Administracinė byla Nr. I-4407-189/2015

                                                                      Proceso Nr. 3-61-3-03485-2014-0

                                                                      Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1., 74.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 15 d.

Vilnius

              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Irenos Paulauskienės,

              dalyvaujant Č. M. (Č. M.),

              viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Č. M. skundą atsakovams Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo.             

              Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

              Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–6), kuriame prašė iš atsakovų solidariai priteisti neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31.

              Nurodė, kad pareiškėjui buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatomis buvo mokama sumažinta, todėl prašė priteisti valstybinės pensijos nepriemoką. Pažymėjo, jog toks teisinis reguliavimas pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtumo, teisėtų lūkesčių ir apsaugos principus.

              Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.

Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, kartu atstovaujantis ir Lietuvos valstybei, atsiliepimo (b. l. 13–14) argumentais nurodė, kad tenkinti pareiškėjo skundą jame nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, nes sumažinta pensija ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo mokama pagrįstai ir teisėtai.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimo (b. l. 20–25) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepimo (b. l. 41–43) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovų atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).

Byla dalyje nutrauktina, kitoje dalyje skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ribojimo 2010–2013 metais, taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas.

Pažymėtina, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui valstybinė pensija buvo mažinama remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatomis.

              Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – ir Laikinasis įstatymas), kurio 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

              Laikinojo įstatymo 15 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-07-02 redakcijos) buvo nustatyta, kad įstatymas galioja iki 2011-12-31. Taigi, Laikinojo įstatymo 15 str. buvo nustatytas terminuotas šio įstatymo nuostatų galiojimas, t. y. tai, kad šiuo įstatymu nustatyta socialinių išmokų, inter alia valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų, perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, suponuojanti šių išmokų sumažinimą, taikoma nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31.

              Seimas 2011-12-20 priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2011-12-28, kurio 1 d. nustatė skirtingą Laikinojo įstatymo galiojimo terminą pagal socialinių išmokų rūšis: 1) 1 str. 2 d. 4 p. nurodytoms šalpos kompensacijoms ir 5-9 punktuose nurodytoms išmokoms – iki 2011-12-31; 2) 1 str. 2 d. 1, 2 ir 3 p. nurodytoms išmokoms, 4 p. nurodytoms slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 p. nurodytai išmokai – iki 2012-12-31. Seimas 2012-12-20 įstatymu Nr. XII-92 priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2012-12-31, kuriuo pakeitė 15 str. 1 d. 2 p. ir nustatė, kad šis įstatymas jo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms, 4 punkte nurodytoms slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 punkte nurodytai išmokai galioja iki 2013-12-31. Taigi, asmenims, kuriems valstybinės pensijos paskirtos ir mokamos pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas pratęstas buvo iki 2013-12-31.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas be kita ko ir Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taigi, Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21.

              Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijai“ pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, tame tarpe valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (tame tarpe senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos.

              Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas valstybinės pensijos nepriemoką prašo priteisti už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-552-519/2013 išaiškino, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą dienos, numatytą Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje. Analogiškos pozicijos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija laikėsi ir vėliau išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-444-2232/2013. Šioje 2013-11-07 nutartyje teismas išaiškino, kad kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos pagal analogiją taikytinas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) įtvirtintas trejų metų procesinis terminas, o pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.

Nustatyta, kad pareiškėjui, pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas pareigūnų ir karių valstybinė pensija, buvo mokama nuo 2010-01-01 (pagrindas – Kalėjimų departamento 2014-02-26 pažyma Nr. LV-425, b. l. 16). Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams valstybinės pensijos yra išmokamos sekantį mėnesį, todėl pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas, perskaičiuota pareigūnų ir karių valstybinė pensija už 2010 metų sausio mėnesį pareiškėjui buvo išmokėta 2010 metų vasario mėnesį. Skundą teismui pareiškėjas paštu išsiuntė 2014-07-16, t. y. praleidęs procesinį trejų metų kreipimosi į teismą terminą.

Pareiškėjas nei skundo argumentais, nei teismo posėdžio metu neprašė atnaujinti termino skundui paduoti, todėl, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 7 punktu, pareiškėjo reikalavimo dalis, kuria prašoma priteisti pareigūnų ir karių pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 nutrauktina (jeigu paaiškėja, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti). Taip pat pažymėtina, kad, kaip jau minėta, Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarimu „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), iš esmės konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, galiojęs iki 2011-12-31 neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Nuo 2012-01-01 pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį yra ribojama, esant skirtingam teisiniam pagrindui. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėjas dėl reikalavimo dalies, kuria prašoma priteisti neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 taikytų Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų, trejų metų termino kreiptis į teismą nėra praleidęs, todėl ši reikalavimo dalis nagrinėtina. Kaip jau minėta, Konstituciniam Teismui 2015-05-14 nutarime pripažinus, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 ir 2012-12-20 redakcijos) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31 ir iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai, o pareiškėjo valstybinė pensija ginčijamu laikotarpiu (nagrinėjamas reikalavimas už laikotarpį nuo 2012–2013 metus) buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. ir 15 str. nuostatas, kurios pripažintos neprieštaraujančiomis Konstitucijai, atitinkamai nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo priteisti susidariusios valstybinės pensijos nepriemoką laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Kalėjimų departamentas savo veiksmais, vykdant teisės aktą, kurio dalis vėliau buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, nesiėmė jokių veiksmų sukurti pensijų grąžinimo teisinį mechanizmą, todėl pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus interesus bei padarė turtinę žalą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad pensijos dalis jam nebuvo išmokėta dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujantis Konstitucijai, todėl pareiškėjui padaryta turtinė žala turi būti priteista iš Lietuvos valstybės. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, nors pareiškėjas jam padarytą žalą kildina iš, pareiškėjo teigimu, neteisėto teisinio reguliavimo, tačiau iš suformuluoto reikalavimo teismui matyti, kad piniginė suma, kurią pareiškėjas siekia, kad ji jam būtų grąžinta yra neišmokėtos pareigūnų ir karių pensijos dalis, susidariusi dėl Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatų, kurios, kaip jau minėta, priešingai nei skunde nurodo pareiškėjas, nebuvo pripažintos prieštaraujančios Konstitucijai (Konstitucinio Teismo 2012-02-06 ir 2015-05-14 nutarimais Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatos, kurių pagrindu pareiškėjui laikotarpiu 2010-2013 metais pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo mokama sumažinta pripažintos neprieštaraujančios Konstitucijai). Papildomai pažymėtina, jog galimybė išieškoti įstatymų leidėjo padarytą žalą Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra numatyta, todėl pareiškėjo argumentai dėl jam valstybės veiksmais padarytos žalos nelaikytini teisingais. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija jam buvo mažinta ir pagal Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas, tačiau, kaip tvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai (2014-02-26 Pažyma, atsakovų atsiliepimo argumentai), pareiškėjui pensija pagal Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas mažinta nebuvo.

              Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo ribojama taikant tik Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, kurios pripažintos neprieštaraujančiomis Konstitucijai, darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo dalyje dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 str. 1 dalimi, 101 str. 7 punktu, 127 ir 129 straipsniais,

n u s p r e n d ė:

              Pareiškėjo Č. M. (Č. M.) skundą dalyje dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos išmokėjimo už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 nutraukti.

              Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

              Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai                                                                                    Bronius Januška

                                                                                                  Rūta Miliuvienė

                                                                                                  Irena Paulauskienė