Baudžiamosios bylos Nr. 1-136-1021/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45005-2022-3

 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.4.6.1; 1.2.4.6.2; 1.1.7.2.1;1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.1; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2.

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis,

sekretoriaujant Viktorijai Kupstienei,

kaltinimą palaikant prokurorei Gintarei Meškauskienei,

dalyvaujant: kaltinamajam A. S., jo gynėjai advokatei L. B.,

nukentėjusioms V. P., L. M.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: 

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) K. r. sav., Li. Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, bet teistumai išnykę:

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir  140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Įrodyta nusikalstama veika.

A. S. 2022 m. lapkričio 25 d.. apie 11:17 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje kilusio žodinio konflikto metu, sugriebęs už gerklės nukentėjusiajai L. M. ją suspaudė, dėl ko pastaroji jautė fizinį skausmą; toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, mušė savo šeimos narę - sugyventinę V. P., t. y. paėmęs nuo stalo esančią vazą, vieną kartą vaza sudavė nukentėjusiajai V. P. į galvos sritį bei nukentėjusiąją V. P. stipriai stūmė, dėl ko ši atsitrenkė į virtuvėje stovėjusį stalą ir susimušė sėdmenis bei dešinį riešą, tokiu būdu mušdamas savo šeimos narę nukentėjusiąją V. P. ir nukentėjusiąją L. M. sukėlė joms fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje.

II.                      Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Kaltinamasis A. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai, ir teisiamajame posėdyje parodė, kad suprantantis kuo kaltinamas, prisipažįstantis kaltu, sutinkantis duoti parodymus. N. V. P. jo sugyventinė. (duomenys neskelbtini) jau 10 m. Bendrų vaikų neturintys. Kol negėręs, buvo viskas tvarkoje, o kai užgėręs buvo incidentas. Buvęs Minesotos programoje 2016 m. Tada irgi buvo įvykis. 2016 m. buvo tik barnis, teistas už smurtą prieš tą pačią sugyventinę. Po to gydęsis 2 kartus Minesotos programoje. Registruotas pas Mozūraitį, pas jį lankęsis 2,5 m. Prieš įvykį negėręs kokius 3 m., gal daugiau, čia pirmas išgėrimas buvo. Paskutinis įvykis buvo praeitais metais, lapkričio mėnesį, galėjo būti 28 d. Buvo pirmadienis. Namie išgėręs baltos, nežinantis, kiek išgėręs, nes gėręs apie mėnesį laiko. Jam atnešdavo į namus alkoholį, nereikėjo pačiam eiti į parduotuvę. Niekur neišėjęs ir namie beveik mėnesį laiko gėręs. Alkoholio atnešdavo V. ir L. Nežinantis, kodėl jos nekvietė medikų, kai jis taip gėręs. Jos kartu negerdavo. V. P. jau 7 m. negeria išvis. S. V. P., L. M. atnešdavo jam baltos išgerti. Įvykio dieną, apie 11 val. parėjęs namo, buvo durys uždarytos. Buvo pasilikęs pravirą langą, manęs, kad nieko nėra namie. Atidaręs langą ir pamatęs V. ir L., jos ten buvo ir įvyko tas incidentas. Tuo metu namie negėręs, buvo išėjęs iš namų, bet buvo neblaivus. Įpūtęs berods 2,47 promilės. Girtumas turėjo įtakos jo veiksmams. L. M. broliui esantis krikštatėvis. Ji bendrabutyje gyvena, bet buvo kažko prisidirbusi, kad negalėjo ten būti, pas mamą irgi negalėjo būti, tai pasiprašė pas juos pagyventi. Ji pas jus gyveno 2 sav.. L. M. jam  ne giminė. Ji gerdavo tik alų, baltos negerdavo. Tuo metu, ar L.buvo išgėrusi nežinaantis. Sugyventinė negeria 7 m. Kai įlipęs per langą, jos ant jos pradėjo rėkti, matyt dėl to, kad įlipęs per langą, o ne per duris įėjęs. Jis nežinojęs, kad jos viduje. Jis pasibeldęs, raktų neturėjęs, niekas jam durų neatidarė. Buvo palikęs neuždarytą langą, atsidaręs jį ir įlipęs, žiūri jos viduje. Jis nežinantis, ar jo specialiai neįsileido, net neklausęs šito. Pasibeldęs į duris, bet niekas neatidarė. Įlipęs per langą, nes buvo palikęs telefoną, raktus ir mašinos raktus namie. Galvojęs pasiimsiantis raktelius, kad neišsineštų. Įlipus per langą, įvyko incidentas. Susistumdęs, pastvėręs L. ir su V. išėjo tas incidentas. Pirma jam atrodo su V., su sugyventine, įvyko incidentas. Pamenantis kaip stalą apvertęs, nelabai pamenantis kaip vazą metęs. Viskas greitai ten įvyko. P. L. buvo sutikęs, su ja šnekėjęs. Ji sakė, kad kai konfliktavęs su V. ir ją pastvėręs tuo momentu. Jei suspaudęs už gerklės, tai galėjo skaudėti. V. buvo, kad sutrenkęs ir pastūmęs. Ten gėlėms vaza iš stiklo. Paleidęs vazą ir pataikęs į galvą. Paėmęs nuo stalo vazą ir paleidęs tiesiai į galvą, o paskui pastūmęs. Kai jį paėmė policija, nežinantis kas atsitiko. Sutinkantis, kad į stalą atsitrenkė. Galėjo jai skaudėti sėdmenis ir dešinį riešą, pripažįstantis. Gailisi dėl savo veiksmų. Jautęsis normaliai įvykio metu su 2,44 promilių girtumu. Prieš tai buvo pas draugą išėjęs, ten negėręs. Normaliai pėstute parėjęs namo. Nematęs, kas su vaza atsitiko, sakė, kad sudužo, bet jis nematęs. Jis nebuvęs namuose po to, kai išvežė ir negrįžęs. Jam uždrausta ten būti. Per tą langą kai įlipęs, jos ėmė abi sakyti, kad iškvies policiją, tuoj atvažiuos, tave išveš ir uždarys. Matyt suėmė pyktis. Abi taip sakė, kad iškvies policiją. Pirma su V., o paskui su L. incidentas buvo. Jis kai pasakojęs tyrėjai sakęs, kad pirma su V., paskui su L. buvo incidentas. L. pasiėmė telefoną ir pradėjo skambinti pareigūnams. Matyt suėmė nervai ir pastvėręs jai už gerklės, taip padaręs matyt dėl to, kad neskambintų. L. 3 kartus atsiprašęs, paskutinį kartą prie „Norfa“ parduotuvės susitikęs atsiprašęs. Su V. negalėjęs bendrauti, tik su jos mama bendravęs. Per mamą atsiprašęs V., nes tiesiogiai negalėjęs bendrauti su ja. Jam reikės sugyventinės paramos, pats vienas nebūsiąs, šnekėjęs ir šiandien, kad reikės iš naujo važiuoti į Kauną. Ketinantis alkoholio problemą spręsti, vėl keipsis dėl Minesotos programos. Jei pripažins kaltu, sutiktų dirbti viešus darbus, jis nedirbantis šiuo metu. Paskutinį kartą dirbęs spalio mėnesį „A..“ Marijampolėje. Jis yra darbingas. Šiam smurtui daugiausiai įtakos darė alkoholis. Tą dieną, jis tik ryte grįžęs namo, o policija užfiksavo po 11 val. įvykį. Jo neįsileido per duris, buvo langą pravirą pasilikęs. Jis nežinojęs, kad yra kažkas namie, jam durų neatidarė. Buvo pašalinių asmenų namie: L. dukra ir sesuo, L. ir E.. L. buvo atsivedusi. Viskas įvyko per 10-15 min. ir paskui išėjęs, tada jį paėmė pareigūnai. Viskas turėjo būti vienu momentu, abu atvejai. L. ar bandė užstoti V.ą negalintis pasakyti, gali visko būti. Nematęs po įvykio nukentėjusios V. Nuo tada kai uždraudė namuose nebuvęs. Pripažįstantis sužalojimus, jam tyrėja nuotraukas rodė. Negalintis pasakyti kaip kas buvo tiksliai, bet tikrai sugriebęs už kaklo M.. Ji jam pati sakė, kad sugriebęs už kaklo, bet nepaaiškino kuriuo momentu. Negalintis pasakyti, ar vijęsis M. į vonią, tiksliai negalintis pasakyti. Viskas buvo tuo pačiu metu. Vertinantis savo elgesį blogai, gailisi. Dabar kreipsis dėl M. programos. P. M. programą, susirasiantis darbą. Jis buvęs Danijoje dabar. Svarbiausia negerti, nes kai negeriantis pats susitvarkantis. Visus kartus kai vartojęs smurtą buvo išgėręs. P. V. mamą susitaikęs su sugyventine. Tik prie teismo šnekėjęs su V., sakė jei susitvarkysiąs gėrimus tai viskas tvarkoje bus. Ketinantis vėl kartu toliau gyventi. Dabar neturintis iš ko atlyginti teisinės pagalbos išlaidų, nedirbantis. Lietuvoj paskutinį kartą spalį dirbęs, turto neturintis. Minesotos programoje tik kelionė kainuoja jei su siuntimu, jei be siuntimo kainuoja 105 eurai. Vaikų, išlaikytinių neturintis. Buvęs pasišnekėti su L. M. ir ji jam papasakojo viską. Pripažįstantis viską.

N. V. P. teisiamajame posėdyje teigė, kad kaltinamajam pasakiusi, kad jei nevartos alkoholio, tai jie susitaikys. Jie niekada nesipykdavę, kai jis negerdavo. Jis darbštus, protingas vyras. Ji nepykstanti, pati kaltės dėl to turinti, nes pirkusi jam alkoholio. Ji su kaltinamuoju susitaikiusi, atleidusi. Nenorinti kaltinamajam jokios bausmės. Ji juo pasitiki. Mananti, kad jis daugiau nedarys tokių dalykų, nes jis žodžio žmogus. Jis būdavo girtas, kai smurtavo. Dabar kai jis jai sako, kad tvarkysis, jis sako blaivus. 6 m. kai negėrė, gyvenę puikiai ir prasigyvenę. Nežinanti, kodėl dabar užgėrė kaltinamasis, jis negėrė daugiau nei 4,5 m. Jis sako blaivas, jo žodžiu galima tikėti, ji jį palaikysianti, jei jis gydysis.

Nukentėjusioji L. M. teisiamajame posėdyje teigė, kad ji pretenzijų kaltinamajam neturinti, jie bendraujantys, jis atsiprašė, jam atleidusi.

Kaltinamajam A. S. visiškai pripažinus savo kaltę, jis, jo gynėja bei prokurorė sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kuriam buvo visos sąlygos, todėl byloje buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnis), byloje esantys įrodymai ištirti BPK 290 straipsnio, 291 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta tvarka, išvardijant byloje esančius rašytinius dokumentus.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo parodymų, kaltinimas jam grindžiamas žemiau išvardintais rašytiniais bylos dokumentais:

2022-11-28 tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2022-11-28 apie 11:17 val., namų virtuvėje, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, neblaivus A. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuriam nustatytas 2,44 promilių girtumas, paėmęs nuo stalo esančią vazą, vieną kartą, galimai trenkė ja, savo blaiviai sugyventinei V. P. (gim. (duomenys neskelbtini)), į dešinės pusės galvos sritį, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą. Iš kart po to, namų virtuvėje, savo abejomis rankomis, vieną kartą, galimai pastūmė V. P., ko pasekoje, ši atsimušė į virtuvėje esantį stalą bei dėl tokių sugyventinių veiksmų jautė fizinį skausmą. Atvykusi greitoji medicinos pagalba, apžiūrėjo V. P.. A. S. buvo sulaikytas (b. l. 4-6);

2022-11-30 nukentėjusiosios L. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) pareiškimu, kuriame pareiškėja nurodė, jog 2022-11-28 apie 11:00 val., adresu (duomenys neskelbtini) V. P. bute, pastarosios sugyventinis A. S. ją suėmęs rankomis už gerklės smaugė, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 40);

2022-11-28 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta - butas, esantis (duomenys neskelbtini). Patekus į butą matomas kambarys sujungtas su virtuve, kuriame galimai įvyko smurtas artimoje aplinkoje. Kambaryje dešinėje pusėje yra virtuvės plotas, priešais matomas langas pro kurį buvo patekta į buto vidų, prie lango stovi sofa su atlošu ant kurios yra asmeniai daiktai bei vazos šukės su kuria buvo galimai suduotas smūgis. Taip pat viduryje kambario apverstas medinis stalas. Gale kambario dešinėje pusėje yra durų anga, kuri veda į kitą kambarį, kuriame matomi konflikto požymiai, t.y. išmėtyti rūbai bei nutrauktos langų užuolaidos. Iš lauko apžiūrėjus šio buto kambario langą pro kurį buvo patekta į vidų, matyti kraujo žymės. Pastatas nėra aptvertas, taip pat nestebimas vaizdo stebėjimo kameromis. Įvykio vietoje svarbių objektų bei įvykiui reikšmingų daiktų nepaimta (b. l. 14-25);

2022-11-28 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad apie įvykį pranešė L. M.. Smurtą patyręs asmuo - V. P.. Nustatyti smurtą patyrusio asmens sužalojimai: dešinėje pusėje, virš ausies matoma kraujuojanti žaizda bei patinimas riešo srityje. Smurtu įtariamas asmuo - sugyventinis A. S., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus ir apsvaigęs, nustatytas 2,44 prom. girtumas. Gauti paaiškinimai: V. P. paaiškino, kad jos sugyventiniui grįžus į namus jo neįsileido, kadangi jis buvo agresyvus ir neblaivus dėl ko kilo konfliktas, kurio metu sugyventinis išstūmęs plastikinį virtuvės langą pateko į vidų. Patekęs į buto vidų sugyventinis V. P., paėmęs nuo stalo esančią vazą, vieną kartą trenkė į dešinės pusės galvos sritį virš ausies. Vėliau sugyventinis sugriebė ją abejomis rankomis ir pastūmė, ko pasekoje ji atsitrenkė į stalą, susimušė dešinę ranką ir dešinės pusės sėdmenis. Po tokių sugyventinio veiksmų V. P. jautė fizinį skausmą, kurį jaučia iki šio, bijo sugyventinio, nes ir anksčiau yra buvę tokių atvejų (b. l. 9-13);

N. V. P. apklausos protokolu, kuriame užfiksuoti jos parodymai, kad šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Namai, kuriuose gyvena nuosavybės teise priklauso jos motinai J. M. P., kuri jai davusi leidimą gyventi šiuose namuose. Minėtuose namuose gyvena jau seniai, daugiau nei dešimtį metų. Kartu su ja bute gyvena jos sugyventinis A. S., daugiau pašalinių asmenų negyvena. Su sugyventiniu A., kartu yra apie 11 metų. Bendrai gyvena, veda bendrą namų ūkį, pasiskirsto darbais. Bendrų vaikų neturi. 2022-11-28 nuo pat ankstyvo ryto sugyventinis buvo neblaivus, alkoholį gėrė vienas, namuose. Ji buvo blaivi. Jie jau nuo ryto konfliktavo, kadangi sugyventinis ją įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, ryte konfliktas vyko tik žodžiu, tuo metu prieš ją fizinio smurto nenaudojo. Kadangi, ji sugyventinio bijojo, keletą kartų buvo iškvietusi policijos pareigūnus, kurie jį sudrausmindavo bei išvežė pas pažįstamus, tačiau, kur tiksliai ji nežino, nes jai sugyventinis nesakė. Praėjus keletui valandų, jai būnant namuose, maždaug apie 11 valandą, išgirdo beldimą į duris bei sugyventinio riksmą. Sugyventinis rėkė už durų, kad ji atidarytų duris, įsileistų į namus bei teigė, jog dėl to, kad iškvietė policiją ją užmuš. Ji bijojo, todėl durų nerakino. Tuo metu namuose su ja buvo jos pažįstama L. M. ir jos nepilnametė dukra L. M., kurios tikslesnių duomenų nežino bei nepilnametė sesuo E. I., kurios tikslesnių duomenų taip pat nežino. Jai ir L. būnant virtuvėje, išgirdo už lango triukšmą. Atsisukusi pamatė, kad sugyventinis A. yra iš lauko pusės pravėręs langą ir lipa į namų vidų. Ji sugyventiniui liepė neiti į vidų, kadangi namuose yra vaikų, liepė nekonfliktuoti, tačiau A. jos neklausė, buvo agresyvus. Įlipęs per langą, jis virtuvėje, pradėjo rėkti ir ją įžeidinėti ir staiga paėmęs nuo stalo esančią vazą, ja, vieną kartą, trenkė jai į galvą t.y dešinę pusę, virš ausies, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Nuo smūgio vaza sudužo, šukės pažiro kambaryje. Kiek pamena skausmas buvo stiprus, galva pradėjo kraujuoti, skausmą jaučia ir dabar. Iš kart po to sugyventinis dar labiau suagresyvėjo bei pradėjo rėkti. Tuoj jau pat jai stovint virtuvėje, jis staiga savo abejomis rankomis pastūmė ją, dėl ko ji atsimušė į virtuvėje, esantį stalviršį ir dėl to pajautė fizinį skausmą. Kadangi, pastūmimas buvo stiprus, jai atsimušus į stalviršį ji susimušė dešinės rankos riešą bei dešinės pusės sėdmenis. Skausmas buvo taip pat labai stiprus, jis truko ilgai, jį jaučia ir dabar. Šiuo metu ant riešo matosi patinimas, mėlynė. Nori parodyti, kad viso šio konflikto metu pas ją buvusi pažįstama L. bandė ją apginti ir juos atskirti, tačiau jai nepavykus ši pasiėmusi telefoną iškvietė policijos pagalbą. Tai pamatęs A., pradėjo smurtauti ir prieš L.. Ką tiksliai jai darė ji nematė, tačiau buvo užgulęs ir užspaudęs. Taip pat namuose buvusios mergaitės pačio konflikto nematė, jos buvo kitame kambaryje, todėl incidentą galimai tik girdėjo. Supratęs, kad iškvietė policiją, A. nenusiramino, pradėjo rėkauti bei mėtyti namuose, esančius daiktus. Nuplėšė miegamajame esančias užuolaidas, išmėtė asmeninius daiktus ir iš kart po to, pasiėmęs mobilųjį telefoną iš buto pasišalino, tiksliai kokia kryptimi nežino, tačiau tuoj jau pat atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė. Nori papildyti, kad atvykusi greitoji medicinos pagalba ją apžiūrėjo, tačiau pas teismo medicinos ekspertą nevyks, nes nemato, tam reikalo. Civilinio ieškinio neteiks. Taip pat nori pasakyti, kad sugyventinis yra prieš ją smurtavęs, tačiau tai buvo prieš daug metų ir jie po to incidento susitaikė. Paskutiniu metu sugyventinis prieš ją rankos nekėlė, tačiau pradėjo vartoti daug alkoholio. Mano, kad tai yra jo agresyvumo ir smurto naudojimo priežastis. K. A. yra blaivus, jis yra geras žmogus, jie sutaria gerai. Nori papildyti, kad šiuo metu jam pretenzijų turi, susitaikyti neketina. Taip pat kardomųjų apsaugos priemonių pageidauja ir nori, kad jis nesilankytų jos namuose bei prie jos nesiartintų, nes ji jo bijo (b. l. 26-30);

2022-11-28 asmens apžiūros protokou, kuriame užfiksuota, jog asmeniui sutikus buvo apžiūrėtas V. P. kūnas. V. P. liepus nurodyti vietas, kuriose jautė fizinį skausmą, ši nurodė, kad tai yra dešinė ranka. Apžiūrėjus dešinę ranką, ant riešo matomas patinimas ir mėlynė. Taip pat nurodė, kad vieta, kurioje jautė skausmą yra galva. Apžiūrėjus galvą, dešinėje jos pusėje, virš ausies matomas pakraujavimas bei žaizda. V. P. taip pat nurodė, kad vieta, kurioje jautė skausmą yra dešinės pusės sėdmenys, tačiau apžiūrėjus nurodytą vietą, vizualiai matomų sužalojimų neužfiksuota. Daugiau sužalojimų ant vizualiai matomų kūno vietų nenustatyta (b .l. 49-55);

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele, kurioje fiksuota, kad 2022-11-28 11.23 val. gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini) jai nustatytas sužalojimas viršugalvio srityje apie 1,5 cm. dydžio kirstinė žaizda, minkštųjų audinių patinimas (b. l. 65-66).

Nukentėjusiosios L. M. apklausos protokolu, kuriame užfiksuoti jos parodymai, kad ji A. S. pažįsta, nes jis yra jos brolio krikšto tėvas. V. P. nėra jos tikra giminaitė, tačiau ji ją vadina teta. Ji pas tetą, pastarosios bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno apie savaitę laiko, nes teta bijojo viena būti su savo sugyventiniu A. S.. Jis vienas namuose ištisai vartojo alkoholį ir triukšmaudavo. 2022-11-28 nuo pat ryto, maždaug po 5 val. A. namuose pradėjo daužytis, triukšmauti, jos iškvietė jam pareigūnus, kurie jį išsivežė ir liepė, kai grįš į namus jo neįsileisti. A. į namus grįžo apie 11.00 val., jis daužėsi į duris ir ji su teta jo neįsileido į namus. T. A. su ranka atstūmė buto kambario langą ir per jį įlipo į namus. Jis buvo visiškai girtas. A. iš karto šoko ant tetos, tačiau ji puolė į jų tarpą ir A. tada ją sugriebė už gerklės. Jis jai gerklę suspaudė, jai oro netrūko, tačiau skaudėjo, ant kaklo liko nubrozdinimas nuo A. suėmimo. Suėmęs už gerklės A. sakė ,,o dabar kekšės už tai, kad iškvietėt policiją jus nužudysiu". Ji tiesiog nusistūmė jo rankas nuo savęs ir bėgo į vonią skambinti policijai. T. A. prisivijo ją ir vonioje bandė atimti telefoną, tačiau jam nepavyko. Daugiau jai smūgių A. nesudavė. Jau kai ji buvo iškvietusi pareigūnus A. puolė tetą V. P.. Jis tada paėmė nuo staliuko molinę vazą ir ją paleido į tetą. Kadangi tarp tetos ir A.buvo labai mažas atstumas, tai jis tetai pataikė į galvą. Jai (V.) iš karto pradėjo prie smilkinio dešinėje pusėje bėgti kraujas. Viskas vyko labai greitai, ji net nematė, kaip A. spėjo apsirengti, nes jis dar su teta buvo virtuvėje. Ką A.tetai darė virtuvėje ji nematė, nes tuo metu buvo kambaryje. Dar matė, kad A. į tetą leido kėdutę, tačiau nepataikė. Paleidęs kėdutę, A. išbėgo iš namų. Kai atvyko pareigūnai jau namuose A. nerado, jis buvo kitame kieme ir ji tik vėliau parodė pareigūnams, kad jis eina. Ji pageidauja rašyti pareiškimą dėl A. elgesio, nes dėl jo veiksmų ji jautė fizinį skausmą. Civilinio ieškinio ji byloje nereikš. Pas medikus dėl šio sužalojimo nebuvo nuvykusi. Pageidauja nuvykti pas teismo med. ekspertus (b. l. 42-43);

Alkoholio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijoje užfiksuota, jog alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0286, patikros Nr. 1711812, A. S. 2022-11-28, 11:49 val., nustatytas 2,44 prom. girtumas (b.l. 56-58);

Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo stenograma, kurioje užfiksuota, jog į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi moteris nurodo ,,noriu greičiau į (duomenys neskelbtini), nes taiko, prieš moterį kelia, vaiką, išmušė langą, yra nepilnamečių vaikų ir prieš mane kėlė ranką". Fone girdėti klyksmas (b.l. 74-75);

2022-12-08 daiktų ir kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog vaizdo įraše atliktame Body cam MRJ_5ED1FA 2022-11-28 d. 11.24 val. užfiksuota, kad pareigūnai atvyksta į kiemą, kur juos prie laiptinės pasitinka dvi moterys - V. P. ir L. M.. V. P. įsileidusi pareigūnus į kambarį rodo ir sako ,,va pro langą įšoką, vazą į galvą, kėdutę". L. M. sako ,,mane stvėrė už sprando". Pareigūnai V. P. iškviečia medikus, nes kraujuoja galva. V. P. aiškina, kad jas užpuolė jos sugyventinis, kuris dabar nuolat yra neblaivus. Sako, kad sugyventinis yra pabėgęs. V. P. nustatomas 0,00 promilės girtumas. L. M. sako, kad pirmiausiai ir ją už sprando griebė ir sako, kad ji irgi nori rašyti pareiškimą. Pareigūnė jai atsako, kad pirmiau užsiims smurto atveju, o po to jos. Atvyksta greitosios med. pagalbos darbuotojai, kurie apžiūri V. P., pareigūnai užfiksuoja įvykio vietą. Vaizdo įraše atliktame Body cam MRJ_5ED1FA 2022-11-28d. 11.30 val. užfiksuota kaip pareigūnė užfiksuoja L. M. asmens duomenis bei užsirašo įtariamojo A. S. asmens duomenis (b.l. 76-78);

Daiktais, turinčiais reikšmės baudžiamajai bylai tirti, ir nagrinėti: CD laikmena su garso ir vaizdo įrašais (b. l. 75, 78).

III.                      Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Sveikatos sutrikdymas tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Sužalojimas tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas. Susargdinimas tai organizmo funkcijų sutrikdymas. Fizinis smurtas - tai neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui.

Kaltinamasis A. S. apklausiamas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai, tą patį patvirtino ir teisiamajame posėdyje, nurodydamas, kad ilgą laiką gėręs, ir sukonfliktavęs su  savo sugyventine V. P. bei kitu asmeniu L. M., konflikto metu toje pačioje vietoje ir laiku prieš abi panaudojo fizinį smurtą. Jis patvirtino jam inkriminuotus veiksmus, kad konflikto su sugyventine metu iš pykčio apvertė stalą, nors kaip metė vazą į ją teigė tiksliai neatsimenantis, tačiau neneigė, kad galėjo į ją pataikyti. Taip pat pripažino, kad nukentėjusioji galėjo atsitrenkti į stalą, jai galėjo skaudėti sėdmenis ir dešinį riešą. Kaltinamasis teigė, kad iš pykčio, kad nukentėjusioji L. M. jam kvietė policiją, jis iš pykčio griebė jai už gerklės. Jis pripažino, kad tokiais savo veiksmais sukėlę fizinį skausmą nukentėjusiosioms. Šias kaltinamojo nurodytas nusikalstamų veikų aplinkybes patvirtina ir papildo teismo ištirti ir įvertini nukentėjusiųjų parodymai ikiteisminio tyrimo metu. N. V. P. parodymais nustatyta, kad jai esant namuose į butą per langą įlipo kaltinamasis, kurio ji nenorėjo įsileisti per duris, nes buvo girtas ir agresyvus, ir įpykęs, paėmęs nuo stalo esančią vazą ja vieną kartą trenkė jai į galvos dešinę pusę virš ausies, dėl ko ji jautusi fizinį skausmą; abejomis rankomis pastūmė ją, dėl ko ji atsimušė į virtuvėje, esantį stalviršį, į jį susimušė dešinės rankos riešą bei dešinės pusės sėdmenis, jautė stiprų skausmą, ant riešo matosi patinimas, mėlynė (b. l. 26-30). Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina jos kūno apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad ją apžiūrėjus, ant dešinės rankos riešo matomas patinimas ir mėlynė; galvos dešinėje pusėje virš ausies matomas pakraujavimas bei žaizda (b. l. 49-55); greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, kur užfiksuota, jog jai nustatytas sužalojimas viršugalvio srityje apie 1,5 cm. dydžio kirstinė žaizda, minkštųjų audinių patinimas (b. l. 65-66); nukentėjusiosios L. M. apklausos liudytoja protokolas, kuriame užfiksuota, kad ji mačiusi, kaip kaltinamasis metė į nukentėjusiąją V. M. vazą, ir pataikė į galvą, jai pradėjo bėgti kraujas (b. l. 42-43). Nukentėjusiosios L. M. parodymais taip pat nustatyta, kad kaltinamasis iš karto šoko ant nukentėjusiosios V. P., dėl ko ji puolė į jų tarpą, ir jis tada ją sugriebė už gerklės, ją suspaudė, jai skaudėjo, ant kaklo liko nubrozdinimas. (b. l. 42-43).

Aukščiau teismo nurodytos aplinkybės, nustatytos iš šiame nuosprendyje išdėstytų duomenų, kurie teismo ištirti ir įvertinti, yra gauti teisėtai įstatymų nustatyta tvarka, liečia byloje įrodinėtinas aplinkybes, yra nesuklastoti, neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, yra patikimi, pripažintini kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvimo ir jo kaltės įrodymais, todėl yra visiškai pakankami teismui konstatuoti, kad konflikto metu nukentėjusiosioms kaltinamojo smurtiniais veiksmais tyčia buvo sukeltas fizinis skausmas, veikos buvo pagrįstai kvalifikuotos kaip tęstinė veika pagal BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalis, kadangi nusikalstami veiksmai buvo atlikti iš esmės vienoje vietoje, tuo pačiu laiku ir dėl tos pačios priežasties, kilusio konflikto tarp kaltinamojo ir jo sugyventinės, į jį siekdama apginti nukentėjusiąją V. P. įsikišo nukentėjusioji L. M., dėl ko kaltinamasis smurtinius veiksmus atliko ir prieš ją, veiksmai atlikti prieš skirtingus objektus – šeimos narį ir kitą asmenį.

IV.                      Dėl BK 38 straipsnio 1 dalies netaikymo, kaltinamojo pripažinimo kaltu.

BK 38 straipsnis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

Kaltinamasis A. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, nukentėjusiųjų atsiprašė, jis ir nukentėjusiosios susitaikė, jos jam atleido, ką teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir nukentėjusiosios. Nukentėjusiosios civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nepareiškė, turtinė žala nebuvo padaryta. Kaltinamojo padaryti nusikaltimai priskiriami prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), jie padaryti esant nusikaltimų idealiai sutapčiai. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos jo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Yra nustatytos formalios sąlygos, kurioms esant kaltinamasis galėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikęs su nukentėjusiomis BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau turi būti nustatytas ir pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to BK 38 straipsnio 1 dalies taikymas yra teismo pasirinkimo teisė, jis neprivalo jo taikyti, tačiau netaikydamas turi motyvuoti.

Valstybės kaltintoja baigiamojoje kalboje nesutiko su BK 38 straipsnio 1 dalies taikymu, atsižvelgdama į kaltinamojo asmenybę, ją siedama su jo ankstesniais padarytais nusikaltimais, už kuriuos teistumai nors ir išnykę, tačiau tai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, dėl ko nėra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas su tokia prokurorės išvada sutinka. Teistumo duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis daro nusikalstamas veikas nuo 1991 metų, anksčiau teistas 1991 m. už piktybinį chuliganizmą, 2000 m. už tyčinį apysunkį kūno sužalojimą, 2001 m. už  tyčinį apysunkį kūno sužalojimą, 2004 m. už sunkų sveikatos sutrikdymą, 2012 m. už viešosios tvarkos sutrikdymą, nežymų sveikatos sutrikdymą (2 epizodus), 2016 m. už nežymų sveikatos sutrikdymą, padarytą prieš šeimos narį, t. y. jis periodiškai daro nusikaltimus, susijusius su žmogaus sveikatos sutrikdymu. Nors teistumai už šiuos nusikaltimus yra išnykę, tačiau jie neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, kad jis nelinkęs daryti atitinkamų išvadų, nors jam taikomos realios laisvės atėmimo bausmės, ir praėjus kažkiek laiko nuo bausmės atlikimo vėl padaro naujas smurtines nusikalstamas veikas. Be to atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis patvirtino, jog jis 2016 metais jau buvo teistas už smurto panaudojimą prieš tą pačią sugyventiną V. P. (tai patvirtina ir Liteko duomenys), ir vėl padarė tą pačią veiką prieš nukentėjusiąją. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, nėra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, ir jo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu negali būti taikomas, dėl ko kaltinamasis pripažintinas kaltu, padarius nusikaltimus numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirtina bausmė.

V.                      Bausmės skyrimo pagrindai ir motyvai.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcija numato viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dviejų metų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamasis A. S. padarė du nesunkius tyčinius baigtinius nusikaltimus tiesiogine tyčia, esant jų idealiai sutapčiai. Pagal savo pobūdį nusikaltimai yra mažiau pavojingesni, nes sukeltas tik fizinis skausmas. Jo teistumas išnykęs. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos jo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į tai, jam skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmė – viešųjų darbų bausmė, t. y. už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina 5 mėnesių viešųjų darbų bausmė, išdirbant per mėnesį po 30 valandų, iš viso 150 valandų; už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, išdirbant per mėnesį po 30 valandų, iš viso 180 valandų; esant nusikaltimų idealiai sutapčiai, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, griežtesne 6 mėnesių viešųjų darbų bausme apimant švelnesnę 5 mėnesių viešųjų darbų bausmę, paskiriant subendrintą 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, išdirbant per mėnesį po 30 valandų, iš viso 180 valandų.

Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis visiškai prisipažino, buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, jam teismo skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (BK 641 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

VI.                      Kiti teismo sprendimai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo; taip pat nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatomis, šio proceso kaltinamasis įtakoti negalėjo. Kaltinamasis nurodė, kad dabar neturintis iš ko atlyginti teisinės pagalbos išlaidų, nedirbantis, paskutinį kartą spalį dirbęs, turto neturintis, todėl iš jo gynybos išlaidos neišieškotinos.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – 2022 m. lapkričio 29 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu A. S. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti; 2022 m. lapkričio 29 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi skirta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusios V. P., (gim. (duomenys neskelbtini)), gyv. (duomenys neskelbtini)., nesiartinti prie jos arčiau nei per 100 m., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja nuo 2022 m. lapkričio 29 d. iki 2023 m. vasario 28 d., nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktinis įrodymas - CD laikmena su garso ir vaizdo įrašais (b. l. 75, 78), nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą paliktina saugoti bylos medžiagoje.

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 , 291 , 297-299 , 301-303 , 304-305 , 307-308 , 313 , 432 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Pripažinti kaltinamąjį A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam:

skirti už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą 5 mėnesius viešųjų darbų, per mėnesį išdirbant neatlygintinai 30 valandų, iš viso 150 valandų, viešųjų darbų visuomenės labui;

skirti už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą 6 mėnesius viešųjų darbų, per mėnesį išdirbant neatlygintinai 30 valandų, iš viso 180 valandų, viešųjų darbų visuomenės labui;

subendrinti paskirtas bausmes apėmimo būdu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, griežtesne 6 mėnesių viešųjų darbų bausme apimant švelnesnę 5 mėnesių viešųjų darbų bausmę, paskiriant subendrintą 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, išdirbant per mėnesį po 30 valandų, iš viso 180 valandų, viešųjų darbų visuomenės labui.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir dalies nuostatas, ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3, bei paskirti galutinę bausmę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, išdirbant per mėnesį po 30 valandų, iš viso 120 valandų, viešųjų darbų visuomenės labui.

Įskaityti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą viešųjų darbų bausmę kaltinamojo išbūtą laiką laikiname sulaikyme nuo 2022 m. lapkričio 28 d. 11:40 val. iki 2022 m. lapkričio 29 d. 11:40 val., jį prilyginant 12 valandų viešųjų darbų.

Viešųjų darbų pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Nuteistajam išaiškinti viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas: viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą parenka Probacijos tarnyba pagal sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitų įstaigų ir organizacijų (toliau – darbdaviai, pas kuriuos atliekama viešųjų darbų bausmė) paraiškas; darbas parenkamas atsižvelgiant, kiek tai yra įmanoma, į nuteistojo specialybę ar profesiją, gyvenamąją vietą ir jo paties pageidavimą; viešuosius darbus atliekantiems nuteistiesiems netaikomas Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir kiti darbo santykius reglamentuojantys įstatymai; viešuosius darbus dirbantys nuteistieji gali savo noru apsidrausti sveikatą Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo ir kitų sveikatos draudimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka; jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones; jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas; jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių; jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuteistajam A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusios V. P..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių kaltinamajam teikiant privalomą teisinę pagalbą, neišieškoti.

Daiktinį įrodymą – kompaktinę plokštelę su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti baudžiamosios bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, esant suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo jam dienos, asmeniui, nedalyvavusiam nuosprendžio paskelbime, per 20 dienų nuo nuosprendžio išsiuntimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Padavus apeliacinį skundą, skundas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka išskyrus atvejus, kai apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta padėtį bloginančiais pagrindais, kai apeliacinis skundas paduodamas dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių arba dėl to, kai prašoma panaikinti apkaltinamąjį, išteisinamąjį nuosprendžius ar nuosprendį, kuriuo nutraukta byla arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės, arba proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, taip pat, kai byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus.

T. J. Abraitis