ir vertinimas (BPK 20 str.), taip pat pažeidžiant BPK įtvirtintas išteisinamojo nuosprendžio priėmimo sąlygas, tai yra jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių bei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d.); 3) sprendimas dėl civilinio ieškinio priimtas nenustačius visų šiam klausimui teisingai išspręsti itin reikšmingų aplinkybių, nes įvertinus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, akivaizdu, kad civilinių atsakovų ratas yra platesnis (pagal kaltinimą matyti, kad žala padaryta ne išimtinai G. S. veiksmais), o šioje baudžiamojoje byloje kitų asmenų civilinės atsakomybės klausimas negali būti sprendžiamas.

Skunde gynėjas nurodo manantys, kad apkaltinamasis nuosprendis yra prieštaringas, kadangi pirmosios instancijos teismas, pripažindamas G. S. kaltu, baudžiamojoje byloje paliko nepašalintus prieštaravimus tarp esminių bylos aplinkybių. Teigia, kad skaitant kaltinamąjį aktą bei apkaltinamąjį nuosprendį nėra aišku, už kokias veikas yra nuteistas G. S.. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį iš kaltinimo pašalino tam tikras aplinkybes, tačiau gynėjas nurodo manantys, kad tinkamai nemotyvavo tokių sprendimų, teismas nuosprendyje apsiribojo tik bendru kaltinimo pakartojimu, neatskleidžiant šio kaltinimo požymių, tai yra, kad G. S. pagrįstai kaltinamas BK 182 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymu. Teigia, kad neaiškus ir nekonkretus kaltinimas suvaržo G. S. teisę į gynybą, nes jam nėra aišku, kokie yra konkretūs jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo objektyvieji požymiai.

Gynėjas nurodo, kad, skaitant nuosprendį, kyla daugybė abejonių dėl ginamojo kaltės, nusikaltimo išaiškinimo schemos ir kitų bylai reikšmingų aplinkybių. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai atitinkamus G. S. veiksmus priskyrė baudžiamosios teisės jurisdikcijai ir kvalifikavo kaip nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2 d. Gynėjas nurodo, kad G. S. buvo UAB „Tk“ samdomu darbuotoju – vadybininku, jo užduotis įmonėje buvo ieškoti kam parduoti fasuotą ir nefasuotą aliejų. G. S. darbinės funkcijos buvo ieškoti kur gauti produkcijos, kam parduoti produkciją, jis siųsdavo bei gaudavo komercinius pasiūlymus, bet pats asmeniškai priimti sprendimų dėl konkrečių prekių pirkimo ir pardavimo jis negalėjo. Sutarčių sudarymas, sąskaitų išrašymas įmonėje buvo išdėliotos pagal skyrius, tai yra sutartis pasirašinėdavo visų skyrių direktoriai, o vadybininkas tik pateikdavo informaciją ir atlikdavo techninį darbą. Šiuo atveju, Latvijos įmonė UAB „C“ pirkdavo aliejų iš UAB „Tk“, o tam tikrais atvejais UAB „Tk“ už perduotą Latvijos įmonei aliejų gaudavo žuvies konservus, kuriuos vėliau parduodavo – žuvies konservai buvo kaip garantas, kad nebus prarasti UAB „Tk“ pinigai už perduotą aliejų, nes ne visada Latvijos įmonė galėdavo sumokėti už aliejų. UAB „Tk“ bendradarbiavo, Latvijos įmonių pareikalavimu, su UAB „T“, UAB „D“, UAB „J“, UAB „A“, tai yra pirko žuvies konservus iš Latvijos gamintojo per šias bendroves – tarpininkus, nes būtent iš šių bendrovių produkcija buvo gaunama palankesnėmis kainomis. Vėliau atsirado UAB „F“, kurios akcininku tapo G. S., kuri taip pat veikė kaip tarpininkas, tai yra UAB „F“ pirkdavo konservus iš minėtų bendrovių ir parduodavo juos UAB „Tk“, visa produkcija buvo vežama į UAB „Tk“ sandėlius. Byloje esančios visos be išimties UAB „F“ išrašytos sąskaitos UAB „Tk“ liudija, kad UAB „F“ prekes UAB „Tk“ pardavė su antkainiu, t.y. gavo finansinę naudą iš šio komercinio tarpininkavimo, o taip pat UAB „F“, kaip ir UAB „Tk“, visas įvykusias finansines operacijas apskaitė, sumokėjo visus aktualius mokesčius, tuo tarpu UAB „F“, net yra permokėjusi PVM, tad nesuvokiama kokia apimtimi ir kokį neteisėtą veiksmą ši įmonė atliko. Šios bendrovės negali atsakyti už tai, kad pridėtinės vertės mokesčių yra nesumokėjusios būtent UAB „T“, UAB „D“, UAB „J“, UAB „A“. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad visi sandoriai, vykę per tarpininkus buvo realūs, bendradarbiavimas iš tiesų vyko ir tai patvirtina byloje esantys dokumentai. Nurodo, kad byloje nepaneigta ir net neginčyta tai, kad UAB „T“, UAB „D“, UAB „J“, UAB „A“ ir UAB „F“ bei UAB „Tk“ buvo komercinės tarpininkės, kas yra įprasta civilinėje apyvartoje, o šią aplinkybę patvirtina ir visi prekių vežimo dokumentai, sąskaitos faktūros ir deklaracijos liudijusios prekių judėjimą. Vien tik PVM nesumokėjimas, tikėtina iš UAB „T“, UAB „D“, UAB „J“, UAB „A“ pusės, nesudaro sąlygų G. S. veiksmus kvalifikuoti kaip baudžiamus baudžiamosios teisės prasme. Gynėjo teigimu, net jei UAB „T“, UAB „D“, UAB „J“, UAB „A“ ir siekė nesumokėti PVM ar kitaip jo išvengti, to G. S. nežinojo ir negalėjo to žinoti. Byloje nėra duomenų, kad su šiomis įmonėmis G. S. kaip nors būtų susijęs, žinotų apie šių įmonių veiklą, veiklos planus ir kt. Šiuo atveju G. S. neturėjo visiškai jokios pareigos ar galimybės užtikrinti, kad minėtos įmonės tinkamai vykdytų veiklą, tame tarpe ir PVM mokėjimo srityje. Gynėjo teigimu, jeigu G. S. ir galėtų būti kažkuo kaltinamas, tai tik tuo, kad būdamas UAB „Tk“ darbuotoju buvo nelojalus ir tapo UAB „F“ akcininku, kuri buvo UAB „Tk“ komercinė tarpininkė, tai yra iš jos UAB „Tk“ pirko žuvų konservus. UAB „F“ veikla galėtų būti vertinama kaip etikos ar sąžiningos konkurencijos pažeidimas UAB „Tk“ atžvilgiu.

Dėl BK 182 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymių gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teisme apgaulė G. S. veikoje nustatyta netinkamai, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad G. S. veikoje nėra subjektyviosios nusikaltimo sudėties pusės. Net jei UAB „T“, UAB „D“, UAB „J“, UAB „A“ ir siekė nesumokėti PVM ar kitaip jo išvengti, to G. S. nežinojo ir negalėjo žinoti. Byloje nėra duomenų, kad su šiomis įmonėmis G. S. kaip nors būtų susijęs, žinotų apie šių įmonių veiklą, veiklos planus ir kt. Šiuo atveju G. S. neturėjo pareigos užtikrinti, kad minėtos įmonės tinkamai vykdytų veiklą. Byloje taip pat nėra nei vieno patikimo įrodymo, išskyrus svarstymus ir samprotavimus, kad G. S. žinotų apie bet kokią esminę UAB „T“, UAB „D“, UAB „J“, UAB „A“ veiklą ir veiklos tikslus. Gynėjas nurodo, kad byloje neįvardintas nei vienas dokumentas kuris galimai buvo suklastotas būtent G. S. ir suklastotas būtent turint tikslą išvengti didelės vertės turtinės prievolės, taip pat tai, kad ginamasis žinojo ir suprato, jog daroma nusikalstama veika ir sąmoningai, turėdamas tikslą sau ir kitiems asmenimis užvaldyti biudžeto lėšas bei išvengti turtinės prievolės, atliko kaltinime nurodytus veiksmus. Byloje neįrodinėta G. S. kaltės subjektyvioji pusė, t.y. kaip ir kokiu būdu G. S. galėjo ir turėjo žinoti, kad atitinkami dokumentai yra suklastoti. Pasak gynėjo, svarbu ir tai, kad pinigų kilmė, kuriuos neva G. S. gavo iš Mindaugo ir Arūno – neįrodyta. Byloje nebuvo nustatyta, kad minėti asmenys turėjo bendrą schemą, kad veikė kryptingai ir kad iš tos veikos gavo naudos, todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad nusikalstama veika laikoma baigta.

Nesutinka gynėjas ir su tomis skundžiamo nuosprendžio išvadomis, kad G. S. kaltė įrodyta specialistų išvadomis bei liudytojų parodymais, kadangi, nurodo, jog rengiant mokestinę išvadą, specialistė rėmėsi kaltinime išdėstytomis aplinkybėmis, ji atliko mokestinį UAB „Tk“ patikrinimą ir būtent kaltinimo kontekste davė savo išvadą. Rengiant šią išvadą specialistė rėmėsi tarsi jau nustatytomis aplinkybėmis kad UAB „T“, UAB „D“, UAB „J“, UAB „A“ ir UAB „F“ yra fiktyvios įmonės, sukurtos tik tam, kad išvengti pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo. Gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad baudžiamojo proceso metu aplinkybė, kad sandoriai vyko ne tomis sąlygomis, kokiomis jie buvo įforminti, nebuvo tirta ir vertinama. Šią išvadą padarė specialistė, atsižvelgdama į tai, kad tokia sąlyga jai buvo suformuota pavedant atlikti tyrimą. specialistė atsakė į užduotus klausimus, netirdama klausimo dėl sandorių tikrumo ar fiktyvumo, bet preziumuodama, kad sandoriai yra fiktyvūs, nes taip jai buvo nurodyta užduotyje ir perduotoje medžiagoje. Gynėjui akivaizdu, kad nebuvo įvertinti visi reikšmingi duomenys.

Skunde gynėjas nurodo ir tai, kad iš skundžiamame nuosprendyje aprašytų ir įrodyta pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių matyti, kad nebuvo nustatyta, koks tiksliai buvo parduotas prekių (aliejaus, žuvų konservų) kiekis ir kiek buvo gauta pajamų. Taip pat nebuvo tiksliai nustatyta, kokia buvo padaryta žala. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik nuoroda, kad byloje įrodyta, jog dėl G. S. nusikalstamų veiksmų valstybė patyrė 243179,32 eurų dydžio turtinę žalą ir ši pinigų suma priteista būtent iš jo. Byloje nebuvo keliamas klausimas, kaip buvo apskaičiuota padaryta žala valstybei, taip pat nebuvo įvertinta tai, kad Pridėtinės vertės mokestis galėjo būti paskaičiuotas netinkamai ir netiksliai, nes nėra aišku, nuo kokios sumos kyla mokestinė prievolė.

Gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ikiteisminis tyrimas dėl G. S. padarytos veikos buvo išskirtas iš kitų su sukčiavimu PVM apskaičiavimo ir mokėjimo srityje susijusių ikiteisminių tyrimų, kas iš dalies lėmė netinkamą ginamojo padarytų veikų kvalifikavimą. Pasak gynėjo, jeigu tvirtinti, kad G. S. veiksmuose yra BK 182 str. 2 d. nusikalstamos veikos požymių, tai jo padarytos veikos turi būti neatskiriamai susijusios su kitų, šioje byloje minėtų asmenų padarytomis veikomis ir turi būti vieningos schemos, pagal kurią buvo siekiama išvengti prievolės sumokėti į valstybės biudžetą PVM, dalis. Gynėjas nurodo manantys, kad nagrinėjant bylą teisme, tai buvo kliūtimi, atskleidžiant visas teisiškai reikšmingas sukčiavimo PVM mechanizmo aplinkybes.

Dėl civilinio ieškinio gynėjas skunde nurodo manantys, kad sprendimas buvo priimtas nenustačius visų šiam klausimui teisingai išspręsti itin reikšmingų aplinkybių, todėl naikintinas. Gynėjo teigimu, įvertinus byloje esančius įrodymus, akivaizdu, kad šiuo atveju gali plėstis galimų civilinių atsakovų ratas. Reikia atsižvelgti į tai, kad kaltinimo formuluotės leidžia pagrįstai teigti, jog civiliniam ieškovui padaryta žala negali būti nulemta išimtinai vien tik G. S., bet yra padaryta kitų asmenų, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas į atskirą bylą, veiksmų padarinys. Pasak gynėjo, jeigu ginamasis ir galėtų būti teisiamas, tai jokiu būdu negalima visos veikos priskirti jam vienam, kadangi G. S. nebuvo susijęs su UAB „T“, UAB „D“, UAB „J“, UAB „A“, jis neturėjo pareigos rūpintis šių bendrovių savalaikiu PVM sumokėjimu, todėl, pasak gynėjo, akivaizdu, kad už tai turi būti atsakingi šių bendrovių atstovai. G. S. turėtų atsakyti tik už ūkines operacijas, kurias jis padarė. Pasak gynėjo, šiuo atveju nėra aišku, kokias konkrečiai veikas padarė būtent G. S., nes teismas tarsi atribojo UAB „Tk“ ir UAB „F“ veikas nuo kitų minėtų bendrovių veikų. Gynėjas nurodo, kad M. L., UAB „Tk“, UAB „T“, UAB „D“, UAB „J“, UAB „A“, UAB „F“ vadovai ir akcininkai civilinės teisenos prasme turėtų būti vienodai atsakingi už vykdytą civilinę veiklą.

Gynėjas taip pat nurodo, kad sprendžiant byloje pareikšto civilinio ieškinio klausimą negalima neatsižvelgti į tai, jog šiuo metu UAB „Tk“ vykdomos bankroto procedūros, į šios bendrovės kreditorių sąrašą su savarankiškais reikalavimais buvo įtraukta Valstybinė mokesčių inspekcija, o bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, ar šioje byloje ir teismo nagrinėjamoje UAB „Tk“ bankroto byloje Valstybinės mokesčių inspekcijos UAB „Tk“ pareikšti reikalavimai nesidubliuoja. Mano, kad nepatikslinus reiškiamų reikalavimų, nenurodžius tinkamų atsakovų ir kitų svarbių aplinkybių, negalima tiksliai apskaičiuoti ir galutinai išspręsti pareikšto civilinio ieškinio klausimo, todėl nuosprendis šioje dalyje naikintinas ir klausimas dėl civilinio ieškinio turėtų būti perduotinas spręsti civilinio proceso tvarka.

Teismo posėdyje nuteistasis G. S. ir jo gynėjas skundą palaikė, prašė tenkinti. Prokuroras su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė atmesti.

Skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl G. S. pripažinimo kaltu pagal LR BK 182 str. 2 d. yra pagrįstas ir teisėtas, teismo išvados grindžiamos patikimais, atitinkančiais LR BPK 20 str. reglamentuojantį įrodymų sampratą, reikalavimus, įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, tinkamai ištirti, įvertinti ir aptarti skundžiamame nuosprendyje.

Tai, kad nuteistasis  G. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ,  patvirtina   apylinkės teismo nustatytos aplinkybės , kad  bendrovės “Tk“  sandoriuose  dalyvavusios bendrovės buvo  ūkinės finansinės veiklos  nevykdančios bendrovės, nemokančios valstybei privalomų  mokesčių  ir   kad nuteistasis G. S. apie tai žinojo ir tuo naudojosi, dėl tokių  jo nusikalstamų veiksmų  bendrovės naudai buvo panaikinta  turtinė prievolė  sumokėti valstybei privalomus mokesčius .

Tai, kad bendrovės „J“, „T“, „D“, „A“ buvo ūkinės finansinės veiklos nevykdančios bendrovės, patvirtina  teisme ištirti ir skundžiamame nuosprendyje išdėstyti įrodymai:

-Panevėžio apskr..  Valstybinės mokesčių inspekcijos  2008-03-31 patikrinimo metu nustatyti duomenys , kad bendrovė“J“  neturi veiklos vykdymo  vietos, veiklos vykdymui reikalingų  išteklių (t. 2 b.l. 16-51, patikrinimo aktas  Nr. PAR -9). Tie patys duomenys dėl  bendrovės“J“  yra nustatyti  specialistui patikrinus  šios bendrovės  ūkinę finansinę veiklą (patikrinimo aktas  Nr. 5-5/57, t.8 b.l. 11-38);

-Klaipėdos   apskr.. Valstybinės mokesčių inspekcijos  2008-08-05 patikrinimo metu  nustatyti tie patys  duomenys apie bendrovę „T“ (t. 3 b.l. 3-72, patikrinimo   pažyma  Nr. G11-9);

- Vilniaus  apskr.. Valstybinės mokesčių inspekcijos 2007-12-29 patikrinimo duomenimis  taip pat nustatyta, kad UAB „ D „  neturėjo buveinės  ar kt.  veiklos  vykdymo vietos , įmonėje  dirbo tik 1  darbuotojas, , nuo  2007-10-03  bendrovė išregistruota iš  PVM mokėtojų  administratoriaus iniciatyva  kaip asmuo  nerandamas jo  nurodytose  vietose , veiklos vykdymo vietose . UAB „D“  nepateikė patikrinimui  buhalterinės apskaitos dokumentų  ( t. 5 b.l. 173, ataskaita  Nr. 90-2706);

-taip pat bylos duomenimis yra nustatyta, kad UAB „A“  nebuvo realiai  veikianti bendrovė ,  nuo 2007-11-19  bendrovėje  „A“ nebuvo  nei vieno  dirbančiojo , o PVM  sąskaitą faktūrą Nr. AL  0029 išrašęs  ir pasirašęs asmuo  E. N. niekada bendrovėje  nedirbo (pagal šią sąskaitą  bendrovė „A“   neva 2007-12-12 pardavė bendrovei „Tk“  žuvies kukulius). Šiuos duomenis patvirtina  2009-12-18 specialisto išvada  Nr. (21.50-28)-293-1(t.5 b.l. 137);

Tai, kad bendrovė “Tk“  neturėjo realių  ūkinių  finansinių  sandorių  su bendrovėmis „T“, „J“, „D“, „A“, be anksčiau paminėtų duomenų patvirtina specialisto išvadoje  Nr. (21.50-28)-293-1 nustatyti  duomenys, kad     pagal buhalterinius dokumentus  iš šių bendrovių įgytas   prekes bendrovė “Tk“  įgijo iš  Latvijos ir Lenkijos įmonių (t. 5 b.l. 130-143).Tokius duomenis patvirtina  Latvijos vidaus  pajamų  tarnybos  pateikta informacija , tarptautinių  krovinių gabenimo  važtaraščiai. Liudytojas  V. Z., dirwbęs UAB „Fe“  transporto vadybininku , patvirtino, kad pagal   su bendrove „Tk“ sudarytą sutartį,  jų bendrovė iš Latvijos veždavo  konservus  į Lietuvą, ten kur nurodydavo  UAB „Tk“  atstovai, ši bendrovė  apmokėdavo transporto išlaidas. . Liudytojo V. Z. parodymus , kad bendrovė „Tk“  apmokėdavo transporto  išlaidas  už prekių gabenimą  iš Latvijos ar Lenkijos  į Vilnių , t.y. už prekių, pirktų pagal dokumentus iš  bendrovių „T“, „J“, „D“, „A“ gabenimą , patvirtina  duomenys, pateikti  Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-03-31  patikrinimo akte Nr. 260-5 /204-1(t. 5 b.l. 170-177);

Esant tokiems įrodymams ,  apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą , kad bendrovės  „T“, J“, „ D“, „A“ neteikė realių  ūkinių finansinių  paslaugų bendrovei „Tk“ , nes tam neturėjo  nei žmogiškųjų, nei  materialiųjų  išteklių . Šių bendrovių atstovai  nuteistajam G. S. suteikė  tik nusikalstamas  paslaugas,  suklastodami  buhalterinius dokumentus , kuriais buvo imituojama , jog tarp jų vyksta  ūkinė veikla , kuri realiai  nevyko. Minėtos bendrovės priešingai nei  teigia  apeliantas nagrinėjamu atveju negali būti pripažintos  komercinėmis tarpininkėmis.

Lietuvos Respublikos įstatymuose  yra numatytas  tarpininkavimo paslaugų teikimas. Tarpininkavimo paslaugos teikiamos gamybos, prekybos, statybos, transporto, turizmo, draudimo, finansų ir kitose srityse. Kiekviena tarpininkavimo rūšis turi savo specifiką.
Tarpininkavimo esmė - suvesti gamintoją su vartotoju, pirkėją su pardavėju ir iš to uždirbti atlyginimą - komisinius. Tarpininkaujama parduodant prekes, paslaugas, nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, vertybinius popierius bei kitas vertybes. Tarpininkas netampa parduodamų paslaugų ar prekių bei kito parduodamo turto savininku. Jo pajamos yra komisiniai, kurių dydis ir mokėjimo sąlygos aptariamos sudarant tarpininkavimo sutartis.
Šiuo nagrinėjamu atveju   aukščiau paminėtos bendrovės  negali būti laikomos komercinėmis tarpininkėmis  ne tik dėl to, kad  tarp jų ir bendrovės „Tk“  nebuvo sudaryta tokio pobūdžio  teikimo paslaugų   sutarčių, bet ir  dėl to, kad   visuose  buhalteriniuose dokumentuose šios bendrovės buvo deklaruojamos  kaip prekių, vėliau  neva  perparduotų  bendrovei „Tk“,  savininkės,  nors pagal  komercinio tarpininkavimo  paslaugų suteikimo  sampratą, jos negalėjo būti šių prekių   savininkėmis, o jomis nebūdamos, jos negalėjo perparduoti  prekių. IŠ byloje nustatytų įrodymų  matyti, kad   aukščiau paminėtos bendrovės tik išrašinėjo   buhalterinius dokumentus  apie neva  įvykusias   ūkines operacijas , tačiau vien šių dokumentų, neatitinkančių tikrovės, išrašymas,  bendrovėms  nesuteikus  jokių realių paslaugų  negali būti vertinama kaip ūkinė finansinė veikla, tame tarpe ir komercinis tarpininkavimas.

     Vertinant nuteistojo G. S. tyčią dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, svarbu nustatyti, ar jam buvo žinoma reali situacija dėl aukščiau paminėtų bendrovių veiklos. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad G. S. suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį, t.y. žinojo, kad prekės, skirtos bendrovei „Tk“ yra perkamos iš Latvijos ir Lenkijos įmonių, o ne iš bendrovių, nurodytų buhalteriniuose dokumentuose. Tą jis ne kartą pripažino ikiteisminio tyrimo metu. G. S. apklaustas 2015-01-05 patvirtino su UAB „T“ bendradarbiavo per asmenis Mindaugą ir Arūną, yra gavęs per du kartus iš Mindaugo 10 000 litų grynais, kaip procentą nuo PVM . KOnserviai iš tikrųjų buvo perkami Latvijoje. Transporto paslaugas suteikusiai  bendrovei  „Fe“  apmokėdavo bendrovė  „Tk“. Dalį pinigų  už gautas prekes  pervesdavo  bendrovei „T“, o dalį  gamintojui  (t. 13 b.l. 95-101). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2015-01-07 G. S. patvirtino, kad UAB „T“ jam kėlė nepasitikėjimą, nes Mindaugas ir A. T. nebuvo tikrieji šios bendrovės atstovai ir bendrovė neturėjo sandėliavimo patalpų, kitų gamybinių patalpų, neturėjo transporto , nesijautė realios įmonės veiklos požymių. Tas pats buvo ir su kitomis bendrovėmis UAB „D“, UAB „J“. G. S. žinojo, kad Mindaugas  konsultuotis į Latviją pas kažkokius tai asmenis dėl dokumentų tvarkymo, kad būtų galiam išvengti mokesčių ir nepakliūti teisėsaugai. Jis  iš esmės žinojo, kad  Mindaugas ir A. T. bendrovių, su kuriomis buhalteriškai buvo rodomi sandoriai,  nemokės  mokesčių . (t. 13 b.l. 163-166). Teismo nuosprendyje apelianto parodymai yra išsamiai ir detaliai išanalizuoti, tinkamai teisiškai įvertinti.

Kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, padariusi nuteistojo G. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu parodymų analizę, kritiškai vertina jo parodymus, duotus teisminio nagrinėjimo metu, kuomet pastarasis teigė nesupratęs, kad bendrovės „T“, „D“, „J“, „A“ nemoka valstybei privalomų mokesčių, kad nežinojo, jog jos yra realiai neveikiančios bendrovės ir, kad neturėjęs realios galimybės tą patikrinti. Tokie G. S. parodymai akivaizdžiai prieštarauja jo parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, kuomet jis detaliai ir nuosekliai patvirtino žinojęs, kad minėtos bendrovės nemoka mokesčių, tačiau siekdamas gauti pigesnių prekių bendrovei tokia sąskaita tęsė bendradarbiavimą su minėtomis bendrovėmis. Tokiu būdu kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, daro tą pačią išvadą, kad apeliantas G. S. suprato, kad bendrovės „T“, „D“, „J“, „A“ parduodamos pagal buhalterinius dokumentus prekes bendrovei „Tk“, nemokėjo valstybei pardavimo pridėtinės vertės mokesčio, todėl jo bendrovė pagal tuos pačius dokumentus neva  iš šių bendrovių įsigijusi  prekes, neturėjo teisės į pirkimo pridėtinės vertės mokesčio atskaitą. Tokiais savo veiksmais G. S. apgaule bendrovės „Tk“ naudai panaikino turtinę prievolę sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 410220,56 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 341851,00 Lt pelno mokesčio ir 87578,00 Lt socialinio mokesčio.

Tai, kad dėl G. S. veiksmų bendrovei „Tk“ buvo panaikinta turtinė prievolė sumokėti aukščiau nurodyto dydžio mokesčius, nustatyta specialisto išvada Nr. (21.50-28)-293-1 (b.t. 5, b.l. 130-143), tą teisminio nagrinėjimo metu patvirtino specialistė D. G., patvirtinusi, kad dėl G. S. veiksmų bendrovė „Tk“ neturėjo teisės daryti PVM atskaitos, nes bendrovė prekes įgijo iš bendrovių, realiai nevykdančių ūkinės veiklos ir nesumokėjusių nuo dokumentuose nurodytų sandorių privalomų mokesčių valstybei (b.t. 14, b.l. 151-155, 189-195).

Skundžiamame nuosprendyje, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nuteistojo G. S. veiksmai susiję su bendrovės „Tk“ ir jo įsteigtos bendrovės „F“ sandoriais dėl prekių – žuvies konservų ir  sojų rupinių pirkimo yra įvertinti teisingai, teismo išvados yra pagrįstos faktiniais bylos duomenimis.

Nuteistasis G. S. teigė, kad bendrovė „F“ buvo realiai veikianti ir mokesčius mokanti bendrovė  ir jos sandoriai  su bendrove „Tk“ buvo realūs, tačiau tokią jo versiją paneigia  žemiau išdėstyti įrodymai, įvertinti apylinkės teismo nuosprendyje:

-bendrovė, pateikdama suklastotus pirkimo-pardavimo sandorių dokumentus, nepateikė krovinių gabenimo dokumentų, duomenų apie prekių pakrovimo ir iškrovimo vietas, datas, krovinio vežėją;

už prekes, neva pirktas iš  Lietuvoje registruotų bendrovių „  T“ ,“J“, „D“,  bendrovė „Tk“   bendrovės „F“  atsiskaitė  ne ji pati , o bendrovė „Tk“ , pinigus pervesdama  bankiniais pavedimais  Latvijos įmonėms;

-bendrovė „F“ prekes pirko  neva iš bendrovės „T“, kai aukščiau aptartais įrodymais  yra nustatyta, kad ši bendrovė realiai  veiklos  nevykdė , jos direktoriumi buvo  V. O., kuris  niekur nedirbo, asocialus  asmuo, įtrauktas į  gyvenamosios vietos  neturinčių   asmenų apskaitą. Tai, kad bendrovės „F“ sandoriai su bendrove „T“ nebuvo  realūs, patvirtina  ir ta aplinkybė  , kad „T“ nuo  2006-01-01  oficialios veiklos nevykdė, bet sandoriai  su bendrove „F“  buvo  įforminami po šios datos;

-tai, kad  buhalteriniuose dokumentuose nurodoma, jog bendrovė  „F“ pirko   prekes iš   kitų realios ūkinės veiklos nevykdančių bendrovių „ „J“, „D“, irgi   patvirtina , jog tokie sandoriai  realiai neįvyko;

-  nuteistojo  G. S. iniciatyva  bendrovės „F“ , kurios akcininku buvo jis, direktoriumi buvo   paskirtas  S. R., bet , kaip matyti iš pastarojo  parodymų, jis  buvo tik formaliu vadovu, pasirašinėjo tik G. S. pateiktus dokumentus. Tai irgi patvirtina, kad bendrovė „F“  tebuvo naudojama kaip tarpinė  įmonė , siekiant   nuslėpti  mokesčių nemokėjimą;

Šie aukščiau  aptarti įrodymai , kuriuos patvirtina  specialisto išvada  Nr.     (21.50-28)-293-1 , pagrindžia  apylinkės teismo išvadą , kad bendrovė  „F“  negalėjo buhalteriniuose dokumentuose  nurodytomis sąlygomis  iš bendrovių „T“, „J“, „D“ įsigyti prekių , kad tokie  sandoriai  buvo atvaizduoti  tik  bendrovės „F“  buhalteriniuose dokumentuose , todėl ir  paskesni  sandoriai, pagal kuriuos   iš šių bendrovių  neva įgytas prekes, bendrovė „F“ perleido bendrovei „Tk“ nelaikyti realiais, suteikiančiais teisę  pastarajai bendrovei  teisę  į   pirkimo  pridėtinės   vertės mokesčio atskaitą.   Bendrovė „Tk“   prekes, kurių pirkimas deklaruotas  kaip pirkimas iš bendrovės  „F“ , realiai  įgijo iš Latvijos  bei Lenkijos  įmonių , o ne iš bendrovės „F“, pastaroji bendrovė  jokių prekių iš dokumentuose  nurodytų  bendrovių neįgijo.         

Apeliacinė instancija, kaip ir pirmosios instancijos teismas,  darydama išvadą  dėl nuteistojo  G. S. veiksmų kaltumo , tai grindžia  be kitų įrodymų ir specialistės, tyrusios  UAB „Tk“ ūkinę finansinę veiklą, išvada. Apelianto nuomone,  specialistė, darydama išvadą, kad  bendrovės „J“, „T“, „D“, „A“, „F“   nebuvo realiai veikiančios bendrovės , rėmėsi   užduotyje  atlikti tyrimą nurodytais duomenimis apie tai, kad šios bendrovės buvo neveikiančios. Kolegija su tokiu   apelianto vertinimu  nesutinka . išanalizavus   specialistės išvadą,  akivaizdu, kad   specialistė savo  išvadą, kad aptariamos bendrovės nebuvo veikiančios bendrovės,  grindė duomenimis , gautais iš šių bendrovių buhalterinių dokumentų, bendrovės „Tk“  buhalterinių dokumentų, duomenimis  gautais iš Latvijos teisėsaugos institucijų, Sodros, mokesčių inspekcijų  taip pat ikiteisminio tyrimo  duomenimis, kurie  jai  buvo   pateikti. Specialistės išvada vertinama  kaip  išvada, pagrįsta  faktiniais duomenimis , specialiomis žiniomis ,  apylinkės teismas pagrįstai ją vertino kaip tinkamą įrodymų šaltinį, atitinkantį Lietuvos  Respublikos BPK 20 str.  nurodytą  įrodymų sampratą.

Apelianto  skunde  keliami argumentai, kad  specialisto išvadoje yra netiksliai  nustatyta, kokia  padaryta žala,  nenustatyta , kas ir kiek turėjo  mokėti mokesčių valstybei , yra nepagrįsti. Kolegija  mano, kad teismo nuosprendyje  yra  tiksliai ir aiškiai nustatyta nuteistojo G. S. nusikalstamų veiksmų apimtis,  jo veiksmais padaryta žala , t.y.  kokiais veiksmais ir  kokio dydžio  turtinė  prievolė  valstybei  neteisėtai buvo  panaikinta. Tą nustatydamas, teismas vadovavosi  specialistės išvada, kurioje  detaliai  ir aiškiai yra išdėstyta,   kokias turtines prievoles turėjo valstybei   bendrovė „Tk“   ir  kokio dydžio prievolė dėl nuteistojo G. S. veiksmų buvo panaikinta.

Taip pat kolegija mano, kad   apelianto  argumentai dėl skundžiamo nuosprendžio prieštaringumo  yra perdėti. Skundžiamas nuosprendis yra surašytas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos  BPK  304-305 str. , 307 str.  numatytomis taisyklėmis , teismas tinkamai nustatė  nuteistojo G. S. nusikalstamų veiksmų apimtį, nusikalstamos veikos  objektą, objektyvinę pusę, išdėstė įrodymus, jų vertinimą,  aptarė prieštaravimus ,  pagrindė savo išvadas. Skundžiamu nuosprendžiu  teismas nustatė ,kad G. S. bendrovės „Tk“  naudai  panaikino turtinę prievolę , bet aprašomojoje dalyje , motyvuodamas  G. S. veiksmų teisinę  kvalifikaciją,  nurodė  kitą  jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos  alternatyvų  objektyviosios pusės veiksmą : kad jis savo veiksmais  sudarė sąlygas  išvengti turtinės  prievolės. Teismo nuomone,  tokia  netiksli  nuteistojo veiksmų  teisinė motyvacija,  juos teisingai įvertinus   nuosprendžio  nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes  nustatančioje dalyje   nėra esminis pažeidimas , suvaržęs  kaltininko  gynybos teises,  darantis nuosprendį  neteisėtu ir neteisingu.  Tai nėra  teisinė vada keisti ar naikinti   skundžiamą nuosprendį.

G. S. yra nuteistas už  sukčiavimą  PV M  sumokėjimo srityje , todėl  apelianto skunde nurodyti  argumentai  dėl sandorių realumo , t.y. dėl to, kad prekės, nurodytos buhalteriniuose dokumentuose ,  buvo įgytos realiai , neginčijami , tačiau pažymėtina, kad  šiuo atveju  yra svarbu , kokiomis sąlygomis  buvo atlikti sandoriai  ir ar tų sandorių pagrindu  bendrovė „Tk “ , kurios naudai veikė  G. S. , turėjo teisę į PVM atskaitą.  Nustačius, kad bendrovės „Tk“ sandoriai   su bendrovės „T“, J“, „D“, „A“, „F“  įvyko     ne tomis sąlygomis , kurios nurodytos buhalteriniuose dokumentuose, t.y.   sandoriai įvyko ne su tomis  bendrovėmis  , pastarosios  bendrovės jokių mokesčių  valstybei nemokėjo ,  todėl    bendrovė „Tk“ neįgijo  teisės   į PVM atskaitą . G. S. savo nusikalstamais veiksmais   bendrovės „Tk“ naudai panaikino   jos turtinę prievolę valstybei.  Tai, kad G. S. jam inkriminuojamu laiku  buvo tik šios bendrovės samdomas  darbuotojas  ir kad pagal jį  neturėjo jokios  turtinės naudos, šiuo  nagrinėjamu atveju  nei svarstant   jo veiksmų kaltumą,  nei  jo veiksmų teisinę kvalifikaciją , reikšmės  neturi.

Skundžiamu nuosprendžiu buvo  patenkintas  Vilniaus apskr. Valstybinės  mokesčių inspekcijos  ieškinys   dėl turtinės žalos atlyginimo  , priteisiant  iš nuteistojo G. S. 243 179, 32 Eurų  valstybei, tokį sprendimą skundžia apeliantas.

Apelianto argumentas, kad  neva  byloje nėra  nustatytas tikslus  žalos padarymo dydis,  yra nepagrįstas, tuo klausimu  šiame procesiniame dokumente buvo pasisakyta aukščiau. Apylinkės teismas  skundžiamame nuosprendyje  tik įvardijo  bendrą priteisiamo ieškinio dydį, nenurodė, kas sudaro  šį ieškinį, todėl kolegija , pripažinusi, kad  priteisto ieškinio suma  yra nustatyta teisingai, tik įvardija, kad  priteisto ieškinio sumą sudaro   bendrovės „Tk“  valstybei   nesumokėtas pridėtinės vertės mokestis  410220,56 Lt. ( ekv. 118 808, 08  Eur), pelno mokestis  314851, 00 Lt (ekv. 99 006,89  Eur ),  socialinis mokestis  87578,00 Lt (ekv. 25364,34 Eur), iš viso 243 179, 32 Eur.

Taip pat nėra pagrįstas apelianto  argumentas, kad byloje  gali būti daugiau atsakovų , kurių, galimai bendrininkavusių  su nuteistuoju G. S.,   atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, ir teismo sprendimas  priteisti visą  turtinę žalą tik   iš nuteistojo  G. S. pagal  apeliantą  yra neteisingas.  Bylos duomenimis yra nustatyta, kad  ikiteisminis tyrimas  M. L., galimai bendrininkavusio  su  nuteistuoju G. S. padarant  jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ,    atžvilgiu  yra išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą (t. 1 b.l. 21, 29),  jis nėra užbaigtas, jo  baudžiamosios  atsakomybės  klausimas nėra išspręstas.  Kolegijos nuomone, ši aplinkybė  netrukdė  apylinkės teismui   išspręsti  byloje pareikšto ieškinio , jį  priteisiant būtent   iš   nuteistojo G. S. , kurio baudžiamosios atsakomybės   klausimas buvo   išspręstas skundžiamu nuosprendžiu. Apylinkės teismas, esant nustatytai situacijai, kai byloje gali būti ir daugiau atsakovų, bet kurie     dar nėra patraukti   baudžiamojon atsakomybėn , neturėjo teisinio pagrindo  nespręsti  minimo klausimo ar jį perduoti nagrinėti civilinio  proceso tvarka. Įstatymo leidėjas    yra numatęs  tokios situacijos  sprendimo būdą:  jei nuteistasis G. S. atlygintų   priteistą civilinį ieškinį,  jis turėtų teisę  dalį atlyginti  žalos   atgauti iš kito atsakovo regreso tvarka.

Taip pat nėra pagrįsti apelianto    argumentai, kad neva  nuteistasis  G. S. turi  atsakyti ne už visą  nustatytą žalą, nes pagal apeliantą, nėra nustatyta , už kurias ūkines operacijas, dėl kurių atsirado  žala,   buvo atsakingas  G. S.. Skundžiamu teismo nuosprendžiu yra nustatyta  nuteistojo G. S. nusikalstamų veiksmų apimtis  ir   turtinės žalos, padarytos jo nusikalstamais veiksmais, dydis. 

Iš bylos duomenų yra žinoma, kad  bendrovei „Tk“ yra iškelta  bankroto  byla  ir yra vykdoma bankroto  procedūra . Apeliantas  kelia klausimą, kad   byloje nėra nustatyta, ar nėra tie patys  Valstybinės mokesčių inspekcijos  pareikšti   reikalavimai  dėl  ieškinio patenkinimo ir bankroto byloje ir kad to neišsiaiškinus ,  sprendimas  dėl ieškinio patenkinimo baudžiamojoje byloje  nėra galimas.  Kolegija,  analizuodama   tuo klausimu bylos duomenis,  mano, kad Apylinkės teismas, priteisdamas   ieškinį  dėl turtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje, o ne  jį perduodamas nagrinėti civilinėje bylioje dėl  bankroto, įstatymo reikalavimų  nepažeidė.  Tiek iš civilinio ieškovo  pateiktų   dokumentų  (t. 14 b.l. 116-119), tiek iš   šio ieškovo pasisakymų  baudžiamojoje byloje matyti, kad ieškovas  šioje situacijoje pareiškė ieškinį  ne bankrutuojančiai bendrovei, o   nusikalstamą  veiką   padariusiam asmeniui, dėl kurio  veiksmų valstybė   patyrė  turtinę žalą . Nuteistasis G. S. kaltais veiksmais padaręs  turtinę žalą,  turi prievolę  tokią   žalą atlyginti , dėl ko apylinkės teismas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą   valstybei padarytą žalą priteisti iš jo (Lietuvos Respublikos BPK 115 str., CK  6.245 str., 6.263 str., 6.246 str.).

Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1d. 1p., n u t a r ė :

Nuteistojo G. S. gynėjo   apeliacinį skundą atmesti.

Ši  nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Kolegijos pirmininkė                (parašas)                                                     Laureta Ulbienė

Teisėjai                                   (parašai)                                 Virginija  Liudvinavičienė

                                                                                                            Ernestas Rimšelis

Nuorašas tikras :

Kolegijos pirmininkė                                                                                    Laureta Ulbienė