Administracinė byla Nr. R442-26/2011

                                          Procesinio sprendimo kategorija 18.1 (S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant atsakovo atstovui Pavelui Kujaliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. G. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui politinei partijai Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas P. G. skundu (b. l. 1-2) kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2011 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. Sp-133 „Dėl Kandidatų, nedeklaravusių gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijoje, įregistravimo panaikinimo“ dalį, kuria panaikintas P. G. registravimas politinės partijos Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai kandidatu į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narius. Pareiškėjas paaiškina, kad Elektroninių valdžios vartų portale 2011 m. sausio 20 d. užpildė prašymą deklaruoti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. 2011 m. vasario 9 d. gavo pranešimą, jog minėtame prašyme įsivėlė klaida (suklysta įrašant Lietuvos Respublikos piliečio paso numerį). Pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – ir Rinkimų įstatymas) 2 straipsnio 3 dalį, savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas asmuo, kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje ne vėliau kaip iki pareiškinių dokumentų pateikimo savivaldybės rinkimų komisijai dienos. P. G. įsitikinęs, jog savo gyvenamąją vietą Klaipėdos mieste deklaravo likus keturioms dienoms iki kandidatų pareiškinių dokumentų pateikimo termino pabaigos, t. y. laiku. Pažymi, jog asmeninių, socialinių ir ekonominių jo interesų buvimo vieta nuo 1989 m. yra Klaipėdoje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.12, 2.17 straipsniai).

II.

Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau – ir Komisija) atsiliepimu į skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad Rinkimų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustato vienintelį gyvenamosios vietos nustatymo būdą – gyvenamosios vietos deklaravimą. Nustatant gyvenamąją vietą, atsakovo nuomone, turi būti vadovaujamasi ne Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, bet Rinkimų ir Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymais. Priimdama sprendimą dėl kandidatų, kurių deklaruota nuolatinė gyvenamoji vieta neatitiko Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) ir Rinkimų įstatymo reikalavimų, Komisija neturėjo teisės nustatinėti jų faktinės gyvenamosios vietos, o vadovavosi Konstitucija, įstatymais bei Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Gyventojų registro tarnyba) pateiktais duomenimis. Aplinkybė, kad gyvenamąją vietą pareiškėjas deklaravo po pareiškinių dokumentų pateikimo savivaldybės rinkimų komisijai dienos (po 2011 m. sausio 24 d.), t. y. pasibaigus naikinamajam terminui, yra pagrindas jį išbraukti iš kandidatų sąrašų. Bylos duomenys patvirtina, kad P. G. gyvenamoji vieta buvo deklaruota kitoje savivaldybėje, nei politinė partija jį kėlė kandidatu. Pažymi, jog asmenims, siekiantiems gauti savivaldybės tarybos nario mandatą, turėtų būti taikomi aukštesni rūpestingumo ir atidumo standartai. P. G. gyvenamosios vietos deklaravimo procedūrą inicijavo likus trims dienoms iki pareiškinių dokumentų pateikimo galutinio termino pabaigos (2010 m. sausio 20 d.), nors būdamas pakankamai apdairus, privalėjo numatyti galimas technines ar kitas kliūtis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl Komisijos 2011 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. Sp-133, kuriuo pagal patvirtintą sąrašą panaikintas įregistravimas kandidatų, laiku nedeklaravusių savo gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijoje, kurioje keliami arba keliasi kandidatais, dalies teisėtumo. P. G. mano, jog jis į šį sąrašą 25 numeriu buvo įtrauktas nepagrįstai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuostatą, kad teisę būti išrinktam nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir rinkimų įstatymai. Taigi Lietuvos Respublikos Konstitucija įstatymų leidėjui suteikia kompetenciją įstatymu reglamentuoti savivaldybių tarybų narių rinkimų tvarką. Ši įstatymų leidėjo diskrecija reglamentuoti savivaldybių tarybų narių rinkimų tvarką yra ribojama Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytais principais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2002 m. gruodžio 24 d. nutarime konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalyje numatytos asmens pasyviosios rinkimų teisės renkant savivaldybių tarybų narius turėjimas siejamas su teisiniu faktu – asmens nuolatiniu gyvenimu atitinkamame administraciniame vienete. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas turi konstitucinę pareigą įstatymu nustatyti tokią asmens nuolatinio gyvenimo atitinkamame administraciniame vienete fakto nustatymo tvarką, kad savivaldybių tarybų nariais būtų renkami tik tie asmenys, kuriuos galima pagrįstai laikyti nuolatiniais atitinkamų administracinių vienetų gyventojais.

Papildomų reikalavimų asmenims, siekiantiems būti išrinktiems (tarp jų – ir reikalavimo būti deklaravusiems gyvenamąją vietą), nustatymas yra suprantamas ir gali būti pagrindžiamas siekiu užtikrinti kandidato sąsają su atstovaujama savivaldybės bendruomene, taip pat ypatingu suinteresuotumu, jog renkami asmenys atitiktų aukštus moralinius ir etinius kriterijus, laikytųsi Lietuvos Respublikos įstatymų, tarp jų – ir Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (toliau – ir Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R14-14/07, publikuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 1 (11), 2007 m. p. 153–158).

Rinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 20 metų. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuolatiniu savivaldybės gyventoju laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje arba kurio paskutinis žinomas gyvenamosios vietos adresas yra šios savivaldybės teritorijoje, arba kuris savo nuolatinę gyvenamąją vietą viešu pareiškimu nurodė šios savivaldybės teritorijoje ir ši gyvenamoji vieta nustatyta tvarka laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta, taip pat asmuo, kuris turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir šią teisę patvirtinantį dokumentą ir kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje arba kuris yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje; savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas asmuo, kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje ne vėliau kaip iki pareiškinių dokumentų pateikimo savivaldybės rinkimų komisijai dienos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas nurodytas įstatymo nuostatas, yra padaręs išvadą, kad teisinę reikšmę pripažinti asmenį atitinkančiu reikalavimus dėl jo gyvenamosios vietos turi du faktoriai: tai, kad jis de facto yra nuolatinis gyventojas tos savivaldybės, kurios tarybos nariu jis siekia būti išrinktas, bei (antroji aplinkybė) šio fakto konstatavimas gyvenamosios vietos deklaravimo būdu, t. y. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nurodyto deklaravimo reikšmingumas pasireiškia tuo, kad pretenduojantis tapti savivaldybės tarybos nariu asmuo atitinka įstatymų (šiuo atveju – Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo) reikalavimus elgtis taip, kaip to reikalauja įstatymas, bei tuo, kad gyvenamosios vietos deklaravimu būtų patvirtintas šio asmens teisinis ryšis būtent su ta savivaldybe, kurios tarybos nariu jis siekia būti išrinktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R11-16/2007).

Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Rinkimų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo, kuris nori būti renkamas atitinkamos savivaldybės tarybos nariu, atitinkamoje savivaldybėje turi būti deklaravęs savo gyvenamąją vietą iki pareiškinių dokumentų pateikimo savivaldybės rinkimų komisijai dienos. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar ši Rinkimų įstatyme nustatyta taisyklė nebuvo pažeista, t. y. ar P. G. savo gyvenamąją vietą Klaipėdos mieste deklaravo ne vėliau nei Klaipėdos miesto savivaldybės rinkimų komisijai buvo pateikti politinės partijos Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai pareiškiniai dokumentai.

Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymu yra nustatomos Lietuvos Respublikos gyventojų gyvenamosios vietos deklaravimo sąlygos ir tvarka, deklaravimo duomenų pateikimas, apskaita, tvarkymas ir naudojimas, nevaržant asmenų teisės laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, laisvai išvykti iš Lietuvos, išskyrus tuos atvejus, kai šios teisės varžomos kitų įstatymų (1 straipsnio 1 dalis). Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad gyvenamosios vietos deklaravimas – gyvenamosios vietos adresą sudarančių duomenų pateikimas deklaravimo įstaigai. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad asmuo laikomas deklaravusiu gyvenamąją vietą nuo deklaracijos pateikimo deklaravimo įstaigai dienos. Šią nuostatą detalizuoja Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. (29)4R-18 (toliau – ir Taisyklės), 16 punktas, įsakmiai reikalaujantis, kad deklaravimo duomenys atitiktų juos patvirtinančius dokumentus.

Aiškindama minėtas materialines teisės normas teleologiniu (įstatymo tikslo), lingvistiniu bei sisteminiu teisės aiškinimo metodais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad asmuo laikomas deklaravusiu savo gyvenamąją vietą nuo tos dienos, kai jis deklaravimo įstaigai pateikė teisingą deklaraciją ir kitus dokumentus, išvardytus Taisyklių 15 punkte.

Nustatyta, kad P. G. 2011 m. sausio 20 d. prisijungė prie gyvenamosios vietos deklaravimo elektroninės sistemos. Pareiškėjas skunde pripažįsta, jog elektroniniu būdu pildydamas gyvenamosios vietos deklaracijos, skirtos asmenims, pakeitusiems gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, formą, padarė techninę klaidą, todėl jo deklaracija laikyta nepateikta ir deklaravimo įstaigai apdoroti neperduota. Pakartotinė deklaravimo procedūra buvo inicijuota ir sėkmingai užbaigta 2011 m. vasario 10 d. (b. l. 13). Gyventojų registro tarnybos 2011 m. vasario 24 d. pažymos Nr. (29)3A-167 duomenys patvirtina atsakovo teiginius, jog laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 26 d. iki 2011 m. vasario 9 d. P. G. gyvenamoji vieta buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, o nuo 2011 m. vasario 10 d. – (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.

Iš aptartų faktinių aplinkybių seka vienareikšmiška išvada, jog iki 2011 m. vasario 9 d. imtinai P. G. gyvenamoji vieta oficialiai buvo deklaruota Palangos mieste. Taigi iki Rinkimų įstatymo 35 straipsnyje nustatyto termino pabaigos P. G. nebuvo įgijęs pasyviosios rinkimų teisės Klaipėdos miesto savivaldybėje, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai panaikino jo įregistravimą kandidatu į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narius. Pareiškėjo skunde nurodomos priežastys, susijusios su nesklandumais elektroniniu būdu naudojantis gyvenamosios vietos deklaravimo sistema, nagrinėjamam ginčui reikšmės neturi, nes asmuo, apsisprendęs būti keliamas (išsikelti) kandidatu, privalo būti itin atidus, rūpestingas, sąžiningai laikytis savivaldybių tarybų rinkimus reguliuojančių įstatymų ir tinkamai įgyvendinti jų reikalavimus, o pažeidimų atveju, prisiimti visą atsakomybę ir su ja susijusias neigiamas teisines pasekmes.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, atsižvelgdama į aktualią administracinių teismų praktiką, faktines šios bylos aplinkybes, konstatuoja, jog tenkinti pareiškėjo skundą jame nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 121 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo P. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.