Civilinė byla Nr. e2-83-1137/2022

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01321-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.2.; 1.1.4.3.; 2.6.7.; 3.2.4.11.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.

                                                        (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 21 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Kalnius,

sekretoriaujant Rugilei Verseckaitei,

dalyvaujant ieškovui V. P., jo atstovui advokatui Tomui Narkui, atsakovės AB (duomenys neskelbtini) atstovams advokatams Areldui Augustinaičiui ir Ruslanui Černiauskui,

atsakovei AB (duomenys neskelbtini) nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei AB (duomenys neskelbtini) dėl valdybos posėdžio dalies pripažinimo negaliojančiu ir išeitinės išmokos priteisimo ir atsakovės AB (duomenys neskelbtini) pareikštą priešieškinį ieškovui V. P. dėl darbo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia ir nepagrįsto praturtėjimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovas 2021 m. kovo 22 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas:

1.1       atnaujinti ieškinio senaties terminą pareikšti ieškinį dėl 2021-02-08 AB (duomenys neskelbtini) valdybos posėdžio protokolo Nr. 1 sprendimo Nr. 2.1 antru darbotvarkės klausimu pripažinimo negaliojančiu ir sprendimo Nr. 3.4 trečiu darbotvarkės klausimu pripažinimo iš dalies negaliojančiu;

1.2       Pripažinti negaliojančiu AB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini):

1.2.1                      2021-02-08 valdybos posėdžio protokolo Nr. 1 sprendimą Nr. 2.1 antru darbotvarkės klausimu, kuriuo nuspręsta: „Panaikinti 2015 m. gegužės 6 d. Bendrovės valdyboje priimtą ir protokole Nr. 11/15 užfiksuotą sprendimą dėl Bendrovės vadovo darbo apmokėjimo ir kitų darbo sutarties sąlygų, toje dalyje, kuri susijusi su Bendrovės vadovui mokama kintamąja atlyginimo dalimi (priemoka), jam išmokamą už metinius rezultatus, skaičiuojamą 3,5% nuo Bendrovės metinio grynojo pelno, ir 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitine išmoka, mokamą jo atšaukimo / atleidimo iš pareigų atveju nuo nurodyto sprendimo priėmimo dienos (2015-05-05).“;

1.2.2                      2021-02-08 valdybos posėdžio protokolo Nr. 1 sprendimą Nr. 3.4 trečiu darbotvarkės klausimu, dalyje, kurioje nuspręsta V. P. išmokėti Lietuvos darbo kodekso 104 str. 2 d. nurodytą išmoką

1.3       Priteisti ieškovui 226 864 eurus išeitinę išmoką.

2.       Savo ieškinį iš esmės grindžia šiomis aplinkybėmis:

2.1       2015-05-06 Bendrovės valdyba protokolu Nr. 11/15 3.1.1. punktu vienbalsiai (už sprendimą 5, prieš – 0) nusprendė paskirti (toliau – 2015-05-06 sprendimas) (Priedas Nr. 1) „Bendrovės vadovui – generaliniam direktoriui V. P. – pastoviąją atlyginimo dalį 16000 Eur/ mėn. (šešiolika tūkstančių eurų per mėnesį), ir kintamąją atlyginimo dalį (priemoką), išmokamą bendrovės vadovui už metinius rezultatus, skaičiuojamą 3,5 % (trys su puse procento) nuo bendrovės metinio grynojo pelno (toliau – Priemoka už metinius rezultatus). Nustatyti, kad bendrovės vadovo atšaukimo / atleidimo iš pareigų atveju, bendrovės vadovui papildomai yra išmokama 12 (dvylikos) mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (toliau – Išeitinė išmoka)“.

2.2       2021-02-08 buvo išrinkta nauja Bendrovės valdyba, kuri 2021-02-08 valdybos posėdžio protokolu Nr. 1 sprendimu Nr. 2.1 antru darbotvarkės klausimu nevienbalsiai (už sprendimą 4, prieš – 1) nusprendė (toliau – 2021-02-08 sprendimas) (Priedas Nr. 3) „Panaikinti 2015 m. gegužės 6 d. Bendrovės valdyboje priimtą ir protokole Nr. 11/15 užfiksuotą sprendimą dėl Bendrovės vadovo darbo apmokėjimo ir kitų darbo sutarties sąlygų, toje dalyje, kuri susijusi su Bendrovės vadovui mokama kintamąja atlyginimo dalimi (priemoka), jam išmokamą už metinius rezultatus, skaičiuojamą 3,5% nuo Bendrovės metinio grynojo pelno, ir 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitine išmoka, mokama jo atšaukimo / atleidimo iš pareigų atveju nuo nurodyto sprendimo priėmimo dienos (2015-05-05)“. 2021-02-08 sprendimo priėmimo motyvas nurodytas protokole, kad 2015-05-06 sprendimas yra priimtas neatsižvelgiant į Bendrovės interesus ir viršijantis valdybos kompetencijos ribas.

2.3       Ieškovas nekvestionuoja Bendrovės teisės atleisti įmonės vadovo ABĮ 34 str. 2 d. ir DK 104 str. 1 d. pagrindu. Tačiau Bendrovė pažeidė Ieškovo teises priimdama 2021-02-08 sprendimą dėl Priemokos už metinius rezultatus ir Išeitinės išmokos panaikinimo nuo jos priėmimo dienos, taip pat Ieškovo atleidimo metu nevykdydama Darbo sutartyje įtvirtintų nuostatų dėl 12 mėnesių Išeitinės išmokos.

2.4       2015-05-06 sprendimas Bendrovės stebėtojų tarybos nebuvo teikiamas atšaukimui, kaip pažeidžiantis Bendrovės interesus, taip pat nebuvo ginčytas per 30 dienų (ABĮ 19 str. 10 d., CK 2.82 str. 4 d.) ir yra galiojantis beveik 6 metus.

2.5       2015-05-06 sprendimas atitinka Bendrovės tikslus, o prieštaravimas Bendrovės interesams nurodytas 2021-02-08 sprendime yra deklaratyvus, nepagrįstas ir neįrodytas.

2.6       2021-02-08 sprendimas atšaukiantis teisėtą ir pagrįstą 2015-05-06 sprendimą nuo jo įsigaliojimo dienos, prieštarauja Įstatams, imperatyvioms įstatymo normoms, taip pat protingumo ir sąžiningumo principams.

2.7       Atsakovas Darbo sutarties nutraukimo metu išmokėjo Ieškovui DK 104 str. 2 d. nurodytą 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, tuo pačiu Atsakovui konstatuojant, kad Ieškovo atleidimas įvyko be Ieškovo kaltės - valdybai naudojantis savo teise atšaukti vadovą. Todėl DK 104 str. 2 d. pagrindu išmokėta 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinė iš dalies mažina Bendrovės įsipareigojimų dydį Ieškovui. Vadinasi, Atsakovas pagal galiojančias Darbo sutarties nuostatas nėra sumokėjęs 11 vidutinio darbo užmokesčio dydžio Išeitinės išmokos.

2.8       Iš neteisėto 2021-02-08 sprendimo negali Ieškovui atsirasti jokios teisės ir pareigos, 2021-02-08 sprendimo (ne)teisėtumo klausimas yra išimtinai susijęs su valdymo organų narių atsakomybe ir nekeičiantis Darbo sutarties teisių ir pareigų turinio, ką patvirtina ir aplinkybė, kad Darbo sutarties nuostatos dėl Priemokos už metinius rezultatus ir Išeitinės išmokos skyrimo šalių raštu nebuvo pakeistos.,

2.9       Atsakovas, piktnaudžiaudamas savo teisėmis, siekia paneigti Ieškovo teisėtus lūkesčius, siekdamas neteisėtu 2021-02-08 sprendimu paneigti Darbo sutarties teisinį apibrėžtumą. Darbo sutartį nutraukus, Darbo sutarties nuostatos, kiek tai susiję su įsipareigojimais, kuriuos Atsakovas atsisakė vykdyti. Tuo tarpu 2021-02-08 sprendimas jokia apimtimi ir būdu nepakeičia Darbo sutarties nuostatų. Darbo sutartis šalims turi įstatymo galią.

2.10       Ieškovas aktyviai ir laiku gynė savo interesus pateikdamas pirminį ieškinį teismui nepraleisdamas sutrumpinto 30 dienų senaties termino; (2) Ieškovas tą pačią dieną sužinojęs apie priimtą 2021-03-18 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-231-544/2021 pateikė Ieškinį pagal teismingumą; (3) ieškinio pateikimas ne pagal teismingumą, teismų praktikoje pripažįstama svarbiomis aplinkybėmis, sudarančiomis prielaidą atnaujinti ieškinio senaties terminą; (4) neteisėta, neprotinga ir nesąžininga būtų paneigti Ieškovo teisę į teisminę gynybą; vadovaujanti LR CK 1.131 str. 2 d. prašome Teismo atnaujinti ieškinio senaties terminą pateikti ieškinį dėl 2021-02-08 sprendimo negaliojimo.

2.11       Pateiktu dubliku savo ieškinio reikalavimus iš esmės palaikė ir prašė juos tenkinti visiškai. Papildomai nurodė, kad 2015-05-06 sprendimu valdyba skirdama Ieškovui Priemoką už metinius rezultatus (kintamą atlyginimo dalį), kuri buvo mokama ne iš pelno skirstymo, o iš darbuotojų užmokesčio fondo yra išimtinė valdybos kompetencija, kuri negali būti deleguota visuotiniam akcininkų susirinkimui. Be to, Priemokos už metinius rezultatus išmokėjimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo patvirtintas 2016-12-19 valdybos posėdyje Nr. 11/16 12 darbotvarkės klausimo nutarimu (žr. Dubliko 9, 10 p.). Taip pat Priemokos už metinius rezultatus išmokėjimas buvo tikrinamas stebėtojų tarybos, valdybos, auditorių ir tvirtinamas akcininkų kartu su 2015 ir 2016 metų finansines atskaitomybės dokumentais. Pažymėtina, kad nei vienas iš paminėtų valdybos, stebėtojų tarybos ar visuotinio akcininkų susirinkimų sprendimų nėra panaikinti ir yra galiojantys, taip pat auditoriai nenustatė pažeidimų.

2.12       Teismo posėdžio metu savo poziciją palaikė. Papildomai nurodė, kad 3,5 proc. priedą gavo tik du kartus, 2016 ir 2017 metais.

3.       Atsakovė AB (duomenys neskelbtini)pateiktu atsiliepimu nesutinka su pareikštu ieškiniu ir prašo jį atmesti. Savo atsiliepimą iš esmės grindžia šiomis aplinkybėmis:

3.1       Atsakovas sutinka, kad Atsakovo valdyba kaip bendrovės valdymo organas turėjo jai ir ABI, ir įstatų suteiktą diskreciją spręsti dėl vadovo atlyginimo, premijų, išeitinių išmokų ir kitų panašių klausimų. Tačiau Ieškovas ignoruoja, kad kaip Atsakovo valdyba turėjo diskreciją nustatyti vienas ar kitas vadovo darbo sąlygas, taip pat Atsakovo valdyba turėjo tokią pačią diskreciją savo ankstesnį sprendimą panaikinti pasikeitus faktinei situacijai. Priešingas aiškinimas lemtų, kad Atsakovo valdyba, nustačiusi vieną darbo užmokestį vadovui ar vienokią skatinimo tvarką ar išeitines kompensacijas, jų ateityje nebegali keisti, netgi ženkliai pasikeitus faktinėms aplinkybėms. Atsakovo valdyba tokios pačios apimties diskreciją turėjo ir nustatyti atlyginimo dydį, skatinimą, išeitines išmokas vadovui, tiek ir pati panaikinti sprendimus.

3.2       ABI, o taip pat ir Atsakovo įstatai, nustatė aiškų imperatyvą, kad tik visuotinis akcininkų susirinkimas yra tas valdymo organas, kuriam suteikta diskrecija ir kompetencija priimti sprendimus dėl Atsakovo pelno paskirstymo. Ši teisė nėra numatyta kaip alternatyviai galima priskirti kuriam nors kitam iš valdymo organų. Tačiau 2015-05-06 Sprendimu buvo nuspręsta Ieškovui, be kita ko, paskirti premiją, skaičiuojamą kaip 3,5 proc. nuo metinio Atsakovo grynojo pelno. Tokiu būdu susiklostė situacija, kad nagrinėjamu atveju Atsakovo valdyba, o ne visuotinis akcininkų susirinkimas, nusprendė dėl dalies Atsakovo pelno paskirstymo. Svarbu, kad Ieškovas, be kita ko, yra ir Atsakovo akcininkas. Taigi, 2015-05-06 Sprendimu buvo nuspręsta dėl dalies Atsakovo grynojo pelno paskyrimo vienam iš akcininkų. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad 2015-05-06 Sprendimu buvo pažeista ABI ir Atsakovo įstatuose įtvirtinta Atsakovo pelno paskirstymo tvarka. Taigi, 2015-05-06 Sprendimo dalis dėl premijos Ieškovui, skaičiuojamos nuo Atsakovo metinio grynojo pelno, kuri savo prasme buvo paslėptas dividendų skirstymas, peržengė Atsakovo valdybos kaip valdymo organo kompetenciją, nes ši kompetencija priskirta visuotiniam akcininkų susirinkimui, todėl negalėjo būti priimta. Dėl šios priežasties ji buvo pagrįstai Atsakovo panaikinta Sprendimu.

3.3       Ieškovas neteisus teigdamas, kad 2015-05-06 Sprendime buvo nustatytas racionalus Ieškovo kaip vadovo skatinimas premija (kintamąja dalimi) ir išeitine išmoka. Toks teiginys galbūt ir būtų pagrįstas, jei Atsakovas šiuo atveju būtų Ieškovui mokėjęs, pavyzdžiui, mažesnį nei rinkos vidurkis atlyginimą. Gi šiuo atveju iš Ieškovo pateiktos darbo sutarties (ieškinio priedas Nr. 2) yra akivaizdu, kad iki 2015-05-06 Sprendimo priėmimo, Ieškovo atlyginimas siekė 12 500 Lt (3 620 Eur) per mėnesį, skaičiuojant 4 darbo dienas per savaitę. Tuo tarpu po 2015-05-06 Sprendimas pakeitė atlyginimo dydį ir nustatė darbo užmokestį, lygų 16 000 Eur per mėnesį, darbo laikas pakeistas nebuvo. Taigi, Ieškovo atlyginimas 2015-05-06 Sprendimu išaugo daugiau nei 4 kartais arba sudarė 441 proc. iki tol gauto darbo užmokesčio. Ieškovas ir be premijos, nustatytos 2015-05-06 Sprendime, gaudavo papildomą skatinimą. Pavyzdžiui, dar 2015-02-11 Atsakovo valdybos sprendimu Ieškovui buvo paskirta 497 000 Eur vienkartinis priedas prie darbo užmokesčio

3.4       Iš pateikiamų Atsakovo finansinių atskaitomybių akivaizdu, kad Atsakovo veiklos rezultatai nuolat prastėjo (priedai Nr. 6-8). Tačiau susiejus Ieškovo premiją su grynuoju Atsakovo pelnu, Ieškovas ėmėsi nesąžiningų veiksmų, dirbtinai sukelti Atsakovo pelną. Tai ypač matyti 2018 m. finansinėje Atsakovo atskaitomybėje: nepriklausomas auditorius pateikė sąlyginę nuomonę, kad Atsakovas pripažino 4 382 000 Eur investicijų į patronuojamąsias įmones nuostolių ir 1 667 000 Eur iš patronuojamųjų įmonių gautinų prekybos sumų ir gautinų paskolų vertės sumažėjimo nuostolius.

3.5       Ieškovas neteisus teigdamas, kad jis užtikrino pelningą Atsakovo veiklą. Atsakovas į bylą teikia paskutinius tris Atsakovo finansinių atskaitomybių rinkinius (priedai Nr. 6-8). Šie duomenys aiškiai parodo, kad jau nuo 2018 m., nepaisant Ieškovo manipuliacijų skaičiais, Atsakovo veikla buvo nuostolinga. 2018 m. pelno nuostolių ataskaitoje matyti, kad Atsakovas patyrė 2 782 279 Eur (priedas Nr. 6). Pažymėtina, kad šis skaičius neatspindi aukščiau aptartų apytiksliai 6 mln. Eur nuostolių, kurie buvo Ieškovo „paslėpti“ 2017 m. finansinėje ataskaitoje.

3.6       Kita vertus, šiuo atveju svarbu ir tai, kad pagal dabar galiojančio DK 104 str. 2 d. nuostatas bendrovės vadovui mokama 1 mėn. išeitinė kompensacija. Šiuo atveju svarbu, kad Atsakovo valdyba nusprendė atšaukti Ieškovą iš Atsakovo vadovo pareigų dėl to, kad Atsakovas prarado pasitikėjimą dėl Ieškovo gebėjimų tinkamai valdyti Atsakovą ir veikti jo interesais (ieškinio priedas Nr. 3). Jau pristatytame kontekste, kad Ieškovo veikla generavo itin ženklius nuostolius Atsakovui, Ieškovas buvo atšauktas iš pareigų praradus pasitikėjimą, o Ieškovas, be kita ko, gaudavo itin didelį darbo užmokestį ir papildomą skatinimą, Atsakovo Sprendimas pakeisti savo 2015-05-06 Sprendimo dalį ir nebemokėti Ieškovui DK nustatytą maksimalią išeitinę išmoką ir Ieškovui pagal DK priklausiančią išeitinę išmoką ženkliai viršijančios išmokos, yra ir teisėtas, ir pagrįstas.

3.7       Ieškovui primintina, kad civilinėje teisėje galioja teisinis principas „leidžiama tai, kas nedraudžiama“. Nei CK, nei ABI, nei Atsakovo įstatams nenustačius Atsakovo valdybai kaip valdymo organui draudimo panaikinti savo pačių ankstesnius sprendimus, Atsakovo valdyba turėjo teisę elgtis taip, kaip nėra draudžiama, tame tarpe ir panaikinti savo ankstesnį sprendimą. Nei CK, nei ABI, nei Atsakovo įstatai nenustato termino stebėtojų tarybai teikti siūlymus dėl valdybos sprendimų atšaukimo. Tokios taisyklės nėra ir teismų praktikoje. Tą patvirtina tai, kad Ieškovas tokios savo teorijos nepagrindžia nei jokiu teisės šaltiniu, nei jokiu teisės principu.

3.8       Neteisėtas 2015-05-06 Sprendimas negali sukurti Ieškovui teisėtų lūkesčių. Taigi, nustačius, kad 2015-05-06 Sprendimo dalys prieštaravo imperatyvams bei Atsakovo interesams, Ieškovas, suprasdamas esminę teisinę maksimą, negali reikalauti neteisėto sprendimo vykdymo.

3.9       Pateiktu tripliku savo atsiliepimo reikalavimus iš esmės palaikė, papildomai nurodė, kad „kintamosios darbo užmokesčio dalies“ skyrimas buvo nesusietas su jokiais Ieškovo veiksmais ir buvo besąlyginis: Ieškovas galėjo savo pareigas atlikti netinkamai, Ieškovas galėjo nesirūpinti Atsakovo veikla ir interesais ir pan. – bet jei Atsakovo veikla sugeneruotų pelno, Ieškovui mokėtina „kintamoji darbo užmokesčio dalis“. Akivaizdu, kad toks 2015-05-06 Sprendimo dalies turinys iš esmės nedera su kintamosios darbo užmokesčio dalies turiniu.

3.10       Atsakovas jokiu būdu neteigia, kad veiklos sąnaudos ar darbo užmokestis darbuotojams yra pelno skirstymas: natūralu, kad tai yra išlaidos, kurias minusavus iš pajamų gaunamas grynasis pelnas. Tačiau šiuo atveju turėtų būti vertintinas visas premijos paskyrimo kontekstas: 2015-05-06 Sprendimas buvo priimtas ir premija Ieškovui buvo priimta apytiksliai, kai buvo patvirtintos Atsakovo metinės finansinės ataskaitos: būtent 2015-02-11 Sprendime buvo aptariami metiniai finansiniai rezultatai (atsiliepimo priedas Nr. 4). Maža to, ši Ieškovui paskirta premija yra skaičiuotina kaip procentinė išraiška nuo grynojo Atsakovo pelno. Premija nėra susijusi su jokiomis Ieškovo darbo funkcijomis, papildomomis funkcijomis ar sąlygomis, kurias įvykdyti turėjo Ieškovas.

3.11       Ieškovas, būdamas Atsakovo vadovu (daugiau kaip 20 metų) ir akcininku ne tik turėjo pareigą, bet ir puikiai išmanė Akcinių bendrovių įstatymą, DK, žinojo Atsakovo įstatus, pagal kuriuos premijos nuo Atsakovo rezultatų tiek darbuotojoms, tiek Atsakovo vadovui galėjo būti skiriamos tik visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, sudarius šiam tikslui rezervą. Priešingu atveju būtų pažeidžiami Atsakovo visų akcininkų interesai bei teisė gauti pelno dalį: kaip minėta, tik Atsakovo visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę spręsti, kokia pelno dalis turi būti skiriama dividendams išmokėti ir kokia pelno dalis gali būti skiriama tantjemoms ir darbuotojų premijoms išmokėti. Juo labiau, kad pats Ieškovas buvo patvirtinęs tvarką, pagal kurią darbuotojai premijuojami laikantis objektyvių kriterijų.

3.12       Teismo posėdžio metu savo poziciją palaikę, iš esmės naujų aplinkybių nenurodė.

4.       AB (duomenys neskelbtini) pareikštu priešieškiniu prašo pripažinti negaliojančiomis AB (duomenys neskelbtini) ir V. P. sudarytos darbo sutarties 4 d. ir 5 d., kaip jos buvo pakeistos 2015-05-06 valdybos sprendimo pagrindu bei priteisti iš ieškovo V. P. 623 235,72 Eur kaip nepagrįstą praturtėjimą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Savo priešieškinį grindžia šiomis aplinkybėmis:

4.1       Valdybos sprendimas, kuris buvo pagrindu pakeisti Darbo sutarties Dalį, buvo panaikintas nuo jo priėmimo momento, todėl Darbo sutarties Dalis yra negaliojanti. priėmus Sprendimą, 2015-05-06 Sprendimo dalis, buvusi pagrindu Darbo sutarties pakeitimams ir Darbo sutarties Daliai, neteko galios ne tik į ateitį, bet nuo jos priėmimo dienos.

4.2       Tai, kad premija iš tiesų buvo paslėptas pelno skirstymas, patvirtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo laikytasi įprastos su premijų mokėjimu susijusios tvarkos. ABĮ 59 str. reglamentuoja pelno (nuostolio) paskirstymą, kuris, kaip minėta, yra išimtinė visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija. Šio straipsnio 2 d. 12 d. nustato, kad būtent bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime paskirstyti bendrovės pelną nurodoma pelno dalis, paskirta „metinėms išmokoms (tantjemoms) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams“. 10 p. reglamentuoja pelno dalį, paskirtiną į kitus rezervus (tokiais rezervais, pavyzdžiui, gali būti rezervas darbuotojų premijoms). Tokie „kiti rezervai“ sudaromi būtent iš paskirstytojo pelno (ABĮ 39 str. 4 d.) ir būtent visuotinis akcininkų susirinkimas sprendžia dėl pervedimo iš rezervų (39 str. 2 d. 4 p.). Toks pat reguliavimas numatytas ir Atsakovo įstatuose: žr. 6.2.4, 6.2.7, 6.2.9 p.

4.3       Darbo sutarties Dalyje įtvirtinta 3,5 proc. dydžio praėjusių metų pelno dydžio premija, kuri savo prasme yra paslėptas pelno skirstymas, prieštarauja ABĮ 20 str. 1 d. 12 p. ir Atsakovo įstatų 5.3.6 p. todėl turi būti pripažinta negaliojančia CK 1.80 str. pagrindu.

4.4       Ieškovo kaip bendrovės vadovo atžvilgiu taikytinas būtent specialus išeitinės išmokos dydis, įtvirtintas DK 104 str. 2 d., taigi, Ieškovas nepagrįstai ieškinyje vadovaujasi DK 59 str. nuostatomis. Kita vertus, ir paties Ieškovo nurodomas DK 59 str. nustato dvigubai mažesnę išeitinę išmoką, t. y. 6 mėn. vidutinio atlyginimo dydžio išmoką. Maksimali 6 mėn. vidutinio atlyginimo dydžio išmoka buvo nustatyta tiek 2015- 05-06 Sprendimo priėmimo metu, tiek ir dabar galiojančiame DK. Taigi, 12 vidutinių darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija vertintina kaip ženkliai per didelė, nes DK nenumato net panašaus dydžio išeitinės išmokos.

4.5       Darbo sutarties Dalyje numatyta išeitinė kompensacija nebuvo apribota – ji numatyta kaip taikoma visais atvejais, t. y. nenumatyta, kad tokia išmoka nemokama, kai Ieškovas atleidžiamas dėl kaltės ar atšaukiamas praradus pasitikėjimą. Darbo sutarties Dalis ir kiti dokumentai nenustatė ir jokių įsipareigojimų Ieškovui, pavyzdžiui, nekonkuravimo įsipareigojimo ar kito, kuris pateisintų tokio dydžio išeitinę kompensaciją.

4.6       Ieškovui už 2016 m. rezultatus buvo sumokėta 191 328 Eur, o už 2017 m. – 131 719 Eur (priedas Nr. 5), viso – 323 047 Eur. Be to, 2015-02-11 Bendrovės valdybos sprendimo pagrindu Ieškovui buvo paskirta dar 497 000 Eur premija (priedas Nr. 2). 9 Viso premijomis per 3 m., šalia 16 000 Eur mėnesinio darbo užmokesčio, buvo išmokėta 820 047 Eur. Atsakovas supranta, kad nuo šios sumos Ieškovas sumokėjo mokesčius, todėl reiškia reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo atskaičius Ieškovo valstybei sumokėtus mokesčius, t. y. 623 235,72 Eur.

4.7       Atsakovo valdyba priėmė sprendimus panaikinti 2015-05-06 Sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta dėl premijos Ieškovui (ieškinio priedas Nr. 1), ir 2015-02-11 Sprendimo dalį, kuria nuspręsta dėl premijos Ieškovui (atsiliepimo priedas Nr. 2, priedas Nr. 4), ab initio bei pripažinus negaliojančią Darbo sutarties Dalį, darytina išvada, kad 820 047 Eur sumą Ieškovas gavo nepagrįstai.

4.8       Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kad nepaisant to, kad Darbo sutarties Dalyje premija buvo vadinama kintamąja užmokesčio dalimi, savo prasme ji nebuvo darbo užmokesčio dalis. Premija buvo apibrėžta kaip 3,5 proc. praėjusių metų grynojo Atsakovo pelno ir skirta maždaug tuo pačiu metu kaip ir tvirtinti Atsakovo finansiniai rezultatai. Toks premijos apibrėžimas savo prasme turi būti laikomas skatinimu, o ne darbo užmokesčio dalimi, kadangi nėra paaiškinama, kokias papildomas funkcijas turi atlikti Ieškovas ar kokius rezultatus pasiekti turi būtent Ieškovas. Tai, kad Atsakovo veikloje per kalendorinius metus buvo sugeneruotas grynasis pelnas, savaime nereiškia, jog prie to prisidėjo Ieškovas.

4.9       Egzistuoja visos nepagrįsto praturtėjimo sąlygos, todėl iš Ieškovo Atsakovui priteistina 623 235,72 Eur suma.

4.10       Ieškovo gauta 820 047 Eur (623 235,72 Eur) suma buvo jam išmokėta kaip premija, kuris savo prasme kvalifikuotina ne kaip darbo užmokestis (Darbo sutarties Dalies metu galiojusios DK redakcijos 186 str., o kaip skatinimo priemonė (tos pačios redakcijos DK 233 str.). Tokia išvada darytina, kadangi nebuvo apibrėžti konkretūs kriterijai (rezultatai), kuriuos turi pasiekti pats Ieškovas, buvo apibrėžtas tik pačios premijos dydis, tačiau ne papildomos funkcijos ir ne konkretūs rodikliai, kuriuos turėjo pasiekti Ieškovas. Taigi, Ieškovas neturi pagrindo tokios premijos 13 išmokėti, nes jos skyrimas turėjo būti Atsakovo diskrecijoj. nepaisant to, 820 047 (623 235,72623 235,72) Eur premija yra kvalifikuotina kaip darbo užmokestis ar ne, ji nepatenka į CK 6.241 str. 1 d. 4 p. sąrašą, kadangi Ieškovas elgėsi nesąžiningai, nes ieškovas buvo ir ilgametis Atsakovo valdymo organas – vadovas. Ieškovą kaip Atsakovo valdymo organą su Atsakovu saistė, be kita ko, sąžiningumo, protingumo, lojalumo pareigos, o taip pat pareiga vengti interesų konflikto, vengti situacijos, kai asmeniniai vadovo interesai gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Užuot investavus šią sumą į Atsakovo veiklos tobulinimą ar darbuotojų tobulinimą, ji buvo paskirta vieno asmens – vadovo interesams tenkinti. Matyti, kad nuo 2017 m. Atsakovas susidūrė su reikšmingais nuostoliais. Taigi, Ieškovas, užuot rūpinęsis Atsakovo veikla ir jos konkurencingumu ateityje, pasirinko neprieštarauti ir priimti itin didelę premiją.

4.11       Nuo 820 047 Eur premijų Ieškovas sumokėjo 15 proc. GPM mokesčio, 6 proc. PSD mokesčio ir 3 proc. VSD mokesčio, viso – 24 proc. Todėl Atsakovas šių sumų nereikalauja kaip nepagrįsto praturtėjimo dalies ir prašo Ieškovo grąžinti tik be pagrindo gautus 623 235,72 Eur.

5.       Atsiliepimu į pareikštą priešieškinį ieškovas prašo priešieškinį atmesti, taikyti Ieškinio senatį (DK 15 str. 2 d., CK 1.126 str.) AB (duomenys neskelbtini) reikalavimui pripažinti negaliojančiomis AB (duomenys neskelbtini) ir V. P. sudarytos darbo sutarties 4 d. ir 5 d., kaip jos buvo pakeistos 2015-05-06 valdybos sprendimo pagrindu; Pripažinti 2021-06-02 d. AB (duomenys neskelbtini) valdybos posėdžio protokolo Nr. 8/2021 penktu darbotvarkės klausimu sprendimą niekiniu ex officio (savo iniciatyva), kuriuo nuspręstą „Nuo priėmimo dienos (2015 02 11) atšaukti/panaikinti 2015 m. vasario mėn. 11 dieną priimtą bendrovės valdybos sprendimą, užfiksuotą valdybos posėdžio protokole Nr. 2/15, kuriuo nuspręsta: „3.1. Skirti 497 tūkst. Eurų vienkartinį priedą prie darbo užmokesčio bendrovės generaliniam direktoriui V. P., 166 tūkst. Eurų vienkartinį priedą prie darbo užmokesčio bendrovės techniniam direktoriui V. G., bei skirti 663 tūkst. Eurų kitų darbuotojų vienkartiniams priedams prie darbo užmokesčio, suteikiant teisę bendrovės generaliniam direktoriui savo nuožiūra skirti ir paskirstyti šiuos priedus bendrovės darbuotojams.“ Savo atsiliepimą iš esmės grindžia šiomis aplinkybėmis:

5.1       2015-05-06 sprendimas sukūrė Bendrovei ir valdybos pirmininkui teisę, tuo pačiu pareigą pasirašyti Darbo sutarties Dalies pakeitimą. Ši teisė buvo realizuota, neginčyta ir neatšaukta iki realizavimo momento. Atsakovas praleidęs terminą CK 2.82 straipsnio 4 dalimi 3 pripažinti 2015-05-06 sprendimą neteisėtu – atšaukimo instituto pagrindu – negali šios teisės susikurti/atnaujinti priimant naują sprendimą dėl atšaukimo, juolab nuo jo įsigaliojimo momento.

5.2       Šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl Darbo sutarties Dalies pripažinimo negaliojančia, o darbo sutartis negali būti pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo dienos, įpareigojant šalis grąžinti visa, ką jos yra gavusios vykdydamos sutartį, įskaitant ir darbuotojo gautą darbo užmokestį5 (žr. plačiau Atsiliepimų I.3.2. d.). Jei Darbo sutartis negali būti pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento, vadinasi ir 2015-05-06 sprendimas negali būti pripažintas negaliojančiu ab initio.

5.3       2015-05-06 sprendimo teisėtumo ginčijimui yra taikoma ABĮ 19 str. 10 d. senatis, kuri Atsakovo yra praleista. 2015-05-06 sprendimo atšaukimas - tai neteisėtas Atsakovo bandymas išvengti praleisto imperatyvaus ieškinio senaties termino ginčijant 2015- 05-06 sprendimą.

5.4       2015-05-06 sprendimu buvo patvirtinta Atsakovui pastovioji 16000 EUR atlyginimo dalis ir Priemoka už metinius rezultatus, kuri yra kintamoji atlyginimo dalis priklausanti nuo grynojo pelno. Toks išaiškinimas pateiktas pačios valdybos 2016-12-19 valdybos posėdyje (protokolas Nr. 11/16) 12 (dvyliktu) darbotvarkės klausimu pateikiant išaiškinimą dėl 2015-05-06 sprendimo įgyvendinimo.

5.5       Byloje pateiktas 2020-10-26 paaiškinimas, kuris teiktas Finansų ir ekonomikos vadovės D. M. į Panevėžio apylinkės teisme į civilinę bylą Nr. e2-5955-400/2020 vienareikšmiškai patvirtina faktą, kad kintamos darbo užmokesčio dalies sąnaudos yra darbo užmokesčio sąnaudose, kurios patiriamos pelnui uždirbti.

5.6       Priemoka už metinius rezultatus yra kintama atlyginimo dalis, kurios rodiklis aiškiai apibrėžtas Darbo sutartyje – jei pasiekiamas grynasis pelnas – nuo jo mokama 3,5 proc. kintamojo atlyginimo dalis, ką patvirtina ir 2015-05-06 sprendimas ir 2016-12-19 valdybos posėdyje ( protokolas Nr. 11/16) 12 (dvyliktu) darbotvarkės klausimu pateikiant išaiškinimą dėl 2015-05-06 sprendimo įgyvendinimo. Todėl VAS pelno skirstymo teisės atsiradimas ir jos apimtis yra tiesiogiai siejama su metinių finansinių atskaitomybių patvirtinimu. Seka vienareikšmė išvada, kad į pelno skirstymo teisės apimtį, kuri kildinama iš metinės finansinės atskaitomybės patvirtinimo, nepatenka darbo užmokesčio sąnaudos, patvirtintos visuotinio akcininko susirinkimo kartu tvirtinant metinę finansinę atskaitomybę.

5.7       Metinių finansinių atskaitomybių rengime, vertinime, tikrinime bei tvirtinime dalyvauja tiek valdyba, tiek stebėtojų taryba, tiek akcininkai. Lieka neaišku, kodėl visų šių valdymo organų ir dalyvių kompetencija ir atsakomybės Atsakovo ignoruojamos.

5.8       Dėl Darbo sutarties Dalies Išeitinės išmokos dalyje naikinimo, kaip prieštaraujančią CK 1.82 str., konkrečiai Bendrovės interesams, seka vienareikšmė išvada, kad Atsakovas neįrodė nei vienos CK 1.82 str. nurodytų sąlygų, kurių visuma reikalinga pripažinti Darbo sutarties Dalį dėl Išeitinės išmokos negaliojančia. Taigi, neįrodžius Išeitinės išmokos prieštaravimo galiojančiai teisei, Atsakovas turi pareigą vadovaujantis LAT vieninga praktika išmokėti Išeitinę išmoką: darbo sutartis neatima galimybės bendrovei (darbdaviui) ir bendrovės vadovui (darbo santykių subjektui) susitarti dėl papildomų darbo sutarties sąlygų, neprieštaraujančių galiojančiai teisei, arba atskirai aptarti tam tikrų sąlygų taikymo ypatumus, tokiu atveju šios sutarties sąlygos, jeigu dėl jų šalys susitaria, tampa joms privalomos, t. y. turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

5.9       Atsakovas siekdamas panaikinti Darbo sutarties Dalį dėl Priemokos už metinius rezultatus ir Išeitinės išmokos mokėjimo - Atsakovas iš esmės siekia pakeisti atsiskaitymo tvarką, sulygtą Darbo sutarties Dalimi. Šių santykių reguliavimo sritis – DK, kur pagal DK 15 str. 2 d. taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas.

5.10       Nepagrįsto praturtėjo institutas taikomas tik tuo atveju, jei ieškovas (šiuo atveju – Atsakovas) negali apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo. Jeigu atsakovo nepagrįstai gautą naudą galima išieškoti naudojant sutarčių, deliktinės atsakomybės ar daiktinės teisės numatytus gynybos būdus, šis straipsnis [CK 6.242 str.] netaikomas. Taigi šio instituto negali naudoti kaip priemonės siekiant išvengti kitų CK normų taikymo.

5.11       Ieškovas dėl tariamai neteisėto 2015-02-11 sprendimo ir 2015-05-06 sprendimo ir Darbo sutarties gavo naudos 623 235,72 EUR. Vadinasi, dėl šių neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė tariamai netinkamu valdybos narių ir vadovo veikimu viršijant kompetenciją ir Bendrovės interesus, už žalą atsakingi visi valdybos nariai (CK 2.87 str. 7 d.) ir vadovas, kuriam gali būti taikoma civilinė36 ir(ar) iš darbo teisinių santykių kylanti atsakomybė.

Ieškinys tenkintinas 

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

6.       2015 m. gegužės 6 d. Bendrovės valdyba protokolu Nr. 11/15 3.1.1. punktu vienbalsiai (už sprendimą 5, prieš – 0) nusprendė paskirti (toliau – 2015-05-06 sprendimas) (Priedas Nr. 1) „Bendrovės vadovui – generaliniam direktoriui V. P. – pastoviąją atlyginimo dalį 16000 Eur/ mėn. (šešiolika tūkstančių eurų per mėnesį), ir kintamąją atlyginimo dalį (priemoką), išmokamą bendrovės vadovui už metinius rezultatus, skaičiuojamą 3,5 % (trys su puse procento) nuo bendrovės metinio grynojo pelno (toliau – Priemoka už metinius rezultatus). Nustatyti, kad bendrovės vadovo atšaukimo / atleidimo iš pareigų atveju, bendrovės vadovui papildomai yra išmokama 12 (dvylikos) mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (toliau – Išeitinė išmoka)“.

7.       2021 m vasario 8 d. buvo išrinkta nauja Bendrovės valdyba, kuri 2021-02-08 valdybos posėdžio protokolu Nr. 1 sprendimu Nr. 2.1 antru darbotvarkės klausimu nevienbalsiai (už sprendimą 4, prieš – 1) nusprendė (toliau – 2021-02-08 sprendimas) (Priedas Nr. 3) „Panaikinti 2015 m. gegužės 6 d. Bendrovės valdyboje priimtą ir protokole Nr. 11/15 užfiksuotą sprendimą dėl Bendrovės vadovo darbo apmokėjimo ir kitų darbo sutarties sąlygų, toje dalyje, kuri susijusi su Bendrovės vadovui mokama kintamąja atlyginimo dalimi (priemoka), jam išmokamą už metinius rezultatus, skaičiuojamą 3,5% nuo Bendrovės metinio grynojo pelno, ir 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitine išmoka, mokama jo atšaukimo / atleidimo iš pareigų atveju nuo nurodyto sprendimo priėmimo dienos (2015-05-05)“. 2021-02-08 sprendimo priėmimo motyvas nurodytas protokole, kad 2015-05-06 sprendimas yra priimtas neatsižvelgiant į Bendrovės interesus ir viršijantis valdybos kompetencijos ribas.

8.       Byloje taip pat pateikta (dubliko priedas Nr. 1.) AB (duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio 26 d. pažyma dėl V. P. ir V. G. apskaičiuotų ir išmokėtų priemokų paskaitos, kurią parengė Vyriausioji buhalterė I. J.. Joje pažymima, kad ieškovui skirta 497 000 eurų vienkartinė priemokos suma buvo priskaityta buhalterinėje sąskaitoje 6.1011121013 (Bendr. Ir administracinės sąnaudos/Administracijos darbo užmokestis).

9.       2016 m. gruodžio 29 d. atsakovas ieškovui išmokėjo 141 582,72 eurus. Mokėjimo paskirtyje nurodoma – Darbo užmokestis, dok Nr. PAN1801-1 <..>. 2017 m. gruodžio 29 d. atsakovas ieškovui išmokėjo 97 472,06 eurus. Mokėjimo paskirtyje nurodoma – Darbo užmokestis, dok Nr. PAN3538-1 <..>.

10.       2022 m. gegužės 26 d. atsakovo pateikta pažyma dėl ieškovo vidutinio darbo užmokesčio pažymi, jog ieškovo vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių sudaro 21 065,94 eurų, išskaičius mokesčius - 12 112,92 eurus. Ieškovo vienos dienos vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių – 1003,14 eurus, išskaičius mokesčius – 576,81 eurus. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su šiais skaičiais sutinka ir jų neginčija.

Dėl praleisto senaties termino ieškiniui pareikšti.

11.       ABĮ 19 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo gali pareikšti akcininkai, kreditoriai, bendrovės vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai ar kiti įstatymuose numatyti asmenys ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą. Ginčo sprendimą atsakovo valdyba priėmė 2021 m. vasario 8 d. Ieškovas į Panevėžio apylinkės teismą su ieškiniu kreipėsi 2021 m. kovo 22 d., tai gi, ieškovas kreipėsi į teismą praleidęs nustatytą 30 dienų terminą. Tačiau pareikštu ieškiniu ieškovas prašo atnaujinti praleistą terminą kaip praleistą dėl svarbios priežasties, kadangi jis 2021 m. kovo 10 d. t. y. dar nepraleidęs senaties termino kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą kaip į pirmąją instanciją ginčui dėl akcininkų sprendimo. 2021 m. kovo 18 d. Panevėžio apygardos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą Panevėžio apygardos teismui.

12.       Nors ieškinio senaties institutas, užtikrindamas civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nustatytu terminu riboja galimybę ginti pažeistas teises, įstatyme įtvirtinta teismo teisė jį atnaujinti, kai teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Jei teismas konstatuoja, kad pareikštu ieškiniu siekiama apginti visuomenei svarbius interesus, ieškiniui pareikšti sudėtinga per įstatyme nustatytą terminą surinkti reikiamus duomenis, ar egzistavo kitos aplinkybės, sukliudžiusios jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų ginti pažeistas teises, o praleistas terminas nėra neprotingai ilgas, pareikšto ieškinio atmetimas dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo neatitiktų ieškinio senaties instituto paskirties. Tokiu atveju viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007).

13.       Konstatavus, kad ieškinio senaties terminas ieškovo praleistas iš esmės dėl to, kad ieškovas su ieškiniu kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą, o ne Panevėžio apylinkės teismą, kaip kad jam buvo nurodyta 2021 m. kovo 18 d. nutartyje, jis veikė aktyviai ir savo teisę kreiptis į teismą įgyvendino operatyviai, teismas sprendžia, kad ieškinio senaties praleidimas iš esmės dėl netinkamo teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo (kreipimosi su ieškiniu į nekompetentingą ginčui nagrinėti teismą), negali būti vertinama kaip savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti dėl praleistos ieškinio senaties (CK 1.131 str. 1 d.), dėl šio praleistas ieškinio senaties terminas yra atnaujintinas.

Dėl valdybos kompetencijos priimti 2021 m. ginčo sprendimus

14.       2021 m vasario 8 d. akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) valdybos posėdžio protokolo Nr. 1 sprendimu Nr. 2.1 antru darbotvarkės klausimu, nuspręsta: „Panaikinti 2015 m. gegužės 6 d. Bendrovės valdyboje priimtą ir protokole Nr. 11/15 užfiksuotą sprendimą dėl Bendrovės vadovo darbo apmokėjimo ir kitų darbo sutarties sąlygų, toje dalyje, kuri susijusi su Bendrovės vadovui mokama kintamąja atlyginimo dalimi (priemoka), jam išmokamą už metinius rezultatus, skaičiuojamą 3,5% nuo Bendrovės metinio grynojo pelno, ir 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitine išmoka, mokamą jo atšaukimo / atleidimo iš pareigų atveju nuo nurodyto sprendimo priėmimo dienos (2015-05-05).“. 2021 m vasario 8 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 1 sprendimu Nr. 3.4 trečiu darbotvarkės klausimu, nuspręsta V. P. išmokėti Lietuvos darbo kodekso 104 str. 2 d. nurodytą išmoką dėl 2021-02-08 valdybos posėdžio protokolo Nr. 1, sprendimo Nr. 2.1 pripažinimo negaliojančiu ir sprendimo Nr. 3.4 pripažinimo iš dalies negaliojančiu, atsakovei akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini).

15.       Valdybos kompetenciją skirti vadovui darbo užmokestį yra įtvirtinta - ABĮ 34 str. 2 d., 37 str. 3 d. kur numatyta, kad bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba – visuotinis akcininkų susirinkimas). Analogiška nuostata yra nustatyta ir atsakovės įstatų 5.34.7 p., kur nurodoma, kad Bendrovės valdyba inter alia nustato darbo apmokėjimo tvarką ir premijavimo bei skatinimo sąlygas, taip pat bendrą atlyginimų sąmatą, drausminių nuobaudų skyrimo tvarką ir kt. Tad yra akivaizdu, kad valdyba turėjo kompetenciją tiek skirti ieškovui atlyginimą, tiek ir kitas išmokas susijusias su darbo santykiais, šiuo atveju priedą - kintamąja atlyginimo dalį (priemoką), kuri išmokamą už metinius rezultatus, skaičiuojama 3,5% nuo Bendrovės metinio grynojo pelno, taip pat, ta pati valdyba turi ir teisę nuspręsti nebeskirti tokio priedo, nuo priedą atšaukiančio sprendimo priėmimo dienos.

16.       Tačiau byloje kilo ginčas, ar valdyba gali atšaukti savo sprendimą skirti tokį priedą nuo priedo skyrimo pradžios, kas savo esme prilygsta darbo sutarties sąlygų pakeitimui ir lemia ieškovo pareigą grąžinti visą jam išmokėtą kintamą atlyginimo dalį. Šiuo atveju, atsakovė 2021 m. vasario 8 d. priimtu spendimu panaikino 2015 m. gegužės 6 d. Bendrovės valdyboje priimtą ir protokole Nr. 11/15 užfiksuotą sprendimą dėl Bendrovės vadovo darbo apmokėjimo ir kitų darbo sutarties sąlygų, kas tuo pačiu reiškia ir restitucijos taikymą ieškovui išmokėtai kintamajai darbo užmokesčio daliai, nes atsakovė nusprendė, kad 2015 m. sprendimas ginčo dalyje negalioja.

17.       Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 60 straipsnio 1 dalies 7 p., kai darbo sutartis prieštarauja įstatymams ir šių prieštaravimų negalima pašalinti, o darbuotojas nesutinka arba negali būti perkeltas į kitą toje darbovietėje esančią laisvą darbo vietą, darbo sutartis nutraukiama. DK normose nenustatyta galimybė pripažinti negaliojančia darbo sutartį.

18.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad CK darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialieji įstatymai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.78–1.96 straipsniuose numatyti sandorių negaliojimo pagrindai taikomi ir darbo sutarčiai, atsižvelgiant į šios sutarties specifiką, kartu aiškinant darbo sutarties turinį, sutarties sudarymo vykdymo ir keitimo tvarką ir sąlygas bei atsižvelgiant į tai, kad darbo teisėje restitucija negalima (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2004; 2009 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009; 2015 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2015).

19.       Kasacinio teismo yra konstatuota, kad restitucijos negalimumas kartu reiškia, jog darbo sutartis negali būti pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo dienos, įpareigojant šalis grąžinti visa, ką jos yra gavusios vykdydamos sutartį, įskaitant ir darbuotojo gautą darbo užmokestį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2012; 2015 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2015). Tai gi, vien jau paminėta teismų praktika ir darbo kodekso normos draudžia atsakovei priimti sprendimą panaikinantį ar pripažįstantį negaliojančią darbo sutartį ar jos dalį nuo jos sudarymo momento, kas tuo pačiu reiškia ir įpareigojimą ieškovui grąžinti tą darbo užmokesčio dalį, kurią jis gavo vykdydamas šalių susitarimą dėl darbo ir jo apmokėjimo.

20.       Nei atsakovės įstatai, nei akcinių bendrovių įstatymas, nei civilinio ar darbo kodekso normos nenumato galimybės akcinės bendrovės valdybai priimti sprendimą, kuriuo būtų atšaukiamas įmonės vadovui skirtas ir jau išmokėtas darbo užmokesčio priedas t. y. taikoma restitucija išmokėtam darbo užmokesčiui ar jo priedui. Įmonę, įmonės akcininkus ir įmonės vadovą sieja fiduciariniai teisiniai santykiai, grįsti akcininkų ir vadovo tarpusavio pasitikėjimu. Vadovui keliami itin aukšti kvalifikacijos, lojalumo įmonės veiklai, atsakomybės reikalavimai, vadovas privalo rūpintis išimtinai įmonės interesais, veikti apdairiai, rūpestingai, sąžiningai (CK 2.87 straipsnis). Tokia vadovo teisinė padėtis bei jam keliami reikalavimai pateisinami būtent vadovui suteikiamais plačiais įgaliojimais veikti bendrovės vardu, dėl ko įmonės vadovas, prisiimdamas tokias atsakingas pareigas, turi pagrįstą lūkestį už jam priskirtas pareigas gauti sulygtą darbo užmokestį, bei sulygtą priedą prie darbo užmokesčio.

21.       Pagal bendrąjį teisės principą ex injuria jus non oritur (iš ne teisės negali atsirasti teisė) asmens teisėti lūkesčiai gali būti ginami, jeigu jie yra kilę iš teisėto pagrindo. Asmuo gali turėti teisėtų lūkesčių tik dėl teisėtai įgytų teisių ir teisėtų interesų. Šiuo atveju ieškovo teisėtas lūkestis kyla iš 1998 m. gegužės 7 d. šaliu sudarytos darbo sutarties Nr. 739 su visais jos pakeitimais, vienas kurių buvo atliktas 2015 m. gegužės 6 d. Bendrovės valdybos protokolu Nr. 11/15 3.1.1. punktu, jame nurodant, kad „Bendrovės vadovui – generaliniam direktoriui V. P. – pastoviąją atlyginimo dalį 16000 Eur/ mėn. (šešiolika tūkstančių eurų per mėnesį), ir kintamąją atlyginimo dalį (priemoką), išmokamą bendrovės vadovui už metinius rezultatus, skaičiuojamą 3,5 % (trys su puse procento) nuo bendrovės metinio grynojo pelno (toliau – Priemoka už metinius rezultatus). Nustatyti, kad bendrovės vadovo atšaukimo / atleidimo iš pareigų atveju, bendrovės vadovui papildomai yra išmokama 12 (dvylikos) mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (toliau – Išeitinė išmoka).“

22.       Pažymėtina ir tai, kad premija – kaip atlyginimas darbuotojui už atliktas darbo funkcijas ir pasiektus tam tikrus konkrečius iš anksto nustatytus rodiklius. Tokios premijos mokėjimas, jos dydžio nustatymas turi būti reglamentuoti darbo ar kolektyvinėje sutartyje, įmonėje galiojančioje darbo apmokėjimo sistemoje (DK 139 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 142 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Darbuotojas, įvykdęs nustatytas darbo normas, įgyja teisę reikalauti premijos, o darbdavys turi pareigą ją išmokėti.

23.       Sutarties vykdymas yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis (CK 6.158, 6.200 straipsniai). Sąžiningumo principas yra fundamentalus sutarčių teisės principas, kuriuo turi būti vadovaujamasi visuose sutartinių santykių etapuose; šalys negali jo atsisakyti ar apriboti jo taikymą (CPK 6.158 straipsnio 2 dalis). Vienas sąžiningumo principo sutartiniuose santykiuose aspektų yra draudimas vienai šaliai elgtis taip, kad būtų pažeisti kitos šalies teisėti lūkesčiai, kuriuos sukėlė pirmosios šalies atlikti veiksmai, su sąlyga, kad antroji šalis turėjo protingą pagrindą teisėtiems lūkesčiams susiformuoti, t. y. kontrahento elgesį vertino adekvačiai, tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013). 

24.       Tai gi, dėl priedo šalys buvo aiškiai raštu susitarusios, susitarime nurodant, kad kintamoji atlyginimo dalis (priemoka), išmokama bendrovės vadovui už metinius rezultatus, skaičiuojamą 3,5 % nuo bendrovės metinio grynojo pelno. Tai reiškia, kad jei įmonė dirba pelningai, jos vadovui yra skiriamas priedas. Jei įmonė pelningai nedirba, priedas nėra skiriamas. Byloje ginčo nėra, kad ieškovas gavo priedą tik už 2016 ir 2017 metus, kai įmonė dirbo pelningai. Dėl šio ieškovas turi ir pagrįstą lūkestį išsaugoti jam jau išmokėtą priedą, o atsakovė negali elgtis taip, kad pažeistų šį ieškovo teisėtą lūkestį. Taip pat šalys buvo aiškiai susitarusios ir dėl sąlygų, kuomet ieškovui yra papildomai išmokama 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė, t. y. bendrovės vadovo atšaukimo / atleidimo iš pareigų atveju.

25.       Kaip pagrįstai pažymėjo ir ieškovas, 2015-05-06 sprendimas Bendrovės stebėtojų tarybos nebuvo teikiamas atšaukimui, kaip pažeidžiantis Bendrovės interesus, taip pat nebuvo ginčytas per 30 dienų (ABĮ 19 str. 10 d., CK 2.82 str. 4 d.) ir yra galiojantis beveik 6 metus, kas taip pat akivaizdžiai sukūrė ieškovui tiesėtą lūkestį išsaugoti gautą priedą prie atlyginimo.

26.       Nėra pagrindo sutikti ir su atsakovų teiginiu, kad toks sprendimas skirti priedą, prieštaravo įmonės interesams, ar buvo paslėptas pelno skirstymas. Pati 2015 m. valdybos sprendimo formuluotė „kintamąją atlyginimo dalį (priemoką), išmokamą bendrovės vadovui už metinius rezultatus, skaičiuojamą 3,5 % (trys su puse procento) nuo bendrovės metinio grynojo pelno (toliau – Priemoka už metinius rezultatus)“ reiškia, jog įmonės vadovas yra skatinamas tik už teigiamus įmonės rezultatus, kas savaime reiškia pagrindinio įmonės intereso – pelno siekimo patenkinimą. Natūralu, kad darbo užmokestis ir su juo susijusios išmokos yra išmokamos iš įmonės uždirbtų lėšų, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad per darbo užmokesčio priedą, kuris yra apmokestinamas yra atliekamas koks nors paslėptas pelno paskirstymas. Šio sprendimo 8 p. įvardintas įrodymas patvirtina, kad ieškovui priedas buvo išmokėtas iš darbo užmokesčiui skirtų lėšų sąskaitos. Byloje nėra ginčo dėl to, kad akcininkai, sprendimo priėmimo metu sudarantys daugumą, žinojo apie 2015-05-06 sprendimą, jo neskundė ir sprendimas juos tenkino. Pažymėtina ir tai, kad konkreti ieškovui priskirta kintama atlyginimo dalis yra paskaičiuojama ir išmokama tik tada kai visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtina finansinę atskaitomybę, t. y. dėl šių lėšų išmokėjimo pagrįstumo yra atliekamas papildomas vidinis vertinimas.

27.       Kita vertus, ginčijamas atsakovo 2021 m. sprendimas taip pat yra vertintinas kaip atsakovo bandymas išvengiant ABĮ 19 str. 10 d. nustatyto senaties termino panaikinti 2015 m. valdybos sprendimą. Akivaizdu, jog ginčijamas 2021 m. sprendimas savo turiniu panaikina 2015 m. iš dalies įvykdytą valdybos sprendimą. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Ginčui aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau ir – ABĮ, redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d.) 19 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo gali pareikšti akcininkai, kreditoriai, bendrovės vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai ar kiti įstatymuose numatyti asmenys ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas teismui patvirtino, kad be šioje byloje pareikšto priešieškinio, atsakovas nesiėmė jokių veiksmų siekiant panaikinti ginčo 2015 m. valdybos sprendimą.

28.       Įvertinus aukščiau išdėstytą, spręstina, kad 2021 m. vasario 8 d. atsakovės valdyba neturėjo kompetencijos priimti ginčijamus sprendimus, o juos priėmusi pažeidė teisėtus ieškovo lūkesčius, bei Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 10 p. nustatytą senaties terminą, dėl šio 2021-02-08 valdybos posėdžio protokolo Nr. 1 sprendimas Nr. 2.1 antru darbotvarkės klausimu, kuriuo nuspręsta: „Panaikinti 2015 m. gegužės 6 d. Bendrovės valdyboje priimtą ir protokole Nr. 11/15 užfiksuotą sprendimą dėl Bendrovės vadovo darbo apmokėjimo ir kitų darbo sutarties sąlygų, toje dalyje, kuri susijusi su Bendrovės vadovui mokama kintamąja atlyginimo dalimi (priemoka), jam išmokamą už metinius rezultatus, skaičiuojamą 3,5% nuo Bendrovės metinio grynojo pelno, ir 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitine išmoka, mokamą jo atšaukimo / atleidimo iš pareigų atveju nuo nurodyto sprendimo priėmimo dienos (2015-05-05).“; yra pripažintini negaliojančiais ir naikintini.

29.       Įvertinus šio sprendimo 11 – 27 p. išdėstytą, teismas sprendžia, jog 2015 m. atsakovės priimti sprendimai nepažeidė jos interesų ir atitiko tikrąją šalių valią, neprieštarauja nei ieškovės interesams, imperatyvioms įstatymo normoms nei viešajai tvarkai, ar gerai moralei, todėl yra galiojantys ir turi būti vykdomi.

30.       Teismas pažymi, kad civilinėje byloje Nr. e2-117-400/2021 iškeltoje pagal G. D. reikalavimą pripažinti negaliojančiais akcinės bendrovės (toliau – AB) (duomenys neskelbtini) 2015 m. gegužės 6 d. valdybos sprendimą dalyje dėl pastovaus 16 000,00 Eur mėnesinio atlyginimo nustatymo bendrovės generaliniam direktoriui V. P. bei kintamosios 3,5 proc. priemokos, skaičiuojamos nuo metinio bendrovės grynojo pelno; pastovaus 12 000,00 Eur mėnesinio atlyginimo nustatymo bendrovės technikos direktoriui V. G. bei kintamosios 1,5 proc. priemokos, skaičiuojamos nuo metinio bendrovės grynojo pelno, teismas priėmė sprendimą ieškinį atmesti. Teismas čia nurodė, kad ieškovo šioje byloje pareikštas ieškinio reikalavimas, vertinant jį kaip visumą, nėra reikalavimas, pagal savo pobūdį negalintis sukelti jokių materialiųjų teisinių padarinių. Teismas taip pat nurodė, kad kadangi ieškovo šioje byloje pareikštu ieškiniu siektas materialinis teisinis rezultatas (padėties atkūrimas iki ieškovo įrodinėto pažeidimo buvusiomis sąlygomis) buvo pasiektas bendrovės valdybai 2021-02-08 ir 2021-06-02 panaikinus ieškovo ginčijamus bendrovės valdybos sprendimus nuo minėtų sprendimų priėmimo dienos, nuo šio momento ieškovas laikytinas nebeturinčia teisinio suinteresuotumo CPK 5 straipsnio prasme dėl materialiųjų teisinių priežasčių (išnykus ieškovo teisės, dėl kurios gynimo buvo kreiptasi į teismą, pažeidimui). Atsižvelgdamas į tai teismas darė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje, ieškovui neatsisakius ieškinio, teismas neturi teisinio pagrindo nutraukti bylą, o privalo ją išnagrinėti iš esmės ir ieškovo ieškinį atmesti, atsižvelgdamas į tai, kad ginčijamų bendrovės valdybos sprendimų pripažinimas neteisėtu per se (pats savaime) nesudaro teisminio nagrinėjimo dalyko. Tai gi, teismas šioje byloje nevertino ginčo 2015 m. gegužės 6 d. atsakovės sprendimo turinio ir dėl jo galiojimo nepasisakė iš esmės, dėl ko minėtoje byloje pateikti išaiškinimai neįtakoja šios bylos nagrinėjimo.

Dėl išeitinės išmokos dydžio

31.       2021 m. vasario 8 d. atsakovė trečiu darbotvarkės klausimu sprendė dėl bendrovės vadovo atšaukimo. Šio sprendimo 3.4 p. atsakovė nusprendė „Pavesti Bendrovės vyr. finansininkui remiantis galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais visiškai atsiskaityti su V. P. darbo sutarties su juo nutraukimo dieną, t. y. sumokėti priklausantį darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 104 str. 2 d. nurodytą išmoką ir kitas sumas, jei priklauso. Pavesti Bendrovės vyr. finansininkui nedelsiant informuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą (SODRA) apie Bendrovės vadovo darbo santykių nutraukimą.“

32.       Darbo kodekso 104 str. 2 d. numato, kad jeigu darbo santykiai su juridinio asmens vadovu truko ilgiau kaip dvejus metus ir jis atšaukiamas šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, juridinio asmens vadovui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jo atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai.

33.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad bendrovės ir jos vadovo darbo sutarties pagrindu atsiradusius santykius darbo teisės normos reglamentuoja tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir darbo apmokėjimo tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2007). Dėl to, kad nutraukiant darbo sutartį su bendrovės vadovu taikomi ne DK, o specialiojo Akcinių bendrovių įstatymo įtvirtinti pagrindai (bendrovės vadovo atšaukimas), netaikomos DK nuostatos, susijusios su darbo sutarties nutraukimo konkrečiu DK nustatytu pagrindu tvarkos reikalavimais, tarp jų ir DK 130 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios darbuotojo įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą tuo atveju, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės. Kita vertus, tai, kad darbo sutartis su bendrovės vadovu nutraukiama ne DK, o specialiojo Akcinių bendrovių įstatymo įtvirtintais pagrindais ir tvarka, neatima galimybės bendrovei (darbdaviui) ir bendrovės vadovui (darbo santykių subjektui) susitarti dėl papildomų darbo sutarties sąlygų, neprieštaraujančių galiojančiai teisei, arba atskirai aptarti tam tikrų sąlygų taikymo ypatumus, tokiu atveju šios sutarties sąlygos, jeigu dėl jų šalys susitaria, tampa joms privalomos, t. y. turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2010; 2013 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2013). Pažymėtina ir tai, kad darbo kodekso 104 str. 2 d. reglamentuojantis atsiskaitymą su atleidžiamu juridinio asmens vadovu nustatydamas išeitines išmokas, nustato tam tikras atleidžiamo darbuotojo garantijas, o ne ribojimus, kas savo prasme reiškia, jog darbo santykių šalys gali susitarti ir dėl didesnių išeitinių kompensacijų, nei tų kurias numato darbo kodekso normos.

34.       Viena vertus, valdyba 2021 m. sprendimą ieškovui išmokėti 1 mėn. išeitinę priėmė dar ieškovui dirbant, t. y. valdyba priimdama 2021 m. sprendimą dėl ieškovo išeitinės išmokos, savo kompetencijos neviršijo (aptarta šio sprendimo 15 p.), nes valdyba sprendė klausimą dėl tuo metu įmonėje dirbusio vadovo išeitinės kompensacijos dydžio priimdama naują - papildomą sprendimą. Kita vertus, valdyba dar 2015 m. sprendimu buvo įsipareigojusi atleidžiamam darbuotojui išmokėti 12 mėn. išeitinę, nurodydama: „Nustatyti, kad bendrovės vadovo atšaukimo / atleidimo iš pareigų atveju, bendrovės vadovui papildomai yra išmokama 12 (dvylikos) mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (toliau – Išeitinė išmoka)“. Ieškovas 2021 m. vasario 8 d. valdybos sprendimu buvo atšauktas iš pareigų, laikant jo paskutinę darbo dieną 2021 m. vasario 8 d. vadovo pareigose. Atšaukimo priežastis – prarastas pasitikėjimas.

35.       Kaip jau minėta nei Darbo kodeksas, nei Akcinių bendrovių įstatymas nedraudė ginčo šalims susitarti dėl 12 mėnesių išeitinės išmokos dydžio, tad šis susitarimas yra galiojantis ir vykdytinas. Teismui pripažinus jog ginčo 2021 m. sprendimas panaikinantis 2015 m. sprendimą yra negaliojantis, lieka galioti 2015 m. darbo sutarties pakeitimo sąlyga, nustatanti, kad bendrovės vadovo atšaukimo / atleidimo iš pareigų atveju, bendrovės vadovui papildomai yra išmokama 12 (dvylikos) mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Tačiau valdyba 2021 m. priėmė papildomą sprendimą – skirti ieškovui 1 mėn. išeitinę.

36.       Ieškovas šią 2021 m. atsakovės sprendimo dalį prašo pripažinti negaliojančią, kaip priimtą neteisėto valdybos posėdžio protokolo Nr. 1 sprendimo Nr. 2.1 antru darbotvarkės klausimu rezultate. Nurodo, kad tuo būdu, bus pašalintos teisinės abejonės byloje, kad Ieškovas neginčydamas DK 104 str. 2 d. pagrindu skirtos vieno mėnesio išmokos, atsisako Darbo sutartimi sulygtos Išeitinės išmokos. Prašo sumokėta 1 mėnesio išmoka įskaityti į 12 mėn. sutartą išeitinę išmoką.

37.       Susiklosčius tokiai situacijai, teismas sprendžia, kad naujai priimtas sprendimas dėl 1 mėn. išeitinės, laikytinas kaip papildomas atsakovo sprendimas – įsipareigojimas prie jau esamo. Tačiau šis - naujasis vienašališkas valdybos sprendimas skirti papildomą 1 mėnesio išeitinę apsprendžia atsiskaitymo su ieškovu tvarką, jį atleidus iš pareigų, t. y. savo prasme dubliuojasi su dar 2015 metais šalių sudarytu susitarimu dėl atsiskaitymo su ieškovu, jo atšaukimo iš pareigų atveju. Nors, kaip jau buvo minėta, darbo santykių šalys gali susitarti dėl papildomų garantijų su atšaukiamu įmonės vadovu, tačiau pačiam ieškovui t. y. naudos gavėjui prašant panaikinti šį sprendimą, (kadangi ieškovui jau yra paskirta 12 mėn. išeitinė 2015 metų darbo sutarties pakeitimu, o šis darbo sutarties pakeitimas yra galiojantis) tai 2.2. 2021-02-08 valdybos posėdžio protokolo Nr. 1 sprendimas Nr. 3.4 trečiu darbotvarkės klausimu, dalyje, kurioje nuspręsta V. P. išmokėti Lietuvos darbo kodekso 104 str. 2 d. nurodytą išmoką yra naikintinas, kaip neatitinkanti nei vienos iš ginčo šalių tikrosios valios ir perteklinis.

38.       Nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentu, jog toks 2015 m. sprendimas dėl 12 mėn. išeitinės pažeidė įmonės interesus, nes 2015-05-06 sprendimu valdyba skyrė išeitinę išmoką, apie kurią buvo informuoti 2015-05-06 valdybos posėdyje dalyvavę (Ieškinio Priedas Nr. 1) K. B. (13,73 proc. Akcijų), A. B., R. J. (28,47 proc. akcijų), A. B. (kartu su motina G. B. 5,39 proc.), V. P. (3,57 proc. akcijų), V. G. (5,45 proc. akcijų), turintys 56,61 proc. visų Bendrovės akcijų (Priedas Nr. 2). Tačiau nei Bendrovė, nei stebėtojų taryba, juolab 84,928 proc. Akcininkų žinojo apie skirtą Išeitinę išmoką ir nereiškė jokių pretenzijų dėl Išeitinės išmokos prieštaravimo Bendrovės interesams. Taip pat šalių sutartas išeitinės išmokos dydis neturi visiškai jokios reikšmės šio susitarimo galiojimui, kadangi tokia buvo šalių valia, kuri buvo tinkamai išreikšta ir įtvirtinta darbo sutarties pakeitime, prieštaravimų dėl jos nei ieškovas, nei atsakovas, nei kiti atsakovo valdymo organai nereiškė, ji įsigaliojo ir tapo šalims privaloma.

39.       Pažymėtina ir tai, kad atsakovas neįrodė jog Bendrovė patyrė nuostolių būtent dėl Ieškovo pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, įgaliojimų viršijimo, nesilaikymo valdybos priimtų sprendimų ar jų netinkamo įgyvendinimo. Atsakovo į bylą patiekti jo veiklos rezultatai atsispindintys bendrovės finansinėje atskaitomybėje taip pat tokių aplinkybių nepagrindžia. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino ieškovas, įmonės veiklos rezultatams turėjo įtakos įvairūs nuo ieškovo valios nepriklausantys rinkos veiksniai, tame tarpe ir jos cikliškumas.

40.       Kadangi darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta 2021-02-08 ABĮ 34 str. str. 2 d. ir DK 104 str. 1 d. pagrindu, o priemoka už metinius rezultatus buvo mokama, todėl ši Darbo sutarties dalis buvo tinkamai įvykdyta. Atsakovas Darbo sutarties nutraukimo metu išmokėjo Ieškovui DK 104 str. 2 d. nurodytą 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, kuri neatskaičius mokesčių sudaro 21378,84 eurus (AB (duomenys neskelbtini) 2022 m. 5 Nr. 26 pažyma dėl apskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų. 2022 m. birželio 6 d. dok-26688).

41.       Byloje nekilo ginčo dėl atsakovės 2022 m. gegužės 26 d. pateiktoje pažymoje dėl ieškovo vidutinio darbo užmokesčio nurodyto ieškovo vidutinio darbo užmokesčio, kuris neatskaičius mokesčių sudaro 21 065,94 eurų, išskaičius mokesčius - 12 112,92 eurus.

42.       Kadangi vietoje mokėtinos 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos atsakovė ieškovui išmokėjo tik už vieną mėnesį t .y. 21378,84 eurus (neatskaičius mokesčių), likusi atsakovės neišmokėta ieškovui suma pagal 2015 m. darbo sutarties pakeitimo sąlyga nustatančią atsiskaitymą su atleidžiamu ieškovu sudaro 231 725,34 eurus neatskaičius mokesčių (11 x 21 065,94).

43.       Pripažinus negaliojančiu 2021-02-08 valdybos posėdžio protokolo Nr. 1 sprendimą Nr. 2.1 antru darbotvarkės klausimu, kuriuo nuspręsta: „Panaikinti 2015 m. gegužės 6 d. Bendrovės valdyboje priimtą ir protokole Nr. 11/15 užfiksuotą sprendimą dėl Bendrovės vadovo darbo apmokėjimo ir kitų darbo sutarties sąlygų, toje dalyje, kuri susijusi su Bendrovės vadovui mokama kintamąja atlyginimo dalimi (priemoka), jam išmokamą už metinius rezultatus, skaičiuojamą 3,5% nuo Bendrovės metinio grynojo pelno, ir 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitine išmoka, mokamą jo atšaukimo / atleidimo iš pareigų atveju nuo nurodyto sprendimo priėmimo dienos (2015-05-05).“ priteisti V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal 1998-05-07 darbo sutartį ir vėlesnius jos pakeitimus, 231 725,34 eurus neatskaičius mokesčių (11 x 21 065,94) išeitinę išmoką, kurią sudaro 11 ieškovo vidutinio darbo užmokesčio dydžių.

Priešieškinys atmestinas.

44.       Atsakovas priešieškiniu prašo pripažinti negaliojančiomis AB (duomenys neskelbtini) ir V. P. sudarytos darbo sutarties 4 d. ir 5 d., kaip jos buvo pakeistos 2015-05-06 valdybos sprendimo pagrindu bei priteisti iš ieškovo V. P. 623 235,72 Eur kaip nepagrįstą praturtėjimą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareikšto priešieškinio 6 p. atsakovas nurodo, kad ginčija Darbo sutarties pakeitimų dalį, kuria Ieškovui buvo nustatyta kintamoji atlyginimo dalis (premija), lygi 3,5 proc. metinio Atsakovo grynojo pelno už metinius rezultatus, o taip pat 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (Darbo sutarties Dalis). 

45.       Tačiau ieškovas teismo prašo taikyti ieškinio senatį (DK 15 str. 2 d., CK 1.126 str.) atsakovo reikalavimui pripažinti negaliojančia darbo sutarties dalį dėl priemokos už metinius rezultatus ir išeitinės išmokos mokėjimo. Atsakovas priešieškiniu neprašo atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino, jo praleidimo priežasčių nenurodo.

46.       DK 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ieškinio senatis – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį ar pateikdamas prašymą išnagrinėti darbo ginčą. Bendrasis ieškinio senaties terminas šio kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų (DK 15 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senačiai skaičiuoti ir taikyti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu šis kodeksas ar kiti įstatymai nenustato specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų (DK 15 straipsnio 4 dalis).

47.       Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės kaip teisinių santykių stabilumas (apsauginė senaties termino funkcija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-385-421/2019, 24 punktas).

48.       Kadangi atsakovas priešieškiniu iš esmės reikalauja pakeisti 2015 m. sulygtą darbo sutarties pakeitimą panaikinant darbo sutarties pakeitimo dalį bei įpareigoti ieškovą grąžinti jam darbo sutarties pagrindu išmokėtas sumas 2016 ir 2017 metais t. y. iš esmės taikyti restituciją darbo santykiuose, todėl taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas šiems reikalavimams. Pritaikius ieškinio senatį, priešieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiomis AB (duomenys neskelbtini) ir V. P. sudarytos darbo sutarties 4 d. ir 5 d., kaip jos buvo pakeistos 2015-05-06 valdybos sprendimo pagrindu, bei priteisti  623 235,72 Eur yra atmestinas kaip pareikštas praleidus 3 metų ieškinio senaties terminą ir ieškovui prašant jį taikyti. Pažymėtina ir tai, kad teismas šio sprendimo 19 p. jau yra pasisakęs dėl restitucijos negalimumo darbo santykiuose, todėl ir dėl restitucijos negalimumo toks atsakovo priešieškinio reikalavimas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

49.       Pareikštu priešieškiniu atsakovas taip pat reikalauja priteisti iš ieškovo 623 235,72 Eur kaip nepagrįstą praturtėjimą. Pats atsakovas cituodamas Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką nurodo, kad Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Tokios prielaidos yra: 1) atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) atsakovo praturtėjimą atitinka ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių; 3) priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015).

50.       Ketvirtuoju nepagrįsto praturtėjimo prielaidos punktu, atsakovui tenka pareigą įrodyti, jog ieškovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Tačiau kaip jau buvo konstatuota šio sprendimo 29 p. 2015 m. valdybos sprendimu, ieškovui pagrįstai buvo nustatyta kintama darbo užmokesčio dalis, todėl nėra tenkinama sąlyga dėl nepagrįsto praturtėjimo prielaidų egzistavimo viseto. Taip pat nėra tenkinama ir septintoji nepagrįsto praturtėjimo sąlyga, kadangi atsakovas savo pažeistas teises gali apginti reikšdamas reikalavimą 2015 m. sprendimą priėmusiai valdybai, tačiau to nedaro. Kadangi atsakovas neįrodė jog egzistuoja ieškovo nepagrįsto praturtėjimo prielaidų visetas, pareikštas priešieškinys ir šioje dalyje taip pat yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl 2021 m. birželio 2 d. AB (duomenys neskelbtini) valdybos posėdžio protokolo Nr. 8/2021

51.       Ieškovas taip pat prašė pripažinti 2021 m. birželio 2 d. AB (duomenys neskelbtini) valdybos posėdžio protokolo Nr. 8/2021 penktu darbotvarkės klausimu sprendimą niekiniu ex officio.

52.       Pažymėtina, kad vienintelis byloje esantis 2021 m. birželio 2 d. AB (duomenys neskelbtini) valdybos posėdžio protokolas Nr. 8/2021 yra protokolo projektas pateiktas kartu su priešieškiniu. Originalaus dokumento, kuris būtų pasirašytas valdybos narių, t. y. dokumento sukeliančio ieškovui teises ar pareigas byloje nėra, todėl teismas dėl šio pateikto projekto plačiau nepasiako. Kita vertus, teismas šio sprendimo 29 p. jau yra pasisakęs, dėl ieškovui išmokėtų kintamų darbo užmokesčio priedų pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

53.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovas V. P. teismui pateikė duomenis apie patirtas 18 443,76 (17 311,20 + 1132,56) bylinėjimosi išlaidas.

54.       Šias išlaidas sudaro 3600 eurų už ieškinio parengimą, 2160 eurų už dubliko parengimą, apmokėta 2021 m. birželio 30 d. 3756 eurų už atsiliepimo į pareikštą priešieškinį parengimas, apmokėtas 2021 m. rugpjūčio 10 d. 1992 eurų už pasirengimą teismo posėdžiams, paaiškinimų ir baigiamosios kalbos rengimą, 360 eurų už atskirojo skundo rengimą dėl 2021 m. rugsėjo 9 d. nutarties, 720 eurų už paaiškinimų ir įrodymų pateikimą, 1200 eurų už rengimąsi bylai ir baigiamųjų kalbų redagavimą, apmokėta 2022 m. vasario 10 d. 1200 eurų už rengimąsi ir dalyvavimą 2022 m. kovo 22 d. bylos nagrinėjime, apmokėta 2022 m. kovo 22 d. 360 eurų už papildomų įrodymų su paaiškinimais pateikimą, 360 eurų už atsiliepimą į atskirąjį skundą dėl baudos skyrimo, 1200 eurų už rengimąsi ir dalyvavimą bylos nagrinėjime 2022 m. gegužės 6/8 d., apmokėta 2022 m. gegužės 8 d., 1132,56 eurų už teismo nutarties vertinimą, įrodymų pateikimą ir rengimąsi bei dalyvavimą teismo posėdyje.

55.       Nors byloje pateikti įrodymai apie tai, kad ieškovas V. P. teisme patyrė 18 443,76 EUR išlaidų už advokato paslaugas surašant procesinius dokumentus ir atstovaujant jo interesus teisme, teismas, vertindamas šių išlaidų kompensuojamosios dalies pagrįstumo klausimą, atsižvelgia į Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 dėl patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau- Rekomendacijos) nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius. Rekomendacijose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau tokių išlaidų, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Nepaisant to, visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-21 nutartis c. b. Nr. 3K-3-122/2011).

56.       Rekomendacijų 7 p. numato, kad  Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

57.       Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį užmokestis už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalus dydis apskaičiuojamas taikant koeficientą 2,5. Ieškovas nurodo, kad jis 2021 m. birželio 30 d. sumokėjo 3600 eurų už ieškinio parengimą. 2021 m. rugpjūčio 10 d. sumokėjo 3756 eurų už atsiliepimo į pareikštą priešieškinį parengimą. Atsižvelgiant į paminėtą, ieškovui priteistinos išlaidos už ieškinio parengimą šioje byloje maksimaliai galėtų siekti 2,5 X 1524,2 (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje) eurų = 3810,50 eurų. Atitinkamai už atsiliepimą 2,5 x 1517,4 eurų = 3793,5 eurų.

58.       Rekomendacijų 8.3 punkte nurodyta, kad už dubliko parengimą užmokestis už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalus dydis apskaičiuojamas taikant koeficientą 1,5. Ieškovas nurodo, kad jis 2021 m. birželio 30 d. sumokėjo 2160 eurų už dubliko parengimą. Atsižvelgiant į paminėtą, ieškovui priteistinos išlaidos už dubliko parengimą šioje byloje maksimaliai galėtų siekti 1,5 X 1517,4 eurų = 2276,10 eurų.

59.       Ieškovas taip pat nurodo, kad jis patyrė atstovavimo išlaidų už paaiškinimų ir baigiamosios kalbos rengimą, už atskirojo skundo rengimą dėl 2021 m. rugsėjo 9 d. nutarties, už rengimąsi bylai ir baigiamųjų kalbų redagavimą, už atsiliepimą į atskirąjį skundą dėl baudos skyrimo. Ieškovo prašymą dėl šių bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas laiko nepagrįstu ir jas atmeta. Visų pirma, tai Rekomendacijos nenumato, kad advokato teikiama paslauga – bylos analizė, baigiamosios kalbos rengimas redagavimas būtų atlygintina. Kita vertus, ieškovo atstovas rengdamas procesinį dokumentą, ieškinį, dubliką ar atsiliepimą į priešieškinį, už ką jam Rekomendacijos numato tam tikro dydžio atlygį, tuo pačiu susipažįsta su bylos medžiaga. Be abejo, advokatas pats sprendžia, kiek reikia gilintis į bylos dalyką, tačiau teismas sprendžia, kad atstovo gaunamas atlygis už rengiamo procesinio dokumento parengimą apima ir susipažinimą su bylos medžiaga.

60.       Rekomendacijų 8.15 p. numato, kad už atskirąjį skundą taikomas 0,4 koeficientas. Tačiau ieškovas šias išlaidas patyrė teikdamas atskirąjį skundą dėl 2021 m. rugsėjo 9 d. nutarties. Ieškovo atskirasis skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas, o nutartis palikta nepakeista. Dėl šio, ieškovo patirtos išlaidos už šio atskirojo skundo parengimą yra taip pat atmestinos kaip nepagrįstos. 

61.       Rekomendacijų 8.16 punkte nurodyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai užmokestis už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalus dydis apskaičiuojamas taikant koeficientą 0,4. Ieškovas nurodo, kad jis 2022 m. vasario 10 d. sumokėjo 720 eurų už paaiškinimų ir įrodymų pateikimą. Atsižvelgiant į paminėtą, ieškovui priteistinos išlaidos už 2022 m. vasario 1 d. paaiškinimų ir įrodymų pateikimą šioje byloje maksimaliai galėtų siekti 0,4 X 1598,1 eurų = 639,24 eurų.

62.       Rekomendacijų 8.19 punkte nurodyta, kad už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą taikomas koeficientas sudaro 0,1. Rekomendacijų 9 punkte nurodyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Byloje vyko 3 teismo posėdžiai, kurių trukmė atitinkamai buvo 43 min.23 min; 4 val. 22 min.; 23 min. Todėl atsižvelgiant į paminėtą, maksimalios ieškovui priteistinos išlaidos už atstovavimą šios bylos teismo posėdžiuose gali siekti 5x0,1X 1679,3 Eur – 839,65 Eurų.

63.       Tačiau ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl pasirengimo teismo posėdžiams skirto laiko, teismo vertinimu nėra pagrįstos objektyviais įrodymais. Sąskaitose nurodomas tam skirtas laikas, teismo vertinimu yra neįprastai didelis. Teismas sprendžia, kad teisingumo ir protingumo kriterijų atitinkantis ieškovo atstovo pasirengimas teismo posėdžiui būtų proporcingas pačioms teismo posėdžių trukmėms, t. y. laiko, kad ieškovas rengdamasis šios bylos nagrinėjimui sugaišo tiek laiko, kiek truko teismo posėdžiai. Dėl šio, maksimalios ieškovui priteistinos išlaidos už pasirengimą šios bylos teismo posėdžiams gali siekti 5x0,1X 1679,3 Eur – 839,65 Eurų.

64.       Rekomendacijų 8.16 punkte nurodyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai užmokestis už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalus dydis apskaičiuojamas taikant koeficientą 0,4. Ieškovas nurodo, kad jis 2022 m. gegužės 2 d. sumokėjo 360 eurų už paaiškinimų ir įrodymų pateikimą. Atsižvelgiant į paminėtą, ieškovui priteistinos išlaidos už 2022 m. gegužės 2 d. paaiškinimų ir įrodymų pateikimą šioje byloje maksimaliai galėtų siekti 0,4 X 1598,1 eurų = 639,24 eurų.

65.       Ieškovas 2022 m. gegužės 5 d. taip pat pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą dėl baudos skyrimo ir nurodė, kad dėl to patyrė 360 eurų išlaidų. Tačiau šios ieškovo patirtos išlaidos laikytinos perteklinėmis ir nebūtinomis, kadangi ieškovui nebuvo nustatytas terminas atsiliepimui pateikti į šį skundą, jis nebuvo būtinas, ieškovas jį teikė savo iniciatyva, skundas buvo susijęs išimtinai tik su atsakovui paskirta teismo nuobauda ir jos teisėtumu bei pagrįstumu, o skundo nagrinėjimas jokių ieškovo teisių ar pareigų neįtakojo, dėl ko šios patirtos atstovavimo išlaidos yra atmestinos kaip nepagrįstos.

66.       Rekomendacijų 8.17 punkte nurodyta, kad už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą taikomas koeficientas 0,1. Ieškovas nurodo, kad jis patyrė 240 eurų teikiant 2022 m. gegužės 25 d. įrodymus. Atsižvelgiant į paminėtą, atsakovui priteistinos išlaidos už įrodymų pateikimą šioje byloje maksimaliai galėtų siekti 0,1 X 1679,3 eurų = 167,93 eurų.

67.       Viso maksimali atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje suma remiantis minėtomis Rekomendacijomis galėtų sudaryti 13 006,81 eurus. Tačiau atsakovas nepagrindė Rekomendacijose įtvirtinto maksimalaus civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydžio priteisimo teisinio pagrindo dėl ko priteisti maksimalių bylinėjimosi išlaidų byloje nėra teisinio pagrindo.

68.       Todėl teismas, vadovaudamasis CPK 93 str., 98 str. ir atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, nagrinėjamų klausimų (ne)naujumą, ginčo sumos dydį, specialių žinių reikalingumą, sprendžia, jog byloje yra susidariusi išimtinė situacija, kuomet yra pagrindas priteisti artima rekomendacijų maksimaliai galimoms priteisti bylinėjimosi išlaidoms sumą, kuri šiuo atveju sudaro – 12 000 eurų.

69.       Pažymėtina, kad Rekomendacijose yra nurodomi maksimalūs priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžiai ir jų apskaičiavimo tvarką, dėl ko papildomai priteisti iš bylą pralaimėjusios šalies pridėtinės vertės ar kitą mokestį nuo priteistų bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo.

70.       Ieškovas kreipdamasis į teismą taip pat sumokėjo 5837 eurus už pareikštą ieškinį. Ieškovas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo teikiant teismui ieškinį yra atleistas, žyminis mokestis valstybei iš jo nepriteistinas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau jis priteistinas valstybei iš bylą pralaimėjusios šalies – atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis), t. y. priteistina valstybei iš atsakovės 5837 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

71.       Teismas šioje byloje taip pat patyrė 12,76 eurų išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šalims. Remiantis aukščiau išdėstytu, iš atsakovės AB (duomenys neskelbtini) Valstybei priteistinos 12,76 eurų bylinėjimosi išlaidos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279, 285-287 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovo V. P. ieškinį tenkinti.

Atnaujinti ieškovui V. P. praleistą senaties terminą ieškiniui pareikšti.

Pripažinti negaliojančiu AB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2021-02-08 valdybos posėdžio protokolo Nr. 1 sprendimą Nr. 2.1 antru darbotvarkės klausimu, kuriuo nuspręsta: „Panaikinti 2015 m. gegužės 6 d. Bendrovės valdyboje priimtą ir protokole Nr. 11/15 užfiksuotą sprendimą dėl Bendrovės vadovo darbo apmokėjimo ir kitų darbo sutarties sąlygų, toje dalyje, kuri susijusi su Bendrovės vadovui mokama kintamąja atlyginimo dalimi (priemoka), jam išmokamą už metinius rezultatus, skaičiuojamą 3,5% nuo Bendrovės metinio grynojo pelno, ir 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitine išmoka, mokamą jo atšaukimo / atleidimo iš pareigų atveju nuo nurodyto sprendimo priėmimo dienos (2015-05-05).“;

Pripažinti negaliojančiu AB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2021-02-08 valdybos posėdžio protokolo Nr. 1 sprendimą Nr. 3.4 trečiu darbotvarkės klausimu, dalyje, kurioje nuspręsta V. P. išmokėti Lietuvos darbo kodekso 104 str. 2 d. nurodytą išmoką.

Priteisti V. P. a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės AB (duomenys neskelbtini) (buvęs įmonės pavadinimas AB (duomenys neskelbtini) į. k. (duomenys neskelbtini), pagal 1998-05-07 darbo sutartį ir vėlesnius jos pakeitimus, 231 725,34 euru (neatskaičius mokesčių) išeitinę išmoką, kurią sudaro 11 ieškovo vidutinio darbo užmokesčio dydžių.

Priteisti V. P. a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės AB (duomenys neskelbtini) (buvęs įmonės pavadinimas AB (duomenys neskelbtini)) į. k. (duomenys neskelbtini), 12 000 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti V. P. a. k. (duomenys neskelbtini) 5837 eurų sumokėtą žyminį mokestį. Mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Priteisti iš atsakovės AB (duomenys neskelbtini) (buvęs įmonės pavadinimas AB (duomenys neskelbtini)), valstybei 12,76 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pinigai turi būti pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovės AB (duomenys neskelbtini) (buvęs įmonės pavadinimas AB (duomenys neskelbtini)), valstybei 5837 Eur žyminio mokesčio. Pinigai turi būti pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5662).

Priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėjas                                                   Vytautas Kalnius