Civilinė byla Nr. e2A-1760-587/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08457-2020-8
Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 2.6.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3
(S)
Kauno apygardos teismas
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 22 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė)
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-14721-1088/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui L. G. dėl skolos, palūkanų, tarpininkavimo mokesčio, metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo: 1) 3 167,46 Eur negrąžintą kredito dalį, 2) 281,50 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gegužės 26 d.), 3) 23,00 procentų dydžio mokėjimo palūkanas nuo negrąžinto 3 167,46 Eur kredito sumos nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gegužės 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 4) 159,87 Eur tarpininkavimo mokestį, 5) 840,00 Eur administravimo mokestį, 6) 18,48 Eur sutartines palūkanas nuo 2019 m. gruodžio 26 d. iki 2020 m. gegužės 26 d., 7) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 8) 101,00 Eur žyminį mokestį ir 200,00 Eur už teisinę pagalbą.
2. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2020 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka atsakovo šeimos nariui. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu, priimtu atsakovui už akių, ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovo 3 167,46 Eur negrąžintą kreditą, 260,58 palūkanas, 159,87 Eur tarpininkavimo mokestį, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 240,80 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad:
3.1. pagal 2018 m. kovo 23 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė suteikė atsakovui 4 622,84 Eur kreditą 48 mėnesių laikotarpiui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą, sumokėti 2 489,32 Eur palūkanas ir 277,37 Eur tarpininkavimo mokestį, tačiau nevykdė įsipareigojimų. Teismas sprendė, kad ieškinys šioje dalyje pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 3 167,46 Eur negrąžintą kredito dalį.
3.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pakeista praktika mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo klausimu ir suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Nurodė, kad šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, nutraukus sutartį, nustoja galioti.
3.3. Nagrinėjamu atveju, tarp šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis vienašališkai nutraukta 2020 m. gegužės 5 d. Mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimas po sutarties nutraukimo negalimas, jos gali būti skaičiuojamos tik už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 26 d. (termino įvykdyti prievolę praleidimo data) iki sutarties nutraukimo (2020 m. gegužės 5 d.), t. y. už 129 dienas ir sudaro 260,58 Eur (3 167,46 x 23 proc. / 360 d. x 129 d.). Ieškovės reikalavimą dėl 281,50 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų sumos priteisimo teismas tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 260,58 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas. Reikalavimą dėl 23 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų už negrąžintą 3 167,46 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gegužės 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, atmetė.
3.4. Šalys dėl tarpininkavimo mokesčio susitarė 2018 m. kovo 23 d. vartojimo kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, todėl iš jo ieškovei teismas priteisė 159,87 Eur tarpininkavimo mokestį.
3.5. Ieškovė prašė priteisti 18,48 Eur palūkanas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos (2019 m. gruodžio 26 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, kurios ieškinyje įvardytos kompensuojamosiomis palūkanomis. Teismas sprendė, kad šios palūkanos atlieka kreditoriaus minimalių nuostolių, kylančių skolininkui laiku ir tinkamai nevykdant savo sutartinių prievolių, kompensavimo funkciją. Vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Įvertinęs tai, kad iš atsakovo priteista tarpininkavimo mokesčio suma viršija ieškovės prašomas priteisti kompensacines palūkanas, t. y. jas apima, ieškovės reikalavimo priteisti kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas teismas netenkino.
3.6. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 840,00 Eur administravimo mokesčio. Teismas konstatavo, kad praktikoje nurodoma, jog kai sutartyje nustatyta administravimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia), tokia sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją (CK 6.71 straipsnis), t. y. atitinka netesybas. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai.
3.7. Teismas, vadovaudamasis Vartojimo kreditų įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, aukštesnės instancijos teismo praktika analogiškose bylose (Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-119-254/2019, 26, 27 punktai), sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punktu, sprendė, kad ieškovės prašomas priteisti 840,00 Eur administravimo mokestis nagrinėjamu atveju prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl reikalavimą priteisti iš atsakovo 840,00 Eur administravimo mokestį atmetė.
3.8. Teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Ieškovė AB „NEO Finance“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo:
4.1. pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą:
4.1.1. dalyje dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, skaičiuojamų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos ir priteisti apeliantei NEO Finance, AB iš atsakovo L. G. 23,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 167,46 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 25 d.);
4.1.2. dalyje dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų ir priteisti apeliantei NEO Finance, AB iš atsakovo L. G. 12,48 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 26 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 5 d.);
4.1.3. dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei NEO Finance, AB iš atsakovo L. G. 301,00 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme;
4.1.4. priteisti apeliantei NEO Finance, AB iš atsakovo L. G. 23,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 167,46 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 25 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos;
4.1.5. kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą;
arba
4.1.6. panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
4.2. Priteisti apeliantei NEO Finance, AB iš atsakovo L. G. 15,00 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir 200,00 Eur apeliacinio skundo parengimą išlaidų.
2. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. teismas sprendimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 sukurtu precedentu, neatsižvelgdamas į šio precedento sukūrimo laiką, ieškinio pateikimo laiką, vartojimo kredito sutarties sudarymo laiką, precedento argumentaciją bei iki šio precedento galiojusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.
5.2. Ieškinys teismui buvo pateiktas 2020 m. gegužės 27 d., t. y. praėjus vos vienai dienai po to, kai buvo priimta minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis. Per tokį trumpą laiko tarpą apeliantė neturėjo objektyvios galimybės susipažinti su naujuoju precedentu, išanalizuoti naujai sukurtą precedentą bei pateikti ieškinį teismui ieškinio reikalavimus bei jų motyvus suderinus su naujuoju precedentu. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad vartojimo kredito sutarties sudarymo dieną bei dar prieš vieną dieną iki ieškinio pateikimo teismui dienos vis dar galiojo priešingas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotas precedentas, leidžiantis mokėjimo (pelno) palūkanas skaičiuoti iki visiško prievolės įvykdymo dienos. Apeliantei nebuvo pasiūlyta įvertinti aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateiktus išaiškinimus bei nebuvo suteiktas terminas susipažinti su naujuoju precedentu, ieškinio reikalavimams performuoti bei pritaikyti prie naujojo precedento, apeliantės ieškinys buvo tenkintas iš dalies.
5.3. Apeliantė reikalavo priteisti 23,00 proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3167,46 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos bei 18,48 Eur sutartines (kompensuojamąją funkciją atliekančias) palūkanas, paskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 26 d., iki kreipimosi į teismą dienos. Apeliantė, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, turi teisę reikalauti sutartyje nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo bei priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis naujuoju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentu ir nenustatydamas apeliantei termino ieškinio trūkumams pašalinti, turėjo vertinti kaip reikalavimą taikyti atsakovui sutartinę civilinę atsakomybę ir ex officio apeliantei vietoje 23,00 proc. mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos bei kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos (Žr. pvz., Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjo 2020 m. birželio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-5745-1031/2020 ir kt.). Ieškinyje buvo aiškiai nurodyta, už kokį laikotarpį yra skaičiuojamos mokėjimo ir kompensacinės palūkanos. Šios palūkanos yra skaičiuojamos už skirtingus laikotarpius ir jos nėra tapačios.
5.4. Šiuo atveju negautos pajamos (nuostoliai) ir kompensuojamosios palūkanos paskaičiuotos skirtingais laikotarpiais, todėl viena suma į kitą neįskaitomos, apeliantei priteistinos abi sumos. Apeliantei priteistinos kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos, skaičiuojamos nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, kadangi iki nutraukimo dienos šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai, ieškovė turėjo teisę reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo.
5.5. Pažeidus sutarties sąlygas, apeliantė įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, paskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (t. y. iki tol, kol šalis siejo paskolos sutartiniai teisiniai santykiai) bei kompensuojamųjų palūkanų, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį, paskaičiuotų nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Teismo sprendimas nurodytoje dalyje yra nepagrįstas ir turėtų būti pakeistas, nurodant apeliantei priteisti prašomas 12,48 Eur sutartines (kompensuojamąją funkciją atliekančias) palūkanas, paskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 26 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 5 d.), kadangi iki nutraukimo dienos šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai bei apeliantė turėjo teisę reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo.
5.6. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
3. Atsakovas L. G. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
5. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
6. Nustatyta, kad atsakovas ir ieškovė 2018 m. kovo 23 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui suteiktas 4 622,84 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. laikotarpiui. Atsakovas iki 2022 m. kovo 25 d. įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą bei sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2 489,32 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma – 23,00 proc.), 277,37 Eur tarpininkavimo mokestį ir 960 Eur administravimo mokestį. Byloje apeliantės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas iš viso ieškovei grąžino 1 455,38 Eur suteiktos paskolos, likusi negrąžinta suteiktos paskolos dalis sudaro 3 167,46 Eur. Ieškovė 2020 m. balandžio 29 d. pranešimu vienašališkai nuo 2020 m. gegužės 5 d. nutraukė sutartį ir pareikalavo, kad atsakovas grąžintų visą kreditą, sumokėtų sutartines palūkanas ir kitus pagal sutartį numatytus mokėjimus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė ir pagrįstai apskaičiavo skolos dydį, todėl ieškovės reikalavimą dėl 3 167,46 Eur negražintos kredito dalies priteisimo tenkino.
7. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 281,50 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gegužės 26 d.), 23 procentų dydžio mokėjimo palūkanas nuo negrąžinto 3 167,46 Eur kredito sumos nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gegužės 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimas po sutarties nutraukimo negalimas, palūkanos gali būti skaičiuojamos tik už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 26 d. (termino įvykdyti prievolę praleidimo data) iki sutarties nutraukimo (2020 m. gegužės 5 d.), t. y. už 129 dienas ir sudaro 260,58 Eur (3 167,46 x 23 proc. / 360 d. x 129 d.). Ieškovės reikalavimą dėl 281,50 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų sumos priteisimo teismas tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 260,58 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas. Reikalavimą dėl 23 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų už negrąžintą 3 167,46 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gegužės 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, atmetė.
Dėl negautų pajamų priteisimo
9. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
10. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad ji pagrįstai tikėjosi gauti pajamas šalių pasirašytoje kredito sutartyje nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų forma, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos bei kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Minėti apeliantės reikalavimai neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodytiems išaiškinimams dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2022 m. kovo 25 d., todėl akivaizdu, kad apeliantė pajamas gauti tikėjosi iki sutarties įvykdymo termino pabaigos.
11. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
13. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad faktas, jog ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolino atsakovui pinigus, tačiau dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, iki šiol neatgavo nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog apeliantės negautų pajamų faktas yra įrodytas (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020).
14. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad paskola 48 mėnesių laikotarpiui suteikiama su 23 procentų metine palūkanų norma. Per visą sutarties laikotarpį atsakovas įsipareigojo sumokėti iš viso 2 489,32 Eur sumą palūkanų, tuo atveju, jeigu dalinės mėnesio įmokos būtų mokamos nustatytu grafiku ir suteikta vartojimo paskola nebūtų grąžinta anksčiau termino. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu apeliantei priteisė 260,58 Eur sumos likusias nesumokėtas palūkanas nuo vartojimo kredito sutarties sudarymo dienos iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 5 d.). Apeliantės į bylą pateikti papildomi rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas iš viso apeliantei pagal sutartį sumokėjo 1589,19 Eur palūkanas.
15. Apeliantė, vykdydama 2020 m. lapkričio 17 d. Kauno apygardos teismo nutartį, nurodė, jog jos negautų pajamų pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tiksli suma, paskaičiuota nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 5 d.) iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 25 d.), yra 652,49 Eur. Tačiau ieškiniu prašo priteisti 23 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 167,46 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas bei neteisėtas, nes skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos 3 167,46 Eur, negautų pajamų suma ženkliai viršytų vartojimo kredito sutartimi nustatytą atsakovo mokėtinų palūkanų bendrą 2 489,32 Eur sumą, kurią apeliantė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai, t. y. iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2022 m. kovo 25 d.). Vartojimo kredito sutarties tinkamu įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui būtų neviršiję 2 489,32 Eur sumos. Taip suformuluotu ieškinio reikalavimu apeliantė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie apeliantės veiksmai pažeidžia vartotojų teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020).
17. Atsakovui, pažeidusiam vartojimo kredito sutarties sąlygas, taikytina civilinė atsakomybė, iš jo priteisiant apeliantės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėja pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (CK 6.221, 6.222 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskolos davėjas (apeliantė) pagrįstai nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 5 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 25 d.), galėjo tikėtis gauti 23 proc. negautų pajamų (nuostolių), tinkamu sutarties vykdymo atveju skaičiuojamų nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, t. y. 2020 m. gegužės 5 d. – nuo 2 829,10 Eur sumos likučio, 2020 m. gegužės 25 d. – nuo 2 735,16 Eur sumos likučio, 2020 m. birželio 25 d. – nuo 2 639,42 Eur sumos likučio, 2020 m. liepos 25 d. – nuo 2 541,84 Eur sumos likučio, 2020 m. rugpjūčio 25 d. – nuo 2 442,39 Eur sumos likučio, 2020 m. rugsėjo 25 d. – nuo 2 341,03 Eur sumos likučio, 2020 m. spalio 25 d. – nuo 2 237,73 Eur sumos likučio, 2020 m. lapkričio 25 d. – nuo 2 132,45 Eur sumos likučio, 2020 m. gruodžio 25 d. – nuo 2 025,15 Eur sumos likučio, 2021 m. sausio 25 d. – nuo 1 915,80 Eur sumos likučio, 2021 m. vasario 25 d. – nuo 1 804,35 Eur sumos likučio, 2021 m. kovo 25 d. – nuo 1 690,76 Eur sumos likučio, 2021 m. balandžio 25 d. – nuo 1 575,00 Eur sumos likučio, 2021 m. gegužės 25 d. – nuo 1 457,02 Eur sumos likučio, 2021 m. birželio 25 d. – nuo 1 336,78 Eur sumos likučio, 2021 m. liepos 25 d. – nuo 1 214,23 Eur sumos likučio, 2021 m. rugpjūčio 25 d. – 1 089,33 Eur sumos likučio, 2021 m. rugsėjo 25 d. – nuo 962,04 Eur sumos likučio, 2021 m. spalio 25 d. – nuo 832,31 Eur sumos likučio, 2021 m. lapkričio 25 d. – nuo 700,09 Eur sumos likučio, 2021 m. gruodžio 25 d. – nuo 565,34 Eur sumos likučio, 2022 m. sausio 25 d. – nuo 428,01 Eur sumos likučio, 2022 m. vasario 25 d. – nuo 288,04 Eur sumos likučio, 2022 m. kovo 25 d. – nuo 145,40 Eur sumos likučio.
18. Apeliantės pateiktais duomenimis nustatyta, kad atsakovas apeliantei iš viso sumokėjo 1 589,19 Eur sumos palūkanas. Įvertinus pateikto paskolos mokėjimo grafiko duomenis, palūkanos yra sumokėtos iki 2019 m. gruodžio 15 d. Pirmosios instancijos teismas priteisė 260,58 Eur sumos palūkanas už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 26 d. (termino įvykdyti prievolę praleidimo data) iki sutarties nutraukimo (2020 m. gegužės 5 d.), t. y. už 129 dienas. Apeliantei priteistina negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) suma už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 6 d. iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos, kuri sudaro 344,69 Eur (35 Eur + 50,59 Eur + 48,72 Eur + 46,81 Eur + 44,87 Eur + 42,89 Eur + 40,87 Eur + 34,94 Eur), taip pat 23 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 23 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 25 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto šio s nutarties 20 punkte.
Dėl kompensacinių palūkanų priteisimo
19. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Šalys vartojimo kredito sutartimi susitarė, kad atsakovas už suteiktą paskolą mokės 23 proc. metines palūkanas.
20. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog vartojimo kredito sutartis nuo 2020 m. gegužės 5 d. buvo nutraukta prieš terminą vienašaliu ieškovės pareiškimu. Vadovaujantis šioje nutartyje paminėta aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos, nuo šio momento vadovaujamasi sutartinę šalių atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis.
21. Nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl turi būti sistemiškai taikomas ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek VKĮ, tiek Direktyvos 2008/48/EB, kuri buvo įgyvendinta minėtu įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
22. VKĮ 11 straipsnio 8 dalis numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti, o šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 52).
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, netesybos, kurių apeliantė prašo kompensacinių palūkanų ir kitų mokesčių pavidalu, iš esmės negalėtų būti didesnės nei 285,07 Eur (3 167,46 Eur negrąžinto kredito suma x 0,05 proc. x 180 dienų). Apeliantės prašomų taikyti netesybų dydis, laikotarpis, už kurį netesybos skaičiuojamos, yra nesuderinami su VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu. Apeliantė ieškiniu prašo priteisti netesybas remdamasi ne VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu bei jį atitinkančiu faktiniu pagrindu, o šalių pasirašytos sutarties nuostatomis. Sutarties sąlygai prieštaraujant imperatyviai įstatymo nuostatai, tokia sąlyga negalioja visa apimtimi ir negali būti taikoma, t. y. susiklosto teisinė situacija, prilyginama tai, kuri egzistuotų, jeigu tokios sutarties sąlygos nebūtų, ir teismas negali tokios sąlygos taikyti iš dalies (pvz., priteisti sumą, apskaičiuotą pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą maksimalų dydį). Toks išaiškinimas yra pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo parengtoje 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgoje, Teismų praktika Nr. 52.
24. Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019).
25. Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, yra pagrindas konstatuoti, jog sutartyje numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis, taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą 23 proc. dydžio metinę palūkanų normą, o sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas palūkanų skaičiavimo terminas iki visiško skolos sumokėjimo dienos, ta apimtimi, kiek jis viršija 180 dienų, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto maksimalaus palūkanų dydžio (0,05 proc.) ir termino (180 d.). Spręstina, jog šiuo šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Šioje sutartyje nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamas taikant 23 proc. dydžio metinę palūkanų normą, dydis ir terminas pažeidžia imperatyvią VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, todėl tokia sutartinė nuostata laikytina nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis), o jos pagrindu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos negali būti priteistos.
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015). Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017, 32 punktas, kt.).
27. Teismo sprendimas už akių iš dalies pakeistinas, šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties 6.1 punkto sąlyga pripažintina negaliojančia sutarties sąlyga (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis, 1.80 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
28. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas, priimtas atsakovui už akių, pakeistinas – apeliantės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo už negrąžintą vartojimo kredito sumą tenkinamas iš dalies, priteisiant apeliantei iš atsakovo 23 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 5 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 25 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (tinkamu jos vykdymo atveju), nurodyto nutarties 20 punkte (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo buvo atmestas pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas ištaiso teisės taikymo klaidą ir vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (23 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
30. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies buvo pakeistas pirmos instancijos teismo sprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismas turi spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo.
31. Apeliantė pirmosios instancijos teisme patyrė 101 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 200 Eur procesinių dokumentų rengimo išlaidų.
32. Apeliantė ieškinyje nurodė, kad ieškinio suma yra 4 467,31 Eur. Pagal CPK 85 straipsnio 2 dalį ieškinio sumą nurodo ieškovas. Tačiau tuo atveju, jeigu nurodyta suma aiškiai neatitinka tikrosios išreikalaujamo turto vertės, ieškinio sumą rašytinio proceso tvarka nustato teismas. Įvertinus apeliantės ieškinio reikalavimus matyti, kad buvo prašoma priteisti 23 proc. metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos iki visiško kredito grąžinimo. Skaičiuojant nuo 3 167,46 Eur negrąžinto kredito sumos, per metus grąžintinos palūkanos sudarytų 728,51 Eur, iki sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 25 d.) palūkanų suma sudarytų 1375,20 Eur. Todėl ieškinio suma nustatytina 5824,03 Eur (3167,46 Eur + 281,50 Eur + 1375,20 Eur + 159,87 Eur + 840 Eur).
33. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad ieškinys patenkinamas 67,52 proc. (prašyta priteisti 5 824,03 Eur, priteisiama 3 932,60 Eur). Byloje nustatyta, jog ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 301 Eur bylinėjimosi išlaidų. Todėl ieškovei priteistina iš atsakovo 203,23 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
34. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė byloje įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė iš viso 215 Eur (15,00 Eur dėl sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 200,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidų. Apeliaciniame skunde iš esmės buvo pareikšti du reikalavimai – dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo ir dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, t. y. patenkinus vieną reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo ir atmetus reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų (netesybų) priteisimo, ieškovei priteistina pusė jos apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų, kas sudaro 107,50 Eur (215 Eur/2) (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Iš viso ieškovei šioje byloje priteistina 310,73 Eur (203,23 Eur + 107,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo už akių dalį, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo pakeisti, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei NEO Finance iš atsakovo L. G. 344,69 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt keturių Eur 69 ct) negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamų nuo 2020 m. gegužės 6 d. iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos (2020 m. gruodžio 22 d.).
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei NEO Finance iš atsakovo L. G. 23 (dvidešimt trijų) procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 23 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 25 d.) nuo likusio pagal mokėjimo grafiką kas mėnesį nesumokėto kredito likučio.
Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (23 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.
Kitą Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo už akių dalį dėl ginčo esmės palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei NEO Finance iš atsakovo L. G. 310,73 Eur (trijų šimtų dešimties Eur 73 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Albina Rimdeikaitė
Egidijus Tamašauskas
Lina Žemaitienė