Nuorašas
Pranešėja L.Gurevičienė                                                                                       Byla Nr. 1A-423-149/2012

Teisėjas A.Virbalas                                                         Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00864-2010-5                                                      

                                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija:                                                                                                                                  

                                                                                                                    1.1.7.1;1.1,8.1.;2.4.1.;2.4.7.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Leonardos Gurevičienės,

teisėjų Lauretos Ulbienės, Arūno Kisieliaus,

sekretoriaujant Teresai Darulienei,

dalyvaujant prokurorei Loretai Masiulionytei,

nukentėjusiajai R. G.,

nukentėjusiosios atstovui advokatui Kazimierui Baranauskui,

nuteistojo gynėjui advokatui Ramūnui Mikulskui,

nuteistajam R. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012-01-12 nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 245 str., ir nuteistas 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

R. J. nuteistas už tai, kad nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o būtent:

jis, būdamas steigėjas kartu su R. G. UAB „Kompleksinė statyba“, į. k. 123757768, turėdamas 55 paprastas vardines akcijas, nevykdė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-10-04 išduoto vykdomojo dokumento Nr. 2-11628-430/2010, nesusijusio su bausmėmis, dėl įpareigojimo UAB „Kompleksinės statybos“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) atlikti tam tikrus veiksmus, t.y. pateikti susipažinti R. G. UAB „Kompleksinė statyba“ įstatus, nuo 2009-11-02 metinės finansinės atskaitomybės ataskaitas, bendrovės metinius pranešimus, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolus ir kitus dokumentus, kurie turi būti vieši pagal įstatymus; taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolus, kuriais įforminti bendrovės akcininkų sprendimai, jeigu šiuose dokumentuose nėra komercinės (gamybinės) paslapties bei padaryti dokumentų kopijas, taip pat leisti ieškovei R. G. gavus iš ieškovės bendrovės nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, kiekvieno mėnesio 5-7 dienomis susipažinti su visais bendrovės dokumentais bei padaryti dokumentų kopijas.

Apeliaciniu skundu R. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1ojo apylinkės teismo 2012-01-12 nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu naują – išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teigia, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str., pažeidė BK 2 str. 3 d. principinę nuostatą, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino objektyvių jo (nuteistojo) galimybių vykdyti teismo sprendimą. Nurodo, jog teismas rėmėsi liudytojo D. Z. parodymais apie teismo šaukimo įteikimo aplinkybes, taip pat aplinkybėmis apie dienraščiuose „Vilniaus diena“ ir „Lietuvos rytas“ viešo paskelbimo būdu publikuotus pranešimus dėl 2010-10-27 Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme iškeltos civilinės bylos, analizavo ir vertino tokio pranešimo įteikimo tinkamumą bei atitikimą CPK 130 str. 5 d. keliamiems reikalavimams, tačiau nemotyvavo, kokią reikšmę šios aplinkybės turi BK 245 str. kvalifikavimui. Mano, jog teismo nurodyti motyvai dėl teismo šaukimo neįteikimo ir sprendimo už akių priėmimo BK 245 str. numatytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi jokios teisinės reikšmės.

Taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad apie priimtą 2010-08-27 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą už akių jis sužinojo tik 2011-03-03 apklausos metu. Kitą dieną po apklausos, t.y. 2011-03-04, nuvykęs į teismą, pasiėmė teismo sprendimo nuorašą ir tik tuomet susipažino su UAB „Kompleksinė statyba“ atžvilgiu priimtu teismo sprendimo turiniu (šią aplinkybę, nuteistojo teigimu, patvirtina Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pažyma, kad sprendimo nuorašas gautas 2011-03-04, b.l. 75). Nesutikdamas su teismo sprendimo turiniu, nedelsdamas kreipėsi į teismą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau 2011-04-28 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria UAB „Kompleksinė statyba“ prašymo netenkino. Taip pat, nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje visiškai nevertino byloje esančių įrodymų, patvirtinančių jo pastangas ir veiksmus, kuriais jis ėmėsi priemonių 2010-08-27 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimui už akių įvykdyti. Šių duomenų teismas nevertino, todėl mano, jog pirmosios instancijos teismo išvados neginčijamais ir objektyviais įrodymais paremtos nebuvo. Be to, nuteistojo teigimu, šios bylos kontekste teismas neatsižvelgė į R. G. elgesį, mano, jog civilinių teisinių santykių pagrindu kilę šalių nesutarimai, lydimi asmeninėmis ambicijomis ir principais, negali būti kriminalizuojami baudžiamosios teisės pagalba, juo labiau, kad pati R. G. savo teisių pažeidimu laiko ne sprendimo nevykdymą, tačiau ginčą dėl sprendimo įvykdymo vietos.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusioji, jos atstovas ir prokurorė prašo skundą atmesti.

            Nuteistojo R. J. apeliacinis skundas atmestinas.

            Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistojo R. J. apeliacinį skundą, daro išvadą, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012-01-12 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Vadovaujantis BK 245 str. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. Šiuo atveju veika pasireiškia neveikimu, t.y. teismo sprendime nurodytų įpareigojimų, reikalavimų, suvaržymų ignoravimu. Pažymėtina, nors BK 245 str. įtvirtintas absoliutus įpareigojimas vykdyti teismo sprendimus, sprendžiant kaltininko baudžiamosios atsakomybės klausimą turi būti įvertintos priežastys, dėl kurių sprendimas nevykdomas.

Nuteistasis R. J. apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas visiškai nevertino objektyvių jo (nuteistojo) galimybių vykdyti teismo sprendimą. Tačiau šis jo aiškinimas prieštarauja byloje esančiai medžiagai, t.y. kaip matyti iš antstolės D. M. 2010-12-02 pažymos dėl vykdymo veiksmų atlikimo Nr. 0012/10/02871 iki šiol teismo sprendimas neįvykdytas ir duomenų apie neįvykdymo priežastis nepateikta, todėl sprendimas vykdytinas priverstinai (b.l. 8). 2011-02-21 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi UAB „Kompleksinė statyba“ direktoriui R. J. už 2010-10-04 išduoto Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo vykdomojo dokumento Nr. 2-11628-430/2010 nevykdymą skirta 800 Lt bauda (b. l. 15-41).

Be to bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad R. J. negalėjo įvykdyti teismo sprendimo dėl  objektyvių priežasčių. Nuteistojo tvirtinimas, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad apie priimtą 2010-08-27 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą už akių jis sužinojo tik 2011-03-03 apklausos metu, nelaikytinas objektyvia priežastimi dėl kurios jis negalėjo vykdyti teismo sprendimo, kadangi nuteistasis piktybiškai vengė sužinoti apie minėtą sprendimą. Šiuo atveju pirmos instancijos teismas įvertino visas aplinkybes, reikšmingas R.J. inkriminuojamos veikos kvalifikavimui, o būtent, D. Z. parodymus, kad šis norėjo įteikti teismo šaukimą R. J., tačiau pastarasis vengė jį priimti (b.l. 172-173), t.y. R. J. vengė priimti teismo dokumentus ir sužinoti koks sprendimas jo atžvilgiu yra priimtas. Be to, pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad teismo šaukimas R. J. į 2010-08-27 teismo posėdį įteiktas tinkamai, t.y. jam 2010-07-30 dienraštyje „Vilniaus diena“ ir 2010-07-30 dienraštyje „Lietuvos rytas“ viešo paskelbimo būdu  buvo pranešta, kad 2010-10-27 Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme bus nagrinėjama ieškovės R. G. ir atsakovo UAB „Kompleksinė statyba“ civilinė byla Nr. 2-11628-430/2010. Taip pat Iš 2010-11-15 Vilnius noriu.lt laikraščio kopijos, esančios Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2467-728/2011, matyti, kad R. J. viešo paskelbimo būdu buvo įteiktas raginimas įvykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-10-04 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-11628-430/2010. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad R. J. buvo žinoma apie priimtą sprendimą. Taigi, jis žinodamas apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą, suprasdamas, kad privalo jį vykdyti, jo nevykdė. Todėl nuteistojo nurodytas teiginys, kad teismo nurodyti motyvai dėl teismo šaukimo neįteikimo ir sprendimo už akių priėmimo BK 245 str. numatytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi jokios teisinės reikšmės, yra nepagrįstas ir atmestinas.

Kolegija daro išvadą,  kad pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje esančius įrodymus nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų ir tinkamai kvalifikavo R. J. veiksmus pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str. Nuteistojo R. J. kaltė yra visiškai įrodyta pirmosios instancijos teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais.

Kolegijos  nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Visos bylos aplinkybės ištirtos išsamiai ir nešališkai, nuosprendis pagrįstas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, atitinkančiais BPK reikalavimus. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktais įrodymais, kurių pakako daryti pagrįstą išvadą, kad R. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė byloje esančią medžiagą. BPK reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str. 5 d.). Šioje byloje nenustatyta, kad vertinant įrodymus teismas buvo šališkas arba pažeidė BPK normas, taip pat nenustatyta aplinkybių, duodančių pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl kolegija konstatuoja, kad naikinti teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012-01-12 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti R. J. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r ė :

nuteistojo R. J. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo.

Nuorašas tikras:

Kolegijos pirmininkė                                                                              Leonarda Gurevičienė