Baudžiamoji byla Nr. 1-125-1017/2016

                         Teisminio proceso Nr. 1-12-1-01184-2014-6

                         Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.3.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 8 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,

sekretoriaujant Viktorijai Podlipskienei, Laimai Avižienytei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Burbuliui,

kaltinamajam R. D.,

nukentėjusiesiems M. M. ir A. U.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį – paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė (bausmė atlikta);

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį – paskirta 8 MGL bauda (sumokėta);

3. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskirtos bausmės vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant nuteistąjį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiam padarytą turtinę žalą;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

n u s t a t ė :

R. D. 2014 m. balandžio 20 d., apie 3.00 val., būdamas prie pastato, esančio Ateities g. 10, Vilniuje, veikdamas kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiųjų M. M. ir A. U. atžvilgiu, pagrobė nukentėjusiųjų turtą, o būtent: suduodami M. M. ikiteisminio metu tiksliai nenustatytą smūgių skaičių, tačiau ne mažiau kaip du smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, kas pasireiškė muštine žaizda kairio antakio srityje, kraujosruva kairės akies srityje, odos nubrozdinimais viršugalvio srityje ir nosies kairėje pusėje, nosies kaulų lūžiu, kas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, po to iš nukentėjusiojo M. M. pagrobė mobiliojo ryšio telefoną Samsung, 300 Lt (86,89 Eur) vertės, bei suplėšė M. M. striukę, 500 Lt (114,81 Eur) vertės, tuo nukentėjusiajam M. M. padarydami 800 Lt (231,70 Eur) turtinę žalą. Tuo pat metu A. U. atžvilgiu panaudodami fizinį smurtą, suduodami kumščiais ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą smūgių skaičių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, kas pasireiškė poodinėmis kraujosruvomis viršugalvio kairėje ir kaktoje, kas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, po to iš A. U. pagrobė 300 Lt (86,89 Eur) grynųjų pinigų, tuo nukentėjusiajam A. U. padarydami 300 Lt (86,89 Eur) turtinę žalą. Tokiais savo bendrais veiksmais, veikdamas kartu su dviem ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, R. D. nukentėjusiesiems M. M. ir A. U. padarė 1 100 Lt (318,58 Eur) turtinę žalą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. D. nurodė, kad pripažįsta, jos su nukentėjusiaisiais mušėsi, tačiau gindamasis, be to, neprisipažįsta, kad pagrobė jų turtą. Paaiškino, kad į kazino Ateities gatvėje įvykio dieną jis atėjo vienas, buvo išgėręs alkoholio. Kazino darbuotoja jo paprašė išeiti, nes jis yra parašęs prašymą, kad jo į kazino neįleistų, ir dėl to jis yra nepageidaujamų asmenų sąraše. Į jo pokalbį su kazino darbuotoja įsiterpė du asmenys. Jis vaikinams pasakė, kad tai ne jų reikalas. Tuomet tie vaikinai jo atžvilgiu pradėjo keiktis, o kazino darbuotoja iškvietė apsaugą ir jį išvarė. Jis iš kazino ėjo namo, link miško, Jomanto kalno, kai jį užpuolė nukentėjusieji ir pradėjo mušti. Jis gavo daugiau negu 10 smūgių. Jis jį užpuolusių nukentėjusiųjų neatpažintų, nes jie atėjo jam iš nugaros ir pradėjo stumdyti dėl to, kad jiems nepatiko, ką jis jiems pasakė kazino. Paaiškino, kad pirmo jam suduoto smūgio jis nematė, spyris buvo iš kojos į nugarą; jis nukrito ir gulėjo ant žemės. Tuo metu jį į visas kūno vietas spardė du asmenys. Jis pradėjo šaukti, gynėsi nuo smūgių, užsidengė ir gulėjo ant žemės, kol neatėjo pagalba – išgirdę jo riksmus, atbėgo du asmenys, kurie buvo kazino, ir kurių jis nepažįsta, tačiau žino iš matymo – jų pravardės „Ciga“ ir „Storas“. Vienas iš pagalbon atbėgusių vaikinų yra iš Fabijoniškių, kitas – iš Jeruzalės, jis su jais nebendrauja, tikslesnių duomenų nurodyti negali. Vaikinai į pagalbą jam atbėgo, nes suprato, kad vyks muštynės. Atbėgęs „Storas“ pakėlė jį nuo žemės. Kai jis atsikėlė, vienas iš jį spardžiusių asmenų jau buvo parkritęs ant žemės ir jis (kaltinamasis) pradėjo jį mušti. Tas asmuo bandė įlipti į taksi automobilį, tačiau to padaryti nespėjo, ir jie toliau mušėsi. Kas nukentėjusįjį, lipantį į taksi automobilį, pagavo, neatsimena, – tai galėjo būti  arba „Ciga“, arba „Storas“. Prie taksi automobilio jis mušė vieną iš nukentėjusiųjų. Jis su „Ciga“ ir „Storu“ smūgiavo kumščiais, kojomis, delnu. Į kurias kūno vietas – neprisimena, tačiau tikrai spyrė vienam nukentėjusiųjų su koja. Nukentėjusysis asmuo rėkavo, atsimušinėdavo. Neneigia, kad vijosi vieną nukentėjusįjį iki „Statoil“ degalinės. Paaiškino, kad telefono Samsung jis negrobė, iš nukentėjusiojo 300 Lt neėmė ir nematė, kas tai padarė. Kad M. M. striukė buvo suplėšyta, matė. Teismo posėdžio metu parodytoje nuotraukoje, esančioje 1 tomo 34 lape, atpažino, kad joje kazino patalpose užfiksuoti asmenys yra jis (Nr. 1), „Ciga“ ir „Storas“, tačiau neigė, kad jis buvo kartu su jais kazino. Po įvykio į pareigūnus nesikreipė, nes buvo mažiau nukentėjęs – kai buvo nukritęs, jam buvo nubrozdinti keliai, ant jų buvo likusios žymės, buvo suplėšytos kelnės; tyrėjai žaizdas rodė praėjus 1,5 mėnesio po įvykio (2 t., b. l. 100).

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis M. M. nurodė, kad su draugu A. U. sugalvojo eiti į kazino „Admiral“, esantį Ateities gatvėje. Lošdami jie laimėjo pinigų. Būdami kazino išgirdo konfliktą – su kazino darbuotoja konfliktavo kaltinamasis, prie jo stovėjo dar du vaikinai. Nukentėjusysis priėjo prie jų ir paklausė, kas atsitiko. Kaltinamasis atsakė, kad tai ne jo reikalas, ir jis nuėjo. Dar po to prie konfliktuojančiųjų buvo priėjęs A. U., tačiau kaltinamasis jau nieko nesakė. Po to atvažiavo apsauginiai ir tris konfliktuojančius asmenis išvijo. Kai kaltinamąjį vijo iš kazino, tiedu asmenys su juo bendravo draugiškai, juokavo, jie tikrai buvo pažįstami. Kai vaikinus apsaugos darbuotojai išvijo, jis paprašė jų, kad jie jį ir jo draugą A. U. išvežtų iš kazino. Į tai apsaugos darbuotojai pasakė, kad tai brangiai kainuos ir išėjo į kiemą. Jis su draugu 10-15 min. gėrė kavą. „Išgaudę“ momentą, išėjo iš kazino patalpų. Jiems išeinant iš kazino, šalia apsaugos automobilio stovėjo kaltinamasis, du asmenys ir du apsauginiai. Jis su draugu ėjo link Ateities gatvės, pasuko į kairę, kur stotelėje stovėjo taksi – VW Passat. A. U. pasakė, kad reikia sėsti į automobilį. Jie įsėdo į taksi – jis į priekį, A. U. – į galą. Pamatė, kad link jų bėga trise ir jis iš karto pradėjo skambinti pagalbos telefonu 112, ir pasakė atsiliepusiam operatoriui, kad juos puola. Tuo metu taksi automobilio vairuotojas išlipo iš automobilio ir stovėjo šalia jo. Jis su draugu automobilio viduje užsirakino, bet vairuotojas užpuolikams atrakino duris. Pribėgę užpuolikai atidarė automobilio dureles ir jį bei jo draugą ištraukė per vairuotojo pusę ir iš karto papurškė dujų bei paguldė ant asfalto. Kai jį tempė iš taksi automobilio, jis laikėsi už durelių rankenėlės. Jį ištraukę užpuolikai juos puolė, prasidėjo smūgių kruša, ji truko ilgai. Jį pradėjo daužyti rankomis, kojomis į galvą, jis gulėjo ant šono, dengdamasis galvą. Muštynių metu pamatė, kad užpuolikai A. U. ištempia iš automobilio, jis rėkė. Tuo metu vienas vaikinas jį, t. y. M. M., prilaikė ant žemes. Kas jam sudavė smūgį ir sulaužė nosį, nežino, tačiau jį mušė du asmenys, jis į veido sritį buvo gavęs ir su koja. Kol juos mušė, taksistas išvažiavo. Muštynių metu jo telefonas buvo delne, ir užpuolęs vaikinas telefoną iš jo delno pradėjo traukti, klausė, kur pinigai. Jo striukės kišenėje buvo pinigų, jis laikėsi už krūtinės, o jie plėšė striukę ir ieškojo pinigų. Kaltinamasis ištraukė telefoną ir paklausė: „Gulėsi?“ Jis pasakė, kad gulės, ir, nutaikęs momentą, nubėgo į degalinę pagalbos. Kai išėjo iš degalinės, pamatė, kad A. U. jau guli be sąmonės, o vaikinai kitoje gatvės pusėje dar rėkė. Patvirtino, kad savo civilinį ieškinį palaiko – įvykio metu prarado Samsung telefoną, taip pat jam buvo suplėšyta striukė. Telefoną iki įvykio įsigijo prieš pusmetį, jį jam padovanojo brolis. Norėdamas sužinoti jo kainą, domėjosi naudotų telefonų parduotuvėje, kiek jis gali kainuoti, tokią vertę ir nurodė. Striukę iki įvykio įsigijo prieš du mėnesius, ji kainavo 500 Lt, čekio neturi; po nuosprendžio įsiteisėjimo striukės jam grąžinti nereikia. Paaiškino, kad po įvykio atvežtas į ligoninę ten praleido kelias valandas – medikai po akimi susiuvo žaizdą. Taip pat įvykio metu jam buvo sulaužyta nosis, reikėjo daryti operaciją, dėl to ligoninėje praleido dar dvi savaites. Visas gydimas truko apie 3 mėnesius, nes po įvykio buvo visas sugipsuotas. Pažymėjo, kad dabar jau niekur nesilanko, nes bijo (2 t., b. l. 100-101).

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. U. paaiškino, kad įvykio dieną su M. M. buvo kazino, žaidė. Tuo metu kazino kažkas konfliktavo. Kazino kaltinamasis buvo su dviem draugais, jie visi trys tarpusavyje bendravo. Po kurio laiko jis pamatė atvažiavusius apsaugos darbuotojus ir paprašė, kad pastarieji jį su draugu M. M. išvežtų iš kazino, nes jie abu nusprendė, kad kazino buvę asmenys yra pavojingi. Apsaugos darbuotojai tai padaryti atsisakė. Kai jis su M. M. išėjo iš kazino, kaltinamasis su dviem draugais stovėjo prie išėjimo ir jiems nieko nesakė. Kairėje pusėje stovėjo taksi automobilis, ir jis su M. M. greitai ėjo link jo. Įsėdo į taksi automobilį. Jis – į galą, o M. M. – šalia vairuotojo, priekyje, ir pamatė, kad link jų atbėga kaltinamasis ir dar du asmenys. Užpuolikai atbėgo, o jie taksi vairuotojui sakė važiuoti, bet jis pasakė, kad jam problemų nereikia. M. M. tuo metu kažkam skambino. Pribėgę vaikinai tampė dureles, tada taksistas atrakino automobilį, ir vaikinai – kaltinamasis ir dar vienas asmuo – išvilko M. M. iš automobilio. Po to ištraukė jį – išvilko už kojų pro vairuotojo puses galines dureles, ir prasidėjo smūgiai. Ar jam purškė dujomis, neprisimena. Po to, kai juos išraukė iš taksi automobilio, taksistas iš karto išvažiavo. Kai jį ištempė, jis stovėjo, smūgiai buvo suduoti daugiausiai į galvą, smūgiavo ir rankomis, ir kojomis. Smūgių buvo daugiau negu dešimt. Jam smūgius sudavė vienas asmuo, po to kitas, bet tai buvo ne kaltinamasis. Po kurio laiko M. M. pakilo ir bėgo link „Statoil“ degalinės, jį vijosi visi trys vaikinai. Pamatęs, kad M. M. bėga, jis atsistojo ir taip pat pradėjo bėgti pagalbos. Link degalinės jis bėgo paskutinis, visi vaikinai ir M. M. buvo priekyje, ir staiga užpuolikai – trys vaikinai – sugrįžo atgal, ir vėl prasidėjo smūgiai į visas kūno vietas. Jis prarado sąmonę ir ją atgavo tik ligoninėje. Iš ligoninės jį paleido po poros valandų. Pažymėjo, kad po įvykio iš piniginės pasigedo 300 Lt, mano. Patikslino, kad ikiteisminio tyrimo metu parodymai tikslesni dėl pinigų praradimo. Savo civilinį ieškinį palaiko. Paaiškino, kad po įvykio jam buvo šokas, stresas, jis gėrė vaistus, kažkiek buvo sutrenktos smegenys. Panevėžyje kreipėsi į psichologus, gydėsi, nes po šio įvykio reikėjo psichologų pagalbos. Pas gydytojus lankėsi apie metus laiko. Dar ir dabar dėl šio įvykio jam yra sunku užmigti (2 t., b. l. 101).

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja E. J. paaiškino, kad kaltinamąjį R. D. žino iš darbo, nes dirbo kazino „Admiral“ salone. Įvykio metu dirbo naktinėje pamainoje. Į kazino atėjo du vaikinai, vėliau – dar trys asmenys, kita kompanija. Tarp tų dviejų vaikinų ir R. D. iš nieko įvyko žodinis konfliktas. Konfliktas kilo dėl to, kad kazino darbuotojai R. D. paprašė išeiti iš kazino. Kiti su juo buvę asmenys „karštai“ į tai nereagavo, o R. D. reiškė nepasitenkinimą, ir tada nukentėjusieji pradėjo jį raminti. Kazino darbuotojai iškvietė apsaugą, kad ji abi kompanijas pašalintų iš salono. Kazino darbuotojai prašė apsaugos darbuotojų, kad jie palydėtų tuos du vaikinus (nukentėjusiuosius), kadangi jie salone buvo pirmą kartą, o R. D. yra konfliktinis asmuo, tačiau jie tai padaryti atsisakė. Abi kompanijos kartu buvo išvestos apsaugos darbuotojų. Po įvykio jai apsaugos darbuotojai pasakojo, kad prie netoliese esančios degalinės R. D. su savo draugais, kurie buvo salone, sumušė nukentėjusiuosius (2 t., b. l. 136). Iš esmės tokius pačius parodymus liudytoja davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 84).

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja A. K. paaiškino, kad 2014 m. balandžio mėnesį dirbo „Statoil“ degalinėje operatore – pardavėja. Kitoje gatvės pusėje nuo degalinės dažnai stovi taksi automobiliai. Po kurio laiko pas ją atbėgo vaikinas ir paprašė pagalbos. Ji suprato, kad kažkas atsitiko. Dar vaikinas minėjo, kad yra kažkoks jo draugas. Ji iškvietė policijos pareigūnus, atvyko keli ekipažai. Tuo metu ji buvo lauke, tačiau su nukentėjusiuoju nebendravo. Tuo metu nukentėjusiojo draugas gulėjo prie įvažiavimo į degalinę, šalia stovėjo taksi automobilis, pridengdamas, kad ant jo niekas neužvažiuotų. Žmogus be sąmonės gulėjo ant žemės, jai susidarė vaizdas, kad vaikinai buvo sumušti (2 t., b. l. 136-137). Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pagal kuriuos ji nuo 2006-2007 metų dirbo UAB „Statoil“ (dabar įmonės pavadinimas UAB „Circle K“) operatore. 2014 m. balandžio 20 d. naktį ji taip pat dirbo minėtoje degalinėje, Vilniuje, Baltupio g. 10. Degalinėje dirbo viena. Gerai nepamena, ar durys į degalinės patalpas buvo atrakintos, ar jas atrakino, kai pasibeldė. Pamena, kad tą naktį, tikslaus laiko nepamena, į degalinę įėjo jaunas vaikinas, jo apibūdinti negali, nes praėjo daug laiko. Ar vaikinas buvo kruvinas ir sužeistas, negali prisiminti. Vaikinas paprašė iškviesti pagalbą, ir ji iškvietė pagalbą numeriu 112. Pamena, kad į degalinę atvyko policijos patrulių ekipažas, po kiek laiko – ir greitoji medicinos pagalba. Ji išėjo į degalinės teritoriją ir pamatė, kad dar vienas vaikinas gulėjo ant degalinės įvažiavimo, t. y. ant važiuojamosios dalies, prie dujų kolonėlės. Prie jo priėjusi nebuvo. Greitosios medikai jį kartu su antru vaikinu, kuris buvo užėjęs į degalinę, išsivežė. Gali būti, kad tuo metu degalinėje dar stovėjo taksi automobilis, bet automobilio modelio ar valstybinių numerių nepamena. Vaizdo įrašai, kuriuose galėjo būti užfiksuotas tos dienos degalinės vaizdas, saugomi tris mėnesius, todėl šiuo metu jų nebėra. Pačių muštynių nematė. Vaikštinėjo lauke, kol buvo policijos ekipažas, bet kas ką kalbėjo, negirdėjo. Greitosios pagalbos ir policijos ekipažams išvažiavus, grįžo į degalinę (1 t., b. l. 87).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. D. paaiškino, kad kaltę pripažįsta iš dalies. 2014 m. balandžio 20 d., apie 2.00-3.00 val., išgėręs 2-3 butelius alaus, atėjo į kazino „Admiral“, Vilniuje, Ateities g. 10. Jam atėjus, prie jo priėjo kazino salės darbuotoja ir paprašė išeiti, nes jis yra nepageidaujamas klientas, kadangi yra rašęs prašymus, kad jo neįleistų. R. D. su darbuotoja susitarė, kad šis išgers alaus ir išeis. Jam kalbantis su salės darbuotoja prie jo priėjo du vaikinai ir grubiai su keiksmažodžiais pasakė, kad R. D. čia nepageidaujamas. R. D. vaikinams taip pat grubiai atsakė, kad jie eitų iš kazino. Kai atvažiavo apsaugos darbuotojai ir jį išvedė iš kazino, lauke jis pamatė rūkantį žmogų ir paprašė jo palikti parūkyti. Kai tas asmuo davė R. D. cigaretę, pastarasis rūkydamas ėjo link namų į Baltupius. Nepriėjus 49 autobuso žiedo pastebėjo, kad jį vejasi tie du vaikinai iš kazino. Jie jį pasivijo, pradėjo kabinėtis, stumdyti ir mušti, jis nuo smūgių nugriuvo. Besikeldamas jis pamatė, kad jam iš matymo pažįstami asmenys, kurių pravardės „Storas“ ir „Ciga“, kitų duomenų šių asmenų nežino, puolė jam padėti, t. y. nuvijo tuos vaikinus, sudavė jiems smūgius rankomis ir kojomis. Kas kiek smūgių ir kam sudavė, R. D. paaiškinti negali, buvo labai tamsu ir jis nematė. R. D. vienam jį mušusiam vaikinui prie „Statoil“ degalinės sudavė delnu į veidą ir jam nukritus kelis kartus įspyrė, tačiau kur įspyrė, nepamena, bet tikrai ne į galvą. Jis iš tų dviejų vaikinų nieko nevogė, jų kišenių nekraustė, o ar tai padarė jo pažįstami, jis nematė, taip pat negirdėjo, kad nukentėjusieji prašytų atiduoti telefoną ar piniginę (1 t., b. l. 126).

Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. D. paaiškino, kad iš kazino išėjo vienas ir prie įėjimo į kazino rūkė. Tuo metu kažkokie asmenys – du ar trys – buvo prie įėjimo į kazino, kurie irgi rūkė, su jais šiek tiek pakalbėjęs apie viduje kilusį konfliktą, jis pradėjo eiti link namų Kalvarijų g. Ėjo vienas. Paėjęs apie 60-70 metrų ir pasukęs už kazino pastato kampo, pajuto smūgį į nugarą. Jis nugriuvo ant kelių ir jį pradėjo spardyti kojomis. Spardė du vaikinai, su kuriais buvo kilęs konfliktas kazino. Jis pradėjo rėkti, kad jie baigtų. Vaikinai sudavė ne mažiau 5-6 smūgių į įvairias kūno vietas kojomis ir rankomis. Staiga prie jų pribėgo dar du vaikinai, kurių R. D. nepažįstas, bet yra juos matęs prieš tai kazino ir pažįsta tik iš veido. Taip pat žino, kad vieno pravardė „Ciga“, vienas iš pribėgusių vaikinų sudavė kumščiu vienam iš R. D. mušusių vaikinų į galvos sritį ir jis nukrito ant žemės. Tuo metu kitas vaikinas, kuris jį mušė, ėmė bėgti link šalia esančios degalinės „Statoil“, o ten stovėjo taksi automobilis. Jis mėgino įlipti į minėtą automobilį, tačiau tas vaikinas, kuris gynė R. D. (stambaus sudėjimo), jį iš ten ištraukė ir pradėjo mušti, t. y. sudavė rankomis ir spardė kojomis į įvairias kūno vietas, sudavė kokius 4-5 smūgius. Tada pribėgo R. D. su „Ciga“. Vaikinas, kuris buvo ištrauktas iš taksi automobilio, gynėsi, smūgiavo atgal. R. D. nurodė, kad jam, gulinčiam ant žemės, sudavė ne daugiau 5 smūgių į pilvo sritį rankomis, o daugiausiai kojomis. „Ciga“ irgi sudavė kažkiek smūgių, tačiau į kur ir kiek, nepamena. Tada gulintis vaikinas prarado sąmonę. R. D. pamatė policijos pareigūnus ir puolė bėgti link namų. Grįžo namo ir nuėjo miegoti. „Ciga“ su kitu stambesniu vaikinu nubėgo link Ateities gatvės. Po to laiko jų daugiau nematė. R. D. nematė, kad kažkas būtų atėmęs iš tų vaikinų, su kuriais konfliktavo, telefonus, ir jis jų neėmė. R. D. buvo nubrozdinti keliai, buvo kraujosruvos ant kūno įvairios vietose, bet jis į medikus nesikreipė. Jis pripažįsta, kad kerštaudamas už tai, jog tie du vaikinai jį užpuolė, sudavė vienam iš jų. Kito jis nemušė, telefono neėmė nei iš vieno. Su „Ciga“ ir tuo kitu vaikinu, kuris jį užstojo, iš anksto susitarę nebuvo, jie pribėgo R. D. apginti nuo užpuolikų (1 t., b. l. 156-157, 164).

Kaltinamojo parodymai užfiksuoti įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole (1 t., b. l. 130-134).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis M. M. paaiškino, kad 2014 m. balandžio 20 d., apie 3.00 val., su savo draugu A. U. nuėjo į lošimų automatų saloną „Admiral“, Vilniuje, Ateities g. 10, ten prabuvo apie vieną valandą, išgėrė po vieną bokalą alaus. Be jų salone dar buvo trys, anksčiau nematyti jaunuoliai, kurie konfliktavo su barmenėmis. Tie trys vaikinai, kurie buvo kazino, bendravo tarpusavyje, iš jų elgesio jis suprato, kad jie pažįstami. Jaunuoliai buvo apie 20-25 metų amžiaus, apie 170 cm ūgio, kalbėjo lietuviškai ir rusiškai, vidutinio kūno sudėjimo, vienas iš jų buvo apsirengęs juodomis kelnėmis ir juodu megztiniu, buvo trumpai apsikirpęs, jį atpažinti galėtų. Salono darbuotoja juodai apsirengusio jaunuolio paprašė išeiti, kadangi jis salone yra nepageidaujamas. M. M. paklausė, kokios bėdos. Minėtas jaunuolis atsakė, kad čia ne M. M. reikalas, ir jam gali blogai baigtis. Darbuotoja iškvietė apsaugą, kuri išprašė tuos jaunuolius. Kai apsaugos darbuotojai sugrįžo, M. M. paprašė jų, kad jie jį su A. U. palydėtų iki taksi automobilio, bet apsaugos darbuotojai pasakė, kad apsauga brangiai kainuos. M. M. su draugu tuo metu taip pat išeidinėjo. Matė, kad minėti jaunuoliai jų atžvilgiu nusiteikę agresyviai. Užėję už kampo M. M. su draugu pasileido bėgti. Bėgdami pamatė „Passat“ markės taksi automobilį, įsėdo į jį ir liepė taksi vairuotojui važiuoti, tačiau vairuotojas nevažiavo. Pamatė, kad tie trys jaunuoliai atbėga. M. M. užrakino taksi automobilio dureles ir ėmė skambinti 112, pradėjo kviesti pagalbą, bet taksi automobilio vairuotojas atrakino automobilio dureles iš lauko. Tuo metu pribėgo anksčiau minėti jaunuoliai, dviese išsivilko M. M. į lauką ir pradėjo spardyti, smūgiavo vien tik į galvą. Trečiasis ištempė A. U.. Kiek kartų smūgiavo, pasakyti negali. Įvykio metu, kai M. M. buvo traukiamas iš taksi automobilio, jam į veidą buvo purškiamos dujos, o jo atpažintas asmuo (kaltinamasis) sudavė ranka ne mažiau 10 smūgių į galvą. Po to, kai buvo ištrauktas ir paguldytas ant asfalto, M. M. užsidengė galvą, jautė, kaip du žmonės ant jo šokinėja, smūgiuoja kojomis. Kiek smūgių ir į kurias kūno vietas kuris iš užpuolikų sudavė jam gulint, jis nesuskaičiavo. Smūgiuojama buvo daug – į krūtinę, galvą, šonus. Daug smūgių buvo suduota ir A. U.. Kiek tiksliai, neskaičiavo. Vienas asmuo, iš spardžiusių M. M., kartu su trečiuoju asmeniu nuėjo prie A. U. ir jį traukė iš taksi automobilio. Prie M. M. likęs asmuo, kurį jis apibūdino ir atpažino (t. y. kaltinamasis), šaukė „kur pinigai“, ištraukė jam iš rankų telefoną „Samsung“. Stengėsi iš striukės vidinės kišenės ištraukti piniginę, tačiau M. M. ją stipriai prispaudus rankomis, jam to padaryti nepavyko. Netrukus tas vaikinas nubėgo prie A. U.. Ką ten darė – nematė, nes jis, pasinaudojęs tuo, pats nubėgo į „Statoil“ degalinę prašyti pagalbos. Matė, kad visi trys vaikinai pradėjo jį vytis. Įbėgęs į degalinę, paprašė darbuotojų iškviesti policiją. Kai išėjo iš degalinės, pamatė, kad A. U. jau buvo atbėgęs į degalinės teritoriją ir gulėjo be sąmonės. Kai išėjo, girdėjo, kad Ateities gatvėje, prie ten esančių bendrabučių, kitoje gatvės pusėje nei degalinė, rėkauja jį su A. U. mušę vaikinai. Jie keikėsi necenzūriniais žodžiais. Ką konkrečiai rėkavo, negali pasakyti. Jei gerai pamena, patruliai iš degalinės nuvažiavo link jų. Tuo metu atvažiavo greitoji pagalba ir pradėjo jam ir A. U. teikti pirmąją pagalbą, o po kiek laiko grįžo tas pats patrulių ekipažas. M. M. jiems nurodė, kad reikia kreiptis į kazino darbuotojus, kadangi prieš tai kazino darbuotoja, kurią M. M. užstojo kilusio žodinio konflikto metu, jam pasakė, kad vaikinas, kurį jis atpažino parodymo atpažinti iš nuotraukos metu, yra kazino „juodajame sąraše“, jam draudžiama ten lankytis, ji bandė jį iš ten išprašyti. Buvo iškviesti medikai, kurie jį su A. U. pristatė į Lazdynų ligoninę. Vaikinus gali atpažinti. Vaikino veidą, kai jis M. M. kraustė kišenes ir iš rankų plėšė telefoną, matė iš arti, dėl to jį gerai įsidėmėjo. Antrojo vaikino, kuris jį mušė, neįsidėmėjo gerai, kadangi kaip jau minėjo, buvo sumaištis, be to, jis jam sudavė mažiau smūgių. Vaikinas, kurį atpažino, M. M. smūgiavo daugiausiai į galvą, spardė ją kojomis, smūgiavo kumščiu į nosį ir kitas galvos vietas. Daugiausia po įvykio buvo sužalota galva, M. M. maždaug po 2 savaičių buvo operuota nosis, kuri įvykio metu buvo sulaužyta. Apie mėnesį laiko jis buvo nedarbingas. Iš rankų išplėštas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, 300 Lt (86,89 Eur) vertės. Piniginės atimti nesugebėjo, bet nepataisomai suplėšė juodos spalvos odinę striukę. Iš viso jam padaryta 800 Lt (231,70 Eur) žala (1 t., b. l. 29, 35, 39-42, 48-49).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. U. paaiškino, kad 2014 m. balandžio 20 d., apie 3.00 val. su draugu M. M., pas kurį į svečius Vilniuje buvo atvykęs, nuėjo į lošimų automatų saloną „Admiral“, Vilniuje, Ateities g. 10. Ten žaidė, prabuvo apie vieną valandą, išgėrė po vieną bokalą alaus. Be jų salone buvo trys vaikinai, vienas jų apsirengęs juodai, apie 20 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, kitas – apie 170 cm ūgio, to paties amžiaus, vilkėjo ryškios spalvos striukę, atrodo, mėlynos spalvos, trečiasis – to paties amžiaus, apie 170 cm ūgio, visi trys buvo vidutinio kūno sudėjimo, juo atpažinti galėtų. Vaikinai konfliktavo su barmenėmis, jos norėjo juos išvaryti iš kazino. M. M. priėjo prie vaikinų ir paklausė, kas atsitiko, o šie liepė jam nesikišti. M. M. grįžo prie A. U.. Apsaugos darbuotojai išprašė tuos tris vaikinus lauk. Kai apsaugos darbuotojai sugrįžo, A. U. su M. M. paprašė juos palydėti iki taksi automobilio, tačiau apsaugos darbuotojai atsisakė. A. U. su draugu neužilgo taip pat išėjo ir akivaizdžiai matė, kad tie trys vaikinai nusiteikę priešiškai. Jie su M. M. išėjo ir pasuko link „Statoil“ degalinės ir autobuso apsisukimo žiede pamatė stovintį taksi automobilį. Jie su M. M. užėjo už kampo ir nubėgo link taksi automobilio, tačiau nei vairuotojo, nei taksi automobilio markės nepamena. Atsisėdo su M. M. į taksi automobilį ir liepė vairuotojui važiuoti, nes matė, kad tie trys jaunuoliai atbėga. Taksi automobilio vairuotojas niekur nevažiavo. Jie užsirakino taksi automobilyje, bet tuo metu pribėgo tie trys anksčiau minėti vaikinai, ištraukė A. U. iš automobilio ir iškart smogė šiam į galvą, papurškė jam dujų ir jis atsidūrė ant žemės. Pradėjo jį mušti rankomis ir kojomis. Smūgių buvo daug, nemažiau dvidešimties į visą kūną. Ištraukęs jį iš automobilio, vaikinas smūgiavo kumščiais jam į galvą, sudavė ne mažiau dešimties smūgių, po to A. U. parkrito ir vaikinas pradėjo spardyti jam į galvą, o jis bandė rankomis dengtis galvą. Nepažįstami vaikinai klausė, kur A. U. piniginė. Jis atsakė, kad neturi, tuomet užpuolikai apkraustė jo kišenes. Pasigedo 300 Lt (86,89 Eur), kurie buvo 200 Lt ir 100 Lt kupiūromis. Kiek matė, M. M. mušė du vaikinai. Kai juos su M. M. ištempė iš taksi automobilio, šis nuvažiavo. M. M. kažkaip pavyko išsilaisvinti ir jis pradėjo bėgti link „Statoil“ degalinės, o tie vaikinai jį vijosi. A. U. atsistojo ir bandė bėgti link M. M., norėjo pastarajam padėti, tačiau vaikinai, pamatę, kad A. U. atbėga, grįžo prie jo, pargriovė ir pradėjo spardyti ir mušti rankomis, kol jis neteko sąmonės. Sudavė ne mažiau dvidešimties smūgių. Sąmonę A. U. atgavo greitosios pagalbos automobilyje. Jam padaryta turtinė žala 300 Lt (86,89 Eur), neturtinę žalą vertina 6 000 Lt (1 737,72 Eur) (1 t., b. l. 67, 72).

Ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. balandžio 20 d. pareiškime M. M. nurodė, kad 2014 m. balandžio 20 d., apie 3.00 val., netoli lošimų automatų salono „Admiral“, Vilniuje, Ateities g. 10, jį užpuolė trys nepažįstami vaikinai, kurie sumušė ir atėmė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, modelio nepamena, vertė 300 Lt (86,89 Eur), ir nepataisomai suplėšė odinę striukę, vertė 500 Lt (114,81 Eur). Dėl šio užpuolimo patyrė 800 Lt (231,70 Eur) žalą ir fizinį skausmą (1 t., b. l. 22).

2014 m. balandžio 20 d. pareiškime A. U. nurodė, kad 2014 m. balandžio 20 d., apie 3.00 val., netoli lošimų automatų salono „Admiral“, Vilniuje, Ateities g. 10, jį užpuolė trys nepažįstami jaunuoliai, kurie sumušė ir atėmė 300 Lt (86,89 Eur). Dėl šio užpuolimo patyrė 300 Lt (86,89 Eur) turtinę žalą ir fizinį skausmą (1 t., b. l. 23).

2014 m. balandžio 29 d. iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus gauta specialisto išvada Nr. G 1327/14(01), kurioje nurodyta, kad M. M. padaryta: muštinė žaizda kairio antakio srityje, kraujosruva kairės akies srityje, odos nubrozdinimai viršugalvio srityje ir nosies kairėje pusėje, nosies kaulų lūžis, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2014 m. balandžio 20 d.), paveikus kietais bukais daiktais, kurių individualių požymių nenustatyta. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl nosies kaulo lūžio, atskirai kiti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimams padaryti galėjo pakakti dviejų trauminių poveikių, kurie nebūdingi griuvimui. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui (1 t., b. l. 51).

2014 m. lapkričio 27 d. buvo atlikta medicininių dokumentų apžiūra, kurios metu specialistas pateikė išvadą, kad A. U. nustatytos poodinės kraujosruvos viršugalvio kairėje ir kaktoje. Jos padarytos paveikus kietu buku daiktu, ar daiktais, prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus mąsto sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 76).

Apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūra (1 t., b. l. 24-26).

2014 m. balandžio 30 d. ir 2014 m. spalio 7 d. vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuoti trys asmenys, įeinantys į kazino „Admiral“, nukentėjusieji nurodė kiekvieno iš jų atliktus veiksmus (1 t., b. l. 33-34, 68-70).

Kompaktiniame diske įrašytas vaizdo įrašas iš lošimo namų „Admiral“ (1 t., b. l. 32).

2015 m. lapkričio 17 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad M. M. atpažino R. D. (1 t., b. l. 43-46).

2015 m. rugsėjo 9 d. apžiūros protokole užfiksuota M. M. striukės apžiūra (1 t., b. l. 55-58).

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 180 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį naudoja tam, kad pagrobtų turtą, t. y. fizinis smurtas, panaudotas plėšimo metu, yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o priemonė pagrobti svetimą turtą. Jei asmuo naudoja fizinį smurtą neturėdamas tikslo pagrobti svetimo turto, tačiau sumanymas pagrobti turtą kyla smurto panaudojimo metu, veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnį. Tokios pačios nuomonės laikomasi ir teisės doktrinoje.

Nagrinėjamu atveju iš nukentėjusiųjų M. M. ir A. U. paaiškinimų teisiamajame posėdyje, iš esmės sutampančių su jų ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais, taip pat kitų bylos duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, ir kurie patvirtina nukentėjusiųjų paaiškinimus (t. y. nukentėjusiųjų protokolų – pareiškimų, vaizdo įrašo bei jo apžiūros, atliktos dalyvaujant nukentėjusiesiems, protokolų, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, specialistų išvadų, apžiūros protokolų duomenų, liudytojų paaiškinimų teisme, sutampančių su jų parodymais tyrimo metu, iš dalies ir kaltinamojo paaiškinimų), visumos darytina išvada, kad byloje įrodyta kaltinamojo R. D. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Pagal nuoseklius bei detalius nukentėjusiojo M. M. paaiškinimus bylos nagrinėjimo teisme metu, sutampančius su kito nukentėjusiojo – A. U. paaiškinimais teisme, taip pat atitinkančius ir jų paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu bei kitus aukščiau nurodytus įrodymus nustatyta, kad nukentėjusiesiems M. M. ir A. U. 2014 m. balandžio 20 d., apie 3.00 val., išėjus iš lošimo salono „Admiral“, būnant prie pastato, esančio Ateities g. 10, Vilniuje, juos užpuolė trys vaikinai, prieš tai buvę paminėtame lošimo salone, t. y. kaltinamasis R. D. ir du ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys. Kaltinamąjį bei kitus du kartu su kaltinamuoju įvykio vietoje buvusius asmenis nukentėjusieji atpažino tiek teisiamojo posėdžio metu, pamatę kaltinamąjį bei kitų asmenų nuotraukas, esančias byloje, tiek šiuos asmenis buvo atpažinę ir ikiteisminio tyrimo metu, be kita ko, nurodę konkrečius jų veiksmus kiekvieno iš nukentėjusiųjų atžvilgiu. Aukščiau paminėtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. D., veikdamas kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmeninis, jėga ištraukė nukentėjusiuosius iš taksi automobilio. Visų pirma, kaltinamasis (Nr. 1; 1 t., b. l. 34, 69) bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo Nr. 2 (1 t., b. l. 34, 69) ištraukė iš taksi automobilio priekinės keleivio sėdynės nukentėjusįjį M. M., o po to ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo Nr. 3 (1 t., b. l. 34, 69) ištraukė iš taksi automobilio galinės sėdynės nukentėjusįjį A. U.. Ištraukus nukentėjusiuosius iš automobilio, kaltinamasis bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, papurškę ašarinių dujų nukentėjusiajam M. M. į akis, smūgiavo nukentėjusiajam į galvos sritį, t. y. sudavė ne mažiau kaip du smūgius paminėtam nukentėjusiajam rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, dėl ko jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata (specialisto išvadoje konstatuota padaryta muštinė žaizda kairio antakio srityje, kraujosruva kairės akies srityje, odos nubrozdinimai viršugalvio srityje ir nosies kairėje pusėje, nosies kaulų lūžis); fizinės jėgos panaudojimo metu būtent kaltinamasis ištraukė iš nukentėjusiojo rankos mobiliojo ryšio telefoną Samsung, 300 Lt (86,89 Eur) vertės, taip pat šaukdamas klausė, kur yra pinigai, t. y. reikalavo atiduoti turimus pinigus, kraustė kišenes, ieškodamas piniginės (pinigų), dėl ko buvo suplėšyta nukentėjusiojo M. M. striukė, 500 Lt (114,81 Eur) vertės. Juolab kad ir pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prisipažino smurtavęs prieš nukentėjusįjį M. M., nurodydamas, kad prie taksi automobilio jis mušė vieną iš nukentėjusiųjų, kartu su „Ciga“ ir „Storu“ smūgiavo kumščiais, kojomis, delnu, vijosi vieną nukentėjusįjį iki „Statoil“ degalinės (2 t., b. l. 100).

Taip pat byloje iš išsamių bei nuoseklių nukentėjusiojo A. U. paaiškinimų, sutampančių su nukentėjusiojo M. M. paaiškinimais bei kitais bylos įrodymais, nustatyta, kad įvykio metu R. D., veikiant kartu su kitais dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmeninis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui Nr. 3 (1 t., b. l. 34, 69) ištraukus iš taksi automobilio galinės sėdynės nukentėjusįjį A. U. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims sudavus jam ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių kumščiais bei kojomis į įvairias kūno vietas, nukentėjusiajam A. U. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (apžiūros metu specialisto konstatuotos poodinės kraujosruvos viršugalvio kairėje ir kaktoje). Taip pat nustatyta, kad fizinės jėgos panaudojimo prieš nukentėjusįjį metu nukentėjusiojo A. U. buvo klausiama, kur pinigai, o pastarajam neatsakius, buvo apieškotos jo kišenės ir iš nukentėjusiojo A. U. buvo pagrobti 300 Lt (86,89 Eur), kurie buvo 200 Lt ir 100 Lt kupiūromis. Pagal byloje esančius įrodymus, po to prieš nukentėjusįjį dar buvo panaudota fizinė jėga netoli Statoil degalinės, po kurios jis prarado sąmonę ir ją atgavo tik greitosios pagalbos automobilyje.

Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad kaltinamasis kartu su kitais dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis veikė bendrai, nukentėjusieji buvo užpulti tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, fizinį smurtą naudojo pakaitomis kaltinamasis su kitais dviem nenustatytais asmenimis, bendrai veikdami jie įgyvendino sumanymą pagrobti nukentėjusiųjų turtą. Iš kaltinamojo bei jo bendrininkų veiksmų akivaizdu, jog fizinis smurtas buvo panaudotas tikslu pagrobti nukentėjusiųjų turtą, kuris, minėta, gali kilti ir smurto panaudojimo metu. Pažymėtina, kad bendrininkų tarpusavio susitarimas yra būtinasis bendrininkavimo požymis, tačiau įstatymas nenurodo, kokiu būdu dėl bendros nusikalstamos veikos bendrininkai turi susitarti. Pagal teismų praktiką bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.). Susitarimas tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis, be to, įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad bendrininkai buvo išsamiai aptarę visas nusikalstamos veikos detales. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad bendrai veikę asmenys būtų iš anksto detaliai aptarė nusikalstamą sumanymą, tačiau jų veiksmai, bendrai tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje panaudojus fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu bei pagrobus jų turtą, rodo jų konkliudentiniais veiksmais išreikštą susitarimą vykdyti nusikalstamą veiką. Taigi byloje nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 25 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dauguma sužalojimų nukentėjusiesiems padaryti smūgiuojant jiems į galvos sritį. Taip veikdami tiek kaltinamasis, tiek ir kiti du ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys suvokė, kad nukentėjusiesiems gali padaryti bet kokio masto sveikatos sutrikdymą, įskaitant ir nežymų bei nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taip pat nustatyta, kad visi trys asmenys smurtavo prieš nukentėjusiuosius, smūgius sudavė tiek rankomis (kumščiais), tiek ir kojomis, jėga ištraukė juos iš taksi automobilio, vėliau vijosi nukentėjusiuosius. Taigi visi bendrininkai tiesiogiai dalyvavo nukentėjusiuosius žalojant, matė vienas kito smurtinius veiksmus, šiems veiksmams pritarė ir patys juos atliko. Darytina išvada, kad bendrininkų susitarimas, iš pradžių apėmęs fizinio smurto nukentėjusiųjų atžvilgiu panaudojimą, vėliau transformavosi į plėšimą, bendrininkams užvaldant nukentėjusiųjų turtą, jiems veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia. Pagal teismų praktiką visos dėl bendrininkų veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš jų, nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą, o padaryta veika bendrininkams paprastai kvalifikuojama pagal tą patį BK specialiosios dalies straipsnį. Vadinasi, kaltinamasis R. D. yra atsakingas už visas bendrininkų kartu padarytos nusikalstamos veikos pasekmes, įskaitant dėl nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymo bei pagrobto jų turto (BK 26 str. 1 d.).

Įvertinęs tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, kad kaltinamasis R. D., savo bendrais veiksmais, veikdamas kartu su dviem ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, panaudojus fizinį smurtą nukentėjusiųjų M. M. ir A. U. atžvilgiu ir tokiu būdu sudarius realias prielaidas pasisavinti iš nukentėjusiųjų jiems priklausantį turtą, pagrobė iš M. M. 86,89 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną, suplėšė jo striukę, 321,70 Eur vertės, o iš A. U. pagrobė grynuosius pinigus – 86,89 Eur. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog kaltinamojo kaltė, padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą, kaip minėta aukščiau, yra įrodyta visiškai. Teismas kritiškai vertina kaltinamojo gynybos versiją, kad nukentėjusiesiems jis smūgius sudavė gindamasis, kadangi ši versija nėra pagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais, be to, netgi ir vadovaujantis kaltinamojo nurodyta versija, akivaizdu, jog smūgiai nukentėjusiesiems, veikiant kartu su kitais dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, buvo suduoti jau po to, kai nukentėjusieji neva užpuolė kaltinamąjį. Taigi byloje neįrodytos būtinosios ginties sąlygos (BK 28 str.).

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. D., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (panaudojus fizinį smurtą, pagrobtas svetimas turtas), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, apysunkis, tyčinis nusikaltimas, padarytas grupėje asmenų), šio nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas iš savanaudiškų paskatų), jo įvykdymo aplinkybes (daiktai ir pinigai pagrobti, panaudojus fizinį smurtą, intensyviais smurtiniais veiksmais, veikiant trims asmenims, suduodant smūgius į gyvybiškai svarbias nukentėjusiųjų kūno vietas), į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimą padarė bendrininkų grupe (60 str. 1 d. 1 p.), į tai, jog savo kaltę kaltinamasis pripažino iš dalies, taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – pakankamai jauno amžiaus, teistas 3 kartus, iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas 2 kartus, įskaitant ir už nusikaltimus nuosavybei (1 t., b. l. 171-178), kaltinamasis ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 179-185), dirbantis (1 t., b. l. 186; 2 t., b. l. 84-85), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (1 t., b. l. 188), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metus nesikreipė konsultacijos ir gydymo (1 t., b. l. 190), VšĮ „Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras“ nesigydė (1 t., b. l. 189), iš dalies darbingas – netektas darbingumas 50 proc. (2 t., b. l. 82-83).

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam R. D. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, įvertinus aukščiau išdėstytas jį charakterizuojančias aplinkybes (tarp jų teistumus, gyvenimo būdą, anksčiau skirtas bausmes), skirtina griežčiausia BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, šios bausmės dydį, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes (tarp jų padarymo nusikaltimo pavojingumą bei pobūdį), skirtina sankcijoje numatyto vidurkio dydžio bausmė, t. y. 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinama su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams, ir kaltinamajam R. D. paskirtina galutinė 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Teismas, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes dėl bausmės skyrimo, tarp jų į kaltinamojo asmenybę, taip pat į tai, jog asmuo dirba, yra iš dalies nedarbingas, daugiau ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju paskirtos bausmės paskirtis gali būti pasiekta be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, R. D. paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metams, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ilgiau nei 7 paroms; 2) tęsti darbą; 3) nesilankyti lošimo namuose; 4) atlyginti nukentėjusiems padarytą žalą (BK 75 str. 2 d. 5, 8, 9 p., 3 d.).

Bylos duomenimis, kaltinamasis R. D. buvo sulaikytas nuo 2014 m. gegužės 27 d., 15.14 val., iki 2014 m. gegužės 29 d., 14.20 val. (2 paros; 1 t., b. l. 118-120). Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies, 66 straipsnio nuostatomis, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę (1 para, prilyginama 1 laisvės atėmimo dienai).

Teismas sprendžia, kad kaltinamajam R. D. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nekeistinos ir paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis M. M. pareiškė 231,70 Eur (800 Lt) dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir 4 344,30 Eur (15 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 52-53).

Reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo nukentėjusysis grindžia aplinkybėmis dėl nusikaltimo metu pagrobto 86,89 Eur (300 Lt) vertės mobiliojo ryšio telefono Samsung bei 114,81 Lt (500 Lt) vertės suplėšytos striukės. Vertinant pareikšto reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstumą, pažymėtina, kad aplinkybes dėl pagrobto būtent 86,89 Eur (300 Lt) vertės mobiliojo ryšio telefono Samsung bei 114,81 Lt (500 Lt) vertės suplėšytos striukės nukentėjusysis M. M. nuosekliai nurodė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios (1 t., b. l. 21-22, 29, 33, 35, 39-42, 48-49, 55-58). Be to, teisiamojo posėdžio metu papildomai nurodė, kad telefonas buvo padovanotas brolio prieš pusmetį iki įvykio, jo kainą nustatė, atsižvelgęs į po įvykio panaudotų telefonų parduotuvėse buvusias tokių telefonų kainas (2 t., b. l. 101). Taip pat paaiškino, kad striukę įsigijo už 500 Lt 2 mėnesius iki įvykio, įsigijimo čekio neišsaugojo, pagal byloje esančias nuotraukas ji sugadinta iš esmės nepataisomai (1 t., b. l. 57-58; 2 t., b. l. 101). Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje įrodyta, jog dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis M. M. patyrė iš viso 231,70 Eur turtinės žalos, kurios dydžio, be kita ko, kaltinamasis nepaneigė. Vien tai, kad nukentėjusysis, praėjus beveik 3 metams po įvykio, neatsimena pagrobto telefono konkretaus modelio bei neturi išsaugojęs striukės įsigijimo čekio, nesudaro pagrindo netenkinti jo reikalavimo, esant kitiems įrodymams, pagrindžiantiems turtinės žalos dydį.  

Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykdyto plėšimo metu nukentėjusiajam M. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs muštine žaizda kairio antakio srityje, kraujosruva kairės akies srityje, odos nubrozdinimais viršugalvio srityje ir nosies kairėje pusėje, nosies kaulų lūžiu, dėl ko iškart po įvykio nukentėjusysis buvo pristatytas į VšĮ „Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė“, jam sutvarkyta akies voko ir periokulinės srities žaizda, vėliau – laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 22 d. iki 2014 m. gegužės 23 d. VšĮ „Antakalnio poliklinika“ ir VšĮ „Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė“ nukentėjusysis gydytas dėl paminėtos žaizdos, sumušimo, nosies kaulų lūžio bei patirto sukrėtimo, jam buvo operuota nosis, iki 2014 m. gegužės 30 d., t. y. daugiau nei mėnesį laiko, jis buvo nedarbingas. Pats nukentėjusysis paaiškino, kad po įvykio jis ligoninėje praleido kelias valandas, jam buvo susiūta žaizda, vėliau operuota nosis, ligoninėje buvo apie 2 savaites, vaikščiojo sugipsuotas, gydymas iš viso truko apie 3 mėnesius, iki šiol bijo lankytis viešose vietose (2 t., b. l. 101).

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, intensyvumą, pavojingumą, kilusias pasekmes tiek nukentėjusiojo sveikatai bei darbingumui, tiek ir jo psichologinei būsenai (iki šiol išlikusi baimė lankytis viešose vietose), padarytos turtinės žalos dydį, kaltinamojo finansinę padėtį (netekęs 50 proc. darbingumo, dirba taksi vairuotoju), taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant panašiems sužalojimams plėšimo metu, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo iš dalies patenkinti nukentėjusiojo M. M. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš kaltinamojo šio nukentėjusiojo naudai priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 str.). Tai atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus.

Nukentėjusysis A. U. pareiškė 86,89 Eur (300 Lt) dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir 1737,72 Eur (6 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 77-78).

Sprendžiant dėl 86,89 Eur (300 Lt) turtinės žalos atlyginimo reikalavimo pagrįstumo, kuris grindžiamas aplinkybe, kad nusikaltimo metu iš nukentėjusiojo A. U. buvo pagrobti 300 Lt pinigų, pažymėtina, kad teismas neturi pagrindo netikėti išsamiais ir nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, kurie nesikeitė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, ir kurių metu nukentėjusysis konkrečiai nurodė ne tik turėtą pinigų sumą, bet ir kokiomis kupiūromis turėjo pinigus ir kur juos laikė (1 t., b. l. 23, 67-70, 72). Iš esmės analogiškus parodymus nukentėjusysis davė ir teisiamojo posėdžio metu (2 t., b. l. 101). Teismo vertinimu, ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad įvykdyto plėšimo metu nukentėjusiajam A. U. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis viršugalvio kairėje ir kaktoje. Iš karto po įvykio nukentėjusysis buvo be sąmonės, jis buvo pristatytas į VšĮ „Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė“, gydymo pabaiga – 2014 m. gegužės 1 d., jam diagnozuotas židininis smegenų ir smegenėlių sužalojimas (galvos sumušimas), nenustatyta, kad būtų praradęs darbingumą iš karto po įvykio, taip pat byloje nėra įrodymų, kad būtent dėl nagrinėjamo įvykio būtų kreipęsis pagalbos pas specialistus (psichologus – psichiatrus). Pats nukentėjusysis paaiškino, kad po įvykio jam buvo šokas, stresas, gėrė raminamuosius vaistus, jam reikėjo psichologų pagalbos, pas gydytojus lankėsi apie metus laiko, iki šiol dėl nagrinėjamo įvykio jam sunku užmigti, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, jog nukentėjusysis po nagrinėjamo įvykio pirmą kartą į VPPC Panevčžio skyrių kreipėsi 2015 m. sausio 20 d., t. y. praėjus 9 mėnesiams (2 t., b. l. 101).

Įvertinus paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, intensyvumą, pavojingumą, kilusias pasekmes tiek nukentėjusiojo A. U. sveikatai, tiek ir jo psichologinei būsenai (pasekmes jaučia iki šiol), padarytos turtinės žalos dydį, kaltinamojo finansinę padėtį, taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant panašiems sužalojimams plėšimo metu, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo iš dalies patenkinti nukentėjusiojo A. U. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš kaltinamojo šio nukentėjusiojo naudai priteisti 1 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 str.). Tai atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus.  

Taip pat šioje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 597,76 Eur (2 063,96 Lt) dydžio civilinį ieškinį dėl R. D. neteisėtais veiksmais padarytos turtinės žalos (1 t., b. l. 96-100), kuris yra pagrįstas į bylą pateiktais įrodymais ir tenkintinas visiškai (CK 6.283 str. 1 d., 6.280 str.).

Dėl kitų klausimų

Kompaktinis diskas, pridėtas prie bylos (1 t., b. l. 32), paliktinas saugoti byloje, o nukentėjusiojo M. M. suplėšyta odinė striukė, perduota saugoti į Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą (t.1, b. l. 59-60), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina (BPK 94 str. 1 d. 3-4 p.).

            Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

Pripažinti R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir kaltinamajam R. D. paskirti galutinę 3 (trijų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į R. D. paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2014 m. gegužės 27 d., 15.14 val., iki 2014 m. gegužės 29 d., 14.20 val. (dvi paras, prilyginamas dviem laisvės atėmimo dienoms).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8, 9 punktais, 3 dalimi, R. D. paskirtą laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ilgiau nei 7 paroms; 2) tęsti darbą; 3) nesilankyti lošimo namuose; 4) atlyginti nukentėjusiems padarytą žalą.

R. D. paskirtų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nekeisti ir palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Iš dalies patenkinti M. M. civilinį ieškinį ir priteisti iš R. D. nukentėjusiajam M. M. 231,70 eurą (du šimtus trisdešimt vieną eurą septyniasdešimt centų) turtinės žalos ir 2 000 eurų (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Iš dalies patenkinti A. U. civilinį ieškinį ir priteisti iš R. D. nukentėjusiajam A. U. 86,89 eurus (aštuoniasdešimt šešis eurus aštuoniasdešimt devynis centus) turtinės žalos bei 1 200 eurų (vieną tūkstantį du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Patenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš R. D. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 597,76 eurus (penkis šimtus devyniasdešimt septynis eurus septyniasdešimt šešis centus) turtinės žalos atlyginimo.

Palikti saugoti byloje kompaktinį diską, pridėtą prie bylos.

M. M. striukę, perduotą saugoti į Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti (2015 m. rugsėjo 10 d. Kvitas B serija BBB Nr. 1PK001020).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                           Giedrė Norvilienė