Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-261-843/2015

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-14205-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4; 45.4.5; 52.3

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 29 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė,

sekretoriaujant Živilei Osipovai,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. B.,

nukentėjusiajai S. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje,  administracinių teisės pažeidimų bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

n u s t a t ė:

L. B. 2014 m. spalio 21 d., apie 20.48 val., Vilniuje, Tuskulėnų g. 52, vairuodamas  automobilį AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį TOYOTA COROLLA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Taip L. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126 punktų reikalavimus bei padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. L. B. iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus ir taip padarydamas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo L. B. teismo posėdyje savo kaltę iš esmės pripažino bei 2014-12-17 vykusiame teismo paaiškino, kad protokole nurodytu laiku, vairuodamas automobilį AUDI A4 ir važiuodamas atbuline eiga galimai prisilietė prie stovėjusio automobilio TOYOTA galinio bamperio, tačiau susidūrimo nepajuto, todėl išvažiavo iš eismo įvykio vietos, manydamas, kad nieko neatsitiko. Tyčia bėgti iš eismo įvykio vietos ketinimų neturėjo. Duodamas parodymus 2015-01-20 vykusiame teismo posėdyje L. B. nurodė, kad vairuodamas atbuline eiga jis prisilietė dešine puse prie stovėjusio automobilio ir šiokį tokį smūgį išgirdo. Sustojęs jis uždegė šviesą, pamatė, kad jo automobilio veidrodėlis kabo ant laidų, todėl  apsidairęs iš eismo įvykio vietos pabėgo iš baimės. Nuoširdžiai gailisi padaręs teisės pažeidimus. 

Apklausta teismo posėdyje nukentėjusioji S. B. paaiškino, kad tikslios datos neatsimena, ryte atsisėdo į savo automobilį TOYOTA bei pamatė už valytuvų užkištą policijos pranešimą, kuriame buvo nurodyta, jog ji turi kreiptis į policiją dėl autoįvykio Tuskulėnų gatvėje. Nuvažiavusi į darbą ji paskambino policijai, tačiau jai liepė atvažiuoti į komisariatą. Tada apžiūrėjusi savo automobilį ji pamatė, kad galinis bamperis yra nubrauktas. Paties eismo įvykio nukentėjusioji nematė.

Be L. B. prisipažinimo, jo kaltė, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus yra įrodyta ir kita surinkta bylos medžiaga, t.y.:

- BIRT ataskaitų žiūrykle, iš kurios matyti, kad 2014-10-21, 20.48 val. praeivė pranešė bendrajam pagalbos centrui, kad matė, kaip Tuskulėnų g. 44, Vilniuje, mėlynos spalvos automobilis AUDI, v/n (duomenys neskelbtini) kliudė stovintį automobilį TOYOTA, v/n (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš eismo įvykio vietos (b.l. 7);

- policijos pareigūno D. K. 2014-10-21 tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad atvykus į įvykio vietą pagal gautą pranešimą, prie namo adresu Tuskulėnų g. 52, Vilniuje, rado apgadintą automobilį TOYOTA, v/n (duomenys neskelbtini) Paprašius susisiekti su pranešėju, jiems pasakė, kad apie eismo įvykį pranešė liudytojas. Apvažiavę gretimus kiemus policijos pareigūnai automobilio AUDI, v/n (duomenys neskelbtini) nerado. Automobilio TOYOTA buvo paliktas pranešimas atvykti į komisariatą (b.l. 6);

- eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota apgadinto automobilio TOYOTA stovėjimo vieta ir šio automobilio apgadinimų vieta (b.l. 8);

- papildomais duomenimis apie eismo įvykį nustatyta,  kad susidūrimo metu buvo apgadintas automobilio TOYOTA COROLLA, v/n (duomenys neskelbtini) galinis kairės pusės sparnas, galinis bamperis (b.l. 9);

- liudytojos G. K. paaiškinimu policijai, iš kurio matyti, kad eidama vakare namo ji pamatė, kaip tamsiai mėlynos spalvos automobilis AUDI kliudė stovėjusį ant šaligatvio automobilį TOYOTA. Tada automobilis AUDI truputį stabtelėjo, įjungė šviesą, tačiau vairuotojas, pastovėjęs minutę ir neišlipęs iš automobilio, iš eismo įvykio vietos išvažiavo, net nepažiūrėdamas kokią žalą padarė kitam automobiliui. Liudytojos teigimu, susidūrimo garsas buvo labai stiprus, tad negirdėti ar nepajusti įvykio buvo tiesiog neįmanoma (b.l. 11);

- 2014-11-20 automobilio AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros aktu, kuriame nurodyta, kad yra brėžtas šio automobilio dešinės pusės galinis sparnas, brėžtas dešinės pusės galinis bamperis, brėžtas dešinės pusės galinės durelės bei jų apdailos juostelė (b.l. 17);

- fotolentele, kurioje užfiksuoti abiejų eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimai bei jų aukščiai (b.l. 19-24).  

Įvertinus užfiksuotą abiejų automobilių apgadinimų lokalizaciją bei teismo posėdžio metu L. B. parodymais bei liudytojos G. K. policijai duotais paaiškinimais nustatytą transporto priemonių susidūrimo mechanizmą, t.y. kad automobiliui AUDI A4, išvažiuojant atbuline eiga, buvo užkabintas stovėjusio automobilio TOYOTA, galinis kairės pusės sparnas ir bamperis, darytina išvada, jog L. B., vairuodamas automobilį AUDI A4, buvo nepakankamai atidus, važiuodamas atbuline eiga nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį TOYOTA bei jį apgadino, tuo pažeisdamas KET 9, 126 punktų reikalavimus bei padarydamas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, todėl baustinas.  

KET 222 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Pagal formuojamą teismų praktiką atsakomybės priemonių taikymui pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmuo, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, siekė tikslo išvengti administracinės atsakomybės. Pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau pažeisdamas KET reikalavimus, nepildė eismo įvykio deklaracijos ar iš karto nepranešė policijai apie eismo įvykį. 

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, L. B., iš pradžių teigdamas, jog pasišalino iš eismo įvykio vietos nepajutęs susidūrimo, vėliau savo kaltę pripažino visiškai bei nurodė, jog pajuto susidūrimą su kitu automobiliu, tačiau išsigandęs iš eismo įvykio vietos pabėgo. Byloje esantys liudytojos G. K. paaiškinimai taip pat patvirtina, kad susidūrimo garsas buvo labai stiprus, tad jo negirdėti ar nepajusti buvo tiesiog neįmanoma. AUDI A4 vairuotojas po susidūrimo truputį stabtelėjo, užsidegė automobilyje šviesą, tačiau iš jo neišlipo, neapžiūrėjo apgadinto automobilio, o minutę pastovėjęs, pasišalino iš eismo įvykio vietos.  

Taigi šie byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina faktą, kad L. B. suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau eismo įvykio vietoje nepasiliko, nepranešė apie jį policijai, o pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus, pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo padarydamas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 301 straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą, ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – teisės pažeidimai padaryti asmens, sulaukusio daugiau nei 65 metų amžiaus, į nustatytą ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę – L. B. pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės (KET) pažeidimą, už kurį, pažymos apie baustumą duomenimis, jam jau buvo skirta administracinė nuobauda (2014-05-02 nutarimu buvo nubaustas už leistino greičio viršijimą (b.l. 2-5)).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2014-11-20 duodamas paaiškinimus policijoje, L. B. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų teisės pažeidimų neigė teigdamas, jog jokios avarijos Tuskulėnų gatvėje neatsimena, o jo automobilio dešinės pusės galinės durelės buvo apgadintos garažo vartais, pūstelėjus vėjui (b.l. 14). Kaip matyti iš byloje esančio 2014-12-17 teismo posėdžio protokolo, L. B. taipogi savo kaltę pripažino iš dalies, teigdamas, jog iš eismo įvykio vietos išvažiavo nepajutęs susidūrimo. Nors tęsiant bylos nagrinėjimą 2015-01-20 vykusiame teismo posėdyje L. B. savo kaltę pripažino visiškai bei nuoširdžiai gailėjosi, tačiau tai, teismo vertinimu, negali būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi L. B. parodymai nėra nuoseklūs, teismo vertinimu jis kaltę pripažino prispirtas surinktų įrodymų. 

Vertinant L. B. asmenybę nustatyta, kad pažeidimo padarymo metu jis  turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą. Tačiau byloje esanti pažyma apie jo baustumą patvirtina, kad     L. B. iš viso 8 kartus buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, taip pat kelis kartus buvo baustas už kitų rūšių pažeidimų padarymą. Už šiurkščius KET pažeidimus  jam du kartus buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja L. B.. 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo yra nurodęs, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (LAT nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011 ir kt.). Tokios išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, gali būti nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (LVAT nutartys administracinėse bylose N62-690/2011, N62-982/2011, Nr. N3-396/2007 ir kt.).

Atsižvelgus į L. B. asmenybę, į nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju taikyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu ATPK 301 straipsnį bei skirti jam švelnesnę nuobaudą, nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali, jokio teisinio pagrindo nėra. L. B. skirtina minėto straipsnio sankcijose numatyta minimali nuobauda. 

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos taikant nuobaudų apėmimo principą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

L. B. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos skirti:

-  pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 30 EUR (trisdešimties eurų) baudą;

- pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 868 EUR (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi galutinę administracinę nuobaudą skirti 868 EUR (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

  Išaiškinti pažeidėjui, kad jeigu iš jo vairuotojo pažymėjimas nėra paimtas, jis privalo nutarimui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimą pateikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                            Aušra Valinskienė