Civilinė byla Nr. e2-804-464/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00341-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.10

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-2788-866/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „EDS Invest“ ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Construction Ace“ dėl kreditoriaus reikalaujamos sumos sumažinimo ir vykdomojo įrašo pakeitimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Emilė“  2020 m. kovo 2 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama sumažinti atsakovės UAB „EDS Invest“ pagal 2012 m. spalio 31 d. paskolos sutartį Nr. 12-00428 LTL iš skolininkės BUAB „Construction Ace“ reikalaujamą negrąžintą kredito sumą, palūkanas ir delspinigius iki 840 247,18 Eur, atliekant atitinkamus notaro E. Normanto 2016 m. gegužės 23 d. išduoto vykdomojo įrašo Nr. 4476 pakeitimus, iš atsakovės UAB „EDS Invest“ priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad 2012 m. spalio 31 d. bankrutavusi kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, kurios teises perėmė UAB „EDS Invest“, sudarė paskolos sutartį su BUAB „Construction Ace“ ir suteikė jai 6 094 000 Lt (1 764 944,39 Eur) paskolą. Ši prievolė buvo užtikrinta ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto (trijų negyvenamosios paskirties patalpų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančiomis (duomenys neskelbtini) įkeitimu. BUAB „Construction Ace“ nevykdant paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, buvo išduotas notaro vykdomasis įrašas 1 247 348,87  Eur sumos išieškojimui, jo pagrindu pradėtas priverstinis išieškojimas iš UAB „Emilė“ įkeisto turto. Šis turtas yra areštuotas antstolio D. Kisieliaus pradėtoje vykdomojoje byloje Nr. 0147/16/01223. Ieškovė iš antstolio 2020 m. vasario 10 d. pateikto patvarkymo Nr. S-20-174, kuriuo ieškovė informuojama apie tai, kad jai priklausantis turtas bus parduodamas pirmosiose varžytynėse, sužinojusi apie iš BUAB „Construction Ace“ vykdomą išieškojimą pradėjo aktyviai domėtis skolininkės bankroto procesu bei jos įsipareigojimų kredito unijai dydžiu. Ieškovės įsitikinimu, notaro išduotame vykdomajame įraše yra nurodyta per didelė išieškojimo suma, nes skolininkės kredito unijai sumokėtos įmokos buvo neteisingai apskaitytos (dalis įmokų buvo panaudotos ne skolai, o palūkanoms padengti), nesilaikant dar 2012 m. lapkričio 5 d. tarp skolininkės ir kredito unijos sudaryto susitarimo prie 2012 m. spalio 31 d.  paskolos sutarties.

3.       Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos – laikinai sustabdyti atsakovo UAB „EDS Invest“ inicijuotą išieškojimą antstolio D. Kisieliaus vykdomojoje byloje Nr. 0174/16/01223.

4.       Prašyme nurodė, kad, nesustabdžius pradėto priverstinio skolos iš įkeisto turto išieškojimo, kuris jau beveik užbaigtas, skolos išieškojimas bus baigtas, nes ieškovei priklausančio turto vertė yra pakankama tam, kad atsakovės reikalavimai būtų patenkinti, turtas perduotas varžytines laimėjusiam trečiajam asmeniui ir tuo pačiu paskirstytos už turtą gautos piniginės lėšos. Tokiu atveju net ir patenkinus šį ieškinį bei sumažinus atsakovės UAB „EDS Invest“ iš ieškovės reikalaujamą skolos sumą galimai palankaus ieškovei teismo sprendimas vis tiek nebūtų įvykdytas, kadangi ieškovės turtas jau būtų perleistas tretiesiems asmenims. Tuo pačiu nepagrįstai didelė išieškojimo suma jau būtų išieškota atsakovės naudai. Atitinkamai, ieškovė privalėtų pradėti mažiausiai du teisminius procesus, iš kurių vienas būtų skirtas atgauti iš atsakovės jos nepagrįstai išieškotas pinigines lėšas, o kitas būtų skirtas turto išreikalavimui iš trečiojo asmens.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartimi ieškovės UAB „Emilė“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.

6.       Teismas visų pirma pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad, nepritaikius tokių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, priešingu atveju būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdytinumo ir privalomumo principas.

7.       Teismas pažymėjo, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė paprastai taikoma tais atvejais, kai yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 3 dalis), kai nagrinėjamas klausimas dėl teismo varžytynių patvirtinimo (CPK 725 straipsnis), taip pat tokių procesinių priemonių taikymo gali būti prašoma kasacinio skundo padavimo toje pačioje byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, ar prašymo atnaujinti procesą toje pačioje byloje atvejais. Kitoks susiklosčiusios situacijos aiškinimas taip pat paneigtų ir vykdomojo dokumento privalomumą bei jo galią. Vykdomas išieškojimas gali būti stabdomas tik įstatymo leidėjo nustatytais išimtiniais atvejais, kai ieškinio užtikrinti negalima kitomis užtikrinimo priemonėmis.

8.       Nustatęs, kad ieškovė pareikštu ieškiniu prašo sumažinti atsakovės UAB „EDS Invest“ pagal 2012 m. spalio 31 d. paskolos sutartį iš skolininkės BUAB „Construction Ace“ reikalaujamą negrąžintą kredito sumą, palūkanas ir delspinigius iki 840 247,18 Eur, iš esmės nekvestionuodama nei antstolio D. Kisieliaus veiksmų, atliktų vykdomojoje byloje Nr. 0174/16/01223, kurią prašoma sustabdyti, nei šiuo metu vykstančių ieškovės turto varžytynių teisėtumo, teismas sprendė, kad toks atvejis nepatenka į įstatyme ir teismų praktikoje nurodytas išimtis, kurioms esant taikomos tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės. Teismo vertinimu, ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, nesant jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių jų taikymo būtinumą, nepagrįstai paneigtų vykdomojo dokumento (notaro vykdomojo įrašo) vykdymo privalomumą. Be to, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nesant tam realaus pagrindo, būtų pažeistas vykdymo proceso šalių teisių ir jų teisėtų interesų proporcingumas.

9.       Teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamos bylos atveju nėra jokio pagrindo spręsti, kad, nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių (nesustabdžius vykdymo veiksmų), teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu. Kadangi byloje nėra kvestionuojamas vykdomojoje byloje Nr. 0174/16/01223 paskelbtų ieškovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto varžytynių teisėtumas, todėl, nepaisant nurodytoje vykdomojoje byloje išieškomos skolos dydžio, dėl kurio inicijuota ši civilinė byla, ieškovei, kaip įkaito davėjai, priklausantis turtas vis tiek būtų parduotas varžytynes laimėjusiam asmeniui, juolab kad varžytynėse parduodamo ieškovės turto pradinė kaina (860 800 Eur) ir suma, iki kurios ieškovė pareikštu ieškiniu siekia sumažinti įsiskolinimo dydį (840 247,18 Eur), skiriasi nežymiai – apie 2 proc. Taigi, net ir patenkinus ieškovės ieškinį bei konstatavus, kad vykdomojoje byloje išieškotinos skolos dydis turėtų būti mažinamas iki 840 247,18 Eur, ieškovei byloje nepateikus jokių objektyvių duomenų, kad toks lėšų skirtumas negalėtų būti grąžinamas ieškovei (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis), nėra pagrindo konstatuoti galimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo ar, juo labiau, neįmanomumo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Ieškovė UAB „Emilė“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikinai sustabdyti atsakovės UAB „EDS Invest“ inicijuotą išieškojimą antstolio D. Kisieliaus vykdomojoje byloje Nr. 0174/16/01223. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:    

10.1.       Teismo išvada, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma tik ginče, kuriame nagrinėjamas antstolio priimtų patvarkymų pagrįstumas, yra pernelyg kategoriška. Net ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1565-464/2018 ir 2019 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019, kuriomis teismas ir rėmėsi skundžiamoje nutartyje, nurodyta, kad ši priemonė „<...> paprastai taikoma, tais atvejais, kai yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 str. 3 d.) arba nagrinėjamas klausimas dėl teismo varžytynių patvirtinimo (CPK 725 str.)“.

10.2.       Teismas skundžiamoje nutartyje ne tik neįvertino preliminaraus ieškinio pagrįstumo, bet ir visiškai neįvertino aplinkybės, kad ieškovei priklausančio turto vertė yra pakankama tam, kad atsakovės reikalavimai būtų patenkinti, todėl ieškovės turto išvaržymu išieškojimo procesas būtų užbaigtas. Atsižvelgiant į tai, net ir patenkinus ieškinį bei sumažinus atsakovės iš ieškovės reikalautas sumas, teismo sprendimas vis tiek nebūtų įvykdytas, kadangi turtas jau būtų perleistas tretiesiems asmenims, o atsakovės naudai jau būtų išieškota nepagrįstai didelė suma. Ieškovei tektų pradėti mažiausiai du teisminius procesus, iš kurių vienas būtų skirtas atgauti iš atsakovės jos nepagrįstai išieškotas pinigines lėšas, o kitas būtų skirtas turto išreikalavimui iš trečiojo asmens.

10.3.       Ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi, kad 2020 m. vasario 10 d. antstolio paskelbtų turto varžytinių pabaiga yra numatyta 2020 m. kovo 12 d. Visos aptariamos varžytinės šio atskirojo skundo pateikimo teismui dieną jau yra pasibaigusios (Priedai Nr. 1-3). Bendra visų trijų turtą sudarančių parduodamų nekilnojamojo turto objektų kaina yra 2 054 450 Eur. Todėl teismas nutartyje visiškai nepagrįstai nurodė, kad vykdomoje byloje išieškotina suma (840 247,18 Eur) nuo turto kainos skiriasi tik apie 2 proc. Kaip matyti iš pateiktų aplinkybių, šis skirtumas siekia daugiau kaip 60 proc. Atsižvelgiant į tai, nesustabdžius išieškojimo veiksmų vykdomojoje byloje ieškovė neteks itin vertingo turto, kurio bendra kaina daugiau kaip du kartus viršija išieškojimo sumą.

10.4.       Labai panašioje byloje (byloje dalyvauja ta pati išieškotoja UAB „EDS Invest“, tas pats antstolis bei UAB „Emilė“, o skundas dėl antstolio veiksmų paduotas dėl netinkamo įvertinimo jau vykstant varžytinėms) teismas civilinėje byloje Nr. e2S-351-580/2020 priimta 2020 m. vasario 13 d. nutartimi tenkino pareiškėjos (ieškovės) skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdė kitose antstolio D. Kisieliaus vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/03144 ir Nr. 0174/17/03143 atliekamus vykdymo veiksmus dėl išieškojimo iš kito ieškovės įkeisto nekilnojamojo turto iki kol bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų.

11.       Atsakovė UAB ,,EDS Invest“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:   

11.1.       Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas taikomas ypatingais išimtiniais atvejais, kai ginčas tiesiogiai susijęs su išieškojimo teisėtumu. Šiuo atveju ieškovė nepateikė jokių argumentų / įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės inicijuojamo ginčo išimtinį pobūdį CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių kontekste, kadangi jų nėra. Ieškovė tiesiog siekia sumažinti vykdomajame įraše, kurio pagrindu vykdoma vykdomoji byla Nr. 0174/16/01223, nurodytą išieškotinos skolos sumą, tačiau nekvestionuoja nei antstolio veiksmų, atliktų vykdomojoje byloje, kurią prašoma sustabdyti, nei vykstančių ieškovės turto varžytynių teisėtumo.

11.2.       Net jeigu ieškinys būtų patenkintas, grėsmės jo įvykdymui nėra. Jeigu teismas pripažintų, kad ieškovės skolos suma yra mažesnė, tai neturės įtakos išieškojimo teisėtumui ir pagrįstumui, bet bus susiję išimtinai su išieškotojams paskirstytų lėšų suma ir jų tenkinimo proporcijomis, atsižvelgiant į išieškotojų eiliškumą. Todėl jeigu iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo vykdomojoje byloje būtų išieškotos sumos, o ieškovės reikalavimas patenkintas, ieškovės skolos sumą viršijanti suma būtų grąžinta ieškovei arba paskirstyta kitų, žemesnės eilės kreditorių reikalavimų tenkinimui. Ieškovė nei savo ieškinyje, nei atskirajame skunde nepateikė jokių įrodymų (išskyrus savo samprotavimus), kad atsakovė ar antstolis negalėtų grąžinti tokių lėšų ar kad egzistuotų reali grėsmė, jog teismo sprendimas nebus įvykdytas.

11.3.       Ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymo rizikos klausimas apskritai yra neaktualus, kadangi ieškovė pareiškė ieškinį dėl pripažinimo, kuris nereikalauja priverstinio vykdymo, todėl nėra jo neįvykdymo rizikos.

11.4.       Ieškovė atskirajame skunde įvardijama Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-351-580/2020, kuria teismas tenkino pareiškėjos (ieškovės) skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdė kitose antstolio D. Kisieliaus vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/03144 ir Nr. 0174/17/03143 atliekamus vykdymo veiksmus, nesudaro nei precedento, nei jokio kito teisinio pagrindo ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui šioje byloje, juolab kad vykdomoji byla Nr. 0174/16/01223  nėra susijusi su pirmiau paminėtomis vykdomosiomis bylomis. Be to, priešingai nei šios bylos atveju, ieškovės įvardijamoje byloje teisminis procesas buvo inicijuotas skundžiant antstolio veiksmus, todėl, esant laikinųjų apsaugos taikymo sąlygoms, egzistavo teisinės prielaidos taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintas laikinąsias apsaugos priemones.

11.5.       Ieškovė piktnaudžiauja laikinųjų apsaugos priemonių institutu ir tik vilkina išieškojimą, nėra pagrindo ginti nesąžiningo skolininko tariamai pažeistų interesų. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir vykdomosios bylos Nr. 0174/16/01223 stabdymo ieškovė ir / ar susiję asmenys buvo pateikę eilėje civilinių bylų ir visi prašymai teismų buvo atmesti. Akivaizdu, kad areštuoto turto kaina bei išieškotinos sumos proporcingumo klausimas negali turėti jokios įtakos šioje byloje nagrinėjamam ginčui ir laikinosioms apsaugos priemonėms, kurios galėtų būti taikomos šioje byloje ir turėtų atitikti ieškinio dalyką.

Teismas  

k o n s t a t u o j a : 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 

Dėl prie atskirojo skundo pridėtų dokumentų

12.       Apeliantė prie atskirojo skundo pridėjo išrašų iš www.evarzytynes.lt apie vykdomas varžytynes Nr. 185946, Nr. 185953 ir Nr. 185957 kopijas.

13.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14.       Iš minėtų išrašų matyti, kad juose nurodytų varžytynių pradžia 2020 m. vasario 10 d. pabaigos data – 2020 m. kovo 12 d., vadinasi, jos buvo paskelbtos dar iki ieškinio šioje byloje pateikimo (2020 m. vasario 28 d.). Iš ieškinio priedų matyti, kad apie jų pradžią apeliantė buvo informuota antstolio D. Kisieliaus 2020 m. vasario 10 d. patvarkymu Nr. S-20-174. Taigi apeliantė, teikdama ieškinį, kuriame prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėjo galimybę tokius išrašus pateikti pirmosios instancijos teisme. Be to, atskirajame skunde nėra suformuluotas ir prašymas apeliacinės instancijos teismui prijungti naujus įrodymus, nenurodyti argumentai išimties iš CPK 314 straipsnyje nustatytos bendrosios taisyklės taikymui. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas minėtų išrašų prijungimo klausimo nesprendžia.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

15.       Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino apeliantės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovės inicijuotą išieškojimą antstolio D. Kisieliaus vykdomojoje byloje Nr. 0174/16/01223, teisėtumo ir pagrįstumo.

16.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir jeigu dėl tokių priemonių netaikymo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

17.       Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante tuo aspektu, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, atskirai neaptarė pirmos būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Visgi darytina išvada, kad teismas ieškinį laikė preliminariai pagrįstu, kadangi šios sąlygos nebuvimu negrindė apeliantės prašymo atmetimo. Ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikė reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, dėl kurių įrodomosios vertės bus sprendžiama tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Taigi apeliantės ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.

18.       Kita vertus, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, kad apeliantė šiuo atveju prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę, kuri teismų taikoma itin rezervuotai, kadangi išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas) konkuruoja su įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų privalomumo principu (CPK 18 straipsnis). Tokiu atveju taikant laikinąsias apsaugos priemones ypač svarbu suderinti visų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pamatinių civilinio proceso tikslų ir principų, tarp jų – ir teismo sprendimo įvykdymo per įmanomai trumpiausią laiką (CPK 2 straipsnis).

19.       CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra itin riboto taikymo procesinė priemonė, kuri taikoma tais atvejais, kai, pavyzdžiui, yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 2, 8 dalys), arba kai tokių procesinių priemonių taikymo prašoma paduodant kasacinį skundą byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 361 straipsnio 1 dalis), ar kai prašoma atnaujinti procesą (CPK 372 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-410-464/2020). Kasacinis teismas taip pat šiuo aspektu yra pasisakęs, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, gali būti taikomas kai, prasidėjus vykdymo procesui, yra ginčijamas pats vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas, arba kai ginčijamas sudarytas sandoris, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013).

20.       Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad, nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, priešingu atveju įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo vykdymo laikinas uždraudimas per laikinųjų apsaugos priemonių institutą akivaizdžiai paneigtų CPK 18 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015).

21.       Pažymėtina, kad įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis ir esmė – rizikos (grėsmės), kad ieškovui galbūt palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas ar jo įvykdymas bus apsunkintas, eliminavimas. Būtent grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nustatymas (kartu egzistuojant preliminaraus ieškinio pagrįstumo sąlygai) ir apsprendžia poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokios grėsmės buvimas ar nebuvimas kiekvienu atveju vertinamas individualiai konkrečioje byloje pagal joje nustatytas aplinkybes. 

22.       Spręsdamas, ar grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistuoja, teismas pirmiausia vertina ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių santykį jų tarpusavio sąsajumo aspektu, kartu įvertindamas ir kokio vykdymo reikalautų (jeigu apskritai reikalautų, juolab kad ne visi teismo sprendimai reikalauja priverstinio vykdymo) būsimas teismo sprendimas. Kitaip tariant, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti taikomos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir priešingai – neatitinkančios pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje užtikrinimu, negali būti taikomos, kadangi jos paprasčiausiai neatliks būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo funkcijos (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

23.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolis D. Kisielius vykdomojoje byloje Nr. 0174/16/01223 notaro E. Normanto 2016 m. gegužės 23 d. išduoto vykdomojo įrašo Nr. 4476 pagrindu vykdo atsakovės (įkaito gavėjos) UAB „EDS Invest“ inicijuotą išieškojimą iš apeliantei (įkaito davėjai) UAB „Emilė“ priklausančio nekilnojamojo turto (3 nekilnojamojo turto objektų).

24.       Apeliantės šioje byloje pareikštu ieškiniu prašoma sumažinti atsakovės UAB „EDS Invest“ pagal 2012 m. spalio 31 d. paskolos sutartį iš skolininkės BUAB „Construction Ace“ reikalaujamą negrąžintą kredito sumą, palūkanas ir delspinigius iki 840 247,18 Eur, atliekant atitinkamus notaro E. Normanto 2016 m. gegužės 23 d. išduoto vykdomojo įrašo Nr. 4476 pakeitimus. Tokių ieškinio reikalavimų užtikrinimui apeliantė prašo taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą antstolio D. Kisieliaus vykdomojoje byloje Nr. 0174/16/01223.

25.       Kaip minėta, visų pirma turi būti įvertintas ieškinio pobūdis. Ieškiniai pagal procesinį tikslą skirstomi į ieškinius dėl pripažinimo, ieškinius dėl priteisimo ir ieškinius dėl teisinių santykių modifikavimo. Ieškiniu dėl pripažinimo (lot. actiones sine condemnatione) siekiama konstatuoti teisių ar pareigų, arba teisinio santykio ar jo dalies buvimą (pozityvus ieškinys, pavyzdžiui, ieškinys dėl tėvystės nustatymo) arba nebuvimą (negatyvus ieškinys, pavyzdžiui, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-462-943/2020). Ieškiniu dėl teisinių santykių modifikavimo siekiama juos sukurti, pakeisti arba nutraukti.

26.       Atitinkamai, teismų sprendimai pagal teisės gynimo būdą teismo sprendimai taip pat skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo (patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai); dėl teisinių santykių modifikavimo (pakeičiami ar nutraukiami jau susiklostę tam tikri teisiniai santykiai); dėl priteisimo (atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus). Iš jų vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti sukelia teisinius padarinius be jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2009; 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017. Teismų praktika. 2017, 48, p. 205-224). Kai reiškiamas reikalavimas pakeisti sutartinius teisinius santykius, šalių sutartiniai teisiniai santykiai modifikuojami teismo sprendimo pagrindu, o toks sprendimas neturi būti vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-667/2014; 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-733-516/2019 ).

27.       Įvertinus apeliantės šioje byloje pareikštų reikalavimų pobūdį, sutiktina su atsakovės UAB „EDS Invest“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, kad apeliantės pareikšto ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimas nereikalautų jokio priverstinio vykdymo – teismo sprendimo teisinė galia realizuotųsi ipso facto (savaime pagal faktą). Užtikrinti įvykdymą to, ko faktiškai nereikės vykdyti, nėra būtina ir paprastai net negalima.

28.       Kaip buvo nurodyta pirmiau, tokia laikinoji apsaugos priemonė, kaip išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, galėtų būti taikoma ir tokiu atveju, kai prasidėjus vykdymo procesui yra ginčijamas pats vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas, arba kai ginčijamas sudarytas sandoris, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai akcentavo dar ir tokią aplinkybę, kad apeliantė, prašydama CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytos laikinosios apsaugos priemonės taikymo, nekvestionuoja nei antstolio D. Kisieliaus veiksmų, atliktų vykdomojoje byloje Nr. 0174/16/01223, kurią prašoma sustabdyti, nei šiuo metu vykstančių ieškovės turto varžytynių teisėtumo.

29.       Apeliantė šioje civilinėje byloje nėra pareiškusi reikalavimų nei dėl hipotekos sandorio (jo dalies), nei dėl paties notaro vykdomojo įrašo (jo dalies), kurio pagrindu vykdomas išieškojimas minėtoje vykdomojoje byloje, pripažinimo negaliojančia. Vadinasi, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su šioje byloje pareikšto ieškinio dalyku, todėl negali atlikti šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo funkcijos (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šiame kontekste pažymėtina, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik toje konkrečioje, o ne kurioje nors kitoje byloje pareikštiems ieškinio reikalavimams užtikrinti.

30.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad tokius reikalavimus apeliantė yra suformulavusi Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2365-614/2020 (buvęs Nr. e2-4672-614/2019), kurioje UAB „Emilė“ prašo: 1) pripažinti 2012 m. lapkričio 2 d. sutartinės hipotekos dalį dėl ieškovei UAB „Emilė“ priklausančio turto (įkeičiamų daiktų 3, 4, 5, adresu (duomenys neskelbtini)) negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento); 2) pripažinti notaro E. Normanto 2016 m. gegužės 23 d. atliktą vykdomąjį įrašą Nr. 4476 dėl išieškojimo iš ieškovei UAB „Emilė“ priklausančio turto negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento). Minėto ieškinio reikalavimų užtikrinimui UAB „Emilė“ civilinėje byloje Nr. e2-4672-614/2019 taip pat prašė taikyti analogiškas, kaip ir nagrinėjamoje byloje, laikinąsias apsaugos priemones, tačiau Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusia (neapskųsta apeliacine tvarka) 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi tokio UAB „Emilė“ prašymo netenkino, nustatęs, kad prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nėra susijusi su ieškinio reikalavimais ir neužtikrintų būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymo.

31.       Tai, kad apeliantė nesutinka su savo, kaip įkaito davėjos, turimos prievolės dydžiu, nepaneigia pačios prievolės atsakovei fakto. Šiuo atveju turi būti atsižvelgiama ir į išieškotojos (atsakovės UAB „EDS Invest“) interesus. Paskolos sutartis buvo užtikrinta hipoteka, o hipotekos kreditorius turi teisę išieškojimą pirmiausia nukreipti į įkeistą turtą. Tuo atveju, jeigu iš varžytynių pardavus įkeistą turtą gaunama didesnė suma, nei reikalinga padengti CPK 753 straipsnyje numatytas išlaidas, įskaitant hipotekos kreditoriaus reikalavimą, šias išlaidas viršijanti suma turi būti grąžinama įkaito davėjui. Todėl apeliantės atskirojo skundo argumentai dėl išvaržomo jos turto vertės, juolab kad įrodymų dėl jos nurodomos vertės ji nėra pateikusi, viena vertus, yra teisiškai neaktualūs, kita vertus – ir neįrodyti.

32.       Aplinkybė, kad kitoje apeliantės nurodytoje byloje (Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-351-580/2020) buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, taip pat nepatvirtina poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir šioje byloje. Minėtoje byloje teismas, tenkindamas UAB „Emilė“ prašymą, sustabdė antstolio D. Kisieliaus vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/03144 ir Nr. 0174/17/03143 atliekamus vykdymo veiksmus dėl išieškojimo iš UAB „Emilė“ įkeisto nekilnojamojo turto iki kol bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio D. Kisieliaus veiksmų. Kaip matyti, apeliantės nurodytoje byloje pareikštas visai kitoks reikalavimas – teismo prašoma panaikinti antstolio D. Kisieliaus 2019 m. rugsėjo 26 d. patvarkymą Nr. S-19-174-13914 vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/03144 ir Nr. 0174/17/03143 ir nevykdyti išieškojimo iš UAB „Emilė“ įkeisto nekilnojamojo turto (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis), t. y. buvo skundžiami antstolio veiksmai. Taip pat šios nutarties 21 punkte jau buvo pasisakyta ir dėl kiekvienoje konkrečioje byloje susiklosčiusios situacijos individualizavimo būtinybės, kai yra sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos instituto taikymo poreikio. Todėl jokios kitos bylos ir jose taikyti arba netaikyti ribojimai bei draudimai precedentinės reikšmės neturi, į juos nėra atsižvelgiama.

33.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo nesutikti ir su atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais dėl apeliantės ketinimų vilkinti išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūras. Kaip matyti iš antstolio patvarkymo turinio, apeliantė iš esmės skundžia kiekvieną antstolio D. Kisieliaus vykdomoje byloje atliekamą procesinį veiksmą, o vykdomoji byla pradėta 2016 metais. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad apeliantė yra pateikusi ne vieną ieškinį, kuriame prašo stabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose, tačiau tokie prašymai dažniausiai yra netenkinami kaip nesusiję su pareikštų reikalavimų užtikrinimu.

34.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis neatitinka sąsajumo su byloje nagrinėjamais reikalavimais kriterijaus, todėl atitinkamai ir nėra grėsmės, kad šio ieškinio patenkinimo atveju jis bus neįvykdytas ar jo įvykdymas pasunkės. Pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą išsprendė teisingai pagrįstai netenkino apeliantės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a : 

        Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą. 

Teisėja                                                 Dalia Kačinskienė