Civilinė byla Nr. 2A-394-881/2012
Teisminio proceso Nr. 2-02-3-06005-2010-1
Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. balandžio 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-460-141/2011 pagal ieškovo UAB „Naujoji Pilaitė“ ieškinį atsakovui V. P. dėl skolos priteisimo.
Teisėja, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Naujoji Pilaitė“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo V. P. 993,43 Lt skolos už paslaugas (gyvenamojo namo laiptinės durų įrengimą), 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškovo UAB „Naujoji Pilaitė“ ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovo V. P. ieškovui UAB „Naujoji Pilaitė“ 993,43 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 993,43 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2010 m. birželio 1 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 66 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė iš atsakovo valstybės naudai 2,30 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Teismas konstatavo, kad ieškovo, vykdančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administravimą, atlikti darbai priskirtini prie privalomųjų darbų. Teismas nurodė, kad butų savininkams tenka pareiga proporcingai savai daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius ir rinkliavas bei kitas įmokas, kaupti lėšas namui atnaujinti ir t. t. Buto savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Būtent tokiu būdu ir metodika buvo paskaičiuota atsakovo V. P. butui tenkanti mokesčio suma už laiptinės durų įrengimą. Teismas nustatė, kad prašymus dėl durų įrengimo ir sutarties pasirašymo su rangovu UAB „Digitalas“ pasirašė dauguma namo gyventojų (butų savininkų). Pasirinktas rangovas ir patvirtinta sąmata dėl durų pagaminimo ir montavimo. UAB „Digitalas“ pasirinkta butų savininkų apklausos būdu dėl pasiūlytos mažesnės kainos, gauti daugumos gyventojų sutikimai atlikti darbus bei pritarimas pasirinktam rangovui ir pasiūlytai kainai. Buvo atlikti abiejų laiptinės durų pakeitimo darbai bei pritraukiklio įrengimo vidinėms durims darbai už 7 910,28 Lt kainą. Už darbus sumokėta suma paskaičiuota ir paskirstyta butų savininkams remiantis įstatymo nustatyta tvarka patvirtinta metodika, pateiktos apmokėti sąskaitos. Teismo nuomone, atsakovo atsisakymas sumokėti jam tenkančią dalį mokesčių už atliktus darbus laikytinas nepagrįstu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas V. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendimą ir ieškovo UAB „Naujoji Pilaitė“ ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. CK ir daugiabučių administravimo nuostatuose nurodyta, kad sprendimai dėl daugiabučių bendrosios nuosavybės, jeigu tai nesusiję su jų priežiūros ir naudojimo privalomaisiais reikalavimais, priimami tik butų savininkų sprendimu. Teismas, netinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, sutapatino butų savininkus ir gyventojus ir neatsižvelgė į pateiktus oficialius rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad sutikimai atlikti darbus bei pritarimas pasirinktam rangovui ir pasiūlytai kainai nėra pasirašyti butų savininkų daugumos, nes iš pasirašiusiųjų tik penki yra butų savininkai, o butų iš viso yra 13. Ieškovas sprendimus priėmė vienasmeniškai, pažeisdamas butų savininkų interesus.
2. Teismas neįvertino pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas, keisdamas laiptinės duris, nesilaikė bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų – ieškovas nevykdė balsavimo raštu dėl alternatyvių rangovų pasiūlymų durims pakeisti ir kitų klausimų, susijusių su minėtos bendrosios nuosavybės valdymu, kurio prašė daugiau kaip ¼ butų savininkų. Teismas taip pat neįvertino to, kad administratorius nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog buvo surengtas konkursas ar stengtasi parinkti rangovą, pasiūliusį geriausią darbų kainą, nors tokia prievolė administratoriui nustatyta Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatuose.
3. Teismas atliktus darbus (laiptinės durų pakeitimą) nepagrįstai įvertino kaip privalomuosius. Laiptinės durys buvo keičiamos ne todėl, kad jos neatitiko privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų, o todėl, kad dalis butų savininkų pateikė prašymus pakeisti medines laiptinės duris metalinėmis.
4. Ieškovas pateikė tik dokumentą apie namo bendrąjį naudingąjį plotą, bet nepateikė duomenų apie laiptinės, kurioje buvo atliekami darbai, naudingąjį plotą, nuo kurio priklauso bendrosios dalinės nuosavybės dalis. Taigi teismas negalėjo atlikti paskaičiavimų pagal įstatymuose nurodytą tvarką ir metodiką. Butui tenkanti sumos dalis apytiksliai yra 832 Lt, be to, pats ieškovas pateiktuose įsiskolinimo skaičiavimo dokumentuose nurodo 874,76 Lt sumą už atliktus darbus.
5. Teismas neatskleidė bylos esmės, kad ieškovas, keisdamas laiptinės duris, pažeidė administratoriui privalomus CK ir Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus, veikė nesąžiningai ir viršijo savo įgaliojimus, todėl yra asmeniškai atsakingas tretiesiems asmenims už turėtas išlaidas (CK 4.244 str. 2 d.).
Ieškovas UAB „Naujoji Pilaitė“ pateikė atsiliepimą į atsakovo V. P. apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Prašymą dėl laiptinės durų pakeitimo pasirašė 9 iš 13 (atsakovas yra dviejų butų savininkas) savininkų. Tai, kad pasirašę asmenys yra butų savininkai, patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai. Be to, sumokėję ieškovui už atliktus darbus, bendraturčiai gera valia įvykdė prisiimtą prievolę, taip parodydami savo pritarimą atliktiems darbams. Tokiu atveju dėl ieškovo durų keitimo veiksmų sutikimo yra nedavęs tik atsakovas.
2. 2009 m. kovo 17 d. prašymą organizuoti patalpų savininkų balsavimą raštu dėl laiptinės durų pakeitimo pasirašė 4 gyventojai, bet p. D. D. pagal Registro centro išrašą nėra buto savininkė. Kadangi pasirašė tik 3 savininkai iš 13, nėra surinkta ¼ savininkų parašų. Be to, 2001 m. gegužės 23 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 7 p. nurodytos daugiabučio namo administratoriaus prievolės, tarp kurių atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos prievolės nėra.
3. Apelianto nuomone, bendrosios dalinės nuosavybės dalis privalėjo būti skaičiuojama padalijus namo bendrąjį plotą į tris laiptines. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 konstatavo, kad „nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Pažymėjo ir tai, kad nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan.“.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Apeliacinės instancijos teismo teisėja, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, priteisė ieškovui iš atsakovo 993,43 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 66 Lt bylinėjimosi išlaidų.
CK 4.83 straipsnio 3 dalį, 2 dalies 2 punktą teisėtas kiekvieno daugiabučiame name esančio buto savininko interesas yra, be kita ko, ir tai, jog namo bendrojo naudojimo objektai būtų prižiūrimi ir išlaikomi, būtų kaupiamos lėšos bendrojo naudojimo objektams atnaujinti. CK 4.84 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Pagal Pavyzdinių nuostatų 4 punktą pagrindinis daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Administratorius, įgyvendindamas pagrindinį uždavinį, atlieka funkcijas, nustatytas Pavyzdinių nuostatų 5.1–5.11 punktuose: priima sprendimus dėl gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, pareiškia ieškinius, susijusius su bendrojo naudojimo objektų funkcionavimu, sudaro sutartis su namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros ir komunalinių paslaugų teikėjais, taip pat kitas sutartis, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu; apskaičiuoja mėnesinius mokesčius už suteiktas paslaugas ir pateikia patalpų savininkams ir valstybės ar savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkams informaciją apie suteiktas paslaugas, jų kainą, tvarko mokesčių surinkimo ir naudojimo apskaitą (Pavyzdinių nuostatų 5.7, 6.1, 6.3, 6.4, 8 punktai).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, prašymą dėl (duomenys neskelbtini) II-laiptinės durų pakeitimo pasirašė 9 iš 13 (atsakovas yra dviejų butų savininkas) namo savininkų, t. y. didžioji dauguma namo savininkų, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, jog duris ieškovas pakeitė savavališkai, namo savininkų daugumai neišreiškus tokios valios. Tai, kad pasirašę asmenys yra butų savininkai, patvirtina ieškovo pateikti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas, kaip vienas iš daugiabučio gyvenamojo namo savininkų, turi pareigą proporcingai jo turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje padengti išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo objekto (lauko durų) priežiūra, išlaikymu ir atnaujinimu.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, jog bendrosios dalinės nuosavybės dalis privalėjo būti skaičiuojama padalijus namo bendrąjį plotą į tris laiptines. Kaip nurodo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas, taigi nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo motyvų atskirai nepasisako. Teismas taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, Vilija Mikuckienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėja Vilija Mikuckienė