Baudžiamoji byla Nr. e1-301-1246/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32430-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1.1.; 1.2.4.6.2.2.; 2.12.1.3.; 2.12.1.4.;

(S)

VILNIAUS REGIONO apylinkės teismas

Teismo baudžiamasis įsakymas

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 24 d.

Šalčininkai

        Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Dovilė Sanačinienė, 

        rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Renatos Augutavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, nevedęs, Sodros duomenimis, dirbantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas (teistumas išnykęs),

                kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

        Teismas

n u s t a t ė:

1.       Kaltinamasis A. M. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent 2024 m. rugpjūčio 20 d. apie 20.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 0,94 promilės neblaivumas, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia diržu sudavė penkis kartus mažamečiui sūnui E. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), į įvairias kūno vietas, padarydamas pastarajam poodinę kraujosruvą su dviem odos nubrozdinimais kairiame žaste, odos nubrozdinimą pilve, tris poodines kraujosruvas kairėje šlaunyje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. 

2.       Kaltinamasis A. M., apklaustas įtariamuoju, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad gyvena kartu su R. K., turi bendrą sūnų E. K., gim. (duomenys neskelbtini) Sugyventinės sūnus J. K. gyvena atskirai, turi savo šeimą. Jo ir J. K. santykiai buvo įtempti. (Duomenys neskelbtini) kartu su sūnumi E. K. buvo namuose. Sugyventinė R. K. buvo darbe. Buvo išgėręs vieną butelį alaus. Sūnus paprašė duoti jam telefoną, tačiau jis telefono nedavė, nes sūnus jo visiškai neklausė ir buvo nubaustas. Supykęs sūnus metė į jį puodelį, kuris sudužo. Supykęs ir paėmęs diržą apie 5 kartus sudavė sūnui į įvairias kūno vietas. Sūnus neverkė, nuėjo į kitą kambarį. Apie 20.00 val. pamatė, kad sūnaus namuose nėra. Netrukus iš darbo grįžo R. K., kuriai viską papasakojo. Išėjus į lauką, atvažiavo R. K. vyresnysis sūnus J. K. su savo žmona ir jo sūnumi E. K.. Įvykus tarp jų konfliktui, J. K. jam sudavė. Buvo iškviesta policija, jis buvo sulaikytas. Po šio įvykio sūnus gyvena pas J. K.. Dėl to, ką padarėm labai gailisi, lanko socialinės darbuotojos paskirtas programas, įsidarbino, nori sugrąžinti sūnų namo.

3.       Kaltinamojo A. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, visiškai įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais: pranešimo registravimo duomenimis, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, liudytojo J. K. parodymais, liudytojos R. K. parodymais, liudytojo policijos pareigūno Stanislavo Sudeiko tarnybiniu pranešimu ir parodymais, Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokolu, teismo medicinos specialisto išvada, mažamečio nukentėjusiojo E. K. parodymais, vaiko situacijos vertinimo anketa.

4.       Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,94 promilės neblaivumas), ir ši aplinkybė, vertinant tiek kaltinamojo, tiek ir nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

5.       Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Vadovaujantis BPK 418 straipsnio 1 dalimi, ši byla užbaigiama surašant teismo baudžiamąjį įsakymą. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Aptariamu atveju ikiteisminio tyrimo metu žalą civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai kaltinamasis atlygino, kitų ieškinių nepareikšta, todėl byla gali būti užbaigiama priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

6.       BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

7.       Nagrinėdamas prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir skirdamas kaltinamajam A. M. bausmę, teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis) ir nėra saistomas prokurorės siūloma ar kaltinamojo pageidaujama bausme (jos rūšimi ir dydžiu) (Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. liepos 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. e1S-84-350/2024; Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. sausio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-8-1035/2023).

8.       Kaltinamasis A. M. padarė tyčinį, smurtinį nesunkų nusikaltimą, nukreiptą prieš mažametį (BK 11 straipsnio 3 dalis), anksčiau neteistas (teistumas išnykęs), galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nuo (duomenys neskelbtini) dirba, sukūręs šeimą. Byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą griežtesnę bausmės rūšį – areštą. Į nurodytas aplinkybes atsižvelgtina ir parenkant nurodytos bausmės rūšies dydį (BK 49 straipsnio 3 dalis). Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savanoriškai atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, įsidarbino, rodo norą ir deda pastangas susigrąžinti sūnų į šeimą, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, atidedant šios bausmės vykdymą vieneriems metams be intensyvios priežiūros bei skiriant kaltinamajam BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatytas pareigas: 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neįgyti, neturėti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 3) sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 10 punktai). Dalyvavimas elgesio pataisos programoje kaltinamajam nustatomas atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė smurtinį nusikaltimą artimoje aplinkoje, kurio metu nukentėjo mažametis artimas giminaitis.  

9.       Kaltinamajam A. M. BPK 418 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu tokia forma ir siūloma bausme.

10.       Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. M. kaltu prisipažino visiškai, remiantis BK 641 straipsniu, bausmė jam mažinama vienu trečdaliu.

11.       Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu ir 66 straipsniu, į arešto bausmės laiką įskaitomas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. rugpjūčio 20 d. 23.50 val. iki 2024 m. rugpjūčio 21 d. 15.50 val. (viena para), prilyginant vieną sulaikymo parą vienai arešto parai.

12.       Kaltinamajam A. M. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinama.

13.       Prokurorė prašo skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 722 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajam nustatytas įpareigojimas sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas), prokurorės prašoma skirti poveikio priemonė laikytina pertekline, todėl neskiriama.

14.       Ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl nusikaltimu padarytos 304,87 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kaltinamajam visiškai atlyginus padarytą žalą, procesas dėl šio civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutraukiamas (BPK 107 straipsnis).

15.       Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, skaitmeninės laikmenos su garso ir vaizdo įrašais paliekamos saugoti prie baudžiamosios bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

pripažinti A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. M. sumažintą bausmę

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu ir 66 straipsniu, į arešto bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. rugpjūčio 20 d. 23.50 val. iki 2024 m. rugpjūčio 21 d. 15.50 val. (viena para), prilyginant vieną sulaikymo parą vienai arešto parai, ir nustatyti A. M. galutinę bausmę - 49 (keturiasdešimt devynių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, A. M. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant A. M. arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neįgyti, neturėti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

                Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Procesą dėl civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio baudžiamojoje byloje nutraukti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - skaitmenines laikmenas su garso ir vaizdo įrašais - palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Išaiškinti A. M., kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                               [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu]                  Dovilė Sanačinienė