Civilinė byla Nr. 3K-3-130-378/2016

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00595-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.10.8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Algio Norkūno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. kasacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovei L. Z. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl nuostolių, patirtų vandeniu užliejus butą, dydžiui nustatyti aktualių teisės normų aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė V. J. prašė priteisti iš atsakovės L. Z. 1482,85 Eur (5120 Lt) žalai atlyginti, 5 procentų procesines palūkanas.
3. Byloje nustatyta, kad 2014 m. vasario 2 d., įvykus santechnikos įrangos gedimams atsakovės bute, buvo užlietas ieškovės butas. Byloje kilo ginčas dėl padarytos žalos dydžio.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Prienų rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 30 d. sprendimu iš dalies tenkino ieškinį: priteisė iš atsakovės ieškovei 268,44 Eur žalai atlyginti, 5 procentų procesines palūkanas, kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas nesirėmė ieškovės pateiktos VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ žalos remonto sąnaudų skaičiavimo ataskaitos duomenimis, pažymėjęs, kad buvo skaičiuojamos tik ieškovės buto apdailos pažeidimų šalinimo sąnaudos, o buto nusidėvėjimas nebuvo vertinamas, iš lokalinės sąmatos neaišku, kokiais statybos techniniais reglamentais, darbų ir medžiagų įkainiais buvo remiamasi, skaičiuojant buto būklės atkūrimo sąnaudas. Teismas rėmėsi 2014 m. lapkričio 11 d. nutartimi paskirtą statybos techninės veiklos teismo ekspertizę atlikusio eksperto išvadomis. Ekspertas nustatė, kad namas, kuriame yra ieškovės butas, pastatytas 1991 m., jo bendras nusidėvėjimas, remiantis STR 1.12.06:2002 „Statinių naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ priedo 1.1 punktu, yra 23 procentai, o pagal ISSN 1822-9093 Statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvus mūrinių sienų vidaus tinko vidutinė naudojimo trukmė yra 50 metų, taigi kasmet vertė mažėja 2 procentais, todėl šiuo metu ieškovės buto vidaus patalpų tinko vertė yra sumažėjusi 46 procentais. Lubų ir sienų dažymo vidutinė naudojimo trukmė normatyvuose nenurodyta, tačiau ekspertas pažymėjo, kad ieškovės bute ir dažymo nusidėvėjimas yra ne mažesnis už tinko nusidėvėjimą. Sudarytoje lokalinėje sąmatoje ekspertas nedetalizavo dažymo procese atliekamų darbų, nurodė bendrą anksčiau dažytų paviršių labai gero dažymo klijiniais dažais, kuris pagal remontinį klijinio dažymo įkainį apima ir glaistymą bei kitus darbus, vertę, taip pat apskaičiavo kitų darbų (baldų apsaugos, jų panešimo kelis kartus, patalpų valymo) vertę. Papildomai apskaičiuota pagalbinių medžiagų vertė, papildomas darbo užmokestis, socialinio draudimo sąnaudos, statybvietės sąnaudos, pridėtinės sąnaudos, bendra vertė su pridėtinės vertės mokesčiu. Bendra remonto darbų kaina – 1716,46 Lt (497,12 Eur). Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo abejoti eksperto pateiktais skaičiavimais, kurių ieškovė nenuginčijo. Be to, ieškovei, skiriant teismo ekspertizę, buvo suteikta teisė pasirinkti kitą ekspertą, užduoti jam savo klausimus, tačiau ji šia teise nepasinaudojo, jokių kitų objektyvių įrodymų dėl patirtų nuostolių, be lokalinės sąmatos, neteikė. Ieškovės prašymas skirti pakartotinę teismo ekspertizę buvo atmestas, teismui nusprendus, kad pateikta teismo ekspertizės išvada pakankamai aiški ir išsami. Teismas nurodė, kad ekspertas įtraukė į sąmatą pridėtinės vertės mokestį ir kitas papildomas bei netiesiogines sąnaudas, nors gali būti, kad jų ieškovė nepatirs. Kadangi eksperto pateiktoje lokalinėje sąmatoje neįvertintas ieškovės buto nusidėvėjimas ir bet koks atliktas remontas ne tik atkurtų iki 2014 m. vasario 2 d. įvykusio užpylimo buvusią buto būklę, bet ir ją pagerintų, teismas buto remonto sąnaudas sumažino 46 procentais, t. y. nustatė atlygintinų nuostolių dydį – 268,44 Eur (926,89 Lt).
6. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2015 m. birželio 25 d. nutartimi Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. sprendimą paliko nepakeistą.
7. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo byloje padarytomis išvadomis.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

8. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nustatant padarytos žalos dydį buvo nepagrįstai taikyti statybos techniniuose reglamentuose nustatyti statinių ar medžiagų nusidėvėjimo normatyvai, kurių paskirtis yra apskaičiuoti ne turto vertės sumažėjimą, bet statybos atkūrimo sąnaudas statybos planavimo tikslais. Nusidėvėjimo normatyvus taikant tiesiogiai ir formaliai, buto remonto kaštus sumažinant 46 procentais, pažeistas visiško žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Eksperto ataskaitoje nurodytame statybos techniniame reglamente STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“, kurį detalizuoja ISSN 1822-9093 Statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvai, nustatyta, kad reglamento tikslas – padėti prognozuoti statinių gyvavimo trukmę jų normalaus naudojimo sąlygomis. Reglamento 2 punkte tiesiogiai nurodoma, kad reglamentas negali būti taikomas statinių vidutinei rinkos ar statinių vidutinei statybos kainoms nustatyti bei jų susidėvėjimo laikui apskaičiuoti ir vertei sumažinti. Atkuriamosios vertės nustatymas detalizuojamas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos III skyriuje.
2. Ieškovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad sąmata sudaryta naudojant UAB „Sistela“ programinę įrangą. Ši programinė įranga įregistruota ir paskelbta Statybos produkcijos sertifikavimo centro, kuris tokią registraciją atlieka aplinkos ministro pavedimu ir nustatyta tvarka (aplinkos ministro 2006 m. spalio 26 d. įsakymas Nr. D1-492). Tai reiškia, kad ši įkainių skaičiavimo programa atitinka statybos techninį reglamentą STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ bei jame nustatytus principus. Teismai neįvertino to, kad Statybos produkcijos sertifikavimo centro įregistruotos UAB „Sistela“ rekomendacijos įgyja norminį pobūdį.
3. Teismai, atsisakydami priteisti netiesioginių, bet būtinų remonto sąnaudų atlyginimą, nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, kad, apskaičiuojant atkuriamąją turto vertę, įvertintinos visos sąnaudos, reikalingos sugadintam daiktui atkurti, įskaitant pridėtinės vertės ir pelno mokesčius, statybvietės ir pridėtines sąnaudas. Fizinis asmuo laisvas organizuoti turto atkūrimą jam priimtinu būdu. Vien aplinkybė, kad ieškovė sąnaudų gali ir nepatirti, neturi apriboti žalą patyrusio asmens teisės į tinkamos kokybės darbų atlikimą.
4. Eksperto sąmatoje nurodytos remonto sąnaudos daugiau nei perpus mažesnės, nei nurodytos ieškovės pateiktoje sąmatoje. Iš eksperto ataskaitos neaišku, kokiais konkrečiais šaltiniais buvo remtasi nustatant darbų įkainius ir apskaičiuojant remonto sąmatą, kokiais normatyvais remiantis buvo nustatytas remonto resursų poreikis ir sąnaudos. Kadangi eksperto išvada yra neišsami, teismas turėjo vadovautis ne ja, o ieškovės pateiktomis sąmatomis. Be to, teismas nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą skirti pakartotinę ekspertizę, nes tiek ekspertizės turinys buvo prieštaringas ir neišsamus, tiek egzistavo prieštaravimai tarp ekspertizės išvados ir kitų bylos įrodymų.
9. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti jai iš kasatorės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodoma:
1. Statybos techninis reglamentas STR 1.12.06:2002 „Statinių naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ negali būti taikomas tuo atveju, kai nustatoma turto vidutinė rinkos vertė. Nagrinėjamoje byloje atliekant ekspertizę nustatytos atkūrimo darbų (remonto) sąnaudos, atliekant darbus rangos būdu. Pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos 70.2 punktą vertinamo turto nuvertėjimas (fizinis ir (arba) funkcinis, ir (arba) ekonominis) gali būti nustatomas gyvavimo amžiaus skaičiavimo modeliu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009, nurodė, kad toks atkūrimo sąnaudų skaičiavimas, kai žalos dydis įrodinėjamas atkūrimo darbų sąmatomis, jose nurodytas statybos darbų ir medžiagų sumas mažinant proporcingai pastatų nusidėvėjimui, iš esmės atitinka turto vertinimo atkuriamosios vertės metodą.
2. Kasatorės argumentas dėl netiesioginių sąnaudų nepriteisimo nepagrįstas, nes teismas, nors ir nurodęs, kad tokių sąnaudų atlyginimas nepriteistinas, jį priteisė.
3. Ieškovė prašė skirti pakartotinę ekspertizę tuo pagrindu, kad eksperto apskaičiuota suma yra per maža. Teismas pagrįstai nesirėmė ieškovės pateikta VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ lokaline sąmata, nes į ją įtraukti lubų ir sienų įtrūkimų remonto darbai, kurių atsiradimas nesusijęs su užliejimu. Kita ieškovės pateikta sąmata, parengta UAB „Rūdupis“, byloje nepriimta, nes neatitiko rašytiniam įrodymui keliamų reikalavimų. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes ir įstatyme nustatytus pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindus, pagrįstai jos neskyrė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl sugadinto turto atkuriamosios vertės nustatymo

10. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Vienas tokių taikomų būdų – prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. K. v. D. Č., bylos Nr. 3K-3-417/2014, ir kt.). Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Atkūrimo sąnaudos šiuo atveju apima sąnaudas, reikalingas atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti.
11. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB „Vanaginė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-351/2011). Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis). Teismas gali priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo tik tada, kai nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, kad nukentėjęs asmuo yra patyręs atitinkamo dydžio žalą.
12. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti buto remonto sąnaudų atlyginimą. Žalos dydžio nustatymas tokiu atveju reiškia, kad turi būti nustatyta, kiek kainuotų sugadintų ieškovės patalpų atkūrimas iki tokios būklės, kokios šios patalpos buvo iki užliejant vandeniu.
13. Kasatorė remonto sąnaudų dydį įrodinėjo VšĮ „Nepriklausomų ekspertų grupė“ skaičiavimo ataskaitos duomenimis. Teismai nesirėmė šios ataskaitos duomenimis, nes joje buvo skaičiuojamos tik ieškovės buto būklės, buvusios iki užliejimo, atkūrimo sąnaudos, bet nebuvo vertinamas buto nusidėvėjimas, taip pat neaišku, kokiais techniniais reglamentais, darbų ir medžiagų įkainiais remiantis nurodyta ataskaita atlikta.
14. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia bylą nagrinėjusių teismų išvada atitinka kasacinio teismo praktiką, kurioje yra išaiškinta, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme įtvirtintų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Sąnaudos turi būti suskaičiuotos iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo sąnaudos šiuo atveju turi atitikti sąnaudas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu, t. y. apskaičiuojant, kokios sąnaudos būtų atkuriant iki sugadinimo buvusią objekto būklę; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009).
15. Žalos dydis – fakto klausimas, todėl kasacinis teismas žalos dydžio pats nustatyti negali (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Žalos dydžio klausimas kasaciniame teisme gali būti nagrinėjamas tik tikrinant, ar spręsdami šį klausimą teismai teisingai taikė įstatymą. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl priteistinos žalos dydžio, įvertino kasatorės buto nusidėvėjimą, tai atitinka nurodytą kasacinio teismo praktiką, kurioje išaiškinta, jog atkūrimo sąnaudos turi būti tolygios sąnaudoms, kurios yra reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti.
16. Kasatorės teigimu, patirtos žalos dydį ir faktą patvirtina jos pateikta lokalinė sąmata. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus vertino visų nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste ir nurodė teisiškai pagrįstus argumentus, kuriais remdamasis konstatavo, kad priteistinos žalos dydis nustatytinas remiantis teismo statybos techninės veiklos ekspertizės akto išvadomis.
17. Apeliacinės instancijos teismas įvertino tiek kasatorės pateiktus, tiek kitus byloje esančius įrodymus bei šalių paaiškinimus ir padarė išvadas dėl kasatorei priteistinos žalos dydžio. Taigi teismas įvykdė viską, kas tokiu atveju buvo objektyviai įmanoma, siekiant tinkamai išspręsti kilusį ginčą. Įvertinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo aspektu, teisėjų kolegija jų pažeidimo nenustatė. Byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, negu tai padarė apeliacinės instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi pagrindo.
18. Kasatorės argumentai dėl kasacinio teismo praktikos, išaiškinant, kad prie netiesioginių, bet būtinų remonto sąnaudų priskirtinas ir pridėtinės vertės bei pelno mokestis ir kitos pridėtinės sąnaudos, nors realiai dar ir nepatirtos, būtų pagrįsti, jeigu tokių sąnaudų atlyginimas kasatorei nebūtų buvęs priteistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. K. v. D. Č., bylos Nr. 3K-3-417/2014 ir kt.). Tačiau nagrinėjamoje byloje šių sąnaudų atlyginimas kasatorei yra priteistas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.
19. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą, bei vadovavosi kasacinio teismo praktika, suformuota bylose dėl sugadinto turto atkuriamosios vertės nustatymo ir turto sugadinimu padarytų nuostolių priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Atsakovė, prašydama priteisti iš kasatorės bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą ji sumokėjo 300 Eur. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.14 punktais, sprendžia, kad atsakovės prašymas tenkintinas.
21. Kasaciniame teisme patirta 6,13 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinant kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti L. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 (tris šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6,13 Eur (šešis Eur 13 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Gražina Davidonienė

Janina Januškienė

Algis Norkūnas