Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1A-647-317-2010].doc
Bylos nr.: 1A-647-317-2010
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pranešėjas Algirdas Jaliniauskas

Pranešėjas Algirdas Jaliniauskas                                             Baudž. byla Nr. 1A-647-317/2010

Teisėjas Giedrius Endriukaitis                                               (Proceso Nr. 26-1-00018-2010)

                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

                                                                                                2.4.7.

HERBAS

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. rugsėjo 30 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jurgio Kiškio ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjai Rasai Kalkauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl 2010 m. birželio 14 d. Kauno apylinkės apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo K. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 139 str. 1 d. – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per šį laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir uždraudžiant lankytis nukentėjusiosios J. Ž. gyvenamojoje vietoje.

Iš K. Ž. priteista 1779,57 litai Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiosios gydymą.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

                      K. Ž. nuteistas už tai, jog dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo žmogų: 2010 m. sausio 6 d. apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini) esančiame bute, apipylė verdančiu vandeniu J. Ž., padarydamas veido ir krūtinės nudegimą, tai yra 14 % paviršinį kūno nudegimą, taip padarydamas J. Ž. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

                      Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde prašo pakeisti 2010-06-14 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo: pripažinti K. Ž. kaltu pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p. ir paskirti jam 2 metų laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis LR BK 75 str. K. Ž. bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant jį atlyginti arba pašalinti nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir uždrausti K. Ž. lankytis J. Ž. gyvenamojoje vietoje. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas nemotyvavo, kodėl K. Ž. nusikalstamą veiką kvalifikavo kaip padarytą dėl neatsargumo. Teismas pasirėmė tik kaltinamojo teiginiu, kad jis nesitikėjo tokios įvykio eigos, o būtent, kad dengdamasis nuo mesto kibiro, virdulyje esančiu vandeniu jis apiplikys J. Ž.. Prokuroro teigimu, apylinkės teismas neatskleidė K. Ž. kaltės turinio, todėl neteisingai veiką perkvalifikavo kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo. Pagal baudžiamąjį įstatymą išvada apie kaltininko kaltės turinį (o iš jo ir apie kaltės formą, rūšį) turi būti grindžiama visų sudėties požymių suvokimu bei įvertinimu. Taigi apie kaltės turinį turi būti sprendžiama atsižvelgiant į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, sužalojimų pobūdį ir laipsnį, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, šių veiksmų metu, jiems pasibaigus (ar juos nutraukus) ir t. t., taip pat remiantis byloje surinktų įrodymų viseto analize.

Apelianto įsitikinimu nukentėjusiosios J. Ž. sveikata buvo nesunkiai sutrikdyta dėl tyčinių K. Ž. veiksmų. Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog 2010-01-06 tarp sutuoktinių K. Ž. ir J. Ž. kilo konfliktas. Apie tai, kad K. ir J. Ž. paskutiniu metu dažnai konfliktuoja parodė ir liudytoja I. Ž.. Nukentėjusioji J. Ž. apklausiama teisme nurodė, kad dažna kylančių konfliktų priežastis - nesveikas K. Ž. pavydas. K. Ž. jau anksčiau ne kartą jai buvo grasinęs, jog ją subjauros, sakydamas: „Aš tave subjaurosiu, kad tu būtum ne moteris". K. Ž. virtuvėje užsikaitė virdulį kadangi ketino pasidaryti arbatos. Jam užsiplikius arbatą, kaip jis pats teigia, J. Ž. į jį metė kibirą su šlapimu, o jis, stengdamasis apsiginti nuo mesto kibiro, pakėlė rankas aukštyn ir netyčia apiplikė J. Ž.. Teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad, kaip teigia K. Ž., J. Ž. į jį kibirą su šlapimu metė iš arti. Tuo tarpu J. Ž. teigė, kad K. Ž. ją vandeniu apipylė iš maždaug 1 metro atstumo. Tikint K. Ž. versija, kad į jį vis dėlto buvo mestas kibiras su šlapimu, sunku patikėti, kad nuo iš arti metamo kibiro reikėtų gintis, rankas pakeliant sau virš galvos, kadangi J. Ž. yra aukštesnė už K. Ž.. Specialisto išvadoje J. Ž. konstatuotas terminis burnos, veido, kaklo, krūtinės, pilvo, kairio žasto odos nudegimas. Atsižvelgiant į padarytų nudegimų dislokaciją, negalima nesuabejoti tuo, ar pilant iš virdulio vandenį virdulio dangčio neatidarius, įmanomas toks kūno ploto apiplikymas. K. Ž. matė ir žinojo, kad jo rankose laikomame virdulyje yra verdantis vanduo, todėl numatė, kad jo veiksmai gali sukelti BK 138 str. 2 d. 3 p. numatytus padarinius ir jų norėjo, o jei ir nenorėjo, tai sąmoningai leido jiems atsirasti.

Prokuroro nuomone, K. Ž. santykį su daroma nusikalstama veika ir jos pasekmėmis atspindi ir ta aplinkybė, kad jis nenustebo, nebuvo sukrėstas dėl padaryto sužalojimo, po apiplikymo nesistengė padėti J. Ž., t.y. nesuteikė J. Ž. pagalbos, neiškvietė medikų, o, anot J. Ž., pašaipiai pasakė apiplikytų vietų nesitepti aliejumi. Tai leidžia manyti, kad būtent tokios įvykio eigos jis ir siekė. K. Ž. nesiėmė jokių veiksmų, kurie padėtų nukentėjusiajai išvengti tokio sunkumo padarinių.

                      Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, jame išdėstytais motyvais.

Nuteistojo     K. Ž. gynėja R. Kalkauskienė prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Apylinkės teismas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, teisingai kvalifikavo K. Ž. veiką ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados pilnai atitinka bylos aplinkybes, o teismo padarytas išvadas patvirtina teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai.

K. Ž. nuteistas pagal LR BK 139 str. 1 d. dėl J. Ž. nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo. Nors prokuroras nesutinka su K. Ž. veiksmų kvalifikacija pagal LR BK 139 str. 1 d. ir nurodo, jog kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo numatyto LR BK 138 str. 2 d. 3 p. požymius, apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks tvirtinimas yra pagrįstas ne faktiniais duomenimis, o prielaidomis ir įrodymais neparemtais samprotavimais.

Tai, kad nukentėjusiajai J. Ž. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas abejonių nekyla. Tačiau,  priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas išdėstė argumentus dėl kaltinamojo K. Ž. veikos kvalifikavimo ir, įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtas faktines aplinkybes, K. Ž. veiką pagrįstai iš LR BK 138 str. 2 d. 3 p. perkvalifikavo į LR BK 139 str. 1 d. Teismo nuosprendyje padarytos išvados, kolegijai abejonių nekelia.

Nors nukentėjusioji J. Ž. tvirtina, jog ji į kaltinamąjį kibiro su šlapimu nemetusi, o kaltinamasis K. Ž. ją verdančiu vandeniu apipylė tyčia, nes tarp jų nuolatos vyksta konfliktai ir jis yra grasinęs ją subjauroti, tačiau šių aplinkybių nepatvirtina nei kaltinamajame akte nurodyti duomenys, nei prokuroro skunde išdėstyti argumentai.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir  teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis K. Ž. nuosekliai aiškino, jog įvykio dieną apie 19 val., užsikaitė virdulį, nes ketino gerti arbatą. Atėjusi nukentėjusioji J. Ž., kuri buvo neblaivi, pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais ir, paėmusi kibirą su šlapimu, metė į jį. Tuo metu jis buvo virtuvėje, laikė rankose virdulį su karštu vandeniu ir, bandydamas prisidengti nuo kibiro, pakelė rankas į viršų ir netyčia nukentėjusiąją apipylė verdančiu vandeniu. Virdulys, kuriuo kaltinamasis virė vandenį buvo uždengtas, tačiau jis buvo sulaužytas ir jo priekyje buvo skylė.

Apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai pažymėjo, jog ikiteisminis tyrimas buvo nepakankamai išsamus-atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo iš karto apžiūrėta įvykio vieta, nepaimtas ir nepažiūrėtas nusikaltimo įrankis-virdulys. Tai galėjo turėti reikšmės teismui darant išvadas.

Tai, jog tarp kaltinamojo K. Ž. ir J. Ž. vyksta dažni konfliktai, negali būti vienareikšmiškai vertinama, kad kaltinamasis tyčia apipylė nukentėjusiąją J. Ž. vandeniu. Nors J. Ž. parodė, jog kaltinamasis yra ne kartą grasinęs ją subjauroti, tačiau byloje nėra šią aplinkybę patvirtinančių duomenų. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja I. Ž. parodė, jog dažnai vyksta konfliktai tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo, tačiau šių konfliktų priežasčių ji nežino, o apie įvykį žino tik iš kaimynų pasakojimų.

Pagal baudžiamąjį įstatymą, apie kaltininko kaltės turinį ir tyčios formą sprendžiama atsižvelgiant į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes- nusikaltimo padarymo būdą, sužalojimų pobūdį ir laipsnį, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, jų elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, šių veiksmų metu, jiems pasibaigus (ar juos nutraukus) ir t. t., taip pat remiantis byloje surinktų įrodymų viseto analize. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas nuteistojo K. Ž. kaltės formą motyvavo įsigilinęs į visas bylos aplinkybes bei išsamiai išsiaiškinęs, kaip kaltininkas suvokė visus daromo nusikaltimo sudėties požymius, kokie buvo kaltininko nusikalstamų veiksmų motyvai, kokios buvo jo valinės pastangos dėl kilusių padarinių. Neginčijamų įrodymų, išskyrus nukentėjusiosios parodymus, patvirtinančių K. Ž. veiksmuose LR BK 138 str. 2 d. 3 p. numatytą veiką, byloje nebuvo pateikta. Tokių duomenų savo skunde nenurodo ir prokuroras.

Kaltinimas nusikalstamomis veikomis turi būti pagrįstas ne įtarimais ar prielaidomis, o neginčijamais ir nepaneigiamais kaltinamojo kaltę patvirtinančiais įrodymais. Bet kokios abejonės ar nepakankamas įrodymų buvimas, turi būti vertinamas kaltinamojo naudai. Šiuo atveju, apylinkės teismas padarė tinkamą išvadą, jog kaltinamajame akte bei prokuroro skunde aptarti faktiniai duomenys nėra pakankami išvadai, kad K. Ž. nukentėjusiąją J. Ž. apipylė verdančiu vandeniu tyčia. Tokiu sprendimu apylinkės teismas nepažeidė baudžiamojo įstatymo ir nuo susiklosčiusios teismų praktikos nenukrypo. Todėl apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

n u t a r ė :

Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

 

Kolegijos primininkas                                                                         Algirdas Jaliniauskas

 

Teisėjai:                                                                                               Algerdas Urbšys

 

                                                                                                            Jurgis Kiškis